Pasak įmonės vadovo Sauliaus Batavičiaus, plačios aprėpties daugiajutiklinė stebėjimo sistema (angl. Wide Area Multilateration System, WAM) šalies oro erdvės stebėseną „pakels į naują kokybės lygmenį“.

„Įgyvendinus projektą bus užtikrintas stebėjimo paslaugų teikimas aukštesniu kokybiniu lygiu ir platesnėje aprėptyje. Tai reiškia, kad WAM sistema apims visą šalies teritoriją, o oro erdvė bus stebima nuo 2 tūkst. pėdų (609 metrų) aukščio“, – pranešime teigė S. Batavičius.

Jo teigimu, įdiegus naują sistemą tris pavienius įrenginius pakeis arba papildys 30 stočių, sistema bus išskaidyta į daug dedamųjų, ji bus atsparesnė netekus pavienių radarų.

Vilniaus, Kauno, Palangos ir Šiaulių oro uostai taip pat galės naudotis WAM sistemos aprėptimi ir optimizuoti orlaivių artėjimo procesą.

Pasak „Oro navigacijos“, šalyje nuo 2008 metų veikiančios atskirtos Vilniaus, Kauno ir Palangos antrinės radiolokacijos stotys ir užtikrina pakankamą padengimą maršruto oro erdvėje, tačiau dalyje aerodromų pasitelkiama kaimyninių šalių stočių informacija.

Išnagrinėjusi bylą, kurioje A. Raščius nuteistas už labai didelės vertės įmonės turto iššvaistymą, LAT teisėjų kolegija konstatavo, kad baudžiamasis įstatymas A. Raščiui pritaikytas tinkamai, taip pat nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

Atmetus A. Raščiaus gynėjos kasacinį skundą, liko galioti apeliacinės instancijos teismo paskirta galutinė subendrinta bausmė – 9,4 tūkst. eurų bauda, iš nuteistojo įmonei „Oro navigacija“ tai pat priteista 384 tūkst. eurų turtinės žalos.

Kreipdamasi į  LAT, A. Raščiaus gynėja prašė baudžiamąją bylą nutraukti, motyvuodama tuo, kad A. Raščiaus veiksmuose nebuvo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties, tačiau teisėjų kolegija pritarė apeliacinės instancijos teismo išvadai.

Bylos duomenimis, būdamas „Oro navigacijos“ generaliniu direktoriumi, 2012-2016 metais A. Raščius darė neteisėtą įtaką įmonei už 455 tūkst. įsigyjant automatinę duomenų apsikeitimo su orlaiviais sistemą iš Suomijos bendrovės „NRPL Aero“. Patvirtindamas šį pirkimą A. Raščius žinojo, jog sistema iš esmės yra bevertė ir greičiausiai niekada nebus panaudota.

Anot LAT, tokiais veiksmais A. Raščius peržengė civilinių teisinių santykių ribas, nebuvo lojalus įmonei „Oro navigacija“ ir elgėsi nesąžiningai, jo veiksmų negalima pateisinti proporcinga ūkine rizika.

Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Byla grąžinama patenkinus Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Nėrijaus Puškoriaus kasacinį skundą.

M. Beliūnas kaltintas, kad, eidamas Saugos ir saugumo departamento vadovo pareigas, 2021 metų balandžio 30 dieną prieš įmonės valdybos posėdį, kuriame  spręsti įmonės struktūros pakeitimo klausimai, tuo metu laikinai generalinio direktoriaus pareigas einančios Redvitos Četkauskienės kabinete po spintele paliko įjungtą rašiklio tipo diktofoną su daugiakrypčiais stereo mikrofonais. Šiame kabinete turėjo vykti valdybos posėdis dėl įmonės struktūros pokyčių.

Dviejų instancijų teismai jį išteisino, kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

M. Beliūno išteisinimą lėmė pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylos įrodymai nepatvirtina, jog jo tikslas buvo rinkti informaciją apie „Oro navigacijos“ ir jos struktūros pokyčius, o kaltinamojo versija, kad jis norėjo įrašyti tik savo paties pokalbį su R. Četkauskiene apie jo atleidimą iš pareigų, nepaneigta.

Prokuroras savo ruožtu tvirtino, kad M. Beliūno veiksmuose yra visi būtini nusikalstamos veikos sudėties požymiai, o jo versija dėl siekio įrašyti tik asmeninį pokalbį paneigta bylos įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus atmetė palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį.

LAT nutartyje rašoma, kad apeliacinės instancijos teismo pateikta motyvacija atmetant prokuroro skundą yra prieštaringa ir neatitinka išsamaus apeliacinio skundo išnagrinėjimo bei išvadų motyvavimo reikalavimų.

Vilniaus apygardos teismas, motyvuodamas sprendimą atmesti prokuroro apeliacinį skundą, nurodė, kad M. Beliūno pasirinktas elgesio modelis nėra visiškai suderinamas su moralės ir etikos normomis, tačiau tai savaime neleidžia jo veiksmų laikyti nusikalstamais.

LAT teisėjų kolegijos vertinimu, argumentai dėl moralinio etinio pažeidimo pobūdžio yra nelogiški ir nenuoseklūs.

Pateko pamelavęs, kad eina pašerti žuvyčių

Byloje nustatyta, kad specialioji technika R. Četkauskienės kabinete įrengta slapta patekus į jos kabinetą prieš darbo pradžią, pasinaudojant visrakčiu, nesant jokio teisėto pagrindo taip veikti.

„Slaptas garso įrašymo prietaiso įrengimas kito asmens darbo vietoje ir jo pokalbių klausymasis jam apie tai nežinant prilygsta tokiai žmogaus privatumą varžančiai informacijos rinkimo veiklai, kurią turi teisė vykdyti tik įstatymų nustatyti subjektai ir kuriai nustatomi griežti teisėtumo reikalavimai“, – teigia LAT.

Anot jo, tam tikri privatumo lūkesčiai egzistuoja ir darbo vietoje, todėl šioje byloje nustatyti savavališki veiksmai pripažintini neteisėtais ir asmens privataus gyvenimo neliečiamumo prasme.

Šis teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad įmonė „Oro navigacija“ valdo viešai neskelbtiną, konfidencialią ir ypatingos svarbos informaciją, joje nustatyta tokios informacijos administravimo tvarka.

R. Četkauskienė liudijo, kad jos darbo kabinete aptariama konfidenciali informacija. Iš bylos duomenų matyti, kad realiai slapta įrengtu diktofonu įrašyti „Oro navigacijos“ laikinai einančios generalinio direktoriaus pareigas R. Četkauskienės pokalbiai telefonu įvairiais tarnybiniais klausimais.

LAT teigimu, dėl to apeliacinės instancijos teismo nuoroda į moralinį etinį pažeidimo pobūdį laikytina netinkamu argumentu.

Įvertinus įrenginio „Olympus VP-10“ vidinę talpą bei apytikslį baterijos tarnavimo laiką, teismas konstatavo, kad M. Beliūnas akivaizdžiai suvokė, jog gali būti įrašytas ne tik jo pokalbis, tačiau ir kita informacija, galimai susijusi tiek su R. Četkauskienės asmeniniu gyvenimu, tiek su „Oro navigacija“ konfidencialia informacija“.

Bylos duomenimis, tądien M. Beliūnas į pastatą pateko anksčiau nei prasideda darbas, apsaugai nurodęs, esą eina pašerti kolegės žuvyčių. Įtarimų kilo, nes jo kolegė, turinti darbe žuvyčių, jau buvo atvykusi į darbą, todėl vadovės kabinetą nuspręsta patikrinti ir taip rasta pasiklausymo įranga.

M. Beliūnas teisme paaiškino turėjęs žinių, kad 2021 metų balandžio 30-oji bus paskutinė jo darbo diena, dėl to, norėdamas apsisaugoti nuo galimo jo apšmeižimo, nusprendė, kad jam būtina įsirašyti pokalbį su R. Četkauskiene.

Diktofoną jis padėjo būtent R. Četkauskienės kabinete, kadangi žinojo, kad ji niekada nedarydavo valdybos posėdžių savo kabinete, be to manė, jog niekas neleistų įsinešti diktofono kitu būdu.

Aplinkybes, susijusias su M. Beliūno tikslais, tai yra, kad jis neturėjo tikslo rinkti informaciją apie tai, kas bus svarstoma valdybos posėdyje, patvirtino ir R. Četkauskienė.

Ji paaiškino, jog per klaidą M. Beliūnui nebuvo panaikinta prieiga prie įmonės „debesies“, kuriame laikoma valdybai skirta medžiaga, todėl jis dar prieš valdybos posėdį žinojo apie tai, kas bus svarstoma šiame posėdyje.

2020 metais M. Beliūnas laimėjo valstybės įmonės „Oro navigacija“ generalinio direktoriaus konkursą.

Iki paskyrimo į šias pareigas įmonėje jis dirbo trejus metus, iki tol M. Beliūnas dirbo krašto apsaugos sistemoje ir buvo ne kartą apdovanotas už nuopelnus bei pasižymėjimą tarnyboje. Darbo susisiekimo sektoriuje metu jis skatintas ministro padėka už aktyvų darbą skaidrinant valstybę.

2021 metų sausį M. Beliūnas buvo atšauktas iš direktoriaus pareigų valdybai išreiškus nepasitikėjimą juo.

Valstybės įmonė „Oro navigacija“ yra sertifikuota Europos oro navigacijos paslaugų teikėja, teikianti oro eismo valdymo, ryšių, navigacijos ir stebėjimo bei oro navigacijos informacijos paslaugas visoje Lietuvos oro erdvėje, taip pat virš teritorinių vandenų bei Baltijos jūros oro erdvės, kuri įeina į Vilniaus skrydžių informacijos regioną.

Įmonė taip pat užtikrina nuolatinę Aeronautikos gelbėjimo koordinacinio centro veiklą, paieškų ir gelbėjimo darbų, įvykus orlaivio avarijai, organizavimą ir koordinavimą.

„Oro navigacijos“ vadovas Saulius Batavičius sako, kad šis pokytis taps lūžiu gerinant karšto oro balionų skrydžių sąlygas.

„Kadangi būtinybė aviacijoje naudoti sertifikuotus meteorologinius duomenis yra neginčijama, džiaugiuosi, kad greitai rasta išeitis panaudoti kitokius, labiau karšto oro balionų skrydžių specifiką atitinkančius meteorologinius duomenis“, – pranešime sakė S. Batavičius.

Jo vertinimu, nesutampančių duomenų problema paaiškėjo tik po to, kai birželio pradžioje įsigaliojo naujos karšto oro balionų skrydžių taisyklės ir oreiviams ėmus kvestionuoti skrydžių vadovų sprendimus.

Pagal susitarimą su Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba oreiviai disponuos prognoziniais vėjo krypties bei greičio duomenimis 850 hPa lygyje.

„Oro navigacijos“ vadovas birželio pabaigoje teigė, kad skirtingų meteorologinių duomenų naudojimas yra vienas svarbiausių aspektų, kuris „kelia įtampą ir tam tikrą neapibrėžtumą, kai oro baliono pilotui sąlygos atrodo palankios, o skrydžių vadovas pagal sertifikuotus duomenis aiškiai mato, kad ne“.

Aviacijos bendruomenė naujas taisykles sukūrė ir priėmė bendru kompromisu, tačiau praktinis jų taikymas rodo, kad reikia korekcijų.

Anksčiau už turto iššvaistymą ir piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi nuteistas A. Raščius skundė žemesnės instancijos teismo sprendimą ir siekė išteisinimo.

„Žalos atlyginimo klausimas, priešingai negu nurodė pirmosios instancijos teismas, gali ir turi būti išspręstas šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo procese, o ne perduodant klausimo nagrinėjimą atskira civilinio proceso tvarka“, – teigiama pranešime.

Apeliacinis teismas pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2020 metų liepos 20 dienos nuosprendį, kuriuo ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo buvo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Vilniaus apygardos teismas prieš trejus metus A. Raščių pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir turto iššvaistymo bei skyrė jam lygtinę dvejų metų laisvės atėmimo bausmę ją atidedant vieneriems metams.

Apeliacinis teismas, pašalinęs dalį A. Raščiui inkriminuotų veiksmų bei atsižvelgdamas į šiemet birželį įsigaliojusius Baudžiamojo kodekso pakeitimus, perkvalifikavo jo nusikalstamus ir už juos skyrė 9,4 tūkst. eurų bausmę.

Bylos duomenimis, būdamas „Oro navigacijos“ generaliniu direktoriumi jis 2012-2016 metais darė neteisėtą įtaką įmonei už 455 tūkst. įsigyjant automatinę duomenų apsikeitimo su orlaiviais sistemą iš Suomijos bendrovės „NRPL Aero“. Laimindamas šį pirkimą A. Raščius žinojo, jog sistema iš esmės yra bevertė ir greičiausiai niekada nebus panaudota.

A. Raščius „Oro navigacijai“ vadovavo 2001–2017 metais, jis iš generalinio direktoriaus pareigų buvo atšauktas.

„Pagrindinė žinia iš manęs vienintelė – kad oro balionai Vilniuje, kaip ir Kaune, lieka. (...) Jeigu skrydis į oro uostą, reikia kirsti, tai tada yra mažiau (laisvės – BNS), bet jeigu šalia, į šoną, tai niekas nesikeičia. Man atrodo, čia yra svarbiausia“, – trečiadienį Vingio parke teigė M. Skuodis, pristatęs naują karšto oro balionų skrydžių tvarką.

Lietuvos oreivių federacijos prezidentas Vytautas Sviderskis teigė, kad skrendant virš oro uostų vienu metu skrendančioje  oro balionų grupėje nuo šiol galės būti dukart mažiau – 7 balionai, grupė turės turėti vadovą.

„Ta praktika (kai bendraujama su skrydžių vadovais – BNS) jau vyko. Tos taisyklės griežčiau sureglamentuoja ir dabar yra surašyti kursai, kuriais galima skristi, kuriais negalima, kitaip tariant, bus negalima skristi į šiaurę ir į pietus – tai yra išilgai juostos (...) ir bus reglamentuoti aukščiai, kokiame aukštyje turi kirsti, yra tam tikrų pakeitimų ir oro uosto schemose“, –  teigė V. Sviderskis.

Pasak Susisiekimo ministerijos pranešimo, visi oro balionai privalės turėti atsakiklius, kad vadovai matytų jų skrydžio trajektoriją ir greitį.

„Tų niuansų bus, todėl mes ir nusprendėm, kad per birželį pasižiūrėję mes liepą grįžtame ir žiūrime, kaip visa tai veikia, nes ką tobulinti yra, bet tikrai sureglamentuota daug griežčiau“, – pridūrė federacijos prezidentas.

Pasak pranešimo, Vilniuje, Kaune ir Palangoje bus įrengtos specialios skrydžių aikštelės. Vilniuje bus septynios aikštelės – Valakampiuose, ties Baltuoju tiltu, Žvėryne, Vingio parke, prie „Litexpo“, Burbiškėse ir Belmonte, Kaune – trys – Santakos parke, Neries krantinės parke ir prie Pažaislio vienuolyno.

Anot V. Sviderskio, taisyklių reikėjo jau seniai, nes anksčiau oro balionų skraidymo tvarka buvo reglamentuojama sutartimi.

„Pačių taisyklių gal ir reikėjo, nes iki šiol viskas sureglamentuota buvo sutartimi tarp „Oro navigacijos“ ir oro federacijos (Lietuvos oreivių federacijos – BNS), tai ta pati teisės akto juridinė forma ne visai tinkama“, – sakė V. Sviderskis.

Anksčiau trečiadienį kalbėdamas per LRT radiją taisyklių pakeitimus jis vadino kompromisu, nes pernai parengtos iniciatyvos, anot jo, buvo tokios, kad skrydžių būtų nelikę. Vis dėlto, anot jo, pagal naujas taisykles skrydžių karšto oro balionais gali būti mažiau.

Susisiekimo ministro patarėjas Justas Nugaras LRT teigė, kad nauja tvarka užtikrins ir didesnį saugumą, ir skrydžių veiklą.

Susisiekimo ministerijos teigimu, 2022 metų rugpjūtį „Oro navigacijai“ parengus griežtesnę skrydžių oro balionais tvarką, kuri būtų smarkiai apribojusi oro balionų skrydžius, ypač virš Vilniaus, kimta ieškoti kompromisų, nepakenkiant skrydžių saugai ir paliekant daugiau galimybių skrydžiams miestuose.

Pagal pernai pasiūlytą tvarką oro balionai turėjo kilti iš patvirtintų ir suderintų starto vietų esant nustatytai vėjo krypčiai, jiems turėjo būti draudžiama kirsti tupiančių orlaivių trajektoriją – tūptinę, taip pat buvo rengiamasi sumažinti vienu metu balionu skrendančios grupės dydį nuo 14 iki 7.

Oreiviai tvirtino, jog tokie pasikeitimai būtų sumažinę skrydžių virš sostinės, tai būtų turėję neigiamą poveikį Vilniaus turizmui bei sužlugdytų oreivystę mieste. 

Šiuo metu oro balionų skrydžiai virš sostinės leidžiami atsižvelgiant į jų pakilimo vietą, vėjo kryptį bei greitį, taip pat įvertinus į oro uostą atvykstančių ir išvykstančių orlaivių tvarkaraštį.

Praeitą savaitę paskelbta nutartimi prokuroro skundas atmestas, paliktas galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo pernai lapkritį paskelbtas nuosprendis. Juo M. Beliūnas buvo išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Po apeliacinės instancijos teismo verdikto išteisinamasis nuosprendis įsiteisėjo.

Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti arba keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo.

M. Beliūnui buvo pareikštas kaltinimas pagal Baudžiamojo kodekso 295 straipsnį, numatantį atsakomybę už neteisėtą techninių priemonių įrengimą ar panaudojimą informacijai rinkti.

Jis buvo kaltinamas, kad, eidamas Saugos ir saugumo departamento vadovo pareigas, 2021 metų balandžio 30 dieną, prieš įmonės valdybos posėdį, kuriame buvo sprendžiami įmonės struktūros pakeitimo klausimai, tuo metu laikinai einančios generalinio direktoriaus pareigas Redvitos Četkauskienės kabinete po spintele paliko įjungtą rašiklio tipo diktofoną su daugiakrypčiais stereo mikrofonais. Šiame kabinete turėjo vykti valdybos posėdis dėl įmonės struktūros pokyčių.

Bylos duomenimis, tądien M. Beliūnas į pastatą pateko anksčiau nei prasideda darbas, apsaugai nurodęs, esą eina pašerti kolegės žuvyčių. Įtarimų kilo, nes M. Beliūno kolegė, turinti darbe žuvyčių, jau buvo atvykusi į darbą, todėl vadovės kabinetą buvo nuspręsta patikrinti ir taip buvo rasta pasiklausymo įranga.

M. B. pasirinktas elgesio modelis nėra visiškai suderinamas su moralės ir etikos normomis, tačiau tai savaime neleidžia jo veiksmų laikyti nusikalstamais BK 295 straipsnio kontekste.

„Šiame kontekste pažymėtina, jog išteisintojo M. B. paaiškinimai, kuriuos iš dalies patvirtina liudytojos R. Č. parodymai, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad M. B. tikslas buvo įrašyti jo asmeninį pokalbį su R. Č. dėl jo galimo atleidimo“, – nutartyje pabrėžė Vilniaus apygardos teismas.

M. Beliūnas teisme paaiškino, kad turėjo konkrečios informacijos, jog 2021 metų balandžio 30-toji bus paskutinė jo darbo diena, dėl to, norėdamas apsisaugoti nuo galimo jo apšmeižimo, nusprendė, kad jam būtina įsirašyti pokalbį su R. Četkauskiene.

Diktofoną jis padėjo būtent R. Četkauskienės kabinete, kadangi žinojo, kad ji niekada nedarydavo valdybos posėdžių iš savo kabineto, be to manė, jog niekas neleistų įsinešti diktofono kitu būdu.

Aplinkybes, susijusias su M. Beliūno tikslais, t. y., tai, kad jis neturėjo tikslo rinkti informaciją apie tai, kas bus svarstoma valdybos posėdyje, patvirtino ir R. Četkauskienė.

Ji paaiškino, jog per klaidą M. Beliūnui nebuvo panaikinta jo turima prieiga prie įmonės „debesies“, kuriame yra laikoma valdybai skirta medžiaga, todėl jis dar prieš valdybos posėdį žinojo apie tai, kas bus svarstoma šiame posėdyje.

Pasak teismo, dėl to negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad M. Beliūnas turėjo tikslą įrašyti valdybos posėdį – iš byloje esančių duomenų matyti, kad jis siekė įrašyti specifinį pokalbį, susijusį su jo atleidimu iš darbo, o pokalbis su apie atleidimą negali būti vertinamas kaip informacija apie įmonės struktūros pokyčius, apie kuriuos jis jau žinojo.

„Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išteisintojo tikslą užfiksuoti pokalbį dėl atleidimo vertinti kaip tikslą rinkti specifinę informaciją pagal BK 295 straipsnį. Atsižvelgiant į išteisintojo užimamų pareigų pobūdį bei faktines bylos aplinkybes, nors iš dalies yra sutiktina su prokuroro apeliaciniame skundo argumentais, kad M. B. pasirinktas elgesio modelis nėra visiškai suderinamas su moralės ir etikos normomis, tačiau tai savaime neleidžia jo veiksmų laikyti nusikalstamais BK 295 straipsnio kontekste“, – rašoma teismo nutartyje.

2020 metais M. Beliūnas laimėjo valstybės įmonės „Oro navigacija“ generalinio direktoriaus konkursą.

Iki paskyrimo į šias pareigas įmonėje jis dirbo trejus metus, iki tol M. Beliūnas dirbo Krašto apsaugos sistemoje ir buvo ne kartą apdovanotas už nuopelnus bei pasižymėjimą tarnyboje. Darbo susisiekimo sektoriuje metu skatintas ministro padėka už aktyvų darbą skaidrinant valstybę.

M. Beliūnas buvo atšauktas iš direktoriaus pareigų valdybai išreiškus nepasitikėjimą juo.

Valstybės įmonė „Oro navigacija“ yra sertifikuota Europos oro navigacijos paslaugų teikėja, teikianti oro eismo valdymo, ryšių, navigacijos ir stebėjimo bei oro navigacijos informacijos paslaugas visoje Lietuvos oro erdvėje, taip pat virš teritorinių vandenų bei Baltijos jūros oro erdvės, kuri įeina į Vilniaus skrydžių informacijos regioną.

Įmonė taip pat užtikrina nuolatinę Aeronautikos gelbėjimo koordinacinio centro veiklą, paieškų ir gelbėjimo darbų, įvykus orlaivio avarijai, organizavimą ir koordinavimą.

„Oro navigacijos“ vadovas Saulius Batavičius sako, kad treniruokliu bus rengiami nuolatiniai skrydžių vadovų mokymai.

„Naujasis treniruoklis leis skrydžių vadovams mokytis naudojant modernius technologinius sprendinius, užtikrins geresnę mokymų kokybę, atvaizduojant vizualias Vilniaus, Kauno, Šiaulių bei Palangos oro uostų ir jų prieigų aplinkos sąlygas. Skrydžių vadovai turi atlikti neįprastų ir avarinių situacijų mokymus kiekvienais metais, o kas trejus metus – žinių atnaujinimo mokymus treniruoklyje“, – teigia S. Batavičius.

Įrangą taip pat ketinama naudoti studentų mokymui, skrydžių valdymo bandymams ir kitiems tikslams.

Per praėjusius metus „Oro navigacija“ Lietuvos oro erdvėje aptarnavo 166,2 tūkst. skrydžių.

Skrydžių į šalies oro uostus skaičius per metus išaugo 52 proc. iki 54,8 tūkst. Tuo metu tranzitinių skrydžių Lietuvos oro erdvėje sumažėjo 13 proc. iki 111,3 tūkst., jų dalis sudarė 67 proc. visų skrydžių (užpernai – 78 proc.). Pasak įmonės, taip nutiko, nes dėl Rusijai pritaikytų sankcijų vežėjams teko aplenkti jos oro erdvę bei koreguoti maršrutus.

Pasak „Oro navigacijos“ vadovo Sauliaus Batavičiaus, itin didelis tranzitinių skrydžių kritimas fiksuotas paskelbus sankcijas Rusijai jai pradėjus karą Ukrainoje.

„2022 metų sausį–vasarį 80–90 proc., palyginti su 2021-aisiais, augęs tranzitinių skrydžių srautas staiga ėmė smukti ir nebeatsigavo nė vieną mėnesį iki pat metų pabaigos“, – pranešime sakė jis.

Tranzito erdvėje pernai dominavo „Turkish Airlines“ – 17,1 proc. visų šių skrydžių, Suomijos „Finnair“ – 12,5 proc., Latvijos „airBaltic“ – 6,1 proc. Rusijos „Aeroflot” – 5,5 proc. (oro erdvėje virš atviros jūros) bei Airijos „Ryanair“ – 5 proc.

Skrydžių į šalies oro uostus pernai labiausiai daugėjo Vilniuje ir Kaune – atitinkamai 52 proc. iki 36,5 tūkst. ir 53 proc. iki 10,4 tūkst., Šiaulių – 54 proc. iki 4,2 tūkst., Palangos – 92 proc. iki 3,7 tūkst.

„Tai neabejotinai susiję ir su aviacijos sektoriaus atsigavimu po sudėtingo pandemijos laikotarpio. Vis dėlto, šie skrydžiai sudaro mažesnę dalį visų skrydžių, su kuriais dirba „Oro navigacija“: 2021-aisiais ji sudarė 22 proc. o praėjusiais metais – 33 proc.“, – pastebi S. Batavičius.

„Ryanair“ orlaiviai pernai iš Lietuvos kilo ir leidosi 14 tūkst. kartų (25,7 proc. visų skrydžių), „airBaltic“ – 6,3 tūkst. skrydžių (11,5 proc.), „Wizzair“ – 5,1 tūkst. (9,3 proc.), Lenkijos LOT – 3,3 tūkst. (6,1 proc.), Švedijos SAS – 2,7 tūkst. (4,8 proc.).

Jis išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, paskelbė teisėja.

M. Beliūnui buvo pareikštas kaltinimas pagal Baudžiamojo kodekso 295 straipsnį, numatantį atsakomybę už neteisėtą techninių priemonių įrengimą ar panaudojimą informacijai rinkti.

Jis buvo kaltinamas, kad, eidamas Saugos ir saugumo departamento vadovo pareigas, 2021 metų balandžio 30 dieną, prieš įmonės valdybos posėdį, kuriame buvo sprendžiami įmonės struktūros pakeitimo klausimai, tuo metu laikinai einančios generalinio direktoriaus pareigas Redvitos Četkauskienės kabinete po spintele paliko įjungtą rašiklio tipo diktofoną su daugiakrypčiais stereo mikrofonais. Šiame kabinete turėjo vykti valdybos posėdis dėl įmonės struktūros pokyčių.

Bylos duomenimis, tądien M. Beliūnas į pastatą pateko anksčiau nei prasideda darbas, apsaugai nurodęs, esą eina pašerti kolegės žuvyčių. Įtarimų kilo, nes M. Beliūno kolegė, turinti darbe žuvyčių, jau buvo atvykusi į darbą, todėl vadovo kabinetą buvo nuspręsta patikrinti ir taip buvo rasta pasiklausymo įranga.

„Baudžiamajai atsakomybei kilti nepakanka vien objektyviųjų požymių, reikia ir subjektyviųjų. Jo tikslas – įrašyti valdybos posėdį, šis tikslas nėra įrodytas, nebuvo žinoma, kad posėdis vyks jos (R. Četkauskienės – BNS) kabinete, iki tol nė vieno posėdžio jos kabinete nevyko“, – skelbdama nuosprendį jo motyvus aiškino teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė.

Teisėja taip pat atkreipė dėmesį, kad apie įmonės struktūros pokyčius jau buvo žinoma iki posėdžio, apie tai žinojo profsąjungos.

Be to, M. Beliūnas turėjo informaciją, o ją gavo per apsirikimą nepanaikinus jo prisijungimo duomenų.

„Negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, nepasitvirtino tikslas pagal kaltinimą, byla nagrinėjama kaltinamojo akto ribose“, – sakė teisėja.

Nuosprendis nėra galutinis ir dar gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.

2020 metais M. Beliūnas laimėjo valstybės įmonės „Oro navigacija“ generalinio direktoriaus konkursą.

Iki paskyrimo į šias pareigas įmonėje jis dirbo trejus metus, iki tol M. Beliūnas dirbo Krašto apsaugos sistemoje ir buvo ne kartą apdovanotas už nuopelnus bei pasižymėjimą tarnyboje. Darbo susisiekimo sektoriuje metu skatintas ministro padėka už aktyvų darbą skaidrinant valstybę.

M. Beliūnas buvo atšauktas iš direktoriaus pareigų valdybai išreiškus nepasitikėjimą juo.

Valstybės įmonė „Oro navigacija“ yra sertifikuota Europos oro navigacijos paslaugų teikėja, teikianti oro eismo valdymo, ryšių, navigacijos ir stebėjimo bei oro navigacijos informacijos paslaugas visoje Lietuvos oro erdvėje, taip pat virš teritorinių vandenų bei Baltijos jūros oro erdvės, kuri įeina į Vilniaus skrydžių informacijos regioną.

Įmonė taip pat užtikrina nuolatinę Aeronautikos gelbėjimo koordinacinio centro veiklą, paieškų ir gelbėjimo darbų, įvykus orlaivio avarijai, organizavimą ir koordinavimą