Siekdami plėtoti krovinių vežimo paslaugas oro transportu, ministrai pasirašys bendradarbiavimo memorandumą, pranešė Susisiekimo ministerija.

M. Skuodis su JK transporto sekretoriumi aptars tiesioginių skrydžių tarp Lietuvos ir JK oro uostų plėtrą. Vilnių ir Londoną jungia skrydžiai į Londono Sičio oro uostą. JK ekspertai šiuo metu konsultuoja rengiant skrydžių skatinimo Lietuvai strategiškai svarbiomis kryptimis modelį.

Kartu numatoma aptarti susisiekimo inovacijų ir aplinkai draugiško transporto plėtros klausimus, Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) atliekamo tyrimo dėl „Ryanair“ keleivinio orlaivio priverstinio nutupdymo Minske eigą, taip pat besitęsiantį Rusijos karą Ukrainoje ir jo poveikį tarptautinėms rinkoms.

M. Skuodis susitiks su Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) vadovais, aptars karo poveikį tarptautinei laivybai ir pasaulines laivybos tendencijas. Londone ministras taip pat susitiks su JK lietuvių bendruomenės nariais.

Socialiniuose tinkluose pasklido informacija apie Nikolos Teslos oro uosto pastate nutrūkusį elektros tiekimą, išplito apsnigtų lėktuvų kilimo-tūpimo takų bei stovinčių lėktuvų nuotraukos.

Sekmadienio naktį Serbijoje prasidėjo gausus snygis ir pūga, kuri nesiliovė visą dieną. Anot sinoptikų, sniego storis Serbijos sostinėje pasiekė beveik 50 centimetrų, ir tai – absoliutus šalies rekordas.

Gausus šlapias sniegas sukėlė daug nelaimingų atsitikimų – ant kelių virto medžiai ir elektros stulpai. Šalies sostinėje sutriko viešojo transporto eismas.

Nacionalinė televizija pranešė, jog slidžiame kelyje apvirto autobusas, vežęs merginų tinklinio komandą. Dėl avarijos nukentėjo penki žmonės – keturios sportininkės ir treneris. Visi jie paguldyti į ligoninę, tačiau, kaip skelbiama, pavojus jų gyvybei negresia.

Belgrado valdžia skelbia į miesto gatves sniegui valyti nukreipusi visą turimą specialią techniką, o pagrindiniai šalies magistraliniai keliai yra patenkinamos būklės eismo saugumo požiūriu, tačiau eismo sąlygos mažesnės reikšmės keliuose yra sudėtingos.

„Ministrų kabineto sprendimu nuo kovo 1 dienos svečiai iš 56 šalių galės lankytis Kipre be privalomo karantinavimosi su sąlyga, kad atvykus jų koronaviruso testas nebus teigiamas“, – teigiama ministerijos pranešime.

Kipras valstybes skirstys į tris grupes, atsižvelgiant į epidemiologinę padėtį jose. Raudonosios grupės šalių gyventojams atvykimui reikės PGR testo, o atvykus – dar vieno; oranžinės grupės – tik testo atvykus; žaliosios grupės – testų nereikės.

Anot ministerijos, 2021-aisiais Kipras sieks pritraukti kuo daugiau turistų ne tik į paplūdimius, bet ir į istorinius objektus, pasigrožėti gamtos išskirtinumu.

2020-aisiais Kipre lankėsi 631,6 tūkst. turistų – 84,1 proc. mažiau nei užpernai. Turizmo sektoriaus indėlis į salos bendrąjį vidaus produktą sunyko atitinkamai nuo įprastinių 15 procentų.

„Nuspręsta, kad nuo vasario 1 dienos galima atsisakyti reguliarių skrydžių ribojimų. Tai reiškia, kad visos Sakartvele veikiančios oro bendrovės ir naujos aviakompanijos, norinčios skraidinti į Sakartvelą, galės planuoti ir vykdyti reguliarius skrydžius“, – pranešė ekonominės plėtros ministrė Natija Turnava.

Kartu ji pabrėžė, jog tarptautinis oro susisiekimas bus leidžiamas laikantis visų medicinos protokolų ir antivirusinės saugos taisyklių.

„Daugelis aviakompanijų pasaulyje tai daro jau dabar, todėl tai nesukels papildomų sunkumų“, – sakė ji.

„Tikimės, kad per artėjantį pavasario sezoną galėsime saugiai priimti daugiau turistų. Kitą savaitę planuojami susitikimai su kelionių organizatorių, turizmo agentūrų atstovais, kad aptartume, kaip jos turėtų pasiruošti panaudoti naują aplinkybę mūsų šalies labui“, – pridūrė N. Turnava.

Dėl COVID-19 pandemijos Sakartvelo oro, sausumos ir jūrų sienos tarptautiniams keliautojams užsidarė nuo kovo 21-osios. Buvo leidžiami tik užsakomieji reisai, bet tik iš kelių valstybių.

Sakartvelo vyriausybė tikėjosi nuo praėjusių metų vidurio atverti šalį turistams bei atkurti reguliarius tarptautinius skrydžius, tačiau šis sprendimas dėl nepalankios epidemiologinės padėties kelis kartus buvo atidedamas. Išimtys buvo padarytos oro susisiekimui tik su Paryžiumi, Miunchenu ir Ryga.

Nuo lapkričio mėnesio buvo nuspręsta atnaujinti reguliarų oro susisiekimą su dar 10 miestų užsienyje, bet epidemiologinei situacijai blogėjant tiek Sakartvele, tiek ir užsienyje teko šiuos ketinimus įšaldyti.

Pernai Sakartvelas sulaukė 1,089 mln. turistų – 79 proc. mažiau nei užpernai.

Didžiosios Britanijos keliautojams, sekmadienį atvykusiems į Hanoverio oro uostą Vokietijoje, nebuvo leista išvykti iš oro uosto, o sveikatos apsaugos pareigūnai ir slaugytojai, kurių dalis vilkėjo apsauginius drabužius, atvykėliams atliko COVID-19 tyrimus.

Šios priemonės palietė 63 iš Didžiosios Britanijos į Hanoverį atvykusius asmenis, kurie per naktį buvo priversti likti oro uoste ir kuriems nebus leista išvykti, kol nebus gauti neigiami tyrimų rezultatai. Rezultatų tikimasi sulaukti pirmadienį ryte.

Tuo tarpu terminalo pareigūnai keleiviams parūpino sulankstomų lovų.

Oro uoste priverstų likti keliautojų nuotaikos buvo įtemptos.

„Esame Hanoverio oro uoste, laikomi prieš mūsų valią. Mums buvo atlikti tyrimai ir uždrausta palikti oro uostą laukiant rezultatų“, – Vokietijos dienraščio „Bild“ išplatintame vaizdo įraše kalbėjo keliautoja Manuela Thomys.

Vaizdo įraše matomos keliautojų grupelės, įskaitant devynių mėnesių kūdikį,

„Prašau, padėkite mums!“ – prašė pagalbos keliautoja.

Vietos valdžia atsiprašė už nepatogumus, patirtus artėjant Kalėdas.

„Mūsų tikslas yra užkirsti kelią naujos viruso atmainos patekimui į regioną“, – Vokietijos naujienų laidai DPA paaiškino Hanoverio sveikatos pareigūnas Andreasas Kranzas.

Vokietija ketvirtadienį pranešė apie rekordinį naujų užkrato atvejų skaičių, pirmą kartą viršijusi 30 000 ribą. Šalyje dėl COVID-19 jau mirė 24 125 žmonės.

Australija neseks kitų valstybių pavyzdžiu ir įsileis keliautojus iš Jungtinės Karalystės, pirmadienį pranešė australų pareigūnai.

Jie sakė abejojantys, kad pastarasis sergamumo koronavirusine infekcija šuolis Jungtinėje Karalystėje sietinas tik su nauja, labiau užkrečiama koronaviruso atmaina.

Ministras pirmininkas Scottas Morrisonas sakė, kad Australija, kurios formali vadovė tebėra šalies buvusios kolonijinės valdytojos Didžiosios Britanijos karalienė Elzbieta II, mano, jog šiuo metu atvykstantiems keliautojams taikomo 14 dienų karantino visiškai pakanka rizikai suvaldyti.

Mokslininkai pirmą kartą naują viruso atmainą, kuri, jų manymu, yra 70 proc. lengviau perduodama, aptiko rugsėjo mėnesį.

Visgi praėjusią savaitę visoje Europoje suskambo pavojaus varpai, kai minėta atmaina nustatyta kai kuriose Didžiosios Britanijos dalyse.

„Visoje Europoje, kur [virusas] plinta plačiai ir intensyviai, šalims reikia stiprinti savo kontrolės ir prevencijos metodus“, – pareiškė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos skyriaus atstovė.

Pasak Iraklio Čikovianio, šių penkių valstybių piliečiai galės laisvai lankytis Sakartvele, bet atvykti galės tik oro transportu, o iki atvykimo privalės užpildyti specialų elektroninį klausimyną, kuriame nurodys kontaktinius duomenis, kelionių per pastarąsias 14 dienų istoriją, numatomų kelionių Sakartvele maršrutus.

„Jei šių šalių piliečiai per 14 dienų iki atvykimo į Satartvelą bus apsilankę labiausiai koronaviruso infekcijos paveiktose šalyse, jiems bus taikomas privalomas 14 dienų karantinas“, – pabrėžė I. Čikovianis.

Be to, oro uostuose bus tikrinama visų atvykusiųjų temperatūra, o nustačius ją gerokai padidėjusią, teks atlikti PGR (polimerazės grandininės reakcijos) testą.

Verslo ar tarnybos reikalais į Sakartvelą gali atvykti visų valstybių piliečiai, tačiau privalo PGR testus atlikinėti kas 72 valandas. Šis reikalavimas nebus taikomas Baltijos šalių, Vokietijos ir Prancūzijos piliečiams, sakė I. Čikovianis.

„Kalbant apie likusias Europos Sąjungos nares, kurios anksčiau Sakartvelą įtraukė į saugių koronaviruso epidemijos požiūriu šalių sąrašą, tačiau nustatė tam tikrus ribojimus, šių valstybių piliečiams bus taikomas privalomas 14 dienų karantinas savo lėšomis“, – paaiškino jis.

G. Gacharija praėjusią savaitę pareiškė, jog sausumos sienų laisvam judėjimui Sakartvelas kol kas neketina atverti.

Ministras rekomendavo sekti tokią informaciją oro linijų tinklalapiuose.

Latvijos nacionalinės oro vežėjos „AirBaltic“ tinklalapyje nurodoma, kad tiesioginius skrydžius iš Rygos į Tbilisį numatyta atnaujinti liepos 8-ąją.

Kaip jau buvo skelbta, ES nuo liepos 1-osios atidarė išorines sienas 15 vadinamųjų trečiųjų valstybių, įskaitant Sakartvelą.

Tuo tarpu Sakartvelo valdžia praėjusio mėnesio pabaigoje skelbė, jog atsižvelgdama į koronaviruso epidemiologinę padėtį iki liepos pabaigos pratęsia tarptautinio oro susisiekimo ribojimus, tačiau valstybių, kurioms jie būtų taikomi, sąrašo nepaskelbė.

Nuo kada konkrečiai oro susisiekimas tarp Turkijos ir Lietuvos vėl bus galimas, „Anadolu“ nenurodo.

Tuo tarpu turkų leidinys „Daily Sabah“ skelbia, jog oro susisiekimą su trimis Baltijos valstybėmis planuojama atnaujinti nuo birželio 20-osios.

„Dėl oro susisiekimo atnaujinimo jau susitarėme su Šiaurės Kipro Turkijos Respublika, Austrija, Lietuva, Serbija, Kazachstanu, Albanija, Baltarusija, Jungtiniais Arabų Emyratais, Moldova, Uzbekija, Ukraina, Maroku, Jordanija, Sudanu ir Italija“, – Turkijos transporto ir infrastruktūros ministrą Adilį Karaismailoglu (Adilį Karaismailohlu) cituoja „Anadolu“.

Jo žodžiais, pirmiausia, nuo birželio 10 dienos tarptautinius skrydžius numatyta atnaujinti su Šiaurės Kipro Turkijos Respublika, Bahreinu, Bulgarija, Graikija ir Kataru, o šį mėnesį oro susiekimą Turkija planuoja atverti iš viso su 40 valstybių.

A. Karaismailoglu pridūrė, jog dėl oro susisiekimo atnaujinimo dabar deramasi su 92 valstybėmis.

Tarptautinį oro susisiekimą Turkija dėl COVID-19 pandemijos sustabdė kovo 28-ąją, o vidaus skrydžius atnaujino nuo birželio 1-osios.

„Kartu su Maltos turizmo ir vartotojų apsaugos ministerija pranešame, jog nuo 2020 metų liepos 1 dienos atnaujinami komerciniai skrydžiai į šalį ir iš šalies, atidaromas Maltos oro uostas. Per pirmąjį etapą  bus atnaujintas oro susisiekimas su devyniolika šalių ar jų regionų“, – skelbia Maltos turizmo valdyba, kurios pranešimą cituoja agentūra „Interfax“.

Skelbiama, jog nuo liepos atvykusieji iš Airijos, Austrijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Islandijos, Izraelio, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Slovakijos, Suomijos, Šveicarijos, Vengrijos, Vokietijos, taip pat Sicilijos ir Sardinijos salų Italijoje neprivalės tikrintis dėl COVID-19 ir karantinuotis, kadangi šios šalys pateko į vadinamųjų „saugių koridorių“ sąrašą.

„Saugių koridorių“ koncepcija reiškia, kad tarp šalių, kuriose COVID-19 padėtis yra panaši, yra atveriamos sienos,  teigiama pranešime.

Malta pradėjo laipsniškai švelninti dėl koronaviruso pandemijos įvestus apribojimus gegužės pradžioje - pradėjo dirbti ne pirmo būrinumo prekių parduotuvės, automobilių aptarnavimo ir remonto dirbtuvės, leistas susisiekimas tarp salų. Antrojo praėjusio mėnesio pusėje pradėjo veikti restoranai, grožio salonai, turgūs po atviru dangumi ir kino teatrai. Nuo penktadienio pradės veikti vaikų užimtumo centrai, sporto salės ir barai, o darbuotojai galės grįžti į biurus.

Iki šios dienos Maltoje patvirtinti 622 COVID-19 atvejai, devynio su šia liga siejamos mirtys.

Tai – Švedija, Jungtinė Karalystė, Belgija, Airija, Portugalija, Malta.

Latvijos tarnyba tokia rekomendacija motyvuoja tuo, kad sergamumas COVID-19 šiose valstybėse viršija 25-is 100 tūkst. gyventojų. Švedijoje šis rodiklis siekia 74,7, JK – 65,9, Belgijoje – 41,5, Airijoje – 40,6, Portugalijoje – 31,4, Maltoje – 25,6.

Tarnyba pataria šalies gyventojams kol kas susilaikyti nuo kelionių į užsienį, o nerekomenduoja keliauti į šalis, kuriose sergamumas COVID-19 viršija 25-is atvejus 100 tūkst. gyventojų.

Šiam rodikliui artimos Ispanija (21) ir Italija (20,1).

Liuksemburge ir Danijoje šis rodiklis – 19, Nyderlanduose – 17,1, Rumunijoje – 16, Suomijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje – mažiau nei 15, Latvijoje – 6,1, Estijoje – 6, Lietuvoje – 5,9.