Kaip teigia tarnybos vadovė Ilma Skuodienė, jos tikslas – sumažinti smurto atvejų prieš paauglius skaičių, vis dar sudarančių „liūto dalį tarp visų smurto prieš vaikus atvejų“.

„Smurto atvejų prieš vaikus statistika yra stulbinama – nuo 10–17 metų iš 3 tūkst. smurto atvejų beveik 2 tūkst. yra prieš vaikus paauglystės laikotarpiu. Tai rodo, kad tėvai sunkiai randa kalbą“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė ji.

Anot vadovės, tėvai skundžiasi, jog šiuo laikotarpiu vaikai neklauso, negrįžta laiku, sunku susitarti dėl pamokų ruošos.

Pasak jos, pagrindinė kampanijos žinutė yra pabrėžti, jog „paauglystė yra normalu: tiek mes suaugę, tėvai ar globėjai susiduriame su iššūkiais, tiek vaikai, paaugliai susiduria su savo iššūkiais“.

„Skiriame didelį dėmesį prieraišiai tėvystei ir gimusių kūdikių pirmiems trejiems metams, bet norisi atsigręžti ir kitą raidos etapą – paauglystę, nuo 10–11 iki pat 17 metų“, – kalbėjo I. Skuodienė.

S. Bieliūnė, I. Skuodelienė / L. Balandžio / BNS nuotr.

Kampanijos metu bus transliuojamas vaizdo klipas, kuriame paaugliai akcentuoja, kad „juoktis yra normalu“, „verkti yra normalu“, „prieštarauti“, „mylėti yra normalu“.

I. Skuodienės teigimu, dabartinei paauglių emocinei būsenai įtakos turėjo ir karantinas. Kai kurie vaikai būtent šiuo laikotarpiu tapo paaugliais, ėmė kisti jų kūnas, elgesys.

Kad vaikai, paaugliai ieškotų sprendimų ne šiose atsipalaidavimo priemonėse, bet kartu su savo tėvais, globėjais, su jiems artimais žmonėmis.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, net 79 proc. paauglių yra vartoję alkoholį, 54 proc. rūkę, 19 proc. yra vartoję narkotikų.

„Ieškoti sprendimo būdų labai svarbu. Kad vaikai, paaugliai ieškotų sprendimų ne šiose atsipalaidavimo priemonėse, bet kartu su savo tėvais, globėjais, su jiems artimais žmonėmis, kad tą paauglystę tiek tėvams, tiek vaikams pavyktų išgyventi kaip įmanoma lengviausiai“, – teigė I. Skuodienė.

Sveikatos apsaugos ministro patarėja Simona Bieliūnė teigia, kad tėvai, kažkada patys praėję paauglystės laikotarpį, dažnai pamiršta, jog tuo metu jaunas žmogus patiria labai daug iššūkių.

„Pamirštame, kad reikia pamatyti pasaulį ir paauglio akimis“, – teigė patarėja.

Anot jos, paaugliai nurodo, jog patiria sunkumų bendraudami su tėvais, tačiau būtent pokalbiai yra viena svarbiausių priemonių. Ketvirtadalis apklausoje dalyvavusių paauglių, anot S. Bieliūnės, nurodė, jog šeimoje paramos gauna nepakankamai.

S. Bilieniūnė / L. Balandžio / BNS nuotr.

„Būkime labai atidūs savo vaikams, pastebėkime ženklus laiku. Jei nuotaika ilgą laiką prislėgta, išgyvena vienišumo jausmą, turi žemą savęs vertinimą, negalima ignoruoti“, – sakė S. Bilieniūnė.

Pasak jos, jei vaikas nustoja domėtis jį dominančiais dalykais, sumažėja motyvacija mokytis, kinta elgesys – tai ženklas suaugusiems, kad reikia reaguoti.

Vienas pagalbos būdų, pasak patarėjos, yra emocinės paramos linijos, skirtos tiek jaunimui, tiek tėvams – tai gali padėti atrasti naujų įžvalgų dėl esamos situacijos.

„Ši greita pagalba tinkama tais atvejais, kai reikia išklausymo, pasikalbėjimo apie sunkumus „čia ir dabar“, – teigė sveikatos ministro patarėja.

Ji taip pat sako, kad Lietuvoje plačiai prieinamos psichologinės gerovės paslaugos, atsiradusios COVID-19 pandemijos metu. Psichologo konsultacijos, grupiniai užsiėmimai ar savitarpio parama teikiama per visuomenės sveikatos biurus visose savivaldybėse.

„Kreiptis pagalbos nereiškia, kad tėvai ar mokytojai yra nesėkmingi, nereiškia, kad nepavyko, reiškia, kad neignoruoja vaiko poreikių ir jie svarbūs, rūpinasi ir nori padėti savo vaikams“, – sakė S. Bieliūnė.

Savivaldybėse taip pat veikia psichikos sveikatos centrai, kurių komandos pasiruošusios padėti tiek paaugliams, tiek jų tėvams. Juose teikiamos psichiatro, medicinos psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijos, vykta grupiniai užsiėmimai, kai kuriuose iš jų organizuojamos psichoterapijos, psichosocialinės reabilitacijos paslaugos.

Tarnybos duomenimis, daugiausia į „Vaikų liniją“ kreipiasi būtent paaugliai – pernai jie sudarė 56 proc. besikreipusiųjų. Dažniausiai skambinama dėl įvairių sunkumų – santykių su tėvais, draugais.

Visa ši pagalba teikiama nemokamai ir prieinama visoje Lietuvoje.

Po nelaimės pasišalino

Sekmadienio pavakarę pirmoji nelaimė nutiko apie 17 val. prie Šiaurinio molo.

"Ten buvo paauglių kompanija. Jie maudėsi, bet tuo metu jūra juos ėmė traukti gilyn. Prie molo gelbėtojai nebudi, tačiau nelaimę pastebėjo poilsiautojai. Jie kvietė pagalbą", – pasakojo biudžetinės įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki.

Vandens sporto mėgėjų į krantą buvo ištraukta nepilnametė. Pagalbos pranešimas tuo metu jau buvo išsiųstas ugniagesiams ir pajūrio gelbėtojams.

Kai prie molo atskubėjo abi tarnybos, medikų ekipažas, nepilnamečių kompanija jau buvo pradingusi iš pliažo zonos. Veikiausiai pamanė, kad gali sulaukti nemalonumų.

Prie molo gelbėtojai nebudi, tačiau nelaimę pastebėjo poilsiautojai. Jie kvietė pagalbą.

Nešė į jūrą

Iš karto po šio incidento iš Girulių paplūdimio buvo gautas dar vienas pranešimas apie nelaimę.

"Čia poilsiavo penkių nepilnamečių kompanija – keturios mergaitės ir vienas berniukas. Jie maudėsi, kai jūra ėmė traukti gilyn. Tuo metu visi buvo vandenyje, bet trys merginos sugebėjo nusigauti iki kranto", – pasakojo A.Siakki.

Panašu, kad jūros trauka buvo stipri, nes ir merginos, buvusios arčiau kranto, visiškai išseko, kol pasiekė smėlį.

"Viena mergina (18 m.) ir vaikinas (17 m.) atsidūrė už plūdurų apie 30 metrų. Gelbėtojai nuskubėjo į vandenį, bet tuo metu nuo molo jau judėjo vandens motociklas. Paaugliai buvo išgelbėti ir pristatyti į krantą", – tikino A.Siakki.

Paaiškėjo, kad penkių jaunuolių kompanija – ukrainiečiai, kurie veikiausiai nelabai žino apie pajūrio pavojus.

"Tuo metu keitėsi oro sąlygos, kaip tik nurimo vėjas, ir jūra ėmė traukti gilyn. Beje, šie plaukikai arba nemokėjo plaukti, arba labai silpnai plaukė. Bangavimas buvo didokas, ir jie nepajėgė grįžti į krantą", – pastebėjo A.Siakki.

Po medikų brigados apžiūros abu nelaimėliai išvežti į gydymo įstaigą.

Gelbėtojai priminė: vaikai iki 14 metų negali vieni maudytis pajūryje.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Krito žemyn

Dar vienas incidentas užfiksuotas Smiltynėje, kur taip pat prireikė medikų pagalbos.

Susipynus parašiuto lynams, Smiltynėje nesėkmingai nusileido parasparnininkas, kuris galva trenkėsi į paplūdimio laiptus.

Žmogus į laiptus rėžėsi kakta, nors ir dėvėjo šalmą.

Nukentėjusiajam pirminę pagalbą suteikė paplūdimyje dirbusi medikė, vėliau jis buvo pristatytas į ligoninę.

Šie skaičiai praėjusią savaitę buvo paskelbti specializuotame žurnale „New England Journal of Medicine“. Autoriai konstatuoja, kad ginkluoto smurto atvejų per koronaviruso pandemiją dėl neaiškių priežasčių padaugėjo. Tačiau esą „nereikėtų manyti, skaičiai vėliau vėl grįš į iki pandemijos buvusį lygį“.

Dauguma mirčių panaudojant ginklą yra savižudybės. Žudynės mokyklose, kaip šią savaitę Juvaldyje, kai buvo nušauta 19 vaikų, sudaro tik nedidelę vaikų mirčių nuo šaunamųjų ginklų dalį.

Nuo šaunamųjų ginklų neproporcingai dažnai žūsta juodaodžiai vaikai ir jaunuoliai – daugiau nei keturis kartus dažniau nei baltaodžiai. Šiems vis dar didesnę grėsmę kelia autoavarijos. Lyginant pagal regionus, didžiausias mirčių nuo šaunamųjų ginklų rodiklis yra sostinėje Vašingtone. Toliau eina Luizianos ir Aliaskos valstijos.

Šiandien – tarptautinė diena prieš homofobiją, transfobiją, bifobiją. Šiandien – tarptautinė vaikų pagalbos linijų diena. Ir šiandien labiau nei bet kada linkime, kad visi žmonės galėtų būti tokie, kokie yra, kad orumas ir pagarba būtų užtikrinti kiekvienam.

„Mokslo žiniomis žmogaus seksualinė orientacija nėra pasirinkimo dalykas – jos negalima nei pasirinkti, nei pakeisti. Į „Vaikų liniją“ kreipiasi paaugliai, kurie susiduria su aplinkinių priešiškumu ar nesupratimu. Manau, kad mes, suaugusieji, privalome daryti viską, kad jauni žmonės neturėtų augti smerkimo ir gėdinimo atmosferoje. Priešingai, mes turime sklaidyti mitus ir skleisti žinią, kad potraukis savo lyties asmenims yra normalus dalykas kaip ir kairiarankiškumas. Tokia yra realybė – dauguma žmonių yra heteroseksualios orientacijos, kai kurie yra homoseksualios ar biseksualios orientacijos, taip pat dauguma žmonių yra dešiniarankiai, o kai kurie – kairiarankiai“, – sakė „Vaikų linijos“ vadovas dr. Robertas Povilaitis.

Emocinę paramą vaikams ir paaugliams teikianti „Vaikų linija“ kasmet sulaukia kiek daugiau nei 300 paauglių kreipimųsi, susijusių su LGBTQ+ temomis. Paaugliai dalijasi įvairiais jausmais, kuriuos išgyvena pajutę, jog yra homoseksualios, biseksualios, aseksualios seksualinės orientacijos, ar susidūrę su kitais vidiniais savo seksualumo, lytiškumo patyrimais – baiminasi aplinkinių reakcijos, nerimauja, ar tai, ką jie jaučia, išties yra normalu, liūdi pastebėję, kad artimi žmonės yra priešiški ir nepalaikantys.

Anot „Vaikų linijos“ psichologės dr. Jurgitos Smiltės Jasiulionės, ne mažiau LGBTQ+ paaugliams klausimų ir jausmų kelia romantiniai santykiai – jie jaučiasi nedrąsiai bandydami užkalbinti patinkantį žmogų, svarsto, kur rasti saugią, nežeidžiančią aplinką susitikimams su mylimu žmogumi.

Mokslo žiniomis žmogaus seksualinė orientacija nėra pasirinkimo dalykas – jos negalima nei pasirinkti, nei pakeisti.

Bet matyt vieni skaudžiausių patyrimų, apie kuriuos pasakoja į „Vaikų liniją“ besikreipiantys LGBTQ+ paaugliai – tai žeminančios, žeidžiančios, o kartais net ir smurtinės aplinkinių žmonių reakcijos dėl jų seksualinės orientacijos ar tradicinio vyriškumo, moteriškumo neatitinkančio elgesio bei išvaizdos.

„Patyčios, agresija, fizinis smurtas, tėvų nepriėmimas, mokyklos darbuotojų patarimas „būti normaliu“ – tai yra aplinkinių reakcijos, kurios paaugliams ne tik kelia didelį vidinį skausmą, bet ir apsunkiną jų tapatumo raidą, kelia grėsmę jų psichikos sveikatai“, – teigė dr. J. S. Jasiulionė.

Tačiau, kaip sako aktorius, kūrėjas ir atlikėjas Dominykas Vaitiekūnas, lyginant su tuo, kas buvo Lietuvoje prieš 10 metų ir dabar, demonizavimo vis mažiau, o žmonės kalba vis drąsiau, aplinka tampa draugiškesnė. Tai leidžia pamatyti, kad vien buvimas LGBTQ+ neapibrėžia žmogaus – tai tik nedidelė jo dalis.

„Draugiška emocinė aplinka LGBT žmonėms yra labai svarbi, ypač paauglystės laikotarpiu, kai atsiranda nepatogūs jausmai. Dabar žiūrėdamas į savo gyvenimo patirtį, suprantu, kad mane emociškai ir fiziškai labiau traukia vyrai, bet tą suprasti, tą atskirti ir įvardyti sau pačiam yra beprotiškai sunku, todėl normalu, kad yra daug pasimetimo. Reikia kantrybės, laiko ir, aišku, geriausia kai aplinkoje yra žmonių, kurie gali be kritikos, be smerkimo išklausyti, papasakoti ir savo patirtį“, – sakė D. Vaitiekūnas ir linki kantrybės, drąsos, orumo stovėti už savo teises.

Apie tai rašoma penktadienį Valstybės saugumo departamento ir Lietuvos karinės žvalgybos paskelbtoje kasmetinėje grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje.

„Patys aktyviausi akceleracionizmo rėmėjai kryptingai siekia radikalizuoti paauglius, o jau radikalizuotuosius skatina neapsiriboti diskusijomis internete ir pradėti realią veiklą“, – nurodoma dokumente.

„(...) neatmestina, kad artimoje perspektyvoje bus bandymų surengti teroro aktą prieš tautines ir religines mažumas, pabėgėlius, žmogaus teisių srityje veiklą vykdančius valstybės tarnautojus ar visuomenininkus“, – teigiama jame.

Patys aktyviausi akceleracionizmo rėmėjai kryptingai siekia radikalizuoti paauglius, o jau radikalizuotuosius skatina neapsiriboti diskusijomis internete ir pradėti realią veiklą.

Akceleracionizmas – neonacizmo atšaka, kurios propaguotojai siekia smurto, teroro aktų ir partizaninio karo metodais demoralizuoti visuomenę, sugriauti demokratinę santvarką, savo gyvenamosiose valstybėse įtvirtinti baltųjų viršenybę.

Anot žvalgybos, Lietuvoje gyvena kelios dešimtys dešiniojo ekstremizmo ideologiją skleidžiančių žmonių, jie savo idėjas daugiausia skleidžia socialiniuose tinkluose.

Čia jie platina savadarbių ginklų ir sprogmenų gamybos instrukcijas, kovos menų bei karo taktikos literatūrą, didelio masto teroro aktus įvykdžiusių bendraminčių manifestus.

Dalis jų savo idėjas skleidžia ir viešosiose vietose, protesto akcijose, klijuodami lipdukus, dalydami skrajutes.

Anot ataskaitos, dešinieji ekstremistai migrantų krizės metu bandė organizuoti patruliavimą pasienyje, tačiau nesėkmingai. Jas surengti planavę asmenys ketino ieškoti sieną kirtusių migrantų ir prieš juos naudoti smurtą.

Žvalgyba nurodė, kad į Lietuvą taip pat bandė atvykti keliolika su teroristinėmis ar ekstremistinėmis organizacijomis ir radikalia ideologija siejamų žmonių.

Islamistinio terorizmo grėsmė – maža

Žvalgyba nurodė, kad į Lietuvą taip pat bandė atvykti keliolika su teroristinėmis ar ekstremistinėmis organizacijomis ir radikalia ideologija siejamų žmonių.

VSD praėjusiais metais inicijavo aštuonių užsieniečių išsiuntimą iš Lietuvos dėl jų ekstremistinių pažiūrų ar sąsajų su teroristinėmis organizacijomis.

Žvalgyba nurodo, kad Minsko režimo organizuotas nelegalios migracijos srautas iš Vidurio Rytų, Azijos, Šiaurės Kaukazo regionų per Baltarusiją į Lietuvą sukėlė rizikų nacionaliniam saugumui.

Vis dėlto, pareigūnai neturi duomenų, kad neteisėtos migracijos keliu būtų tikslingai atvykę asmenys, planavę vykdyti teroro aktus prieš Lietuvą ir kitas Europos valstybes.

VSD nustatė keliolika į Lietuvą iš Baltarusijos nelegaliai patekusių asmenų, kurių veikla galėtų kelti rizikų nacionaliniam saugumui – jie turi sąsajų su Vidurio Rytų regione veikiančiomis teroristinėmis organizacijomis ir sukarintomis grupuotėmis.

Nepaisant to, ataskaitoje pabrėžiama, kad „islamistinio terorizmo grėsmė Lietuvoje yra maža“.

„Nors lytiškumo ugdymo situacija gerėja, tačiau vis dar su didele baime, nepasitikėjimu ir uždarumu kalbame apie jaunimui svarbias temas. Jauni žmonės gyvena dinamiškame pasaulyje, tad artimiausi suaugusieji turėtų tapti tie ir tos, į kuriuos jaunuoliai kreipiasi, susidūrę su iššūkiais ir nerandantys sau atsakymų. Ši konferencija gali padėti ryžtis atverti (ne)jaukias temas ir pamatyti, kad kartu galime sukurti aplinką sveikam ir saugiam jauno žmogaus augimui“, – sako nevyriausybinės organizacijos „Įvairovės ir edukacijos namai“ mokymų vadovė Lina Januškevičiūtė.

Renginio metu bus galima susipažinti su įrankiais ir priemonėmis, kurie skirti pedagogams ir tėvams, švietėjams, įgyvendinantiems lytiškumo ugdymą (ne)formalaus ugdymo įstaigose. Taip pat vyks diskusijos, pranešimai bei praktinis seminaras.

Konferencijoje pranešimus skaitys ir praktinius užsiėmimus ves lytiškumo ugdymo specialistė Akvilė Giniotaitė, viena iš iniciatyvos „Sąmoninga šeima“ įkūrėjų, psichologė Miglė Motiejūnė, LSMUL Kauno klinikos akušerijos ginekologijos gydytoja rezidentė, IG „Žemiau bambos“ kūrėja Aurėja Trunovė, Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Karolina Pralgauskytė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų instituto Elgesio medicinos laboratorijos mokslininkas, klinikinis psichologas dr. Julius Burkauskas, Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė ir kt.

„Nors matematikos formules, istorijos datas ar kirčiavimo taisykles laikui bėgant ir pamirštame, lytiškumo ugdymas su mumis išlieka visą gyvenimą. Svarbu suprasti, kad nežinojimas gali pakenkti, o mokslu pagrįsta informacija – išgelbėti. Būtent todėl turėtume įveikti nejaukumą ir išsklaidyti mitus – susitikime konferencijoje ir pasisemkime žinių bei įkvėpimo“, – sako etikos mokytoja ir lytiškumo ugdymo lektorė Kamilė Pudžemytė.

Dalyvauti renginyje užsiregistravo jau daugiau nei 200 tėvų ir pedagogų.

Konferencija vyks Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje bei bus transliuojama internete. Konferenciją organizuoja „Įvairovės ir edukacijos namai“ ir Lietuvos žmogaus teisių centras, renginys rengiamas įgyvendinant projektą „Lytiškumo akademija“. Projektas yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis.

Kovo mėnesį vykdoma globos centrų „Vaikai yra vaikai“ iniciatyva „Suteik namus užaugti laisvei“, kviečianti pamąstyti apie vyresnių nei 10 metų vaikų globą bei susipažinti su paauglystės laikotarpiu ir surasti atsakymus į minėtus klausimus.

Vasario antroje pusėje „Spinter tyrimai“ atlikta naujausia Lietuvos gyventojų apklausa, rodo, kad net 43 proc. apklaustųjų yra pagalvoję apie galimą vaiko globą. Tiesa, vyresnį nei 10 metų vaiką sutiktų globoti tik 4 proc. Viena iš priežasčių – paauglystės iššūkiai, kurie kelia nerimą tėvams ir globėjams ir dėl kurių nesiryžtama globoti paauglio.

Psichologė psichoterapeutė Aušra Kurienė papasakojo, kaip apibūdinama paauglystė, kuo ypatingas šis gyvenimo laikotarpis ir kodėl svarbus yra prieraišumas.

– Kuo išsiskiria paauglystė ir kokius vaikus galima priskirti šiam gyvenimo tarpsniui?

– Paauglystė savaime skirstoma į tokias amžiaus grupes: nuo 11 iki 13 m. – jaunesnioji paauglystė, nuo 13 iki 16 m. – vidurinioji paauglystė, o nuo 16 m. – ta tikroji paauglystė, kurios pabaiga kiekvienam yra individuali. Paauglystė apibūdinama kaip perėjimas iš vaikystės į suaugusiojo gyvenimą. Jos esmė – savęs paieškos, supratimas, kas aš esu, savarankiško savęs suvokimas ir galimybė atsiskirti nuo suaugusių žmonių, šeimos. Paauglystė baigiasi, kai pasiekiamas savosios tapatybės įtvirtinimas.

– Kodėl suaugusiems sunku susikalbėti su paaugliais?

– Čia nėra dėsnis ar taisyklė, bet kartais būna sunku. Tėvams gali būti sunku persiorientuoti ir suprasti ūgtelėjusio vaiko poreikius, suprasti, kad jis jau nebėra vaikas. Paauglys jau nebėra nurodymų vykdytojas, kaip mažas vaikas, kur didžiąją daugumą sprendimų priima tėvai, žinantys, ko vaikui reikia. Paauglys siekia lygiavertiškumo, galėjimo kartu spręsti problemas, kartu kalbėtis. Galbūt paauglio sprendimai ne visada būna saugūs ir patinkantys tėvams, o tai sukelia įtampą ir reikalauja kantrybės ir naujo supratimo.

Tėvams gali būti sunku persiorientuoti ir suprasti ūgtelėjusio vaiko poreikius, suprasti, kad jis jau nebėra vaikas.

Antra vertus, paaugliams vis dar reikia globos ir vyresnio žmogaus patirties, palaikymo ir padrąsinimo.

– Kaip bendrauti ir surasti kalbą su paaugliais? Gal verta kartais juos palikti ramybėje?

– Suaugę žmonės labai mėgsta kalbėti, o bendraujant su paaugliu yra svarbu jo klausyti. Neskubėti patarti, kritikuoti, taisyti. Tuomet paaugliai pamažu atsiskleidžia ir papasakoja, ko jie nori, kas jiems kelia nerimą. Rodyti susidomėjimą paaugliu, išklausyti, net jeigu tos mintys yra stebinančios ar net gąsdinančios. Turėtų būti atviras dialogas, be jokių išankstinių nuostatų pakeisti jo mąstymą ar priversti jį ką nors daryti. Svarbu gebėti stengtis ir norėti, kad bendravimas įvyktų ir pavyktų.

– Koks tėvų ir globėjų vaidmuo turėtų būti paauglio gyvenime? Paauglys dažniausiai siekia atsiskirti nuo suaugusiojo, tai ar iš tiesų paaugliui reikia globėjo?

– Analogiją galima surasti su vadovais darbe. Yra vadovas, kuris nusprendžia, kaip viską reikia atlikti, bara, jeigu neteisingai padarei, apdovanoja, jeigu įvykdei užduotį. Jis palieka mažai erdvės pačiam kurti ir atrasti, kaip išspręsti iškilusias problemas. Kiti vadovai suteikia daug galimybių darbuotojams patiems ieškoti, atrasti. Jie eina kartu kaip mentoriai, partneriai, patariantys, kai būna sunku.

Paaugliui vis dar reikia tėvų ar globėjų patarimų, kartais nukreipimų, tačiau ne primestų nurodymų, o suteiktų galimybių pačiam atrasti. Paauglys turi žinoti, kad suklydus, jis saugiai gali grįžti ir gauti nuraminimą, padrąsinimą. Paaugliai dar nežino, kaip reikia saugiai bendrauti, rinktis draugus, jų gyvenime daug eksperimentavimo. Suaugęs žmogus turėtų būti tas saugus uostas, į kurį paauglys gali visada sugrįžti gauti šilumos, palaikymo ir galimybę ištaisyti klaidas.

– Kaip svarbu parinkti tinkamą kalbėjimo žodyną ir toną, kad paauglys neįsižeistų, ir neužsisklęstų?

Paauglys jau nebėra nurodymų vykdytojas, kaip mažas vaikas, kur didžiąją daugumą sprendimų priima tėvai, žinantys, ko vaikui reikia.

– Svarbu visada žinoti, kad už ryšį su vaiku ar paaugliu esame atsakingi mes, suaugę žmonės. Jeigu paauglys supyko, įsižeidė, labai svarbu, kad suaugęs žmogus parodytų iniciatyvą atkurti tą ryšį ir nelaukti, kol paauglys baigs „kvailioti“ ir tada pasikalbėti. Suaugęs žmogus turi parodyti iniciatyvą atkurti santykį, pvz., mes čia pasikarščiavome, įsijausminome, gal mes galime pradėti pokalbį iš naujo. Nebijočiau pasakyti vieną netinkamą žodį paaugliui – daug svarbiau drąsiai priimti klaidą ir norėti ją ištaisyti. Nereikia ieškoti kaltų, kas pasakė neteisingą žodį, bet stengtis susikalbėti.

– Kalbant apie globą baiminamasi, kad paauglys nebeprisiriš prie naujų namų. Ar prieraišumas – kintantis dalykas?

– Visi mes turime pamatinį prieraišumą, kuris gali būti įvairus. Jeigu vaikas anksti yra praradęs namus, tėvus, artimuosius, jis nesijaučia saugiai. Jo pasitikėjimą per kelias minutes sunku įgyti. Vaikai, kurie turi nesaugaus prieraišumo patirtis, yra atsargesni. Užtrunka laiko, kol jie patiki, leidžia sau norėti to ryšio. Bet tai nereiškia, kad jie negali ryšio sukurti. Jeigu praeityje buvo nesėkminga patirtis, apsigyvenus pas globėją, patirtis tampa pozityvi, paauglys pajėgus įvertinti ir priimti tokį santykį. Šis ryšio kūrimas iš suaugusiojo pareikalaus gebėjimo susikalbėti ir kantrybės.

– Ar patirtys ir neišmokti dalykai vaikystėje yra nekintantys?

– Visos patirtys, kurių mes turime, ir yra patirtys. Daug svarbiau, kaip tos patirtys veikia. Nes jeigu yra labai neigiama patirtis, supratus ir įprasminus ją, pergalvojus, galima ją pakeisti kitomis. Reikia ieškoti priežasčių, ką ta patirtis duoda. Gal ji gali įgalinti vaiką gyventi kitokį gyvenimą negu gyveno jo tėvai, siekti naujų tikslų. Gal pagyvenęs su priklausomybių turinčiu žmogumi vaikas niekada gyvenime neims į burną alkoholio. Neigiama patirtis gali veikti ir tokiu būdu.

Žinoma, patirtis niekur nedingsta, o žinant senas vaiko patirtis, svarbu jų nekartoti. Jeigu vaiką apleido jo tėvai, nuolat keitėsi globėjai ar globos įstaigos, keitėsi mokyklos ir pan., labai svarbu tokios patirties nebekartoti, užtikrinti kaip įmanoma daugiau stabilumo ir nuoseklumo, kad baimės ir nepasitikėjimo jausmas sumažėtų. Bendravimas, naujų, pozityvių tradicijų kūrimas, išsikalbėjimas ir daugelis kitų teigiamų dalykų kuria tokias patirtis, kurios leis su vaiku greičiau užmegzti santykį ir suteiks jam naujų patirčių.

Mokiniams iš nepalankios socialinės – ekonominės aplinkos būdingas žemas arba vidutiniškas noras mokytis, lyginant su bendraamžais, augančiais geresnėmis sąlygomis. Kitaip sakant, skurdžiau gyvenantys vaikai mokosi prasčiau, taip tarsi užkoduodami prastesnę savo ateitį ir sukurdami nenutrūkstamą nepritekliaus ciklą, atskleidžia Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų vykdomas tyrimas.

Tačiau jam vadovaujanti R.Erentaitė turi ir gerų žinių vargingiau gyvenančioms šeimoms. Jei vaikas įtraukiamas į kultūrinį gyvenimą, jo mokymosi rezultatai gerėja. Vadinasi, vaiko laimė kuriama ne tik pinigais, bet ir kultūra. Tačiau turėtų neraminti tyrimo atskleistas pandemijos poveikis. Per karantiną ir jį lydėjusį nuotolinį mokymąsi net ketvirtadalis pažangiausių mokinių pajuto sumažėjusią motyvaciją siekti mokslo vaisių. Ryškiai sumenko jų noras įgyti naujų žinių ir stengtis dėl aukštų įvertinimų gimnazijoje. Apie šių reiškinių priežastis, galimas pasekmes ir būdus jų išvengti „Kauno dienos“ studijoje kalbamės su raidos psichologijos tyrėja R. Erentaite.

Moteris policijai pranešė, kad apie 14-16 val. Viršuliškių gatvėje, nepažįstamas vyras sumušė jos 13-metį sūnų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo.

Dar viena moteris pranešė, kad apie 17 val. 45 min., bute Gudų gatvėje, kilus konfliktui, vyras sumušė ją bei nepilnametę jos 13-metę dukrą.

Neblaivus 44 metų įtariamasis uždarytas į areštinę, pradėtas ikiteisminis tyrimas, informuoja policija.