Organizuotų gaujų nusikaltimus tiriantys pareigūnai kreipia dėmesį ir į kvaišalų platinimą nepilnamečiams. Vienas tokių tyrimų atskleidė, kad narkotikų platinimo imasi paaugliai.

Šiemet gegužės 20 d., tęsdami jau pradėtą tyrimą, pareigūnai Taikos prospekto gale susekė 15-metį. Patikrinę jo kišenes policininkai rado 10 gramų kanapių.

Paprastai tokio kiekio sau jauni "žolės" vartotojai neperka, todėl pareigūnai padarė prielaidą, kad vaikinas buvo nusiteikęs šias kanapes parduoti.

Policininkai sužinojo, kad šiuos kvaišalus paauglys įsigijo iš 17-mečio klaipėdiečio.

Tą pačią dieną Statybininkų prospekte policininkai užklupo šį vaikiną bendraujantį su trimis vaikinais ir 16 metų mergina. Jaunasis narkotukų platintojas jiems ruošėsi parduoti tris gramus kanapių.

Įtarimus dėl prekybos narkotinėmis medžiagomis tiriantys policininkai atliko 17-mečio namuose kratą ir aptiko ten dar 80 gramų kanapių.

Policininkai bandė aiškintis, kas šiam vaikinui tiekė kanapes, įtarimai krito ant 40 metų klaipėdiečio, kurį pareigūnai pažinojo nuo tada, kai jis buvo teisiamas už pedofiliją.

Tiesa, kratos metu pas jį aptikta tik viena psichotropinio poveikio tabletė su MDMA vadinama medžiaga. Šį kartą nepavyko įrodyti, kad vyras nepilnamečiams platino kvaišalus.

Apibendrinę surinktą medžiagą pareigūnai paruošė baudžiamąją bylą, kurioje 15-mečiui kaltinimai nepateikti, mat jis buvo per jaunas teisti.

Atsakomybė už įvykdytą veiką taikoma nuo 16 metų. Šį kartą vaikiną turės nubausti jo tėvai, kuriems taip pat už sūnaus nepriežiūrą gali būti taikoma nuobauda.

Kanapes pardavęs 17-metis bus teisiamas už kvaišalų platinimą, dar griežtesnė bausmė jo laukia už tai, kad pardavė kanapes nepilnamečiui.

Iš jo kanapes įgijęs 18-metis turės teisintis dėl narkotinių medžiagų įgijimo, jo draugai šį kartą išlipo iš balos sausi.

Už narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą nepilnamečiams įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę nuo 3 iki 12 metų, tačiau nepilnametis asmuo baudžiamas puse suaugusiajam skiriamos bausmės.

Kaip atpažinti, kad paauglys rūko EC, jei šios cigaretės beveik nepalieka kvapo? Dėl ko jį traukia EC ir kuo jos pavojingos? Kodėl aukštesnio intelekto vaikai ir paaugliai drąsiau bando cigaretes, alkoholį ir narkotikus? Apie tai – pokalbis su Kauno jaunimo narkologijos pagalbos centro vadove, medicinos psichologe Aina Adomaityte.

– Kokios priklausomybės būdingos paaugliams?

– Nėra paaugliams būdingų ar nebūdingų priklausomybių. Galima kalbėti apie tai, ar yra polinkis viską išbandyti ir ar paauglio vertybių skalėje aukštą vietą užima noras būti blaiviam, nuo nieko neapsvaigusiam. Jei yra polinkis bandyti, vieni bando tabako produktus, kiti naująsias rūkymo priemones – elektronines cigaretes (EC), treti leidžia sau alkoholį, dar drąsesni – marihuaną ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas. Vis didėjanti priklausomybė yra ir azartiniai statymai sporto lažybose, internetiniai žaidimai, jau nekalbant apie priklausomybę nuo mobiliųjų telefonų.

Vis dėlto dažniausiai pasitaikanti paauglių priklausomybė yra rūkymas, apimantis ir įprasto tabako gaminius, ir EC. Paaugliai renkasi EC, o IQOS – nuo 18 m. ir vyresni.

Nustatyta, kad EC vartojimas jaunystėje didina tradicinių cigarečių vartojimą vyresniame amžiuje.

Paprastai vaikai, kurių pasiekimai mokykloje, sporte ar kitose veiklose yra geri, galvoja: man viskas sekasi, aš su viskuo susitvarkau, susitvarkysiu ir čia – nepriprasiu, panorėsiu – mesiu.

– Dėl ko paaugliai imasi tradicinių ir netradicinių cigarečių?

– Paaugliai yra smalsūs – jie nori viską išbandyti. Be to, cigaretės, alkoholis labai tinka maištui prieš tėvus išreikšti. Veikia ir grupės, kuriai priklausyti paaugliui yra svarbu, pavyzdys. Tarkim, "veipinti" (rūkyti elektronines cigaretes – red. past.) labai populiaru grupelėse. Kitas dalykas, kad pradėję rūkyti, garinti ar smilkyti, paaugliai galvoja: aš nepriprasiu, aš čia tik retkarčiais, tik pabandau. Dėl psichologinės brandos stokos paaugliams sunkiau įvertinti vidinius impulsus ir juos valdyti. Be to, jiems sunkiau prognozuoti galimas savo elgesio, taip pat pasekmes. Jie nemano, kad vieną ar kelis kartus pabandę negalės sustoti.

Paaugliai renkasi EC, nes dažnai yra įsitikinę, kad tai nėra rūkymas, o tik kažkas nežalingo, malonaus. Jie neigia bet kokią EC žalą ir net nebando domėtis, kas yra jų sudėtyje, kaip tai veikia. Paaugliai ramina save, kad renkasi EC užpildus be nikotino, be to, jiems EC rūkymas atrodo skanu, įdomu, madinga ar tiesiog patinka kaip laiko praleidimo ir bendravimo forma.

– Kuo būtent elektroninės cigaretės taip vilioja vaikus ir paauglius?

– Vienas iš pagrindinių motyvų – tai galimybė pasirinkti skonius, kvapus. Prieš porą metų JAV paskelbto tyrimo duomenimis, 81 proc. elektroninių cigarečių jaunųjų vartotojų kaip pagrindinę vartojimo priežastį nurodė gausią malonių skonių, kvapų įvairovę. Kitos priežastys: 26,5 proc. vaikų ir paauglių EC griebėsi dėl to, kad jas vartojo jų draugai, 20,5 proc. jas rūkė iš smalsumo, ir tik 7,7 proc. – dėl to, kad jos panašias į tradicines cigaretes.

EC pavojingos ir tuo, kad prie jų greitai priprantama: JAV tyrimais nustatyta, kad beveik 40 proc. pabandžiusiųjų EC tapo kasdieniais jų vartotojais.

– Neretai labai viliojanti paaugliams atrodo ir elektroninių cigarečių reklama.

– Paaugliai skatinami bandyti, pradėti vartoti produktus tokiais "raktiniais" reklamos triukais, kai vaizduojamas jaunas asmuo, kuris draugų rate yra atsipalaidavęs, besilinksminantis, seksualus, patrauklus. Paaugliui tai pateikiama tarsi pasiūlymas: nori būti toks – prašom, turi priemonę – cigaretę. Taip pat siunčiama ir kita labai aktuali žinutė: "gauk energijos...vitaminų". EC paaugliui gali atrodyti naudingas ir net sveikas produktas.

– Ką rodo tyrimai: kuri dalis Lietuvos vaikų ir paauglių rūko?

– Statistika beveik kasmet keičiasi ir, deja, į blogąją pusę – rūkančių paauglių grėsmingai daugėja. Svarbu paminėti, kad smarkiai daugėja EC rūkančių merginų. Be to, išpopuliarėjus EC, ankstėja rūkančiųjų amžius.

– Nustatyta, kad aukštesnio intelekto vaikai ir paaugliai drąsiau bando elektronines cigaretes, alkoholį ir net narkotikus. Kodėl?

– Paprastai vaikai, kurių pasiekimai moksluose, sporte ar kitose veiklose yra geri, galvoja: man viskas sekasi, aš su viskuo susitvarkau, susitvarkysiu ir čia – nepriprasiu, panorėsiu – mesiu. Jie labiau savimi pasitikintys ir nepatyrę daug nesėkmių, bet kartu tokie paaugliai kelia sau aukštus reikalavimus, turi išpildyti kitų jiems iškeltus tikslus ir jaučia didelį nerimą, rūkymą ir narkotikus jie renkasi kaip atsipalaidavimo formą. O paskui neretai atsitinka taip, kad mesti nepavyksta.

– Jūsų akimis, kas pavojingiau: tradicinės cigaretės ar elektroninės?

– Pavojinga ir viena, ir kita. Saugu tik, jei pats nerūkai ir tavo aplinkoje nėra rūkančiųjų ar pats jų vengi, taip apsisaugodamas nuo pasyvaus rūkymo.

Viena priežasčių, kodėl pavojingos EC – tai, kad, skirtingai nei tradicinėse cigaretėse, dažnai nežinome, kokios medžiagos jose naudojamos ir kiek jų "veipinant" buvo suvartota. Jei EC naudojamas nikotino užpildas, tai dažnai "veipinant" gaunama nikotino dozė būna kelis kartus didesnė nei surūkius tradicinę cigaretę (TC), dažnai nuo 30 mg ir dvigubai, trigubai daugiau nei yra viename TC pakelyje. Taigi, neretai garindamas elektroninę cigaretę žmogus gauna daugiau nikotino nei rūkydamas tradicinę. Didelę nikotino dozę gavęs ir juo apsinuodijęs paauglys gali būti šiek tiek sutrikęs, nerišliai kalbėti, viduriuoti, jo pulsas iš karto pavartojus nikotino būna padidėjęs. Tačiau tokie požymiai pasireiškia neilgai – iki poros valandų.

Be to, EC yra toksinių medžiagų, susijusių su kraujospūdžio reguliacijos sutrikimais, padidėjusiu kraujo krešumu ir sustiprėjusiais kraujagyslių aterosklerotiniais pažeidimais. EC garuose randama metalų, alavo, chromo, nikelio nanodalelių. Šios medžiagos sukelia rimtus kvėpavimo sutrikimus ir ligas. Kaip rodo atlikti tyrimai, 9 iš 11 teršalų koncentracija EC garuose buvo didesnė ar tolygi jų koncentracijai įprastinių cigarečių dūmuose.

Elektroninės cigaretės pavojingos ir dėl į garinimo skystį pilamų ar lašinamų sintetinių narkotinių medžiagų, kai EC tampa "puiki" priemonė vartoti sintetinį kanabinoidą. Kalbu apie atvejus, kai vietoj arba į įprastą EC skystį pilamas sintetinis narkotikas. Sintetiniai kanabinoidai, pilami ar lašinami į EC užpildus, ne tik sukelia apsinuodijimą, fizinės ir psichinės sveikatos problemas ir ligas, bet jau yra sukėlę ir nemažai mirčių JAV.

Be to, nėra duomenų, kad EC skatintų mesti rūkyti, kaip tai bando teigti EC produktus pardavinėjantys ir taip bandantys juos reklamuoti prekybininkai.

– Kada paprastai paaugliams nebeužtenka tradicinio garinimo skysčio ir į jį pradedami lašinti sintetiniai narkotikai?

– Pradinukams ir 5–7 klasių moksleiviams dar užtenka ir tiesiog maloniai kvepiančio elektroninės cigaretės skysčio. Paauglių poreikiai auga ir septintokams ar aštuntokams neretai norisi pabandyti įsilašinti ir sintetinio narkotiko.

– Tradicines cigaretes rūkantį paauglį galima atpažinti iš kvapo, o kaip atpažinti garinantį elektronines cigaretes?

Prie jų greitai priprantama: JAV tyrimais nustatyta, kad beveik 40 proc. pabandžiusiųjų EC tapo kasdieniais jų vartotojais.

– Vartojimo pradžioje iš elgesio atpažinti sudėtinga. Tačiau tėvams patariu stebėti savo vaikus. Jei atsiranda keistas, iki tol nebūdingas elgesys, emocijų išraiška ir jų kaita, reikėtų atkreipti dėmesį ir, jei tai kartojasi, reikia reaguoti iš karto, nes vėliau toks elgesys pradės atrodyti normalus. Jei rūkoma dažnai, patalpose jaučiamas sintetinis stiprus kvapas arba paauglys dažnai trumpam išeina į kiemą. Galima pastebėti, kad namuose atsiranda naujų daiktų, tokių kaip EC krovikliai, užpildymo skysčiai.

Jei įtariama, kad paauglio elgesys pakito dėl EC rūkymo, galima atlikti sintetinių kanabinoidų testą. Visi testai yra nereceptiniai, parduodami vaistinėse.

– Jūsų patarimas: kaip paauglius atpratinti nuo EC ir kitų priklausomybių? (Kaip šiuo atveju paaugliams galėtų padėti tėvai?)

– Skatinti už teigiamus pokyčius, apdovanoti, o jei vaikas nesilaiko susitarimų, riboti malonumus. Jei pokyčių nesulaukiama, reikia išdrįsti kreiptis į specialistus, nes kartais reikalingas ir medikamentinis priklausomybės gydymas. Kaune Romuvos klinikos specialistai konsultuoja ir, jei reikia, taiko gydymą, padedantį nutraukianti EC vartojimą. Svarbu suvokti, kad nėra nei sveiko, nei kontroliuojamo rūkymo. Jei rūkai, gauni didesnę ar mažesnę žalą fizinei ir psichinei sveikatai, o to galima išvengti tik nepradėjus rūkyti arba nutraukus rūkymą.

Gydytojai ir vaistininkai pataria, kaip mesti rūkyti

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) įspėja, kad tabako gaminių vartojimas yra viena sparčiausiai plintančių epidemijų. Kasmet tai pražudo daugiau kaip 8 mln. žmonių visame pasaulyje, iš kurių daugiau nei milijonas miršta nuo pasyvaus rūkymo. Kaip atsikratyti šio žalingo įpročio?

Valia ir noras mesti

Nacionalinio vėžio instituto statistika baugina: 95 proc. besigydančių plaučių vėžiu sergančiųjų – rūkaliai. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkų profesoriaus Kastyčio Šmigelsko ir Tomo Vaičiūno atliktame moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrime pastebėta, kad rūkančių mokinių šiek tiek daugėja. Net 17,9 proc. apklaustų mokinių pastarąjį mėnesį buvo rūkę elektronines cigaretes.

Vaistininkė Kristina Staivė sako, kad pradėjus rūkyti, mesti nėra taip paprasta, to padaryti nepadeda jokia bauginanti statistika ar artimųjų prašymai, svarbūs tik paties rūkančiojo valia ir noras: "Jeigu žmogus tikrai norės, tai, kaip ir bet kurį kitą darbą darant, jis galės kalnus nuversti, bet per prievartą jo tikrai nepriversi. Ko gero, niekas nemetė dėl kitų įtakos."

Specialistų teigimu, ar sunku bus mesti rūkyti, priklauso nuo to, kiek cigarečių žmogus iki tol surūkydavo per dieną. Jei priklausomybė nuo cigarečių yra fizinė, mesti rūkyti iš karto yra lengviau, jei psichologinė, tai padaryti yra sudėtinga. Psichologinės priklausomybės atveju mesti rūkyti paprasčiau palaipsniui. Be to, sugalvojus mesti staiga, gali kankinti abstinencija, prasidėti nerimas ar net širdies permušimai. Siekiant to išvengti, rekomenduojma naudoti pakaitinę nikotino terapiją. Pagal įprastai per dieną surūkomų cigarečių kiekį, metant rūkyti parenkami ir nikotino pleistrai, kurie yra saugesni nei rūkalai – nekenkia kvėpavimo takams.

Labai pagerėja sveikata

Nacionalinio vėžio instituto pulmonologė gydytoja Vaida Gedvilaitė, sužinojusi, kad pacientai rūko, visada rekomenduoja atsikratyti šio žalingo įpročio. Į pagalbą ji pasitelkia faktus – informuoja žmogų, kad cigarečių rūkymas gali pažeisti kvėpavimo takus (nuo nosiaryklės iki bronchų), kad nuo to kenčia visas žmogaus organizmas. "Esant deguonies trūkumui, pažeidžiama daug organų, didėja tikimybė susirgti vėžiu, tuberkulioze ir kitomis infekcinėmis ligomis. Rūkymas tiesiogiai lemia 90–95 proc. visų plaučių vėžio atvejų", – dėsto pulmonologė.

Metus rūkyti gerėja plaučių funkcija, uoslės ir skonio jutimai sustiprėja, sumažėja arba išnyksta kosulys, dusulys. Dar daugiau – metus rūkyti miokardo infarkto ir insulto rizika per pirmuosius dvejus metus sumažėja net 50 proc.

"Pirmiausia žmonės turi suvokti patys, kokią žalą organizmui daro rūkymas ir turi norėti nustoti rūkyti. O būdų yra įvairiausių – nuo literatūros, psichoterapijos, akupunktūros iki medikametinės terapijos", – vardija V.Gedvilaitė, ragindama nespręsti problemos vieniems.

Būdų mesti – ne vienas

Jai pritaria ir Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus gydytoja psichiatrė Giedrė Bulotienė, kuri pabrėžia: nors priklausomybė nuo nikotino – sunki, tačiau yra nemažai veiksmingų gydymo būdų, padedančių ją įveikti.

"Moksliniai tyrimai rodo, kad psichoterapija ir farmakoterapija yra efektyvūs būdai gydant priklausomybę nuo nikotino. Iš psichoterpinių metodų geriausiai ištirtas teigiamas elgesio kognityvinės terapijos, dėmesingo įsisąmoninimo bei motyvacinio interviu poveikis", – kalba mokslų daktarė.

Taip pat mesti rūkyti gali palengvinti atspausdintos savipagalbos priemonės, telefoninės pagalbos linijos, automatinės teksto žinutės naudojant mobiliuosius prietaisus bei specializuotos interneto programos. Naudingos literatūros galima rasti ir NVI Vėžio informacijos ir komunikacijos skyriuje.

G.Bulotienė priduria, kad gydant priklausomybę nuo nikotino yra įrodytas farmakoterapijos efektyvumas, kuris apima įvairias nikotino pakaitinės terapijos formas, taip pat bupropioną ir kai kuriuos kitus antidepresantus. "Gana naujas metodas, išbandytas šiai priklausomybei gydyti, yra transkranijinė magnetinė stimuliacija", – pasakoja gydytoja psichiatrė.

G.Bulotienės teigimu, svarbu, kad pagalba mesti rūkyti būtų kuo individualesnė, nes vieni žmonės rūko, siekdami išvengti neigiamo poveikio metus rūkyti, o kitus rūkyti labiau skatina malonūs rūkymo aspektai. Mokslininkai nagrinėja gydymo individualizavimo būdus, pagrįstus svarbiais individualiais biologiniais skirtumais, tarp jų ir genetinius.

Kuo pakeisti cigaretę?

Kadangi kai kuriems žmonėms rūkymas yra tik priemonė, padedanti nusiraminti, vaistininkė K.Staivė pataria bandant atsikratyti šio žalingo įpročio vartoti lengvus raminamuosius preparatus, pavyzdžiui, valerijono, pasifloros čiulpiamąsias tabletes. Kartais pakanka visada su savimi turėti kramtomosios gumos ir pajutus norą užsirūkyti, pirmiausia griebtis jos.

Reikėtų nusiteikti, kad pats sunkiausias laikas trunka dvi tris savaites, tačiau K.Staivė įspėja, kad kai kurie palūžta ir vėliau. "Labai svarbu, kad tuo metu, kai bandome nerūkyti, nebūtume tarp rūkančių draugų, šiuo laikotarpiu jų reikėtų vengti. Taip pat užsirūkymą išprovokuoja ir alkoholio vartojimas", – pastebi vaistininkė.

Kai kuriems rūkymas siejasi ir su tam tikrais ritualais. K.Staivė prisimena vieną savo klientę, kuri turėjo įprotį ryte išgerti kavos ir užsirūkyti pirmą cigaretę, todėl moteris nusprendė nustoti gerti kavą – taip praėjo ir noras surūkyti rytinę cigaretę. "Reikia apmąstyti, kada mums atsiranda noras rūkyti ir vengti tų situacijų ar šį žalingą įprotį skatinančių žmonių. Žinoma, įtakos turi ir stresas, įtampa, nes mes dažnai įsivaizduojame, kad rūkymas ramina", – sako vaistininkė. Vis dėlto neteisinga manyti, kad nikotinas ramina, pasak vaistininkės, priešingai – jis stimuliuoja, o raminamai tikriausiai veikia tik pats gilaus kvėpavimo procesas.

Žingsnis po žingsnio

Vaistininkė pataria metant rūkyti nesitikėti lengvo rezultato ir nesibaiminti, jeigu iš pradžių kasdien vis dar surūkysite po vieną ar dvi cigaretes – tai nėra pralaimėjimas. "Labai reikalinga stipri valia, todėl užsibrėžus tikslą, reikia jo ir siekti", – sako specialistė.

Taip pat svarbu nusiteikti, kad metę rūkyti galite priaugti svorio. Dauguma žmonių priauga 2–5 kg, nes poreikį užsirūkyti kai kurie žmonės ima slopinti skanėstais.

K.Staivė neatmeta ir tos tikimybės, kad naudingas gali būti paprasčiausias savo tikslų įvardijimas artimiesiems. "Kartais verta apie tai pasakyti draugams ir pasidalyti feisbuke, nes tikrai nelabai smagu, kai sau kažką viešai pasižadi ir paskui neištesi duoto žodžio", – dar vieną motyvuojančią priemonę atskleidžia specialistė.

KD inf.

Remiantis PSO duomenimis, keturi iš penkių paauglių pasaulyje (81 proc.) per dieną yra fiziškai aktyvūs mažiau nei valandą. Mažas fizinis aktyvumas kenkia vaikų sveikatai, taip pat turi įtakos jų smegenų vystymuisi ir socialiniams įgūdžiams.

PSO siekia, kad mažo fizinio aktyvumo rodiklis tarp 11-17 metų amžiaus paauglių iki 2030 metų sumažėtų bent iki 70 proc.

„Turime elektroninę revoliuciją, kuri, atrodo, pakeitė paauglių judėjimo modelius ir skatina juos daugiau sėdėti“, – reporteriams Ženevoje sakė PSO gyvenimo būdo ligų ekspertė Leanne Riley.

PSO ataskaita rodo, kad turtingose Rytų Azijos šalyse yra mažiausiai aktyvūs paaugliai berniukai ir mergaitės. Tuo metu turtingose Vakarų šalyse aktyviausi paaugliai berniukai, o Pietų Azijoje – aktyviausios paauglės mergaitės.

Pirmoje tokioje ataskaitoje apie pasaulines paauglių fizinio aktyvumo tendencijas PSO pabrėžė, kad reikia imtis skubių veiksmų, siekiant paskatinti paauglius pasitraukti nuo televizorių ir kompiuterių ekranų ir daugiau judėti.

Ataskaita paskelbta žurnale „Lancet Child & Adolescent Health“.

Skatina kalbėti apie tai, kas neišvengiama

Ne vienerius metus darbo su itin pažeidžiama grupe jaunuolių turinti specialistė Dalia Bloznelienė pripažįsta, ne iš karto ir sau atsakiusi į klausimą, kodėl globos namuose augantys vaikai nenori kalbėti apie artimiausius gyvenimo planus ir net paprasčiausias, į ateitį projektuojamas praktines užduotis jie linkę atmesti.

Bendravimo, streso valdymo ir kituose projektuose paaugliams dirbanti moteris daro išvadą, kad tokį elgesį skatina savisaugos instinktas, nenoras galvoti apie tai, kas gąsdina, kas su nežinia siejasi. Specialistė teigia, kad net šeimoje, kur nepavyko sukurti tvirto ryšio tarp vaiko ir globėjo, jaunas žmogus į savarankišką gyvenimą išeina su nepalyginamai tvirtesniu saugumo ir stabilumo jausmu. 

Šiemet jau ketvirtą kartą viešoji įstaiga „Darnūs namai“ globojamus paauglius kviečia į pasirengimo savarankiškam gyvenimui stovyklą. Jaunuoliai visą savaitgalį praleis Birštone ir įgis teisinių žinių apie galimą pagalbą jiems, lavins sprendimų priėmimo, ateities planų kūrimo, finansų valdymo ar net dienos planavimo įgūdžius.

Naivu tikėti, kad per tris dienas bus užglaistytos visos gyvenimo patirčių spragos. „Pats svarbiausias tikslas, kurio siekiame – pralaužti sunkiai įveikiamą bloką – paskatinti atsiliepti į kvietimą planuoti savo gyvenimą sulaukus pilnametystės, nesibaiminti naujo etapo“, – kalba šiame projekte dirbanti socialinė darbuotoja Dalia Bloznelienė.   

Stovykla nemokama. 

Išlaidos maistui – 50 eurų per mėnesį

Šiandien institucinėje globoje augantys vaikai iš bendraamžių apranga, laikysena nebeišsiskiria. Yra materialiai aprūpinti. Bet štai paprastą finansų planavimo užduotį ne visi lengvai įveikia.

Pabrėždama, kad paauglių branda skiriasi, specialistė dalijasi pastebėjimais apie praktines patirtis. „Stovyklose, mokymuose atliekame daug nesudėtingų praktinių užduočių. Vienoje iš jų reikia tam tikrą pinigų krepšelį paskirstyti būtiniausiems dviejų asmenų šeimos poreikiams. Ir štai yra manančių, kad dviem žmonėms maistui visam mėnesiui 50 eurų yra pakankama suma, vienok, sveikatos poreikiams lėšų iš viso niekada nenusimatoma, – pasakoja D. Bloznelienė. – Laukia daug sunkumų. Bet sudėtingiausia bus susidurti su realybe ir ją atlaikyti“.

Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, institucinė pertvarka įgauna pagreitį. Į pagalbą ugdant savarankišką asmenybę ateina vis daugiau paslaugų, galimybių. Bet dar ne viena globos namuose užaugusi karta sulaukusi pilnametystės išeis kaip į mūšio lauką. Praktika rodo, kad nuolatinė priežiūra ir kontrolė, kuri neišvengiama institucinėje globoje, nepadeda ugdant savarankišką, už savo poelgius gebančią atsakomybę prisiimti asmenybę.   

Galime padėti visi

Kai teismas priima sprendimą dėl nuolatinės globos vaikui nustatymo, aiškiai apibrėžia ir jos trukmę – iki pilnametystės. Sulaukusiam 18 metų, valstybė garantuoja tam tikras teises, kurios turi palengvinti savarankiško gyvenimo pradžią ir užtikrinti būtiniausius poreikius. 

„Be tėvų globos užaugęs vaikas įgyja teisę į įsikūrimo pašalpą. Ją gali gauti bet kuriuo metu iki sulauks 24-erių. Iki tokio pat amžiaus, jeigu mokosi, jam skiriama  ir 152 Eur globos išmoka.  Be to, pagal Paramos būstui įsigyti arba nuomoti įstatymą, jaunuoliai patenka į kategoriją asmenų, turinčių teisę gauti socialinį būstą. Šią valią pareikšti galima vos tik sulaukus šešiolikos. Neretoje savivaldybėje yra tikimybė iki pilnametystės būstą net gauti arba bent gerokai pasistūmėti į priekį. O iki to laiko galima nuomai skirti ir dalį įsikūrimo pašalpos. Šios pašalpos panaudojimas yra gan liberalus: būstui nuomoti, baldams, buitinei technikai arba automobiliui įsigyti, susimokėti už mokslą ir kt.“, – aiškina Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) patarėja Regina Klevinskienė.

Štai čia praktiškai tenka išbandyti savarankiško gyvenimo pamokas. „Labai skaudu, kad neretai suklumpama pernelyg pasitikint visais arba nepasitikint savimi. Tad kiekviena savalaikė pamoka ir patirtis įgalinanti globojamus jaunuolius pačius imtis aktyvaus vaidmens savarankiškame gyvenime, yra begalinės vertės“, – įsitikinusi R. Klevinskienė.

Šie vaikinai ir merginos yra šalia mūsų: gyvena kaimynystėje, kartu studijuoja ar tame pačiame kolektyve dirba.

Vien Kauno apskrities VTAS skaičiuoja, kad per metus Skyriaus apimamoje teritorijoje (Kauno r., Jonavos r., Prienų r., Raseinių r., Kaišiadorių r., Birštono m.) pilnametystės sulaukia nuo 25 iki 30 globojamų jaunuolių.

Visgi negali ignoruoti fakto, kad greičiausiai ne vienas ir ne du rugsėjo pirmąją pasitiko su baime ar ašaromis akyse. Visai ne dėl to, kad nebegalės miegoti iki pietų ar kiauras dienas žaisti kompiuteriu. Tiesiog kai kuriems dienos mokymo įstaigose primena pragarą. Jos skausmingos, tarsi bandymai groti pianinu Ludwigą van Beethoveną sulaužytais pirštais. Nors kartais to niekas nemato.

Turbūt kiekvienoje klasėje visuomet būdavo ir dabar yra bent vienas, o gal net keletas TŲ vaikų. Tų, dėl kurių mokytojos, grįžusios namo, geria širdies lašus. Tų, kurių šunybės tampa folkloru ateities kartoms. Tų, kurie subarti ne susigėsta, o atsikerta ne prasčiau. Tų, kuriems sakoma: "Jei taip elgsiesi, vieną dieną atsidursi kalėjime."

Meluoti būtų beprasmiška. Taip, išties yra procentas mokyklinių chuliganėlių, kurie nueina šunkeliais. Bet yra kiti, su kuriais darbo reikalais man dažnokai tenka susidurti. Tai verslininkai, menininkai, kūrėjai, išradėjai. Dažnas jų visą paauglystę tik ir klausėsi smerkimo, koks yra velnio išpera, bei pranašysčių, kad nieko nepasieks. Vien dėl to, kad nelabai atitiko pavyzdingo jaunuolio apibrėžimo. Bet štai ėmė ir pasiekė. Dėl savybių, kurių per cigaretės, rūkytos už kampo per ilgąją pertrauką, dūmus arba iškulto lango šukes niekas neįžvelgė: kūrybingumo, drąsos, energijos, užsispyrimo.

Nesiekiu pateisinti kai kurių vaikų darbelių. O galbūt ir tiesos yra vyresnių pedagogų atodūsiuose, kad su laiku mokiniai vis mažiau gerbia mokytojus. Jei tai tiesa – tikrai nieko gero. Tik keista, kaip suaugusieji, o ypač mokytojai, dar ir turintys suprasti paauglių psichologiją, neįžvelgia visų tų išdaigų priežasčių. Nors šiandien ne visai idealūs mokiniai už savo šunybes ir patiria mažiau teroro iš vyresniųjų, jausmas, kad tavęs niekas nesupranta, išlikęs dažnam padaužai.

Gyvenimas tuo ir skiriasi nuo mokyklos suolo – čia nėra vieno teisingo universalaus sprendimo. O rezultatą, lygų laimei, užaugę ne taip jau retai pasiekia būtent TIE vaikai.

Pirma, niekada negalime žinoti, kas dedasi kito galvoje. O kai kalbame apie paauglius, net ir jiems patiems neretai sunku susivokti. Blogiausia, kad kartais tai, kas palaikoma problemišku charakteriu ir baudžiama, iš tiesų būna raudonos vėliavėlės, signalizuojančios apie besivystančias psichologinės sveikatos problemas, kad ir depresiją. Jei jaunam žmogui sunku suvokti savo mintis, nenuostabu, kad kiekvieną "laikyseną pataisantį" bakstelėjimą jis priima aštriais nagais ir dantimis. O kur dar vienišumas, noras būti pripažintam, populiariam ar tiesiog gauti dėmesio? Ką jau sakyti apie pro kraštus besiveržiančią fantaziją ir per mažai ploto jai išreikšti.

Kitas dalykas – mes juk nežinome, kas vyksta žmogaus aplinkoje, kokie demonai miega po jo lova ar už kambario sienos, kokias praktines bendravimo pamokas jis gauna namuose. Žanro klasika, kad labiausiai iš klasiokų tyčiojasi tas, kuris namie kasdien gauna į kailį iš įkalusio tėčio ar mamos, arba atvirkščiai, kurio gimdytojai taip užsiėmę savimi, kad beveik užmiršo apie atžalos egzistavimą. Štai neseniai lietuviškąjį internetą apskriejo vienos keliautojos atsakymai į Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos klausimus. Ir kyla klausimas, jei jau suaugusi moteris ekspertus siuntinėja į Peru kaimelį pavadinimu Na*ui ir dar tuo giriasi, kas verčia tikėtis, kad ten pat savo mokytojų nenukreips jos sūnus?

Dabar mieste jau kvepia rudeniu, o kardelius palengva keičia margaspalvių lapų kilimas. Pravažiuodama pro savo buvusią gimnaziją vis prisimenu istoriją apie mokytoją (tikiuosi, šiandien tokių jau mažiau), neįskaitydavusią atsakymo, jei tik sprendimo būdas būdavo kitoks, negu mokė ji. Ir lūpų kampučiais šypsausi, nes gyvenimas tuo ir skiriasi nuo mokyklos suolo – čia nėra vieno teisingo universalaus sprendimo. O rezultatą, lygų laimei, užaugę ne taip jau retai pasiekia būtent TIE vaikai.

Policijos duomenimis, pernai Klaipėdos apskrityje užregistruoti 68 nepilnamečių įvykdyti nusikaltimai.

Šiemet sausį–balandį apskrityje jau užregistruota 17 atvejų, kai nusikaltimus įvykdė nepilnamečiai.

Klaipėdos mieste situacija taip pat neblizga.

2018-aisiais Klaipėdoje sausį–balandį nusikalto 15 vaikų ir paauglių, o šiemet per tą patį laikotarpį – 9.

Pasak Klaipėdos policijos atstovų, dažniausiai jaunimas baudžiamas dėl viešosios tvarkos pažeidimų, mosavimo kumščiais viešose vietose, kitų asmenų sveikatos sutrikdymo.

Paaugliai taip pat bausti ir dėl smulkesnių nusižengimų.

Uostamiesčio policijos pareigūnai ne kartą vyko sulaikyti parduotuvėse vagiliaujančių vaikų ir paauglių.

Jaunesni vaikai dažniausiai užklumpami vagiant smulkesnes prekes, šokoladą, saldumynus.

Užregistruota ir atvejų kai paaugliai sučiupti bandantys nugvelbti alkoholinių gėrimų.

Nepilnamečių bėgimas iš namų, rūkymas ir alkoholio vartojimas viešose vietose taip pat itin opi problema uostamiestyje.

Šiemet Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio pareigūnai užregistravo per 40 atvejų, kai viešose vietose ir įstaigų teritorijoje sulaikyti rūkantys nepilnamečiai.

"Jiems taikytos 43 administracinio poveikio priemonės dėl rūkymo. Paaugliai dažniausiai ginasi įtikinėdami, jog cigaretes rūko pirmą kartą. Kiti teigia, jog tokia mada, ir tėvai apie tai žino", – pasakojo S.Valiulis.

Apie kiekvieną atvejį pareigūnai praneša nusižengusių paauglių tėvams.

Visgi, kaip teigia S.Valiulis, kai kurie jų  nesureikšmina, jog jų nepilnametės atžalos paslapčia traukia dūmą.

"Vieni tėvai sureaguoja ir imasi priemonių, kiti linkę pažiūrėti pro pirštus. Kartais paaugliai užklumpami rūkantys elektronines cigaretes, kurios kainuoja brangiai. Gali būti, jog kai kurie tam taupo tėvų duotus pinigus, kurie skirti priešpiečiams. Kad jaunoji karta būtų sveikesnė, tėvai turėtų skirti daugiau dėmesio vaikų švietimui, bendrauti su jais", – pastebėjo S.Valiulis.

Anksčiau ne kartą teistas 17-metis D. Š. iš viso kalės 10 metų, bausmė jam subendrinta su nuosprendžiais už kitus nusikaltimus, 17-mečiui R. R. skirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė.

Nuteistieji turės atlyginti daugiau nei 4,5 tūkst. eurų turtinės žalos ir 50 tūkst. eurų neturtinės žalos nužudytojo tėvams. Už vaiko žūtį jie prašė priteisti po 100 tūkst. eurų. Neturint lėšų nepilnamečiams, žalą nukentėjusiems turės atlyginti jų mamos.

Bylą nagrinėjusi teisėja Daiva Kazlauskienė BNS sakė, kad nuosprendis paskelbtas vasario 15 dieną, jis kol kas nėra įsiteisėjęs, nes R. R. nuosprendį apskundė dėl bausmės atlikimo sąlygų. Ši byla nagrinėta uždaruose teismo posėdžiuose.

Bylos duomenimis, paaugliai praėjusią vasarą Vilniuje, Vandentiekio gatvėje, akmeniu mirtinai sužaloję paauglį. 13-metis netrukus turėjo vykti į Švediją pas tėvą.

Nustatyta, kad mažametį itin žiauriai mušę nepilnamečiai R. R. ir D. Š. tuo metu buvo apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių bei psichotropinių medžiagų.

Prieš šio nusikaltimo padarymą R. R. jau buvo teistas dėl vagystės, D. Š. – dėl vagysčių, plėšimo ir sunkaus kūno sužalojimo.

Nuteistas už dar vieną žiaurų išpuolį

D. Š. pernai spalį įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu nuteistas kalėti septynerius metus už sunkų sveikatos sutrikdymą, o jo motina nukentėjusiajam iš viso turės sumokėti per 54,4 tūkst. eurų. 

Be to, Vilniaus teritorinei ligonių kasai paauglio motina turės sumokėti 10 tūkst. 800 eurų patirtos žalos už nukentėjusiojo gydymą.

Nukentėjusiajam po patirtų sužalojimų sutriko kalba, paralyžiuotos galūnės, jis neturi galimybės tęsti mokslų, gyventi pilnavertį gyvenimą, jam nuolat reikalinga artimųjų slauga, masažai bei ambulatorinis gydymas. Dabar nukentėjusiajam nustatytas tik 25 proc. darbingumas.

Nusikaltimas įvykdytas 2017-ųjų rugsėjo 2-osios vėlų vakarą, apie 23.20 val., viešoje vietoje – skvere, esančiame prie parduotuvės „Norfa“, Karoliniškių rajone, L. Asanavičiūtės gatvėje.

Tuomet nuo alkoholio apsvaigęs paauglys be aiškios priežasties, priėjo prie su kitais draugais ant suoliuko sėdinčio jaunuolio ir tyčia sudavė jam rankomis ir kojomis ne mažiau penkis smūgius.

Mažiausiai du smūgiai suduoti į kairę galvos pusę. Po šių smūgių nukentėjusiam plyšo vidinė miego arterija, po kelių dienų jį ištiko infarktas. Jaunuolis išgyveno, tačiau liko neįgalus.

13-metis nužudytas Vandentiekio gatvėje

Tragedija pasibaigusios muštynės įvyko šių metų birželio 30 dieną Vilniuje, Vandentiekio gatvėje.

Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad du nepilnamečiai asmenys be jokios aiškios priežasties iš chuliganiškų paskatų į nuošalią vietą nusiviliojo mažametį, kur jį itin žiauriai sumušė.

Ligoninėje vaikui diagnozuota koma, galvos ir viso kūno daugybiniai sumušimai. Liepos 1-osios rytą nuo patirtų itin sunkių sužalojimų jis ligoninėje mirė.

Nepilnamečiai R. R. ir D. Š kaltinti dėl itin žiauraus mažamečio nužudymo iš chuliganiškų paskatų, jį kankinant – už šį nusikaltimą Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki 20 metų arba iki gyvos galvos. Teismai paprastai nepilnamečiams skiria ne ilgesnes nei 10 metų laisvės atėmimo bausmes.

Trečiadienį į Klaipėdos policiją kreipėsi 13-mečio berniuko mama. Ji pranešė, kad dieną prieš tai, apie 13.14 val., Ryšininkų gatvėje, jos sūnų užpuolė du nepažįstami apie 14-15 metų paaugliai.

Grasindami fiziniu susidorojimu, užpuolikai reikalavo atiduoti mobilaus ryšio telefoną.

Vaiką nuo užpuolikų apgynė nepažįstama moteris, telefonas nebuvo atimtas, skelbia policija.

Pradėtas tyrimas dėl plėšimo.

Antradienį į uostamiesčio policijos pareigūnus kreipėsi vieno paauglio mama. Ji pranešė, kad nepažįstamas vaikinas reikalauja iš jos sūnaus nesamos skolos.

Pasirodo, vaikinas, panašaus amžiaus kaip moters sūnus, skambina nukentėjusiajam, rašo trumpąsias žinutes, kalbina susitikęs prekybos centre. Jis reikalauja iš paauglio 20 eurų.

Pareiškėja įsitikinusi, kad sūnus jai sako tiesą, jog nėra niekam skolingas.

Pareigūnai jau išsiaiškino įtariamojo asmenybę ir tikisi su juo rimtai pabendrauti. Jie jau pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl savavaldžiavimo.

Uostamiesčio policininkams yra tekę griežtai pasikalbėti ir su dar jaunesnio amžiaus vaikais, kurie panašiu būdu bandė skriausti bendramokslius.

Tada vaikai reikalaudavo, kad aukos vogtų pinigus iš tėvų ir grasindavo fiziniu susidorojimu.

Po tyrimo paaiškėjo, kad tokių gudrybių juos buvo pamokę vyresni nusikalsti linkę nepilnamečiai.