Ši suma suplanuota 2023 metų valstybės biudžeto projekte.

„Turėjome 4,5 mln. eurų šiemet išpirkti abu objektus, bet kai pasileidi į visas oficialias procedūras su nepriklausomais turto vertinimais ir kitais dalykais, kaip ir įprasta, matant, kas vyksta rinkoje, tie objektai ėmė ir pabrango 1,5 mln. eurų“, – BNS sakė kultūros ministras Simonas Kairys.

Abu paštų pastatai kol kas priklauso valstybės įmonei Lietuvos paštas. Kad šiuos kultūros paveldo objektus galėtų perimti Kultūros ministerija, juos reikia išpirkti.

„Netrukus pasirodys Vyriausybės nutarimai, pagal kuriuos šie objektai bus perduoti Kultūros ministerijai teisingai už juos atlyginant Lietuvos paštui“, – kalbėjo S. Kairys.

Už Kauno ir Klaipėdos paštų pastatus valstybės įmonei bus sumokėta apie 6 mln. eurų.

Kultūros ministro teigimu, pastatus būtina perimti ir pradėti tvarkyti kuo greičiau, nes jų būklė „prastėja ne mėnesiais, bet dienomis“.

Planuojama, kad Kauno centrinio pašto pastate įsikurs Architektūros centras ar Architektūros institutas, o Klaipėdos pašto įveiklinimu apsiima rūpintis uostamiesčio savivaldybė.

Kai jie veiks, manau, tikrai džiaugsimės, kad padarėme ryškų ir prasmingą darbą.

„Kai jie veiks, manau, tikrai džiaugsimės, kad padarėme ryškų ir prasmingą darbą, suvaldydami situaciją, į ją atkreipdami dėmesį, radę tinkamus sprendimus ir įpūtę gyvybės Kauno ir Klaipėdos miesto centrinėms dalims“, – sakė kultūros ministras.

Kauno ir Klaipėdos paštų pastatai yra įtraukti į valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą. Klaipėdos paštas paskelbtas kultūros paminklu, Kauno – valstybės saugomu objektu.

Buvę Kauno centrinio pašto rūmai atidaryti 1932 metais. Juos kūrė architektas Feliksas Vizbaras. Šie rūmai laikomi išskirtinės istorinės ir kultūrinės vertės kultūros paveldo objektu, reprezentuojančiu Kauno modernizmo architektūrą. Čia pašto paslaugos nebėra teikiamos, tačiau vyksta įvairūs kultūros renginiai.

Neogotikos stiliaus Klaipėdos pašto pastatų kompleksą suprojektavo architektas Hermannas Shoede (Hermanas Šiodė), jis pastatytas 1893 metais. Uostamiesčio centre esančiame pastate iki 2019 metų rudens veikė paštas. Dabar jis stovi tuščias.

Klaipėdos savivaldybės administracijos vyriausioji patarėja Inga Kubilienė, kuruojanti Miesto tvarkymo skyriaus veiklą, patikino, kad parke šiuo metu yra intensyviai dirbama, o darbai turėtų būti baigti dar šiemet.

"Nors pagal darbų eigą dėl pabaigtuvių turiu šiokių tokių dvejonių, galbūt liks kokie nors smulkūs nepabaigti darbai, tačiau šiuo metu yra asfaltuojami takai, jie atrodys kiek kitaip, nei kituose parkuose. Jų jau yra nutiesta trečdalis, išbetonuota teritorija prie tvenkinio, išbetonuoti laiptai. Jau atvežti ir želdiniai, pradės juos sodinti spalio mėnesį, kaip ir buvo planuota", – teigė I.Kubilienė.

Tad tikėtina, kad sakurų žiedais čia klaipėdiečiai galės grožėtis jau kitą pavasarį.

Šioje teritorijoje gruntas buvo nestabilus, todėl pernai pavasarį kuriam laikui teko stabdyti darbus, tikslinti projektą, stiprinti gruntą, įrengti papildomą drenažą.

Šiuo metu jau yra įrengtos vaikų žaidimo aikštelės. Liejama danga, įrengtas apšvietimas, sumontuotas tualetas.

"Ar užteks projektui pinigų? Kaip ir daugumai seniau pasirašytų sutarčių, ir šiuo atveju lėšos projektui buvo padidintos, kai indeksavome kainas, atsižvelgdami į Statistikos departamento rodmenis. Daugiau neplanuojame didinti, tad bendra projekto vertė yra apie 1,4 mln. eurų", – patikino I.Kubilienė.

Tad jau visai greitai pietinėje miesto dalyje, naujame parke, pasodinus apie 50 dviejų rūšių sakurų, taip pat kalninių juodųjų pušų, azalijų, rododendrų ir kitų augalų, vietoj buvusio pelkyno, kuriame ne taip seniai perėjo vandens paukščiai, atsiras nauja patraukli poilsio erdvė klaipėdiečiams.

Anksčiau planuota, kad darbų vertė sieks 2,8 mln. eurų, tačiau ketvirtą kartą skelbtą konkursą laimėjusi bendrovė „Infes“ darbus atliks už 7,4 mln. eurų. Savivaldybės teigimu, projekto kaina augo pamažu.

„Per penkerius metus statybos darbų kainos ženkliai ūgtelėjo, dėl to ir skirtos didesnės lėšos. Tai parodo ir dviejų paskutinių konkursų rezultatai, kada rangovų pasiūlymai viršydavo maksimalią pasiūlymo vertę“, – BNS komentavo savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius.

Savivaldybė praėjusią savaitę su „Infes“ pasirašė sutartį, pagal kurią darbai turi būti atlikti per vienerius metus ir tris mėnesius, šis terminas dar gali būti pratęstas trims mėnesiams.

Numatoma rekonstruoti dangas, tribūnų laiptus ir suoliukus. Po atlikėjų tribūnomis suplanuota įrengti holą, persirengimo kambarius, tualetą, dušus, grimo ir kitas pagalbines patalpas.

Visoje teritorijoje bus įrengtas naujas apšvietimas, kurio pagrindinis akcentas – vertikalus šviesos spindulys. Juo bus siekiama sukurti Dainų slėnio vietoženklį. Numatomi ir kiti mažosios architektūros elementai: mediniai suoliukai, šiukšliadėžės ir dviračių stovai.

Dainų slėnis suprojektuotas ir įrengtas 1964–1965 metais. Tuomet čia pastatyta skulptūra „Jaunystė“, aukuras, koplytstulpis ir vėliavų stiebai, jie yra pripažinti vertingomis slėnio savybėmis ir rekonstrukcijos metu bus išsaugoti.

Ąžuolyno parke esantis Dainų slėnis yra tradicinė renginių vieta Kaune. Jis 2013 metais buvo perimtas iš bendrovės „Vytauto parkas“.

„Iniciatyvos perdavimas į kitas rankas yra sveikintinas, jei tai bus tinkamai sukontroliuota ir sukoordinuota“, – pastebi įmonės „Bonava“ vadovas Remigijus Pleteras.

Anksčiau namą, daugiabutį ar bet kokį kitą statinį pastatęs statytojas susirinkdavo dokumentus ir kreipdavosi dėl pažymos į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. Tokia procedūra dažną vargindavo, nes popierėlio, įrodančio, kad namas atitinka brėžinį, tekdavo laukti kelis mėnesius.

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

„Visus kartus be išimties būdavo atliekama itin lėtai ir vangiai. Dažnai tekdavo prašyti ir belstis į Statybos inspekcijos duris, kad paspartintų procesą. Nuo to kentėdavo tiek namo pridavimas, tiek būsimi gyventojai“, – sako R.Pleteras.

Statybos užbaigimą įrodančias deklaracijas ir pažymas perleisti privatininkams buvo Aplinkos ministerijos mintis. Ši siekia numesti dalį naštos nuo Statybos inspekcijos, kad valdininkai galėtų susikoncentruoti į sudėtingiausius ir sunkiausius statinius, pvz., poliklinikų ar darželių statybų užbaigimą.

„Jeigu Statybos inspekcijoje buvo vos keturiolika valstybės tarnautojų per visą Lietuvą ir jie atlikdavo šią funkcija, dabar yra iki 45 įmonių ir atestuotų specialistų, kurie šia veikla užsiima“, – akcentuoja aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Nauja tvarka nebūtų sukėlusi šaršalo, iki kol žmonės nepradėjo domėtis kainomis. Pasirodo, gauti tą pačią pažymą ne iš Statybos inspekcijos, o privačios bendrovės – septyniolika kartų brangiau.

„Kaina, kai atlikdavo Statybos inspekcija, būdavo 35 eurai, šiuo metu, kadangi nesukurta konkurencinga aplinka, kaina šoktelėjo nuo 600 iki 1,5 tūkst. eurų“, – stebisi UAB „Milstata“ vadovas Darius Skaisgirys.

Dėl tokio kainų šuolio žmonės reikalauja atšaukti naujoves. Internete paskelbta peticija, renkami parašai Aplinkos ministerijai.

„Peticija galioja septynias dienas. Didžioji dalis parašų buvo surinkta per pirmas tris. Vėliau parašų aktyvumas sumažėjo ir per septynias dienas surinkta beveik 6 tūkst.“, – sako peticijos autorė Laura Masalskienė.

Pati opozicija Seime sutrikusi, už kokį projektą balsavo. Nesitikėjo, kad, pažymas perleidus privatininkams, kainos taps neadekvačios.

„Pažyma išrašoma atsisėdus prie kompiuterio ekrano, užtrunka apie 2–3 val. Už ką mokėti 500 ar 700, tikrai nesuprantu“, – stebisi Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Jonauskas.

Kai kas Aplinkos ministerijos siūlymams nepritarė iškart.

„Rinka sureguliuos taip, bet kada ir kiek tai kainuos žmonėms. Visus tokius klausimus, manyčiau, turėtume priimti gerai apgalvoję“, – pastebi Aplinkos apsaugos komiteto narys Aidas Gedvilas.

Ministras sako, kad valstybinė kaina – 35 eurai už pažymą buvo nepagrįstai maža. Privatininkų – gerokai per didelė.

Nauja paslauga. Kažkas bando laimę paprašyti daugiau. Neturėtų kaina viršyti 200–250 eurų.

„Nauja paslauga. Kažkas bando laimę paprašyti daugiau. Neturėtų kaina viršyti 200–250 eurų“, – mano S.Gentvilas.

Statybininkų asociacija sako, kad statybos ekspertų paslaugos negali kainuoti pigiai. Tai profesionaliausi žmonės statybos sektoriuje.

„Visuomenė padarys didelę klaidą, jeigu šią paslaugą nuvertinsime“, – teigia Statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas.

Anot D.Gedvilo, klausimas ne apie kainą, o ar sąžiningai atliekama statybos ekspertizė. Nors privatininkai neprivalo vykti į vietą ir vertinti statinio kokybės, asociacijos vadovas siūlo elgtis kitaip.

„Ekspertas turėtų važiuoti į vietą, pažiūrėti, ar tikrai atitinka statinio konstrukcijos ir visi statybos įrengti elementai“, – mano D.Gedvilas.

Ministras jau susitiko su statybos ekspertais ir bandė paaiškinti, kad procedūra nesudėtinga ir pažymos neturi kainuoti tiek daug.

„Aiškus išaiškinimas statybos ekspertams leis sumažinti kainą“,– mano aplinkos ministras.

Reguliuoti kainos nesiruošiama, bet jei ir toliau ji bus tokia didelė, Seimo nariai neatmeta sugrąžinti seną tvarką.

„Turėtų sustabdyti ministerija šio įstatymo galiojimą“, – sako A.Gedvilas.

„Neatmesčiau varianto, kad Seimas grįžtu prie ankstesnės tvarkos, kai Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija vėl imsis tos funkcijos“, – teigia L.Jonauskas.

Peticijos autoriai pastebi ir daugiau spragų, esą privačios bendrovės dabar išduoda pažymas kur kas lėčiau nei Statybos inspekcija.

Specialistai sako, kad kalbant apie naujos statybos butus, tiek Vilniuje, tiek Kaune bus pasiekti visų laikų rekordai. Kainų augimas – įspūdingas, nematytas trylika metų.

Aukso amžius nekilnojamojo turto rinkai – taip 2021-uosius vadina ekspertai. Įspūdingos – ne tik išaugusios kainos, bet ir suma, kurią lietuviai išleido nekilnojamajam turtui įsigyti.

„Per vienuolika mėnesių buvo sudaryta sandorių už 3,2 milijardo eurų. Tai yra beveik milijardu daugiau nei buvo 2020-aisiais ar 2019 metais“, – sakė Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius.

Palyginti su ankstesniais metais, gyventojai nupirko penktadaliu daugiau butų namų, kotedžų ir kito turto. Ekspertai sako, kad per pandemiją namuose gyventojai pritrūko vietos.

„Jeigu dar prieš pandemiją vidutinis būsto plotas siekė apie 45 kv. m., tai 2021-aisiais mes turėjome 51 kv. m. Tai yra tendencija, kurios nematėme nuo pat statistikos rinkimo pradžios neprilausomybės laikotarpiu“, – teigė Lietuvos banko finansinio stabilumo departamento direktorius.

„Dalis žmonių gyvenimą mieste, bute nori paįvairinti. Reikia didesnio ploto vaikams, mokslui, sportui namuose, pramogoms, darbui, žinoma, atskirų kambarių“, – aiškino Lietuvos Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius.

Anot ekonomistų būsto kainos labiausiai augo dėl padidėjusių gyventojų pajamų, mažos nekilnojamojo turto pasiūlos ir pabrangusių statybinių medžiagų.

Pagrindinė priežastis labiau siejasi su pajamų ir santaupų padidėjimu per pandemiją.

„Pagrindinė priežastis labiau siejasi su pajamų ir santaupų padidėjimu per pandemiją. Tai leido žmonėms greičiau sukaupti pradinį įnašą ir lengviau gauti paskolas“, – sakė „SEB“ banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Nepaisant rekordinių būsto kainų, paklausa tokia didelė, kad naujos statybos butai išgrobstomi dar net nepastatyti – namus gyventojai perka tiesiog iš brėžinių.

„Prasidėjo lenktynės – kas pirmas įsigis nepabrangusį būstą, ir tuo pačiu žmonės sukėlė kainas. Kaip minėjau, jas sukėlė dar iki nepavojingos ribos“, – kalbėjo „Ober Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.

Nekilnojamasis turtas per metus pabrango 20 proc. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, 50 kv. m. naujos statybos butas Vilniuje dabar kainuoja nuo 15 iki 50 tūkst. eurų brangiau. Pajūrio kurortuose būsto kainos išaugo dar įspūdingiau.

„Tarkime, Palangos pakraštyje, o ne centre, buto kaina yra 3 tūkst. eurų už kvadratinį metrą – lygiai tiek pat, kiek Vilniaus centro apylinkėse. Tai Palanga varžosi su Vilniumi, o Neringa jau seniai yra pralenkusi“, – pabrėžė S. Vagonis.

Tiesa, nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas sako, kad 2021 metais trūko darbo jėgos ir sklypų naujų namų statyboms. „Iššūkių tikrai pakako. Pirmiausia tai yra aukštos turto sukūrimo kainos. Labai ženkliai išaugo statybiniai kaštai. Visus metus buvo ir yra jaučiamas didelis darbo jėgos trūkumas. Matyt, tai bus vienas pagrindinių iššūkių ir 2022-aisiais“, – spėjo M. Statulevičius.

Kadangi lietuvių perkamoji galia vis dar auga, o didmiesčiuose daugėja gyventojų, Lietuvos banko atstovas sako, kad ženklų, jog kainos 2022-aisiais bus mažesnės, nėra.

„Vystytojai planuoja kur kas daugiau butų negu buvo iki pandemijos. Mes matome, kad pradėtų statyti būstų skaičius yra net trečdaliu didesnis negu buvo prieš metus. Matome, kad vystytojai aktyviai perka nekilnojamo turto vystymui skirtus sklypus. Tai balansas turėtų šiek tiek atsverti kainų augimo įtampas“, – svarstė Markevičius.

Anot ekspertų, mažesnių nekilnojamojo turto kainų galima tikėtis tik staigios ekonominės krizės atveju.

Pagal miesto tarybos sprendimą, miesto centre, Jonavos g., Aleksote prie turgaus ir kai kuriose kitose miesto vietose  nuo liepos 1-osios turėjo įsigalioti nauji parkavimo tarifai. Kauniečiai pastebėjo, kad kai kuriose vietose automobilių stovėjimo įkainiai pasikeitė tik šiandien vidury dienos.

Jaunas vyras teigė, kad nuo liepos 1 d. kiekvieną rytą programėlėje „UniPark“ pasitikrindavo, ar jau įsigaliojo pokyčiai. „Ten, kur statydavau automobilį, būdavo nemokama zona, tačiau šiandien įpusėjus dienai pastebėjau, kad iš nemokamos ji pavirto į brangią geltoną zoną, puoliau perstatyti mašiną, kad išvengčiau baudos“, – sakė kaunietis ir klausė – negi žmonės kas valandą turi tikrintis, kokioje zonoje pasistatė automobilį. 

„Parkavimas Kaune“ atstovas Andrius Derliūnas portalui patvirtino, kad taip galėjo būti. „Dėl programėlės negaliu nieko pasakoti. Kainų pasikeitimai įsigaliojo nuo liepos 1 d., bet dėl didelio pokyčių masto nespėjome atlikti visų darbų. Kai kur gali būti ir nepakeista“, – kalbėjo A. Derliūnas.

Bausti neskubės

Ką daryti vairuotojams? Kaip jiems elgtis? Pašnekovas ramino, kad kontrolieriai neskubės bausti vairuotojų. „Nuo liepos 1 d. visą savaitę tikrai bus tolerantiški. Jeigu netyčia bus sumokėta ne už tą zoną, baudos negausite, o tik įspėjamuosius-informacinius raštelius, kad žinotumėte apie pokyčius“, – teigė „Parkavimas Kaune“ atstovas.

Parkavimo zonų plėtimas buvo numatytas dar prieš metus, tačiau buvo atidėtas dėl pandemijos. Skaičiuojama, kad mokamų parkavimo vietų plotas Kauno mieste plečiamas apie 10 proc.

Dėl didelio pokyčių masto nespėjome atlikti visų darbų. Kai kur gali būti ir nepakeista.

Kas nuspręsta? Mėlynoji zona nustatyta dalyje Jonavos, Servitutų, Hipodromo, Pravieniškių, Skuodo, A. Šociko, Aušros, P. Višinskio, Vaisių, A. Mackevičiaus, Telšių, Žemaičių ir Astronomijos gatvių bei Vaistinės skersgatvyje.

Mėlynojoje zonoje taip pat atsidūrė ir Svirbygalos, Yliškių, Lakūnų, Antanavos bei Skudučių gatvės, tačiau jos apmokestintos tik savaitgaliais nuo 8 iki 18 val., kuomet čia, turgaus dienomis, aleksotiškių kiemų prieigas ir vietos gatveles chaotiškai užstato atvykėliai iš viso Kauno regiono.

Taip pat likusioje Karaliaus Mindaugo prospekto dalyje (nuo „Akropolio“ iki Kaunakiemio gatvės) ir Savanorių pr. teritorijoje ties 292 ir 292B numeriais pažymėtais pastatais nuo liepos irgi bus renkama rinkliava. Šios vietos bus priskirtos mažiausiu tarifu apmokestinamai žaliajai zonai.

Ties „Žalgirio“ arena automobilį galima palikti nemokamai 3 val., o po to kiekviena valanda kainuoja po eurą. Iš mėlynos zonos I. Kanto, Druskininkų, Nemuno, D. Poškos, Puodžių, Smalininkų ir Šilutės gatvės bei Senamiestis pateko į raudonąją zoną. Joje atsidūrė ir iki šiol žalia zona ženklinta aikštelė K. Donelaičio gatvėje, „Merkurijaus“ statybvietės užnugaryje.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Dalis aikštelių Kęstučio, Smalininkų gatvėse ir Vytauto prospekte vietoje ligšiolinės žalios zonos tapo mėlynomis.

Atsirado paplūdimio zonos, kuriose rinkliava galioja nuo gegužės 1 iki rugsėjo 15 dienos (1 val. – 0,5 Eur). Į paplūdimio zonas patenka aikštelės greta Kauno marių paplūdimio (priešais R. Kalantos g. 21A) ir plotas parkavimui greta Lampėdžių kempingo (Raudondvario pl. 190). Analogiškos parkavimo zonos palies ir Gervių bei Dovinės gatves kitame Lampėdžio krante.

Dovinės gatvės numatyta apskritai riboti transporto priemonių stovėjimą, taip įvedant daugiau tvarkos, kad automobiliai nebūtų statomi ant žalios vejos, o jų nuolatiniai srautai dulkėmis bei triukšmu nedrumstų vasarotojų poilsio ties senuoju Lampėdžio pliažu.

Miesto valdžia nurodo, kad esą parkavimo zonų plėtra ir didesnis apmokestinimas turėtų prisidėti prie darnaus judumo ir paskatinti gyventojus naudotis ekologiškomis transporto priemonėmis.

„NordPool“ biržoje elektros energijos kaina kilo iki 2,25 Eur/MWh.

„Kainų augimą Baltijos šalyse lėmė mažesni energijos srautai iš Suomijos bei Švedijos, tačiau išaugę srautai iš Baltarusijos ir Kaliningrado. Didžiausią įtaką kainoms Šiaurės šalyse praėjusią savaitę darė sausesni nei įprastai orai, dėl kurių regione sumažėjo hidrobalansas. „Nord Pool“ regione praėjusią savaitę 39 proc. sumažėjo bendra vėjo gamyba ir tai taip pat prisidėjo prie kainų augimo“, – sako elektros tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Lietuvoje suvartojimas buvo didžiausias

Rugpjūčio 3-9 dienomis elektros energijos gamybos apimtys visose Baltijos šalyse išaugo 18 proc., iki 295 GWh. Lietuvoje šis rodiklis augo 7 proc., iki 105 GWh, Estijoje – 3 proc., iki 89 GWh, o štai Latvijoje jis išaugo net 57 proc., iki 101 GWh.

Per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 62 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 48 proc., Estijoje – 67 proc., Latvijoje – 79 proc. šaliai reikalingos elektros.

Palyginti su ankstesne savaite, elektros energijos suvartojimas Lietuvoje ir Latvijoje išaugo 2 proc., atitinkamai iki 219 GWh ir 128 GWh, o Estijoje 5 proc. iki 132 GWh. Bendras elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse išaugo 3 proc. ir siekė 479 GWh.

Vartojimo prekių kainos per mėnesį beveik nepasikeitė, o paslaugų – padidėjo 1,6 proc.

Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,4 proc., rinkos – padidėjo 0,7 proc.

Birželį, palyginti su geguže, transporto prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1,7 proc. Pokytį lėmė degalų ir tepalų (3,6 proc.) kainų padidėjimas.

Sveikatos priežiūros prekių ir paslaugų kainų pokytį (kainos padidėjo 2,8 proc.) nulėmė odontologų paslaugų (12,4 proc.), medicinos paslaugų (2,7 proc.), sanatorijų (6 proc.) kainų padidėjimas.

Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos sumažėjo 0,4 proc. Labiausiai kito kai kurių šviežių vaisių ir daržovių kainos: daugiausia sumažėjo saldžiųjų paprikų, gūžinių salotų, pomidorų, kininių kopūstų kainos, bet padidėjo kivių, morkų, mandarinų, obuolių kainos.

Dėl sezoninių nuolaidų drabužių ir avalynės kainos sumažėjo 1,2 proc. Avalynė atpigo 1,7 proc., drabužiai – 1 proc.

Birželio metinė (2020 m. birželį, palyginti su 2019 m. birželiu) infliacija sudarė 1 proc. Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo elektros energijos, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų, mėsos ir jos produktų, vaisių, odontologų paslaugų, atliekų rinkimo kainų padidėjimas bei degalų ir tepalų, kietojo kuro, šilumos energijos kainų sumažėjimas.

Vartojimo prekių kainos per metus sumažėjo 0,9 proc., paslaugų – padidėjo 5,5 proc.

Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos kainos per metus padidėjo 3 proc., rinkos – 0,7 proc.

Birželį vidutinė metinė infliacija sudarė 1,9 proc.

Bendram kainų pokyčiui daugiausia įtakos turėjo rafinuotų naftos produktų, chemikalų ir chemijos produktų kainų padidėjimas bei gėrimų, guminių ir plastikinių gaminių kainų sumažėjimas.

Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį padidėjo 0,6 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – sumažėjo 0,1 proc.

Labiausiai – 9,3 proc. – pabrango žalios naftos gavybos produkcija. Daugiausia – 4,8 proc. – atpigo gėrimai. Iš maisto produktų ypač pabrango vaisių, uogų ir daržovių sultys – 12,4 proc., paukštienos ir kitos mėsos gaminiai – 3,8 proc., cukrus – 2,9 proc., tačiau atpigo perdirbti ir konservuoti vaisiai ir daržovės – 3,9 proc., kakava, šokoladas ir cukraus saldumynai – 3,8 proc., perdirbta ir konservuota paukštiena – 3,6 proc.

Ne Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį padidėjo 0,3 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 0,2 proc.

Euro zonos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį padidėjo 0,9 proc., ne euro zonos rinkoje – beveik nepasikeitė.

Per metus (2018 m. spalį, palyginti su 2017 m. spaliu) visos gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos padidėjo 9,1 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 3,4 proc.

Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per metus padidėjo 5,8 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 2,6 proc.

Ne Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per metus padidėjo 11,5 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 4,1 proc.

Euro zonos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per metus padidėjo 10,1 proc., ne euro zonos rinkoje – 12,1 proc.

„Kainų augimas baisus. Kiek gyvenu šitame pasaulyje, tokio augimo, kaip šiemet nebuvo. Aišku, kad keitė (apsipirkimo įpročius – BNS) – mažiau valgai, mažiau geri, pienas baisiai pabrangęs, varškė – taip pat, grietinė brango du ar tris kartus. Grietinės beveik neperku“, – pasakoja senolė.

Ji tvirtina, kad maisto produktų kainos labiausiai augo Lietuvai 2015 metais įsivedus eurą, tačiau didžiausią kainų šuolį pensininkė pastebėjo šiemet.

Tuo metu kai kurie ekspertai siūlo į artėjančius 2018-uosius žvelgti optimistiškai, nepykti dėl augančių kainų ir susirūpinti savo finansine disciplina. Anot jų, Lietuvoje per prekybos tinklų akcijas galima apsipirkti „lenkiškomis“ kainomis, įsigyjant netgi geresnės kokybės produktų.

Pensininkai neįperka grietinės

Birutė teigė ateinančias metais nesitikinti jokio pagerėjimo: „Netikiu. Reikės prašyti dukrų, kad jos man padėtų“.

Tuo tarpu 24-ių Viktorija sako irgi keičianti vartojimo įpročius ir ieškanti galimybių taupyti.

„Taip, aišku, pastebėjau – nes maistas tikrai brangiau kainuoja. Daugiau pradėjau dėmesį į akcijas atkreipti, kai ko, kas nėra būtina, atsisakau. Manau, kad reikės keisti įpročius. Nemanau, kad tiek pakels atlyginimus, kiek pakils kainos“, – teigė moteris.

Jai antrina nepanoręs prisistatyti 80-metis senjoras.

Kosminės kainos, per didelės, Anglijoje mažesnės. Tenai sviesto 250 gramų kainuoja 1,5 svaro, o pas mus 200 gramų kainuoja 2 eurus.

„Kosminės kainos, per didelės, Anglijoje mažesnės. Tenai sviesto 250 gramų kainuoja 1,5 svaro, o pas mus 200 gramų kainuoja 2 eurus“, – BNS kalbėjo vyras.

Mažų pajamų rizika – ne vien senjorams

Ekonomistai teigia, kad pensininkai išlieka kainų augimui jautria gyventojų grupe. Vis dėlto asmeninių finansų ekspertė Marija Bunkaitė teigia, jog ateitis nusimato šviesesnė.

„Aiškiai matau, kad senjorai visada yra pažeidžiama grupė dėl to, jog jų nėra didelės pajamos. Bet jos yra stabilios ir dabar jau indeksuojamos, kitais metais dar labiau pensijos auga. Gražu žiūrėti, kaip pensininkai susitvarko. Žinoma, ten dar labai daug reikia, kad žmogus oriai galėtų gyventi“, – BNS sakė M. Bunkaitė.

„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė teigia, kad pensijų didinimas daliai senjorų vis tiek neužtikrins būtinų pajamų.

„Net ir didinant pensijas, vyresnio amžiaus žmonėms ir toliau teks sukti galvą, kaip užsitikrinti orų pragyvenimą. Banko apklausos rodo, kad šiandien 8 iš 10 pensininkų taupo kokybiško maisto sąskaita, o 7 iš 10 taupo šilumą, vandenį“, – komentare BNS rašė J. Cvilikienė.

Pasak jos, nuo kitų metų numatomi vaiko pinigų pokyčiai palies daugelį šeimų, nauja sistema „kelia sumaištį“.

J. Cvilikienės teigimu, regioninė ir socialinė atskirtis lieka ryški, tad tikėtina, kad mažas pajamas gaunantys gyventojai ir toliau turės mažiau laisvų pajamų, kurias galėtų naudoti laisvalaikiui ar kitoms nebūtinoms išlaidoms.

„Swedbank“ atstovė pažymėjo, kad atlyginimai Lietuvoje kyla, tačiau ne visiems ir nevienodai.

Pigs dalis prekių, brangs paslaugos

Pasak analitikų, kitąmet vartotojai turėtų ruoštis tolesniam paslaugų kainų augimui, tačiau dalis prekių gali atpigti.

SEB banko analitikas Tadas Povilauskas sako, kad kitąmet brangs cigaretės, bet pigs elektra, dujos ir vaistai, normalizuosis ir sviesto kaina.

„Šiemet daugiausia visuomenės dėmesio po pabrangusio alkoholio sulaukė smarkiai paaugusi pieno produktų, ypač sviesto kaina. Vis dėlto sviesto kaina eksporto rinkose pastaraisiais mėnesiais jau rieda žemyn ir nuo piko yra sumažėjusi penktadaliu, tad pigesnio sviesto turėtų atsirasti ir Lietuvos prekybos centruose“, – pranešime rašė T. Povilauskas.

Pasak jo, svarbiausias veiksnys, lemsiantis infliaciją, bus darbo jėgos sąnaudų didėjimas, kurio pokytį bus bandoma įtraukti į galutinę prekių, ypač paslaugų, kainą.

Vis dėlto analitikas pažymi, kad gyventojų pajamos didės sparčiau negu kainos, tad žmonių perkamoji galia teoriškai didės. Vertinant atskiras gyventojų grupes, daugumos jų perkamoji galia neturėtų blogėti.

Kauno technologijos universiteto (KTU) ekonomistas Vaidas Gaidelys linkęs manyti, kad gyventojų pajamų augimas kitąmet bus menkesnis, nei kainų.

„Kažkiek pajamos augs, bet jos greičiausiai ne tiek augs, kiek kainos. Įmonės, kurios vykdo užsienio prekybą, ko gero, turės stipresnes pozicijas, nes sugebės uždirbti ir gauti pajamų užsienyje. O lietuviškos įmonės, kadangi gyventojų mažėja ir jos prekiauja šalies viduje, tai jų pozicijos veikiausiai silpnės, o kaip pasekmė augs kainos“, – BNS sakė V. Gaidelys.

Ekonomisto teigimu, didelė tikimybė, kad brangs paslaugos, nes tai yra „sritis, kurią paprasčiausia branginti“. Tikėtina, kad augs ir dalies maisto produktų kainos, bet tai lems įvairūs veiksniai: gamtos sąlygos, naujų dalyvių rinkoje atsiradimas, importuojamos prekės ir žmonių pajamos.

„Europos centrinio banko (ECB) tikslas – turėti 2,5-3 proc. infliacijos lygmenį, tai ir siekia ECB išlaikyti tą lygmenį, tai kažkiek maistas, atskiri produktai brangs, kaip ir kasmet. Ar drastiškas tas brangimas – kaip šiemet su sviestu, – tai sunku prognozuoti“, – sakė profesorius.

V. Gaidelys komentuoja, kad Lietuvos problema – nepalanki investicinė aplinka.

„Nesugebame šalyje pritraukti tiek investuotojų, kiek ta pati Estija, kurios situacija yra pastebimai geresnė už Lietuvos. Mūsų sprendimai daugiau orientuoti į kontrolę ir šešėlio mažinimą. Tai yra, be abejo, svarbios sritys, bet ekonomikos augimas ir investicijų pritraukimas yra ne mažiau svarbu“, – sakė ekonomistas.

Sutaupyti galima ir Lietuvoje

Asmeninių finansų ekspertė M. Bunkaitė teigė, kad gyventojai turėtų kreipti dėmesį ne vien į augančias kainas, bet ir į didėjančias pajamas. Tuo labiau, kad kainų augimas iš esmės yra gerėjančios ekonomikos požymis.

„Ekonomika auga, atlyginimai taip pat, didelių iššūkių kitais metais nelabai žadama. Susidraugauti (vertėtų – BNS) su didesnėmis pajamomis, didesnėmis išlaidomis ir nebepykti, kad kainos kyla, nes atlyginimai lygiai taip pat kyla (...) Jeigu kieno nors neauga, tai galima sakyti, kad to žmogaus truputėlį problema. Tendencija, kad dabar galima savo pajamas didintis“, – sakė M. Bunkaitė.

Jeigu kieno nors atlyginimas neauga, tai galima sakyti, kad to žmogaus truputėlį problema.

„Swedbank“ ekspertės J. Cvilikienės teigimu, gyventojams vertėtų labiau susirūpinti savo finansine disciplina.

„Mūsų apklausos rodo, kad aiškų biudžetą turi ir jo laikosi tik kas dešimtas Lietuvos gyventojas, tad tai būtų tikrai gera pradžia naujiems metams. Gerai suprantant savo finansinę situaciją, galima imtis atitinkamų priemonių – planuoti maisto pirkimus ilgesniam laikui, inventorizuoti turimus likučius prieš einant į parduotuvę, galbūt ieškoti galimybių dalį daržovių užsiauginti patiems“, – teigė J. Cvilikienė.

M. Bunkaitė įsitikinusi, kad Lietuvoje yra visos galimybės taupyti, „ypač maisto sąskaita“. Pasak jos, kitąmet kai kurių maisto produktų kainos gali sumažėti.

„Jeigu pataikai į geras nuolaidas, tai kainos panašios į Lenkijos. Bet kai perki pas mus, tai gali ir kokybę daugmaž nuspėti, nes kai matai, ką Lenkijoje žmonės perka, tai jie tik į kainą ir žiūri. Lietuvoje, „pamedžiojus“ geresnių kainų, galima lygiai taip pat sėkmingai, toli nevažiuojant, pigiau apsipirkti“, – sakė M. Bunkaitė.

Tuo metu kai kurie vilniečiai sako gyvenantys iš santaupų ir turintys vilčių, kad gyvenimas pagerės.

„Turime kažkiek santaupų, tai tiek nesijaudiname. Tikimės, kad turėtų kainos nekilti, bent jau stabilizuotis ir net mažėti. Jeigu tarptautinė padėtis bus rami, turėtų ekonomika augti ir pajamos didėti“, – vylėsi 77-erių Vytautas.

Biudžetinėje įstaigoje dirbantis 33 metų Tomas dėl būsimų pajamų ir kainų – optimistiškas. Jis teigia, kad kitąmet jo finansinė situacija reikšmingai keistis neturėtų. Tomas tikisi atlyginimų augimo.

„Kainas (jų augimą – BNS) pastebėjau, bet mano įpročiams neturėjo įtakos. Vartoju labai atsakingai ir tiek, kiek reikia (...) Leidžiu tai, ką galiu sau leisti“, – sakė vyras.