Į šventinį renginį atvykęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, kuris taip pat yra Ringaudų seniūnijos gyventojas, pasidžiaugė, kad praėję metai seniūnijai buvo labai dosnūs. „Artėjant metų pabaigai vėl susirenkame padėkoti už nuveiktus gražius darbus, pabendrauti. Ringaudų seniūnija kasmet auga, bet kartu ji ir gražėja. Šią seniūniją garsina jos darbštūs ir aktyvūs žmonės, nuostabūs meno kolektyvai, verslininkai. Tikrai galiu pažadėti, kad svarbūs darbai Ringauduose nesibaigs: laukia mokyklos priestato statybos, plėsis ir atsinaujins seniūnija, bus vykdomi kiti projektai. Bendraukime šiandien ir dalykimės gerumu“, – kalbėjo meras.

Už bendrystę, susikalbėjimą, nuoširdumą meras įteikė padėką Ringaudų pradinės mokyklos direktorei Astai Gudaitienei, Noreikiškių gyventojui, šio kaimo bendruomenės pirmininkui Arnoldui Gečui – už aktyvumą, iniciatyvumą ir nuoširdų bendradarbiavimą ir pagalbą, o Komunalinių paslaugų centro direktoriui Audriui Markevičiui – už įvairiapusę pagalbą, patarimus ir efektyvų bendradarbiavimą.

Jūs visi buvote šalia, kai reikėjo pagalbos, garsinote šį kraštą savo darbais.

„Nominavome ne du ar tris seniūnijos žmones, o daugiau. Jūs visi buvote šalia, kai reikėjo pagalbos, garsinote šį kraštą savo darbais. Noriu padėkoti už jūsų patarimus, rūpinimąsi, pasiaukojimą, dėmesį ir paramą. Už bendrystę dėkoju merui, savivaldybės vadovams, klebonui“, – šventės metu kalbėjo Ringaudų seniūnė Rūta Slivinskienė. Ji ragino visus dažniau ištarti žodį „ačiū“, nes jis daro stebuklus.

Išskirtinės dovanos iš seniūnės sulaukė ir meras – jam įteikta Ringaudų seniūnijos vėliava.

Šventinį vakarą gražiausias dainas ringaudiškiams skyrė vaikų kolektyvai „Drevinukas“ ir „Drevi“, Ringaudų pradinės mokyklos dramos būrelio vaikai, Deimantė Balčiūtė, Aistė Venskutonienė, kolektyvai „Ringauda“ ir „Rasa“.

Pasak Palangos mero Š. Vaitkaus, būtent mokantieji mokesčius padeda kurti gražesnį ir jaukesnį miestą. „Savivaldybės tarybos ir administracijos vardu dėkoju jums už tai, kad Palanga keičiasi. Kiekvienas mokesčių pavidalu sąžiningai sumokėtas euras yra didžiulis indėlis į mūsų visų rytdieną ir į didžiausio šalies kurorto plėtrą. Jūsų sumokėti mokesčiai paskirstomi ir vaikams, ir senjorams, švietimui, kultūrai bei kitoms palangiškiams svarbioms reikmėms“, – renginio metu kalbėjo Š. Vaitkus.

Susumavus visus 2021 m. į Palangos miesto biudžetą sumokėtus mokesčius, pirmiausia išskirti didžiausi mokesčių mokėtojai – verslo atstovų penketukas bei trys viešosios įstaigos. Mero padėkos įteiktos šiems didžiausiems mokesčių mokėtojams: K. Geco prekybos įmonei, UAB „Palangos linas“, UAB „Sveikatos uostas“, UAB „Kauno būstai“ bei UAB „Mirigita“, taip pat – viešosioms įstaigoms „Palangos reabilitacijos ligoninė“, Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijai „Palangos gintaras“ bei Vidaus reikalų ministerijos poilsio ir reabilitacijos centrui „Pušynas“. Pastarosios trys kartu su savo darbuotojų kolektyvais kurorto savivaldybės biudžetą papildė itin svariais gyventojų pajamų mokesčio įnašais.

Atskiras dėmesys skirtas ir didžiausiems vadinamojo pagalvės mokesčio mokėtojams, šis mokestis yra vienas iš pagrindinių kurorto apgyvendinimo versle. Po vieną eurą už nakvynę Palangoje mūsų svečiai sumoka verslo įmonėms ir gyventojams, pas kuriuos apsistoja, o šie perveda į Palangos savivaldybės biudžetą. Šios lėšos naudojamos kurorto viešosios erdvėms tvarkyti, kultūriniams renginiams organizuoti, skrydžių iš Palangos oro uosto rinkodarai ir kt.

Šarūnas Vaitkus. A. Kazlausko nuotr.

Mero padėkos įteiktos dešimčiai įmonių bei dešimčiai gyventojų, į Palangos biudžetą 2021 m. pervedusiems didžiausias pagalvės mokesčio sumas. Šioje kategorijoje apdovanotos šios įmonės: UAB „Sveikatos uostas“, UAB „Vitros prekyba“, UAB „Palangos žuvėdra“, UAB Poilsio namai „Baltija“, UAB „NRT LT“, UAB „Palangos konferencijų centras“, UAB „Pajūrio Gabija“, K. Geco prekybos įmonė, UAB „Eskom“ bei UAB „Kauno saulėtekis“. Tarp fizinių asmenų, t.y. palangiškių ir tų, kurie turi Palangoje nekilnojamojo turto bei jį nuomoja poilsiautojams, didžiausią pagalvės mokesčio indėlį į Palangos miesto biudžetą 2021 m. įnešė bei mero padėkomis apdovanoti Vytautas Budginas, Kristina Gliaudytė, Tadas Einikis, Petras Einikis, Egidijus Budginas, Vitalijus Šernas, Lina Baltrimaitė-Dobromilskienė, Marija Jankuvienė, Stanislova Einikienė ir Akvilija Kontrimė.

Sėkmingai 2021-aisiais mokėjusieji mokesčius įvertinti ir pagal atskirų mokesčių kategorijas – išskirti dešimtukai daugiausiai sumokėjusių nekilnojamojo turto, žemės, žemės nuomos bei gyventojų pajamų mokesčių.

Į didžiausių nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokėtojų dešimtuką pateko ir buvo šventiškai padėkota UAB poilsio namai „Baltija“, UAB „Pajūrio Gabija“ bei UAB „Palangos žuvėdra“.

Tarp didžiausių nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojų apdovanotos uždarosios akcinės bendrovės „Lucanica“, „Osterodė“, sveikatos centras „Energetikas“ bei IĮ „Du broliai“.

Daugiausia žemės mokesčio 2021 m. sumokėjo UAB „Sorensen Invest“, UAB „Hanika“, UAB „Alkuras“, UAB „Avolonas“, MB „Turto vystymo sprendimai“, UAB „Voster“, UAB „Kurorto investicijos“ ir UAB „Auksinės kopos“.

Padėkota ir didžiausiems žemės nuomos mokesčio mokėtojams – AB „Orlen Lietuva“, UAB „Vastint Lithuania“, OU „Litrada Group“ filialui, UAB „Spectator NT“ bei UAB „Lidl Lietuva“.

Gyventojų pajamų mokesčiu 2021 m. Palangos biudžetą gausiausiai papildė šios verslo įmonės: UAB „Pušų paunksnėje“, UAB „Domo projektas“ bei UAB „Vakarų mediena torso“.

Atskirą padėką – už ilgametį dialogą, nuoširdų bendradarbiavimą bei rūpestį verslo aplinka – įsteigė Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija. Jos vadovas Audrius Morkūnas specialų apdovanojimą įteikė Palangos viešbučių ir restoranų asociacijai, kuriai atstovavo Ingrida Valaitienė.

Pagarbos mokesčių mokėtojams dienos renginį muzikiniais sveikinimai papuošė Palangos S. Vainiūno meno mokyklos auklėtiniai Arnas Burba, Emilija Sebeckis ir Julija Kilijonaitė (mokytojos Rasa Daukšienė ir Dalia Staškūnaitė) bei Sauliaus Šiaučiulio (fortepijonas) ir Laimono Urbiko (saksofonas) duetas.

Renginį vedė aktorius Gintaras Mikalauskas, kuris, beje, kaip apgyvendinimo paslaugų teikėjas taip pat prisideda prie Palangos savivaldybės biudžeto pildymo mokėdamas pagalvės mokestį.

Padėka už pagalbą

Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės šaulius, jau kone du mėnesius į Kauno klinikinę ligoninę einančius kaip į antrąjį darbą, pirmadienio vidudienį prie Infekcinių ligų skyriaus korpuso pasitiko įstaigos generalinis direktorius Albinas Naudžiūnas. Glėbyje spausdamas pluoštą vardinių diplomų ir medalių, profesorius dėkojo savanoriams už sunkmečiu suteiktą paramą.

„Nors tokio karo, kokį matė mūsų seneliai, šiuo metu nėra, yra kitas – biologinis, su nematomu priešu. Todėl dar kartą norime padėkoti šauliams, kurie padėjo su juo kovoti“, – savanorių vardus ir pavardes vieną po kito ėmė vardinti A. Naudžiūnas.

Nors tokio karo, kokį matė mūsų seneliai, šiuo metu nėra, yra kitas – biologinis, su nematomu priešu.  

Koronavirusui praretinus darbuotojų gretas, kelios dešimtys šaulių, anot jo, užėmė jų vietas ir dirbo pačius įvairiausius darbus. Pradedant maisto ir vaistų dalybomis, baigiant – mirusiųjų gabenimu.

„Įsivaizduokite, kai smulkiai moteriškei reikia perkelti maždaug 120 kg sveriantį kūną. Stovėjo personalo darbuotojos ir verkė“, – Kauno klinikinės ligoninės atstovė pasakojo, kad socialiniuose tinkluose pasirodžius kvietimui įsilieti į savanorių gretas, norinčiųjų padėti medikams buvo nemažai, tačiau sužinoję, kokius darbus gali tekti vykdyti, žmonės persigalvodavo. Todėl šaulių fizinė jėga labai pravertė.

Nesusitaikė su mirtimi

Diplomu ir medaliu už savanorystės valandas įvertintas šaulys Rimas Žilinskas pasakojo, mirusiuosius gabenęs ne vieną kartą, tačiau keisto jausmo širdy taip ir nesugebėjęs atsikratyti.

„Koks laikinas žmogus. Čia jis gyvas, kvėpuoja, čia jau guli maiše, – prisiminus vieną įvykį, šaulio kūnu iki šio laksto šiurpuliukai. – Paėmiau vežti mirusįjį, o ant maišo parašyta Žilinsko pavardė. Žinojau, kad ne giminaitis, bet vis tiek buvo nejauku.“ 

Pikčiausia dėl skeptikų, manančių, kad koronavirusas – sąmokslo teorija.

Nesmagiai šaulys jautėsi ir tada, kai eidamas skyrių koridoriais matė jaunus, fiziškai stiprius, tačiau savimi nepajėgiančius pasirūpinti vyrus. Tokiais momentais, anot šaulio, jo jausmų skalė raudonavo ties maksimumu.

„Pikčiausia dėl skeptikų, manančių, kad koronavirusas – sąmokslo teorija. Įdomu, ar bent vienas jų, apsilankęs tokioje zonoje, galvotų ir kalbėtų taip pat, – šaulys tikino niekada nepamiršiąs medikų veidų iš po skafandrų ir darbų krūvio, su kuriuo teko dorotis žiemos pradžioje. – Ateidavome vienai, 4 val. pamainai, tačiau, jei nebūdavo užsirašiusių žmonių, likdavome ilgesniam laikui. Nėra ką lyginti darbų apimčių dabar ir to, kas buvo anksčiau.“

Dirbo įvairius darbus

Kalbinti šauliai pasakojo išbandę pačius įvairiausius darbus. Antai, R. Žilinskas ir bendramintis, bendrakeleivis Robertas Navakas ne kartą gelbėjo vairuotojams. Gabeno ir šiukšles, ir dėžes su medicininėmis atliekomis. Kilnojo pacientus iš lovos arba skyriaus vežimėlio ant automobilinio horizontalaus vežimėlio, padėjo ligoniams apsirengti, apsiauti, nešė jų daiktus, keitė sauskelnes, matavo temperatūrą.  Dalijo maistą, nešiojo vaistus.

„Baimė? Niekada jos nejaučiau. Buvome apginkluoti visomis įmanomomis apsaugos priemonėmis, todėl jaučiausi pakankamai ramiai, – valandų, praleistų Kauno klinikinėje ligoninėje Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės šaulys R. Navakas nė karto neskaičiavo, o sužinojęs apie pagalbos poreikį, nekėlė klausimų, eiti ar ne. – Net nesvarsčiau. Jei galiu padėti ir būti naudingas, kodėl gi to nedaryti? Lygiai taip pat elgčiausi ir dabar.“

Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas už sunkų ir pasiaukojantį darbą specialistams įteikė septyniolika padėkų, tris plaketes, o savivaldybės medaliu (pasižymėjimo ženklu) buvo apdovanota Kauno rajono socialinių paslaugų centro direktorė Lina Čapienė.

"Dėkoju už jūsų atsidavimą savo kilniam ir atsakingam darbui, už gerumą ir rūpinimąsi tais, kam to reikia labiausiai. Ištikimybę savo profesijai jūs labai aiškiai parodėte šiais metais, kai, prasidėjus karantinui, buvote pirmose gretose kartu su šauliais, pareigūnais, savanoriais ir, nepaisydami pavojaus savo pačių sveikatai, teikėte reikalingą pagalbą", – šventės metu dėkojo Kauno rajono meras.

Pakaunės socialiniai darbuotojai prisitaikė prie karantino sąlygų ir teikė slaugos, kineziterapijos namuose paslaugas, žmonės buvo aprūpinami maistu, medikamentais. Krizių centro darbuotojai tiesė pagalbos ranką nelaimės ištiktoms moterims su vaikams, padėjo vaikams, kurie auga socialinės rizikos šeimose. Taip pat specialistai nuotoliniu būdu elektroninėmis priemonėmis konsultavo, mokė, kūrė meninius dirbinius, bendravo, sportavo su vaikais, vyresnio amžiaus asmenimis.

Ištikimybę savo profesijai jūs labai aiškiai parodėte šiais metais, kai, prasidėjus karantinui, buvote pirmose gretose kartu su šauliais, pareigūnais, savanoriais.

Šventėje pasidžiaugta, kad Kauno rajono socialinių paslaugų centras sėkmingai veikia jau trylika metų, penkerių metų jubiliejų šįmet švenčia dienos socialinės globos centras vaikams su negalia. Kompleksinės paslaugos šeimai pagal ES struktūrinių fondų finansuojamas programas teikiamos jau antri metai. Šia pagalba jau pasinaudojo daugiau kaip tūkstantis pakaunės gyventojų – rodiklius savivaldybė viršijo dvigubai.

Aktyviai vykdomi pozityvios tėvystės mokymai, teikiamos psichologo, mediatoriaus, pedagogo, socialinio darbuotojo konsultacijos. Kauno rajone išmokas vaikams gauna beveik 26 tūkst. šeimų.

Šiemet Kauno rajono savivaldybėje planuojama pritaikyti dešimt būstų gyventojams, turintiems negalią žmonėms (šešiems suaugusiesiems ir keturiems vaikams).

Iniciatyvos autoriai kviečia visuomenę šiuo gražiu ir paprastu veiksmu padėkoti šių dienų herojams, rašant specialius atvirukus svetainėje www.aciuherojams.lt. Parodykime dėkingumą visiems, kurių pasiaukojamas darbas ir neatlygintina veikla šiandien mus telkia ir saugo, – medicinos darbuotojams, pareigūnams, šauliams, karštųjų linijų operatoriams, mokytojams, maisto parduotuvių darbuotojams, menininkams, savanoriams ir visiems tiems, kurių pagalba daro mus stipresnius įveikiant nematomą priešą.

„Pasaulį sukausčius COVID-19 virusui, mūsų vienybė ir palaikymas tiems, kurie šiandien kovoja priešakinėse linijose, yra kaip niekad svarbus. Paskelbus šalyje karantiną, turėjome prisitaikyti prie gana drastiškai pasikeitusių darbo ir laisvalaikio sąlygų. Medicinos darbuotojai taip pat prisitaikė, tik su kur kas didesniu nežinomybės ir atsakomybės kiekiu. Ištardami „ačiū“ pasakysime, kad jie ne vieni, esam stiprūs kartu“, – sako vienas iš iniciatyvos autorių, Lietuvos įvaizdžio grupės vadovas Marius Gurskas.

Visi parašyti „Ačiū herojams“ atvirukai bus įkelti į puslapio „Ačiū herojams“ fotogaleriją.  Atvirukais galima pasidalyti socialiniame tinkle „Facebook“ arba tiesiog juos išsisaugoti ir nusiųsti el. paštu žmogui, kuriam sakome „ačiū“.

Kol Lietuvos medikai kaunasi už visų Lietuvos gyventojų ir čia gyvenančių užsienio svečių gyvybes, rizikuodami savomis, šią kovą daugeliui lieka stebėti internetu, kiti laimingi galėdami prisidėti maisto medikams tiekimu ar aukodami pinigus medikų apsaugos priemonėms.

„Ateis laikas, kai šių dienų herojai nusiims apsaugines kaukes, atsikvėps po alinančių darbų ir pamatys visas padėkas gyvai. O dabar Vilniaus miesto savivaldybė kviečia visiems Lietuvos medikams siųsti virtualias padėkas – rašykite, skatinkite vaikus piešti, o mes pasirūpinsime, kad šios padėkos pasiektų medikus“, – sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Svetainėje Aciumedikams.lt jau atsirado pirmosios padėkos – vaikų bei suaugusiųjų piešiniai, vaizduojantys medikus ir jų tokią reikšmingą visiems kasdienybę.

Projekto idėją neatlygintinai realizavo marketingo agentūra „We are marketing“.

Vilniaus miesto savivaldybė siūlo naudotis ir virtualia platforma su patarimais gyventojams karantino metu: www.karantinas.lt. 

Mokslininkai apdovanoti 5 tūkst. eurų premijomis. Profesoriui dr. Gintautui Mažeikiui premija skirta už nuopelnus humanitarinių ir socialinių mokslų srityje, o profesoriui habil. dr. Jurgiui Kazimierui Staniškiui – už pasiekimus fizinių, biomedicinos, žemės ūkio ir technologijos mokslų srityje.

„Augančiam miestui ypatingai svarbu stipri ir progresyvi mokslininkų bendruomenė bei jos akademinė veikla. Tai vertybės, kuriančios prasmę, išliekamąją vertę ne tik miestui, bet ir visai Lietuvai, netgi pasauliui. Didžiuojuosi, kad Kaunas turi tokių šviesių žmonių. Tai puiki proga pasakyti jiems ačiū“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Kauno miesto Mokslo premija teikiama jau šeštą kartą. Kaip ir kasmet, iškiliausi Kauno mokslininkai pagerbti Vilniuje vykusiame visuotiniame Lietuvos mokslų akademijos narių susirinkime.

Didžiuojuosi, kad Kaunas turi tokių šviesių žmonių. Tai puiki proga pasakyti jiems ačiū.

„Kaune iškils pirmasis šalyje mokslo centras „Mokslo sala“, o šiandien turime vienintelę tokią mokslininko premiją Lietuvoje. Jiedu puikiai žino, koks jų darbas yra svarbus, tačiau tai turėtume suprasti ir įvertinti mes – visuomenė, politikai, valdžios žmonės. Turime domėtis ir pasitelkti tas žinias savo veikloje, kasdieniame gyvenime. Antraip, valstybei sukantis uždarame rate, be rimtesnio proveržio nėra šansų įšokti į kitą orbitą, todėl tam ir reikalingas mokslas ir jo pažanga“, – įteikdamas apdovanojimus ir sveikinamas jų laureatus, kalbėjo Kauno mero patarėjas Simonas Kairys.

Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu kasmet skiriamos dvi premijos: viena teikiama už nuopelnus humanitarinių ar socialinių mokslų srityje, kita – už nuopelnus fizinių, biomedicinos, žemės ūkio ar technologijos mokslų srityje.

Kauno miesto Mokslo premija skiriama už ilgalaikę aktyvią ir reikšmingą mokslinę veiklą, aukščiausius pasiekimus nacionaliniu ar tarptautiniu mastu, novatoriškas mokslines idėjas bei jų įgyvendinimą Kaune.

Teisę siūlyti kandidatus Kauno miesto mokslo premijai gauti turi Lietuvos mokslų akademija, Kaune veikiančios mokslo ir studijų institucijos, mokslo sąjungos, asociacijos. Savo kandidatūras taip pat gali siūlyti patys mokslininkai. Teikimus skirti Kauno miesto mokslo premiją svarsto Lietuvos mokslų akademija. Į Kauno miesto mokslo premiją šiais metais pretendavo 8 kandidatai.

Šypsena paskanina maistą

„Po kiekvieno apsilankymo parduotuvėje mama vis girdavo, kokia gera pardavėja dirba salotų skyriuje: linksma, rūpestinga, kiekvieną kartą palinki geros dienos. Po apsilankymo šioje parduotuvėje mamai ir diena tarsi tapdavo gražesnė, – rašė viena Marijampolės gyventoja apie šio miesto „Maxima XXX“, esančią V.Kudirkos g. 3. – Neiškentusi su sūneliu apsilankiau šioje „Maximoje“. Ir tikrai, sūnui paprašius varškėtukų, pardavėja jį aptarnavo kaip tikrą pirkėją – pašnekindama, su šypsena. Sūnus ir kitą dieną norėjo eiti pas tą tetą pirkti, nes varškėtukai ten skanesni. Daugiau tokių malonių žmonių!“

Šypsenų negailinti pardavėja Aušra Burkšaitienė „Kauno dienai“ teigė neprisimenanti, kuri klientė taip gražiai apie ją parašė, nes sulaukia labai daug teigiamų atsiliepimų. „Esu kalbinusi ir daugybę vaikučių su tėveliais. Jie man labai mieli ir tikrai nusipelno tokios pat pagarbos kaip ir kiti pirkėjai. Esu ne iš vieno pirkėjo girdėjusi, kad pas mane nupirktos salotos, pusgaminiai jiems skanesni, nors ir ne aš juos gaminu, – šypsojosi A.Burkšaitienė. – Sakoma, gaminant maistą su šypsena jis tampa skanesnis. Tikiu, kad tas pats atsitinka ir parduodant jį su šypsena.“

A.Burkšaitienė apdovanota „Topo centro“ kuponu ir už jį ketina įsigyti skalbimo mašiną.

Prizai, kuriais apdovanojami geriausi „Maximos“ darbuotojai, yra jų pačių pasirenkami kaip svajonės, kurias darbdavys išpildo ir taip atsidėkoja už papildomas pastangas, kurios nepaliko pirkėjų abejingų.

Gera nuotaika skaidrina dieną

Veiverių g. 150B esančioje „Maxima XXX“ savitarnos kasų zonoje dirbanti Marytė Kučinskienė sulaukė padėkos iš kaunietės už pagalbą skenuojant prekes.

„Atsistojus prie kasos su pilnu vežimėliu prekių, prie manęs pribėgo pardavėja konsultantė Marytė ir pasiūlė susimokėti savitarnos kasose. Atsakiau, kad man bus nepatogu pačiai skenuoti prekes, nes vežimėlis pilnas prekių, o ji su šypsena tarė: „Panele, aš viską padarysiu už jus.“ Taigi, kol Marytė skenavo mano prekes ir tvarkingai dėjo į maišelius, mes dar spėjome pasišnekėti apie mano mažylio gimtadienio šventę, nes pirkau nemažai dekoracijų. Iš parduotuvės išėjau labai gerai nusiteikusi“, – liko maloniai nustebinta aptarnavimu nuolatinė pirkėja.

Dėl šios padėkos M.Kučinskienė apdovanota kelialapiu į „Eglės“ sanatoriją. „Visada elgiuosi taip, kaip norėčiau, kad elgtųsi su manimi, todėl nė nepamenu, kuriai pirkėjai esu pagelbėjusi, nes visada su malonumu visiems dovanoju gerą nuotaiką. Tai ir man skaidrina dieną, suteikia energijos. Mano sesuo mane vadina šypsenėle, nes nuolat šypsausi tiek darbe, tiek kitur“, – juokėsi M.Kučinskienė.

„Maximos“ klientų aptarnavimo kokybės rodiklis – 91,4 proc. – yra aukštesnis nei sektoriaus vidurkis ir parodo itin aukštą aptarnavimo kokybės lygį.

Geros nuotaikos niekada nestokoja ir kybartietė Aušra Totoraitienė, dirbanti kasininke pardavėja M.Mažvydo g. 6 esančioje „Maxima X“. Jos išpildyta svajonė – grožio procedūros salone. Darbuotoja sakė pažinusi, kuri pirkėja telefonu perdavė padėką. Tai buvo senolė, kuriai A.Totoraitienė dažnai pagelbėja susikrauti prekes. „Man ne tik sukrauna prekes, bet ir jas suranda, padaro daug daugiau, nei turėtų. Ir su kitais žmonėmis labinasi, būna visada paslaugi, padeda“, – tvirtino vienos rankos nevaldanti senjorė.

A.Totoraitienė pasakojo visada noriai pagelbsti visiems pirkėjams. „Jau vienuolika metų dirbu „Maximoje“ ir nuolat sulaukiu padėkų. Esu įsitikinusi, kad dirbant tokį darbą kitokia ir negali būti“, – įsitikinusi ji.

Klientams – ypatingas dėmesys

Naujausias klientų aptarnavimo kokybės gerinimo kompanijos „DIVE Lietuva“ slapto pirkėjo tyrimas parodė, kad bendras klientų aptarnavimo kokybės kriterijų išpildymas Lietuvos prekybos centrų sektoriuje yra 87,7 proc. O „Maximos“ klientų aptarnavimo kokybės rodiklis – 91,4 proc. – yra aukštesnis nei sektoriaus vidurkis ir parodo itin aukštą aptarnavimo kokybės lygį.

Prekybos tinklo „Maxima“ vadovės Kristinos Meidės teigimu, klientų aptarnavimo kultūra yra viena prioritetinių „Maximos“ sričių, kuriai skiriamas ypatingas dėmesys. Rūpestingas dėmesys klientui neįmanomas, jeigu pats darbuotojas nesijaus vertinamas. „Norėdami motyvuoti talentingus darbuotojus ir kurti jiems galimybes augti, investuojame į motyvacines priemones, skiriame premijas už gerus rezultatus. Šiemet iki 6,3 mln. eurų išplėsta motyvavimo sistema, kuri leidžia darbuotojams papildomai atlyginti už jų įdėtas pastangas, susijusias ir su klientų aptarnavimu. Negalime visko vertinti tik iš tinklo vidaus – be galo naudinga sulaukti ir pačių pirkėjų atsiliepimų, kokios mūsų darbuotojų savybės juos verčia sugrįžti. Tai ne tik motyvuoja darbuotojus stengtis, bet ir suteikia klientams bendrumo jausmą su prekybos tinklu, kuriam iš tiesų rūpi jų nuomonė“, – aiškina K.Meidė.

Kas mėnesį – tūkstantis padėkų

Šiuo metu didelio populiarumo yra sulaukę „Maximos“ geriausių darbuotojų rinkimai. Ši iniciatyva skatina darbuotojus būti pastebėtus klientų ir viršyti jų lūkesčius aptarnavimo srityje, o „Maximos“ klientai kviečiami įvertinti parduotuvių darbuotojų pastangas. Pirkėjai savo atsiliepimus, padėkas ir pastabas gali pateikti prekybos tinklo interneto svetainėje, naudodamiesi mobiliąja programėle ar paskambinę telefonu. Kas mėnesį beveik iš 1 000 sulaukiamų pirkėjų atsiliepimų yra išrenkami geriausiai klientus aptarnaujantys darbuotojai, kurie yra tituluojami „Maximos“ herojais ir apdovanojami specialiais prizais – svajonėmis, kurias nurodo patys darbuotojai.

Susitikimo metu įvertinti ugniagesių pasiekimai užtikrinant rajonų gyventojų saugumą, aptarti strateginiai planai, 2018 metų biudžeto formavimo galimybės bei su tuo susijusios problemos. Sprendžiant rajonų priešgaisrinių tarnybų finansavimo klausimus, Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinei tarnybai atstovavo finansinės ir ūkinės veiklos specialistė Diana Kuzminskienė.

Ta proga pareigūnus sveikina Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

„Ginti žmogų, saugoti valstybę – kilni pareiga. Angelų sargų dienos proga linkiu pelnytai didžiuotis savo nuveiktais darbais“, – sako parlamento vadovas.

Šiandien už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą, pilietiškumą, pagarbą ir meilę Tėvynei Seimo Pirmininko padėkomis bus apdovanoti aštuoni Lietuvos policijos pareigūnai: vyresnioji komisarė, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų skyriaus viršininkė Daiva Britovienė; vyresnioji komisarė, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Veiklos analizės ir kontrolės valdybos viršininkė Žaneta Rudaitienė; komisaras inspektorius, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresnysis specialistas Marius Krasauskas; komisarė inspektorė, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja Rimantė Navikienė; vyresnysis inspektorius, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus 3-iojo poskyrio vyresnysis tyrėjas Edgaras Dambrauskas; vyresnioji komisarė, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininkė Rima Zieniuvienė; Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Policijos informacijos valdybos direktorius Šarūnas Gavėnas; komisaras, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos valdybos Ekstremalių situacijų ir patrulių skyriaus vyresnysis tyrėjas Vaidas Giršvildas.