Ji ketina iš senų krepšinio lankų pagaminti 100 stilingų šviestuvų, o už juos gautus pinigus skirti ukrainiečių vaikams, pranešė Kauno rajono savivaldybė.

Iš krepšinio lankų pagamintų šviestuvų parodą planuojama surengti rudenį Raudondvario dvare.

Parodos metu šviestuvus bus galima įsigyti. Jie turės pradinę kainą, tačiau, anot I. Schommer-Zubaitės, žmonės galės paaukoti tiek, kiek norės.

Karas ir toliau reikalauja, kad „priimtume plataus užmojo sprendimus ir palaikytume už nepriklausomybę kovojančią Ukrainą“, sakė O. Scholzas per savo pirmąją vasaros spaudos konferenciją. „Tiekdama ginklus - labai labai daug, labai toli siekiančių, labai veiksmingų ginklų", jo vyriausybė "laužo ankstesnę praktiką, mes ir toliau tai darysime artimiausioje ateityje“, sakė jis ketvirtadienį. „Palaikome Ukrainą finansiškai ir esame pasirengę tam, kad šio karo poveikis atsilieps visame pasaulyje ir, žinoma, Europoje bei mūsų šalyje“.

O. Scholzas nepateikė aiškaus atsakymo, ar sieks, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas būtų patrauktas atsakomybėn už karo nusikaltimus Ukrainoje, jis tik pasakė, kad V. Putinui tenka atsakomybė už karą.

Taip pat dviprasmiškai O. Scholzas atsakė ir paklaustas, ar pritartų, jei buvęs kancleris Gerhardas Schröderis veiktų kaip tarpininkas ginče su Rusija dėl dujų tiekimo sumažinimo. „Nežinau“, – atsakė jis, bet pridūrė, kad „būtų pagirtina“, jei G. Schröderis pasikalbėtų su Maskva apie suremontuotą turbiną. Rusijos valdžia ją nurodo kaip savo sprendimo priežastį stabdyti dujų srautus dujotiekiu „Nord Stream 1“ į Vokietiją.

1998–2005 m. kanclerio pareigas ėjęs G. Schröderis jau daugelį metų kritikuojamas dėl užimamų pareigų Rusijos valstybinėse įmonėse ir yra laikomas artimu asmeniniu V. Putino draugu. Spaudimas G. Schröderiui atsiriboti nuo V. Putino sustiprėjo Rusijai vasarį įsiveržus į Ukrainą. Gegužę G. Schröderis pagaliau paskelbė, kad traukiasi iš Rusijos energetikos milžinės „Rosneft“ stebėtojų tarybos. Jis taip pat atsiėmė savo kandidatūrą į „Gazprom“ stebėtojų tarybą. Tačiau neseniai duodamas interviu privačiam transliuotojui RTL/ntv G. Schröderis dar kartą atsisakė atsiriboti nuo V. Putino.

„Vienas iš klasikinių juodojoje propagandoje naudojamų triukų yra taip vadinama supuvusi silkė. Supuvusios silkės esmė yra ta, kad ji smirda nenuplaunamai, o ant ko ją užmesi, tas ir smirdės, ir nusiplauti negalės. Kai prisikaupia kažkiek supuvusių silkių, po kiek laiko žmonėms net nesvarbu prisiminti, dėl kokio melo ir ką kas sakė, nes tiesiog lieka kvapas. Todėl svarbu, kad ta silkė būtų paskleista ilgam ir paskleista ne pavieniui“, – rašė R. Savukynas.

Kaip pavyzdį jis pateikė Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko Vytauto Landsbergio šmeižimą.

„Labai ryški ir pavyzdinė tų supuvusių silkių mėtymo pasekmė – tai kai kurių visai nukvakusių priedurnių reakcijos į V. Landsbergį. Jis tiek daug kartų buvo šmeižiamas visiškai išgalvotais dalykais, kad dabar daugelis į jį reaguoja kaip į kažkokį blogį, nors negali pasakyti, kodėl. Tame ir esmė – silkės nukrenta, bet šmeižto sukeltas kvapas pasilieka“, – aiškino tinklaraštininkas.

Esą šmeižikai nesitiki, kad jų melu patikės dauguma – jie siekia ne to.

„Tiesiog norima, kad daugeliui metų tas kvapas liktų, visada būna svarbu tą silkę labai plačiai paskleisti, nes ji gyvuoja tik jei suranda kritinę masę tikėtojų. O tai reiškia, kad jos paskleidimas neįmanomas, neįtraukus į tai plačių sklaidos kanalų. O jau tas įmanoma, tik organizuojant reikalus tyčia, tikslingai“, – pridūrė vyras.

To esmė – kuo baisiau apkaltinti žmogų, net jei jis to ir nepadarė, aiškino R. Savukynas.

Kai kažkas daug kartų pakartoja, kad, pvz., esą A. Tapinas pavogė labdaros pinigus, tai yra visiškai klasikinis supuvusios silkės pavyzdys.

„Supuvusios silkės esmė yra ta, kad naudojami ne šiaip falsifikavimai ar iškraipymai, ar šiaip kokia nors klaidinga argumentacija. Šio triuko esmė – tai užmesti ant kokio nors žmogaus tokį kaltinimą, kuris būtų kuo bjauresnis, šlykštesnis ir nenuplaunamas, ir visai nesvarbu, kad tas kaltinimas netikras. Kaltinime gali išvis nebūti jokios tiesos, gali būti vos keli ar keliolika procentų tiesos, bet išties tai nesvarbu – svarbu tik tai, kad kaltinimas bent keliems procentams žmonių dėl kokių nors priežasčių atrodytų įtikinamas ir kad jis būtų kuo bjauresnis, o dėl to – kuo ilgesniam laikui užsifiksuotų. T. y. kad suveiktų kaip supuvusi silkė, kuri išteplioja ir tada pasilieka nenuplaunamas kvapas“, – rašė jis.

Šmeižto sulaukė ir žurnalistas Andrius Tapinas bei visuomenininkas Olegas Šurajevas, šiuo metu aktyviai renkantys labdarą Ukrainai.

„Kai kažkas daug kartų pakartoja, kad, pvz., esą A. Tapinas ar O. Surajevas, ar dar kas nors pavogė labdaros pinigus, perka užkeltomis kainomis ar panašiai – tai yra visiškai klasikinis, tipinis ir vadovėlinis supuvusios silkės pavyzdys. Žmogus yra apkaltinamas išgalvotu, bet kokiu nors labai šlykščiu dalyku. Viso apkaltinimo tikslas – tiesiog kad tam tikra, kad ir nedidelė dalis žmonių patikėtų. Ta nedidelė dalis žmonių paskui kartos ir kartos tą kaltinimą, o daugeliui kitų užmiršus, tas kaltinimas bus vis prikeliamas. Būtent tai ir yra tos supuvusios smarvės esmė“, – pabrėžė R. Savukynas.

Toks metodas – įprastas tikintiems ir kuriantiems Kremliaus propagandą.

„Šitas metodas nėra natūralus normaliems žmonėms ir tiems, kas nėra užsiimantys melais, intrigomis ir panašiais reikalais. Tačiau jis yra visiškai įprastas tiems, kas dirba tokiose struktūrose, kaip FSB, KGB, taip pat ir Kremliaus propagandos organuose. Tenai tokio tipo melai yra kuriami dar nuo tų laikų, kai V. Leninas buvo gyvas. Taigi, per daugybę metų jie ir prikurti, ir atidirbti. Netyčia sugalvoti ir paskui paskleisti supuvusios silkės neįmanoma. Įmanoma tiktai tyčia, nes tam reikia ir tyčia kurti, ir tyčia skleisti. Savaime supuvusi silkė faktiškai neturi šansų įvykti“, – rašė vyras.

Vadinasi, tokio šmeižto skleidimas – tikslingas.

„Kai kas nors plačiai ir organizuotai paskleidžia tokius melus, kurie turi aiškius supuvusios silkės požymius (t. y. paskleidžiami smarkiai ir yra lipnūs, šlykštūs ir melagingi), galite neabejoti, kad tai nėra šiaip nusišnekėjimai – tai yra supuvusi silkė, t. y. tikslinga diskreditavimo operacija. Supuvusi silkė yra klasikinis KGB, FSB metodas, specifinis šlykštus šmeižimas, klasifikavime priskiriamas juodajai propagandai. Dabar tas metodas aktyviai ir tikslingai naudojamas. Pasitikrinkite, kas tie naudotojai ir gal sau atsakysite į kai kuriuos klausimus“, – tikino R. Savukynas.

Penktadienį ministras ir kiti šalies atstovai nuotoliniu būdu susitiko su Ukrainos delegacija, vadovaujama Ukrainos ekologijos ir gamtos išteklių ministro Ruslano Strileco.

Automobiliai ir stumbrai

Dvišalio susitikimo metu pristatytas Ukrainoje vykstančio karo poveikis ir žala aplinkai, įvardintos Lietuvos pagalbos Ukrainai formos ir aptartas planuojamas aplinkos ministro bei delegacijos vizitas į Ukrainą.

„Ne tik siūlome Ukrainai pagalbą, bet ją realiai ir suteiksime. Pagalba bus teikiama techninėmis priemonėmis, tokiomis kaip automobiliai, konsultacijomis miškų, gamtos apsaugos, klimato kaitos, taršos mažinimo bei kitose srityse Ukrainai integruojantis į ES. Taip pat padėsime naujai įsteigtą Radvilų nacionalinį parką pritaikyti rekreacijai ir gyventojų lankymui“, – pranešime spaudai sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Sutarta, kad Lietuva perduos Ukrainai labai reikalingų didelio pravažumo automobilių miškininkams ir nacionalinių parkų darbuotojams bei kitos įrangos. Jau rugpjūčio pabaigoje Aplinkos ministerijai pavaldžios įstaigos Ukrainai perduos penkis priešgaisrinius automobilius, 25 automobilius, dvi valtis, 300 ugniagesių aprangos komplektų.

Tokia parama, pasak Ukrainos ekologijos ir gamtos išteklių ministro, labai reikalinga, o keli visureigiai keliaus į karo zoną, kur bus naudojami renkant įrodymus dėl žalos aplinkai.

Ne tik siūlome Ukrainai pagalbą, bet ją realiai ir suteiksime. Pagalba bus teikiama techninėmis priemonėmis, tokiomis kaip automobiliai, konsultacijomis miškų, gamtos apsaugos, klimato kaitos.

Lietuva prisidės prie naujausio, neseniai įsteigto nacionalinio parko „Pushcha Radzivila“, kuriame atkuriamos pelkės, parengimo geresnei laukinės gamtos ir buveinių apsaugai bei žmonių lankymui. Todėl susitikimo metu buvo pasiūlyta pagalba rengiant dokumentus paramai gauti. 

Taip pat S. Gentvilas pristatė idėją, kad Lietuva parkui galėtų padėti ne tik ekspertinėmis žiniomis ar turimais resursais, bet ir dovanojant stumbrų, kuriems, mūsų gamtininkų vertinimu, ten gyventi būtų puikios sąlygos.

Nukentėjo ir gamta

R. Strilecas pristatydamas karo poveikį ir žalą aplinkai teigė, kad okupuotose teritorijose šiuo metu įvertinti žalos neįmanoma, tačiau tose vietose, kur galima tai padaryti, fiksuojama itin didelė vandens ir oro tarša.

Azovo ir Juodosiose jūrose padaryta žala florai ir faunai palies visas su jomis besiribojančias kaimynes. Pažymėta ir miškų užminavimo problema, nuo minų žūsta ne tik gyvūnai, bet ir gaisrininkai, vykstantys gesinti gaisrų. 

„Kaip žinote, sudėtinga Vakarų Europos šalims paaiškinti, kas iš tiesų vyksta Ukrainoje. Baltijos šalys, ypač Lietuva, labai aiškiai ir teisingai supranta situaciją, užjaučia ir remia Ukrainą, skirtingai nei kai kurios Vakarų šalys ar jų žmonės, kurie nesuvokia šio baisaus karo, užgriuvusio Ukrainą“, – pranešime sakė Ruslanas Strilecas.

Anot jo, tai pirmas „toks susitikimas su Europos ministerija, kurio pabaigoje galime užtikrintai kalbėti apie užmegztus konkrečius horizontalius ryšius ir kontaktus“.

Artimiausiu metu planuojamas Lietuvos atstovų vizitas į Ukrainą. Aplinkos ministerijos vadovaujama delegacija, kurioje dalyvaus miškų ir vandentvarkos sektoriaus specialistai, verslo atstovai, turėtų susitikti su Ukrainos aplinkos sistemos darbuotojais.

„Sveikiname Europos investicijų banko žingsnius toliau teikiant skubią finansinę pagalbą Ukrainai. Rusijai toliau vykdant karinius veiksmus Ukrainos finansiniai poreikiai, siekiant užtikrinti pagrindinių paslaugų teikimą bei būtiniausios infrastruktūros atstatymą, išlieka itin dideli. Svarbu, kad bankas vaidina reikšmingą vaidmenį prisidedant prie tarptautinės bendruomenės pagalbos Ukrainai. Teikiamas finansavimas ne tik padės užtikrinti gyvybiškai svarbių Vyriausybės funkcijų palaikymą, bet ir prisidės prie toliau nuo karo veiksmų esančios infrastruktūros projektų įgyvendinimo, tokiu būdu leidžiant pradėti Ukrainos atstatymo darbus nelaukiant karo pabaigos“, – teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Antrąjį pagalbos Ukrainai paketą sudaro dvi palankiomis sąlygomis teikiamų paskolų dalys. 1,05 mlrd. eurų bus skirta skubiems Ukrainos finansiniams poreikiams siekiant užtikrinti pagrindinių Vyriausybės funkcijų palaikymą. Tikimasi, kad ši suma Ukrainai bus išmokėta per mėnesį. Tuo tarpu likusi 540 mln. eurų suma bus skirta tam tikriems infrastruktūros (transporto, švietimo, energetikos) projektams vietovėse, esančiose atokiau nuo karinių veiksmų.

Tai jau antrasis EIB finansinės pagalbos Ukrainai paketas. Finansų ministerija pranešime primena, kad pirmasis pagalbos Ukrainai paketas, kuri sudarė 668 mln. eurų skubios finansinės paramos Vyriausybės funkcijoms užtikrinti, buvo išmokėtas šių metų kovo mėnesį. Tiek pirmasis, tiek antrasis pagalbos Ukrainai paketai teikiami su ES biudžeto garantija.

Rusija „visoje šalyje rengia pražūtingus raketų smūgius, atakuodama prekybos centrus, daugiabučius namus, žudydama nekaltus civilius Ukrainos gyventojus“, sakė Baltųjų rūmų atstovas Johnas Kirby (Džonas Kerbis).

„Šių žiaurumų akivaizdoje prezidentas aiškiai pareiškė, kad mes ir toliau remsime Ukrainos vyriausybę ir jos žmones tiek, kiek reikės“, – sakė jis.

Į naują ginkluotės paketą įtrauktos dar keturios sistemos M142 HIMARS. Iš jų paleidžiamos raketos gali tiksliai smogti taikiniams iki 80 km spinduliu. Iš viso Jungtinės Valstijos bus perdavusios Ukrainai jau 20 HIMARS.  

Šios sistemos atvėrė galimybę Ukrainos pajėgoms valdomomis raketomis smogti didesniu atstumu esantiems taikiniams, tokiems kaip šaudmenų sandėliai, kur jų nepasiekia Rusijos  pajėgų priešbaterinė ugnis.

Pentagonas, pateikdamas išsamesnę informaciją apie pagalbos paketą, nurodė, kad Ukraina gaus iki 580 nedidelių bepiločių orlaivių „Phoenix Ghost“, kurie sprogsta atsitrenkę į taikinį.

Į paketą taip pat įeina 36 tūkst. artilerijos šaudmenų ir keturios mobilios vadavietės.

Daugiau nei pusė šios pagalbos skiriama iš 40 mlrd. JAV dolerių vertės pagalbos Ukrainai paketo, kurį gegužę patvirtino Kongresas.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas anksčiau šią savaitę išreiškė viltį, kad Jungtinės Valstijos perduos jo šaliai iki 100 sistemų HIMARS, pabrėžęs, kad tai galėtų pakeisti karo su agresore Rusija eiga.

JAV svarsto tiekti Ukrainai karinius lėktuvus

JAV vyriausybė svarsto tiekti Ukrainai amerikietiškus karinius lėktuvus, apie tai penktadienį pranešė Nacionalinės saugumo tarybos (NSC) komunikacijos direktorius Johnas Kirby, informuoja dpa.

„JAV preliminariai nagrinėja galimybę tiekti ukrainiečiams naikintuvus“, – sakė jis.

Tačiau J. Kirby pridėjo, kad Ukrainos kariuomenė negalėtų naikintuvų panaudoti iš karto ar net artimiausioje ateityje, nes pažangių naikintuvų su sudėtingais sensoriai, sistemomis ir ginklais eksploatavimas yra nelengva užduotis.

V. Zelenskis: atsakomybė užtikrinti susitarimą dėl grūdų eksporto tenka JT

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Jungtinės Tautos (JT) yra atsakingos už Ukrainos ir Rusijos susitarimo dėl grūdų eksporto užtikrinimą. Susitarimu siekiama nutraukti Rusijos vykdomą Ukrainos grūdų eksporto blokadą Juodojoje jūroje ir neleisti kilti pasaulinei maisto krizei, praneša AFP.

„Rusija gali imtis provokacijų, bandyti diskredituoti Ukrainos ir tarptautines pastangas. Tačiau mes tikime Jungtinėmis Tautomis. Dabar joms tenka atsakomybė užtikrinti susitarimą“, – prezidentas V. Zelenskis sakė vaizdo įraše.

Rusijos ir Ukrainos susitarimas dėl grūdų eksporto Juodąja jūra buvo pasirašytas penktadienį Stambule, o Turkija ir JT – jo garantai.

Ukraina ir Rusija yra vienos didžiausių žemės ūkio produkcijos eksportuotojų, bet karas itin sutrikdė ukrainietiškų kviečių eksportą – kovos pakenkė derliui, o uostai buvo užblokuoti ir užminuoti.

Ukraina atsisakė pasirašyti bendrą dokumentą su Rusija, todėl kariaujančios šalys pasirašė du atskirus, bet identiškus dokumentus.

V. Zelenskis sako, kad susitarimas visiškai atitinka Ukrainos interesus, o šalies kariuomenė pilnai kontroliuos prieigą prie uostų.

Jis pažymėjo, kad šis žingsnis leis eksportuoti apie 20 mln. tonų pernykščio derliaus grūdų ir šių metų derlių, o turimų grūdų vertė siekia 10 mlrd. JAV dolerių.

Anot prezidento, tai taip pat palengvins Rusijos sukeltos maisto krizės pasekmes ir neleis kilti pasaulinei katastrofai, badui, kuris sukeltų chaosą daugelio valstybių politikoje, įskaitant tose, kurios padeda Ukrainai.

Tuo metu Ukrainos infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas sako, kad grūdų eksportas Juodąja jūra gali būti atnaujintas jau artimiausiomis dienomis.

„Susitarimas pasirašytas mūsų sąlygomis. Nebuvo jokios išdavystės“, – teigė jis.

 

 

JAV ragina Rusiją skubiai įgyvendinti susitarimą dėl ukrainietiškų grūdų eksporto

Jungtinės Valstijos penktadienį paragino Rusiją skubiai atblokuoti grūdų eksportą iš Ukrainos ir išreiškė viltį, kad Stambule sudarytas susitarimas dėl grūdų gabenimo laivais per Juodąją jūrą atnaujinimo yra pakankamai gerai struktūruotas, kad būtų galima stebėti, kaip jo laikomasi.

„Tikimės, kad šiandienos susitarimas bus greitai pradėtas įgyvendinti, kad pažeidžiamiausi pasaulio gyventojai nesusidurtų su dar didesniu nesaugumu ir mitybos nepakankamumu“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų atstovas Johnas Kirby (Džonas Kerbis).

„Viliamės, kad tai padės pakeisti padėtį. Tačiau žiūrime į tai blaiviai“, – pridūrė jis.

Trečia pagal rangą Valstybės departamento diplomatė Victoria Nuland (Viktorija Nuland) Aspeno saugumo forume gyrė susitarimo, sudaryto tarpininkaujant Turkijai ir Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui (Antoniju Guterišui), išsamumą.

„Dabar Rusija privalo iš tikrųjų įgyvendinti šį susitarimą. Tačiau jis yra labai gerai sukonstruotas stebėsenos ir kanalų, kuriais turėtų būti  išgabenami grūdai, požiūriu“, – sakė valstybės sekretoriaus pavaduotoja politiniams reikalams.

Pasak V. Nuland, Rusija privalėjo imtis veiksmų po to, kai dėl jos vykdomos ukrainietiškų grūdų eksporto blokados drastiškai išaugo maisto produktų kainos besivystančiose šalyse, ypač Afrikoje, kurios paramos tikėjosi Maskva.

„Tai įvyko dėl to, kad Rusija galų gale pajuto karštą pasaulinio pasmerkimo alsavimą ir nuo jos nusigręžia pasaulio Pietūs, kurie anksčiau buvo įsitikinę, kad iš tikrųjų kalta NATO“, – kalbėjo diplomatė.

Penktadienį Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ir Ukrainos infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas pasirašė atskirus, bet identiškus susitarimus su JT ir Turkijos pareigūnais dėl užblokuotų laivybos maršrutų Juodojoje jūroje atvėrimo.

Susitarime numatyta Juodojoje jūroje nustatyti saugų koridorių laivams, apeinant žinomus minų laikus. Ukraina įrengė minų laukus, siekdamas apsisaugoti nuo potencialaus Rusijos amfibinio puolimo.  

Tikimasi, kad šis susitarimas padės sušvelninti pasaulinę apsirūpinimo maistu krizę, keliančią bado pavojų milijonams žmonių.

Ukrainos prezidentas: paliaubų nebus, kol neatgausime užimtų teritorijų

Penktadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis leidiniui „The Wall Street Journal“ sakė, kad paliaubų su Rusija sudarymas neatgavus užimtų Ukrainos teritorijų tik prailgintų karą, praneša „Deutsche Welle“.

Be to, pasak jo, teritorijos atidavimas Rusijai tik paskatintų jos agresyvų elgesį ir suteiktų jai itin reikalingą galimybę persigrupuoti ir apsiginkluoti iš naujo prieš pradedant kitą puolimą.

Interviu metu V. Zelenskis sakė, kad nors amerikietiškos didelio mobilumo artilerijos raketų sistemos HIMARS atnešė pokyčių karo lauke, tačiau vien jų neužtenka tam, kad karo eiga būtų pakeista iš esmės.

„Skubiai reikia oro gynybos sistemų, kurios užkirstų kelią Rusijos tolimojo nuotolio raketų sprogimams taikiuose miestuose, esančiuose šimtus kilometrų nuo fronto linijos“, – sakė prezidentas.

„Pirmiausia reikia išlaisvinti teritoriją, o tada galime derėtis, ką daryti ir kaip gyventi ateinančiais šimtmečiais“, – pabrėžė V. Zelenskis.

Baltieji rūmai penktadienį paskelbė, kad JAV suteiks Ukrainai dar vieną paramos ginklais paketą, kurio vertė 270 mln. JAV dolerių (264 mln. eurų).

100 mln. dolerių iš šios paskolos bus skirta bepiločių skraidyklių „Phoenix Ghost“ įsigijimui. Ukraina gaus 580 šių „dronų kamikadzių“.

Dronus gamina Kalifornijoje įsikūrusi bendrovė „AEVEX Aerospace“. Jie gali sukti ratus danguje iki 6 val., o tada atakuoti ir susprogdinti vidutiniškai šarvuotus taikinius ant žemės. Dronus galima naudoti ir stebėjimui. Jie taip pat turi infraraudonųjų spindulių jutiklius operacijoms naktį.

Ukrainoje sprogus Rusijos raketoms 3 žmonės žuvo, 9 sužeisti

Rusijos pajėgoms apšaudžius Ukrainos Kirovohrado sritį 3 žmonės žuvo, o 9 buvo sužeisti, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.

Kirovohrado srities karinės administracijos vadovas Andrijus Rajkovičius sakė, kad, preliminariais duomenimis, žuvo vienas karys ir du apsaugos darbuotojai, o dar 9 kareiviai buvo sužaloti.

Du žuvę apsaugos darbuotojai saugojo transformatorinę pastotę.

Raketų sprogimo vietose vyksta gelbėjimo darbai ir nukentėjusiems suteikiama medicininė pagalba.

Šeštadienio rytą Rusijos kariuomenė į Kirovohrado sritį paleido 13 raketų. Jos pataikė į Kanatovės aerodromą ir į vieną Ukrainos geležinkelių bendrovės „Ukrzaliznytsia“ objektą.

B. Johnsonas: man atsistatydinus JK parama Ukrainai nesumažės

Postą paliekantis Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) penktadienį patikino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kad jam pasitraukus iš pareigų Londonas toliau tvirtai rems  Kyjivo kovą su Rusijos agresija.

B. Johnsonas, vienas tvirčiausių Ukrainos rėmėjų penkis mėnesius vykstančiame kare, anksčiau šį mėnesį buvo priverstas atsistatydinti iš Konservatorių partijos pirmininko posto po virtinės skandalų, paskatinusių maištą ministrų kabinete. 

Po paskutinio torių parlamentarų balsavimo turo dėl Konservatorių partijos pirmininko ir šalies premjero postų liko kovoti užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Tras) ir buvęs iždo kancleris Rishi Sunakas (Rišis Sunakas).

B. Johnsonas premjero pareigas eis iki rugsėjo 5-osios, kai bus paskelbtas jo įpėdinis, kurį išrinks maždaug 200 tūkst. Konservatorių partijos narių.  

Tiek R. Sunakas, tiek L. Truss sakė, kad pergalės atveju tęs tvirtos diplomatinės ir karinės paramos Kyjivui politiką.

Penktadienį per pokalbį telefonu su Ukrainos prezidentu B. Johnsonas pakartojo, kad Londonas toliau tvirtai palaikys Kyjivą.

„Jis pabrėžė, kad Jungtinė Karalystė ir toliau pasiryžusi remti Ukrainos žmones, bei sakė, kad šis ryžtas nepajudinamas, kas bebūtų išrinktas naujuoju JK ministru pirmininku“, – apibendrindama lyderių pokalbį sakė Dauningo gatvės atstovė spaudai.

„Prezidentas V. Zelenskis padėkojo ministrui pirmininkui už tvirtą paramą Ukrainai ir už jo šiltus žodžius paskutiniame kreipimesi į parlamentą“, – pridūrė ji.

Trečiadienį per paskutinę savo, kaip vyriausybės vadovo, klausimų ir atsakymų sesiją parlamente B. Johnsonas sakė norįs duoti „keletą patarimų“ savo būsimam įpėdiniui.

„Svarbiausia, laikytis arti amerikiečių, palaikyti ukrainiečius, visur ginti laisvę ir demokratiją“, – sakė premjeras, kurio žodžius palydėjo audringi torių parlamentarų plojimai.  

Užsienio reikalų ekspertai sako, jog mažai tikėtina, kad pasitraukus B. Johnsonui sumažėtų tvirta Londono parama Ukrainai.

„Borisas Johnsonas buvo šios politikos lyderis, bet ši politika yra visos Britanijos vyriausybės“, – sakė Peteris Rickettsas (Piteris Riketsas), buvęs JK nacionalinio saugumo patarėjas ir ambasadorius Prancūzijoje.

„Kad ir kas būtų ministras pirmininkas, jis būtų daręs maždaug tą patį“, – pridūrė P. Ricketsas, bet pripažino, kad „B. Johnsonas suteikė tam savitą stilių“.

Afrikos Sąjunga sveikina susitarimą dėl ukrainietiškų grūdų eksporto atblokavimo

Afrikos Sąjunga (AS) šeštadienį sveikino svarbų Ukrainos ir Rusijos susitarimą, kuris turėtų sudaryti sąlygas atnaujinti ukrainietiškų grūdų eksportą per Juodąją jūrą ir sušvelninti pasaulinę maisto krizę.

Ukrainos ūkiai yra svarbus grūdų šaltinis pasaulio rinkai, ypač Viduriniams Rytams ir Afrikai, kur maisto labai trūksta.

Krovinių gabenimą per Juodąją jūrą nutrūko, Rusijos karo laivams blokuojant uostus ir Kyjivui užminavus pakrančių vandenis, siekiant užkirsti kelią potencialiam Maskvos pajėgų išsilaipinimui.

Dėl nutrūkusio eksporto iš Ukrainos Afrikoje, skurdžiausiame pasaulio žemyne, smarkiai šoktelėjo grūdų kainos. Tai paaštrino konfliktų ir klimato kaitos poveikį bei pakurstė nuogąstavimus dėl socialinių neramumų.

„Afrikos Sąjungos Komisijos pirmininkas Moussa Faki Mahamatas (Musa Fakis Mahamatas) sveikina Rusijos ir Ukrainos pasirašytus susitarimus“, – rašoma išplatintame pareiškime.

Pareiškime taip pat giriamas AS vadovaujantis Senegalo prezidentas Macky Sallas (Makis Salas), „raginęs skubiai atnaujinti ukrainietiškų ir rusiškų grūdų eksportą“ per birželio pradžioje Sočyje įvykusį susitikimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.

Rusija ir Ukraina yra vienos didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje.

M. Sallas padėkojo Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui (Redžepui Tajipui Erdohanui), kuris penktadienį Stambule stebėjo pasirašymo ceremoniją, taip pat V. Putinui ir Ukrainos vadovui Volodymyrui Zelenskiui.

„Toks buvo mano vadovaujamos delegacijos birželio 3 dienos vizito Sočyje tikslas“, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.

Tarptautinis pagalbos komitetas (IRC), padedantis humanitarinių krizių paveiktiems žmonėms, taip pat sveikino Stambule pasirašytą susitarimą, pabrėžęs, kad Rytų Afrikos šalys yra priklausomos nuo Rusijos ir Ukrainos, iš kurių „importuoja daugiau kaip 90 proc. kviečių“.

Pentadienį pasirašytame susitarime numatyta Juodojoje jūroje nustatyti saugų koridorių laivams, apeinant žinomus minų laikus.

Ukrainos infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas penktadienį sakė, kad grūdų eksportas per Juodosios jūros juostus gali būti atnaujintas artimiausiomis dienomis.

Rusija raketomis atakavo Odesos uostą

Ukraina šeštadienį pranešė, kad Rusijos raketos smogė Juodosios jūros Odesos uostui, Maskvai ir Kyjivui ankstesnę dieną pasirašius susitarimą dėl ukrainietiškų grūdų eksporto atblokavimo.  

„Priešas atakavo Odesos jūrų uostą sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“. Dvi raketas numušė oro gynybos sistemos, dvi pataikė į uosto infrastruktūros objektus“, – socialiniuose tinkluose pranešė Odesos srities administracijos atstovas Serhijus Bratčukas.

Kiek anksčiau Ukrainos parlamentaras Oleksijus Gončarenka per platformą „Telegram“ pranešė, kad Odesos mieste nugriaudėjo šeši sprogimai, o uoste kilo gaisras. Jo žiniomis, esama nukentėjusiųjų. 

Rusijos karinė invazija Ukrainoje paralyžiavo maisto produktų gabenimą iš šalies, kuri yra viena didžiausių kviečių ir kitų javų eksportuotojų.

Iki 25 mln. kviečių ir kitų javų šiuo metu yra įstrigę Ukrainos uostuose, užblokuotuose Rusijos karo laivų ir Kyjivo įrengtų minų laukų, turinčių apsaugoti nuo potencialaus Maskvos amfibinio puolimo.

Susitarime, kurį Rusija ir Ukraina pasirašė penktadienį Stambule su Turkijos ir Jungtinių Tautų pareigūnais, numatyta Juodojoje jūroje nustatyti saugų koridorių laivams, apeinant žinomus minų laikus.

Rusijos raketos į Odesos uoste saugomus grūdus nepataikė

Šeštadienį Rusija paleido 4 raketas „Kalibr“ į Ukrainos Odesos uostą. Ukrainos oro gynyba dvi raketas numušė, o kitos dvi pataikė į uostą, bet ne į jame saugomus grūdus, kuriuos ruošiamasi eksportuoti, pranešė naujienų agentūra „Unian“.

Žurnalistus apie tai informavo pietinės Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybės atstovė Natalija Gumeniuk.

„Akivaizdu, kad priešo taikinys buvo būtent Odesos jūrų uostas. Keturios „Kalibr“ raketos buvo nutaikytos būtent į čia. Dvi iš jų numušė priešlėktuvinės gynybos pajėgos, o dvi pataikė į infrastruktūros objektus pačiame uoste. Pataikyta į siurblinę“, – sakė ji.

Ukrainos ginkluotojų pajėgų atstovė teigė, kad žmonės nenukentėjo, o uosto infrastruktūra apgadinta nesmarkiai. Dėl sprogimų buvo kilęs nedidelis gaisras, tačiau jį greitai užgesino gelbėtojai.

JT vadovas smerkia Rusijos raketų smūgį

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) šeštadienį griežtai pasmerkė Rusijos raketų smūgį Juodosios jūros Odesos uostui.

„Generalinis sekretorius vienareikšmiškai smerkia šiandienos smūgius Ukrainos Odesos uostui“, – išplatintame pareiškime nurodė A. Guterreso atstovas Farhanas Haqas (Farhanas Hakas).

„Rusijos Federacija, Ukraina ir Turkija privalo visiškai įgyvendinti susitarimą“, – pridūrė jis.

Kyjivas: Rusijos raketų smūgis Odesos uostui yra Kremliaus „spjūvis“ JT, Turkijai

Ukraina šeštadienį pareiškė, kad Kremliui teks atsakomybė už pasaulinę maisto krizę, jei žlugs ankstesnę dieną pasirašytas susitarimas dėl ukrainietiškų grūdų eksporto per Juodosios jūros uostus atnaujinimo.

Kyjivas tai pareiškė Rusijai šeštadienį raketomis smogus Juodosios jūros Odesos uostui.

„Rusijos raketų smūgis yra (Rusijos prezidento) Vladimiro Putino spjūvis į veidą Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui (Antoniju Guterišui) ir Turkijos vadovui Recepui Tayyipui) Erdoganui (Redžepui Tajipui Erdohanui), kurie dėjo milžiniškas pastangas susitarimui pasiekti“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenka.

„Jei pasiektas susitarimas nebus įgyvendintas, Rusijai teks visa atsakomybė už pasaulinės maisto krizės pagilinimą“, – pridūrė jis.

ES diplomatijos vadovas pasmekė Rusijos raketų smūgį

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozefas Borelis) šeštadienį pasmerkė Rusijos raketų smūgį Ukrainos Odesos uostui, surengtą praėjus vos dienai po to, kai Kyjivas ir Maskva pasirašė susitarimą, leisiantį atnaujinti ukrainietiškų grūdų eksportą iš šalies uostų.

„Smogti grūdų eksportui itin svarbiam taikiniui praėjus vos dienai po to, kai buvo pasirašyti Stambulo susitarimai, yra ypač smerktina ir vėl parodo, kad Rusija visiškai nepaiso tarptautinės teisės ir įsipareigojimų“, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.

Turkija susirūpinusi

Turkija šeštadienį pareiškė esanti susirūpinusi dėl Rusijos raketų smūgių Ukrainos Odesos uostui, kurie buvo surengti praėjus vos dienai po to, kai Kyjivas ir Maskva pasirašė tarpininkaujant Ankarai ir Jungtinėms Tautoms pasiektą susitarimą dėl ukrainietiškų grūdų eksporto atblokavimo.

„Tai, kad toks incidentas įvyko po susitarimo, kurį pasirašėme vakar,... tikrai mums kelia susirūpinimą“, – pareiškė Turkijos gynybos ministras Hulusi Akaras (Chulusis Akaras).

Ukrainos Donbaso karo zonoje žuvo du amerikiečiai

Vašingtonas, liepos 23 d. (AFP-BNS). Donbaso regione, kur verda įnirtingi mūšiai, nes Rusija, nesugebėjusi užimti Kyjivo, visą savo dėmesį sutelkė į šią Rytų Ukrainos sritį, žuvo du amerikiečiai, šeštadienį pranešė JAV valstybės departamentas.

Ukraina yra įkūrusi internacionalinį savanorių legioną, nors Valstybės departamentas nepatvirtino, ar minėti du asmenys šalyje buvo kaip kovotojai.

„Galime patvirtinti, kad Ukrainos Donbaso regione neseniai žuvo du JAV piliečiai. Palaikome ryšį su šeimomis ir teikiame visą įmanomą konsulinę pagalbą“, – pareiškė Valstybės departamento atstovas.

Valstybės departamentas taip pat nurodė, jog „iš pagarbos šeimoms šiuo sunkiu metu“ neteiks jokios papildomos informacijos.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ir Valstybės departamentas yra perspėję JAV piliečius nevykti į Ukrainą kovoti su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.

Daugelis užsienio kovotojų buvo išsiųsti į fronto liniją, tad vis pasitaiko pranešimų apie užsieniečių žūtį, paėmimą į nelaisvę ar dingimą.

Nuo Kremliaus invazijos pradžios šių metų vasarį jau buvo patvirtinta dar mažiausiai dviejų amerikiečių žūtis.

Maskva yra sakiusi, jog dar dviem amerikiečiams, JAV kariuomenės veteranams, kurie buvo paimti į nelaisvę Ukrainos rytuose birželį, gali grėsti mirties bausmė.

Kiek anksčiau teismas promaskvietiškų separatistų paskelbtoje „Donecko liaudies respublikoje“ į nelaisvę paimtiems dviem britams ir marokiečiui, kurie buvo apkaltinti veikę kaip Ukrainos samdiniai, skyrė mirties bausmę.

JK vyriausybė smūgius Odesos uostui pavadino „absoliučiai pasibaisėtinais“

Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Tras) Rusijos raketų smūgius Ukrainos Juodosios jūros Odesos uostui šeštadienį pavadino „absoliučiai pasibaisėtinais“ ir „visiškai nepateisinamais“.

Anot jos, smūgiai, surengti praėjus vos dienai po to, kai Kyjivas ir Maskva pasirašė tarpininkaujant Ankarai ir Jungtinėms Tautoms pasiektą susitarimą dėl ukrainietiškų grūdų eksporto atblokavimo, parodė, kad Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu negalima tikėti.

„Bendradarbiaujant su mūsų tarptautiniais partneriais, mums reikia skubiai rasti geresnį būdą išvežti grūdus iš Ukrainos, kuris nebūtų susijęs su Rusija ir jų sulaužytais pažadais“, – pridūrė ji.

Rusija neigia smogusi Odesos uostui

Maskva neigia šeštadienį smogusi Ukrainos Odesos uostui, pareiškė Turkijos gynybos ministras praėjus dienai po to, kai Kyjivas ir Maskva pasirašė tarpininkaujant Ankarai ir Jungtinėms Tautoms pasiektą susitarimą dėl ukrainietiškų grūdų eksporto atblokavimo.

„Rusai mums pasakė, kad jie niekaip nėra susiję su šiais smūgiais ir jie labai kruopščiai nagrinėja šį atvejį“, – pareiškė Hulusi Akaras (Chulusis Akaras), tačiau Rusija oficialių komentarų kol kas nėra pateikusi.

Vengrijos premjeras vėl užsipuolė Vakarus

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas kasmetinio forumo Rumunijoje metu užsipuolė Vakarų valstybes, kaltindamas jas bandymais primesti jo šaliai svetimas vertybes ir kritikuodamas ES bei JAV strategiją Ukrainoje, informuoja dpa.

„Vakarų civilizacijos galybė, prestižas ir gebėjimas veikti silpsta“, – V. Orbanas pareiškė tūkstančiams žmonių lankydamasis Rumunijos kurorte Beile Tušnade, Transilvanijoje, kur gyvena vengrų mažuma.

Apie save jis kalbėjo kaip apie Vengrijos kultūrinio ir politinio identiteto gynėją nuo „Briuselio biurokratų“. Vengrijos premjeras dar kartą pakartojo sąmokslo teoriją, kad Europos politiką neva diktuoja JAV milijardierius ir investuotojas Georgeas Sorosas.

„Jie gali gyventi kaip nori, bet turėtų ir mums leisti gyventi taip, kaip mes norime“, –  reikalavo V. Orbanas, užsimindamas apie ES bylą prieš Vengriją dėl įstatymo apribojančio informaciją apie LGBTQ bendruomenės problemas.

Jis taip pat kalbėjo apie Rusijos karą Ukrainoje ir peikė Vakarus už tai, kad jie neva ignoravo Rusijos saugumo interesus prieš tai, kai jos pajėgos įsiveržė į Ukrainą.

Pasak V. Orbano, jeigu valdžioje vis dar būtų JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel, tai karas Ukrainoje net nebūtų prasidėjęs.

Rumunijos nacionalistai bandė nutraukti V. Orbano kalbą vos jam pradėjus kalbėti. Jie skandavo „Transilvanija visada bus Rumunijos žemė“, tačiau juos išvedė policija.

Beile Tusnadas – nedidelis miestelis Transilvanijoje, kuriame gyvena etninių vengrų mažuma. Iki 1918 m. šis regionas priklausė Vengrijai.

Vengrijos politinė partija „Fidesz“ šiame miestelyje daugiau nei tris dešimtmečius rengia vasaros stovyklą, o V. Orbanas, vienas iš partijos įkūrėjų, čia tradiciškai kasmet sako baigiamąją kalbą.

V. Orbanas Vengrijos premjero postą užima nuo 2010 m., jau keturias kadencijas iš eilės. Tačiau Vengrija gali tapti pirmąja ES nare, kuriai dėl teisės viršenybės pažeidimų gali būti sumažintas ES finansavimas.

Rusija randa būdų nevykdyti pažadų – V. Zelenskis

Rusijos pajėgoms šeštadienį surengus raketų smūgį Odesos uostui, kuris yra svarbus vos prieš dieną Kyjivo ir Maskvos pasirašytam grūdų eksporto susitarimui, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusiją sistemingai pažeidžiant susitarimus.

„Tai įrodo tik vieną: kad ir ką Rusija sakytų ar žadėtų, ji ras būdų, kaip to nevykdyti“, – per susitikimą su JAV įstatymų leidėjais pareiškė V. Zelenskis, cituojamas prezidentūros paskelbtame pranešime.

Kiek anksčiau šeštadienį Ukraina pranešė, kad Rusijos raketos smogė Juodosios jūros Odesos uostui.  

„Priešas atakavo Odesos jūrų uostą sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“. Dvi raketas numušė oro gynybos sistemos, dvi pataikė į uosto infrastruktūros objektus“, – socialiniuose tinkluose pranešė Odesos srities administracijos atstovas Serhijus Bratčukas.

Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenka Rusijos smūgį Odesos uostui pavadino Kremliaus „spjūviu“ JT ir Turkijai.

Tuo tarpu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas naujienų agentūrai AFP pareiškė, kad buvo smogta „Odesos uostui, kur grūdai ruošiami išvežimui. Mes numušėme dvi raketas, o dar dvi raketos smogė uosto teritorijai, kur akivaizdžiai yra grūdų.“

Ankstesniuose pranešimuose jis buvo cituojamas sakęs, kad Rusijos raketų smūgiais buvo taikytasi į Odesos uoste esančias grūdų saugyklas: „Odesos uoste buvo konkrečiai smogta tiems objektams, kuriuose grūdai buvo ruošiami išsiuntimui eksportui. Dvi raketos smogė būtent tai uosto infrastruktūrai, kur akivaizdžiai buvo grūdų.“

Penktadienį Stambule Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ir Ukrainos infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas pasirašė atskirus, bet identiškus susitarimus su JT ir Turkijos pareigūnais dėl užblokuotų laivybos maršrutų Juodojoje jūroje atvėrimo.

Susitarime numatyta Juodojoje jūroje nustatyti saugų koridorių laivams, apeinant žinomus minų laikus. Ukraina įrengė minų laukus, siekdamas apsisaugoti nuo potencialaus Rusijos amfibinio puolimo.

Rusijos karinė invazija Ukrainoje paralyžiavo maisto produktų gabenimą iš šalies, kuri yra viena didžiausių kviečių ir kitų javų eksportuotojų.

Iki 25 mln. kviečių ir kitų javų šiuo metu yra įstrigę Ukrainos uostuose, užblokuotuose Rusijos karo laivų ir Kyjivo įrengtų minų laukų, turinčių apsaugoti nuo potencialaus Maskvos amfibinio puolimo.

Eksporto blokada lėmė didelį pasaulinį maisto brangimą ir pakurstė nuogąstavimus dėl galinčio kilti bado, ypač neturtingiausiose šalyse. Jungtinių Tautų skaičiavimais, dar 47 mln. žmonių susidūrė su ūmiu maisto stygiumi tiesiogiai dėl karo.

 

 

Konkrečiai iš šios sumos 490 mln. bus išleista ginklams ir amunicijai, 10 mln. – apsaugos priemonėms, benzinui ar pirmosios pagalbos rinkiniams. Pirmasis 500 mln. eurų paketas buvo patvirtintas jau vasario pabaigoje, dar trys – kovą, balandį ir gegužę.

Finansinės lėšos skiriamos iš vadinamosios Europos taikos priemonės – naujo ES finansavimo instrumento, kuris gali būti naudojamas ginkluotųjų pajėgų šalyse partnerėse stiprinimui.

„Ukrainos karinės žvalgybos duomenimis, Rusija jau panaudojo nuo 55 iki 60 proc. savo įprastinių raketų atsargų. Rusija dažniausiai naudojo sparnuotąsias raketas „Kalibr“, „Kh-101“ ir „Kh-555“, taip pat trumpojo nuotolio balistinių raketų sistemas „Iskander“, – rašė A. Anušauskas.

Pasak jo, Didžioji Britanija Ukrainai perduos virš 20 „M109“ haubicų, 36 „L119“ artilerijos pabūklus, 1600 prieštankinių ginklų, priešbaterines radarų sistemas, daugiau nei 50 000 vienetų artilerijos amunicijos, šimtus dronų, šimtus aviacijos amunicijos.

Be to, Ukraina gynybos sistemų gaus ir iš JAV.

„JAV perduoda ir Ukraina turės šešiolika HIMARS paleidimo įrenginių ir dvi NASAM vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas“, – aiškino A. Anušauskas.

Pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, dėl suteikto ar pažadėto M113 skaičiaus ši šarvuota transporto priemonė tampa reikšminga Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalimi, o Lietuva prie to ženkliai prisideda.

Taip jis kalbėjo dalyvaudamas nuotoliniame NATO Ukrainos paramos koordinavimo grupės susitikime.

Ministras taip pat atkreipė dėmesį į Ukrainą remiančių šalių vaidmenį organizuojant Ukrainos kariams mokymus. Vilnius siūlo organizuoti plataus spektro karinius mokymus Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, teigiama pranešime.

„Ukraina identifikavo pagrindinius poreikius kursams, o Lietuvos kariuomenė yra pasirengusi juos atliepti. Šiuo metu pateikta užklausa dėl karo policininkų, išminavimo specialistų rengimo. Lietuvos kariuomenė taip pat prisidės prie didelio masto Ukrainos personalo rengimo Jungtinėje Karalystėje, siųsdama ten instruktorius“, – kalbėjo A. Anušauskas.

Ukraina identifikavo pagrindinius poreikius kursams, o Lietuvos kariuomenė yra pasirengusi juos atliepti.

Iki šiol Ukrainai suteikta Lietuvos karinė parama apima ir oro gynybos sistemas „Stinger“, prieštankinius ginklus, šarvines liemenes bei šalmus, 120 milimetrų minosvaidžius, šaulių ginklus, amuniciją, termovizorius, dronus, antidronus, stebėjimo radarus, M113 šarvuotus transporterius, sunkvežimius, visureigius.

Taip pat Lietuva Ukrainai perdavė bepilotį orlaivį „Bayraktar TB2“ su amunicija, kuri buvo nupirkta už piliečių surinktus pinigus.

Iš viso Lietuvos iki šiol suteikta karinė parama Ukrainai siekia apie 123 mln. eurų.

Lietuvos kariuomenė taip pat vertina galimybę nusiųsti iki 10-ies instruktorių į Jungtinę Karalystę, kuri per artimiausius tris mėnesius ketina pravesti bazinį trijų savaičių trukmės karinį rengimą 10 tūkst. Ukrainos karių.

NATO Ukrainos paramos koordinavimo grupės susitikimą inicijuoja Jungtinės Amerikos Valstijos, o į jį yra kviečiamos ir NATO šalys partnerės iš viso pasaulio.

„Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje, ES ir mūsų partneriai parodė beprecedentinę vienybę ir ryžtą. Privalome ir toliau tai išlaikyti ir padėti Ukrainai laimėti šį karą. Proveržis kare priklausys nuo tolesnės mūsų karinės pagalbos Ukrainai teikimo, todėl nepaprastai svarbu užtikrinti jos tvarumą ir ilgalaikiškumą“, – ministerijos pranešime cituojamas G. Landsbergis.

Pirmadienį jis ES Užsienio reikalų taryboje du kolegomis aptarė Rusijos karą prieš Ukrainą ir tolesnius Bendrijos veiksmus, teikiant visokeriopą pagalbą Ukrainai, įskaitant ir jos atstatymą.

Tarybos metu pasiektas politinis sutarimas dėl papildomos 500 mln. eurų karinės pagalbos teikimo Ukrainai.

Ministras taip pat akcentavo, kad būtina ir toliau stiprinti sankcijas Rusijai ir dirbti kartu su tarptautinėmis organizacijomis, siekiant Rusijos atskaitomybės dėl padarytų karo nusikaltimų ir žmogaus teisių pažeidimų Ukrainoje.

Pasak G. Landsbergio, svarbu, kad Ukrainos atstatymo ir rekonstrukcijos procesas būtų tampriai susietas su būtinomis Ukrainos reformomis, kurios priartintų prie ES narystės perspektyvos.

Laikas pereiti nuo diskusijų apie Ukrainos atstatymą prie įgyvendinimo.

Jo teigimu, praėjusią savaitę Lugane buvo aptartas Ukrainos atstatymo ir rekonstrukcijos planas bei pagalba, tad „laikas pereiti nuo diskusijų apie Ukrainos atstatymą prie įgyvendinimo“.

„Po istorinio Europos Vadovų Tarybos sprendimo suteikti Ukrainai šalies kandidatės statusą, ES – kartu su Ukrainos Vyriausybe ir tarptautiniais partneriais – turėtų imtis lyderystės atstatant Ukrainą ir didelį dėmesį skirti reformų, kurios priartins Ukrainą prie narystės ES, įgyvendinimui,“ – sakė ministras.

Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad taip pat svarbu rasti būdus, kaip konfiskuoti sankcionuotą Rusijos turtą ir panaudoti jį Ukrainos atstatymui.

ES užsienio reikalų ministrai taip pat aptarė tolesnius žingsnius plėtojant ES skaitmeninę diplomatiją.

G. Landsbergio teigimu, Rusijos agresija prieš Ukrainą parodė, kokį pavojų ES saugumui, ekonominiam vystymuisi ir demokratijai kelia hibridinės atakos prieš strateginę infrastruktūrą, piktnaudžiavimas skaitmeninėmis technologijomis ir manipuliavimas informacija.

„Siekiant užtikrinti ES saugumą skaitmenėjančiame pasaulyje, svarbu ne tik stiprinti mūsų pajėgumus ir visuomenės atsparumą skaitmeninėms grėsmėms, bet ir gilinti bendradarbiavimą su mūsų partneriais, pirmiausia Rytų kaimynystės ir Vakarų Balkanų šalimis, bei teikti jiems paramą skaitmeninėje srityje“, – sakė ministras.

Jis paragino ES imtis lyderystės, formuojant tarptautinį požiūrį į šias grėsmes, kartu užtikrinant visapusišką pagarbą pagrindinėms teisėms ir laisvėms.

Tarybos metu patvirtintos išvados dėl skaitmeninės diplomatijos, kuriomis pabrėžiama būtinybė atsižvelgti į naujausias ES kylančias grėsmes skaitmeninėje erdvėje, bendromis užsienio ir saugumo politikos priemonėmis ir instrumentais adekvačiai reaguoti į trečiųjų šalių manipuliacijas.