„Pasirūpinkite savo gyvybės ir turto saugumu, perspėkite kitus“, – rašoma PAGD pranešime.

Feisbuko grupė „Orai ir klimatas Lietuvoje“ apibūdino būsimą audrą.

„Yra keli pabrėžtini dalykai apie audrą:

1. Tai bus stipriausia 2022/2023 metų šaltojo sezono audra.

2. Stipriausi vėjai pūs arčiausiai jūros iki 27 m/s, Kaune gūsiai sieks iki 18-20 m/s, Vilniuje iki 15-17 m/s, bet visur gali pasitaikyti ir stipresnių pūstelėjimų.

3. Vėjas bus stiprus, tačiau tai ne uraganinio stiprumo audra. Jei ruduo-žiema būtų buvę įprastai vėjuoti, tuomet šio atvejo dabar niekas net nesureikšmintų.

4. Nežiūrint to, Valentino diena atrodė labai saulėta (po ilgo laiko cepeliniškėse), todėl šį kartą ir vėjas atrodys labai stiprus (po ilgo mažai vėjuoto laikotarpio).

5. Be vėjo dar bus gana daug kritulių. Apie 10-20 mm, kas atitinka iki 20-50 proc. vasario normos, priklausomai nuo šalies vietovės“, – savo įžvalgomis pasidalijo „Orai ir klimatas Lietuvoje“.

PAGD pirmadienį pranešė pastaruoju metu gavęs informacijos apie tokius atvejus, tad parengė atmintinę apie šiuo metu vykdomas akcijas ir ragina gyventojus įsitikinti, kad juos aplankė būtent priešgaisrinės tarnybos darbuotojas.

Šiemet šalyje bus vykdomos trys prevencinės akcijos: „Padėk artimui“, „Saugūs namai“ ir „Buk budrus, išvenk gaisro“.

PAGD praneša, kad prevencinė akcija „Padėk artimui“ yra vykdoma visus metus, o per ją vienišus, senyvo amžiaus, neįgalius, specialiųjų poreikių turinčius gyvenančius riziką keliančiuose būstuose asmenis priešgaisrinės tarnybos darbuotojai lanko kartu su savivaldybės darbuotojais.

Prevencinė akcija „Saugūs namai“ yra vykdoma antrą ir trečią ketvirtį, o prevencinė akcija „Būk budrus, išvenk gaisro“ – trečią ir ketvirtą ketvirtį. Per šias akcijas šalies gyventojus lanko priešgaisrinės tarnybos darbuotojai.

Pasak pranešimo, visų vykdomų prevencinių akcijų tikslas yra skatinti gyventojus įsirengti būstuose autonominius dūmų detektorius, informuoti gyventojus, o ne tikrinti gyventojų būstų gaisrinę saugą ar autonominius dūmų detektorius.

PAGD pažymėjo, kad priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojas, lankydamas šalies gyventojus, privalo dėvėti uniformą su specialiais skiriamaisiais ženklais, privalo prisistatyti, pateikti pažymėjimą.

Taip pat pažymima, kad per prevencines akcijas priešgaisrinės tarnybos pareigūnai niekada nesiūlo mokamų paslaugų ir neprašo už nieką susimokėti, o kilus įtarimui visada galima paskambinti į priešgaisrinės tarnybos teritorinį padalinį ir pasiklausti apie vykdomą akciją bei paklausti, ar atvykęs pareigūnas yra tarnybos darbuotojas.

„Šiuos metus pradedame pozityviomis žiniom (...). Šiandieną mes pristatome autokopėčias, kurios yra labai svarbios tam, kad būtų galima išsaugoti žmonių sveikatą, gyvybes, tam, kad tas funkcijas pareigūnams būtų galima atlikti žymiai geriau. Darysime viską, kad ir toliau tie pirkimai vyktų, kad finansavimas būtų“, – žurnalistams teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) šias Vokietijoje pagamintas automobilines kopėčias „Magirus M32L-As“ įsigijo gruodžio pabaigoje.

„Eilę metų aprūpinimas technika nebuvo pats geriausias ir technikos parkas nėra toks kokio norėtume. Džiugu, kad nauji metai prasideda geromis naujienomis. Šiandien mes į padalinius atiduodam keturias jau atvykusias autokopėčias“ – sakė šių priemonių raktelius trijų priešgaisrinių gelbėjimo valdybų ir Ugniagesių gelbėtojų mokyklos atstovams įteikęs PAGD direktorius Saulius Greičius.

P. Peleckio / BNS nuotr.

„Jos ne tik pagerins galimybes vykdyti gelbėjimo darbus, bet ir padės teikiant pagalbą kitoms tarnybos, vykdant kitus įvarius gelbėjimo darbus. Tikiuosi, kad jos bus daugiau naudojamos praktinių užsiėmimų ir pratybų metu, kad nelaimės aplenks gyventojus“ – pridūrė jis.

Anot departamento pranešimo, 30,7 metro aukščio kopėčios turi nuimamą krepšį, kuris išlaiko 400 kilogramų svorį, o kai kopėčių viršutinė dalis atremta, jomis vienu metu gali nusileisti 12 žmonių.

Automobilinių kopėčių kabina yra skirta trims ugniagesiams gelbėtojams, tarp jų ir vairuotojui.

Jos ne tik pagerins galimybes vykdyti gelbėjimo darbus, bet ir padės teikiant pagalbą kitoms tarnybos, vykdant kitus įvarius gelbėjimo darbus.

Šiomis kopėčiomis galima kelti iki keturių tonų krovinius, pavyzdžiui, pakelti ir patraukti į šoną užvirtusį bloką, konstrukciją ar daiktą.

Automobilinių kopėčių variklis ir kiti agregatai gali nepertraukiamai dirbti keturias valandas.

Ketverios kopėčios įsigytos už 2,3 mln. eurų.

Automobilius pašventino renginyje dalyvavęs kunigas Algirdas Toliatas, Jis linkėjo, kad visus aplenktų nelaimės, o jei jos įvyktų, tai ugniagesiai gelbėtojai ir turima gaisrinė technika padėtų apsaugoti gyventojus ir jų turtą nuo skaudžių netekčių ir nuostolių.

PAGD nurodė, jog iki balandžio mėnesio į Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio priešgaisrines gelbėjimo valdybas turėtų atvykti dar keturios automobilinės kopėčios „Magirus M42L-AS“, jomis bus galima pasiekti 40,3 metro aukštį.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) trečiadienio duomenimis, daugiausia ugniagesių išvykimų fiksuota Klaipėdos ir Tauragės apskrityse.

Nuo antradienio 6 val. iki trečiadienio 6 val. gelbėtojai 22 kartus vyko šalinti medžių ir medžių šakų Klaipėdos apskrityje, Tauragės apskrityje gauta aštuoniolika iškvietimų, Šiaulių apskrityje – aštuoni, Kauno ir Vilniaus – penki, Telšių – keturi, Alytaus, Marijampolės bei Utenos – po du.

Anot PAGD, ugniagesiams Rietavo apylinkėse teko šalinti ant namo stogo nukritusį medį.

Departamentas nurodo, kad antradienį, apie 19.45 val., gautas pranešimas, jog ant namo stogo Vitkilių kaime, Centrinė gatvėje, nuvirto medis, dingo elektra.

Ugniagesiai medį grandininiu pjūklu supjaustė ir nuo namo stogo pašalino.

PAGD taip pat pranešė, kad antradienį A1 ir A8 keliuose dėl slidžios dangos nuo kelio nuvažiavo vilkikas bei krovininis automobilis. Abiem atvejais žmonės nenukentėjo

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, trečiadienio dieną vietomis, daugiausia šiauriniuose rajonuose, numatomi krituliai, vyraus nedidelis sniegas, vietomis pustys, bus silpna lijundra.

Pūs 8–13 metrų per sekundę  pietvakarių, pietų vėjas, pajūryje jo gūsiai sieks 15–17 metrų per sekundę. Oro temperatūra bus nuo vieno iki šešių laipsnių šalčio, vakariniame šalies pakraštyje – nuo nulio iki dviejų laipsnių šilumos.

Kaip BNS informavo departamento direktoriaus pavaduotojas Giedrius Sakalinskas, aerovaltis kainuos apie 430 tūkst. eurų, amfibijos – apie 150 tūkst. eurų.

Pasak G. Sakalinsko, šiuo metu vykdomas Europos Sąjungos finansuojamas projektas, pirkimai numatyti pagal projekto veiklų planą.

„Amfibijos ir aerovaltis bus naudojamos departamento padaliniuose, esančiuose Nemuno žemupio teritorijose, teikiant pagalbą nukentėjusiems potvynio ir apsemtose teritorijose bei vykdant kitus gelbėjimo darbus šiose teritorijose“, – BNS nurodė pareigūnas.

Jo teigimu, pirkimo procedūros dar nėra pasibaigusios, tad nėra aišku, kada amfibijos ir aerovaltis pasieks PAGD.

Amfibija bus skirta ugniagesiams gelbėtojams važiuoti ir plaukti į įvykių vietas, taip pat vežti tam tikrą gelbėjimo įrangą, atlikti gelbėjimo darbus, nurodoma pirkimo sąlygose.

Aštuonračiai bei komplektuojama įranga turi būti nauji, neeksploatuoti ir pagaminti ne seniau kaip 2021 metais.

Aerovaltis bus skirta plaukti per užlietas teritorijas, ledą, žolę. Ja ugniagesiai bus gabenami į įvykių vietas, plukdoma tam tikra gelbėjimo įranga bei atliekami gelbėjimo darbai.

Kaip ir amfibijų, aerovaltyje sukomplektuojama įranga turi būti ne senesnė kaip 2021 metų.

Kaip pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), penktadienį, po 19 val., buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Grigiškėse, devynių aukštų daugiabutyje iš buto antrajame aukšte veržiasi dūmai.

Atvykus ugniagesiams, bute tvyrojo daug dūmų, šiukšliadėžėje degė šiukšlės. Dūmais apsinuodijęs buto gyventojas buvo perduotas greitosios pagalbos medikams ir po jų apžiūros išvežtas į ligoninę. Bute autonominio dūmų detektoriaus nebuvo.

Šeštadienio vakarą, 18.52 val., Šilutės rajone, Vainuto miestelyje, atvira liepsna degė medinis gyvenamasis namas. Po kelių valandų ūkiniame pastate buvo rastas sąmoningas namo savininkas.

Vyras per gaisrą apdegė rankas. Iš degančio namo jis išbėgo pradėjus veikti autonominiam dūmų detektoriui. Greitosios pagalbos medikai vyrą išvežė į ligoninę.

Sudegė namo antrasis aukštas, perdanga, stogo konstrukcijos, pirmajame aukšte išlūžo langai, sudegė namų apyvokos daiktai, apdegė dalis ūkinio pastato stogo, šalia esančio namo durys ir langas. Nors gaisrą gesinti trukdė smarkus vėjas, ugniagesiams pavyko išsaugoti šalia esančius pastatus.

Tą patį vakarą, 20.19 val., Kretingoje, Palangos gatvėje, degė mobili pirtis ant ratų. Išdužęs pirtelės stiklas sužalojo moterį. Nukentėjusiąją greitosios pagalbos medikai išvežė į gydymo įstaigą. Gaisro metu prie pirties krosnies sudegė apie keturi kvadratiniai metrai dailylenčių.

Penktadienį 14.36 val., Marijampolės savivaldybėje, Liudvinavo seniūnijoje, Netičkampio kaime, liepsnojo medinio gyvenamojo namo stogas. Pro palėpės langą kopėčiomis buvo evakuotas žmogus. Jis buvo perduotas greitosios pagalbos medikams. Žmogus nenukentėjo. Gaisro metu apdegė stogo konstrukcijos ir medinė perdanga. Name dūmų detektoriaus nebuvo.

12.30 val. buvo pranešta, kad Prienų rajone, Šilavoto seniūnijoje, Ingavangio kaime, dega grūdų džiovykla. Atvykus ugniagesiams, džiovinimo bunkeryje kaito kukurūzų ir grūdų mišinys. Bunkeris buvo aušinamas, iš jo išpumpuota apie dešimt tonų grūdų.

17.43 val. buvo gautas pranešimas, kas Radviliškio rajone, Baisogalos miestelyje, trijų aukštų daugiabutyje iš buto pirmajame aukšte pro langą veržiasi liepsnos ir dūmai.

Bute išdegė virtuvė ir koridorius, nuo karščio sutrūko ir iškrito stiklo paketas, smarkiai aprūko trys kambariai. Bute buvo įrengtas dūmų detektorius. Virš degusio buto antrajame aukšte nuo karščio apsilydė dviejų langų rėmai, aprūko butas. Šiame bute taip pat buvo įrengtas dūmų detektorius. Trečiajame aukšte esančiame bute taip pat apsilydė lango rėmas. Ir šiame bute dūmų detektorius buvo.

18.26 val. pranešta, kad Panevėžyje, Urėdijos gatvėje, įmonės aikštelėje užsidegė didelė biokuro krūva. Atvykus ugniagesiams, 50 metrų ilgio ir pločio biokuro krūvoje buvo keli gaisro židiniai. Pasitelkus įmonės techniką biokuras buvo perkraunamas ir pilamas vandeniu. Gaisras buvo lokalizuotas 22.10 val., budėti liko įmonės darbuotojai, gesinimo darbai pratęsti kitą dieną.

22.50 val. Šalčininkų rajone, Eišiškėse, atvira liepsna degė medinis gyvenamasis namas. Apdegė vidaus sienos, lubos, aprūko patalpos. Dūmų detektoriaus name nebuvo.

Šeštadienį 8.18 val., Vilniaus rajone, Nemėžio seniūnijoje, Skaidiškių kaime, iš gamybinio pastato veržėsi dūmai. Atliekų rūšiavimo ceche, susmulkinto plastiko džiovinimo įrenginyje, degė laidai ir elektrinis variklis.

12.18 val. Klaipėdoje, Minijos gatvėje, bendrabutyje degė butas ketvirtajame aukšte. Iki atvykstant ugniagesiams, parankinėmis priemonėmis gaisrą gesino kaimynas. Kambaryje degė sofa-lova. Apdegė sienos ir lubos, mediniai langų rėmai, nuo karščio suskilo stiklai.

Apie 21 val. Jonavos rajone, Žeimių miestelyje, liepsnojo medinis ūkinis pastatas. Atvykus ugniagesiams, jo stogas jau buvo sukritęs. Ugniagesiai vėsino ir šalia stovintį gyvenamąjį namą. Gaisro metu ūkinis pastatas sudegė. Ugniagesiai išgelbėjo keturis šunis. Gyvenamasis namas buvo išsaugotas nuo ugnies.

Sekmadienio naktį, apie 3 val., Kauno rajone, Karmėlavos seniūnijoje, Karmėlavos II kaime, atvira liepsna degė mediniai sublokuoti sandėliukai. Per gaisrą dalis  sandėliukų sudegė, dalis apdegė, sudegė sandėliukuose buvę keturi motociklai, valtis, namų apyvokos daiktai. Ugniagesiai išsaugojo už šešių metrų esantį gyvenamąjį namą, apsilydė jo apdaila.

20.17 val. Biržuose, Vejos take, degė gyvenamasis namas, sudegė jo stogas, išdegė mansardos vidus, pirmasis aukštas, sudegė jame buvę namų apyvokos daiktai.

Be gaisrų gesinimo ugniagesiai atliko 63 gelbėjimo darbus.

Penktadienį 12.52 val. buvo gautas pranešimas, kad Marijampolėje, Pašto gatvėje, žmogus įkrito į namo rūsį ir patyrė traumą. Atvykę ugniagesiai nukentėjusįjį iškėlė iš dviejų metrų gylio rūsio ir perdavė greitosios pagalbos medikams.

Sekmadienį 22.13 val. pranešta, kad Šiauliuose, ties J. Jablonskio–Tilžės gatvių sankirta, į upelį įkrito žmogus. Ugniagesiai vyrą ištraukė ir perdavė greitosios pagalbos medikams.

Šiemet Lietuvoje kilo 8,4 tūkst. gaisrų, juose žuvo 49 žmonės, dar 127 apsinuodijo dūmais ar apdegė.

Pranešama, kad per devynis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 6866 gaisrai. Jų metu žuvo 47 žmonės, tarp jų vienas vaikas, dar 112 gyventojų patyrė traumų. Tai mažiausias gaisruose žuvusių žmonių skaičius per devyniolika metų.

Šiais metais vieno gaisro metu žuvo trys gyventojai, o trys gaisrai nusinešė po dvi žmonių gyvybes. Pernai per tą patį laikotarpį buvo kilę šeši gaisrai, kuriuose žuvo daugiau nei vienas gyventojas.

Pernai gaisruose žuvo keturiolika gyventojų daugiau nei šiemet, viso 61.

Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet gaisrų kilo 4,3 proc. arba 284 gaisrais daugiau. Departamento duomenimis, pernai jų kilo 6582.

Miestuose šiemet žuvo vienuolika žmonių (23 proc.), o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 36 (77 proc.), t. y. kaimiškose vietovėse gaisruose žuvo tris kartus daugiau žmonių nei miestuose.

Kaip pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), atvykus pirmiesiems ugniagesiams paaiškėjo, kad patalpose, apie 9.42 val., sprogo įrenginys, gaminantis celiuliozės pluošto asfaltbetonio priedą.

Pirminiais duomenimis, nukentėjo du vyrai, jie išgabenti į ligoninę.

Departamento duomenimis, šiuo metu ugniagesiai iš patalpų išveža ant palečių sukrautus maišus su celiulioze ir perlieja juos vandeniu.

Įvykio likvidavimui pasitelktos trys automobilinės cisternos.

Kaip BNS informavo Vidaus reikalų ministerija, civilinės saugos sistemos būklę bent kartą metuose komisija privalo aptarti vadovaujantis Civilinės saugos įstatymo nuostatomis.

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija ne rečiau kaip kartą per metus taip pat turi įvertinti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasirengimą reaguoti į ekstremaliąsias situacijas, imtis priemonių jam gerinti.

Civilinės saugos sistemai pernai teko net keli iššūkiai: tęsėsi valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl COVID-19, nuo pernai liepos dėl masinio migrantų antplūdžio iš Baltarusijos paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija.

Tęsiantis migracijos krizei pernai lapkritį pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje šalies pasienyje paskelbta nepaprastoji padėtis, ji galiojo iki sausio vidurio. Šių metų vasario 24-ąją šis specialus režimas vėl grąžintas dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje ir buvo taikomas visoje šalyje, nuo rugsėjo vidurio – tik pasienyje.

Vertinant grėsmes, ministerija šiemet įpareigojo savivaldybes įrengti priedangas gyventojams ar pritaikyti tam turimas patalpas, rugpjūčio pradžioje tokių priedangų buvo apie 1,8 tūkstančio.

Pranešimas apie gaisrą Naujosios Vilnios seniūnijoje esančioje Eglinės Sodų penktojoje gatvėje buvo gautas antradienio vakarą, 23.31 val.

Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD), atvykus ugniagesiams atvira liepsna degė vieno aukšto mūrinis namas, šiferiu dengtas stogas jau buvo įkritęs.

Šis namas sudegė. Apie kilusį gaisrą buvo įspėjęs name įrengtas dūmų detektorius, jis suveikė.

Taip pat degė trijų metrų atstumu nuo pirmojo namo stovintis kitas namas.

Išdegė ir išardyta 50 kvadratinių metrų šio namo stogo, namo vidus užlietas vandeniu. Dūmų detektoriaus šiame name nebuvo.