Per ketvirtį paskelbta beveik 2,9 tūkst. naujų e. aukcionų ir varžytynių, įvyko beveik 1,2 tūkst., o jų metu parduoto turto vertė siekė beveik 21 mln. eurų.

Antstolių skelbtose varžytynėse parduota turto už 7,1 mln. eurų, savivaldybių aukcionuose – už 4,8 mln. eurų, nemokumo administratorių varžytynėse – už 0,6 mln. eurų, kitų institucijų aukcionuose – už 1,4 mln. eurų. Antrąjį ketvirtį taip pat įvyko Turto banko organizuoti aukcionai už 6,9 mln. eurų.

Registrų centro teigimu, suaktyvėjo kelių technikos ir transporto priemonių paklausa. Daugumą šių aukcionų organizavo bendrovė „Kelių priežiūra“, pardavusi krautuvus, ekskavatorius, autogreiderius, traktorius, sniego valytuvus, priekabas ir kitas nebenaudojamas transporto priemones. Kai kurių jų kaina kelis kartus viršijo pradinę.

„Kelių priežiūros“ duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį iš aukcionų už nereikalingą techniką gautos pajamos siekia beveik ketvirtį milijono eurų. Be to, pastebima, kad auga ne ir nebenaudojamo ar nebetinkamo naudoti nekilnojamojo turto paklausa. Pastarojo šiemet parduota už daugiau nei 0,7 mln. eurų.

Tarp įdomesnių elektroninių aukcionų laimikių šįkart buvo galima rasti alkotesterius – juos aukcione pardavė Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, o antstolių varžytynėse parduota Elektrėnuose esančio vandenlenčių parko įranga.

Antrąjį ketvirtį brangiausiai parduotu objektu tapo antstolio varžytynėse už beveik 995 tūkst. eurų parduoti Trakuose esantys gyvenamieji namai ir žemės sklypas. Antroje vietoje – Turto banko aukcione realizuotos Kauno Laisvės alėjoje esančios administracinės patalpos, už jas sumokėta 989 tūkst. eurų.

Trečias brangiausiai parduotas objektas buvo sostinės Nugalėtojų gatvėje esantis individualus gyvenamasis namas su žemės sklypu – už juos antstolės organizuotose varžytynėse pirkėjai sumokės apie 850 tūkst. eurų.

Į brangiausiai parduotų objektų penketuką taip pat pateko už 730 tūkst. eurų Turto banko aukcione realizuotos Kauno gatvėje, Vilniuje esančios administracinės patalpos bei už 520 tūkst. eurų parduotas Vilniaus miesto savivaldybei priklausęs vasarnamis Smilgų gatvėje.

Manoma, kad 2023 metais paklausa vidutiniškai pasieks 101,9 mln. barelių per parą, arba 2 mln. barelių per parą daugiau nei praėjusiais metais, teigiama TEA mėnesinėje naftos rinkos apžvalgoje.

O palyginti su priešpandeminiu lygiu 2019 metais,  kiekis būtų didesnis 1,4 mln. barelių per parą.

Visgi šis kiekis dar nelaikomas suvartojimo piku.

Nepriklausoma energetikos tyrimų bendrovė „Rystad“ lūžio tašką numato ne anksčiau kaip 2025 metais.

Antrą 2023 metų pusmetį gali atsirasti didelis deficitas, nes Kinijos atsivėrimas padidins paklausą.

Azijos ir Ramiojo vandenyno regionui teks didžioji dalis paklausos prieaugio, o vien Kinijai teks beveik pusė tikėtino paklausos augimo 2023-aisiais.

Skaičiuojama, kad Kinijos atnaujinimas taip pat paskatins susisiekimą oro transportu, kuris dar nėra atsigavęs iki priešpandeminio lygio, todėl reaktyvinių degalų paklausa išaugs 1,1 mln. barelių per parą.

Taip pat prognozuojama, kad naftos produktų paklausa sumažės dėl silpnos gamybos veiklos, o benzino paklausa toliau mažės didėjant transporto priemonių efektyvumui ir populiarėjant elektra varomoms transporto priemonėms.

Kalbant apie pasiūlą, sausį, pasak TEA, gamyba išliko stabili ir siekė 100,8 mln. barelių per parą.

Rusija toliau eksportavo naftą, nepaisant gruodžio mėnesį įsigaliojusio ES naftos importo jūra embargo ir Didžiojo septyneto (G-7) sprendimo nustatyti rusiškos naftos kainų viršutinę ribą.

TEA prognozuoja, kad 2023 metais pasaulio naftos gavyba padidės 1,2 mln. barelių per parą, o augimą lems JAV, Brazilija ir Norvegija.

Organizacijos teigimu, gamybos padidėjimas pirmąjį ketvirtį turėtų viršyti paklausos augimą, o antrąjį – jam prilygti.

„Antrą 2023 metų pusmetį gali atsirasti didelis deficitas, nes Kinijos atsivėrimas padidins paklausą.“

Rusijos produkciją greičiausiai apribos Vakarų sankcijos.

Rusijos šį mėnesį padarytas pareiškimas apie ketinimus nuo kovo mėnesio sumažins gavybą 5 proc., arba 500 tūkst. barelių per parą, yra „ženklas, kad Maskvai gali būti sunku parduoti dalį naftos“, pažymėjo TEA.

„Tikrai bananai – labai perkama prekė. Jos šiuo metu netrūksta, nes esame iš anksto užsipirkę didelius kiekius“ – teigė „Iki“ atstovė Vaida Budrienė.

„Pagal pardavimus, bananai yra numeris vienas. Ir vis dar pirmauja tarp perkamiausių vaisių“, – porino „Aibės“ Komercijos departamento direktorė Žydrė Baskutytė.

Tačiau jų kaina pirkėjus vis dažniau atbaido.

„Visi pajuto, kad viskas pabrango. Ir per akcijas ta kaina dabar būna tokia, kokia buvo iki pabrangimo“, – sakė užkalbinta pirkėja.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Kad kainos kyla, visiems aišku“, – sakė kitas pašnekovas.

Bananų kilogramas kainuoja daugiau kaip 1,5 euro.

„Ne tik brangu, bet jau tapo per brangu“, – sakė į prekybos centrą atėjusi apsipirkti moteris.

Prekybininkai tikina, kad dėl kainų kilimo jie nieko dėti. Esą traukiasi bananų augintojų rinka, brangsta kuras ir elektra. Dėl to kyla ir kaina pirkėjams.

„Bananai ir atskraidinami lėktuvais, ir atplukdomi laivais, todėl ir pakankamai pakilusios kainos“, – sakė V. Budrienė.

„Išaugęs poreikis išaugino ir bananų kainas, kuri šiuo metu yra aukštesnė nei praėjusių metų sausį. Ir iš tiesų mes prognozuojame, kad aukštesnės bananų kainos išliks ir vasario mėnesį“, – konstatavo Ž. Baskutytė. 

Kad nekelti kainų kone neįmanoma, pabrėžė ir vaisių bei daržovių didmenininkai.

„Per COVID-19 pandemiją daug bananų augintojų Pietų Amerikoje bankrutavo, todėl sumažėjo bananų pasiūla. Dėl pabrangusio kuro, išaugo ir transportavimo kaštai“, – situaciją komentavo „Citmos“ direktorius Regimantas Didzinskas.

Per COVID-19 pandemiją daug bananų augintojų Pietų Amerikoje bankrutavo, todėl sumažėjo bananų pasiūla.

Be to, dalis didmenininkų dar nespėjo atsigauti po elektros kainos šuolių. Mat Lietuvą pasiekę žali bananai nokinami specialiose kamerose, kurios išeikvoja daug elektros. Štai šiai įmonei vien bananų nokinimas  brango 30 proc.

Kalbama, kad prekybos centre nusipirkti bananų kekę bus vis sunkiau. Didmenininkai žada, kad pirkėjams šių vaisių nepristigs, bet perspėja, kad jų kaina kils. Greitai bananų kilogramas gali kainuoti 2 eurus.

„Per artimiausius porą mėnesių daržovių ir vaisių kainos turėtų kristi. Tačiau bananų – ne“, – prognozavo R. Didzinskas.

Vis dėlto kur kas sudėtingesnė situacija užsienyje. Štai Belgijoje bananų nokinimas verslininkams kainuoja šimtus tūkstančių eurų per metus.

„Praėjusiais metais mūsų sąskaitos už elektrą siekė apie 350 tūkst. eurų. O kitais metais, bent jei remsimės pirmųjų trijų mėnesių tarifu, proporcingai turėtume sumokėti apie 1,5 mln. eurų“, – teigė bananų nokinimo fabriko vadovas Christophe'as Vandenbroeckas.

Prognozuojama, kad Belgijoje bananų kaina gali didėti 20–25 proc. Lietuvoje tokio didelio jų brangimo prekybininkai nenumato.

Sausio 1 dieną šalyje buvo registruota 156,1 tūkst. bedarbių – 7,1 proc. (10,3 tūkst.) daugiau negu prieš mėnesį, bet 11,4 proc. (arba 20 tūkst. ma-iau nei prieš metus, pirmadienį pranešė Užimtumo tarnyba.

Pasak tarnybos, 2022 metus šalies darbo rinka palydėjo didėjančiu registruotu nedarbu ir mažėjančiu darbo pasiūlymų skaičiumi. Nemažai darbdavių susitelkė į darbo vietų išsaugojimą, o plėtros planus atidėjo. Mažiau žmonių įsidarbino, pradėjo veiklą pagal verslo liudijimus arba įsitraukė į remiamo užimtumo priemones.

Gruodžio mėnesį tarnybą kreipėsi ir mažiau naujų klientų – 5,7 proc. (1,4 tūkst.) mažiau nei lapkritį, įdarbinta 21,9 tūkst. žmonių – 18,9 proc. (5,1 tūkst.) mažiau nei lapkritį, darbdaviai įregistravo 12 tūkst. darbo pasiūlymų – 32,1 proc. mažiau.

Didžiausia paklausa išliko vidutinės kvalifikacijos darbuotojų grupėje (58 proc. laisvų darbo vietų), didžiausi atlyginimai buvo siūlomi aukštos kvalifikacijos darbuotojams (1478 eurai iki mokesčių), vidutinės – 1216 eurų, o žemos kvalifikacijos ar nekvalifikuotų darbų grupėje – 979 eurai.

Gruodį labiausiai augo duomenų bazių projektuotojų ir administratorių, medicinos padėjėjų, socialinių darbuotojų, betonuotojų ir betono apdailininkų, apsaugos darbuotojų, degalinių operatorių paklausa.

Tuo metu darbo pasiūlymų labiausiai sumažėjo statybininkams, nekvalifikuotiems statybos darbininkams bei dažytojams, mažiau reikėjo suvirintojų, kepėjų ir konditerių, virtuvės pagalbininkų, prekių krovėjų į lentynas.

Gruodį nedarbas didėjo visose šalies savivaldybėse, išskyrus Neringą, kur jis nepakito.

„Vos gausiau iškritus sniegui ženkliai šoktelėjo gremžtukų, skirtų ledui nuo automobilių stiklų valyti, grandiklių bei sniego valymo šepečių paklausa. Taip pat pastaruoju metu perkamos čiuožynės ir rogutės, pačiūžos“, – BNS teigė prekybos tinklo „Maxima“ Pirkimų departamento direktorius Marius Tilmantas.

Pasak jo, skaičiuojama, kad pastarųjų savaičių sniego valymo bei žiemos sporto prekių pardavimai yra beveik 10 proc. didesni nei pernai tuo pačiu metu.

Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė teigė, jog lapkričio antroje pusėje, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, parduota 8 kartus daugiau automobilių stiklų gremžtukų bei 6,5 karto daugiau žieminio langų skysčio.

Iškritus sniegui pirkėjai daugiausia perka būtent įvairių gremžtukų. Jų augimas žiemos prekių krepšelyje yra pats įspūdingiausias.

„Iškritus sniegui pirkėjai daugiausia perka būtent įvairių gremžtukų. Jų augimas žiemos prekių krepšelyje yra pats įspūdingiausias – jų parduota net aštuonis kartus daugiau. Dar viena sparčiai žiemos pirkinių krepšelyje išpopuliarėjusi prekė yra žieminis automobilių langų skystis. Šios prekės pardavimai išaugo maždaug šešis su puse karto“, – BNS sakė V. Budrienė.

Pasak jos, pastarosiomis savaitėmis apie tris kartus išaugo ir žieminių pirštinių pardavimai.

Prekybos tinklų atstovai teigė, kad žiemai skirtų prekių netrūksta. 

Anot jos, Latvijoje ir Estijoje didmeninė elektros kaina lapkričio 28–gruodžio 4 dienomis buvo tokia pati kaip ir Lietuvoje.

„Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius sako, kad visoje Europoje auga elektros paklausa, kurią turi padengti brangios šiluminės elektrinės.

„Praėjusią savaitę Lietuvoje fiksuota didžiausia šiluminių elektrinių gamyba šiemet – apie 64 gigavatvaladžių. Auganti šiluminių elektrinių gamyba susijusi su suvartojimu, kuris toliau išlieka aukštas dėl jau kelias savaites regione vyraujančių šaltų orų. Taip pat visą praėjusią savaitę neplanuotai buvo remontuojama Auvere elektrinė Estijoje, o jos įprastai gaminamą elektros energijos kiekį pakeitė stabiliai dirbęs Elektrėnų kompleksas“, – pranešime teigė L. Varanavičius.

Pasak jo, 300 eurų už MWh elektros kainos riba praėjusią savaitę buvo viršyta beveik visose „NordPool“ rinkose, išskyrus Lenkiją ir kai kurias Norvegijos zonas.

Lietuvoje elektros suvartojimas lapkričio 28–gruodžio 4 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, išaugo 1 proc. – iki 254 gigavatvalandžių (GWh).

Šalyje esančios elektrinės užtikrino 37 proc. suvartoto kiekio, bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 94 GWh elektros energijos – 59 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai gamyba siekė 59 GWh. Šiluminės elektrinės pagamino 68 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, vėjo jėgainės – 9 proc., hidroelektrinės – 18 proc., saulės elektrinės – mažiau nei 1 proc., o kitos elektrinės – 4 procentus.

Gamyba šiluminėse elektrinėse per savaitę padidėjo daugiau nei dvigubai – iki 64 GWh, hidroelektrinėse – 22 proc. iki 17 GWh.

65 proc. reikiamo elektros energijos kiekio buvo importuota, importas per savaitę sumažėjo 5 proc. – iki 202 GWh. Iš Skandinavijos, per „NordBalt“ jungtį, į Lietuvą pateko 57 proc., iš Lenkijos – 16 proc., per sieną su Latvija – 27 proc.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos padidėjo daugiau nei tris kartus iki 24 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 84 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, o likę 16 proc. eksportuoti į Latviją.

Ekonomistai ir politikai, anksčiau tryškę optimizmu, kad infliacija yra tokia menka, palyginti su pajamų didėjimu, pagaliau ėmėm taškytis pesimizmu. Infliacija didės. Metinė pasieks 20 procentų. Ir tai ne riba. Kasdien didėjančios kainos nėmaž nestabdo pirkimo. O jei pirkėjai perka, kodėl pardavėjams neparduoti brangiau? Būtų visiškai kvaila.

Perka ir pirks žmonės vis daugiau. Kitaip būti negali. Šiandienos daiktai rytoj bus pasenę. Būtinai reikės naujesnių. Nes. Draugai viską atsinaujinę. Užjuoks gi. Maža to. Dėl senamadiškumo išdraugins. Kad gėdos nedarytų šiuolaikinei kompanijai.

Daiktai kaip daiktai, o maisto pirkimo manija persekioja kiekvieną ir kasdien. Lyg ką tik būtų kas paleidęs nuo bado saito. Duonos pakaktų ir pusės kepaliuko. Bet. O jei pritrūks? Kefyro pakaktų ir mažo pakelio. Bet. O jei pritrūks? Niekada nieko niekam nepritrūko. Tačiau manija yra manija.

Nusipirkus šviežios duonos, ji nebus valgoma, kol duoninėje gulintis sužiedėjęs kriaukšlis nebus sugraužtas. Tada ateis eilė ir šviežiai, kuri džiūstelės. Kitaip mes nemokame. Negalime. Atrodo, kažkas galvoje sukūrė vartojimo programą, kurios patys pakeisti negalime.

Matematikai neduos sumeluoti: iš mažų minusų – maži pliusai, iš didelių – dideli. Tiems, kurie turi vieną mažą minusą ir vieną didelį, blogiausia: iš tokių ženklų kapinėse pliusai statomi. Kad būtų žinoma svetimiems, kad tada ir tada atėjo, paskui kada ir kada išėjo. Ten, kur visi lygūs. Dar neteko girdėti, kad kažkuriam nepastebimai pavyko graban prisikrauti. Bet. Laikai keičiasi. Karstai su priekabomis bus gaminami, nes pardavėjų uždirbti auksinai jau kraunami į kupetas, vartomi, kad neimtų trenkti patina.

Matematikai neduos sumeluoti: tik begalybė ir godumas neturi galo. Lobti. Kaupti.

Antradienio 16 val. duomenimis, grynųjų pinigų paklausos aprūpinimo ciklas normalizavosi, neužpildytų bankomatų dalis visoje bankomatų sistemoje sudarė vos 1 proc. ir neviršijo įprasto leistino techninio pobūdžio rodiklio.

Jos duomenimis, daugiausia pasiūlymų pateikė apdirbamosios gamybos (18 proc.) transporto ir saugojimo (17,5 proc.), administracinės ir aptarnavimo (16,4 proc.), prekybos (14,4 proc.), statybos (12,8 proc.) įmonės.

Beveik pusė (46,5 proc.) darbo pasiūlymų buvo skirta kvalifikuotiems darbininkams, operatoriams ir surinkėjams. Laisvos darbo vietos specialistams ir vadovams sudarė penktadalį (19,4 proc.), paslaugų darbuotojams ir pardavėjams – dešimtadalį (10,3 proc. visų pasiūlymų.

Tarnybos teigimu, sausį registruotų laisvų darbo vietų buvo 4 proc. mažiau nei pernai gruodį, bet 85,9 proc. daugiau nei pernai sausį.

Per mėnesį sumažėjo darbo pasiūlymų neterminuotam įdarbinimui (5,1 proc.), tačiau daugėjo siūlymų dirbti pagal terminuotas darbo sutartis (45,5 proc.).

Pasiūlymų labiausiai daugėjo grindų ir plytelių klojėjams, įrankininkams, statybininkams, siuvėjams, dažytojams, autobusų ir troleibusų vairuotojams. Mažėjo – skardininkams, prekių krovėjams, mėsininkams ir žuvų darinėtojams, maisto ir panašių produktų gamybos mašinų operatoriams, konditeriams ir kepėjams.

Elektromobilių pardavimai šoktelėjo beveik dvigubai.

Pernai „Volkswagen“ savo klientams visame pasaulyje pristatė iš viso 8,882 mln. transporto priemonių, o 2020-aisiais rodiklis siekė 9,305 mln. automobilių.

Pardavimai Vakarų Europoje sumažėjo 2,7 proc., Vidurio ir Rytų Europoje – 2,8 proc., Kinijoje – 14,1 proc. Tuo pačiu metu Šiaurės Amerikoje pardavimai padidėjo 15,6 proc., Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalyse, neįskaitant Kinijos, – 11,9 proc.

Elektromobilių pristatymai 2021-aisiais išaugo 95,5 proc., iki 452,9 tūkst. transporto priemonių.

Prognozė: iki 2030 m. kas antras pasaulyje parduodamas „Volkswagen“ automobilis bus visiškai elektrinis.

„Volkswagen“ tapo elektromobilių rinkos lydere Europoje, o Jungtinėse Valstijose užėmė antrą vietą. Kinijoje bendrovės automobilių su elektros varikliais pardavimai pernai išaugo daugiau nei keturis kartus, iki 92,7 tūkst. vienetų.

„2021 m. duomenys rodo, kad „Volkswagen“ grupės verslo modelis keičiasi. Pajamų šaltiniai sparčiai judės nuo tradicinių benzinu varomų transporto priemonių prie elektromobilių ir nuo automobilių pardavimo prie mobilumo programinės įrangos ir paslaugų, kurias palaiko svarbiausios autonominio vairavimo technologijos. Bendrovė prognozuoja, kad iki 2030 m. kas antras pasaulyje parduodamas automobilis bus visiškai elektrinis“, – tvirtino „Volkswagen“ atstovai.

2021 m. gruodį Lietuvos naujų automobilių rinkoje „Volkswagen“ (316 vienetų) atsiliko tik nuo „Toyota“ (378 vnt.).

Pernai Latvijoje tarp populiariausių markių „Volkswagen“ buvo antroje vietoje (11,3 proc. visų įsigytų automobilių), lyderė – „Toyota“ (16,6 proc.).

Praeitais metais Estijoje favoritų trejetą sudarė „Toyota“ (įsigyta 3,85 tūkst. automobilių), „Škoda“ (3,16 tūkst.), „Volkswagen“ (1,96 tūkst.).