„Su gamta nepasiginčysi: kasmet bandome nuspėti, kada gi ji mums paklos nesibaigiantį gėlių kilimą, tačiau ji visuomet iškrečia išdaigų. Štai ir dabar iš niekur nieko, prieš pat šv. Velykas ėmė ir išsprogo taip laukiami pirmieji žiedai. Šis kasmetinis pavasario nenuspėjamumas mums – labai didelė gyvenimo darnoje su gamta žavesio dalis“, – sakė Pakruojo dvaro komanda.

Spalvų gausą dvare šiuo metu kuria ir kasdien pildoma spalvingų inkilų grįžtantiems paukščiams ekspozicija. „Gėles papildo ir paukščių kasdien keliamas energingas pavasariškas triukšmas: pulkai sugrįžusių varnėnų jau suka ratus aplink šimtus šiemet dvare tradiciniu būdu, ant aukštų karčių iškeltų spalvingų inkilų – renkasi sau namus“, – kalbėjo dvaro atstovai.

Pakruojo dvaro nuotr. 

Vis dėlto įstaigai tyrimo metu pranešus, kad tokią praktiką pakeitė ir apgailestauja dėl situacijos, tyrimą nuspręsta nutraukti.

Kaip nurodoma sprendime, pareiškėja rugpjūtį norėjo įsigyti pigesnį šeimos bilietą sau ir dviem nepilnametėms dukroms į Pakruojo dvaro vasaros festivalį. Ji kasoje prašė šeimos bilieto, tačiau šis jai nebuvo parduotas – kasininkė atkreipė dėmesį, kad šis bilietas galioja tik dviem suaugusiems ir vienam vaikui.

Dėl to pareiškėjai teko už bilietus sumokėti dviem eurais brangiau.

Dvarą valdanti bendrovė „Pakruojo dvarai“, atsakydama į kontrolieriaus užklausą, teigė, jog apgailestauja nenumatę būdo sklandžiai išspręsti nestandartines situacijas ir patvirtino, jog iš tiesų naudojo dviejų tipų šeimos bilietus, kurie buvo parduodami tik tam tikros sudėties ir amžiaus grupėmis, tačiau pabrėžė, jog jų giminystės ryšių papildomai netikrino ir nesiekė diskriminuoti.

Taip pat dvaro valdytoja nurodė, kad gavusi raštą atnaujino renginių kainodarą, ištaisė klaidą, atsiprašo pareiškėjos ir yra pasirengusi jai kompensuoti susidariusį bilietų skirtumą bei pasiūlė jai su šeima apsilankyti kitame renginyje.

Tarnyba konstatavo, jog pareiškėja patyrė tiesioginę diskriminaciją dėl socialinės padėties, tačiau įvertino, jog lygias galimybes pažeidžiantys veiksmai buvo nutraukti ir tyrimą nutraukė.

Kaip išlaikyti skintus

Norint kuo ilgiau mėgautis kardelių grožiu ir pratęsti žydėjimo laiką, reikėtų žinoti kelis svarbius dalykus.

Kada skinti. Kardelius geriausia skinti anksti ryte arba vėlai vakare, nes tuomet jie būna išsaugoję daugiausia drėgmės ir ne taip greit nuvysta. Kardeliai žydi nuo apačios, todėl geriausia pasirinkti tokius, kurių bent trečdalis žiedų apačioje jau yra pradėję skleistis, – jie vazoje išsilaikys ilgiau.

Kaip skinti. Kardelius nupjaukite aštriu, švariu sekatoriumi ar sodininko žirklėmis įstrižai. Tai leis jiems geriau pasisavinti vandenį.

Ką daryti nuskynus. Skintus kardelius iškart perkelkite į kibirą su kambario temperatūros vandeniu. Palikite juos vandenyje kelioms valandoms prieš perkeliant į vazą.

Kaip vėliau prižiūrėti? Keiskite vandenį vazoje kas dvi dienas, kaskart iš naujo nupjaudami kardelių stiebus įstrižai.

Sodininkai sako, kad, norint kuo ilgiau išlaikyti kardelius nuskintus, prieš merkiant į vazą reikėtų nuo jų pašalinti visus apatinius lapus.

„Nelaikykite kardelių labai šiltoje vietoje, atitraukite juos nuo tiesioginių saulės spindulių ir kaskart keičiant vandenį išvalykite ir vazą, kad joje nesikauptų bakterijų. Sodo prekių parduotuvėse taip pat galite rasti specialių tirpalų, pailginsiančių skintų gėlių žydėjimą“, – pataria gėlių ekspertai.

Pakruojo dvaro nuotr.

Ką daryti su nužydėjusiais

Kaip prižiūrėti kardelius, augančius gėlynuose? Pavyzdžiui, dažnas augintojas klausia, ar reikia nukirpti kardelių stiebus po žydėjimo.

„Tai daryti nebūtina, bet jeigu norite tvarkingesnio vaizdo, tuomet paprasčiausiai nuskabykite nužydėjusius žiedus nuo stiebo. Kai nužydės visi žiedai, galite nupjauti ir patį stiebą, palikdami apie 2 cm virš svogūnėlio. Tačiau lapus palikite – jie padės svogūnėliui kaupti maistines medžiagas kitiems metams“, – sako Pakruojo dvaro gėlininkai.

Kardelius taip pat rekomenduojama nupurkšti vario sulfato tirpalu, kol jie dar nėra iki galo nužydėję. Tai padės apsaugoti svogūnėlius nuo grybinių ligų.

Pakruojo dvaro nuotr.

Kada iškasti svogūnėlius

„Kai kurių svogūninių gėlių, pavyzdžiui, tulpių, prieš žiemą kasmet iškasti nereikia. Deja, kardeliai nėra vieni iš jų. Mūsų klimato sąlygos lemia, kad kardelių svogūnėliai gali sušalti ir neišgyventi žiemos, todėl juos būtina iškasti“, – pataria Pakruojo dvaro sodininkai.

Įprastai svogūnėliai kasami rudenį, praėjus maždaug 6–8 savaitėms po žydėjimo. Pirmiausia pasirinkite tinkamą laiką. Kaskite svogūnėlius šiltą ir saulėtą rudens dieną, tuomet jie greičiau išdžius.

Kardelių svogūnėlius stenkitės iškasti kuo atsargiau, kad jų nepažeistumėte. Geriausia iš pradžių kastuvėliu pasidaryti duobutę aplink svogūnėlį ir tuomet jį švelniai iškelti.

Pakruojo dvaro nuotr.

Kitas svarbus patarimas – pasilikite tik sveikus svogūnėlius. Jeigu pastebėjote ant svogūnėlių ligos požymių, puvinį ar pažeidimų, tokius svogūnėlius išmeskite.

Iškasę svogūnėlius, pašalinkite kardelių stiebus ir lapus. Taip pat nupjaukite visas šaknis. Tada svogūnėlius perkelkite į popierinį maišą, kartoninę dėžutę, sodo dėžę ar panašią talpyklą ir palikite apie porą trejetą savaičių džiūti gerai vėdinamoje vietoje.

Išdžiovintus svogūnėlius perkelkite žiemai į tamsią ir sausą vietą, kurioje jie negautų tiesioginės saulės šviesos. Tai ir viskas – pavasarį kardelius galėsite sodinti į gėlyną.

Kaip BNS sakė Šiaulių apskrities policijos atstovė Gailutė Smagriūnienė, moteris gyveno Pakruojo mieste, pirmadienį ji buvo susitikusi su marčia, gyvenančia šalia esančiame Pakruojo kaime.

Po susitikimo moteris išėjo pasivaikščioti ir dingo, ryšys su ja nutrūko, ji neatsiliepė į telefono skambučius.

Artimieji ėmė jos ieškoti aplink Pakruojo dvarą, kur dingusioji mėgo pasivaikščioti.

Ieškodami moters, artimieji sutiko policijos pareigūnų ekipažą, tada ir į paieškas pasijungė policija.

Kaip skelbia policija, 18.38 val. Pakruojo kaime, upėje, rastas nuskendusios moters, gimusios 1950 metais, kūnas be išorinių sužalojimų.

Pasak ugniagesių, moters kūnas plūduriavo už 10 metrų nuo kranto.

Panaudojus gelbėjimo virvę, kūnas ištrauktas į krantą.

Pakruojo dvaro Baronas džiaugiasi atidarytu festivaliu ir galimybe suteikti taip reikiamos šviesos ir gėrio jausmo. Būtent šis festivalis šią žiemą suteikia progą pasisemti visus metus lydėsiančios stebuklingos energijos iš neregėtų būtybių ir net paties ugnies valdovo drakono, pavidalą gavusio iš milžiniškų žibintų. 

Išskirtiniu festivalio atidarymo akcentu tapo tradicinių Azijos sodo fejerverkų pasirodymai. Trumpi, bet efektingi ugnies suktukų, vėduoklių ir fontanų šou festivaliui suteikė dar daugiau šventinės energijos. Tokie pasirodymai lauks lankytojų kiekvieną festivalio darbo dieną po kelis kartus.

R. Šeškaičio nuotr.

Lankytojų kiekvieną penktadienį ir savaitgaliais iki pat sausio 8 d. lauks šventiškai išpuošta didžiulė dvaro teritorija su 50 skirtingų šilko skulptūrų kompozicijų, šviečiantis Kalėdų miestelis, šventinis šurmulys, tradicinių Azijos sodo fejerverkų pasirodymai, Kalėdinė mugė, karuselės, atrakcionai visai šeimai, Rytų virtuvės skoniai, susitikimai su Kalėdų seneliu ir unikalios dvaro pažinimo programos.

Pakruojo dvaras – ne tik didžiausias Lietuvoje dvaro kompleksas, tačiau ir viena iš 18 patraukliausių kultūrinio turizmo vietovių Europoje, Lietuvos „Metų turizmo objektas 2018, 2019, 2021“, čia kasmet vyksta unikalūs gėlių ir šviesos festivaliai, yra atkuriamos XIX a. pr. – XX a. pr. dvaro gyvenimo patirtys bei akimirkos. 

Pasipiktino vaizdu

Situacija, užfiksuota telefonu, sukėlė diskusijų audrą. Daugybė gyvūnų mylėtojų piktinosi, kad paukščiai išnaudojami lankytojų pramogoms.

"Jie paukščius laiko pririštus prie trumpos virvės, kad žmonės galėtų su jais nusifotografuoti. Mano galva, tai nėra geriausias būdas laikyti tokio dydžio paukštį. Dėl šio incidento kreipėmės į Aplinkos apsaugos departamentą. Gavome atsakymą, kad jiems yra žinoma situacija dėl Pakruojo dvaro teritorijoje plėšriųjų paukščių demonstravimo pririšant. Tačiau taip ir nėra aišku, ar paukščių laikytojai pažeidė tvarkas, ar ne", – buvo atvira skundą aplinkosaugininkams rašiusios įstaigos "Gyvūnų gerovės iniciatyvos" vadovė ir įkūrėja Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.

Moteris stebėjosi – šiuo metu jau garsiai kalbama apie tai, kad šunų rišimas prie būdos yra blogas reiškinys, o paukščių rišimas – norma?

"Ne tik riša. Tai daroma dėl pelno. Tokiu būdu parduodama paukščio laisvė. Daug žmonių nemato nieko blogo tame", – nuomonę išsakė B.Vaitiekūnaitė-Pliuskė.

Tokiu būdu parduodama paukščio laisvė.

Baudė už pažeidimus

Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos specialistė Akvilė Jagučanskytė patikino, kad įmonei "Pakruojo parkas" išduota 15 leidimų laikyti paukščius, bet parke yra tik 10 paukščių.

"Jiems leidimai yra duoti paukščius laikyti voljeruose. Atėjusi patikrinti, paukštį turiu rasti voljere, o ne kažkur parke. Tačiau teisės aktai nereglamentuoja plėšriųjų paukščių ruošimo medžioklei veiklos. Abejoju, ar tokie teisės aktai atsiras, nes Europoje keičiasi požiūris į šią veiklą. Parko atstovai teigė, kad jie nori pristatyti lankytojams senuosius medžioklės plėšriaisiais paukščiais būdus. Medžioklės įstatymas leidžia medžioklę plėšriaisiais paukščiais, tačiau Laukinių gyvūnų laikymo taisyklės prieštarauja tam", – aiškino A.Jagučanskytė.

Norėdami sulaukti lankytojų dėmesio, prižiūrėtojai paukščius riša prie trumpų troselių, tačiau, pasak gamtosaugininkės, tai yra teisėta.

"Europoje galima taip rišti paukščius. Yra tam tikros rekomendacijos, virvės turi būti trumpos, kad paukštis nesusižeistų. Vis dėlto reikia suprasti, kad net tik kartkartėmis paskraidantis paukštis yra laimingesnis, nei uždarytas voljere", – paaiškino specialistė.

Pramogai – didingi paukščiai

Dvaro teritorijoje lankytojai gali išvysti baltapetį jūrinį erelį, parištą troseliu. Demonstruojamas baltagalvis jūrinis erelis, Andų kondoras, sakalas, grifas, didysis apuokas, vištvanagis.

"Situacija yra paini. Viena vertus, mes tikriname, ir laukinių gyvūnų laikytojai baudžiami už pažeidimus. Kita vertus, žmonės piktinasi viskuo, net tuo, kad mato, kaip erelis baigia sulesti kiškį. Gauname skundų net dėl to, kad grifas esą kankinamas saulėje. Bet jis gyvena tokioje aplinkoje, kur įprastas karštis ir smėlis, šiam paukščiui to reikia", – pastebėjo A.Jagučanskytė.

Aplinkosaugininkai, tikrindami paukščių kojas, žaizdų ar nubrozdinimų nerado. Nors Europoje įtvirtinamos nuostatos, kad laukiniai paukščiai patys galėtų išskristi iš voljerų ir parskristi.

"Ne visi skundai mus pasiekia. Bet būna ir nelogiškų nusiskundimų. Visuomenę reikėtų šviesti. Skundžiama dėl to, kad apuokai dieną nemiega, kad laukiniai paukščiai klykia esą nesavu balsu. Plėšrių paukščių balsai nėra gegutės kukavimas. Reikia rasti pusiausvyrą tarp gyvūnų laikymo ir tinkamo demonstravimo, pinigų norėjimo ir visuomenės švietimo. Įstatymo raidė yra tokia, kokia yra. Gal mes ir norėtume daugiau laisvių gyvūnams", – pastebėjo A.Jagučanskytė.

Gyvūnų prižiūrėtojai buvo pakartotinai bausti už tai, kad nesilaiko gyvūnų laikymo sąlygų.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija tokios Pakruojo dvaro iniciatyvos nepalaiko, nes nemato poreikio.

Pasak  Pakruojo dvaro valdytojo Giedriaus Klimkevičiaus, vykstant karui verslas turi parodyti Rusijos turistams, kad jie Lietuvoje – nepageidaujami.

„Jie (rusai – BNS) yra sutepti krauju, todėl norime pasiųsti žinią, kad Lietuvoje ar bent jau Pakruojo dvare nėra laukiami“, – trečiadienį LRT radijui sakė G. Klimkevičius.

Verslininko iniciatyvos visą Lietuvos apgyvendinimo ir restoranų sektorių paskelbti zona be rusų turistų nepalaiko viešbučių ir restoranų asociacija.

„Vakar asociacijos valdyba svarstė šį klausimą, tačiau nutarė nepalaikyti tokios iniciatyvos, nes tam nėra poreikio – į Lietuvą šiuo metu atvyksta tik pavieniai turistai iš Rusijos“, – sakė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.

„Asmeniškai palaikau Giedriaus (Klimkevičiaus – BNS) iniciatyvą, tačiau apsispręsti priimti ar nepriimti rusų turėtų būti kiekvieno verslininko sprendimas“, – pridūrė ji.

Pakruojo dvaras paskelbė, jog nuo rugpjūčio 12 dienos nebepriims Rusijos pilietybę turinčių lankytojų, ir ragino tokius apribojimus kultūros, turistiniuose objektuose taikyti visiems Lietuvos viešbučiams, restoranams, valstybinėms ir privačioms organizacijoms.

Pakruojo dvare prasidėjo jau ketvirtasis gėlių festivalis „Vasarvidžio nakties sapnas. Chaosas“. Gėlių ir milžiniškų skulptūrų festivalis šiemet žavi drąsia, unikalia gėlių spalvine gama, šiuolaikinės gėlininkystės augalų derinių provokacijomis ir tiesiog utopine žiedų gausa. Festivalis vyksta kiekvieną dieną, visą vasarą iki vėlyvo rudens.

Spalvinga: dvaro teritorijoje sukurta daugybė įspūdingų gėlių kompozicijų / Organizatorių nuotr.

Šių metų festivalio tema – chaosas, kuri įkvėpė drąsiai, netgi iš pirmo žvilgsnio netinkamai sukomponuoti gėlių spalvas ir augalų rūšis. Taip festivalio gėlynuose sužydo ne tik gėlės, bet ir gausa daržovių, vaisių, smilgų ir įvairių žolinių augalų. Gėlynuose tarp margaspalvių gėlių išryškėja daržovių žiedai ir lapai, serenčių ir petunijų apsuptyje puikuojasi moliūgai, didieji rabarbarai, sirpstantys pomidorai, dygliuoti artišokai, miško žemuogės ir kiti netradiciniai gėlynų augalai.

Pasak Pakruojo dvaro Barono, tokios chaotiškos dermės, kokią galima išvysti šiemet svečiuojantis dvare, tikriausiai dažnas nėra regėjęs. „Augalų derinimo įmantrybės, istorinių pastatų puošyba ir gėlėmis išpuošta Williamo Shakespeare'o kūryba festivalyje patenkins net didžiausio gurmano skonį“, – sako Baronas.

Drąsiai: šių metų festivalio tema – chaosas, kuri įkvėpė iš pirmo žvilgsnio netinkamai sukomponuotos gėlių spalvos ir augalų rūšys / Organizatorių nuotr.

Ketvirtasis gėlių festivalis iki pat vėlyvo rudens sujungs šekspyrišką linksmybę, meilę, intrigas, teatrą, muziką, juoką ir, žinoma, dvaro gyvenimo magiją, apsuptą milijono žiedų. Čia laukia tik šią vasarą įkurta Sapnų sala su sapnų gaudyklėmis ir hamakais, aplink vaikštinėjančiais egzotiniais paukščiais ir straksinčiais triušiais. Patirti naujų atradimų kviečia Senovinių žaidimų aparatų kambarys, kur galima išvysti spalvingų, itin senų ir retų eksponatų iš viso pasaulio, patikrinti savo reakciją ir nuovoką. Mažuosius lankytojus sužavės gėlių pilis ir greta jos sekamos gėlių pasakos, karuselės, dvaro gyvulių ūkis ir žirgynas.

Jiems dėl vagystės pareikšti įtarimai, pranešė Šiaulių apskrities policija.

Paviešėti į Pakruojo dvarą atvykę ir dėl nesaikingo alkoholio kiekio atsipalaidavę du 33 ir 35 metų latviai viešnagę baigė Šiaulių apskrities policijos areštinėje. Savo poelgį jie vertino kaip papokštavimą.

Sekmadienio naktį suveikė Pakruojo dvaro karčiamos apsaugos sistema, signalizuojanti, jog kažkas įsibrovė į vidų.

Atsakinga darbuotoja telefonu iš namų prisijungė prie karčiamos vidų stebinčių vaizdo kamerų ir išvydo du prie baro stoviniuojančius ir alkoholiu besivaišinančius asmenis. Ši žinia buvo perduota Pakruojo rajono policijos komisariato pareigūnams, jie operatyviai atvyko į įvykio vietą.

Pareigūnus pasitiko iš karčiamos besišalinantys vyrai – vienas jų su buteliu alkoholio rankoje jau stovėjo lauke, kitas dar tik ropštėsi pro langą.

Abu buvo neblaivūs. Jie puolė aiškinti, kad nieko blogo nepadarė, tik ketino pasišildyti ir pasiimti savo mobiliuosius telefonus. Juos pamiršo išvakarėse čia lankydamiesi – paliko įkrauti ir pamiršo.

Vyrai prisistatė esantys Latvijos piliečiai. Į Pakruojo dvarą atvykę penktadienį, jie apsistojo dvaro viešbutyje, ketindami pasigrožėti šviesos žibintų festivalio reginiais. Turėjo planų viešnagę pratęsti, tačiau antrai dienai viešnagės prasitęsti nepavyko, nes visi viešbučio kambariai buvo užsakyti.

Kadangi latviai buvo neblaivūs, namo važiuoti negalėjo, tad nutarė nakvoti dvare. Jų automobilis neužsivedė, jame būti buvo šalta, tad vyrai, gurkšnodami alkoholį, vakarojo karčiamoje, kol ši užsidarė.

Šaltą naktį Latvijos piliečiai blaškėsi po dvaro teritoriją, ieškodami, kur prisiglausti, o kai nerado, grįžo prie karčiamos ir pastūmė jos langą. Langas atsivėrė, nes nebuvo užsklęstas. Turistai čia rado ne tik šilumą, bet ir barą su alkoholiu ir neatsispyrė pagundai jo paragauti. Dar pora butelių pričiupo su savimi.

Sulaikyti įsibrovėliai buvo nuvežti Į Šiaulių apskrities policijos areštinę, jiems dėl vagystės pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Vėliau vyrai gailėjosi dėl savo elgesio ir pažadėjo atlyginti karčiamos patirtus nuostolius. Tačiau, latvių manymu, kalti ne tik jie, bet ir patys šeimininkai, kurie paliko neužsklęstą langą ir taip patys sudarė sąlygas jiems patekti į vidų.

Spalvomis ir muzika užburiantis didžiųjų šilko žibintų festivalis „Stebuklų šalyje“ Pakruojo dvare jau ketvirtasis. Tačiau ir vėl kitoks nei anksčiau. Ir išties: čia patekęs pasijunti lyg pasakoje su atgyjančiais personažais ir istorija. 

Didžiules skulptūras dailininkai-dekoratoriai pagamino specialiai Pakruojo dvarui. Jos buvo iškarpytos dar Kinijoje. Vėliau jūriniais konteineriais atplukdytos į Lietuvą. Tuomet šio festivalio eksponatus 20 kinų komanda statė ir puošė kelias savaites.

Šventės organizatoriai skaičiuoja, kad šiemet žibintų dar daugiau nei praėjusiais metais. 

„Šiemet šviesų festivalis, kaip ir tradiciškai Pakruojo dvare, vis didesnis. Turime dar daugiau skulptūrų, keletas šimtų jų šiais metais yra. Turime daugybę naujienų, tarp kurių ir vaikų zona“, – pasakoja Vadimas Ovčinko, Pakruojo dvaro hofmaršalas.

Tad tiek pirmą kartą čia užsukantys, tiek apsilankantys kasmet sako esantys sužavėti reginiu. 

Nors iki didžiųjų žiemos švenčių dar kone mėnuo, tarp žibintų jau gali sutikti visų pasiilgtą Kalėdų Senelį ir Snieguolę.

Grožio efektą dar labiau sustiprina specialiai festivaliui kurta muzika. Kompozitorius Leonas Somovas dvaro lankytojus pasitiko gyvu pasirodymu nuo pastato stogo. 

Iki pandemijos Pakruojo šviesų festivalyje apsilankydavo apie 100 tūkst. žmonių. Šiemet lankytojai įleidžiami tik su galimybių pasais.