Šiandien 22.21 val. Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad Palangoje (Šventoji), Kopų gatvėje, atvira liepsna dega namas.

Į įvykio vietą išsiųsti ugniagesiai. Informacija apie įvykį perduota medikams.

Prokuratūra išplatino tokį komentarą: "Atsižvelgiant į šiandien viešai išplatintą publikaciją apie privačios nuosavybės teise fiziniam asmeniui priklausantį statinį, esantį Meilės alėjoje, Palangoje ir tendencingai šioje publikacijoje pateiktą informaciją apie prokuratūros atliktą tyrimą dėl galimybės ginti viešąjį interesą, prokuratūra primena ir dar kartą pabrėžia, kad teisinį pagrindą taikyti viešojo intereso gynimo priemones prokuratūra turi tik tuomet, kai yra nustatomi teisės aktų pažeidimai.

Šiuo konkrečiu atveju po du kartus atlikto itin detalaus ir išsamaus visų šių statybų aplinkybių tyrimo, kurie aukštesniųjų prokurorų buvo tikrinti keletą kartų, konstatuota, kad minimas statinys pajūryje iškilo jo savininkui įvykdžius visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus, sąlygas bei teismo įpareigojimus.

Pabrėžtina ir tai, kad gavus Palangos miesto savivaldybės skundą dėl 2020 m. rudenį priimto Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimo, šis nutarimas buvo patikrintas Generalinėje prokuratūroje ir paliktas galioti, kaip teisėtas bei pagrįstas. Susipažinusi su Generalinės prokuratūros nutarimu Palangos miesto savivaldybė nepasinaudojo teise apskųsti šį nutarimą teismui. Į teismą su skundu kreipėsi Nacionalinė nekilnojamojo turto vartotojų asociacija.

Prokuratūra primena pagrindinius tyrimo metu nustatytus faktus ir argumentus, kuriais yra grindžiamas nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso priemones.

Statyba šiame sklype buvo pradėta dar 2007 m. spalio pabaigoje – lapkritį. Kiek vėliau, 2008 metais, ji buvo pripažinta savavališka, o dėl jos padarinių pašalinimo pradėtas teismo procesas. Po ketverių metų, 2012 m., teismas įpareigojo statytoją pašalinti savavališkos statybos padarinius – parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus. Kai šie teismo reikalavimai buvo įvykdyti, 2014 metais išduotas statybos leidimas statinio rekonstrukcijai įteisino 2007 m. spalį – lapkritį pradėtus statybos darbus. Tad po 2014 metais išduoto statybos leidimo vykę statybų darbai buvo ne naujų pradžia, o 2007 m. spalį – lapkritį pradėtų statybų tąsa.

Remiantis aktualių teisės aktų nuostatomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, statinio rekonstrukcija yra ir tuomet, jei jos vykdymo metu pastato laikančiosios konstrukcijos iš dalies arba pilnai pakeičiamomis naujomis. Būtent tokia situacija, įvertinus visus reikšmingus sprendimui dokumentus bei duomenis, ir buvo konstatuota nagrinėjamu atveju – senųjų pamatų liekanos, pradėjus statybos darbus 2007 metų rudenį, pagal projekto sprendinius buvo pakeistos naujomis laikančiosiomis konstrukcijomis. Toks veiksmas atitinka rekonstrukcijos esmę.

Teritorija, kurioje stovi pastatas, priskiriama Pajūrio juostai. Vadovaujantis Pajūrio juostos įstatymu, tiek nauja statyba, tiek pastato rekonstrukcija čia yra galima, jokie kategoriški draudimai joje netaikomi. Šioje teritorijoje neleidžiami gyvenamosios paskirties statiniai.

Norėdamas vykdyti tokioje teritorijoje esančio pastato ar jo likusios dalies rekonstrukciją, savininkas turi gauti savivaldybės išduodamą statybos leidimą, tačiau tam privalomos dvi esminės sąlygos. Pirmoji – Nekilnojamojo turto registre turi būti duomenys apie tai, kad pastatas arba išlikusi jo dalis nustatyta tvarka yra įregistruota šiame Registre ir iki statybos pradžios niekuomet nebuvo iš jo išregistruota.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad tiek teismų sprendimais, priimtais 1996-1999 metais, tiek pačios Klaipėdos apskrities viršininko administracijos pozicijoje, pateiktoje teismams, buvo konstatuota, kad senasis pastatas 1993-1994 m. buvo nugriautas tik iki pamatų. Tai reiškia, kad likę senieji pamatai pagrįstai ir teisingai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Taigi, šių pamatų rekonstrukcija, kuri, kaip jau minėta, prasidėjo 2007 m., buvo galima.

Antroji sąlyga – statinio savininkas turi būti sudaręs ilgalaikę valstybinės žemės, kurioje yra statinys, nuomos sutartį. Tokia sutartį 99 metams Klaipėdos apskrities viršininko administracija su statinio savininku pasirašė 2005 m. gegužę. Šis privatus nekilnojamo turto objektas, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, gali būti naudojamas tik kaip negyvenamosios paskirties poilsio aptarnavimo (rekreacinis) pastatas, todėl gyventi jame, nei nuolat, nei laikinai, nėra galima. Užtikrinti statinio naudojimo pagal paskirtį kontrolę yra Palangos miesto savivaldybės savarankiškoji funkcija".

Nuo ankstaus ryto Kretingos rajone buvo slidu, o kelią Plungė – Skuodas sniegas buvo padengęs taip storai, kad nesimatė nei kelio kraštų nei pakelės griovių.

10.36 val. Kretingoje, Šventosios gatvėje į slidaus kelio atitvarus rėžėsi ir juos apgadino automobilis BMW. Vairuotojas liko sveikas, bet jo mašina nukentėjo. Paaiškėjo, kad ne tik slidi gatvė buvo kalta, vairuotojas į alkoholio matuoklį įpūtė 0,6 prom. ir užsidirbo administracinę nuobaudą.

10.50 val. pareigūnams pranešta, kad kelyje Kretinga – Kūlupėnai nuo slidaus kelio nuvažiavo ir apsivertė automobilis „Citroen Berlingo“.

Greitosios medicinos pagalbos medikai išgabeno į ligoninę vairuotoją.

Kelios minutės po 13 valandos Palangos miesto ribose, sankryžoje su Darbėnų keliu iš šalutinio kelio išvažiavo ir pakliuvo tiesiai po vilkiko „Renault“ ratais automobilis BMW.

Lengvoji mašina buvo taip sumaitota, kad prispaustą žmogų iš jos teko vaduoti gelbėtojams.

Vyras skubiai išgabentas į ligoninę.

Antradienį ligoninės medikai pranešė policijai, kad 69-erių lengvojo automobilio vairuotojas nuo patirtų sužalojimų mirė.

Šio eismo įvykio priežastys dar tiriamos, ar jam galėjo turėti įtakos oro sąlygos, kol kas nepranešta.

Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas į patirties žino, kad tik pirmosios tikrai žiemiškos savaitės pabaigoje vairuotojai ima elgtis atsargiau, supranta, kad stabdoma slidžiame kelyje mašina slysta.

Antradienio orai – taip pat gali krėsti pokštų, o nuo tikros žiemos atpratę vairuotojai priversti laikyti rimtą egzaminą. Šis rytas – puikus to įrodymas. Ryte į Klaipėdą skubėję žmonės greitkelyje tarp Dauparų ir uostamiesčio matė antrojoje eismo juostoje apvirtusį sunkvežimį. Ne vienas dalijosi žinia, kad kelias yra slidus.

Dalyvių nestigo

Konkursas „MCC Palanga“ 2020-aisiais surengtas neatsitiktinai. Jis – tarsi įžanga į visai mūsų šaliai svarbius ateinančius metus – 2021-ųjų kovo 30 dieną sukaks 100 metų, kai Palangos kurortas ir dalis Latvijai priklausiusio Baltijos pajūrio ruožo buvo grąžinti Lietuvai. Todėl ir konkursui pateiktos kompozicijos paskirtos Palangai, jos istorijoms, padavimams ir legendoms.

Pasak „MCC Palanga 2020“ pateiktus kūrinius vertinusio Lietuvos atstovo, kompozitoriaus Kazio Daugėlos, sveikintina konkursu propaguojama iniciatyva – paskatinti Lietuvos kompozitorius kurti naujus kūrinius pučiamųjų instrumentų orkestrams, kuriems vis dar trūksta profesionalaus ir kokybiško lietuviško repertuaro: „Nors dėl koronaviruso pandemijos pasikeitė kultūrinis gyvenimas, šis konkursas buvo stiprus, nes nestigo kompozitorių, atsakingai įsigilinusių į konkurso temą ir aukštus kokybinius reikalavimus. Labai džiugina ir naujų autorių atsiradimas”, – kalbėjo K.Daugėla.

Komisijos nario teigimu, kūriniai vertinti atsižvelgiant į jų meninę vertę, tinkamą instrumentų galimybių panaudojimą, originalumą, inovatyvumą, kūrybiškumą ir orkestruotės meistriškumą.

Išrinko laimėtojus

Tarptautinės vertinimo komisijos sprendimu konkurso A kategorijoje laimėtoju pripažintas kompozitoriaus Rimvydo Stanaičio kūrinys „Vaidilutės šokis“. Autoriui atiteks laimėtojo sertifikatas ir 500 eurų piniginė premija. 300 eurų paskatinamoji premija A kategorijoje paskirta Rapolui Šileikiui už kūrinį „Milžino Naglio kelionė“.

B kategorijoje geriausia išrinkta Tado Zakarausko kompozicija „Gintaro rūmai“. Kūrėjui paskirta 1 000 eurų premija.

C kategorijoje laimėtoju pripažintas Mikas Karosas ir jo kompozicija „Mylėti karžygį“, atnešusi autoriui 1 500 eurų premiją. M.Karosas taip pat pelnė perspektyviausio jaunojo kompozitoriaus titulą ir 300 eurų premiją.

C kategorijos paskatinamoji 300 eurų premija atiteko Andriui Šiuriui už kūrinį „Jos sapnai tylėt įpratę“.

Aukščiausioje, D kategorijoje, triumfavo kompozitorius Linas Rupšlaukis. Jo kūrinys „Tiltai“ pripažintas geriausiu ir apdovanotas 2 000 eurų premija.

Specialus įvertinimas

Specialus įvertinimas ir paskatinamoji 600 eurų premija D kategorijoje atiteko kompozitoriui Jonui Tamulioniui už kūrinį „Trys vizijos ant Naglio kalno“.

Komentuodamas šį komisijos sprendimą, jai pirmininkavęs tarptautinį pripažinimą pelnęs kompozitorius ir dirigentas, leidyklos „De haske“ įkūrėjas Janas de Haanas iš Nyderlandų sakė, jog J.Tamulionio kompozicija yra aukštos kokybės, o tai, kad šis darbas netapo D kategorijos laimėtoju, susiję su kūrinio instrumentuotės trūkumais.

„Ši kompozicija – vertingas turtas pučiamųjų orkestro repertuarui, tačiau rekomenduojame peržiūrėti instrumentuotę, kad kūrinys būtų atliekamas“, – sakė J. de Haanas.

Aukšto lygio

Konkursui „MCC Palanga 2020“ buvo pateikta 12 paraiškų. J. De Haanas tikino esąs nustebintas lietuvių kompozitorių aktyvumo, darbų kokybės ir susidomėjimo pučiamųjų muzikos žanru.

Jam antrino kitas komisijos narys, šveicarų kompozitorius Oliveris Waespi, konkursą pavadinęs sėkmingu: „Nepaisant to, kad konkursas vyko šiais sunkiais pandemijos metais, mes ne tik gavome keletą nepaprastai aukšto lygio pučiamųjų orkestrui skirtų kūrinių. Kai kuriuose kūriniuose ypatingai atsiskleidė kompozitorių kūrybiškumas ir asmenybės.“

O.Waespi žodžiais, ateityje kompozitoriams, norintiems kurti pučiamųjų instrumentų orkestrams, būtų naudinga dar geriau susipažinti su šios muzikos orkestravimu ir ypatingu skambesiu.

„Stebėdamas sparčiai augantį pučiamųjų orkestrų judėjimą Lietuvoje, tikiu, kad kitais metais sulauksime dar daugiau įdomios šio žanro muzikos iš Lietuvos“, – sakė O.Waespi.

Konkurso organizatorius – VšĮ „Palangos orkestras“. Konkursą „MCC Palanga“ finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Palangos miesto savivaldybė.

„Labai prašytume Ekonomikos komiteto ir Seimo narių, kad vis dėlto būtų atsižvelgta į visos Vakarų Lietuvos prašymą ir Palangos oro uosto tūpimo-kilimo takas būtų įtrauktas į rekonstrukciją panaudojant DNR lėšas 2021 metams“, – Seimo Ekonomikos komitete teigė Š. Vaitkus.

„Tam dalykui oro uostai ruošėsi ilgą laiką, yra pasirengę visą reikiamą techninę dokumentaciją, išsiėmę statybos dokumentus. Kiek mane pasiekė informacija, jau yra pradėtos viešųjų pirkimų procedūros“, – pridūrė jis.

Anot mero, ekspertų vertinimu, jei nebūtų atlikti kapitalinio remonto darbai, takas tarnautų ilgiausiai dar vienerius metus.

„Vėliau iškyla grėsmė, kad vieno iš tarptautinio oro uosto Lietuva neturėtų, kol nebūtų rekonstruotas takas. Tai nėra šiaip noras, bet yra grėsminga situacija. Oro uostai yra pasiruošę visiškai per 2021 metus įgyvendinti šį planą. Mums labai būtų tinkamas laikas 2021 metai, nes su aviacija dabar yra prastai, labai nesitrukdytų ir skrydžiams“, – teigė Š. Vaitkus.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas teigė, kad pakilimo takas yra svarbus visam Vakarų Lietuvos kraštui.

Tai nėra šiaip noras, bet yra grėsminga situacija.

„Tai yra labai puikus nutūpimo takas toms investicijoms, kurios į Klaipėdą, Vakarų kraštą ateina, todėl ši logistinė grandis yra ypač svarbi. (...) Tai nėra investicija į vieną iš oro uostų, tai investicija į Lietuvos ekonomikos potencialo stiprinimą“, – sakė V. Grubliauskas.

Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Marius Gelžinis sakė, kad oro uostai šiam projektui yra visiškai pasiruošę, trūksta tik finansavimo.

„Oro uostai yra pasiruošę tiek iš techninės pusės, tiek iš kitų resursų pusės. 2019 metais vėl atlikome tyrimus tūpimo-kilimo tako ir situacija parodė, kad ji yra itin prasta. Yra parengta visa techninė dokumentacija. Šiandien yra paskutinė diena teikti pasiūlymus rangovams dalyvauti šiame projekte. Tikimės sausio pirmą savaitę išstatyti potencialius rangovus į eilę“, – teigė jis.

Anot M. Gelžinio, šio projekto įgyvendinimui trūksta dar 18 mln. eurų iš 24 mln. eurų.

Susisiekimo ministerijos Biudžeto ir investicijų departamento vadovė Zita Dubickienė posėdyje teigė, kad lėšų būtų galima numatyti nebent iš valstybės biudžeto.

„Susisiekimo ministerija iš savų finansavimo šaltinių tokių galimybių neturi, nes tokiais ištekliais nedisponuoja. Įvertinant tą poreikį, būtų prašymas numatyti valstybės biudžete“, – sakė Z. Dubickienė.

Finansų ministerija tuo tarpu atkerta, kad tokios galimybės dėl pablogėjusios ekonominės situacijos nėra.

„Tikrai buvo nagrinėjamas klausimas dėl Palangos oro uosto rekonstravimo, tačiau pagal 2021-2027 metų investicijų programą, tiek iš Ekonomikos gaivinimo priemonės nėra galimybės finansuoti, todėl galėtų būti finansuojama tik valstybės biudžeto lėšomis. Tačiau dėl pasikeitusios ir neapibrėžtos finansinės ekonominės situacijos didinti valstybės biudžeto asignavimus artimiausiu metu nėra galimybės“, – sakė ministerijos Trumpalaikio investicijų planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Alicija Penkovskaja.

„Kaip ir buvo nagrinėjama skirti lėšų iš DNR plano, tačiau jis netinkamas finansuoti. Atsižvelgiant į tai, kad planuojama peržiūrėti DNR planą, tai gali būti, kad nagrinėsime šį klausimą dar kartą“, – pridūrė ji.

Seimo Ekonomikos komitete nuskambėjo siūlymas ateityje peržiūrėti virtualių oro linijų kūrimui skiriamas lėšas ir skirti dalį jų Palangos oro uosto pakilimo tako rekonstrukcijai.

„Vykstantieji į Palangą tikrinami ypač preciziškai, ir tik atitikę visus reikalavimus įleidžiami į kurortą. Policijos pareigūnai organizuos darbą nenutrūkstamai“, – teigia savivaldybė.

Jos teigimu, Palangoje dirbs papildomai skirtos policijos pajėgos, leisiančios užtikrinti nepertraukiamą kontrolę.

„Vykstantieji darbo reikalais pareigūnams privalo pateikti tai patvirtinančius dokumentus“, – rašoma pranešime.

Apgyvendinimo paslaugų teikėjai bei poilsiautojai, rezervavę kambarius viešbučiuose ar privačiame apgyvendinimo sektoriuje, raginami rezervacijas atšaukti, kadangi vykimas į kurortą poilsio ir pramogų tikslais, viešbučio rezervaciją patvirtinantis dokumentas nelaikomas pagrindu leisti įvažiuoti į kurortą.

Palangos miesto savivaldybės nuotr.

„Policijos pareigūnai atkreipia dėmesį, jog tokie keliautojai į kurortą nebus įleidžiami“, – tvirtina savivaldybė.

Palangos meras Šarūnas Vaitkus sako, kad norinčiųjų šventiniu laikotarpiu vykti į kurortą yra itin daug, todėl policijos dėmesys yra būtinas.

Meras dėkojo vidaus reikalų ministrei ir policijos generaliniam komisarui už pagalbą pajūriui, kad karantino laikotarpiu čia būtų užtikrintas reikalavimų laikymasis.

Š. Vaitkus taip pat kviečia apgyvendinimo paslaugų teikėjus ir poilsiautojus būti sąmoningiems ir supratingiems.

Palangos miesto savivaldybės nuotr.

„Sutikime šiųmetes šventes saugiai savo namuose. Atsisakykime bet kokių kelionių, viešnagių, rūpinkimės savo bei aplinkinių saugumu, kad kitąmet turėtume galimybę apkabinti tuos, kuriuos labiausiai mylime“, – pranešime teigė Š. Vaitkus.

Savivaldybė įspėja, kad už karantino reikalavimų pažeidimus numatytos baudos iki 1,5 tūkst. eurų, juridiniams asmenims – iki 6 tūkst. eurų.

Tradicinė šventė – kitaip

Pandemijos paženklinti metai ypatingi ne tik kurortui, Lietuvai, bet ir visam pasauliui, tad Palangos kultūros ir jaunimo centro direktorė Vita Petrauskienė pripažino, jog ruošiantis didžiosioms metų šventėms reikėjo nemažai paplušėti – gruodžio renginių, įskaitant ir kalėdinių eglučių Palangoje bei Šventojoje įžiebimą, turinį teko kurti kitaip, nei įprasta, paisant visų karantino reikalavimų.

Štai prieš savaitę kurortas pakvietė į netradicinę šventinę ceremoniją: šįsyk žaliaskarių įžiebimą buvo galima stebėti patogiai ir saugiai – išmaniųjų įrenginių ekranuose tiesioginės transliacijos metu.

„Kasdien pateikiama neguodžianti informacija apie susirgimų koronavirusu statistiką, todėl matydami tokius skaičius turime būti sąmoningi ir atsargūs, vengti susibūrimų, tiesioginių kontaktų, ir šiuo metu taip elgiasi visas pasaulis“, – kalbėjo pašnekovė.

Palangos kultūros ir jaunimo centro vadovė pasidžiaugė, jog šventė, nors ir vykusi nuotoliniu būdu, buvo sklandi, o didesnė dalis bendruomenės renginį stebėjo namuose – tai liudija ir peržiūrų skaičiai.

Patirtys: Palangos kultūros ir jaunimo centro komandos laukė nemenkas iššūkis – kalėdinės eglutės šiemet buvo įžiebtos kitaip, nei įprasta, tačiau renginio transliaciją namie stebėję žiūrovai buvo nusiteikę džiugiai ir šventiškai. / Aldas / F360.LT, Janinos Fritz, Valdonės ir Rimgaudo Juozapavičių nuotr.

„Vadinasi, mūsų darbas nenuėjo veltui ir pasiųsta žinutė likti namie pasiekė palangiškius bei atvykusius svečius“, – pastebėjo V.Petrauskienė.

Pakvietė į pasaką

Palangos ir Šventosios eglių įžiebimą virtualiai stebėję nuotolinės šventės dalyviai galėjo mėgautis smagiu reginiu jaukiai įsitaisę savo namuose, galbūt gurkšnodami karštą arbatą bei smaguriaudami gardžiais kalėdiniais skanėstais.

Specialiai šiam renginiui buvo sukurta įspūdinga pasaka „Sniego karalienė“, eglių įžiebimo transliacijos metu skambėjo įvairių vaikams skirtų miuziklų ištraukos, o akį džiugino įspūdingos vaizdo projekcijos.

V.Petrauskienė neabejoja, jog šis 30 minučių animacinis filmas Hanso Christiano Anderseno pasakos motyvais, sukurtas talentingos klaipėdiečių ir vilniečių kūrybinės komandos, dovanojo puikių akimirkų tiek transliaciją stebėjusiems mažiesiems, tiek suaugusiųjų auditorijai.

Įvaizdis: šventiniu laikotarpiu Šventojoje džiugins moderni žaliaskarė. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Šventės kulminacija buvo patikėta kurorto merui Šarūnui Vaitkui ir Kalėdų Seneliui, kurie vienu metu įžiebė Palangos ir Šventosios žaliaskares, taip simboliškai paskelbdami „Pasakų Kalėdų“ Palangoje pradžią.

Publika – aktyvūs dalyviai

Renginio organizatorių pastebėjimu, tiesioginė transliacija ne tik užtikrino saugumą, bet ir tapo interaktyvia platforma – žiūrovai dalijosi savo emocijomis, nuomonėmis, komentuodami virtualų renginį. Komentarai skriejo ne tik iš Palangos ir kitų Lietuvos kampelių, bet ir iš Jungtinės Karalystės, Austrijos, kur renginį virtualiai stebėjo čia įsikūrę tautiečiai.

Žmonės žymėjo draugus, kad nepraleistų šventės, žavėjosi renginiu ir už jį dėkojo, taip pat nekantravo sužinoti, kaip vienu metu bus įžiebiamos abi eglutės, ir netgi dalijosi nuotraukomis, kaip kepė sausainius ir žiūrėjo šventinę ceremoniją.

Tiesioginę renginio transliaciją bei iškart po šventės įkeltą vaizdo įrašą socialiniuose tinkluose peržiūrėjo daugiau kaip 9 tūkst. prisijungusių žmonių. Tačiau, renginio organizatorių skaičiavimu, šį skaičių būtų galima dvigubinti, nes iš atsiliepimų matyti, jog per vieną įrenginį kalėdinių eglių įžiebimas buvo stebimas visos šeimos būryje. O šventės įrašu internetinėje žiniasklaidoje susidomėjo daugiau nei 13 tūkst. internautų.

Kurorto kalėdinių eglių įžiebimo renginį norintieji vis dar gali išvysti Palangos kultūros ir jaunimo centro bei Palangos savivaldybės feisbuko paskyrose.

99 linkėjimai Palangai

Pasak V.Petrauskienės, kaip ir kasmet šventiniu periodu, miesto svečiams bei palangiškiams buvo suplanuota gausybė įspūdingų renginių, tačiau nūdienos situacija paskatino ieškoti naujų sprendimų – dalį renginių nuspręsta perkelti į virtualią erdvę, taip suteikiant žmonėms galimybę jais mėgautis saugioje namų aplinkoje, o kitus – perkelti į ateinančių metų programą.

Štai vakar Palangos kultūros ir jaunimo centro feisbuko paskyroje buvo galima tiesiogiai stebėti renginių ciklo „Muzikos vakarai kurhauze“ koncertą „Tapatybės jungtys“, taip pat keletas virtualių vakarų buvo skirti skaityti pasakas, parinktas ir iliustruotas pagal Palangos pasakų parką.

Centre: pagrindinė kurorto eglė sužibo šalia Palangos kurhauzo. / Aldas / F360.LT nuotr.

Į socialinę erdvę persikėlė ir advento vainikų, atvirukų gamybos bei advento papročių edukacijos, viena tiesioginė edukacija, skirta Kūčių ir Kalėdų papročiams, dar laukia gruodžio 19 dieną 9 val.

Net ir nespėjusiesiems išvysti tiesioginių virtualių renginių transliacijų neverta nusiminti – visų jų įrašai, taip pat ir mieste įrengto šventinio ekrano turinys skelbiamas Palangos kultūros ir jaunimo centro „YouTube“ kanale.

Be to, į šventėms skirtą programą įsiliejo ir specialus projektas „99 linkėjimai Palangai“. V.Petrauskienės teigimu, šis skaičius ženklina svarbią sukaktį – būtent kitais metais bus švenčiamas Palangos grąžinimo Lietuvai šimtmečio jubiliejus. Taigi šiam įvykiui skirtame projekte skambės gražiausi palangiškių, šventojiškių, taip pat žinomų Lietuvos atlikėjų sveikinimai mylimam pajūrio miestui.

Ne minuso, o pliuso ženklas

Vis dėlto bene laukiamiausios ilgametės žiemos švenčių tradicijos – Naujųjų metų sutikimo fejerverko nuo jūros tilto – šiemet kurortui teko atsisakyti.

„Šis reginys tampa ypatingu traukos momentu, į Palangą suburiančiu milžiniškas žmonių minias, tad, nors ir labai skaudu, šiemet turėjome jo atsisakyti. Tegu šįsyk fejerverkai žiebiasi mūsų širdyse – pakentėkime vienus metus, stabtelėkime, pasidžiaukime ramybe, kurios mums kartais irgi pritrūksta, jaukiu laiku savo namuose. Pabūkime šiek tiek individualistai, įkvėpti vilties, kad kitąmet iš šios nelengvos situacijos pagaliau išbrisime“, – optimizmo ragina neprarasti pašnekovė.

Pareigos: eglučių įžiebimo ceremonijos kulminacija buvo patikėta kurorto merui Š.Vaitkui ir Kalėdų Seneliui. / Aldas / F360.LT nuotr.

Palangos kultūros ir jaunimo centro vadovės V.Petrauskienės pastebėjimu, šįsyk „Pasakų Kalėdomis“ kurorte paskelbtas švenčių laukimo metas nūdienos aktualijų kontekste taip pat įgyja simbolinę prasmę.

„Turime ir Pasakų parką, ir šiaip pasakiškus parkus, pasakišką jūrą, tad sukurkime ir aplink save tą pasakišką šventinę aplinką. Jei jau nėra kito pasirinkimo, verčiau kiek įmanoma praskaidrinkime savo gyvenimą esamomis aplinkybėmis, suteikime jam ne minuso, o pliuso ženklą, – vaizdžiai kalbėjo pašnekovė. – Tad ir pačius gyventojus, bendruomenes raginame tapti šventės dalimi – gražintis, puoštis, kurti tą pasaką ne tik namuose, bet ir savo gyvenamojoje aplinkoje, mieste. Nes žmonių kūrybiškumui ribų nėra, tik kartais reikia šiek tiek juos paskatinti bei įkvėpti.“

Šiais metais Palangoje ir Šventojoje Kalėdų eglės sužibo naujose vietose – ties restauruota medine Kurhauzo dalimi ir rekonstruotoje centrinėje Šventosios aikštėje.

Abi žaliaskarės buvo įžiebtos vienu metu, o visi norintieji pasigrožėti šventiniu renginiu buvo kviečiami prisijungti prie Palangos kultūros ir jaunimo centro arba Palangos miesto savivaldybės „Facebook“ paskyrų.

Šventinio renginio metu žiūrovus užbūrė vaizdo projekcijos ir visiems gerai žinomos, bet niekuomet nenusibostančios Hanso Christiano Anderseno pasakos „Sniego karalienė“ herojai.

Visą posėdį pūtė dūmus?

Nutikimas užfiksuotas per paskutinį Palangos miesto tarybos posėdį. Jo pradžioje priesaiką davė naujas tarybos narys Paulius Rojus, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas, kuris pakeitė į Seimą išrinktą konservatorių Mindaugą Skritulską.

Panašu, E. Simutis elektroninės cigaretės ėmė dairytis svarstant vos pirmąjį klausimą, kai buvo diskutuota apie bendruomeninių organizacijų tarybos reikalus Palangoje.

Nervai nelaiko.

Pristačius klausimą, galimybės pasisakyti paprašė kurorto tarybos narė socialdemokratė Svetlana Grigorian. Kol viešai kalbėjo ši politikė, E. Simutis paslapčiomis užsirūkė.

Vyras elektroninę cigaretę laikė suspaudęs kumštyje ir rūkė prieš pat kompiuterio ekraną. Politikui išpūsti dūmus teko visiems matant – į šoną.

E. Simutis nesusilaikė nuo cigaretės net ir tuomet, kai teko balsuoti. Visą laiką, kol tarybos nariai balsavo dėl pirmojo klausimo, politikas pūtė dūmus.

E. Simutis retkarčiais cigaretę patraukdavo kone viso posėdžio metu.

Užkliuvo merui

Palangos mero Šarūno Vaitkaus pastabos E.Simutis sulaukė po pusantros valandos posėdžio transliacijos.

"Eugenijau, per tarybos posėdį rūkyti yra negražu", – pabrėžė Š.Vaitkus.

"Ką rūkyti?" – į akis šoko politikas.

Š. Vaitkus patikino nežinantis, ką rūko E. Simutis, bet pabrėžė, kad posėdyje taip elgtis nederėtų.

"Ką jūs čia nesąmones šnekate", – atšovė E. Simutis.

Tuo metu daugelis Palangos tarybos narių ėmė šypsotis į ūsą, kai kurie pradėjo taip krizenti, kad ėmė linguoti rankose laikomos planšetės.

Nervinosi dėl teisybės

Žurnalistams pasiteiravus, kodėl politikas viešai rūkė per posėdį, E. Simutis atsakė, kad dėl įtampos.

"Nervai nelaiko. Ne, neįkliuvau. Nei aš slapsčiausi, nei ką", – patikino kurorto politikas.

E. Simutis aiškino, kad per posėdį jis ypač nervinosi dėl tvarkų, kurios jam kelia klausimų.

"Neaišku, kas čia dedasi. Nesuprasi, kokiais kriterijais remiantis apleisti pastatai yra įtraukiami arba išbraukiami iš neprižiūrimų statinių sąrašo. Jo objektai apmokestinami nekilnojamojo turto mokesčiu. Norint kokį nors objektą įtraukti į tokį sąrašą, tvarką turi patvirtinti Vyriausybė. Savivaldybės sukuria savo tvarkos aprašą, įtraukia tokius objektus į sąrašą, o paskui pralošia teismą. Du objektus išbraukia, o visi kiti lieka", – aiškino E. Simutis.

Politiko emocijas sukėlė du prekybos centrai. Vienas jų įsikūręs J.Basanavičiaus g. 13, kitas, dar nebaigtas statyti, – Šventojoje.

"Kai nervai nelaiko, kartais užsidegi cigaretę. Rūkiau elektroninę. Bet juk ne posėdžių salėje, o namuose", – sakė E. Simutis.

Sulaukė moralinio pasmerkimo

Tai ne pirmas atvejis, kai politikas viešos transliacijos metu sugalvoja užsirūkyti. Lietuvoje didelio atgarsio sulaukė nuotolinis Vyriausybės posėdis. Jo pradžioje finansų ministras Vilius Šapoka pasiėmė cigaretę ir užtraukė dūmą.

Į tai sureagavo tuometis premjeras Saulius Skvernelis ir dabar laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

A.Veryga finansų ministro V. Šapokos elgesį savo feisbuko paskyroje pakomentavo itin šmaikščiai.

"Žurnalistė šiandien manęs paklausė, kaip vertinu tai, kad vakar per nuotolinį posėdį finansų ministras V.Šapoka užsirūkė. Kaip kaip? Man net alaus bokalas iš rankų iškrito", – juokavo alkoholio nevartojantis A. Veryga.

Artėjant gražiausioms žiemos šventėms – Kalėdoms ir Naujiesiems metams – Palanga jau pradėjo puoštis. Viešąsias erdves jau ima dabinti kalėdinės dekoracijos, neilgai trukus miestą papuoš ir pagrindinis žiemos švenčių simbolis – įspūdingo grožio žaliaskarė. Ir nors šiais metais Kalėdų laukimas bei pačios šventės bus kitokios – be viešosiose erdvėse vykstančių šventinių renginių, be didelių žmonių susibūrimų – vis dėlto paslaptinga švenčių laukimo nuotaika Palangoje apglėbs kiekvieną.

„Šiais metais švenčių laukimo laikotarpio planus bei renginius gerokai pakoregavo su koronaviruso infekcija susijusi situacija šalyje ir visame pasaulyje. Siekiant išvengti žmonių buriavimosi, masiniai renginiai, šventiniai Kurhauzo salės koncertai iš visiems įprastų viešųjų erdvių perkeliami į virtualią erdvę. Kita vertus, kiekvienoje situacijoje reikia mokėti įžvelgti ir teigiamų dalykų. O jų, laukiant šv. Kalėdų, Palangoje bus išties nemažai“, – sakė Palangos kultūros ir jaunimo centro direktorė Vita Petrauskienė.

Netrukus prasidės Adventas. Tai – susikaupimo, ramaus laukimo laikotarpis, tad, pasak V. Petrauskienės, labai simboliška, kad belaukdami šv. Kalėdų kuo daugiau laiko praleisime ne besilinksmindami su būriu nepažįstamųjų miesto viešosiose erdvėse, o ramiai besigėrėdami šv. Kalėdų laukiančiu miestu kartu su pačiais artimiausiais žmonėmis.

O pasigėrėti išties bus kuo – gruodį Palanga taps žėrinčiu Pasakų miestu, kurorto gyventojams ir svečiams negailinčiu malonių staigmenų. Netikėtai sutiktas Kalėdų senis, išgirstas šventinis sveikinimas ar nuoširdus palinkėjimas artėjančių šv. Kalėdų ir Naujų metų proga – atrodo, maža smulkmena, tačiau tikrai pakelianti nuotaiką, sušildanti širdis bei praeivių veidus apdovanojanti šypsenomis. Tai – tik keletas švenčių laukimo laikotarpio staigmenų, kurorto gyventojams ir svečiams dovanojamų Palangoje.

Ir nors prie miesto eglės nebus nė vieno kalėdinio miestelio prekeivio, užsimerkę lengvai užuosite tikrą Kalėdų kvapą.

Palanga miesto bendruomenę ir svečius kviečia ne tik mėgautis švenčių laukimu kurorte, bet ir patiems prisidėti, kuriant išskirtinę nuotaiką – pasveikinti vieni kitus su artėjančiomis šventėmis projekto „99 linkėjimai Palangai“ metu. „Šis skaičius yra simbolinis, nes artėjančiais, 2021-asiais, metais švęsime Palangos grąžinimo Lietuvai šimtmečio jubiliejų. Todėl gruodį nuo ryto iki vakaro šie palangiškių, šventojiškių, žinomų Lietuvos atlikėjų sveikinimai bus rodomi šventiniame Palangos ekrane, įrengtame Grafų Tiškevičių aikštėje, ties Kurhauzu“, – sakė V. Petrauskienė.

Į ekraną atkeliaus ir pasakos iš mažųjų kurorto gyventojų bei svečių pamėgto Palangos pasakų parko: „Lapė ir ąsotis“, „Seku seku pasaką“, „Pupa“ ir kt. O kad artėjančių šv. Kalėdų nuotaika būtų dar ryškesnė, kartas nuo karto iš ekrano gali pasigirsti ir Kalėdų senio balsas – jis kreipsis į praeinančius ir pakvies pabendrauti.

Pasakų miesto įspūdį dar labiau sustiprins ir Kalėdų eglės įžiebimo renginys. Tiesa, šiais metais palangiškiai ir kurorto svečiai kviečiami jį stebėti bus kviečiami Palangos kultūros ir jaunimo centro socialiniuose tinkluose. Šio šventinio renginio metu žiūrovus užburs garsioji „Sniego karalienė“ (režisierė Rūta Bunikytė, vaizdo instaliacijos autorė – Vesta Obolevičiūtė). Tai – yra visiems gerai žinoma ir niekuomet nesusibostanti H.K. Anderseno pasaka apie amžinus dalykus – grožį ir meilę, kuriuos prieš gražiausias metų šventes pravartu prisiminti ir mažiems, ir dideliems.

Šventojoje šventinis ekranas savaitgaliais mirgės rekonstruotoje, modernioje centrinėje miestelio aikštėje. Sveikinimus iš jo praeiviams siųs daugiau ar mažiau žinomi šventojiškiai, o mažuosius džiugins kalėdinės Šokliukės ir Kalėdų eglutės animuotos pasakos.

Tradicinės kalėdinės edukacijos taip pat persikelia į Palangos kultūros ir jaunimo centro socialinę erdvę. Čia kartu su dailininke Sigute Ach palangiškiai gamins kalėdines atvirutes, Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras rengia mokomąjį filmuką, kaip pasigaminti gražiausią advento vainiką, o Palangos kultūros ir jaunimo centro etnografė Zita Baniulaitytė papasakos apie šv. Kūčių ir šv. Kalėdų papročius bei tradicijas.

Atviroji jaunimo erdvė gruodį vykdys įvairias kalėdines veiklas ir susitikimus nuotoliniu būdu, rašys vienas kitam šventinius laiškus.

O pasimėgavę renginiais, transliuojamais šventiniame ekrane Grafų Tiškevičių aikštėje ir socialiniuose tinkluose, palangiškiai ir kurorto svečiai kviečiami ir pasivaikščioti po šventiškai pasidabinusį miestą. Pasivaikščiojimų metu Kalėdų nuotaiką kiekvienas jaus itin ryškiai – visur tvyros pasakiška magija.

„Bet kuriuo metu pro jus gali pravažiuoti Kalėdų senis, dalindamas puikią nuotaiką. Ir nors prie miesto eglės nebus nė vieno kalėdinio miestelio prekeivio, užsimerkę lengvai užuosite tikrą Kalėdų kvapą“, – kalbėjo V. Petrauskienė.

Kad kalėdinė nuotaika dar labiau apglėbtų kiekvieną ir mūsų, Palangos miesto savivaldybė kviečia savo socialiniuose tinkluose skelbti nuotraukas iš šventiškai pasipuošusios Palangos, įsiamžinus teminiuose nuotraukų rėmeliuose (#pasakųKalėdosPalangoje), o vaikams prieš miegą nepamiršti skaityti Pasakų parke girdėtas pasakas ir įamžintomis jaukiomis akimirkomis leiskti pasidžiaugti Palangos bendruomenei.

Organizatorių nuotr.