Sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reforma naikina visas valstybines ar savivaldybių pavaldume esančias sanatorijas bei reabilitacijos centrus ir jie tampa tiesiog daugiaprofilinių ligoninių padaliniais, o gal net nedideliais skyriais. Tai reiškia, kad Palangoje, Birštone, Druskininkuose, Elektrėnuose ir kitur neliks nė vienos tokios sanatorijos ar reabilitacijos centro! Norima panaikinti ir vienintelę Lietuvoje ir gerai žinomą Europoje, Skandinavijos šalyse  tokio pobūdžio savarankiškai veikiančią Palangos reabilitacijos ligoninę! Visiškai neaiškios po reformos lieka privačių sanatorijų perspektyvos.

Būtent už tai šį ketvirtadienį bus pasiūlyta balsuoti Seimo nariams – balsuoti už griūtį. Bet aš labai tikiuosi ir viliuosi, jog jie pasisakys ne už abejotiną, nesuprantamą ir visiškai neracionalų sanatorijų ir reabilitacijos centrų naikinimą, o už kiekvieno piliečio teisę nevaržomai sveikatintis ir gauti visas tam reikalingas paslaugas, o ne trupinius nuo daugiaprofilinių ligoninių puotos stalo.

Tad būti ar nebūti?

Šiandien palangiškis Seimo narys Mindaugas Skritulskas užregistravo pasiūlymą grąžinti į Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 39 straipsnių pakeitimo įstatymą, kurio 5 straipsnis apibrėžia Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų sąrašą, reabilitacijos centrus ir sanatorijas. Seimui siūlomame įstatymo variante šių įstaigų nebėra.

Trys motyvai:

1) pacientai neturės galimybės pasirinkti sanatorijos, kadangi daugiaprofilinės ligoninės siųs į savo „sanatorijas“, t. y. filialus;

2) įstatymo palaikytojai aiškina, kad pagrindinis tikslas nukreipti kuo daugiau pacientų į dienos centrus, vadinasi, ateityje reabilitacijai bus skiriamos lėšos tik gydymo reikmėms. Tai reiškia, kad už maitinimą ir apgyvendinimą pacientai mokės iš savo kišenės. Tokiu būdu mažesnes pajamas gaunantiems pacientams reabilitacinis gydymas sanatorijose taps neprieinamas, nes bus per brangus;

3) Tai yra kurortų žlugdymas.

Vakar Seimo narys Antanas Matulas užregistravo siūlymą, kuris palaiko reformos rengėjus – sanatorijų griovėjus.

Praktika rodo, kad tokie pokyčiai Lietuvoje veda į destrukciją.

„Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokios nomenklatūros (reabilitacijos centrai ir sanatorijos) asmens sveikatos priežiūros įstaigų sveikatos sistemoje neegzistuoja... Vienas iš sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformos pagrindinių principų – specializuotų stacionarinių paslaugų daugiaprofiliškumas, monoligoninių integracija kompetencijos centrų pagrindu. Pažymėtina, kad visos medicininės reabilitacijos įstaigų teiktos paslaugos išliks ir jos bus teikiamos integruotai daugiaprofilinėse ligoninėse, o pacientų teisė rinktis tiek sveikatos priežiūros įstaigą, tiek reabilitacijos paslaugas nebus ribojama“, – tikina A.Matulas.

Gerb. A. Matulai, kam mums pasakojate apie tokias teorines galimybes, kai realybėje praktika yra visiškai kitokia ?

Panagrinėkime reformą Palangos pavyzdžiu.

Palangoje šiuo metu veikia šešios sanatorijos ir reabilitacinio gydymo įstaigos, pusės iš jų steigėja yra valstybė. Šiose, valstybinėse įstaigose, yra beveik 800 lovų. Vien per praėjusius metus čia gydėsi ar sveikatinosi 10 300 pacientų iš visos Lietuvos, jų sveikata rūpinosi beveik 550 darbuotojų. Nepandeminiais metais tokių pacientų skaičius kiekvienais metais buvo gerokai didesnis.

Pagal dabar dėliojamus reformos kontūrus, Klaipėdoje, įstaigų susiliejimo principu, veiktų dvi stacionarinės daugiaprofilinės ligoninės. Į vieną iš jų susijungtų Klaipėdos universitetinė, Jūrininkų ir Palangos reabilitacijos ligoninės. Į kitą patektų Klaipėdos respublikinė ir Vaikų ligoninės, šiame konglomerate atsidurtų vaikų reabilitacijos sanatorija „Palangos gintaras“ bei Poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“.

Kaip dvi Klaipėdos daugiaprofilinės ligoninės užpildys esamas beveik 800 vietų mūsų sanatorijose vien savo pacientais, kurie gydytis atvyks tik iš Klaipėdos regiono, nes būsimoji reforma numato būtent regioninį specializuotų sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą? O gal jūs tikite, kad kuri nors, pavyzdžiui, sostinės daugiaprofilinė ligoninė pradės veikti pajūrio ligoninių labui ir pas mus siųs savo pacientus tuo metu, kai pati negalės užpildyti savo filialų lovų ? Pasakos ir tiek.

Akivaizdu, jog sumažėjus lovų užimtumui, dabar sėkmingai Palangoje veikiančios sanatorijos ir reabilitacijos centrai bus priversti susitraukti, vadinasi, tokių paslaugų prieinamumas pacientams gerokai sumažės ir jie bus priversti laukti ilgose eilėse. Pertekline taps esama sukaupta materialinė bazė, o iš beveik 600 dabar šiame sektoriuje dirbančių darbuotojų, ko gero, didžioji dauguma turės persiprofiliuoti (patyrusi reabilitacijos specialistė turės ieškoti galimybės dirbti, pavyzdžiui, chirurgijos skyriuje) arba keliauti į Užimtumo tarnybą.

Sanatorijų ir reabilitacijos centrų vadovai akcentuoja ir tai, jog nėra jokio tokios reformos ekonominio pagrindimo ir analizės, kiek apskritai tai ekonomiškai naudinga. Dabar gi visos šios Palangos įstaigos dirba savarankiškai bei pačios užsidirba ir savo kasdienėms reikmėms, ir plėtrai. Tikite, kad bent tiek pat lėšų joms bus skirta tapus ligoninių skyriais?

Praktika rodo, kad tokie pokyčiai Lietuvoje veda į destrukciją. Kadaise garsi Likėnų sanatorija, prijungta prie Panevėžio ligoninės, šiuo metu merdi ir jai reikalingos nemažos investicijos. Prie Vilniaus veikiantis ir Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei priklausantis “Pušyno kelias” nuo birželio 1 d. jau uždarytas ir sklypas bei pastatai bus parduodami. Santaros klinikoms priklausančią Valkininkų sanatoriją planuojama jau šiemet uždaryti ir paslaugas bei darbuotojus perkelti į Druskininkus, o kadaise sėkmingai veikusi Viršužiglio sanatorija jau nebeegzistuoja. Visas šias įstaigas sieja tai, jog jos buvo ne savarankiškos, o veikė kaip daugiaprofilinių ligoninių padaliniai.

Įstatymo pakeitimo svarstymo stadijoje Seimas palaikė Mindaugo Skritulsko siūlymą, nors kai kas ir dėjo daug pastangų, kad  būtų pasirinktas kitas variantas.

Gerbiamieji Seimo nariai, kreipiuosi į Jus ir labai  prašau: nežlugdykite Lietuvos sanatorijų ir reabilitacijos centrų, ketvirtadienį balsuodami palaikykite palangiškio Seimo nario  Mindaugas Skritulskas  siūlymą! Ar galėsite pažiūrėti Lietuvos žmonėms į akis, atėmę iš jų teisę gauti pilnavertį ir savalaikį sanatorinį ar reabilitacijos gydymą jų pageidaujamoje šalies įstaigoje? Ar, balsuodami už kurortų žlugdymą, galėsite pažiūrėti Lietuvos kurortų gyventojams, o svarbiausia pacientams, kuriems reikalingas reabilitacinis gydymas  į akis?

Privačius būstus Palangoje nuomojantys konstatuoja – per Jonines kurortas – perpildytas žmonių.

„Užsakinėja žmonės iš anksto. Seniau spontaniškai sugalvodavo važiuoti, dabar iš anksto užsisako“, – kalbėjo būsto nuomotojas Edas Balkaitis.

Ir viešbučių bei svečių namų savininkai tvirtina tą patį.

Seniau spontaniškai sugalvodavo važiuoti, dabar iš anksto užsisako.

„Joninėms ne tik, kad gausu, labai gausu. Mes esame labai patenkinti, nes tikrai ilgą laiką nebuvo (poilsiautojų – red. past.). Gegužis buvo šaltas ir birželis, deja, tik šioks toks“, – teigė „Astos vilos“ savininkė Irena Švanienė.

Į Palangą suplūdo ir tie, kurie čia turi antrąjį būstą. Sako, net daugiau nei įprasta autobusu į kurortą važiavo. Ypač gausu kauniečių.

Kai kurie būstus nuomojantys atviri – atvykusiems reikia plačiau piniginę atverti.

„Pas mus nelabai, nes mes turime daug užsakymų iš senų klientų. Tai kažkur 40–50 proc. didėja, bet čia tik dviem naktims, o paskui vėl viskas stoja į vietas“, – sakė E. Balkaitis.

Kiti aiškina, kad kainos kurorte nesikandžioja, bent jau pas privatininkus.

„Apytiksliai pasakysiu, jei dvivietis (kambarys – red. past.) privačiame sektoriuje 60–70 eurų, tai liepos mėnesį plius 10 eurų. Tai nėra ženklus didėjimas“, – kainas Palangoje komentavo I. Švalnienė.

Bet yra ir įspūdingų nakvynės kainų. Trys naktys gali kainuoti ir per 1 800 eurų.

Kai kurie poilsiautojai sako turintys tokią tradiciją per Jonines atvykti į kurortą ir žino, kad norint išlošti, nakvynę reikia užsisakyti iš anksto.

„Patogu su mažu vaiku, niekur skristi nereikia. Prie pat jūros išsinuomojome kotedžą, tai labai gerai. Užsirezervavome jau praeitais metais – ir pigiau, ir paprasčiau“, – dalinosi poilsiautojas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Jaunimas išvažiuoja ten, kur dar šiltesni orai, o man jau užteks. Atvažiavome švęsti mano 80-metį“, – sakė Basanavičiaus gatvėje kalbinta moteris.

„Tos jūros pasiilgstam, pušyno ošimo, gryno oro. Norisi kartais nuo kasdienybės atsiplėšti ir į šurmulį patekti“, – kalbėjo kita poilsiautoja.

Joninių savaitgalis – labai aktyvaus vasaros sezono pradžia.

Maisto kainomis poilsiautojai nesiskundžia. Tikina, kad taupant galima ir patiems pasigaminti, o kavinių darbuotojai sako, kad kainos – pagal kišenę. Dienos pietus galima suvalgyti ir už 6 eurus arba tik kepsnį už 18 eurų. 

Kad Palangoje tiek žmonių, turizmo specialistai nesistebi – juos ir geri orai atviliojo, ir ilgasis savaitgalis, ir renginių kurorte gausa.

„Joninių savaitgalis, o dar kai jis tampa ir ilguoju savaitgaliu, tai tikrai žmonės pasinaudoja proga, pasiplanuoja savo ilgesnes dar atostogas. Mes jau turime tokią tradiciją, kad Joninių savaitgalis – labai aktyvaus vasaros sezono pradžia“, – teigė turizmo informacijos centro vadovė Rasa Kmitienė.

Kai kurie verslininkai sako, kad Joninės – tik preliudija.

„Paprastai žmonės atvažiuoja, atšvenčia Jonines ir išsiskirsto. Jau daug metų, pagal savo patirtį galiu konstatuoti, kad vasarą poilsiautojai Palangoje pradeda nuo maždaug liepos 10 d.“ – komentavo I. Švanienė.

Palangiškiai net meldžiasi, kad tik vasara pelną neštų.

„Duok Dieve, kad nelytų. Tik poterius ir kalbame iš ryto „Dieve, padėk, kad nė lašiuko“, – šypsojosi vyras.

Ilgąjį Joninių savaitgalį žmonių antplūdis buvo ir Neringoje.

Visi 12 Klaipėdos paplūdimių gelbėjimo postai veikia, dirba maksimalus gelbėtojų skaičius. Pasak gelbėtojų vado Aleksandro Siakki, kol kas gelbėti skęstančiųjų dar neteko, bet ne visi poilsiautojai elgiasi atsakingai.

Palangos gelbėtojų vadovas Jonas Pirožnikas pasakojo, kad pajūryje karšta ne tik dėl kaitrios saulės, gelbėtojai turi daug darbo aiškindami poilsiautojams, kad pripučiamais čiužiniais plaukioti Lietuvos pajūryje draudžiama, tai yra pavojinga, nes bangos gali tokius poilsiautojus nejučia nuplukdyti toli nuo kranto.

„Tikėtina, kad taip elgiasi atvykėliai, mūsiškiai žino, kad jūroje pripučiami čiužiniai neleistini. Dažniausiai jie kalba rusiškai, todėl nežinau, ar tai rusai, baltarusiai ar ukrainiečiai, bet kiekvienam jų tenka aiškinti taisykles ir perspėti apie pavojus“, – apie savaitgalio aktualijas kalbėjo J.Pirožnikas.

Penktadienį Melnragėje buvo pasimetęs vaikas. Medikai turėjo darbo suteikti pagalbą dėl smulkių traumų. Ne vienam poilsiautojui reikėjo pagalbos dėl šilumos ir saulės smūgių

Į Melnragę penktadienį važiavo ir policininkai. Čia jau darbuojasi vagys. Poilsiautojai prarado kuprinę ir rankinę. Kiek vėliau jos jau tuščios rastos numestos kiek toliau nuo paplūdimio, kopose.

„Paplūdimiuose nemažai girtaujančių. Matome, kad žmonės perlenkia ir kaitindamiesi. Pirmą kartą atėję kaitinasi taip ilgai, kad oda tampa skaisčiai raudona. Nenuostabu, tikra vasara į pajūrį atėjo tik šį savaitgalį“, – kalbėjo A,Siakki.

O mes, palangiškiai, žinoma leisime. Netgi ne leisime, o prašome valstybės padėti mums atstatyti Šventosios uostą, kadangi viena Palangos miesto savivaldybė tai padaryti finansiškai nepajėgi.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, vadovaujamas M. Majausko, šiandien lankėsi Palangoje bei domėjosi Šventosios uosto statybos darbų eiga. Šio darbinio susitikimo metu buvo aptarta Šventosios uosto statybos darbų eiga, projekto tęstinumo ir finansavimo perspektyvos. Pasivaikščioję po Šventosios uostą Biudžeto ir finansų komiteto nariai vienbalsiai palaikė šį projektą, pritarė jo svarbai ir darbų tęstinumui bei pasisakė už valstybės lėšų skyrimą tolesniems Šventosios uosto statybos darbams.

Šiuo metu, kaip žinia, Šventosios uoste kuriama priekrantės žvejams reikalinga infrastruktūra: numatyta sutvarkyti ir pailginti krantinę, įrengti slipą, padedantį žvejams lengviau nuleisti į vandenį savo valtis, taip pat – gervę, skirtą iškrauti sugautą laimikį, žvejybos įrangą, valtis. Ne mažiau svarbus darbas – pastato, skirto  žvejų valtims, žvejybos įrangai bei pagautam laimikiui laikyti, statyba.

Siekiant užtikrinti patogų privažiavimą, rekonstruojama ir į Šventosios uostą vedanti Prieplaukos gatvė. Taip pat įrengiama priekrantės žvejams labai reikalinga automobilių stovėjimo aikštelė.

Tolesnis laukiantis labai svarbus uosto statybos darbų etapas – molų statyba.. Tačiau finansavimas molams statyti kol kas nėra skirtas, o vien savo lėšomis Savivaldybė juos įrengti tikrai nepajėgs. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariams akcentavau, jog, kol molai nebus įrengti, tolesni uosto statybos darbai netektų prasmės, kadangi, net ir pagilinus įplauką į uostą, ji greitai bus užnešta smėliu, ir žvejų laivai ar jachtos įplaukti negalės.

Išsakiau nuomonę, jog būtų tikslinga molams statyti reikiamas lėšas numatyti valstybės biudžete, išskirstant jas per trejus  metus.

Svarbu ir tai, kad molai, be savo pagrindinės funkcijos, atliktų ir kitą ne mažiau svarbią – stabdydami smėlio migraciją, jie padėtų spręsti aplinkosaugines problemas.

Ačiū Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariams, komiteto pirmininkui Mykolui  Majauskui, mūsų parlamentarui Mindaugui  Skritulskui už Palangai rodomą dėmesį ir palaikymą.

Tikiu, kad bendromis jėgomis rasime geriausius sprendimus, kad Šventosios uostas netolimoje ateityje turėtų molus ir galėtų priimti laivus bei jachtas.

Nuotraukose pamatysite, kaip uostas keičiasi nuo jo statybos darbų pradžios.

Statistikai prognozuoja, kad atostogos Lietuvoje bus brangesnės. Savaitė šeimai – daugmaž 200 eurų. 

„Kainų augimas gali būti įvertintas tik procentiškai. Iki 15 proc. maksimaliai svečiai gali pastebėti kainų augimą. Mes manom, kad pradžioje infliacija buvo labai bauginanti – verslas skaičiavo savo savikainas ir visa kita, atliko namų darbus ir manau, kad kažkiek pavyks sumažinti tą kainų augimą. Vertiname ir tai, kad atsidaro užsienio šalys ir užsienio turistai gali pas mus atvykti. Įvertinus visas šias aplinkybes, kainos turėtų augti apie 10 proc. Kiek ta savaitė išbrangs šeimai, priklauso nuo to, kurią vietą pasirinks, nes pasiūla Palangoje – labai plati: nuo vilų, kotedžų iki keturių žvaigždučių viešbučių. Viskas priklauso nuo klientų poreikių, lūkesčių ir pasirinkimų“, – kalbėjo Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Ingrida Valaitienė.

Liepos ir rugpjūčio mėnesiais už naktį Palangoje gali tekti pakloti virš 100 eurų.

„Birželio mėnesį keturių žvaigždučių viešbutyje standartinis dvivietis kambarys dviems asmenims su pusryčiais yra apie 75–85 eurai. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais kainos šoktelėjo – tai yra vasaros pikas – prasideda nuo 100–120 eurų už dvivietį“, – teigė I. Valaitienė.

Anot I. Valaitienės, turistų srautai Palangoje nesumažėję ir įprasti tokiam metų laikui, tačiau taip pat tikisi, kad per pandemiją Lietuvoje atostogavę vietiniai sugrįš ir šiais metais.

„Jis (Palangos kurortas – red. past.) nėra tuščias. Rezervacijos juda, viešbučiai turi atitinkamą užimtumą. Savaime aišku, mes esame priklausomi nuo orų – yra palanki arba nepalanki situacija mums. Vaikučiai baigia mokslus, tai birželį nuo antros savaitės jau judesys prasideda didesnis. Nuo Joninių visada tas turistų srautų aktyvumas išauga. Mes dedame visas pastangas į naujienas. Verslas pristato naujienas – atsiranda naujų maitinimo įstaigų, koncertų salėje renginiai grįžta į priešpandeminį lygį, pats miestas – išpuoštas gėlėmis, naujomis terasomis, kuriose dar neskambėjo muzika ir nebuvo pakviesti svečiai. Miestas yra gyvas, pasiruošęs priimti svečius ir mes tikrai tikimės, kad vietiniai, kurie šį kurortą per pandemiją atrado iš naujo, rekomendaciją davė ne vienam ir sulauksime didelio svečių srauto“, – sakė I. Valaitienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Į Palangą daugiausiai vyksta patys lietuviai, tačiau atvažiuoja ir vokiečiai bei prancūzai.

„Jau matome atsigavimo ženklus. Aišku, pirmiausia tai yra kaimyninės šalys – Latvija, Lenkija, taip pat Vokietija, Prancūzija. Dar ankstoka spręsti, kadangi rezervacijos gali būti ir atšaukiamos. Faktais galėsime kalbėti jau pasibaigus birželiui arba liepai. Didžioji dalis – apie 70–80 proc. – turbūt išliks lietuvaičiai“, – teigė I. Valaitienė.

Vokietijos turistai dažniau renkasi Neringą nei Palangą.

„Vokiečių rinkai Neringa yra labai pamėgtas kampelis. Turistinės grupės ir pavieniai (keliautojai – red. past.) labiau Neringą rinkdavosi. Mes matome taip pat, kad truputėlį atgyja ir Palangoje, bet dar anksti apie tai kalbėti. Tik buvo kurorto atidarymas, tai dabar tik ir skelbiamės, kad visi yra pasiruošę, aktyvūs, pristato naujienas ir kviečia jas išbandyti“, – komentavo I. Valaitienė.

Per pandemiją turistai įprato lengvai ir be nuostolių atšaukinėti viešbučių rezervacijas, tačiau Palangoje po truputį grįžtama prie „griežtesnių sąlygų“.

Mes jau seniai nesilyginame su Turkijos ar Graikijos kurortais. Kiti kurortai mums neprilygsta.

„Svečiai įprato, kad galima rezervuotis, o po to laisvai anuliuoti rezervaciją, pakeisti datą. Jau yra naujos tradicijos ir nauji įpročiai, atsiradę per pandemiją. Stengiamės po truputį grįžti prie griežtesnių sąlygų, kad klientui tas lankstumas dar vis išliktų. Šiuo metu yra galimybė klientui mokėti mažesnę kainą, bet jis negali atšaukti rezervacijos. Klientas gali mokėti ir didesnę kainą, bet pasilieka galimybę atšaukti rezervaciją iki pat savo atvykimo dienos. Visos galimybės – kliento rankose“, – tvirtino I. Valaitienė.

Jau ne pirmi metai lietuviai piktinasi, kad atostogauti Palangoje – didelė prabanga, tad mieliau renkasi skristi į Turkiją ar Graikiją.

„Girdime tokių pasisakymų ne pirmi metai, visi tai žinome, bet mes jau seniai nesilyginame su Turkijos ar Graikijos kurortais. Lietuvos pajūris yra Lietuvos pajūris ir kiti kurortai mums neprilygsta. Gegužė buvo palankesnė išvykstamajam turizmui (šaltas pavasaris), bet mes tikimės atsigriebti birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais. Vasaros sostinė yra Palanga“, – užtikrintai sakė Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė.

Atlikėja su vyru dviračiais keliavo po visą Palangą, aplankė ir jos centrą, ir pakraščius.

„Galėčiau Palangos merui tokį didelį, riebų pagyrimą pasakyti: Palanga sutvarkyta idealiai. Vadinasi, gera ranka valdo Palangą“, – džiaugėsi N. Bunkė.

Palangą ji palygino su sostine, kurioje pati gyvena.

Palanga sutvarkyta idealiai. Vadinasi, gera ranka valdo Palangą.

„Visi pakraščiai nušienauti. Tai ne Vilnius – Palangėlėje jūs didesnės žolės nepamatysite. Ir gėlytės pasodintos. Miela, malonu. Tiesiog nerealu. Žodžiu, Š. Vaitkui linkėjimai“, – pabrėžė N. Bunkė.

Dainininkės paminėta nepjauta žolė Vilniuje – aktuali tema sostinės gyventojams. Tiesa, ji auginama ne dėl to, kad būtų pamiršta ją nupjauti – tiesiog tokia Vilniaus politika. Jau dvejus metus aktyviai auga vešlios pievos. Natūralios pievos laisvai želia prie Vilniaus greitkelio, Barbakano kalno, žaliuosiuose ruožuose tarp eismo juostų, transporto žieduose. Prie pėsčiųjų ir dviračių takų šienaujama tik iš kraštų, o prie Baltojo tilto, Misionieriaus soduose šienaujama aukštesnė nei 10 cm žolė.