Joje dalyvaus Lenkijos ir Prancūzijos karinių oro pajėgų naikintuvai F-16 ir „Rafale“.

„Skrydžių metu Palangos gyventojai ir svečiai gali girdėti bei matyti skrendančius Baltijos oro policijos misiją sustiprinančius naikintuvus, nes skrydžiai bus atliekami žemame aukštyje, o virš Baltijos jūros bus leidžiami šiluminiai užtaisai“, – teigiama pranešime.

NATO oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma iš Lietuvos ir Estijos.

Kaip pranešė Klaipėdos apskrities policija, apie 22.19 val. Medvalakio gatvėje, daugiabučio kieme, ant suoliuko, buvo rastas mirusio 41 metų vyro kūnas be išorinių smurto žymių.

Pradėtas tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Vėlų ketvirtadienio vakarą savo feisbuko profilyje M. Katunskytė paskelbė, kad vienoje Palangos kavinių visų lauks birželio 2 dieną .

Moteris po šiuo skelbimu sulaukė didžiulio palaikymo. Tad penktadienį Monika paliko naują  įrašą, kuriame  padėkojo ją palaikiusiems ir užsiminė, jog šią vasarą J. Basanavičiaus gatvėje dainuos ir savo mamos dainas.

„Nuoširdžiai noriu visiems padėkoti už tokį stiprų palaikymą. Man jūsų visų gražūs palinkėjimai ir tikėjimas manimi suteikia daug stiprybės. Nenuvilsiu jūsų! Darysiu tai, ką darė mamytė, būsiu stipri ir džiuginsiu jus visus savo ir mamytės dainomis“, – rašė moteris. 

2006 metų balandį Palangoje per konfliktą žmogų nušovusiam, tuomet 23-ejų, M. Civinskui Klaipėdos apygardos teismas skyrė dešimt metų kalėjimo ir nurodė atlyginti žalą nužudytojo artimiesiems. Vėliau šį nuosprendį paliko galioti Apeliacinis teismas. Nuosprendžius kaltininkas išgirdo būdamas beveik 40-ties metų.

Nuteistasis kreipėsi ir į LAT, šio teismo teisėjų kolegija trečiadienį konstatavo, kad M. Civinskas, turėdamas užtaisytą ginklą ir dalyvaudamas priešiškai nusiteikusių, anksčiau jau muštynėse dalyvavusių jaunuolių konflikte, suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį.

„Išsitraukdamas ginklą ir iššaudamas, kai šalia yra grupė fiziškai konfliktuojančių (besimušančių) žmonių, nuteistasis numatė, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse nustatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. nors nesiekė ir nenorėjo nužudyti žmogaus, tačiau nušovė nukentėjusįjį“, – paskelbė teismas.

Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Palangiškis M. Civinskas 13 metų slėpėsi Airijoje, tačiau 2019 metais užsienyje buvo sulaikytas ir suimtas. Vyras buvo įtrauktas į Europoje ieškomiausių asmenų sąrašą, policija nurodė, kad jis buvo žinomas „Gango“ arba „Gangrieliaus“ pravarde.

Bylos duomenimis, 2006 metų pavasarį automobilių vairavimo aikštelėje Palangoje aiškinantis tarpusavio santykius vyras vieną kartą šovė į nugarą savo draugui, šis dėl krūtinės ląstos sužalojimo ir kairiojo plaučio pažeidimo netrukus Palangos ligoninėje mirė.

Nustatyta, kad nužudytasis sužalotas medžiokliniu šautuvu, šauta iš labai artimo atstumo.

M. Civinskas savo kaltės nepripažino ir teigė, kad jis kartu su dviem draugais, iš kurių vienas buvo nukentėjusysis, atvažiavo į įvykio vietą išsiaiškinti santykių su kitais vaikinais. Jų palaikyti dviem automobiliais atvyko vaikinai iš Kretingos.

Prasidėjus muštynėms pasigirdo šūvis, visi išsilakstė, o pašautas nukentėjusysis buvo įkeltas į automobilį. Kartu buvęs bičiulis nuvežė sužeistą draugą į ligoninę, o kaltinamasis iš aikštelės pabėgo, nes išsigando, kad gali būti neteisingai apkaltintas.

Bylą pirmąja instancija išnagrinėjęs apygardos teismas, įvertinęs kaltinamojo ir visų teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų parodymus, nustatė, kad įvykio dieną išsiaiškinti dėl boulinge kilusio konflikto susitiko dvi jaunuolių grupės.

Vieną jaunuolių grupę sudarė M. Civinskas, jo nušautas draugas ir dar vienas bičiulis, kitą jaunuolių grupę sudarė šeši jaunuoliai. Nors kaltinamasis teigė, kad konflikte dalyvavo nenustatytas skaičius asmenų ir bet kuris iš jų galėjo nušauti jo draugą, tačiau teismas tokius kaltinamojo parodymus atmetė kaip visiškai nekonkrečius ir vertino kaip jo pasirinktą gynybos poziciją.

Teismas iš kaltinamojo priteisė nužudytojo motinai 15 tūkst. eurų neturtinės žalos, seserims – po 5 tūkst., dukrai – 10 tūkst., taip pat priteisė po 1,8 tūkst. eurų turtinės žalos seserims ir 17,4 tūkst. turtinės žalos (netektas išlaikymas žuvus tėvui) nužudytojo dukrai.

Kai kuriuos Palanga traukia visais metų laikais, bet daugiausia poilsiautojų privilioja vasara.

„Panašu, kad šiais metais turėsime ir vokiečių, ir airių, britų, tų pačių brolių estų bei latvių, kurie jau dabar intensyviai domisi apgyvendinimo kainomis, renginiais, ypač parkavimo galimybėmis. Netgi ne sezono metu, jau dabar sulaukiame daug lankytojų – ne tik lietuvių, bet ir latvių“, – kalbėjo Turizmo informacijos specialistė Aušra Stankevičienė.

Vilčių kupini ir kurorto verslininkai. Sako, kad vasarai apie 15 proc. viešbučių jau dabar rezervuota.

„Kai kurie atvažiuoja su vaikais, kiti su augintiniais ar turintys kitų savo poreikių, todėl sveikatinimo procedūras, papildomas paslaugas reikėtų planuoti kuo anksčiau, nes būna didesnė pasiūla“, – kalbėjo Turizmo informacijos centro vadovė Rasa Kmitienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ir naujienų kurortas turi. Modernus tapo išsiplėtęs Palangos turizmo informacijos centras. Čia – daug staigmenų. Turistai gali susipažinti su nauju „Gintaro“ maršrutu Baltijos pakrantėse, nusifotografuoti senosios Palangos fone ar, žiūrėdami parodą, dėlioti istorines kurorto nuotraukas.  Yra net kino teatras.

„Žiūrėdami 3D filmą, lankytojai galės keliauti istoriniais laikmečiais. Taip pat virtualioje erdvėje leistis į kelionę po senąją Palangą“, –  pristatė naujienas R. Kmitienė.

Žiūrėdami 3D filmą, lankytojai galės keliauti istoriniais laikmečiais. Taip pat virtualioje erdvėje leistis į kelionę po senąją Palangą.

Po kurortą išsibarstė ir daugiau informacinių terminalų. Vasarai rengiama dar daugiau naujovių. Palangiškiai tikina, kad ir kainos neturėtų kilti, kadangi kelionės į užsienį daugiausiai dėl skrydžių brango. Esą gali būti, kad kainos Lietuvos pajūryje poilsiautojų nebegąsdins. Bet palangiškiai pastebi, kad ne kainos kurorte svarbiausia.

„Viską lemia tik oras. Jeigu – geras, žmonių daug. Ypač savaitgaliais“, – teigė palangiškė.

„Jeigu tik geri orai, kurortas labai greitai užsipildo, privažiuoja poilsiautojų“, – pritarė ir kitas vietos gyventojas.

Palangai praėjusi vasara buvo dosni. Tiesa, verslininkai guodėsi, kad sąskaitos už elektrą bei šildymą dalį pelno suėdė.

Vilniui atsisakius idėjos sostinėje pastatyti paminklą Gedimino pr. – Vilniaus gatvės skvere, paminklui vietą rado Palanga – miestas, kuriame prezidentas lankė mokyklą ir mėgo ilsėtis.

„Vilnius atsisakė ne apskritai įamžinimo, o šito  įamžinimo. Tikiuosi, kad prezidentas A. Smetona ras garbingą vietą ir Vilniaus landšafte ir tas projektas bus įgyvendintas nepaisant visų samprotavimų“, – antradienį Palangoje žurnalistams sakė prezidentas.

G. Nausėda teigė apgailestaujantis, kad istorikai bei publicistai dažnai „pavagia iš A. Smetonos ketvirtį amžiaus jo gyvenimo“.

Tikiuosi, kad prezidentas A. Smetona ras garbingą vietą ir Vilniaus landšafte ir tas projektas bus įgyvendintas nepaisant visų samprotavimų.

„Mes kažkodėl galvojame, kad A. Smetona buvo kažkur pasislėpęs ir staiga atsirado 1926 metais, įvykdžius valstybės perversmą, kaip jie sako, ir vertiname jo veiklą tiktai tuo paskutiniuoju jo gyvenimo laikotarpiu. Man Antanas Smetona yra žmogus, kuris nuo pat jaunumės, dar nuo progimnazijos suolo ėmė domėtis draudžiama lietuviška spauda, nešė lietuvišką žodį, rašė publicistiką ir darė tai talentingai“, – kalbėjo prezidentas.

Pasak šalies vadovo, mažiausia ką gali padaryti Lietuva A. Smetonai, kuris kilo į pirmuosius ideologinius mūšius dėl Lietuvos nepriklausomybės ir kuris visą gyvenimą gyveno Lietuvos idėja, tai dar kartą nusilenkti.

„Bet, kad turėtume kur nusilenkti, reikia turėti jo atvaizdą ir jo simbolį. (...) Man pačiam lankantis Palangoje dar ne kartą norėsis stabtelti prie pirmojo prezidento paminklo ir pasakyti jam ačiū, kad mes turime sutaurintą Lietuvos simbolį ir dėl to simbolio mes kovojome“, – sakė G. Nausėda.

Sostinė paminklo atsisakė

2021 metais Vilniaus miesto savivaldybei atsisakius įgyvendinti tuomet konkursą laimėjusį paminklo A. Smetonai projektą, jį statyti pasisiūlė Palanga. Tų pačių metų liepą Vyriausybė kurortui perdavė autorines paminklo teises, jis turėjo būti atidengtas pernai.

Dar buvusios Vyriausybės skelbtą paminklo A. Smetonai konkursą 2020-ųjų spalį laimėjo projektas „622522“, jo autoriai – Gediminas Antanas Sakalis, Kazys Venclovas, Indrė Rakauskaitė.

Autoriams teko perprojektuoti architektūrinę dalį, nes Vilniuje skulptūra turėjo stovėti šalia judrios gatvės, o Palangoje atsidūrė greta žalumos.

„Vieta tikrai gera, ten sudėtinga vieta, Vilniuje, o čia – laisva, nėra aplink papildomų akcentų ar pastatų, istorijos ir visa kita“, – teigė skulptorius K. Venclovas.

Anot jo, skulptūra pagaminta iš storos geležies, kuris yra tvirtybės simbolis. Bandyta perteikti iškilaus šalies veikėjo svarbą kaip politiko, vadovėlių rašytojo, kalbos normintojo.

„Todėl pati skulptūros forma įgavo knygos atvarto arba knygos viršelio formą. Ir, žinoma, paties A.Smetonos kaip asmenybės, prezidento nuotrauka, kuri pritaikyta pjovimui metalo plokštėje, atspindi neperdirbtą, ne dailininko perkurtą veidą, o tokį, koks buvo“, – žurnalistams sakė K. Venclovas.

Architekto G. A. Sakalio teigimu, vienokią skulptūrą praeiviai matys šviečiant saulei, kitokiu kampu ji atsiskleis krentant šešėliui ir sutemus, tuomet „atsiranda švietėjiška A. Smetonos veikla – šviesa“.

R. Dačkaus / Prezidentūros nuotr.

Bendruomenė neprieštaravo

Palangos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Robertas Trautmanas teigė, jog kurorte diskusijų dėl pirmojo prezidento skulptūros pastatymo nekilo.

„Yra trys faktoriai, kurie susiję tampriai su Antanu Smetona ir Palanga. (...) Šiandien sukanka 130 metų kai jis baigė Palangos progimnaziją. Taip pat jis buvo derybinėje grupėje dėl Palangos grąžinimo Lietuvai, vienas pagrindinių žmonių, kurio dėka Palanga šiandien priklauso Lietuvos Respublikai“, – teigė jis.

Kurortas skulptūrai parinko skverą tarp Birutės alėjos ir A. Mickevičiaus gatvių sankryžos, visai greta Baltosios vilos, kur, anot R. Trautmano, prezidentas praleido ne vieną vasarą čia ne tik poilsiaudamas, bet ir tvarkydamas valstybinius reikalus.

Kultūros ministerija A. Smetonos įamžinimo paminklui dar 2021-aisiais buvo skyrusi 250 tūkst. eurų. Palangos savivaldybė prisidėjo dar 100 tūkstančių eurų.

A. Smetona Lietuvos prezidento pareigas ėjo 1919–1920 ir 1926–1940 metais. Jis žuvo 1944 metais Jungtinėse Valstijose, kilus gaisrui jo namuose.

Lietuviai pripažįsta A. Smetonos nuopelnus dėl atkurto Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo tarpukariu, valstybės pažangos tuo metu, tačiau kartais prieštaringų vertinimų sulaukia jo atėjimas į valdžią perversmo būdu ir pasitraukimas iš Lietuvos sovietų okupacijos akivaizdoje.

Projektuojamame pastate numatoma įrengti apie 300 vietų akustinę salę, kurioje galės repetuoti ir koncertuoti tiek solistai, maži muzikos kolektyvai, tiek ir orkestrai bei chorai iš Palangos ir visos Lietuvos, čia vyks kameriniai koncertai, teatro spektakliai.

Palangos meras Šarūnas Vaitkus sako, kad šios statybos suplanuotos, kai buvo nuspręsta buvusios vasaros estrados vietoje statyti dabartinę miesto koncertų salę.

„Statyba nėra nauja idėja – dar prieš gerą dešimtmetį apsisprendus Palangoje pastatyti modernią koncertų salę buvo nutarta greta jos pastatyti ir mažesnį kultūros reikmėms skirtą pastatą – Muzikos ir meno namus“, – BNS sakė Š. Vaitkus.

Dar statant koncertų salę buvo suprojektuoti požeminiai praėjimai į būsimuosius namus.

Pagal paviešintus projektinius pasiūlymus ovalo formos, apie 12 metrų aukščio pastatas požeminiais koridoriais bus sujungtas su šalia esančia pagrindine miesto koncertų sale.

„Dar statant koncertų salę buvo suprojektuoti požeminiai praėjimai į būsimuosius namus“, – teigė Palangos meras.

Anot jo, Muzikos ir meno namų projektas bus parengtas šiais metais ir tik tada paaiškės, kiek statyba gali kainuoti, bus ieškoma lėšų.

„Parengus projektą ir žinant sąmatas, paaiškės preliminari būsimojo pastato kaina. Tiksli kaina paaiškės pasibaigus rangos darbų konkursui. Parengus projektą bei gavus statybos leidimą bus ieškoma finansavimo šaltinių“, – sakė Š. Vaitkus.

Palanga turi profesionalų pučiamųjų orkestrą, tęsiantį dar grafų Tiškevičių laikais kurorte suformuotas pučiamųjų muzikos tradicijas. Būsimieji Muzikos ir meno namai taps ir pagrindine orkestro baze.

Prieš ultimatumą – mitingas

Konkurencijos tarybos darbo grupė dar praeitą rudenį pateikė savo nedviprasmiškas išvadas – Palangos savivaldybė baseiną privalo perduoti valdyti privatininkams.

Pernai lapkritį savivaldybės administracija gavo Konkurencijos tarybos pranešimą, kuriame pranešta, kad ketinama priimti nutarimą, jog Palangos miesto savivaldybė per 12 mėnesių nuo nutarimo priėmimo ir paskelbimo perduotų miesto baseiną privačiam verslui.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Greitai po to, gruodžio pradžioje, prie Palangos baseino į protestą buvo susirinkę apie pusė tūkstančio žmonių su plakatais.

Jie buvo atėję išreikšti savo nuomonę dėl, jų manymu, neteisingų Konkurencijos tarybos reikalavimų.

Paskelbus mums nepalankų sprendimą, rankų nenuleisime ir teisybės ieškosime teismuose.

„Konkurencijos taryba reikalauja perduoti privatininkams viešąjį turtą, kurį valstybė ir savivaldybė pastatė už viešąsias lėšas ir kuriais naudojasi visuomenė. Pavyzdžiui, nuo atidarymo pradžios 76 tūkst. kartų Palangos moksleiviai baseinu pasinaudojo nemokamai. Kai mūsų ir visos šalies bendruomenė turi priimtinas paslaugų kainas šiame baseine, kokiu pagrindu mes turime atiduoti viešąjį turtą, pastatytą už viešuosius pinigus, verslui?“ – tuomet klausė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Kodėl turi atiduoti?

Teigiama, kad Palanga 20 metų neturėjo baseino ir laukė, kol ateis privatus verslas ir pastatys baseiną, investuos savo lėšas ir suteiks viešąsias paslaugas.

Tačiau privačių investicijų nesulaukė. Todėl 2017 m. savivaldybė ėmėsi iniciatyvos, parengė techninį projektą, gavo valstybės finansavimą ir baseiną pastatė, jis buvo atidarytas 2019 m.

Nuo atidarymo baseiną valdo Palangos savivaldybei priklausanti įmonė „Palangos investicijų valdymas“.

Miesto valdžia akcentavo, kad jai nesuprantamas reikalavimas už 6,2 mln. eurų pastatytą baseiną, kuriame daugelis palangiškių paslaugas gauna nemokamai arba su didele nuolaida, perduoti į privačias rankas.

Taryba laikosi savo

Šią savaitę vykusiame Konkurencijos tarybos posėdyje dėl Palangos baseino esą nepasigirdo nieko naujo.

Anot kurorto mero Š. Vaitkaus, stebuklas neįvyko.

„Konkurencijos tarybos darbo grupė ne tik pakartojo tuos pačius teiginius, kuriuos jau skaitėme rudenį mums atsiųstame pranešime, bet ir dar labiau sumenkino savivaldos teisę pačiai rinktis, kaip jai valdyti savo pačios pastatytą turtą ir teikti viešąsias paslaugas“, – piktinosi Š. Vaitkus.

Pareikšta, kad Palangos savivaldybės argumentai nėra reikšmingi, nes „savivaldybė neužtikrina galimybės konkuruoti dėl teisės teikti paslaugas, savivaldybės paaiškinimai nekeičia tyrimo grupės išvadų, o paslaugų kaina nėra veikiama konkurencinės įtampos“.

Šie motyvai skambėjo Konkurencijos tarybos baigiamajame posėdyje.

„Mes tikimės, jog išklausymo posėdis turėjo būti skirtas ne tik išklausyti, bet ir įvertinti savivaldybės poziciją. Mums atstovaujantys advokatai argumentavo, kad savivaldybės turi pareigą užtikrinti viešąsias paslaugas, ir, įgyvendinant šią pareigą, turi būti paisoma visuomenės, o ne privačių asmenų interesų, ieškoma racionaliausių būdų savo turtui valdyti. Biudžetinė įstaiga, kuriai deleguotos šios funkcijos, nėra privilegijuota ir niekaip nevaržo bei negali varžyti privačių iniciatyvų. Net Konstitucinis Teismas nepasisakė, kad vidaus sandoriai, kuriuos gali vykdyti savivaldybės, prieštarauja tam tikroms Konkurencijos įstatymų normoms“, – argumentus dėstė Š. Vaitkus.

Laukia kadencijos pabaigos?

Savo sprendimą Konkurencijos taryba ketina skelbti balandžio 26 d.

Anot Palangos vadovo, tai labai neįprastas ir itin dviprasmiškas tokio ilgo termino nustatymas, juolab kad šios institucijos darbo grupė faktiškai jau rudenį parengė ir paviešino savo verdiktą, o analogiški sprendimai po baigiamojo posėdžio paprastai būdavo skelbiami jau kitą dieną.

Be to, Konkurencijos tarybos pirmininko Šarūno Keserausko kadencija baigsis šių metų balandžio 4 d.

„Tai ko delsia Konkurencijos taryba? Kodėl verdiktą dėl Palangos baseino norima paskelbti tada, kai Š. Keserauskas jau užbaigs savo kadenciją? Kažko bijoma, ar tiesiog dabartinis Konkurencijos tarybos vadovas nenori dalyvauti šiame, kaip matyti, ganėtinai apytamsiame reikale? Tad laukiame balandžio 26 d. Paskelbus mums nepalankų sprendimą, rankų nenuleisime ir teisybės ieškosime teismuose“, – tvirtino Palangos meras.

Vieningai parodykime, jog esame kartu su Ukrainos piliečiais, kurie jau metus kovoja už savo ir visų mūsų laisvę.

Akcijos metu Palangoje apsistoję ukrainiečiai – Senosios gimnazijos gimnazistai – skaitys eiles apie laisvę lietuvių kalba, į susirinkusiuosius kreipsis ukrainiečių bendruomenės „Sodyba“ pirmininkė Irina Holoborodko bei bendruomenės „Palangos santarvė“ pirmininkė Daina Eimanavičienė.

Vėliau visi akcijos dalyviai bus pakviesti ant jūros tilto susikibti rankomis, taip parodant palaikymą ir vienybę su Ukraina. Ši akimirka bus įamžinta bendroje nuotraukoje, kuria kviesime dalintis socialiniuose tinkluose.

Akcijos dalyviai kviečiami pasipuošti Lietuvos ir Ukrainos šalių atributika.