Palanga turės daugumą

Pagal naująjį projektą Danės rinkimų apygardoje Vilties apylinkę (nr. 19) ketinama prijungti prie Baltijos rinkimų apygardos.

O prie Danės apygardos bus prijungtos dvi apylinkės (Prekybos uosto ir S.Daukanto), atimtos iš Pajūrio rinkimų apygardos.

Marių apygardoje jokių permainų nebus.

Keturios – Slengių (nr. 30), Karklės (nr. 32), Kalotės (nr. 37) ir Gindulių (nr. 33) rinkimų apylinkės perkeliamos į naujai sukurtą Mėguvos rinkimų apygardą.

Mėguvos rinkimų apygardą turėtų sudaryti minėtos Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijai priklausančios apylinkės su 11,9 tūkst. rinkėjų, visas Palangos miestas (14,6 tūkst. rinkėjų) ir dalis Kretingos rajono apylinkių (4,9 tūkst. rinkėjų).

Taigi Mėguvos apygardoje per 2020-ųjų Seimo rinkimus dominuos Palangos rinkėjai, atsivers galimybė kurorte keliamiems kandidatams.

2016 m. suformuotos Kretingos–Palangos rinkimų apygardos nebelieka, likę Kretingos rajono savivaldybės rinkėjai (27 tūkst.) balsuos Kuršo apygardoje, į kurią įtraukti dar ir Skuodo rajono rinkėjai.

Atsižvelgs į pastabas

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkės Lauros Matjošaitytės teigimu, permainų prireikė, nes įstatymai nurodo, kad apygardų ribos neturi viršyti leistinų nuokrypių.

"Kitaip tariant, negalima tokia situacija, kai vienoje apygardoje vieną Seimo narį renka 25 tūkst. rinkėjų, o kitoje apygardoje – 75 tūkst. Dėl tos priežasties VRK, atsižvelgdama į migraciją tiek šalies viduje, tiek ir išorėje, ėmėsi rinkimų apygardų pokyčių", – paaiškino L.Matjošaitytė.

Dabar iki lapkričio 8 d. visuomenė, politikai, specialistai ar bendruomenės VRK gali teikti pastabas ir siūlymus dėl pakeistų rinkimų apygardų ribų.

"Tada vertinsime tų pasiūlymų turinį ir spręsime, ar tas pasiūlymas yra įgyvendinamas ir racionalus. Tik niekada nebus visi laimingi, bet mes turime pripažinti, kad gyventojų migracija vyksta, ir mes turime nuolat sekti rinkėjų skaičių. Tai yra kiekvienų rinkimų lydinčioji dalis", – teigė L.Matjošaitytė.

Spekuliacijų neišvengta

Rinkimų apygardų ribos buvo pakeistos prieš 2015-ųjų Kalėdas. Tada šios permainos kai kuriose politinėse partijose sukėlė sumaištį.

Mat iš Pajūrio apygardos "iškirpus" Palangą, kurorto politikams dėl Seimo nario mandato tuomet teko kovoti su konkurentais iš Kretingos, kur rinkėjų buvo kur kas daugiau nei Palangoje.

Palangiškiai 2016 m. Seimo rinkimus pralaimėjo socialdemokratų atstovui Antanui Vinkui.

Be to, tąkart prie Klaipėdos buvo prijungti priemiesčiai, o tai sudrumstė ir kitų partijų pozicijas.

Kaip dabar, taip ir tada buvo tikinama, kad permainų reikia, nes yra pažeistos rinkėjų skaičių proporcijos.

Todėl esą buvo atsižvelgta į Konstitucinio Teismo sprendimą užtikrinti lygias rinkimų teises, kad rinkėjų nuokrypis nuo vidurkio nebūtų didesnis nei 10 proc.

Po 2015 m. pertvarkos Klaipėdoje liko Danės, Marių, Baltijos ir Pajūrio apygardos, tik iš pastarosios pašalinta Palanga ir prijungta prie Kretingos apygardos.

Dėl per didelio rinkėjų skaičiaus suskaldyta ir šiek tiek integralesnė tapo Klaipėdos rajono savivaldybė.

Kitaip tariant, prie Klaipėdos buvo prijungti jos priemiesčiai – Karklė, Kalotė, Slengiai, kurie pagal naują projektą jau taps Mėguvos apygardos dalimi.

Kitaip tariant, prie Klaipėdos buvo prijungti jos priemiesčiai – Karklė, Kalotė, Slengiai, kurie pagal naują projektą jau taps Mėguvos apygardos dalimi.

Kaip ir reikėjo tikėtis, ši rinkimų geografija tuomet tapo politikų kuluarinių kovų objektu.

Kai kurios partijos garsiai ištarė Lietuvoje iki šiol mažai vartotą tarptautinį žodį "džerimanderingas" (angl. gerrymandering).

Tai manipuliavimas rinkėjų valia, braižant apygardas ir taip siekiant sutelkti savo rinkėjus, o oponentus išskaidyti.

Tada kai kurių vadinamojo džerimanderingo apraiškų esą buvo galima įžvelgti pakeistame apygardų žemėlapyje.

Pirmą kartą kamuolį į Mariaus Paukštės ginamus vartus marijampoliečiai pasiuntė jau 4-ąją minutę. Į priekį nurūkęs Semiras Kerla atliko aštrų perdavimą, kurį Mihretas Topčagičius, smūgiuodamas galva, pavertė įvarčiu.

Antrojo „Sūduvos“ įvarčio teko palaukti, be to, sykį Ivanas Kardumas buvo priverstas gelbėti svečius po Giorgi Diakvnishvilio smūgio iš arti.

34-ąją minutę dubliu džiaugėsi M.Topčagičius. Andro Švrljuga atliko dar vieną perdavimą iš dešiniojo krašto, o jo komandos draugas iš Austrijos puikiai smūgiavo vienu lietimu.

Kėlinio pabaigoje arti savo pirmojo įvarčio buvo suomis Vahidas Hambo. Pirmą kartą dvikovą starto sudėtyje pradėjęs puolėjas stipriu smūgiu nukreipė kamuolį virš skersinio.

Antrojo kėlinio pradžioje „Sūduva“ pradėjo varžovo triuškinimą. 53-iąją minutę Jovanas Čadjenovičius surado baudos aikštelėje Aleksandrą Živanovičių, kuris galingu smūgiu į tolimąjį vartų kampą pelnė trečią įvartį šiame sezone.

Tašką šiose rungtynėse 73-iąją minutę padėjo po keitimo aikštėje pasirodęs Robertas Vėževičius, išnaudojęs dėkingą progą po dar vieno A. Švrljugos perdavimo.

Legionierius iš Kroatijos šiame sezone jau 9 kartus asistavo savo komandos draugams ir pagal šį rodiklį pavijo „Kauno Žalgirio“ gynėją Jurijų Bušmaną bei Vilniaus „Žalgirio“ atakų lyderį Tomislavą Kišą.

Šiame mače A lygoje debiutavo „Sūduvos“ atstovas Karolis Skamarakas, o Lietuvos čempionai, turintys savo kraityje 66 taškus, atotrūkį nuo antroje vietoje žengiančio „Žalgirio“ padidino iki 4 taškų.

„Palangos“ futbolininkai su 16 taškų rikiuojasi septinti.

Marijampolės ir Palangos komandos šį sezoną susitiks jau ketvirtąjį kartą, pirmosios trejos rungtynės baigėsi „Sūduvos“ pergalėmis. Balandžio 14 dieną marijampoliečiai namuose laimėjo 3:0, birželio 1 dieną išvykoje – 2:0, o spalio 2 dieną vėl namuose – 5:0.

Per rungtynes su palangiškiais šiemet po du kartus pasižymėjo Mihretas Topčagičius, Renanas Oliveira ir „Sūduvoje“ jau nerungtyniaujantis Tosaintas Rickettsas, po kartą – Robertas Vėževičius, Aleksandras Živanovičius, Josipas Tadičius ir Karlo Bručičius.

„Palangai“ šeštadienio mačas bus antrasis iš eilės su „Sūduva“. Tuo metu marijampoliečiai dar spėjo po pastarųjų rungtynių su pajūrio ekipa namie įveikti „Panevėžį“ 3:1.

Šį kartą rungtynės bus žaidžiamos rinktinių pertraukos metu, todėl „Sūduvai“ negalės padėti su nacionaline rinktine dabar Ukrainoje esantys Algis Jankauskas, Ovidijus Verbickas, Giedrius Matulevičius ir Paulius Golubickas. Be to, dar ketvirtadienį Škotijoje su Lietuvos jaunimo rinktine beveik visas rungtynes žaidė Eligijus Jankauskas.

Dėl dalyvavimo Europos taurių turnyruose ir didelio skaičiaus tuo metu atidėtų rungtynių „Sūduva“ tokioje pačioje padėtyje buvo ir prieš LFF taurės turnyro ketvirtfinalio rungtynes su „Panevėžiu“. Tuomet Marijampolės komanda namie palaužė varžovus 1:0, o vėliau tapo ir taurės laimėtoja.

„Sūduvos“ vyriausiojo trenerio Vladimiro Čeburino asistentas Eivinas Černiauskas teigė, kad pastarosiomis dienomis kartais komandos treniruotėje dalyvavo tik 14 žaidėjų, tačiau tai neturi įtakos komandos planams.

„Pasirengimas vyksta kaip ir prieš kiekvienas rungtynes, lygiai taip pat atsakingai. Vertiname varžovą, su kuriuo žaisime, ir atitinkamai jį analizuojame, – sakė treneris. – Taip, į rinktinės stovyklą išvažiavo keturi „Sūduvos“ nariai ir tai turės įtakos. Pilnaverčiam treniruočių procesui trūko žmonių, tačiau mes turėjome pakankamai laiko pasirengti rungtynėms, išvykusių žaidėjų vietas užims kiti futbolininkai, kurie gal pastaruoju metu ir mažiau žaidė“.

Nuostolių turės ir Palangos komanda. Jai šeštadienį dėl surinktų keturių geltonųjų kortelių negalės padėti du saugai – komandos kapitonas iš Estijos Sergejus Mošnikovas ir kroatas Josipas Jurjevičius.

„Palangos“ vyriausiasis treneris Algimantas Briaunys, po vieno iš mačų kalbėdamas apie artėjančias rungtynes su „Sūduva“, juokavo, kad tikisi ir savo stadiono aikštės pagalbos.

„Lauksime kupstų, nevoluosime ir bandysime laimėti žaisdami oru“, – šypsojosi treneris.

E. Černiauskas pripažino, kad prastesnės kokybės aikštės neleidžia komandai pademonstruoti visų savo sugebėjimų, tačiau neteikė tam didelės reikšmės.

„Aikštę įvertinsime nuvažiavę šeštadienį į rungtynes. Analizuodami varžovų rungtynes matėme, kad ji nėra geriausios būklės, tačiau aikštė yra tokia, kokia yra, ir mums teks prie jos prisitaikyti rungtynių eigoje. Techninio broko bus daugiau nei visada, bet stengsimės į tai nekreipti dėmesio, laikytis savo žaidimo plano ir primesti savas žaidimo taisykles varžovams, – teigė E. Černiauskas. – Mūsų tikslas yra pergalė ir aikštė negali būti joks pasiteisinimas, abiems komandoms sąlygos bus vienodos“.

A lygos čempionate pirmaujanti „Sūduva“ po 24 rungtynių turi 63 taškus ir tašku lenkia Vilniaus „Žalgirį“, kuris yra sužaidęs vieneriomis rungtynėmis daugiau. „Palangos“ komandos sąskaitoje po 26 rungtynių yra 16 taškų, leidžiantys užimti septintąją vietą.

Vienuoliktą kartą organizuoto aukciono metu parduotam poilsio ir gydymo kompleksui priklauso viešbutis „Vyturys“ su reabilitacijos centru, viešbutis „Žilvinas“ ir šešių blokuotų pastatų kotedžas „Žilvinėlis“. Bendras visų „Baltijos“ pastatų plotas siekia daugiau nei 11,5 tūkst. kv. metrų. Bendras nuomojamos žemės plotas sudaro 4,47 hektaro.

Valdymo koordinavimo centro duomenimis, per 2016-2018 metus „Baltijos“ poilsio namai patyrė 1,342 mln. eurų nuostolio. „Baltijos“ mokestiniai įsipareigojimai – skolos kredito įstaigoms, tiekėjams, su darbo santykiais susiję įsipareigojimai ir kt. – 2018-ųjų pabaigoje siekė 1,347 mln. eurų.

Paskutinio aukciono metu pradinė įmonės pardavimo kaina, kuri yra nustatoma gavus nepriklausomų turto vertintojų išvadas, sudarė 4 mln. eurų. Šiame aukcione privatizuojama įmone domėjosi keturi potencialūs pirkėjai, o pasiūlymą pateikė vienintelis investuotojas – „Laviga“.

Šiame aukcione privatizuojama įmone domėjosi keturi potencialūs pirkėjai, o pasiūlymą pateikė vienintelis investuotojas.

Turto banko generalinis direktorius Mindaugas Sinkevičius teigia, kad poilsio namų „Baltija“ pardavimo procesas buvo užsitęsęs, todėl įmonės privatizavimas buvo viena iš prioritetinių Turto banko užduočių.

Pasak M. Sinkevičiaus, investuotojus nuo aktyvių veiksmų galėjo stabdyti investicijos, kurių reikalauja pastatų atnaujinimas.

„Džiaugiuosi, kad kartu su investuotojo atėjimu „Baltijos“ istorijoje atveriamas naujas puslapis“, – pranešime žiniasklaidai sako M. Sinkevičius.

Poilsio namus įsigijusios bendrovės „Laviga“ direktorius Algimantas Lukauskis teigia, kad komplekso paskirtis nebus keičiama – čia ir toliau bus vystoma poilsio paskirties veikla.

„Planuojame objektus suremontuoti, atnaujinti ir modernizuoti, pritaikant šiuolaikiniams poilsiautojų poreikiams. Artimiausiu metu atliksime galimybių studiją ir ieškosime geriausių sprendimų, kad „Baltijos“ poilsio kompleksas būtų ne tik patogus lankytojams, bet ir puoštų Palangą“, – sako A. Lukauskis.

Turto bankas už privatizuotas įmones gautas lėšas perveda į šalies biudžetą.

Palangos gyventojai paskambinęs asmuo prisistatė Finansinių nusikaltimų tyrimų pareigūnu ir pasakė, kad moters namuose galimai yra suklastotų pinigų. Netrukus atėjusiam vyrui nukentėjusioji atidavė namuose turėtus 15000 eurų.

Spalio 8 d. į Palangos pareigūnus kreipėsi 1943 m. gimusi moteris, taip pat pranešdama, kad į laidinį namų telefoną paskambino Palangos butų ūkio darbuotoju prisistatęs vyras ir paaiškino, kad iškilo problemų su atsiskaitymais dėl to jis neva sujungs pareiškėją su policijos pareigūnu. Vėliau pas nukentėjusiąją atėjusiam vyrui ji atidavė 1600 eurų.

Abiem atvejais pradėti sukčiavimo tyrimai.

Moteris į Palangos pareigūnus kreipėsi pranešdama, kad antradienį, apie 10.30 val., jai į laidinį namų telefoną paskambino Palangos butų ūkio darbuotoju prisistatęs vyras.

Jis paaiškino, kad iškilo problemų su atsiskaitymais, dėl to jis neva sujungs pareiškėją su policijos pareigūnu. Tariamas pareigūnas sakė, kad neva sulaikyti asmenys, kurie į bankomatus dėjo padirbtus pinigus, kuriuos pareiškėja esą pasiėmusi.

Vėliau pas nukentėjusiąją atėjusiam vyrui moteris atidavė 1600 eurų. Pradėtas sukčiavimo tyrimas, praneša Klaipėdos apskrities policija.

Jau ne vienerius metus visame pasaulyje vyksta dviračių entuziastų žygiai „Eroica“, kurių tikslas – surinkti lėšų labdaringiems tikslams. Prasidėjęs 1997 m., „Eroica“ išaugo į pasaulinio lygio judėjimą, renginį, pritraukiantį tūkstančius dviratininkų mėgėjų ir jų palaikymo komandų visame pasaulyje. Žygio dalyviai važiuoja ne moderniais ir mums jau įprastais, o vintažiniais dviračiais, tad tarp kitų senų dviračių, galima išvysti pagamintų netgi 1910 ar 1920 metais. Dalyviai pasirenka, kokią trasą jie sieks įveikti – trasų ilgis svyruoja nuo 46 iki 210 kilometrų.

„Eroica“ žygis spalio 6 dieną vyks Italijoje, Gaiole in Chianti miestelyje, kuriame 1997 metais ir gimė ši graži iniciatyva. Jo metu dalyviai važiuos ne tik plentu, bet ir turės įveikti nelengvą maršrutą Toskanos kalvomis. Tačiau organizatoriai pabrėžia, kad šio žygio metu patiriamas nuovargio grožis ir jaudulys yra daugiau nei dviračių sportas – tai yra gyvenimo būdas, nes susidūrimas su sunkumais skatina dviratininkus priimti žygį kaip malonų iššūkį, siekiant kilnaus tikslo.

Dalyvauti spalio 6 d. Italijoje vyksiančiame žygyje jau užsiregistravo per 5 tūkst. dalyvių, tarp kurių – ir Ilona su Joachimu. Jie mins senų 8-ojo ir 9-ojo dešimtmetį pagamintų dviračių pedalus sunkiu maršrutu, norėdami kuo daugiau žmonių sudominti šia gražia iniciatyva – visus, neabejingus specialiųjų poreikių turintiems vaikams, Ilona su Joachimu kviečia susitelkti bendram labdaringam tikslui, kad visi drauge galėtų suteikti galimybę autizmo sutrikimą turintiems Palangos vaikams greičiau vystytis.

Paaukotos lėšos bus skirtos nupirkti mokymo priemones, medžiagą ir infrastruktūrą, padėsiančius šiems vaikams lengviau įveikti kasdienybės iššūkius.

„Palanga ir Palangos miesto gyventojai mums yra labai artimi širdžiai, todėl senoviniais, 1970-ųjų ir 1980-ųmų metų gamybos dviračiais, sveriančiais apie 12 kilogramų, mes važiuosime 210 kilometrų garsiąja Strade Bianche atkarpa Toskanoje, siekdami surinkti paramą mažiesiems palangiškiams. Paaukotos lėšos bus skirtos nupirkti mokymo priemones, medžiagą ir infrastruktūrą, padėsiančius šiems vaikams lengviau įveikti kasdienybės iššūkius. Skleisime žinią apie šią labdaringą akciją bei tikimės, kad prie jos savo parama prisijungs ir daugiau žmonių, ir tai bus jų maža dovana Palangos vaikams“, – sakė Ilona Emanuelsson.

Prisijungti prie Gaiole in Chianti miestelyje vyksiančio labdaringo žygio nusprendė ir grupė entuziastingai nusiteikusių palangiškių, tarp kurių – ir kurorto meras Šarūnas Vaitkus. Palangiškiai Italijoje ne tik mins dviračio pedalus bei parems sunkiai sergančius mažuosius kurorto gyventojus, bet ir semsis šio renginio organizavimo patirties – pasak Š. Vaitkaus, bus siekiama panašų labdaringą renginį kitąmet surengti ir Palangoje.

Projektą vystanti bendrovė „Hanika“ 1,1 hektaro sklypą su „Viešnagės“ poilsinės pastatu įsigijo praėjusių metų liepą iš bendrovės „Gaumista“ – po to, kai ši sudarė taikos sutartį su Palangos miesto savivaldybe dėl keletą metų trukusių teisinių ginčų. Savivaldybė tuomet sutartimi įsipareigojo įregistruoti teritorijos detalųjį planą, suderinti projektą, o savininkai – plėtoti poilsio paskirties projektą.

Naujųjų projekto vystytojų užsakymu šiuo metu rengiamas poilsio namų techninis projektas, sakoma pranešime žiniasklaidai.

Pasak „Hanikos“ direktorės Eglės Gorelienės, ankstesnių sklypo savininkų taikos sutartimi su savivaldybe suderintos projekto sąlygos bus ne tik visiškai įgyvendintos, bet ir pagerintos.

Projekte visiškai atsisakoma antžeminių automobilių stovėjimo vietų, kurios pagal 2016 m. patvirtintą detalųjį planą būtų užėmusios beveik 1700 kv. metrų. Vietoj to po senuoju poilsinės pastatu bus įrengta požeminė dviejų aukštų aikštelė 66 automobiliams. Parinkti tam kokybiškiausius sprendinius ir skirti trečiadienį pradėti geologiniai tyrimai.

„Mums tai kainuos brangiau, tačiau leis užtikrinti, kad apželdinta sklypo dalis siektų ne suderintus 50 proc., o padidėtų net iki 70 proc.“, – sako E. Gorelienė.

Anot jos, buvusių poilsinės savininkų ir savivaldybės taikos sutartyje leidžiama šalinti 18 menkaverčių medžių. Tačiau naujieji projekto vystytojai planuoja sumažinti šias apimtis ir vietoj 14 lapuočių medžių pasodinti sklype 30 pušų, ne mažesnių kaip 6 metrų aukščio.

Planuojama, kad iš viso teritorijoje bus keturi pastatai, kurių bendras plotas sieks 3300 kv. metrų, o aukštingumas neviršys trijų aukštų – kaip buvo ir iki šiol.

E. Gorelienė užtikrino, kad nebus keičiama ir pastatų paskirtis poilsiui.

„Viešnagės“ poilsio namus projektuoja žinomas architektas Donatas Rakauskas.

Šio architekto Palangoje suprojektuoti „Eglės apartamentai“ šiemet pelnė prestižinį – geriausio metų poilsio būsto objekto – apdovanojimą Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos ir Darnios plėtros akademijos konkurse „Už darnią plėtrą“. Konkurso komisija vienu iš projekto išskirtinumų pabrėžė architekto rastą galimybę darniai integruoti objektą į esamą gamtinę aplinką – pušynus.

Ilgą laiką šis ruožas, kad būtų saugu, buvo tik lopomas, šioje vietoje buvo pastatyti greitį ribojantys ženklai. Šią savaitę darbininkai nubraižė geltonas linijas, nukreipė eismą ir pradėjo parengiamuosius darbus.

Taip prasidėjo remonto darbai valstybinės reikšmės magistraliniame kelyje A13 Klaipėda–Liepoja nuo 11,945 iki 19,057 km.

Remontuoti asfalto dangą ėmėsi bendrovė "Eurovia Lietuva".

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ir bendrovės "Eurovia Lietuva" pasirašyta sutartis, kurios vertė siekia apie 2,4 mln. eurų, įsigaliojo šiemet rugsėjo 11 d.

Darbams atlikti duotas keturių mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo terminas.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Nuo gruodžio 15-osios iki kitų metų kovo 15 d. bus daroma pertrauka, kelininkai ją vadina technologine.

Per keturis darbo mėnesius rangovas turės atlikti asfalto dangos paprastąjį remontą visu esamos asfalto dangos pločiu, įskaitant esamas greitėjimo, lėtėjimo juostas, kraštines saugos juostas ir autobusų stotelių įvažas, sutvarkyti kelkraščius, sankryžas ir nuovažas.

Remonto metu eismas nukreipiamas iš vienos kelio pusės į kitą.

Kaip teigė Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos komunikacijos vadybininkas Saulius Jansonas, atlikus šiuos darbus kelias taps lygesnis, nebeliks nelygumų ir duobių, važiuoti automobiliu bus patogiau, saugiau, pagerės eismo komfortas.

Šiame kelio ruože per parą vidutiniškai važiuoja 13 721 automobilis, 757 jų – sunkiasvorės transporto priemonės. Ne tik eiliniai vairuotojai, bet ir specialistai yra konstatavę, kad šio kelio būklė – labai prasta.

Keliai aplink Klaipėdą pastaraisiais metais atnaujinami, tačiau ne visi jie po remonto pažymėti horizontaliuoju ženklinimu.

Pasak S.Jansono, šią savaitę vyko kelio nuo Dituvos iki Klaipėdos ženklinimas. Atliekant darbus greitis šiame ruože ribojamas iki 70 km/val.

Jau senokai atnaujintas kelias nuo Klaipėdos iki Kretingalės, bet baltų linijų čia vis dar nėra. Pasak Kelių direkcijos atstovų, šiems darbams atlikti šiuo metu vykdomas pirkimas.

Jei leis oro sąlygos, darbus planuojama baigti dar šiemet. Šiame kelyje su horizontaliojo ženklinimo darbais susijusių greičio ribojimų kol kas nėra.