Naujoji atsiskyrėliškos šalies raketa „Chollima-1“ trečiadienį prarado stūmos jėgą ir su palydovu, kurį nešė, nukrito į jūrą, pranešė Pchenjanas ir pridūrė, kad kitas bandymas bus atliktas kuo greičiau.

Jungtinės Valstijos, Pietų Korėja ir Japonija pasmerkė šį paleidimą, teigdamos, kad juo buvo pažeistos Jungtinių Tautų rezoliucijos, draudžiančios Pchenjanui atlikti bet kokius bandymus naudojant balistinių raketų technologiją.

JT generalinio sekretoriaus pavaduotoja politikos ir taikos stiprinimo reikalams Rosemary DiCarlo (Rouzmari DiKarlo) penktadienį priekaištavo Saugumo Tarybai dėl „vienybės ir veiksmų trūkumo“ dėl Šiaurės Korėjos bandymų.

Kim Yo Jong sakė, kad JT susitikimas dar kartą priminė, jog Saugumo Taryba veikia kaip „gangsteriško“ Vašingtono politinis priedėlis.

„Man labai nemalonu, kad JT Saugumo Taryba taip dažnai ragina KLDR naudotis savo, kaip suverenios valstybės, teisėmis JAV prašymu“, – sakė ji pareiškime, kurį perdavė Korėjos centrinė naujienų agentūra ir kuriame Šiaurės Korėja vadinama oficialiu pavadinimu – Korėjos Liaudies Demokratine Respublika.

„(Aš) griežtai smerkiu ir atmetu tai kaip nesąžiningiausią ir šališkiausią kišimąsi į jos vidaus reikalus ir jos suvereniteto pažeidimą“, – pridūrė ji.

Ji pažadėjo tęsti žvalgybinių palydovų paleidimą, kurį Šiaurės Korėja anksčiau įvardijo kaip būtiną atsvarą didėjančiam JAV kariniam buvimui regione.

„KLDR ir toliau imsis aktyvių priemonių, kad pasinaudotų visomis teisėtomis suverenios valstybės teisėmis, įskaitant teisę į karinės žvalgybos palydovų paleidimą“, – sakė ji.

Analitikai teigia, kad tarpžemyninių balistinių raketų ir kosminių raketų paleidimo pajėgumų kūrimas technologiškai labai sutampa.

Jie taip pat įspėjo, kad, jei Šiaurės Korėjai pavyktų iškelti palydovą, jo stebėjimo galimybės taptų didele problema, nes Pchenjanas galėtų tiksliau taikytis į JAV ir Pietų Korėjos pajėgas.

Šiaurės Korėja, nepaisydama daugelį metų galiojančių baudžiamųjų sankcijų, toliau vykdo uždraustas branduolinę ir raketų programas, atliko virtinę uždraustų ginklų bandymų, įskaitant kelių tarpžemyninių balistinių raketų bandymus.

Praėjusiais metais Kim Jong Unas pareiškė, kad jo šalis yra negrįžtama branduolinė galybė, ir iš esmės nutraukė derybas dėl denuklearizacijos.

Kinija į savo kariuomenės administruojamą kosmoso programą yra investavusi milijardus juanių, tikėdamasi iki 2022 metų iškelti į Žemės orbitą pilotuojamą stotį, o vėliau pasiųsti į Mėnulį kosmonautus.

Misijos tikslas yra surinkti Mėnulio akmenų ir dirvos mėginių, kad mokslininkai galėtų sužinoti daugiau apie šio dangaus kūno atsiradimą ir formavimąsi, taip pat apie vulkaninę veiklą jo paviršiuje.

Valstybinė televizija parodė, kaip į naktinę padangę, besiveržiant didžiuliams dūmų debesims, pakyla raketa, nešanti kinų Mėnulio deivės vardu pavadintą zondą „Chang'e 5“.

Aštuonias tonas sveriantis erdvėlaivis pakilo antradienį 4 val. 30 val. vietos (pirmadienį 22 val. 30 min. Lietuvos) laiku iš Venčano kosmodromo, įsikūrusio pietinėje Hainano saloje.

Ši misija turėjo būti surengta dar 2017 metais, bet buvo atidėta dėl sunkiosios raketos nešėjos „Changzheng 5“ („Ilgasis žygis 5“, angl. „Long March 5“) variklio gedimo.

Jei misija bus sėkminga, Kinija taps trečiąja iš Mėnulio mėginių pargabenusia šalimi po Jungtinių Valstijų ir Sovietų Sąjungos, kurioms pavyko tai padaryti 7-ąjį ir 8-ąjį dešimtmetį.

Kinų aparatas pasems nuo paviršiaus du kilogramus paviršiaus medžiagos dar neištirtoje vietovėje – Audrų vandenyne, kurį sudaro didžiulė lavos lyguma, nurodo mokslinis žurnalas „Nature“.

Planuojama, kad zondas nutūps lapkričio pabaigoje ir surinks medžiagos per vieną Mėnulio dieną, atitinkančią maždaug 14 Žemės parų.

JAV kosmoso agentūros NASA duomenimis, mėginiai bus sugrąžinti į Žemę kapsule, užprogramuota gruodžio pradžioje nusileisti Kinijos šiauriniame Vidinės Mongolijos regione.

„Susidūrimo požymių nėra. [Kinijos raketos pakopa] „CZ-4C R/B“ praskriejo pro kosminį radarą „LeoLabs Kiwi“, praėjus 10 minučių po didžiausio suartėjimo [su „Kosmos 2004“] laiko. Mūsų duomenys rodo tik vieną objektą – kaip ir tikėjomės, be jokių šiukšlių požymių“, – sakoma bendrovės pranešime.

„LeoLabs“ duomenimis, didžiausia tikimybė, kad abu objektai susidurs, buvo spalio 16 d. 0 val. 56 min. Grinvičo (3 val. 56 min. Lietuvos) laiku.

Bendrovė apie galimą „Kosmos 2004“ susidūrimą su kinų raketos pakopa pranešė ketvirtadienį. Abiejų objektų bendra masė yra apie 2,8 tonos. Jeigu jie būtų susidūrę, orbitoje galėjo pažirti daugybė nuolaužų, keliančių pavojų kitiems orbitiniams aparatams.

„LeoLabs“ prognozavo, kad objektų susidūrimo tikimybė buvo 1–20 procentų.

Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“ vėliau patvirtino, kad susidūrimas tikėtinas.

Karinės paskirties navigacijos ir ryšių sistemos palydovas „Kosmos 2004“ buvo paleistas 1989 metais. Ši sistema tebenaudojama Rusijos ryšiui su povandeniniais ir antvandeniniais laivais palaikyti. Naujausias jos palydovas buvo iškeltas į orbitą 2010 metais.

Šiam palydovui grėsė susidurti su Kinijos 2009 metais paleistos raketos „Long March“ trečiąja pakopa.

Valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ pranešė, kad per patikrinimus prieš skrydį aptikus „produktų techninių sutrikimų“ raketos „Long March 3“ startas iš pietvakarinio Sičango kosmodromo buvo atidėtas.

Kol kas nebuvo patikslinta, kada planuojama dar kartą pamėginti paleisti palydovą.

Kinijos kosmoso programa pastaruosius du dešimtmečius sparčiai vystoma, vyriausybei investuojant daug lėšų į pastangas padidinti pažangių technologijų pajėgumus. Azijos milžinė šiuo metu net pirmauja tokiose srityse kaip 5G tinklų duomenų apdorojimas.

Trečioji „Beidou“ sistemos versija, kai bus užbaigta, leis teikti laiko matavimo ir navigacijos paslaugas bet kurioje mūsų planetos vietoje – taigi, ji taps visaverte alternatyva Rusijos GLONASS, Europos „Galileo“ ir amerikiečių GPS sistemoms.

Pirmojo modelio „Beidou“ („Didžiųjų Grįžulo Ratų“) tinklas nebeeksploatuojamas nuo 2012 metų. Ateityje planuojama naudoti išmanesnę, prieinamesnę ir labiau integruotą „Beidou“ papildančią sistemą, turinčią pradėti veikti iki 2035 metų.

2003 metais Kinija tapo trečiąja šalimi, savarankiškai pasiuntusia į kosmosą žmogų. Nuo to laiko šalis taip pat pastatė eksperimentinę kosmoso stotį ir pasiuntė du mėnuleigius ant Žemės palydovo paviršiaus.

Pekinas planuoja ateityje turėti visiškai funkcionalią nuolatinę kosmoso stotį ir galbūt surengti pilotuojamą skrydį į Mėnulį. Jau kitą mėnesį Kinija galbūt pirmąkart pamėgins pasiųsti į Raudonąją planetą zondą ir marsaeigį.

Jei pastaroji misija bus sėkminga, Kinija taps vienintelė kita šalimi be JAV, sugebėjusia nutupdyti savo sukurtą aparatą arčiausiai Žemės skriejančioje planetoje.

Vis tik ši programa susidūrė su kai kuriomis kliūtimis, įskaitant kelis nesėkmingus paleidimus, o kinų mokslininkų bendradarbiavimas su kitų valstybių kosmoso agentūromis lieka riboto pobūdžio – iš dalies dėl JAV nepritarimo jų glaudiems ryšiams su Kinijos kariuomene.

Dangaus kūnas, kurio skersmuo apie 1,9-3,5 metro, naktį į vasario 15-ąja buvo pastebėtas NASA finansuojamo projekto „Catalina Sky Survey“ tyrėjų Kacpero Wierzchoso (Kacpero Vežchoso) and Teddy Pruyne'as (Tedžio Praino).

„SVARBI ŽINIA. Žemė turi laikinai pagautą objektą/galimą minipalydovą, pavadintą 2020 CD3, kuris veikiausiai yra C tipo asteroidas“, – trečiadienį per parašė K. Wierzchosas.

Astronomas pridūrė, kad tai yra „svarbus įvykis“ nes „tai yra tik antrasis žinomas asteroidas, skriejęs orbita aplink Žemę (po 2006 RH120, kuris taip pat buvo atrastas „Catalina Sky Survey“)".

„Twitter“ nuotr.

Dangaus kūno orbita rodo, kad jis veikiausiai buvo pagautas prieš trejus metus, nurodė K. Wierzchosas.

JAV Smithsono (Smitsono) astrofizikos observatorijos Mažųjų planetų centras, renkantis duomenis apie mažąsias planetas ir asteroidus, savo pranešime nurodė, kad „nenustatyta jokio [naujojo objekto] ryšio su kokiu nors žinomu dirbtiniu objektu“, todėl labiausiai tikėtina prielaida, kad tai yra asteroidas, pagautas Žemes traukos.

„Orbitos integracijos duomenys rodo, kad šis objektas yra laikinai susietas su Žeme“, – pridūrė Mažųjų planetų centras.

Technologijų sektoriaus milijardierius Elonas Muskas (Ilonas Maskas), kad šis automobilio dydžio objektas nėra jo elektromobilis „Tesla Roadster“, paleistas į kosmosą 2018 metais ir dabar besisukantis aplink Saulę.

„Jis – ne mano“, – per tviterį parašė verslininkas.

Žemės naujasis kaimynas skrieja nestabilia orbita, todėl vargu ar ilgėliau čia užsibus.

„Šiuo metu jis tolsta nuo Žemės ir Mėnulio sistemos“, – sakė žurnalui „New Scientist“ Belfaste veikiančio Karalienės universiteto tyrėjas Grigori Fedoretsas (Grigorijus Fiodoretsas). Mokslininkas pridūrė, kad asteroidas balandį veikiausiai ištrūks iš Žemės gravitacijos lauko.

Vienintelis kitas žinomas Žemės laikinai pagautas asteroidas 2006 RH120 sukosi aplink mūsų planetą nuo 2006 metų rugsėjo iki 2007-ųjų birželio.

Bendra ESA ir NASA misija sėkmingai prasidėjo Kenedžio kosmoso centre Kanaveralo kyšulyje Floridoje 23.03 val. vietos laiku (06.03 val. Lietuvos laiku). Šis palydovas Saulę tyrinės 9 metus, jo veikimo laikas gali būti pratęstas.

Mokslininkai teigia, kad kosminis zondas suteiks žinių apie Saulės atmosferą, jos vėjus ir magnetinius laukus, įskaitant tai, kaip jie formuoja heliosferą – didžiulį kosmoso plotą, apimantį visą Saulės sistemą.

„Solar Orbiter“ išskris iš Saulės pusiaujo plokštumos, kurioje aplink žvaigždę skrieja visos Saulės sistemos planetos, ir pirmą kartą nufotografuos neištyrinėtus Saulės poliarinius regionus.

Žemės ir Veneros gravitacijos pagalba „Solar Orbiter“ priskris arčiau Saulės polių, kurie bus matomi nelyginant „iš paukščio skrydžio“.

„Manau, kad paleidimas buvo puikus, staiga gali pasijusti, lyg esi susijęs su visa Saulės sistema. Esi čia, Žemėje, ir paleidi kažką, kas priartės prie Saulės“, – sakė ESA mokslininkas Danielis Mulleris.

„Solar Orbiter“ arčiausiai prie mūsų žvaigždės priartės kas 6 mėnesius. Tuo metu palydovas skries aplink Saulę nutolęs vos per 42 mln. kilometrų, arčiau nei Merkurijus.

Palydovas padės mokslininkams paaiškinti saulės vėjus ir žybsnius. Saulės vėjai ir žybsniai išmeta milijardus įelektrintų dalelių, kurios, pasiekusios Žemę, sukelia Šiaurės pašvaistę. Vis dėlto, šios dalelės taip pat gali sutrikdyti radarų sistemas, radijo tinklus ir net sugadinti Žemės palydovus.

Stipriausia Saulės audra istorijoje smogė Šiaurės Amerikai 1859 m., iš esmės sugadindama žemyno telegrafo tinklą.

„Visuomenė vis labiau priklauso nuo to, kas vyksta kosmose, tad mes priklausomi nuo Saulės“, – sakė CNRS observatorijos Paryžiuje mokslininkas Etienne Pariat.

„Įsivaizduokite, kas būtų, jei pusė mūsų palydovų būtų sunaikinti. Žmonijos katastrofa“, – pridūrė Paryžiaus Plazmos fizikos laboratorijos tyrėjas Matthieu Berthomier.

„Dėl raudono signalo pradedant „Sojuz“ paleidimą misija atidedama, – tviteryje pranešė Europos kosmoso bendrovės „Arianespace“ vadovas Stephane'as Israelis. – Pradėtos standartinės procedūros.“

„Cheops“ pavadintas palydovas stebės ryškias žvaigždes, aplink kurias, kaip jau žinoma, sukasi įvairių dydžių egzoplanetos. Šių planetų dydis yra tarp Žemės ir Neptūno dydžio.

Bendra ESA ir Šveicarijos mokslininkų misija leis užfiksuoti nedidelius žvaigždės ryškio pokyčius tuo metu, kai planetos skrenda per žvaigždės diską, žiūrint į ją iš Žemės.

Naujasis palydovas leis tiksliai išmatuoti planetų dydį, tada mokslininkai tikisi pasinaudoti jau iš ankstesnių tyrimų žinoma planetų mase ir apskaičiuoti jų tankį.

ESA teigimu, planetos tankis „suteikia esminės informacijos apie jos sudėtį ir struktūrą, pavyzdžiui, ar planeta sudaryta iš uolų, ar iš dujų, o galbūt joje yra vandenynų“.

„Arianespace“ palydovą „Cheops“ planavo paleisti rusų gamybos raketa „Sojuz“. Taip pat į orbitą turėjo būti iškeltas Italijos kosmoso agentūros Žemės stebėjimo palydovas ir keli mažesni palydovai.

„Cheops“ skries aplink Žemę 700 km aukštyje.

Kalifornijos technologijų instituto („Caltech“) tyrėjos Rosaly Lopes (Rozali Lopes) vadovaujama grupė nurodė, kad Titano reljefas pasižymi „viena didžiausių geologinių įvairovių Saulės sistemoje“.

„Nors Žemės ir Titano medžiagos, temperatūros ir gravitacijos laukai skiriasi, daugelis paviršiaus darinių yra panašūs ir gali būti aiškinami kaip tų pačių geologinių procesų rezultatai“, – sakoma straipsnyje, paskelbtame mokslo žurnale „Nature Astronomy“.

Išanalizavę dabar jau nebeveikiančio zondo „Cassini“ tyrimų radaru ir infraraudonųjų spindulių kameromis duomenis mokslininkai paskelbė dabar jau galintys užpildyti daugumą baltųjų dėmių Titano, skriejančio maždaug už 1,2 mlrd. km nuo Žemės, paviršiaus žemėlapyje.

Du dešimtmečius trukusi „Cassini“ misija buvo užbaigta 2017 metais, kai zondas buvo nukreiptas sudegti Saturno atmosferoje.

Pasak tyrėjų, Titano kopos ir ežerai atrodo esą jaunesni dariniai, o kalnagūbriai veikiausiai susidarė seniau.

Titano reljefą formavo besikaupiančios sąnašos ir nuosėdų erozija; jis taip pat pasižymi įvairove platumos atžvilgiu: kopos – ties pusiauju, lygumos – vidutinėse platumose ir įvairių reljefo formų bei ežerų labirintas – ties ašigaliais“, – sakoma studijoje.

Pusiaujo regionas yra „sausringas“, o arčiau ašigalių esančios sritys gauna daugiau kritulių.

Kaip ir Žemėje, Titano paviršiuje esama smūginių kraterių, skysčių ir vėjo sukeliamos erozijos žymių. Be to, šiame palydove lyja skystu metanu, reiškiasi tektoninių plokščių judėjimas ir, galbūt, vulkaninė veikla.

Viena iš šios grupės narių Alice Le Gall (Alis Le Gal), dirbanti Paryžiaus-Saklė universitete, sakė, kad Titanas „yra vienintelis žinomas dangaus kūnas, kurio paviršiuje žinome esant skysčių telkinių“.

Smarkiai atšaldytas metanas gali būti trijų būvių: kieto, skysto ir dujinio. A. Le Gall naujienų agentūrai AFP sakė, kad ši medžiaga Titane pasižymi panašiu ciklu kaip ir vanduo – Žemėje: Saturno palydove lietaus pavidalu iškrentantis skystas metanas sudaro upes ir ežerus, o vėliau gali išgaruoti ir  vėl sudaryti debesis.

Kaip praneša LNK, lietuviški palydovai iškelti iš Indijos Šhiharikotos kosmodromo. 

Pokalbis apie tai su mokslo temų žurnaliste Goda Raibyte.

Indija tapo ketvirtąja valstybe po JAV, Rusijos ir Kinijos, sėkmingai atlikusia tokį bandymą.

„Ką tik mūsų mokslininkai numušė veikiantį palydovą, (skriejusį) žemojoje orbitoje aplink Žemę“, - N. Modi paskelbė per pirmąjį nuo 2016 metų pabaigos televizijos tiesiogiai transliuotą jo kreipimąsi į tautą.

„Tai pasididžiavimo momentas Indijai“, – pridūrė jis.

Raketa, paleista iš bandymų komplekso Indijos rytinėje Odišos valstijoje numušė palydovą per „sudėtingą operaciją“, trukusią apie tris minutes, sakė N. Modi.

„Indija įregistravo savo pavadinimą kosmoso supergalybių sąraše. Iki šiol tai yra pasiekusios tik trys šalys“, – pabrėžė premjeras.

Bandymas buvo atliktas praėjus mėnesiui po Indijos ir Pakistano naikintuvų susirėmimo ginčijamo Kašmyro regiono pasienyje. Šis incidentas žymėjo rimtą karinį eskalavimą tarp branduolinių ginklų turinčių varžovių.

Vienas indų lėktuvas buvo numuštas, o jo pilotas sučiuptas Pakistano. Be to, po incidento, kai Indijos aviacija pirmąkart per kelis dešimtmečius bombardavo Pakistano teritoriją, Islamabadas surengė atsakomųjų antskrydžių.

Pasak M. Modi, ši operacija buvo taiki ir neskirta „karo atmosferai“ kurti, „nenukreipta prieš jokią šalį“.

„Noriu patikinti pasaulio bendriją, kad naujieji pajėgumai nėra prieš nieką nukreipti. Taip skirta apsaugoti ir ginti sparčiai augančią Indiją“, – aiškino jis.

Jungtinės Valstijos ir Sovietų Sąjunga 1985 metais atliko pirmuosius sėkmingus bandymus numušti palydovus. Kinija tai padarė 2007 metais.

Kaip pranešama, šiuo metu Amerika, Rusija ir Kinija kuria vadinamuosius „Žvaigždžių karų“ ginklus – lazerines sistemas palydovams naikinti.

Palydovai tampa vis svarbesni žvalgybai, tad viso didžiosios valstybės siekia įsitvirtinti kosmose.

Jungtinės Valstijos 2014 metais atmetė Rusijos ir Kinijos pasiūlymą priimti sutartį, draudžiančią kosmose dislokuoti ginkluotę. Pasak Vašingtono, šis susitarimas buvo „iš pagrindų ydingas“, nes juo nebuvo numatyta pakankamų tikrinimo priemonių.

Indijos užsienio reikalų ministerijos pranešime, paskelbtame po N. Modi kreipimosi, sakoma, kad Delis „neturi ketinimų įsitraukti į ginklavimosi varžybas kosmose“.

„Visuomet tvirtinome, kad kosmosas turi būti naudojamas tik taikiems tikslams“, – rašo URM.

N. Modi sakė, kad naujasis bandymas nepažeidžia jokių tarptautinių sutarčių ir kad jis turi užtikrinti geresnes sąlygas ir saugumą 1,3 mlrd. Indijos gyventojų.

Šis pranešimas buvo paskelbtas artėjant nacionaliniams rinkimams, per kuriuos N. Modi tikisi užsitikrinti antrą kadenciją.

Balsavimas prasidės balandžio 11-ąją ir truks beveik šešias savaites. Per šiuos didžiausius pasaulyje rinkimus balso teisę turės beveik 900 mln. žmonių.

Pagrindinė opozicinė Kongreso partija, kurios lyderis Rahulas Gandhi (Rahulas Gandis) yra N. Modi varžovas, pasveikino mokslininkų „revoliucingus pasiekimus“.