Monarchas linksmai pamojavo ranka, įžengdamas į Šv. Jurgio koplyčią maždaug valandos trukmės pamaldų.

75 metų karaliaus pasirodymas laikomas siekiu nuraminti visuomenę po to, kai vasario pradžioje Bakingamo rūmai paskelbė, kad Charlesas pasitraukė iš viešų pareigų, nes jis gydomas nuo nepatikslintos formos vėžio.

Nors jis tęsė darbus už rūmų sienų, jo pasirodymas viešumoje per tokias karališkas iškilmes kaip Velykų pamaldos laikomas teigiamu ženklu.

Pačios pamaldos kuklesnės nei įprastai, nes Velso princesė Catherine (Ketrin) taip pat gydosi nuo vėžio ir sustabdė viešąsias pareigas. Princesė, jos vyras princas Williamas (Viljamas) ir jų vaikai pamaldose nedalyvauja.

Kovo 22 dieną, po kelias savaites trukusių spekuliacijų apie jos sveikatą ir buvimo vietą po vasarį atliktos sunkios operacijos, Kate (Keit), kaip ji yra žinoma, paskelbė, kad ji taip pat serga vėžiu.

87 metų pontifikas į baziliką vadovauti pamaldoms, kurios turėtų trukti mažiausiai dvi valandas, atvyko neįgaliojo vežimėlyje prieš pat 19 val. 30 min. vietos (20 val. 30 min. Lietuvos) laiku.

Vatikanas skelbė, kad popiežius nedalyvavo Kryžiaus kelio pamaldose Romoje prie Koliziejaus norėdamas „patausoti sveikatą Velyknakčio vigilijai ir Velykų ryto Mišioms“, nors tai vėl pakurstė susirūpinimą jo sveikata.

„Kad patausotų savo sveikatą Velyknakčio vigilijai ir Velykų ryto Mišioms, popiežius Pranciškus šį vakarą Kryžiaus kelią prie Koliziejaus stebės iš Vatikano Šv. Mortos namų“, kuriuose gyvena, penktadienį pranešė Vatikanas.

Praėjusį mėnesį Pranciškus buvo pasigavęs „lengvą gripą“ ir turėjo atšaukti kai kuriuos renginius, skelbė Vatikanas. Vėliau pontifikas kelis kartus paprašė kitų perskaityti jo kalbas.

Šaltinis Vatikane naujienų agentūrai AFP penktadienį sakė, kad nėra reikalo ypatingai jaudintis dėl popiežiaus sveikatos.

Sprendimas nedalyvauti buvo „paprasčiausiai atsargumo priemonė“, sakė šaltinis ir pridūrė, kad anksčiau penktadienį pontifikas atrodė „geros formos“.

Vis dėlto nedalyvavimas pakurstys abejones apie argentiniečio Pranciškaus pajėgumą vadovauti Katalikų bažnyčiai.

2013 metais popiežiumi tapęs Pranciškus pastaraisiais metais turėjo nemažai sveikatos problemų, įskaitant kelio ir klubo skausmus, dėl kurių dabar naudojasi neįgaliojo vežimėliu.

2023 metų birželį jam buvo atlikta išvaržos operacija. Keliomis savaitėmis anksčiau jis ligoninėje gulėjo dėl bronchito, o dvejais metais anksčiau jam buvo atlikta gaubtinės žarnos operacija.

Popiežius yra sakęs, kad neatmeta galimybės atsistatydinti, jei nebegalėtų eiti savo pareigų.

Jo pirmtakas Benediktas XVI 2013 metais tapo pirmuoju nuo viduramžių savanoriškai pasitraukusiu popiežiumi.

Tačiau šį mėnesį išleistuose memuaruose Pranciškus rašo, kad neturi pakankamai rimtos priežasties galvoti apie atsistatydinimą.

Atsistatydinimas yra „tolimos ateities galimybė“, pateisinama tik „rimtos fizinės kliūties“ atveju, sakė jis.

Tai bus svarbiausias renginys, kuriame jis pasirodys po to, kai pranešė apie vėžio diagnozę.

Charlesas III ir jo žmona karalienė Camilla (Kamila) dalyvaus šv. Velykų pamaldose Vindzoro Šv. Jurgio koplyčioje  – tai sena kasmetinė britų karališkosios šeimos tradicija.

Tai buvo paskelbta po to, kai praėjusią savaitę Velso princesė Catherine (Ketrin), 75-erių karaliaus marti, pranešė, kad taip pat gydosi nuo vėžio.

Dėl to monarchija atsidūrė šiais laikais precedento neturinčioje krizėje, kai du karališkosios šeimos nariai vienu metu kovoja su sunkia liga.

42 metų Catherine yra ištekėjusi už Charleso III vyriausiojo sūnaus ir sosto įpėdinio princo Williamo (Viljamo), todėl ji yra būsima karalienė.

Nuo Charleso III atėjimo į sostą buvo praėję vos 17 mėnesių, kai vasario pradžioje rūmai paskelbė, kad jis serga vėžiu. Jis sustabdė savo viešąsias karališkąsias pareigas, kol bus taikomas gydymas.

Sausį Charlesui III buvo atlikta operacija dėl gerybinės prostatos ligos, tačiau vėliau jam buvo diagnozuotas su šiuo susirgimu nesusijęs vėžys.

Kokia vėžio forma serga karalius, nebuvo atskleista.

Tačiau jis ir toliau dirba užkulisinį darbą, surengė keletą asmeninių susitikimų ir vis dažniau pasirodo oficialiuose renginiuose.

Antradienį jis buvo nufotografuotas Bakingamo rūmuose Londono centre priimantis bendruomenių ir religinius lyderius.

Praėjusią savaitę paviešintose nuotraukose matyti, kad jis rūmuose susitiko su diplomatais ir Korėjos karo veteranais. Tai buvo du atskiri susitikimai.

Anksčiau šį mėnesį paskelbtame pareiškime Charlesas III teigė, kad ir toliau tarnaus pagal galimybes ir kad jį labai sujaudino žmonių linkėjimai greičiau pasveikti.

Praėjusią savaitę jis pagyrė savo marčią Catherine už drąsą vaizdo pranešime prisipažinti apie pradėtą chemoterapijos kursą.

Vėliausią kartą viešame renginyje ji buvo pastebėta gruodžio 25-ąją, o sausį jai buvo atlikta pilvo operacija, po kurios nustatytas vėžys.

Jos Kensingtono rūmų biuras tuo metu teigė, kad tikimasi, jog ji bus pasirengusi grįžti į viešąsias pareigas tik po Velykų.

Toks kreipimasis priimtas per antradienį vykusį Vyskupų konferencijos plenarinį posėdį.

„Baigdami posėdį, vyskupai dar kartą primena kunigams, kad jie yra pašaukti skelbti Evangeliją ir tarnauti toms bendruomenėms, kurios jiems yra pavestos. Kaip nustato 287 kanono 2 dalis, „dvasininkai ir vienuoliai neturi aktyviai dalyvauti politikoje ir politinių partijų veikloje, nebent kompetentingos bažnytinės valdžios sprendimu tai būtų reikalinga Bažnyčios teisėms ginti ar bendram gėriui skatinti“, – teigiama Vyskupų konferencijos pranešime.

„Todėl vengtina kuria nors forma reiškiama parama konkretiems kandidatams į politines pareigas“, – teigiama jame.

Vyskupai taip pat pažymėjo, kad reikšti paramą kandidatams vengtina ne tik bažnyčiose ir vienuolynuose, bet ir dvasininkų ir vienuolių institucinėse bei privačiose socialinių tinklų paskyrose, taip pat kitose informacijos sklaidos priemonėse.

Šį kreipimąsi Lietuvos vyskupų konferencija priėmė po to, kai pernai per Piemenėlių mišias Prienų rajone esančio Išlaužo klebonas Vilius Sikorskas išreiškė asmeninę paramą į prezidento postą ketinančiam kandidatuoti advokatui Ignui Vėgėlei.

„Nuoširdžia malda lydime mūsų tėvynę Lietuvą, meldžiame už valdančiuosius, Viešpatie, trokštame, kad mūsų vadovo rinkimai būtų paremti mūsų visų atsakomybe, meile. Asmeniškai reiškiu didžiulę simpatiją advokatui Vėgėlei, tai yra mano malda. Kiekvienas palydėkite savo favoritą. Meldžiame, kad Dievas duotų mūsų tėvynę Lietuvą vadovų, politikų, mylinčių ne savo grupes, ne savo partijas, bet partiją, kuri vadinsis Lietuva“, – tuomet kalbėjo dvasininkas.

Šios maldos įrašas skelbiamas parapijos „Youtube“ paskyroje.

Šiemet Lietuvoje vyks treji rinkimai: gegužę – prezidento, birželį – Europos Parlamento, spalį – Seimo.

Maldai rinkosi klaipėdiškiai

Lietuvoje nuo vasaros pradžios iki pat rudens Kapinių šventės švenčiamos net 92 liuteronų evangelikų kapinėse. Ypač gili ši tradicija Klaipėdos krašte.

Sekmadienį bendrai maldai žmonės rinkosi Svencelės, Vainuto, Liepynės, Alkiškių, Kretingos ir Vanagų kapinėse.

Į Vanagų kapinių šventę Klaipėdos rajone atvyko net trys evangelikų liuteronų kunigai – Remigijus Šemeklis, Reincholdas Moras ir Gediminas Kleinas.

Ir maldos, ir vaišės

Tai ne bažnytinė šventė, bet ji vyksta kunigo paskirtą, su parapijiečiais sutartą, dažniausiai nusistovėjusį sekmadienį.

Tai – ir proga aplankyti kapus, pašventinti naujai pastatytus paminklus, susitikti gimines, bendrai pasimelsti.

Vien Klaipėdos rajone per metus vyksta 10 Kapinių švenčių.

Vis dėlto šio susibūrimo eiga išlaiko žodžio liturgijos elementus: psalmes, skaitinius, pamokslą, tikėjimo išpažinimą, tačiau forma nėra griežtai apibrėžta – giedamos giesmės, skaitomi eilėraščiai, dalijamasi mintimis, giedoti padeda bažnyčios choristai.

Po pamaldų šalia kapinių žmonės dar lieka pabendrauti, pasivaišinti.

Pamaldos: Vanagų kapinių šventėje Klaipėdos rajone dalyvavo net trys kunigai – G. Kleinas (kairėje), R. Šemeklis ir R. Moras. Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Stiprus emocinis įspūdis

Manyta, kad Kapinių šventė radosi sovietmečiu, kai dauguma bažnyčių buvo atimtos, uždarytos, o veikiančiose daug kam vis tiek nevalia buvo melstis, bet kapus lankyti leista.

Sovietmečiu ši tradicija ypač sustiprėjo ir net įgavo kitą prasmę, nes tikintieji buvo netekę savo maldos namų.

Vis dėlto ši tradicija yra gerokai ankstesnė.

Protestantiškoji bažnyčia neturėjo mirusiųjų pagerbimo šventės, kaip katalikai turi Vėlines.

Galvota, kaip pagerbti iškilius žmones, taip ilgainiui susiformavo tradicija ateiti į kapines ir išreikšti jiems pagarbą.

„Mes manome, kad, pavyzdžiui, Kisiniuose, Klaipėdos rajone, kur palaidota ne viena garbi asmenybė, Kapinių šventės tradicija siekia netgi XIX a. O sovietmečiu ši tradicija ypač sustiprėjo ir net įgavo kitą prasmę, nes tikintieji buvo netekę savo maldos namų. Nuo to laiko ši tradicija – pamaldos ne bažnyčioje – labai paplito ir vasarą švenčiamos skirtingose kapinėse vis kitu metu“, – kalbėjo Dovilų etnokultūros centro vadovas Jonas Tilvikas.

Į Kapinių šventes susirenka ne tik tie, kurių artimieji tose kapinėse palaidoti, bet ir atskirų apylinkių gyventojai atvažiuoja vieni pas kitus.

„Kapinių šventėje – labai stiprus gyvosios tradicijos įspūdis, kai net tokią karštą dieną žmonės susirenka, bendrai meldžiasi, gieda, prisimena anapilin išėjusiuosius, tai labai jaudina“, – tokias emocijas Klaipėdos rajono Kultūros skyriaus specialistei Indrei Sliužinskaitei sukėlė Vanagų kapinių šventė.

Kaip spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė arkivyskupijos atstovė Marija Jakubovskaja, ukrainiečių tikinčiųjų bendruomenė melsis su Vilniaus Šv. kankinės Paraskevės parapija.

„Šitoje parapijoje tiek lietuvių kalba pamaldose nėra minimas Kirilo vardas, tiek ukrainiečių kalba nuo šio sekmadienio būsimose pamaldose taip pat nebus minimas jo vardas“, – teigė M. Jakubovskaja.

Maskvos patriarchas Kirilas savo pasisakymuose reguliariai pateisina Rusijos invaziją į Ukrainą, ją remia ir laimina. Dėl šios pozicijos jam uždrausta atvykti į Lietuvą.

Vis dėlto M. Jakubovskaja teigė, kad kitose stačiatikių parapijose, kurių yra daugiau nei pusšimtis, toliau bus meldžiamasi už patriarchą Kirilą, nes „Bažnyčia negali veikti autonomiškai, pasiskelbti pati save nepriklausomą“.

Paklausta, kodėl vienose pamaldose galima neminėti Kirilo, o kitose – ne, arkivyskupijos atstovė teigė, jog Lietuvos stačiatikiams „svarbu būti visuotinės stačiatikių bažnyčios dalimi“.

„Nepaisant to, Vilniaus ir Lietuvos metropolitas gali priimti sprendimus, gali savo leidimu palaiminti, leisti kažkokia parapijai priimti vienokius ar kitokius sprendimus“, – sakė M. Jakubovskaja.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Pamaldas Lietuvoje taip pat aukos dėl Rusijos invazijos iš Ukrainos į Lietuvą atvykęs kunigas Andrijus Nesvitaila. Jis priklausė su Maskvos patriarchatu siejamai Ukrainos stačiatikių bažnyčiai.

Reikalas tas, kad tiek Ukrainoje, tiek čia mūsų parapija (pamaldose) nemini patriarcho Kirilo.

Vis dėlto jis teigė „besąlygiškai smerkiantis“ patriarcho poziciją dėl Rusijos invazijos.

„Reikalas tas, kad tiek Ukrainoje, tiek čia mūsų parapija (pamaldose) nemini patriarcho Kirilo“, – kalbėjo A. Nesvitaila.

Prasidėjus invazijai į Ukrainą, Vilniaus stačiatikių arkivyskupijos vadovas, metropolitas Inokentijus, pasmerkė Rusijos karą, tačiau ne patriarchą Kirilą. Tačiau metropolitas pareiškė nepritariantis ir nesutinkantis su Maksvos patriarcho pozicija.

Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių arkivyskupija šiuo metu siekia didesnės autonomijos ir skelbia priartėjusi prie savarankiškos bažnyčios statuso, nes jų tokį prašymą Maskvos patriarchato Švenčiausiasis Sinodas nukreipė svarstyti vyskupų susirinkime.

Vis dėlto M. Jakubovskaja teigė kol kas nežinanti, kada šis klausimas toliau pasistūmės į priekį.

Nors šiuo metu stačiatikius Lietuvoje vienija tik Maskvos patriarchatui pavaldi Vilniaus ir Lietuvos arkivyskupija, šalyje planuojama įkurti ir Konstantinopolio patriarchatui pavaldžią bažnytinę struktūrą.

Jos siekia penki Vilniaus ir Lietuvos arkivyskupijos iš kunigų luomo pašalinti, o vėliau į jį Konstantinopolio patriarcho Baltramiejaus I sugrąžinti kunigai.

Apie tokius planus pranešė ir Lietuvoje praėjusią savaitę apsilankęs Konstantinopolio patriarchas.

M. Jakubovskaja besikuriančios struktūros sako kol kas nekomentuojanti: „Struktūra nėra dar įkurta, todėl ir komentuoti nėra ko.“ Ji taip pat minėtuosius kunigus vadino pasauliečiais, kadangi Lietuvos arkivyskupija nepripažįsta jų kunigystės statuso atkūrimo.

Stačiatikiai Lietuvoje yra laikomi viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių.

Pasak pranešimo, Laisvės gynėjų atminimo dieną pagerbiant tragiškai žuvusius 1991 metų sausio 13 dienos įvykiuose Vilniuje, Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Inokentijus meldėsi Šv. Marijos Magdalietės moterų vienuolyno šventovėje, kartu tarnavo šios vienuolyno šventovės klero nariai.

„Metropolitas priminė, kad Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia praėjusio šimtmečio dešimtosios dekados pradžioje ryžtingai parėmė lietuvių tautos kova už laisvę ir nepriklausomybę. Be kita ko, tuometinis Stačiatikių Bažnyčios vadovas, Vilniaus ir Lietuvos arkivyskupas Chrizostomas (dabar – metropolitas emeritas) griežtai pasmerkė Sovietų Sąjungos vadovybės veiksmus, kurių ji ėmėsi 1991 metų sausio mėnesį“, – teigia stačiatikių bažnyčios atstovai.

Teigiama, jog kruvinų įvykių metu Chrizostomas kartu su kitais stačiatikių dvasininkais kreipėsi į rusakalbius Lietuvos gyventojus, ragindamas „neleisti, kad įvyktų kraujo praliejimas“, taip pat ragino, kad visuomenėje būtų išsaugota vienybė ir taika.

Mes kasdien meldžiamės už Lietuvą, už jos tautą, kreipdamiesi į mūsų Dangiškąją Globėją – Švenčiausiąją Dievo Gimdytoją ir visus Lietuvos krašto šventuosius, prašydami jų užtarimo ir paramos.

Tuometinis Lietuvos stačiatikių vadovas buvo apdovanotas „Sausio 13-osios atminimo“ medaliu.

Savo ruožtu metropolitas Inokentijus patvirtino, kad visus metus, praėjusius nuo atmintinų įvykių kovojant už Lietuvos laisvę, Lietuvos Stačiatikių arkivyskupijos pozicija lieka nepakitusi.

„Kitaip ir būti negali. Mūsų šventovėse ne tik šią bei kitas atmintinas dienas, bet ir kasdien per pamaldas meldžiamasi už Dievo saugomą mūsų šalį Lietuvą, jos valdžią ir kariuomenę. Mes kasdien meldžiamės už Lietuvą, už jos tautą, kreipdamiesi į mūsų Dangiškąją Globėją – Švenčiausiąją Dievo Gimdytoją ir visus Lietuvos krašto šventuosius, prašydami jų užtarimo ir paramos“, – sakė metropolitas Inokentijus.

Lietuvos vadovai, tuometiniai parlamento gynėjai ir kiti minėjimų dalyviai, penktadienį pagerbdami žuvusiuosius 1991-ųjų sausio 13-ąją per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje, siejo šiuos įvykius ir su Rusijos dabartiniais karo veiksmais Ukrainoje, pabrėždami būtinybę padėti išsaugoti laisvę ukrainiečių tautai. Į susirinkusius Seime kreipęsis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, jog Lietuva apgynė „savo istorinį pasirinkimą“, primindamas, kad šiuo metu dėl savo laisvės kovoja ir jo šalis.

Stačiatikių pranešime Ukraina ar Rusija nėra minimos.

Daliai Lietuvos stačiatikių dvasininkų ėmus kritikuoti Kremliaus invaziją, metropolitas Inokentijus pernai birželio pabaigoje iš kunigystės luomo pašalino keturis dvasininkus.

Jie tvirtina buvę pašalinti už kritiką Rusiją kare palaikančiam Maskvos patriarchui Kirilui. Bažnyčia tai neigia ir sako, jog dvasininkai pripažinti padarę kanoninius nusikaltimus, kai skaldė bendruomenę ir inicijavo stačiatikių atsiskyrimą nuo Maskvos patriarchato, siekiant atkurti  kanoninį pavaldumą Konstantinopolio patriarchui.

Pati Lietuvos stačiatikių bažnyčia teigia smerkianti karą Ukrainoje, siekia didesnės nepriklausomybės nuo Maskvos patriarchato, tačiau tam nesulaukia pritarimo.

Šiuo metu Lietuvos stačiatikių bažnyčia yra viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių Lietuvoje. Ji turi metropolijos titulą, priklauso Maskvos ir Visos Rusios patriarchatui. Savavaldės bažnyčios statusą turi tik trys stačiatikių bažnyčios, esančios kanoninėje Maskvos patriarchato jurisdikcijoje: Estijos, Latvijos ir Moldovos.

Šv. Kalėdų liturgija ortodoksams vyks evangelikų liuteronų bažnyčios patalpose Klaipėdoje, Šv. Jonų bažnyčios patalpose Vilniuje bei A. Baranausko ir A. Vienuolio memorialinio muziejaus patalpose Anykščiuose.

Čia tarnaus kapelionas iš Ukrainos ortodoksų bažnyčios kunigas Heorhyjus Kovalenka, skelbiama svetainėje ortodoksas.lt.

Pamaldos vyks ukrainiečių kalba su lietuviškais intarpais.

Tie stačiatikių kunigai, kurie net gyvendami laisvoje Lietuvoje paklūsta Kremliaus agresiją laiminančiam Maskvos blogio vyskupui Kirilui, į renginį, be abejo, nekviečiami ir nepageidaujami.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius penktadienį savo „Facebook“ paskyroje taip pat pranešė, kad šeštadienį, per stačiatikių Kalėdas, prieš demontuojant kalėdinę eglutę Katedros aikštėje sostinėje sveikinimo kalbą sakys ir iš Ukrainos atvykęs stačiatikių kunigas.

„Tie stačiatikių kunigai, kurie net gyvendami laisvoje Lietuvoje paklūsta Kremliaus agresiją laiminančiam Maskvos blogio vyskupui Kirilui, į renginį, be abejo, nekviečiami ir nepageidaujami“, – pareiškė meras.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, dalis dabar jau buvusių Lietuvos stačiatikių dvasininkų inicijavo Lietuvos stačiatikių atsiskyrimą nuo Maskvos patriarchato ir prašo Konstantinopolio patriarcho leisti Lietuvoje atkurti kanoninį pavaldumą jam. Taip norima atsiskirti nuo karą palaikančio Maskvos patriarcho Kirilo.

Dėl to Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių bažnyčios metropolitas Inokentijus birželio pabaigoje iš kunigystės luomo pašalino keturis dvasininkus. Jie pripažinti padarę kanoninius nusikaltimus.

Gruodžio pabaigoje Vilniuje vykęs visuotinis Lietuvos stačiatikių bažnyčios susirinkimas pasmerkė karą Ukrainoje ir priėmė sprendimą pagreitinti procesą dėl didesnės nepriklausomybės nuo Maskvos patriarchato.

Didžiulėje bazilikoje karstas su Benedikto XVI palaikais bus laikomas nuo pirmadienio. Tikimasi, kad per tris dienas su velioniu atsisveikins tūkstančiai tikinčiųjų.

95 metų Benediktas XVI mirė šeštadienį ryte Vatikane, kur gyveno po atsistatydinimo dėl pablogėjusios fizinės ir psichinės sveikatos. Jis yra pirmasis nuo viduramžių laikų atsistatydinęs popiežius.

Pranciškus atrodė pavargęs ir prasidedant pirmosios Naujųjų metų dienos mišioms sėdėjo nuleidęs galvą. Jis nukrypo nuo pasirašytos homilijos ir garsiai meldėsi už Benediktą XVI – pavedė Dievo Motinai velionį, melsdamas, kad jį palydėtų jam pereinant iš šio pasaulio pas Dievą.

Pranciškus taip pat kvietė melstis už visus kenčiančiuosius – nebeįstengiančius melstis ir karų ištikus žmones, kurie šių dienų šventes sutinka tamsoje ir šaltyje, gyvena varge ir su baime, paniro į smurtą ir abejingumą.

„Mums, Naujųjų metų pradžioje, reikia vilties taip, kaip žemei lietaus”, – sakė jis.

Ketvirtadienį Pranciškus vadovaus Benedikto XVI laidotuvėms. Vykdant velionio norą, laidotuvių apeigos bus paprastos, pranešė Vatikanas.

Sekmadienį kelio skausmus kenčiantis 86 metų Pranciškus į baziliką atvyko neįgaliojo vežimėlyje, o per mišias sėdėjo krėsle.

Nors šventės dalyviams galimybių pasas ar kitas vakcinavimo, persirgimo, atlikto PGR tyrimo arba greitojo antigeno testo neigiamo rezultato arba antikūnų tyrimo teigiamo rezultato faktą patvirtinantis dokumentas nėra privalomas, bet siekiant užtikrinti visų šventės dalyvių saugumą, prieš šventę rekomenduojama nepersirgusiems ar nevakcinuotiems asmenims atlikti COVID-19 tyrimą.

Jei asmeninė šventė vyksta viešojo maitinimo įstaigoje ar apgyvendinimo paslaugas teikiančioje įstaigoje uždaroje erdvėje, tokios paslaugos gali būti teikiamos tik asmenims, turintiems galimybių pasą, ir užtikrinant nuo rugpjūčio 13 d. būtinąsias sąlygas viešojo maitinimo įstaigoms ir kontaktiniu būdu teikiamoms paslaugoms.

Jei asmeninėje šventėje, vykstančioje išnuomotoje sodyboje, neteikiamos maitinimo ir kitos kontaktinės paslaugos, tai šventės galimybių pasas neprivalomas. Jei sodyboje maitinimo ir kitos kontaktinės paslaugos yra teikiamos, tai tokiu atveju yra taikomi rugpjūčio 13 d. sprendimuose „Dėl viešojo maitinimo įstaigoms būtinų sąlygų“ ir „Dėl kontaktiniu būdu teikiamų paslaugų, ūkinės veiklos vykdymo būtinų sąlygų“ nurodyti privalomi reikalavimai veikloms.

COVID-19 prevencijos šventės metu:

Šventę organizuoti atskiroje patalpoje, į kurią nepatektų kiti viešojo maitinimo ar apgyvendinimo paslaugas teikiančios įstaigos lankytojai.

Prie įėjimo į patalpas, kurioje organizuojama asmeninė šventė, pateikti informaciją:

- apie asmens higienos laikymosi būtinybę (rankų higieną, kosėjimo, čiaudėjimo etiketą ir kt.);

- apie privalomą nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių (veido kaukių, respiratorių ar kitų priemonių), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną (toliau – kaukės), dėvėjimą uždarose erdvėse bendrose patalpose (koridoriuje, vestibiulyje, laiptinėje, lifte ir pan.);

- kad šventės dalyviai, turintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymių (karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.) į renginio vietą nevyktų.

Sudaryti galimybę tinkamai šventės dalyvių ir organizatorių bei šventę aptarnaujančių darbuotojų rankų higienai ir (ar) dezinfekcijai, prie įėjimo į sanitarinį mazgą gerai matomoje vietoje pakabinti rankų dezinfekcijai skirtą priemonę.

Šventės metu nedirbti šventę aptarnaujantiems darbuotojams, šventės organizatoriams, turintiems ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymių (karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.) ir darbuotojams ir (ar) šventės organizatoriams, kuriems privaloma izoliacija, izoliacijos laikotarpiu.

Šventės dalyviams bendrose uždarose erdvėse (koridoriuje, vestibiulyje, laiptinėje, lifte ir pan.) dėvėti kaukes. Kaukių leidžiama nedėvėti neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį).

Šventę aptarnaujantiems darbuotojams ir šventės organizatoriams šventės metu visą laiką dėvėti kaukes. Kaukių leidžiama nedėvėti neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį). Kaukės neprivalomos atlikėjams, pranešėjams, renginių vedėjams renginių metu, kai užtikrinamas saugus atstumas nuo kitų šventės dalyvių.

Šventę aptarnaujantiems darbuotojams ir šventės dalyviams bei organizatoriams, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymiai (karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.), nedelsiant palikti renginio vietą ir konsultuotis Karštąja koronaviruso linija tel. 1808 arba susisiekti su savo šeimos gydytoju konsultacijai.

Patalpos, kurioje organizuojama asmeninė šventė, dažnai liečiamus paviršius (durų rankenos, kėdžių atramos, laiptų turėklai ir kt.) valyti paviršiams valyti skirtu valikliu ne rečiau, kaip po kiekvieno renginio, kitas aplinkos valymas ir dezinfekcija renginio vietoje atliekama vadovaujantis Rekomendacijomis dezinfekcijai sveikatos priežiūros įstaigose ir ne sveikatos priežiūros patalpose (kai galima užteršimas SARS-CoV-2 virusu).

Maksimaliai vėdinti patalpas po kiekvienos šventės organizavimo.

Šventės dalyviams, organizatoriams ir šventę aptarnaujantiems darbuotojams vengti tiesioginio fizinio kontakto (kai tai įmanoma).

Asmenis, kuriems akivaizdžiai pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymiai (karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.) bei kuriems privaloma izoliacija, izoliacijos laikotarpiu, nevykti į šventės organizavimo vietą ir šventėje nedalyvauti.

Atnaujinamos rekomendacijos maldos namams

SAM atnaujina rekomendacijas ir maldos namams.

Rekomenduojama užtikrinti saugų, ne mažesnį kaip 2 metrų atstumą tarp asmenų, dalyvaujančių religinėse apeigose. Pastarosiose dalyvauti negali: asmenys, turintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymių (pvz., karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.). Jei minėti simptomai pasireiškia maldos namų dvasininkui ar kitam darbuotojui, jis į darbą / apeigas vykti negali, rekomenduojama konsultuotis Karštąja koronaviruso linija tel. 1808 arba susisiekti su savo šeimos gydytoju konsultacijai; taip pat vyresni nei 6 metų asmenys, nedėvintys nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių (veido kaukių, respiratorių ar kitų priemonių), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną. Reikalavimas dėvėti kaukes netaikomas neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį);  asmenys, kuriems privaloma izoliacija, izoliacijos laikotarpiu.

Remiantis atnaujintomis rekomendacijomis, šv. Komunija turėtų būti dalinama į rankas. Taip pat nerekomenduojamos ir religinės apeigos, kurių metų kunigas ar kitas dvasininkas turi tiesioginį kontaktą su kitais asmenimis (pvz., teikiant Sutvirtinimo sakramentą).

Svarbu užtikrinti, kad nebūtų vandens induose švęstam vandeniui. Religinių apeigų dalyviai, išskyrus dvasininkus ar kitus maldos namų darbuotojus, turi vengti fizinio kontakto su relikvijomis, kryžiais ir kitais relikvijoriais, vengti fizinio kontakto su kitais asmenimis, pvz., spausti vieni kitiems ranką.

Rekomenduojama prie įėjimo į maldos namus ar kitoje gerai matomoje vietoje pakabinti rankų dezinfekcijai skirtą priemonę;   pateikti informaciją apie asmens higienos laikymosi būtinybę (rankų higieną, kosėjimo, čiaudėjimo etiketą ir kt.); apie būtinybę vyresniems nei 6 metų asmenims dėvėti kaukes. Šis reikalavimas netaikomas neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį); apie draudimą dalyvauti pamaldose asmenims, kurie turi ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymių (karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.) ir nedėvi kaukių.

Maldos namuose rekomenduojamas ir dažnesnis nei įprasta dažnai liečiamų paviršių (durų rankenų, suolų, kėdžių atramų ir kt.) valymas ir dezinfekcija.