„Tai yra uždara sistema ne vien dėl to, kad tarša galėtų patekti į išorę, bet ir dėl to, kad kai kurių reakcijų negalime atlikti, jei nėra sterili patalpa“, – aiškino laboratorijos vedėja, medicinos mikrobiologė Diana Žilytė.
Mikrobiologijos laboratorijos darbuotojai dėvi specialią aprangą, eidami kitur būtinai persirengia, grįžę tai daro vėl.
„Tikslai – išskirti ligos sukėlėją, nustatyti infekciją, nustatyti sukėlėjo jautrumą antibiotikams ir kitas tikslas – epidemiologinis“, – teigė D. Žilytė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Rekonstruota mikrobiologijos laboratorija – itin reikšmingas įvykis ne tik pačiai ligoninei.
„Laboratorijoje gali būti tiriama pati pavojingiausia infekcija, kokia tik yra pasaulyje“, – tikino Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Arvydas Skorupskas..
Tyrimai atliekami nepalyginti greičiau ir be galimybės klysti.
„Visi procesai skaitmenizuoti. Nuo paciento kraujo paėmimo iki atsakymo gavimo. Žmonės praktiškai nesikiša“, – teigė A. Skorupskas.
Visi duomenys sujungti su e.sveikatos sistema, todėl neliko atskiro duomenų perkėlimo į kompiuterį.
„Kai laborantas pasirašo, kad tyrimas atliktas, jį gali pamatyti ir gydytojas, ir pacientas“, – sakė A. Skorupskas.
Per metus Panevėžio ligoninėje atliekama beveik 113 tūkst. įvairių tyrimų.