Kol vieni vadovai į tokias darbuotojų iniciatyvas vis dar žiūri skeptiškai, kiti tokias veiklas kaip tik skatina. Pasak įmonės „carVertical“ vadovo Roko Medonio, bandydamos užkirsti kelią darbuotojų saviveiklai po darbo valandų organizacijos ne tik praranda joms dirbančių specialistų lojalumą, bet ir apriboja jų augimą ir tobulėjimą.

Įvairios specialybės

Pasak R. Medonio, darbuotojams suteikiama laisvė po darbo užsiimti kitomis veiklomis nėra kažkokia anarchijos forma. Tai abipusės pagarbos rezultatas – jei darbuotojas jaus, kad organizacija juo pasitiki, jis bus lojalesnis.

Daugiau nei 100 darbuotojų turinčioje jo komandoje yra daugybė žmonių, kurie neapsiriboja vien pagrindiniu savo darbu. Čia galime rasti šonaslydžio meistrų, stalo žaidimų kūrėjų, kalnų gidų, rašytojų, fotografų, didžėjų, rinkodaros konsultantų ir ne vieną įvairiausių sričių laisvai samdomą specialistą, kurie po darbo sėkmingai monetizuoja savo hobius ir kompetencijas.

„Darbo rinkoje šiuo metu jau yra ne viena karta, kuri į darbą žiūri visiškai kitaip nei tie, kurie šiuo metu yra jų vadovai. Jiems darbas nėra vienintelė saviraiškos vieta ar prioritetinis jų gyvenimo aspektas“, – sako R. Medonis.

Naujausios JAV finansinių paslaugų bendrovės „Bankrate“ atliktos apklausos rezultatai atskleidė, kad apie 39 proc. dirbančių žmonių gauna papildomų pajamų iš kitų veiklų nei jų pagrindinis darbas. Ši tendencija ryškiausiai atsiskleidžia kalbant apie jaunesnio amžiaus darbuotojus. Tarp Z kartos atstovų (18–26 metų amžiaus) papildomomis veiklomis užsiima net 53 proc., o Y kartos (27–42 metų) – 50 proc. žmonių.

Jei žmogus neturi atsakomybės jausmo, vargu ar griežta kontrolė duotų ilgalaikių rezultatų.

Draudimai pakenktų

Pasak įmonės žmonių ir organizacijos vystymo vadovės Giedrės Kojalienės, pirmieji šeštus metus skaičiuojančios įmonės darbuotojai buvo vadinamieji idėjininkai – visi vieni kitus pažinojo iš anksčiau, todėl buvo išsivysčiusi itin stipri pasitikėjimo kultūra. Vėliau ši kultūra niekur neišnyko ir tapo vertybiniu įmonės pagrindu.

„Visi esame suaugę žmonės, kurie turi gebėjimų, įgūdžių ir galimybių funkcionuoti savarankiškai už darbo ribų, todėl stengiamės kuo mažiau kontroliuoti darbuotojus“, – sako G. Kojalienė.

Pašnekovės teigimu, draudimai bet kurioje srityje, pirmiausia, sukelia atmetimo reakciją, kuri gali sukelti nepasitikėjimą darbdaviu ir abejingumą, smukdyti moralę. Darbdavys neturi teisės kontroliuoti asmeninio žmogaus gyvenimo, nebent tai tiesiogiai kertasi su įmonės komercinėmis paslaptimis.

Darbuotojai gali laisvai rinktis, iš kur nori dirbti ir kokiu laiku. Įmonė taip pat viena iš nedaugelio Lietuvoje, siūlančių darbuotojams neribotas atostogas.

„Mums svarbiausia – rezultatas ir iškeltų tikslų įgyvendinimas, o ne tai, iš kur darbuotojas dirba ar ką jis veikia po darbo valandų. Jei žmogus neturi atsakomybės jausmo, vargu ar griežta kontrolė duotų ilgalaikių rezultatų“, – pasakoja G. Kojalienė.

Ugdo kompetencijas

Nors galimybė užsidirbti laisvu laiku gali atrodyti kaip savaime suprantamas dalykas, tačiau nemažai darbdavių nerimauja, kad taip nukentės darbuotojo produktyvumas ir jis mažiau dėmesio skirs savo tiesioginiam darbui. Neretai baiminamasi, kad, talentingą darbuotoją užuodę konkurentai, jį paprasčiausiai nuvilios.

„Jei iš tavęs sėkmingai nuvilios gerą specialistą, taip įvyks tikrai ne todėl, kad jis pradėjo dalytis savo mintimis „LinkedIn“, kelti storius į „Instagram“ ar kurti tinklalaidę. Jį nuvilios dėl geresnių sąlygų plačiąja prasme“, – neabejoja R. Medonis.

Anot jo, papildomos darbuotojo veiklos įmonei duoda daug naudos, nes taip žmogus išmoksta naujų dalykų, kuriuos gali puikiai pritaikyti ir savo darbe.

„Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, tačiau darydami chaltūrinius užsakymus ar konsultacijas kitoms įmonėms jūsų darbuotojai išmoksta naujų dalykų ir augina kompetenciją. Žaviausia – tą daro naudodamiesi ne jūsų pinigais“, – įžvalgomis dalijasi R. Medonis.

Gavo visus leidimus

Situacija, su kuria susidūrė nedidelį atlygį gaunanti kūno kultūros mokytoja, byloja apie valstybės požiūrį į žmogų, kuris nusprendė dirbti dvigubai daugiau, kad netektų prašinėti pašalpų iš biudžeto.

Šoktelėjus šildymo, elektros ir maisto kainoms, vienos uostamiesčio ugdymo įstaigos mokytoja ėmė sukti galvą, kaip prisidurti prie nedidelės algos.

"Kadangi gyvenu rajone, o dirbu Klaipėdoje, nusprendžiau registruotis ir teikti pavežėjo paslaugą. Dirbu laisvalaikiu, nedideli tai pinigai, bet bent jau užsidirbu degalų išlaidoms. Registravau veiklą, gavau visus leidimus", – pasakojo mokytoja.

Moteris įsiregistravo tarptautinėje pavėžėjimo paslaugą teikiančioje "Bolt" platformoje.

Norint tapti keleivių pavežėju, privaloma gauti Lietuvos transporto saugos administracijos leidimą. Tai kainuoja aštuonis eurus.

Prievolių sąrašas

Leidimui užsiimti tokia veikla privaloma pateikti automobilio registracijos dokumentus, o jei mašina nuomojama, privalu turėti nuomos sutartį.

Reikalingas draudimas, nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma su konkrečiu ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriumi.

Mokytoja darbdaviui pateikė privalomojo sveikatos mokymo metu įgytų sveikatos žinių įgūdžių įvertinimo pažymėjimą.

Pateikė ir sveikatos patikrinimo pažymą.

"Moku visus mokesčius, jau esu drausta sveikatos draudimu, bet vis tiek papildomai sumoku sveikatos draudimą, gyventojų pajamų ir kitus mokesčius. Privalau deklaruoti pajamas. Aš viską sumoku sąžiningai. O mano noras labai menkas – užsidirbti šiek tiek papildomai", – teigė mokytoja.

Gavo baudą

Pavežėjo veiklą registravusi moteris ramiai uostamiesčio gatvėmis važinėjo neilgai.

"Vieną vakarą prie stoties staiga mane pasivijo geltonomis liemenėmis vilkintys kontrolieriai. Jie ėmė berti reikalavimus. Vardijo, ką turiu jiems tuojau pat pateikti. Nuo įtampos net širdis sustreikavo. Vairuotojo pažymėjimą, draudimą, mašinos registracijos liudijimą, techninės apžiūros taloną. Net pažymą iš Psichikos sveikatos centro", – pasakojo mokytoja.

Taip pat reikėjo pateikti vežėjo ir keleivių vežimo organizatoriaus sutartį dėl bendradarbiavimo.

Vairuotoja tuo metu laisvų rankų įranga kalbėjo telefonu, ji buvo sustojusi kelkraštyje.

"Man buvo pareikšta, kad esu taksi vairuotoja. Bet aš nesu taksi vairuotoja, neturiu stovėjimo vietos taksi automobiliams skirtose zonose, negaliu važiuoti, pavyzdžiui, Tiltų gatve", – pastebėjo moteris.

Po patikrinimo kontrolieriai konstatavo, kad moteris, nors ir vairuoja techniškai tvarkingą automobilį, bet neturi ne mažiau kaip šešis mėnesius galiojančio techninės apžiūros dokumento.

Toks reikalavimas keliamas pavėžėjimo paslaugą teikiančioms mašinoms.

Moteris buvo nubausta 15 eurų bauda.

Klausimai dėl reputacijos

Tačiau labiausiai vairuotoją šokiravo tai, kad iš jos buvo pareikalauta metus galiojančios pažymos iš Priklausomybės ligų centro.

Moteris vairuoja jau 30 metų. Keičiant vairuotojo pažymėjimą ji nuolat pristatydavo medicininę pažymą, kuri galioja nurodytą laiką.

"Gaunant medicininę pažymą privalėjau pateikti išrašą iš Priklausomybės ligų centro. Tačiau, pasirodo, pavežėjams tokios pažymos reikia kreiptis kasmet", – stebėjosi moteris.

Pirmadienį moteris sulaukė elektroniniu būdu užsakytų pažymų.

Informatikos ir ryšių departamentas išrašė pažymą dėl neteistumo.

Priklausomybės ligų centras elektroniniu būdu atsiuntė medicininę pažymą.

Šios įstaigos tinklalapyje pažymėta, kad iš esmės tai vairuotojų sveikatą tikrina šeimos gydytojas, teikiantis pirminės sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje pacientas yra prisiregistravęs, arba Psichikos sveikatos centro psichiatras.

Kaip jie sveikatą galėjo įvertinti nematydami žmogaus?

Pažymos iš Respublikinio priklausomybės ligų centro filialų reikia tik esant įtarimui dėl galimos priklausomybės ligos.

Šiai vairuotojai tokia liga niekada nebuvo įtariama.

"Ir kam to reikia? Priklausomybės ligų centras manęs juk realiai net akyse nematė. Kaip jie sveikatą galėjo įvertinti nematydami žmogaus? Ar visa tai tikrai būtina?" – klausimus bėrė vairuotoja.

Lietuvos transporto saugos administracijos puslapyje išvardyti reikalavimai, keliami pavežėjams.

Nurodyta, kad lengvųjų automobilių, kuriais teikiamos keleivių vežimo už atlygį paslaugos, vairuotojai turi būti nepriekaištingos reputacijos.

"Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir teistumas nėra išnykęs ar panaikintas; buvo nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą ir yra neatlikęs paskirtos bausmės (išskyrus atvejus, kai asmuo atleistas nuo bausmės atlikimo); piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis", – rašoma taisyklėse.

Tokias tvarkas numato Kelių transporto kodeksas.

Alina Velykienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Rinkliavoms – apvali suma

"Man tai panašu į lupikavimą. Už leidimą vykdyti keleivių pavėžėjimo paslaugą yra numatyta aštuonių eurų valstybės rinkliava. Priklausomybės ligų centras skubos tvarka pažymą išdavė už penkis eurus. Dar šešis eurus reikėjo sumokėti už elektroninę pažymą dėl teistumo Informatikos ir ryšių departamentui", – skaičiavo mokytoja.

Kas šešis mėnesius moteris privalės kreiptis į Techninių apžiūrų centrą techninės apžiūros talono. Tai taip pat kainuoja.

Už lengvojo automobilio patikrą čia teks mokėti 21,9 euro. Jei mašina varoma dyzelinu, teks pakloti daugiau – 25,4 euro.

Moters darbą nuožmiai vertina tarptautinė įmonė. Bet kuris klientas gali pateikti pretenziją dėl paslaugos, ir veikla gali būti sustabdyta.

"Vairuotojai yra vertinami. Aš turiu šimto balų įvertinimą, vadinasi, tikrai esu gera darbuotoja ir mano paslaugomis žmonės liko patenkinti. Bet kurį vairuotoją darbdavys gali užblokuoti, jei tik sulauks skundų. Ir tokių jau buvo ne vienas", – pasakojo moteris.

Valstybė demoralizuoja žmones, kurie imasi atsakomybės ir nori uždirbti papildomų pajamų teisėtu būdu.

Valstybė – pašalpinių veisykla

Kūno kultūros mokytoja dar tik kartą sulaukė 15 eurų nuobaudos, antrąsyk jai jau grėstų 60 eurų bauda.

Situaciją vairuotoja nupasakojo Klaipėdos miesto tarybos narei Alinai Velykienei, klausdama, ar valstybė nepersistengė su tokiais reikalavimais?

"Valstybė verčia žmogų lakstyti dėl visiškai perteklinių dalykų, verčia rinkti krūvas pažymų. Bet esmė čia visai kita. Valstybė demoralizuoja žmones, kurie imasi atsakomybės ir nori uždirbti papildomų pajamų teisėtu būdu", – situaciją apibendrino A. Velykienė.

Politikę nustebino tai, kad pavežėjų kontrole užsiima savivaldybės įmonės kontrolieriai, o ne Policijos pareigūnai bei Lietuvos transporto saugos administracija.

Daugėja pažeidimų

Įstaigos "Klaipėdos keleivinis transportas" vadovas Andrius Samuilovas patikino, kad teisę tikrinti ne tik taksistus, bet ir kitus vairuotojus, teikiančius pavėžėjimo paslaugą už atlygį, įstaigos kontrolieriai tikrai turi.

Maža to, jie tai gali daryti ir kitose, ne tik Klaipėdos miesto savivaldybės administruojamose teritorijose.

"Pirmasis tarybos sprendimas buvo dar 2012 metais, 2020-aisiais buvo papildymas. Juk viskas keičiasi ir evoliucionuoja. Pavežėjų prieš keletą metų iš viso dar nebuvo. Taip, galime kontrolę vykdyti ne tik Klaipėdoje, tai dažniausiai vyksta kitų savivaldybių prašymu", – patikino A. Samuilovas.

Įstaigos vadovas patikino, kad priekaištai dėl pažymų kiekio turėtų būti adresuojami Seimui, o ne kontrolieriams.

2021 m. šios įstaigos kontrolieriai fiksavo net 841 pažeidimą.

Daugiausia pažeidimų nustatyta lengvųjų automobilių ir lengvųjų automobilių taksi sektoriuje. Įžvelgiama tendencija, kad 2021 m. bendras užfiksuotų pažeidimų skaičius po žymaus sumažėjimo 2019 ir 2020 m. vėl išaugo net 168 proc.

"Deja, stebima sunkių pažeidimų skaičiaus didėjimo tendencija, paslaugų teikimas be leidimo. Lyginant su 2020 metais, 31 proc. išaugo teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymo skaičius ir 15 proc. paslaugų teikimo be leidimo didėjimas. Taip pat net 365 proc. padidėjo keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir taksi taisyklių pažeidimų", – rašoma 2021 metų įstaigos veiklos ataskaitoje.

Kontrolė: įstaigos "Klaipėdos keleivinis transportas" vadovas A. Samuilovas tikino, kad taksi ir pavėžėjimo paslaugas teikiančių vairuotojų padaromų pažeidimų padaugėjo tris kartus. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Prie registrų neprileido

A. Samuilovas negalėjo atsakyti į klausimą, kodėl pažeidimų skaičius šoktelėjo net tris kartus.

"Labai sudėtinga paaiškinti, kas tai lemia. Kai tik atsirado pavežėjų paslauga, daugybė taksi vairuotojų ėmė dirbti pagal programėles. Vėliau įvyko atvirkštinis procesas. Faktiškai šiuo metu visi taksi vairuotojai ir pavežėjai yra po vienu kurpaliumi", – įžvelgė A. Samuilovas.

Pažeidimų skaičius gali augti ir dėl didėjančio tokias paslaugas teikiančių vairuotojų skaičiaus.

"Skundų dėl pavežėjų paslaugų yra daug. O mums pavesta pusiau sanitaro funkcija. Yra reikalavimai, jų reikia laikytis. Juk negali taip būti, kad vieni reikalavimų laikosi, o kitiems tai negalioja", – pastebėjo A. Samuilovas.

Įstaiga mėgino išsiaiškinti, ar kontrolieriai galėtų nereikalauti pažymų dėl teistumo ir priklausomybės ligų.

"Dabar viskas skaitmenizuota. Mėginome pasiaiškinti, ar tokias pažymas galime matyti kokiame nors registre. Tada nereikėtų pavežėjui vežiotis viso segtuvo dokumentų. Tačiau mums buvo atsakyta, kad dėl asmens ir sveikatos duomenų apsaugos mes negalime patekti į tokius registrus. Esame už tai, kad administracinė našta būtų sumažinta", – pripažino A. Samuilovas.

– Ar lietuviams kultūriškai priimtina dirbti papildomai?

– Lietuviai ribotai įsivaizduoja papildomą darbą. Į papildomą darbą galima žiūrėti gerokai plačiau. Šiuolaikinės priemonės, ypač nuotolinis darbas, tendencijos, kurias stebime, visai kitaip veikia žmonių mąstymą.

– Kas yra papildomas darbas? Dažnai įsivaduojame, kad po vienos darbovietės vakare reikia važiuoti į kitą.

– Papildomas darbas dėl ko? Kam jį dirbti? Jei dėl savirealizacijos, tai gali būti kažkoks pomėgis, mėgstama veikla. Mano papildomas darbas – mokslinė veikla, kuri leisdavo realizuoti save. Norint papildomų pajamų, reikia galvoti, ką galiu daryti. Juk nebūtina įsidarbinti ir dirbti papildomas keturias valandas. Galima kažką nuomoti, investuoti ir iš to užsidirbti.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ar papildomas darbas nerodo, kad kažkuo blogas pagrindinis?

– Pagalvočiau, kokios mano galimybės pagrindiniame darbe iš profesinio tobulėjimo srities. Pagrindiniame darbe kildamas savo profesinėje srityje, investuodamas į savo kompetencijas, gali gauti žymiai didesnį užmokestį, nei ieškant papildomo darbo. Visų pirma, reikia atsižvelgti į save ir apgalvoti, už ką man moka ir už ką mokėtų daugiau?

Visų pirma, reikia atsižvelgti į save ir apgalvoti, už ką man moka ir už ką mokėtų daugiau?

– Ar papildomas darbas yra naujas dalykas Lietuvoje? Kaip tai atrodo kitose šalyse?

– Kadangi daug domiuosi kelionėmis ir žmonių gyvenimo būdu skirtingose šalyse, tenka matyti, kad kai kuriose šalyse, jei neturi papildomos veiklos po darbo, nerealizuoji savęs. Jei iš tos veiklos dar gauni papildomų pajamų – panašumas. Turiu draugų, kurie užsiima tam tikrai mokymais, žirgų prajodinėjimu. Tai jiems ir hobis, ir gauna už tai pinigų. Reikia galvoti truputį kitaip, atsisakyti sovietinio mąstymo.

– Kokie trūkumai?

– Jei tai techninė, mašininė veikla ir nukreipta tik į pajamų uždirbimą, skatinčiau galvoti, kaip mažinti tai ir didinti savo kompetencijas, kad tokios veiklos ateityje būtų mažiau. Tačiau, jei tai veikla, kuri duoda peno, protinės, fizinės, psichologinės naudos, kodėl ne?

– Kiek papildoma veikla, palyginti su pagrindiniu darbu, atneša papildomos finansinės naudos?

– Tai priklauso nuo daug dedamųjų. Jei konstruosite per pasyvių pajamų prizmę – nuomojant daiktus, nekilnojamąjį turtą, pajamos gali būti gana nemažos. Jei investuosite ir investicinis portfelis pasieks tam tikrą sumą, žmonės konstruoja šeimoje finansinę laisvę, kelia tikslus, kad išvis dirbti nebereikia. Finansiškai neraštingas žmogus koncentruojasi tik į savo pagrindinę veiklą ir daugiau nieko nemato.

– Ar artėjantys sunkūs laikai verčia žmones galvoti apie papildomas pajamas?

– Tiek infliacija, tiek sunkmetis verčia galvoti. Skatinčiau galvoti plačiau. Papildomas darbas nebūtinai turi būti papildomos keturios valandos, atimtos iš šeimos ir asmeninio gyvenimo.

Kaip pranešė Vidaus reikalų ministerija, kompensuojamos priemokos, mokėjimai už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą tiems pareigūnams, kurie tiesiogiai dalyvavo valdant ekstremaliąją situaciją, vykdant asmenų, vykusių už savo gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijos ribų, kontrolę bei karantino režimo laikymosi kontrolę. 

„Pareigūnai dirba nuolat, vykdo visas jiems iškeliamas užduotis, kurios ne visuomet siejamos su jų kasdiene veikla, bet šiuo metu yra būtinos, kad visuomenė būtų apsaugota. Norėčiau tik dar kartą padėkoti pareigūnams už šią kovą su nematomu priešu. Šios lėšos skirtos už darbą neskaičiuojant valandų“,  – pranešime cituojama vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Norėčiau tik dar kartą padėkoti pareigūnams už šią kovą su nematomu priešu. Šios lėšos skirtos už darbą neskaičiuojant valandų.

Iš Vyriausybės rezervo Policijos departamentui bus skirta 1,2 mln. eurų – 4079 pareigūnams, vykdžiusiems karantino režimo laikymosi kontrolę, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui bus skirta 69,8 tūkst. eurų – 210 pareigūnų, Valstybės sienos apsaugos tarnybai bus skirta 530,2 tūkst. eurų – 2516 pareigūnų, Viešojo saugumo tarnybai bus skirta –19,8 tūkst. eurų – 83 pareigūnams.

Už gruodį pareigūnams buvo skirta 1,1 mln. eurų, o už sausį – 2,3 mln. eurų. kompensacijoms išmokėti.

Vyriausybė 2,5 mln. eurų iš savo skyrė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai – šios lėšos numatytos iki šių metų pabaigos planuojamoms subsidijoms, jos bus skiriamos nevyriausybinėms organizacijoms, teikiančioms socialines paslaugas COVID-19 pandemijos metu.

Vidaus reikalų ministerijos prašymu, 2,33 mln. eurų skirta kompensuoti sausio mėnesio išlaidas už priemokas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą tiems pareigūnams ir kitiems darbuotojams, kurie kontroliavo, kaip laikomasi karantino režimo.

Kaip pranešė VRM, didžioji dalis iš rezervo suplanuotų lėšų, 1,76 mln. eurų skirti Policijos departamentui – pinigai bus paskirstyti beveik 4,4 tūkst. pareigūnų. Valstybės sienos apsaugos tarnybai skirta per 490 tūkst. eurų, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui bus skirta beveik 70 tūkst. eurų, taip pat po kelis tūkstančius Viešojo saugumo, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboms.

Judėjimo kontrolė tarp savivaldybių įvesta gruodžio viduryje, policijai užtikrinti tvarką padėjo pasieniečiai, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, ugniagesiai, šauliai.

Finansų ministrės Gintarės Skaistės siūlymu ministrų kabinetas 1,73 mln. eurų skyrė kompensuoti savivaldybių patirtoms išlaidoms valdant COVI-19 ir šalinant pandemijos padarinius.

1,112 mln. eurų  Vyriausybė numatė Vidaus reikalų ministerijai (VRM) – šie pinigai numatyti pareigūnų, kurie gruodį poilsio ir švenčių dienomis vykdė judėjimo draudimų ir karantino taisyklių laikymosi kontrolę, darbo užmokesčiui.

Taip pat 0,65 mln. skirta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, numačiusiai kompensuoti papildomą pedagogų darbą konsultuojant moksleivius.

Pasak VRM, pareigūnams pinigus išmokėjo pačios tarnybos, Vyriausybės sprendimu dengiami įsiskolinimai – didžioji dalis lėšų numatyta Policijos departamentui, 5 tūkst. eurų – Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) darbui. Švenčių dienomis budėjo 4,4 tūkst. policijos ir per 50 FNTT pareigūnų.

Esame labai dėkingi mūsų pareigūnams, kurie visą šį laikotarpį ir dabar padeda užtikrinti karantino reikalavimų laikymąsi.

„Esame labai dėkingi mūsų pareigūnams, kurie visą šį laikotarpį ir dabar padeda užtikrinti karantino reikalavimų laikymąsi. Jūsų darbas yra labai svarbus“, – posėdyje sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė taip pat dėkojo pedagogams, kurie „dirba tikrai sunkiu laikotarpiu“, ypač rūpinantis egzaminams besiruošiančiais abiturientais.

Anot jos, beveik 0,7 mln. eurų papildomai skirta „papildomoms kompensacijoms – mokytojų, kurie papildomai konsultuos mokinius, darbo užmokesčiui padengti“. Iš viso už papildomas darbo valandas per konsultacijas mokytojams šiemet numatyta 1,3 mln. eurų.

„Konsultacijos gali būti teikiamos visų klasių mokiniams, tačiau prioritetas tenka abiturientams, kad jiems būtų užtikrintos kuo geresnės sąlygos pasiruošti brandos egzaminams“, – sako J. Šiugždinienė.

Pastebi smulkias detales

Prekybos tinklo personalo vadovė Margarita Plešakienė teigia, jog skatinant darbuotojų įsitraukimą šiemet sukurta speciali pirkėjų įvertinimo sistema, kurioje klientai gali internetu, mobiliąją programėle ar telefonu palikti atsiliepimą apie įvertinimo vertą „Maximos“ darbuotoją. Kiekvieną mėnesį iš geriausiai įvertintųjų speciali komisija išrenka devynis, labiausiai vertus įvertinimo.

Laukiame tikrų pirkėjų atsiliepimų – būtent jie gali įvertinti mandagiausią, paslaugiausią ar stropiausią mūsų darbuotoją.

„Jau ilgai renkame geriausias mėnesio parduotuves bei darbuotojus, šiemet pradėjome rinkti ir geriausius konditerijos, kulinarijos ir mėsos cechus, skiriame įvairias premijas individualiems darbuotojams ar komandoms. Tačiau supratome, jog to nepakanka – nei statistikos grafos, nei pastabiausi vadovai niekuomet visiškai tiksliai neįvertins klientų patirčių bei tų darbuotojų, dėl kurių klientai nori į mūsų tinklą sugrįžti vėl ir vėl. Todėl laukiame tikrų pirkėjų atsiliepimų – būtent jie gali įvertinti mandagiausią, paslaugiausią ar stropiausią mūsų darbuotoją“, – teigia M. Plešakienė.

Anot jos, jau per pirmuosius tris iniciatyvos mėnesius pastebėta, kad kartais didžiausią įspūdį klientams palieka mažiausios detalės. Tarp klientų atsiliepimų – padėkos už tai, jog darbuotojai padeda perskaityti etiketes sunkiau matantiems, paneša pirkinių maišus, paduoda aukštai esančias prekes ar tiesiog bendrauja nuoširdžiai ir su šypsena.

„Bet kurio mūsų darbo kokybė labai priklauso ne vien nuo patirties ar kompetencijos, bet ir nuo emocinės savijautos – tai galioja visoms specialybėms ir kiekvienam individualiai. Todėl jei darbuotojas rodo iniciatyvą bei jaučiasi gerai, vadinasi, jis ne tik ateina į darbą, bet iš tiesų yra įsitraukęs į kompanijos veiklą. Tuomet jau darbdavio atsakomybė yra rasti kelius, kaip šias komandos dalis laiku pastebėti ir atitinkamai įvertinti“, – svarsto personalo vadovė.

Vertybes atsineša iš namų

Tarp birželio mėnesį apdovanotų 10 tinklo darbuotojų – įvertintieji už draugiškus patarimus, nuramintą bei pasūpuotą vaiką vežimėlyje ir visuomet puikią nuotaiką bei nuoširdų paslaugumą, dėl kurio klientai prisipažįsta vis grįžtantys į parduotuves, kuriose dirba šie darbuotojai. Vienos Kauno parduotuvių salės darbuotojas Povilas, įvertintas už gražų elgesį su vyresnio amžiaus pirkėja, teigia, jog paslaugumas yra jo natūralus bruožas.

„Maximos“ nuotr.

„Mane gražiais žodžiais pagyrė moteris, pamačiusi, kad prieš ją eilėje stovinčiai senjorei sukroviau į maišą prekes. Senyvo amžiaus žmonėms visuomet tai padarau, nes žinau, kad jiems sunkiau. Tėvai mane išauklėjo, kai galiu, visuomet padėti aplinkiniams ir prekes vyresniems pirkėjams susikrauti pagelbėju nuo pat tada, kai prieš ketverius metus įsidarbinau parduotuvėje“, – savo požiūriu dalinasi vyras.

Anot jo, įvertinimas nustebino, kadangi gerą atsiliepimą paliko moteris, stebėjusi situaciją iš šalies – pats Povilas panašiai elgėsi jau daugybę kartų, todėl šios situacijos tuomet nesureikšmino.

„Labai džiaugiuosi, kad buvau įvertintas. Visas mūsų parduotuvės kolektyvas visuomet stengiasi būti draugiškas, todėl smagu būti dėl to pastebėtam. Gyvenime pats visuomet raginu žmones, kurie pastebi gerus kolegų, aptarnaujančio personalo ar tiesiog praeivių poelgius, tai įvertinti ir pagirti, nes taip juk elgiasi ne visi“, –  pagiriamo žodžio svarbą pabrėžia Povilas.

Įvaizdį kuria ir darbuotojai

M. Plešakienė teigia, jog įvertinimas už klientų atsiliepimus – tik dalis platesnės viso prekybos tinklo strategijos, paremtos dažnai girdimu, bet retai iki galo pritaikomu šūkiu „laimingas darbuotojas – laimingas klientas“.

„Be abejo, kiekvienas darbdavys nori jausti, kad jo darbuotojai pasiryžę visuomet atlikti užduotis kaip įmanoma geriau. Tačiau už kokybišką darbą atsilyginti tik žodiniu pagyrimu nepakanka – laimingam darbuotojui svarbu jausti, kad jis organizacijai iš tiesų svarbus ir, kad jo vertybės sutampa su darbdavio. Todėl jau ne vienerius metus rūpinamės, kad darbuotojai išlaikytų gerą darbo ir laisvalaikio balansą, o vien šiemet premijų darbuotojams fondą padidinome iki 6,3 mln. eurų“, – sako M. Plešakienė.

Anot jos, investicijos į darbuotojų motyvaciją – maža kaina už tai, kas iš tiesų yra bene pati svarbiausia įmonės įvaizdžio kūrimo dalis. Juk net verslo psichologai pataria atėjus į susitikimą visų pirma nusišypsoti – esame ir sąmoningai, ir pasąmoningai linkę palankiau žiūrėti į tuos, kurie pirmieji parodo draugiškumą.

„Renkantis parduotuvę prioritetą dažniausiai žmonės teikia racionaliems aspektams: kainai, lokacijai ir kitiems panašiems svertams. Tačiau praktika rodo, kad nei vienas šių pliusų įvaizdžiui nepadės, jei užsukęs pirkėjas jaus darbuotojų priešiškumą. O laimingi, nuoširdūs ir paslaugūs darbuotojai padeda užmegzti su klientu tokį tvirtą emocinį ryšį, kurio negali sukurti jokia reklama“, – įsitikinusi personalo vadovė.

Šie ir kiti mokinių užimtumo bei saugumo ne pamokų metu klausimai trečiadienį bus svarstomi Seimo Švietimo ir mokslo komitete.

Kaip Eltai sakė kreipimąsi dėl mokytojų „budėjimo“ pertraukų metu komitetui pateikusios Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jugelevičius, tvarka visoje Lietuvoje turi būti vienoda. Kadangi įstatymas suteikia erdvės interpretacijoms, išaiškinimo buvo kreiptasi į jo leidėjus.

Mokytojų budėjimą per pertraukas A. Jurgelevičius vadino mįslingu klausimu.

Atsiradus etatiniam apmokėjimus galima mokytojams mokėti už visus darbus, kuriuos dirba mokytojai. Kadangi budėjimai per pertraukas - svarbūs, manėme, kad šis klausimas pagaliau bus išspręstas.

„Pagal įstatymą už mokyklos narių saugumą atsakingas mokyklos vadovas, o mokytojai atsakingi tik už ugdomųjų saugumą per pamokas, būrelius, renginius. Kas atsakingas, kad per pertraukas, valgykloje ir pan. vaikai, ypač mažesni, nenusisuktų galvų, įstatyme palikta spraga. Nuo sovietmečio gyva tradicija, kad mokykloje per pertraukas budi mokytojai, ir tai visai logiška. Tačiau iškyla klausimų dėl darbo apmokėjimo. Vienose mokyklose šis darbas priskiriamas „organiškai“ mokytojų pareigai, už kurią mokėti nereikia. Bet įstatyme, kurį citavau, sakoma kitaip. Dėl to profesinės sąjungos visada reikalavo apmokėti ar kitaip atsilyginti mokytojams už darbą per pertraukas“, - komentavo A. Jurgelevičius.

Iki etatinio mokytojų darbo užmokesčio modelio įvedimo vienose mokyklose mokytojams buvo mokama už mokinių priežiūrą per pertraukas, kitose - ne, dar kitose - susitariama dėl kitų atsiskaitymo priemonių.

„Atsiradus etatiniam apmokėjimus galima mokytojams mokėti už visus darbus, kuriuos dirba mokytojai. Kadangi budėjimai per pertraukas - svarbūs, manėme, kad šis klausimas pagaliau bus išspręstas. Bet atsirado išminčių mokyklų vadovų, kurie situaciją traktuoja taip: mokytojui mokama už valandą, o kadangi pamoka trunka 45 minutes, pradinėse klasėse - dar trumpiau, likusi valandos dalis yra kaip ir darbo laikas, tad, jei direktorius nurodo mokytojui budėti per pertraukas, neva už tai papildomai mokėti nereikia, nes tai įeina į jo valandos atlygį“, - sakė profsąjungos vadovas.

Užvirus ginčams, profsąjunga kreipėsi išaiškinimo į Seimo Švietimo ir mokslo komitetą.

Dar vienas aspektas, į kurį atkreipė dėmesį A. Jurgelevičius, atsakomybė, jei per pertrauką susižalotų vaikai. Precedento, kad dėl žalos atlyginimo būtų kreiptasi į mokyklą, o ši deleguotų atsakomybę budėjusiam mokytojui, lyg ir nebuvo, bet profsąjunga linkusi apsidrausti. Kaip sakė A. Jurgelevičius, visada būna pirmas kartas.

Dėl budėjimų pertraukų metu mokytojus konsultuojanti profsąjunga mokytojams primena, kad budėti nėra privaloma. Dėl budėjimo ir apmokėjimo sąlygų su mokytojais turi susitarti mokyklų vadovai, nes atsakomybė už bendruomenės saugumą įstatymo deleguota būtent jiems.

„Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, Lietuvoje 2016 metais vienas dirbantysis vidutiniškai išdirbo 1885 darbo valandas, - sako cvmarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė, - EBPO į statistiką įtraukia ne tik dirbtą įprasto darbo laiką, bet ir viršvalandžius bei darbo valandas, praleistas papildomuose darbuose. Palyginimui, Vokietijoje vienam dirbančiajam per metus teko 1363, Danijoje - 1410, Jungtinėje Karalystėje - 1676, o visų EBPO šalių vidurkis sudarė 1763 valandas.“

Akivaizdu, kad toks didelis darbo laiko, tenkančio vienam lietuviui, kiekis susidaro ne tik dėl viršvalandžių, kurių oficiali trukmė dar iki 2017 m. liepą įsigaliojant naujajam Darbo kodeksui buvo gerokai labiau apribota, bet ir dėl dirbamų papildomų darbų. Tiesa, dėl ūgtelėjusios minimalios algos ir pamažėle didinamų atlyginimų poreikis susirinkti reikiamą sumą keliuose darbuose lyg ir turėtų ilgainiui mažėti.

Kaip parodė CVMarket.lt atlikto tyrimo rezultatai, kuriame buvo aiškinamasi, iš kelių pajamų šaltinių pragyvena lietuviai, vieną kitą dešimtį eurų prie savo pagrindinių pajamų prisiduria apie penktadalis visų darbingų Lietuvos gyventojų. Dažniausiai tai daroma papildomai įsidarbinus. Anot tyrimo, daugiau nei 9 proc. dirbančiųjų dar turi antrą, o beveik 2 proc. ir trečią ar net ketvirtą darbą, kuriame gauna pastovų atlyginimą. JAV tokių darbštuolių kiek mažiau - šalies Darbo departamento duomenimis, 2017 m. per kelis darbus valstijose plušo 4,9 proc. visų dirbančių asmenų. Tiesa, pastaruoju metu pastebima augimo tendencija.

Iš kur papildomos pajamos

Likę 8,4 proc. Lietuvos darbingo amžiaus gyventojų papildomų pajamų prasimano kitokiais būdais: 4 proc. aiškina, kad save ir šeimą išlaiko pagrindinį atlyginimą papildydami pašalpomis ar kompensacijomis, kurias gauna už vaikus, šildymą ir pan., 2,3 proc. teigia, kad išgyventi padeda nedidelis nuosavas ar šeimos verslas, kuris dažnai net nėra įregistruotas kaip įmonė. Anot pernai metais „Swedbank“ daryto tyrimo, dažniausi būdai užsidirbti papildomai: siūlyti laisvai samdomo specialisto paslaugas, dirbti su namų ūkiu susijusius darbus, prekiauti sodo ir miško gėrybėmis, konsultuoti, pardavinėti rankdarbius. Beje, plintant dalinimosi ekonomikai, galimybių papildomai užsidirbti tik daugėja. Savo automobilį galima įdarbinti tapus „Uber“ pavėžėtoju, turimą nekilnojamąjį turtą laikinai išnuomoti per „Airbnb“, pajamų gauti per įvairias interneto platformas „įdarbinus“ kitokį turimą retai naudojamą turtą.

Štai apie 2 proc. respondentų teigė, kad pinigų į kišenę prikapsi iš turimo turto nuomos, taip pat iš investicijų į vertybinius popierius ir kt. Beje, prisiduriančių vieną kitą eurą tik retsykiais priskaičiuotume kur kas daugiau nei aukščiau minėti 8,4 proc., kurių papildomi pajamų šaltiniai yra santykinai pastovūs.

„Likę 80,4 proc. apklausos dalyvių teigė, kad šiuo metu jie gyvena iš viename darbe uždirbamų pajamų. Daugiau išsilaikančių iš vieno darbo buvo tarp trisdešimtmečių ir jaunesnių darbuotojų. Užtat prisiduriančių iš pašalpų bei plušančių keliuose darbuose daugiau priskaičiavome tarp vyresnių asmenų“, - teigia CVMarket.lt atstovė.

Vyrų ir moterų prioritetai

Įdomu, kad vyrų ir moterų prioritetai dėl papildomų pajamų pasiskirstė daugmaž panašiai. Tiesa, stipriosios lyties atstovai kiek dažniau nurodė prisiduriantys prie pagrindinio atlyginimo pajamas iš nuomos, investavimo bei nuosavo verslo. Tuo tarpu moterys kiek dažniau minėjo, kad dirba dviejuose ir net trijuose darbuose. JAV keliuose darbuose dažniau triūsia taip pat moterys. Tiesa, už Atlanto didžiausios darbštuolės - 20-24 metų atstovės.

Darbo rinkos ekspertai pastebi, kad papildomi darbai - tai ne tik papildomos pajamos, tačiau ir nauji įgūdžiai, ir naujos galimybės karjerai. Tačiau, iš kitos pusės, dirbantys per kelis darbus mažiau laiko gali skirti šeimai, asmeniniam gyvenimui, stipriau veikiami streso, labiau alina savo sveikatą ir netgi patiria daugiau išlaidų, nes tenka važinėti tarp dviejų ar daugiau darboviečių.

Tyrimas „Iš kelių pajamų šaltinių išgyvena lietuviai“ vykdytas šių metų kovo mėn. Apklausti 1595 respondentai.

„Lietuvių kalbos instituto direktorė Elena Jolanta Zabarskaitė, neatsižvelgdama į 2017 metų pradžioje atlikto audito pateiktas pastabas dėl kitų direktorės sudarytų darbo sutarčių ir jos darbo laiko nederinimo su ministerija, be ministerijos, kaip darbdavio, žinios, 2017 metais papildomai įsidarbino instituto vykdomame EK finansuojamame projekte „eTranslation TermBank“ kaip projekto vadovė ir vyriausioji specialistė“, – pranešime teigia ministerija.

Pasak ŠMM, institute nustatyta ir kitų pažeidimų: institutas neįvykdė finansinių įsipareigojimų grąžinti į valstybės biudžetą netinkamai panaudotas lėšas, o darbuotojams, einantiems vienodas pareigas, nustatyti nepagrįstai skirtingi darbo užmokesčio koeficientai. 

Ministerijos teigimu, tai, kad institutas neįvykdė finansinių įsipareigojimų grąžinti į biudžetą netinkamai panaudotas lėšas, nustatyta dar 2015-aisiais. Įstaiga buvo įsipareigojusi per trejus metus į valstybės biudžetą grąžinti 47,7 tūkst. eurų dalimis po trečdalį sumos kasmet. Tačiau per šių metų sausį vykdytą auditą nustatyta, kad institutas 2017-aisiais grąžino tik 4840 eurų, t. y. mažiau nei trečdalį numatytos metinės sumos.

Pasak pranešimo, netinkamai planuota ir vertinta instituto veikla, t. y. dokumentai tvirtinti direktoriaus įsakymais be instituto Mokslo tarybos pritarimo.

„Nerasta įrodymų, kad Mokslo taryba būtų vertinusi, kaip institutas įgyvendina savo tikslus ir uždavinius“, – tvirtina ministerija.

Taip pat konstatuota, kad vienodas pareigas einantiems darbuotojams nepagrįstai taikyti skirtingi užmokesčio koeficientai. Pavyzdžiui, vieniems vyriausiems mokslo darbuotojams nustatytas darbo užmokesčio koeficientas 8,84, kitiems – 7,35.

„Direktorė E. J. Zabarskaitė dėl audito metu rastų pažeidimų įspėta ir informuota, kad darbo sutartis su ja gali būti nutraukta, jei per dvylika mėnesių antrą kartą bus nustatyti tokie pat darbo pareigų pažeidimai“, – teigiama pranešime.

Praėjusį pirmadienį institute ŠMM inicijavo veiklos ir finansinį auditą, bus tikrinami pernykščiai ir šių metų finansiniai dokumentai.

E. J. Zabarskaitė: vykdomas spaudimas

Pati E. J. Zabarskaitė tikino skųsianti nepalankias jai išvadas.

Ji sako papildomo leidimo dirbti su EK finansuojamu projektu neprašė, nes jau anksčiau buvo gavusi ministrės leidimą dirbti kaip mokslininkė puse etato, o šis darbas neviršijo nustatytų valandų.

Dėl netinkamai panaudotų lėšų grąžinimo, anot jos, institutas su ministerija galutinai sutarė tik pernai kovą ir jau grąžino apie 14 tūkst. eurų. Instituto vadovė tikina, kad didžioji dalis jų panaudota darbuotojų atlyginimams, kai dar 2014-aisiais institutui buvo sumažintas finansavimas.

Dokumentų tvirtinimą be Mokslo tarybos pritarimo ji aiškina tuo, kad ministerija ir instituto atstovai skirtingai traktuoja teisės aktus.

„Galvoju tą ministrės įsakymą skųsti. Pripažįstu, kad leidimo nepaprašiau, pripažįstu, kad pinigų mes negrąžinome. Bet tai, kaip man inkriminuojama, kad aš pažeidžiau teisės aktus, nematau, kad ten yra teisės aktai, matau, kad tai yra daugiau situacija, aplinkybių dalykai. Aš dabar labai didžiulį spaudimą patiriu. Matyt, toks yra tikslas (atleisti – BNS), kadangi vėl vykdomas auditas“, – teigė ji.

E. J. Zabarskaitė neabejoja, kad priekaištai jai susiję su ministerijos planais jungti humanitarinius institutus. Pasak instituto vadovės, ir Lietuvių literatūros, ir Kultūros tyrimų instituto vadovų kadencijos pasibaigusios, Istorijos instituto baigiasi šių metų gruodį, jos vienintelės kadencija baigsis kitų metų spalį. Ji sako pati trauktis neketinanti.

„Saugodama savo sveikatą, savo gyvenimą, kuris labai stipriai šiuo metu ardomas, turbūt turėčiau priimti tokį sprendimą. Bet yra žmonės, bendruomenė, kuri manimi pasitiki ir mato manyje mūsų bendruomenės lyderę, jie prašo manęs laikytis“, – aiškino E. J. Zabarskaitė

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pernai gruodį pranešė, kad aiškinasi situaciją, ar E. J. Zabarskaitė nesprendė savo ir bendraautorių parengtos monografijos „Kūrybiškumo slinktys ir lūžiai. Kalbinė kurti analizė“ leidybos klausimų. Ji pati tuomet teigė, kad monografiją rengė ne kaip instituto direktorė, o kaip darbuotoja.