Nuskendusiųjų – nulis

Klaipėdos ir Palangos gelbėtojų vadai šią vasarą apibūdino kaip darbingą, sudėtingą. Tačiau džiaugėsi, kad pavyko išvengti mirtimi pasibaigusių įvykių.

Anot Palangos paplūdimių vado Jono Pirožniko, visos vasaros skirtingos, o šios, atrodo, net nebuvo.

„Galima sakyti, kad vasaros ir nebuvo. Nebuvo maudymuisi tinkamų gerų orų, buvo vėjai, bangos. Mes turėjome labai daug darbo. Įsivaizduokite, 24 skendusieji ir iš jų 20 – Šventojoje, nuskendusiųjų – nulis. Šventojoje yra pati sudėtingiausia situacija, todėl kad ten žmonės atvažiuoja iš rajonų, provincijų. Palangoje, jeigu iš dešimties balų sistemos vertinčiau, duočiau aštuonis“, – sakė J. Pirožnikas ir pridūrė, kad Palangoje žmonės išmoko saugiau elgtis paplūdimiuose.

Srautai: nors ši vasara nebuvo itin karšta, buvo dienų, kada šimtai lankytojų šturmuodavo paplūdimius. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Garsiakalbiai pliaže tylės

Nors rugsėjį prognozuojami neblogi orai, gelbėtojų nuo šiandien nei Palangoje, nei Klaipėdoje nebeliks. Kartu nebeliks ir įspėjamųjų vėliavų, pranešimų per garsiakalbius apie įvairius pavojus.

Tad gyventojai už savo saugumą turės būti atsakingi patys.

„Klaipėdos paplūdimių“ direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki pritarė dėl prasto oro ir pasidžiaugė, kad ir uostamiestyje šiemet nebuvo skenduolių.

Aktyvusis turizmo sezonas tikrai nesibaigė.

„Šią vasarą jūra labai dažnai bangavo, dažnai buvo prasti orai, pūtė vėjai. Todėl žmonės pasiilgdavo maudynių ir puldavo į jūrą. Dėl aktyvaus prevencinio darbo šią vasarą išgelbėti devyni skendusieji. Nenuskendo niekas. Bet darbo buvo ir sausumoje. Buvo kam ir bloga pasidarė, vyko vaikų bei suaugusiųjų paieška. Buvo atvejų, kada kreipėsi dėl dingusios antrosios pusės, kurias rasdavome kopose ar kažkur kitur apsvaigusius nuo alkoholio“, – nuotykius prisiminė A. Siakki.

Anot jo, būta ir traumų, reikėjo kviesti greitąją medicininę pagalbą. Nukentėjo ne tik žmonės, perkaito ir į paplūdimį atsivesti keturkojai, kai kuriuos ištiko saulės smūgis.

Vanduo – vis dar 18 laipsnių

Koks bus rugsėjis? Ar pavyks išvengti nelaimių, lankytojams būnant vieniems paplūdimiuose?

„Gelbėtojų nebus ir vėliavų nebus, nes jos kabinamos tada, kai gelbėtojai budi. Kol kas vanduo šiltas, apie 18 laipsnių. Paplūdimiuose vėl padaugėjo žmonių. Nors ir bus šilta kitą savaitę, vasaros sezonas ir geri orai jau į pabaigą. Per šią vasarą dažnai keitėsi prognozės. Tikėkimės, kad viskas bus gerai, ir žmonės pasisaugos, kai gelbėtojai nedirbs. Bet jau taip masiškai nesimaudo, kaip vasaros sezono metu“, – pastebėjo A. Siakki.

Primenama, kad atsitikus nelaimei gyventojai turėtų skambinti 112.

Surinko 2,7 mln. eurų

Nuo šiandien už automobilių statymą aikštelėse prie jūros nebereikės mokėti iki kitų metų gegužės 1-osios.

„Klaipėdos keleivinio transporto“ direktorius Gintaras Neniškis pasidalino informacija, koks buvo vasaros sezonas ir kiek rinkliavos surinkta už parkavimą.

„Nieko per daug ypatingo negalima apie šiuos metus pasakyti. Rinkliavos surinkta panašiai – apie 2,7 mln. eurų ir praėjusiais, ir šiais metais. Tik šiemet buvo akivaizdžiai prastesnė vasara, ypač rugpjūtis. Sprendžiant pagal pinigus, beveik 10 proc. rinkliavos buvo surinkta mažiau. Praeitais metais buvo apie 500 tūkst. eurų, o šiais metais – 450 tūkst. eurų. Kadangi pati metų pradžia buvo šiek tiek geresnė, rezultatas yra daugiau mažiau panašus“, – pažymėjo direktorius.

Triūsas: gelbėtojams vasara buvo darbinga ne tik jūroje, bet ir sausumoje. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Neliks pėsčių kontrolierių

Įvairūs pažeidimai, nesumokėjimai už parkavimą nėra išskirtiniai atvejai ir šiais metais.

„Gal tik išskirtiniai dalykai, tendencijos, kurios džiugina ir į kurias mes savo veiklą orientuojame – kad būtų kuo daugiau vadinamųjų elektroninių transakcijų, o ne popierinių, kad mažiau būtų grynųjų. Šiais metais ypač augo atsiskaitymas mobiliosiomis aplikacijomis“, – sakė G. Neniškis.

Anot jo, daugiau negu 60 proc. visos rinkliavos surenkamos per mobiliąsias aplikacijas.

Tam tikras augimas matomas ir atsiskaitant kreditinėmis, debetinėmis kortelėmis.

„Lūkesčiai, kurie mums yra keliami, – mažinti administravimo išlaidas, popierinių ir grynųjų transakcijų dalį ir skaičių. Pas mus, kaip ir kituose Lietuvos miestuose, atsiras automobilių stovėjimo automatai, kur reikės suvesti savo transporto priemonės numerį, kai nurodys už mokėjimo vietą. Kontrolę vykdys nebe pėstieji kontrolieriai, o transporto priemonė, kuri važiuos ir skenuos visų stovinčių automobilių numerius ir nustatys, kas sumokėjo, o kas ne“, – apie naujoves užsiminė G. Neniškis.

Kol kas transporto priemonė, kontroliuosianti, kas sumokėjo už parkavimą, yra testuojama.

„Išsibandėme su visomis kitomis mūsų rūšimis, su mobiliais aparatais, viskas tvarkingai veikia. Beliko tik išspręsti automobilių stovėjimo automatų klausimą, nes duomenų bazė turi žinoti, ar automobilis susimokėjęs už stovėjimą. Kai bus priimti sprendimai, turėsime įsigyti atitinkamą įrangą, nes mūsų didžioji dalis automobilių stovėjimo mokos automatų yra nuo pat rinkliavos pradžios – 2009 m., ir jau gerokai susidėvėjusi“, – pasakojo pašnekovas.

Rezervacija – pagal orus

Klaipėdos turizmo informacijos centro direktorė Romena Savickienė trumpai užsiminė, kad vasara buvo darbinga, o apie skaičius, kiek turistų atkeliavo į Klaipėdą, oficialiai praneš per Turizmo dieną – rugsėjo 27-ąją.

Palangos turizmo informacijos centro direktorė Rasa Kmitienė atskleidė daugiau detalių tiek apie sezoną, tiek apie vyravusias tendencijas.

„Analizuojant šių metų tendencijas, norime pasidžiaugti, kad lankytojų arba svečių, atvykstančių į Palangos kurortą, srautas nemažėja, ką pastebime ir pagal statistinius duomenis. Pirmo pusmečio turistų srautas, nakvojusių apgyvendinimo įstaigose, yra 3 proc. didesnis, palyginus su pernai tuo pačiu laikotarpiu“, – sakė R. Kmitienė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad šiek tiek pasikeitė turistų elgsena. Pavyzdžiui, Lietuvos piliečiai nesistengė iš anksto rezervuoti viešbučių.

„Intensyvi viešbučių rezervacija vykdavo vos ne paskutinėmis dienomis. Dar pastebėjome, kad mūsų svečiai tikrai vadovaudavosi orų prognozėmis. Jeigu tik būdavo pranašaujamas geresnis, saulėtas savaitgalis, rezervacijos suaktyvėdavo. Bet, kaip mes visi žinome, oras pajūryje tikrai būna permainingas ir gali būti taip, kad per 15 minučių gali pasikeisti du kartus. Lietuviai turistai šitą dalyką žino ir tam pasiruošia“, – tikino R. Kmitienė.

R. Kmitienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Sezonas – iki spalio?

Manoma, kad rugsėjį lankytojų Palangoje tikrai netrūks, nes, pasak R. Kmitienės, sezonas realiai dar nesibaigė.

„Vaikštant po Palangą galima pastebėti, kad aktyvusis turizmo sezonas tikrai nesibaigė. Palangoje šurmuliuoja svečiai, poilsiautojai. Nepamirškime, kad visoje Lietuvoje yra aksominis atostogų laikotarpis, kada yra švelnus ir nekarštas oras, jūros vanduo – šiltas. Natūralios gamtos SPA procedūros, kuriomis galima mėgautis dabar – rugsėjo, net spalio mėnesį, yra tikrai nepamainomas dalykas, dar suderinus su kultūriniais renginiais, įvairiomis edukacinėmis programomis, restoranų, kavinių lankymu, tai – tikrai puiki galimybė praleisti savaitgalį būtent Palangoje“, – džiaugėsi R. Kmitienė.

Išplatino pranešimą

Klaipėdos turizmo informacijos centro direktorė R. Savickienė trečiadienį vykusio pokalbio metu išsamesnės informacijos apie vasaros sezoną „Klaipėdai“ nepateikė. Tačiau vakar, rugsėjo 15-ąją, apie tai išplatino pranešimą spaudai.

„Nors 2023 m. vasara ir nelepino labai dideliais karščiais, miesto svečių, lankytojų ir turistų sulaukėme tikrai nemažai. Džiugu, kad turizmo sektorius vis labiau atsigauna ir galime stebėti gausesnius turistų ne tik iš Lietuvos ar kaimyninių šalių, bet ir iš tolimųjų pasaulio kraštų skaičius. Klaipėdą renkasi ir mūsų šalies gyventojai, ieškodami atostogų ir laisvalaikio praleidimo galimybių pajūryje“, – pranešime teigė R. Savickienė.

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, sausio–liepos mėnesiais nakvynių skaičius Klaipėdoje buvo 241 167, iš jų 152 111 nakvynių uostamiestyje rinkosi lietuviai.

Sausio–liepos mėnesiais turistų skaičius Klaipėdos apgyvendinimo įstaigose sudarė 124 206, iš kurių – 77 743 lietuviai. Lyginant šį laikotarpį su 2022 m., nakvynių ir turistų skaičius mieste per septynis mėnesius padidėjo 6 proc.

Taip pat skelbiama, kad Klaipėdos uoste jau lankėsi 39 kruiziniai laivai, kuriais atvyko 41 539 turistai iš viso pasaulio. Tikslesni kruiziniais laivais atvykstančių turistų skaičiai bus paskelbti po paskutinio šį sezoną atvykstančio kruizinio laivo „Silver Dawn“, kuris Kruizinių laivų terminale švartuosis rugsėjo 17-ąją.

Vykdytos lankytojų ir miesto svečių apklausos metu įvertinta, kad svečiai į Klaipėdą dažniausiai atvyksta automobiliu (34 proc.), lėktuvu (23 proc.) arba keltu (20 proc.).

Rugpjūčio 8-osios ryte paplūdimyje už Nudistų pliažo žmonės rado žmogaus lavoną. Tai buvo apie 40 ar 50 metų amžiaus vyro kūnas.

Jis vilkėjo trumparankoviais marškinėliais, buvo su kelnėmis, vienu batu.

Iš daugelio požymių galima buvo spręsti, kad jis vandenyje mirko ilgoką laiką, kūnas buvo pradėjęs irti. Pirštų atspaudų paimti nebuvo įmanoma, įžiūrėti kokius nors ypatingus asmens požymius – taip pat.

Miesto policijos komisariato pareigūnai ėmėsi tirti šio žmogaus mirties priežastis, siekta nustatyti ir jo asmenybę.

Tada, ko gero, nesitikėta, kad, atrodytų, paprastas tyrimas užsitęs.

Pareigūnai informaciją apie rastą negyvėlį išsiuntė kaimyninių šalių ir kitų valstybių prie Baltijos jūros atsakingoms tarnyboms.

Iki šiol negauta žinių, kad kur nors būtų pasigesta tokio vyro.

Pareigūnai svarsto, ar galėjo šis žmogus iškristi iš laivo, kur jo dingimas nebuvo pastebėtas.

Iki šiol dar nežinoma, nuo ko mirė krante rastas vyras. Galbūt jis ne nuskendo, o patyrė mirtiną traumą arba netekęs sąmonės buvo išmestas į jūrą.

Į šiuos klausimus turėjo atsakyti teismo medicinos ekspertai. Viltasi, kad jie atidžiau apžiūrės kūną ir ras ypatingų žymių, padėsiančių nustatyti mirusiojo asmenybę.

Tačiau iki šiol ekspertai šio lavono tyrimo dar nesiėmė. Priežastis banali ir kartu tragiška – Klaipėdoje pernelyg mažai teismo medicinos ekspertų, be to, dalis jų atostogauja.

Apie siaubingą teismo medicinos ekspertų trūkumą Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus vadovas Gintautas Paulikas kalbėjo jau prieš kelerius metus.

Pernai šioje tarnyboje buvo susidariusi tokia situacija, kad mirusiųjų kūnai buvo siunčiami tirti į Kauną, tačiau dauguma neaiškiomis arba tragiškomis aplinkybėmis mirusių žmonių lavonų ilgą laiką gulėdavo šaldytuvuose.

G. Paulikas ne kartą yra viešai sakęs, kad nenormalią padėtį turėtų pradėti viešinti ir teisėsaugos pareigūnai, juk jų tyrimams duodami griežti terminai. Atrodo, kad kol kas problema nutylima.

Buvo kelios minutės po 18 val., kai jauna moteris su dukrele užėjo į modulinį tualetą Neįgaliųjų paplūdimyje. Moteris pastebėjo iš gretimos kabinos viršuje kyšantį išmanųjį telefoną ir suprato, kad kažkoks žmogus jas filmuoja.

Moteris išsigando ir pradėjo šaukti. Į jos riksmą sureagavo už durų žmonos ir dukros laukęs sutuoktinis. Jis įsiveržė į kabiną ir pamatė ten nepažįstamą vyrą.

Ginti savo šeimos suskubęs poilsiautojas atėmė nepažįstamojo telefoną.

Kilo sumaištis, kažkas iškvietė paplūdimio gelbėtojus, o jie – policininkus.

Pareigūnai pažiūrėjo, ką vyras įrašinėjo ir įsitikino, kad triukšmą sukėlusi moteris buvo teisi.

Policininkai užsirašė 46-erių metų iš atokiau nuo Klaipėdos atvykusio vyro asmens duomenis ir įteikė jam šaukimą atvykti į policijos komisariatą, kur jis bus apklausiamas.

Panašu, kad anksčiau šis asmuo dėl panašių dalykų teisėsaugos pareigūnams nebuvo žinomas.

Šiemet Giruliuose poilsiautojai padėjo sulaikyti ir kitą suaugusį vyrą, savo telefonu fiksavusį kopose besikaitinančią paauglę. Neteisėtus jo veiksmus taip pat aiškinasi policija.

Šiemet poilsiautojos pastebėjo ne vieną vyrą jas filmuojančius nuo kopų moterų pliaže. Buvo nusiskundimų ir dėl ekshibicionistų darkymosi, tiesa, nė vieno iškrypėlio šią vasarą nutverti nepavyko.

Pernai vienas toks buvo sulaikytas, pareigūnai jį vežėsi į komisariatą, šis asmuo sulaukė nuobaudos, bet tai netapo ekshibicionistui pamoka, po kelių dienų jis vėl pasirodė moterų pliaže.

Spontaniškas sumanymas

Marijampolėje gimęs ir jau daugiau nei du dešimtmečius Kaune gyvenantis S. Kajokas niekada nemanė, kad Lietuvoje išgarsės dėl savo meninių sugebėjimų.

„Jeigu kas būtų pasakęs, kad tapsiu žinomas dėl kūrybinės veiklos, tikrai nebūčiau patikėjęs. Tuo labiau kad nei mano baigtos inžinerijos studijos, nei darbas, susijęs su aptarnavimo, paslaugų sfera, neprimena kūrybinių erdvių“, – prisistatydamas šypsosi Saulius.

Tačiau prieš keletą metų, vieną karštą vasaros dieną vyrui atostogaujant Palangoje, netikėtai kilo mintis sukurti smėlio skulptūrą. „Šis sumanymas atėjo spontaniškai. Norėjau ne tik grožėtis paplūdimiu, bet ir kažką įdomaus nuveikti. Taip pradėjau kurti savo pirmąją kūrinį – smėlio kabrioletą. Baigęs darbą, sulaukiau šeimos narių įvertinimo ir palaikymo, skulptūra patiko ir paplūdimyje buvusiems žmonėms“, – prisiminimais dalijasi Saulius.

S. Kajoko asmeninio archyvo nuotr.

Nuo tada jis ir pradėjo bandymus su smėliu ir jūros vandeniu. „Ne viskas buvo paprasta, o kol sugebėjau geriau perteikti proporcijas, praėjo nemažai laiko“, – atvirauja jis.

Sauliaus kūriniai po truputį tobulėja, o jų tematika taip pat įvairi. „Labiausiai mėgstu kurti žmones. Šios skulptūros sulaukia ir didžiausio praeinančių poilsiautojų dėmesio. Taip pat kuriu gyvūnų, įvairių animacinių personažų skulptūras, jos itin džiugina mažuosius Palangos poilsiautojus“, – atskleidžia jis.

S. Kajoko asmeninio archyvo nuotr.

Kūrė ir užsieniečiams

Smėlio skulptūromis Saulius jau džiugina ne tik Palangos poilsiautojus.

„Šiemet pirmą kartą skulptūras kūriau ir užsienyje. Atostogų Bulgarijos paplūdimyje metu taip pat lipdžiau, pavyko pavaizduoti krokodilą, – džiaugiasi Saulius. – Pritrūkus idėjų pačiam, neretai į pagalbą atskuba  žmona, vaikai, todėl galima sakyti, kad tai tam tikra prasme neretai yra mūsų šeimos kolektyvinio darbo rezultatas.“

Entuziasto neliūdina, kad jo sukurtos skulptūros paplūdimyje išbūna dažniausiai vos dieną ar dvi. „Man nepaprastai džiugu matyti, kad daliai žmonių, atostogaujančių prie jūros, jos teikia džiaugsmo. Kurti žmonėms gerą nuotaiką – pagrindinis mano darbo tikslas. Žmonės mielai fotografuojasi prie šių skulptūrų. Ypač daug džiaugsmo jos teikia vaikams“, – sako jis.

S. Kajoko asmeninio archyvo nuotr.

Žiemą – naujos galimybės

Pomėgio per kūrybą išlaisvinti savo vaizduotę Saulius neatsisako ir gyvendamas toli nuo jūros. „Nors mūsų šalyje galime džiaugtis tik trumpomis vasaros akimirkomis, kiti metų laikai, ypač žiema, taip pat tinka skulptūroms kurti. Sniegas net geresnė medžiaga nei smėlis“, – atvirauja jis.

Pasak Sauliaus, žiemą kiek pasikeičia ir jo kūrybos tematika – kuria gyvūnus. „Kad būtų įdomiau, iš sniego nulipdytas figūras nuspalvinu  paprasčiausiu pigmentu“, – sako entuziastas.

Sauliui nereikia ypatingų erdvių savo skulptūroms demonstruoti – tam jis naudoja kelkraštį šalia savo namų. „Nors dažniausiai šias skulptūras mato tik kaimynai, pandemijos metu jų pažiūrėti atvažiuodavo žmonių iš viso miesto. Viena televizija parodė siužetą apie mano darbus. Galbūt tai ir paskatino tokį susidomėjimą“, – prisimena jis.

Netikėtos orų permainos

Vakar Klaipėdos paplūdimių gelbėtojai skelbė, kad prieš pietus oro termometras rodė vos 20 laipsnių, užtat vanduo jau įšilo iki 19 laipsnių.

Paplūdimiuose buvo nuolat kartojama, kad maudytis draudžiama. Stiprios atgalinės srovės kelia pavojų, brisdami į jūrą žmonės rizikuoja gyvybe.

„Netiesa, kad iškėlę draudžiančią bristi į jūrą raudoną vėliavą gelbėtojai nieko neveikia. Tokiu metu darbo turime dar daugiau nei įprastai“, – tikino Klaipėdos paplūdimių gelbėtojams vadovaujantis Aleksandras Siakki.

Kiekviena diena prie jūros – kitokia ir net tą pačią dieną oras keičiasi, pateikdamas netikėtumų, kurių nepaisyti nevalia.

Išgelbėjo dvi vilnietes

Ketvirtadienį visą pusdienį buvo ramu, pūtė nestiprus vakaris, poilsiautojai galėjo ramiai pliuškentis. Popietę vėjas ėmė keistis, vėjas pasisuko ir papūtė iš šiaurės vakarų, netikėtai sustiprėjo atgalinės srovės.

Šį netikėtą pasikeitimą pajuto Girulių paplūdimyje poilsiavusios kompanijos iš Vilniaus narės – 15 metė mergaitė ir 65-erių moteris.

Pradžioje maudynės buvo malonios, bet staiga srovė mergaitę ir moterį ėmė nešti į šoną, lyg tyčia būtent ten, kur yra gili duobė.

Gelbėtojai pastebėjo, kad joms gresia pavojus, ir suskubo į pagalbą. Netrukus prie jų prisijungė vandens motociklais plaukę kolegos ir abi vilnietes parplukdė į krantą.

Paauglei medikai nustatė atšalimą, vyresnė moteris ne tik pavargo kovodama su srove, bet ir prigėrė jūros vandens. Abi išgelbėtosios atsidūrė ligoninėje.

Mes juk ne tik skubame, kai įvyksta nelaimė, mes stengiamės, kad poilsiautojai būtų saugūs.

Kvietė pagalbą vaikams

Tos pačios dienos popietę Girulių, II Melnragės bei Smiltynės paplūdimiuose gelbėtojams teko padėti keturiems vyrams išbristi iš jūros dugne susidariusių duobių.

Vakare į Neįgaliųjų paplūdimį skubėjo policininkai ir ugniagesiai. Veiksmas vystėsi apie 21.20 val., kai gelbėtojai buvo baigę darbą ir išėję namo. Iš Juodkalnijos atvažiavusios poros vaikai pliuškenosi jūroje ir bangų bloškiami pateko ten, kur gerokai giliau. Abu labai išsigando ir ėmė šauktis pagalbos.

Krante buvusi poilsiautoja apie gresiančią nelaimę pranešė pagalbos telefono numeriu.

Kai atskubėjo pareigūnai ir ugniagesiai gelbėtojai, abu vaikai jau buvo išbridę į krantą, jiems neatsitiko nieko blogo, bet išgąsčio užteko visiems.

Bangos smarkiai ošė, gelbėtojai matė, kad jūroje pliuškenasi dar keli vaikai, ir pareikalavo, kad jie grįžtų į krantą.

Piktina perspėjimai

Per garsiakalbius sklindantys draudimai bristi į jūrą neretai piktina poilsiautojus.

„Įdomiausia, kad tokie pasipiktinimą reiškiantys žmonės neina poilsiauti ten, kur nedirba gelbėtojai. Mes juk ne tik skubame, kai įvyksta nelaimė, mes stengiamės, kad poilsiautojai būtų saugūs“, – kalbėjo A. Siakki.

Jis patikino, jog raudona vėliava nereiškia, kad negalima pakrante braidyti.

Draudimai reiškia, kad net prie kranto reikėtų vengti vietų, kurios pažymėtos duobės ženklu.

Derėtų žinoti, kad nuo lentelės, žyminčios duobę, į jūrą nereikėtų bristi 30 metrų į abi puses, o patekus į duobę, derėtų nesiblaškyti ir bandyti plaukti ne į krantą, o į šoną arba išsilaikyti ant vandens paviršiaus.

Ketvirtadienį Palangos centrinėje gelbėjimo stotyje buvo viešai pristatytas naujasis gelbėtojų pagalbininkas – vokiečių gamintojų dronas, leisiantis nelaimės ištiktą jūroje žmogų pasiekti itin greitai ir išgelbėti jam gyvybę.

Kelias artimiausias dienas penki gelbėtojai mokysis valdyti droną, gavę tokį gebėjimą patvirtinantį pažymėjimą jie imsis budėjimo ir galės bet kurią akimirką pakelti į orą ypatingąjį įrenginį.

Jeigu šiemet dronas pateisins gelbėtojų lūkesčius ir kitais metais nepritrūks pinigų, gelbėtojai ketina įsigyti dar vieną tokį droną, jis turėtų būti „įdarbintas“ Šventosios paplūdimiuose.

Pagal susitarimą su pardavėju, nei naujojo įrenginio kaina, nei gamintojas nėra skelbiami.

Kaip pasakojo Palangos paplūdimių gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas, Baltijos šalyse toks dronas iki šiol nebuvo naudojamas.

Šis dronas gali nešti gelbėjimo ratą iki 15 metrų per sekundę.

„Šis dronas gali nešti gelbėjimo ratą iki 15 metrų per sekundę. Kai pučia itin stiprus vėjas, jis visą valandą gali laikytis ore ir gali nuskristi iki 20 kilometrų. Jis gali pakilti per porą sekundžių. Toks dronas gali skristi tris valandas išnaudojęs tik 20 procentų energijos“, – vardijo naujojo pirkinio galimybes J. Pirožnikas.

Centrinėje Palangos gelbėjimo stotyje bus įrengta aikštelė, kur dronas nuolat budės. Jis turi keturias baterijas.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Drone sumontuotos kameros, jomis stebima aplinka ir jūroje aptinkamas žmogus. Dronas nusileis prie nelaimės ištikto žmogaus ir "paduos" gelbėjimo ratą, taip nelaimėlis galės išsilaikyti ant vandens paviršiaus, kol gelbėtojai jį pasieks vandens motociklais. Dronas būtų pajėgus traukti gelbėjimo ratą už virvės į krantą, bet gamintojai įspėjo, kad esant didelėms bangoms įrenginys gali nukentėti, todėl kol kas esame įpareigoti tik nuleisti gelbėjimo ratą“, – atviravo J. Pirožnikas.

Tokiais prietaisais kitose šalyse trąšomis purškiami dirbami laukai, jie gali pakelti krovinį sveriantį iki 50 kilogramų.

Tikėtina, kad kitas dronas, kurį žadama įsigyti kitąmet, bus galingesnis.

Palangos gelbėtojai jau išbandė naująjį įrenginį, pirmieji bandymai teikia vilčių, kad vasara pajūryje poilsiautojams bus kur kas saugesnė.

Marios pradeda „žydėti“, nes dauginasi melsvabakterės. Dabar – dar tik šio proceso pradžia. „Žydėjimas“, priklausomai nuo oro sąlygų, temperatūros, tęsiasi kelias savaites.

Net jei enterokokų ir lazdelių tarša neviršija leistinų normų, o maudytis nedraudžiama, bristi į pažaliavusį vandenį – menkas malonumas. Vakar po pietų Kauno marių pagrindiniame paplūdimyje deginosi vos dvi dešimtys poilsiautojų, o vandenyje turškėsi tik keli vaikai, o toliau nuo kranto buvo nuplaukę du užsieniečiai –  vyrai kalbėjosi vokiškai.

Dar nemalonesnis vaizdas pasitiko Kauno marių pliažo pradžioje. Ten bristi į vandenį nesinorėtų kur kas labiau – dugnas dumblėtas, daug žolių, kai kur net varlės kurkuoja. Todėl šioje vietoje matėsi vos keli poilsiautojai.

Medikai maudytis žydinčiame vandenyje nerekomenduoja, nes jis gali sukelti alergiją, infekcines ligas, virškinamojo trakto sutrikimus.

Dabar vyksta Kauno pietrytinio aplinkkelio statyba, netoli Kauno marių intensyviai dirbama. Dėl šios priežasties jau kelios savaitės troleibusai nevažiuoja iki „Kauno marių“ stotelės, jie veža tik iki „Petrašiūnų“ stotelės.

Norintiems patekti prie Kauno marių, tačiau neturintiems automobilių, tenka žygiuoti pėsčiomis nuo „Petrašiūnų“ stotelės iki marių. Atstumas nėra didelis, tačiau tenka įveikti itin dulkėtą atkarpą, nes šalia geležinkelio bėgių kasamas ir sunkvežimiais vežamas smėlis.

„Tęsiant darbus Ateities plente, nuo Palemono iki T. Masiulio g., 9 ir 12 troleibusai važiuos tik iki „Petrašiūnų“ stotelės“, – informuojama 9-ojo ir 12-ojo maršrutų troleibusuose, kurie nuo birželio 1-osios veždavo iki pat Kauno marių.

Prieš kelias dienas jūrą klojo tirštas rūkas, vanduo ties Smiltyne teįkaito iki 11 laipsnių, o ties Palanga fiksuotas retas jūros vandens temperatūros šuolis – jūra atšalo 5 laipsniais, vandens temperatūra tesiekia vos 7 laipsnius. Mokslininkai aiškina, kad jūros vanduo gali taip staiga atšalti dėl taip vadinamo apvelingo arba atkilo.

„Šiltas paviršinis vanduo yra nupučiamas tolyn į jūrą ir jo vietą užima šaltas iš dugno pakeltas vanduo. Tai reiškia, jeigu mūsų paviršinis vandens sluoksnis jau šią vasarą įšildavo iki 18-19 laipsnių, tai priedugnio vanduo vis tiek lieka nuo 4 iki 10 laipsnių. Tai dar ačiū Dievui, kad pakėlė tą 7 laipsnių vandenį, o ne 4 laipsnių“, – aiškino Klaipėdos universiteto mokslininkė Loreta Kelpšaitė-Rimkienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Dėl šios priežasties vanduo ir garavo, sukėlęs tirštą rūką. Gelbėtojai primena, kad vanduo gali atšalti ne tik birželį – 8 laipsnių jūros vanduo yra buvęs ir liepą. Tačiau, anot mokslininkės, skųstis šiuo birželiu nereiktų – nors vandens temperatūra buvo nukritusi ir iki 7 laipsnių, dvi dienas jo temperatūra siekė net 19 laipsnių.

„Tikėkimės, kad vėjas pasikeis ir šiltas vanduo išsilaikys ilgiau vandens paviršiuje. Stebint šio mėnesio vandens temperatūras, jeigu bus toks oras, tai jau ir rytoj Baltijos jūroje vėl bus apie 16-17 laipsnių šilumos ir bus beveik malonu maudytis“, – tikino L. Kelpšaitė-Rimkienė

Mokslininkė tvirtino, kad Baltijos jūra šiltėja. Pasak jos, šiame tūkstantmetyje jos temperatūra šiltesnė nei praeitame. L. Kelpšaitė-Rimkienė patarė prie jūros važiuoti rugpjūtį, nes tuo metu vandens temperatūra būna šilčiausia.

Panevėžiečiai yra gana skeptiškos nuomonės apie galimą nudistų pliažo įrengimą. Prašymą gavę politikai taip pat kol kas nežiūrėjo į tai rimtai.

„Lengva provokacija, tarkim, galbūt humoro forma gali būti ta provokacija“, – samprotavo miesto savivaldybės tarybos narys Arnas Simėnas.

Anot tarybos nario Arūno Balčiūno, užuominų apie nuogalių pliažą būta dar vasarą – dvi panevėžietės skundėsi, kad neturi kur atvirai deginti tobulo kūno. Tačiau tada reikalai nepajudėjo, nes niekas daugiau nudistų pliažo neprašė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vis dėlto vienas laiškas dabar taip išjudino savivaldybę, kad jie pradėjo ieškoti vietos, kur tokį pliažą galėtų įrengti. Iki siūlomos vietos būtų labai sunku atvažiuoti ir ateiti, vadinasi, būtų apsunkinta jo priežiūra. Kol kas būsimam nudistų pliaže reiktų daug ką sutvarkyti – išpjauti krūmus, atvežti smėlio, pastatyti persirengimo kabinas, šiukšliadėžes, tualetą.

Savivaldybės specialistai važiuos apžiūrėti ekrano marių krantų ir spręs, kur rasti atokią, bet tinkamą vietą nudistams. Paskui bus svarstoma su politikais, skaičiuojami pinigai. Laukia ilgas procesas, kurio pabaigos šią vasarą dar nematyti.

Savivaldybės manymu, vieno žmogaus prašymo nudistų pliažui per mažai, tad svarsto, kad būtų protinga daryti gyventojų apklausą.

Apie tai LNK žurnalistai kalbėjosi su BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pavaduotoju Aleksandru Siakki.

– Vasara įsibėgėjo, poilsiautojų daug ir šitame balkone, ką veikia gelbėtojai? Stebi žmones ar kažko čia ieško, nes tai yra aukščiausia stoties vieta?

– Stebi jie iš antro aukšto balkono, kur irgi matosi visas paplūdimys. Bet ekstra atveju, kai vaikai pasiklysta, ar reikia kažką jūroje surasti – vandeny arba skęstant, iš šito bokštelio viskas geriau matosi. Gelbėtojas ateina, pažiūri ir visi postai pradeda paiešką.

– Kiek iš viso šį sezoną budi gelbėtojų?

– Kaip ir kiekvienais metais, kiekvieną vasarą budi apie 70 gelbėtojų.

– Ar iš tikrųjų lengva surasti tuos 70 gelbėtojų?

– Reikia pasistengti. Pradedame ieškoti nuo žiemos: ir skelbimus dedame, ir su senbuviais gelbėtojais kalbame, ir su naujais. Skelbimai kabo visose mokymo įstaigose. Tenka padirbėti, kad surastume gelbėtojus, nes ne visi moka plaukti. O mums svarbiausi tie, kurie moka plaukti. Čia yra daug prevencinio darbo – stebėti, kad niekas neskęstų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Merginų ar vaikinų daugiau? Kokie skaičiai?

– Vaikinų daugiau, bet ir merginų ateina. Kartais ateina dešimt merginų, kartais šešiolika dvidešimt merginų. Kiekvieną sezoną skirtingai.

Kaip atrodo gelbėtojo diena pasakojo gelbėtoja Monika Vaiciukevičiūtė.

– Ar pirmuosius metus dirbate gelbėtoja?

– Dirbu gelbėtoja jau ketvirtą sezoną.

– Tai jau esate ta, iš kurios mokosi naujokai?

– Taip, tikrai esu sukaupusi nemažai patirties ir galiu ją perduoti naujokams.

– Žmonėms įdomu, o ką gi veikia gelbėtojai? Kaip atrodo jų diena?

– Mūsų darbas prasideda nuo devynių ryto. Mes visi susirenkame centriniame poste. Pirmas dalykas, kurį padarome, pakabiname vėliavą.

– Kaip nusprendžiate, kokia ta vėliava?

– Įvertinama situacija, ar kelsime raudoną vėliavą, ar geltoną vėliavą. Jeigu bangos yra mažos, keliame geltoną, jeigu jos viršija du tris balus, ir matome, kad yra pavojinga, keliame raudoną vėliavą.

– Tada darbo mažiau?

– Vis tiek atsiranda darbo ir kai raudona, ir kai geltona.

– Tada iškeliate vėliavą, kas toliau?

– Tada pradedame pildyti žurnalus, išvežiojame gelbėtojus į postus, patikriname oro, vandens temperatūrą, visus duomenis, perspėjame visus gelbėtojus ir pradedame dirbti.

– Kokie atributai reikalingi gelbėtojui? Šita plūdė visąlaik turi būti šalia jūsų?

– Plūdę turime turėti šalia ir jeigu atsiranda skęstantysis, bėgame su plūde gelbėti.

– Dar jūsų rankose yra racija, žiūronai.

- Racija yra mūsų pagrindinė susisiekimo priemonė su kitais gelbėtojais. Tai yra pats svarbiausias dalykas. Taip pat turime švilpuką, žiūronus, per kuriuos nuolat stebime paplūdimio žmones, garsiakalbį, kur pranešame žmonėms apie bangas, apie tai, kad negalima būti su naminiais gyvūnais, kad žmonės prižiūrėtų savo vaikus ir nesimaudytų, jeigu raudona vėliava. Turime visą įrangą, kokią reikia.

– Kam reikalingas švilpukas?

– Švilpukas – žmonių dėmesio atkreipimui.

- O kai nėra žmonių, ką tada gelbėtojai veikia?

– Visų pirma, kai nėra žmonių, vis tiek atsiras vienas kitas žmogus, kuris eis maudytis.

– Negalima to daryti?

– Ir kai negalima, ir kai galima. Mes pirmiausiai stebime tuos žmones. Taip pat stebime mažus vaikus, kurie yra neprižiūrimi savo tėvelių ir maudosi jūroje. Tada stebime, ar nėra naminių gyvūnų – perspėjame per garsiakalbius arba žodžiu. O laisvu laiku, mes taip pat turime sporto salytę, kurioje galime palaikyti savo fizinę formą – treniruotis, kad ištikus rimtam skendimui, mes būtume fiziškai pasiruošę ir įveiktume visas kliūtis.

– Ką pasakytumėte žmonėms, kurie nori tapti gelbėtojais?

– Tam žmogui sakyčiau: „Eik, bandyk, daryk, treniruokis ir tau viskas pavyks.