Maždaug 30 tūkst. kilometrų apimsianti kelionė į abi puses bus ambicingiausia nuo 2013 m., kai Pranciškus tapo popiežiumi, o taip pat ir fizinis iššūkis vis silpnėjančios sveikatos pontifikui.

Vizitas truks nuo rugsėjo 2 iki 13 dienos ir bus pirma pontifiko kelionė į užsienį nuo praėjusių metų rugsėjo.

„Rugsėjo 3–6 dienomis jis lankysis Džakartoje, rugsėjo 6–9 dienomis – Port Morsbyje ir Vanime, rugsėjo 9–11 dienomis – Dilyje, o rugsėjo 11–13 dienomis – Singapūre“, – sakoma Vatikano pareiškime.

Tokios popiežiaus kelionės tikėtasi kelis mėnesius, bet dėl Pranciškaus sveikatos bėdų buvo abejonių, ar ji bus rengiama.

Kovą Pranciškus paskutinę minutę atšaukė dalyvavimą svarbioje Velykų ceremonijoje, o pastarosiomis savaitėmis dėl bronchito prašė padėjėjų perskaityti kelias jo kalbas.

Pranciškus pastaraisiais metais turėjo nemažai sveikatos problemų, įskaitant kelio ir klubo skausmus, dėl kurių dabar naudojasi neįgaliojo vežimėliu.

2023 metų birželį jam buvo atlikta išvaržos operacija. Keliomis savaitėmis anksčiau jis ligoninėje gulėjo dėl bronchito, o dvejais metais anksčiau jam buvo atlikta gaubtinės žarnos operacija.

Pranciškus garsėja savo darbo etika ir niekada neatostogauja, bet kartais būna priverstas nusileisti dėl savo amžiaus ir sveikatos. Pavyzdžiui, pernai jis atšaukė kelionę į Jungtinių Tautų klimato konferenciją Dubajuje.

Papua Naujojoje Gvinėjoje, Rytų Timore ir Indonezijoje Pranciškus turėjo apsilankyti 2020 metų rugsėjį, bet ta kelionė buvo atšaukta dėl COVID-19 pandemijos.

Tolerancija, vienybė ir taika

Būsima rugsėjo kelionė, įskaitant daugiau kaip 30 valandų skrydžių, aštuonių valandų laiko skirtumą ir virtinę susitikimų bei mišių, bus rimtas fizinis iššūkis.

Tačiau pontifikui labai patinka būti tarp tikinčiųjų, o jo atvykimo labai laukiama.

Indonezijos, kur gyvena didžiausia musulmonų bendruomenė pasaulyje, vyriausybė apie popiežiaus vizitą paskelbė dar praėjusį mėnesį, pavadindama jį ypatinga dovana šalies katalikams.

Penktadienį paskelbtame pareiškime Užsienio reikalų ministerija teigė, kad šis vizitas yra svarbus „visoms religinėms bendruomenėms“.

„Tikimasi, kad šis vizitas taip pat sustiprins tolerancijos, vienybės ir taikos pasaulyje idėją“, – sakė ji.

Tyrimų centro „Pew Research Centre“ duomenimis, Indonezijoje gyvena 242 mln. musulmonų ir apie 29 mln. krikščionių, iš kurių 8,5 mln. yra katalikai.

Papua Naujosios Gvinėjos valdžia sausį taip pat paskelbė apie laukiamą Pranciškaus vizitą, tačiau jokios pontifiko kelionės nelaikomos oficialiomis, kol jų nepatvirtina Vatikanas.

Papua Naujojoje Gvinėjoje gyvena daugiau kaip 9 mln. krikščionių – beveik visi gyventojai, – nors dauguma jų yra protestantai, išlaikę daug tradicinių animistinių įsitikinimų.

Šalies parlamente saugoma 400 metų senumo versta veršio oda įrišta Karaliaus Jokūbo Biblija.

Vėliausias popiežiaus vizitas į Papua Naująją Gvinėją vyko 1995-aisiais, kai popiežių Joną Paulių II pasitiko genčių šokėjai, pasipuošę egzotiškų paukščių plunksnomis ir žolynų sijonais.

Nuo tada, kai prieš 11 metų tapo popiežiumi, Pranciškus surengė 44 keliones į užsienį, vėliausioji iš jų, rugsėjį, buvo į Marselį, Prancūziją.

Jis taip pat paskelbė apie planus šiais metais apsilankyti Belgijoje bei užsiminė apie galimą vizitą į gimtąją Argentiną

Pranciškus taip pat yra suplanavęs tris keliones po Italiją. Pirmiausia jis balandžio 28 dieną vyks į Veneciją.

Pasak Justino Tkatchenko (Džastino Tkačenkos), vyriausybė gavo „oficialų pranešimą, kuriame teigiama, kad popiežius Pranciškus rugpjūtį atvyks į Papua Naująją Gvinėją“ su trijų dienų vizitu.

„Glaudžiai bendradarbiaujame su apaštališkojo nuncijaus tarnyba, – pridūrė jis. – Buvo suburta komanda, kuri susitiks (...) ir išnagrinės visus vizito aspektus.“

Šis pranešimas paskelbtas praėjus vos dviem savaitėms po to, kai Port Morsbį sukrėtė mirtinos riaušės.

87-erių popiežius Pranciškus greičiausiai aplankys sostinę ir vieną iš dviejų pakrantės miestų šalies šiaurėje.

Papua Naujojoje Gvinėjoje gyvena daugiau kaip devyni milijonai krikščionių, t. y. beveik visi gyventojai, nors dauguma Papua Naujosios Gvinėjos gyventojų yra protestantai, išsaugoję daug tradicinių animistinių ar dvasinių tikėjimų bruožų.

Šalies parlamente saugoma 400 metų senumo veršio oda įrišta karaliaus Jokūbo Biblijos versija.

Vėliausią kartą šioje šalyje popiežius lankėsi 1995 metais. Tuometinį potifiką Joną Paulių II pasitiko genčių šokėjai, pasipuošę egzotiškų paukščių plunksnomis, sijonais iš žolių ir strėnjuostėmis.

2020 metais planuotą popiežiaus vizitą teko atšaukti dėl prasidėjusios COVID-19 pandemijos.

Pasak Vatikano šaltinio, rugpjūtį popiežius taip pat gali aplankyti Rytų Timorą ir Indoneziją – dvi kitas šalis, kur jis planavo nukeliauti 2020-aisiais, tačiau oficialiai vizitai dar nėra patvirtinti.

Pirmadienį Vatikane Pranciškus priėmė Rytų Timoro prezidentą Jose Ramosą-Hortą (Žozė Ramušą-Ortą) ir aptarė šalies ekonominę ir socialinę padėtį bei klimato kaitos poveikį regionui, pranešė Vatikanas.

Papua Naujosios Gvinėjos ministras pirmininkas Jamesas Marape (Džeimsas Marapė), kuris buvo raginamas atsistatydinti po riaušių, per kurias žuvo mažiausiai 25 žmonės, žinią apie artėjantį popiežiaus vizitą įvertino palankiai. 

Sausio 11 dieną įsiutusi minia siautėjo Port Morsbyje, padeginėjo stovinčius automobilius, pastatus, plėšė maisto prekių parduotuves.

Smurtas išplito ir kitose šalies dalyse, dešimtys piliečių buvo pašauti, sužeisti mačetėmis arba nudeginti.

Riaušės kilo, kai šalies policijos pajėgų nariai pradėjo streiką po to, kai jiems per klaidą ir be paaiškinimo buvo sumažintas darbo užmokestis.

Nuo 2013 metų, kai buvo išrinktas, popiežius Pranciškus surengė 44 keliones į užsienį. 2024-aisiais jis taip pat yra suplanavęs kelionę į Belgiją ir yra užsiminęs apie galimą vizitą į savo gimtąją Argentiną.

JAV valstybės vadovas taip pat susitiks su Ramiojo vandenyno salų valstybių lyderiais, siekdamas stiprinti bendradarbiavimą tokiais klausimais, „kaip kova su klimato kaita, jūrų išteklių apsauga ir atsparaus bei integracinio ekonomikos augimo skatinimas“, rašoma Baltųjų rūmų paskelbtame pranešime.

J. Bidenas Papua Naujojoje Gvinėjoje planuoja apsilankyti, keliaudamas iš Didžiojo septyneto (G-7) lyderių susitikimo Japonijoje į Ketverto (angl. The Quad) viršūnių susitikimą Sidnėjuje.

JAV prezidento planuojama kelionė yra ženklas, kad Papua Naujosios Gvinėjos strateginė svarba sparčiai didėja, Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkėms kovojant su Kinija dėl įtakos Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, kuris gali būti gyvybiškai svarbus galimo karinio konflikto dėl Taivano atveju.

Papua Naujosios Gvinėjos užsienio reikalų ministras Justinas Tkatchenko (Džastinas Tkačenka) praėjusį mėnesį pareiškė, kad J. Bidenas dalyvaus dvišalėse derybose su šalies šeimininkės vadovais ir taip pat susitiks su 18 lyderių iš Ramiojo vandenyno salų forumo – regioninio bloko, kurį sudaro daugiausia mažos valstybės.

Tarp dalyvių bus ir Australijos bei Naujosios Zelandijos ministrai pirmininkai.

JAV specialusis pasiuntinys Josephas Yunas (Džozefas Junas) praėjusį mėnesį pripažino, kad Jungtinės Valstijos bando prisivyti po santykinio nesirūpinimo laikotarpio, kai regione smarkiai išaugo Kinijos įtaka.

„Pripažinkime – tai strateginė Kinijos ir mūsų konkurencija“, – sakė jis.

„Ar mes neskyrėme Ramiojo vandenyno regionui pakankamai dėmesio? Atsakymas yra taip... Ir mes mėginame tai ištaisyti.“

J. Bideno kelionės metu gali būti baigtas rengti JAV ir Papua Naujosios Gvinėjos bendradarbiavimo gynybos srityje susitarimas, pagal kurį būtų galima rengti daugiau bendrų pratybų ir kurti saugumo infrastruktūrą.

Marius atviras – į šią kelionę vyko po itin sunkios žiemos, kai laikas, rodos, sustojo, o tamsa užsitęsė per ilgai. Į amžiną atilsį teko išlydėti sielos draugę ir atlaikyti ne vieną siųstą išbandymą. Todėl nuotaikos namuose buvo itin slogios. „Žiemos pradžioje rašiau tekstą, kuris vadinosi „Pilni laukai mirties“ ir ten filosofavau apie tai, kad iš esmės toje tamsoje, kurią mes išgyvename didžiąją metų dalį, slypi nuostabių dalykų, tik juos labai sunku  pastebėti. Šitas gruodis ir sausis buvo žiauriai tamsūs, žiauriai sunkus jausmas buvo nutikęs“, – atviravo Marius.

Atėjus pavasariui pasijuto palengvėjimas – Antazavės žiemą pakeitė Sidnėjus, kuriame jaunas vyras praleido kelias dienas, o iš čia turėjo vykti į Papua Naująją Gvinėją. Nuo Sidnėjaus iki Papua Naujosios Gvinėjos – vos šimtas kilometrų, o gyvenimas skiriasi lyg atsidūrus kitoje planetoje. Šalies sostinė užima antrą vietą pasaulyje pagal įvykdomus nusikaltimus, vienam į gatvę nosies geriau nekišti. Vis tik pavojingiausia čia yra keliauti iš vienos šalies vietos į kitą. Šiuose etapuose Marių ir Daną lydėdavo vietinis žmogus. Bet net ir su juo vyrai atsidūrė per plauką nuo užpuolikų. Marius prisiminė vieną kelionę autobusiuku, su kuriuo  turėjo įveikti penkias valandas trunkantį atstumą.  

LNK nuotr. 

„Paaiškėja, kad priekyje stovi plėšikai, kurie, užsitempę medį ant kelio, stabdo visas mašinas, keliautojus  išlaipina ir visus apiplėšia.  Sužinojome, kad šalia yra kažkokia policijos nuovada, sako važiuojame iki tos policijos, atvykstame, o ten tvora, žolė užaugus tokio aukščio, kad atrodo, jog žmogaus nėra buvę trejus metus, sėdi kažkokie du veikėjai, kurie tiesiog saugo policijos nuovadą, o policijos nėra išvis.

Gidas sako, slėpkite savo daiktus. Aš pasą pasiėmiau, turėjau dar grynųjų, tuos eurus po sėdyne į tokį įplyšimą įkišau, o pasą pakišau po palange.  Su mumis važiavęs vedlys ir jo pagalbininkai bandė nuraminti sakydami, nebijokit, čia tik vagys, o ne nusikaltėliai, jie tik jus apvogs, bet negrobs ir nežudys. Su tokiomis optimistinėmis nuotaikomis teko laukti atomazgos. Bet, laimei, plėšikai prisirinko pinigų iš kitų pro juos važiuojančių žmonių ir išvyko savais keliais“, –  pasakojo M. Lucka.

Dar visai neseniai pasaulis galvojo, kad Papua Naujoji Gvinėja yra apgyvendinta tik pakrantėse, o džiunglės yra neįžengiamos. Tačiau prieš šešiasdešimt metų čia atskridę australų tyrinėtojai ir aptiko milijoninę populiaciją, kurią sudarė šimtai skirtingų genčių. Vieni nuo kitų gyvenančių netoli, tačiau kalbančių skirtinga kalba, kitaip atrodančių ir kuriančių skirtingą gyvenimo būdą. Visus juos – tiek gentainius, tiek kitus šalies gyventojus, vienija vienas įprotis – Betelio riešutas. Jį kramtant iš burnos pradeda veržtis  raudonas skystis, kurį norisi išspjauti. Ir spjaudymas jau tapo vietos gyventojų kultūros dalimi. Šį, mūsų akimis, ne tokį gražų įprotį visi komentuoja ir net giria, jei tai darai kažkaip geriau nei kiti. 

LNK nuotr. 

„Jei eini asfaltu, atrodo, kad čia buvo skerdynės, nes jausmas toks, kad visur kraujų pritaškyta. Ten, kur yra daugiau žmonių, gali būti labai lengvai apspjautas, nes visi spjaudosi ir turi vaikščioti ir tarp tų spjaudalų“, – pasakojo M. Lucka.

Visa Mariaus Luckos kelionės istorija ir išbandymai –  šį antradienio vakarą, 20 val., laidoje „Bus visko“ per LNK.

Mažiausiai keturi mokslininkai ir gidai iš Australijos ir Papua Naujosios Gvinėjos grasinant ginklu buvo pagrobti anksti sekmadienį.

Policijos komisaras Davidas Manningas (Deividas Maningas) sakė, kad įkaitų vadavimo operacijai pasitelkiama parama iš oro ir kiti saugumo elementai.

Miškais apaugusiame regione, kur buvo pagrobti įkaitai, centrinė vyriausybė ir saugumo pajėgos turi mažiai galimybių veikti. Pastaraisiais metais regione suintensyvėjo genčių karai, padaugėjo modernių ginklų.

Ulavuno ugnikalnis, laikomas vienu pavojingiausių pasaulyje, yra atokiame Bismarko salyne. Praėjusį kartą jis buvo išsiveržęs birželį, kai savo namus turėjo palikti iki 13 tūkst. žmonių.

Seisminis aktyvumas prasidėjo pirmadienį per pietus, o antradienį maždaug 4 val. 30 min. vietos laiku įvyko išsiveržimas, pranešė Rabaulo ugnikalnių observatorijos direktoriaus pavaduotojas Ima Itikarai (Ima Itikarajus).

Išaušus matėsi į kelių šimtų metrų aukštį kylantys pilkų pelenų stulpai, sakė jis.

Julamonos ugnikalnių observatorijos darbuotojas Hermanas Volele (Hermanas Volelė) sakė, kad pelenai gali kristi Vakarų Naujosios Britanijos provincijos sostinėje Kimbėje. Ulavuno apylinkėse taip pat reguliariai fiksuojami žemės drebėjimai.

Nors dauguma per ankstesnį išsiveržimą evakuotų žmonių liko evakuotųjų centruose, Vakarų Naujosios Britanijos nelaimių valdymo agentūros pareigūnas sakė, jog tie, kas grįžo pasirūpinti savo namais ir sodais ugnikalnio papėdėje, vėl turėjo būti evakuoti.

Ulavunas yra tarp 16 vadinamųjų Dešimtmečio ugnikalnių, kuriuos norima studijuoti dėl jų keliamo didelių išsiveržimų pavojaus. Prie Ulavuno gyvena tūkstančiai žmonių.

Pasak pareigūnų, kalnuotoje vakarinėje Helos provincijoje per tris dienas trukusį smurtą tarp konkuruojančių genčių žuvo mažiausiai 24 žmonės.

Kalnuose gyvenantys klanai tarpusavyje kovoja šimtmečius, bet dėl atkeliaujančių automatinių ginklų, kurie kursto smurto ratą, susirėmimai pareikalauja daugiau aukų.

„Patvirtinta, kad per tris dienas žuvo 24 žmonės, bet šiandien (skaičius) gali būti didesnis, – trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė Helos provincijos administratorius Williamas Bando (Viljamas Bandas). – Vis dar laukiame šiandienos informacijos iš pareigūnų rajone.“

W. Bando paragino atsiųsti mažiausiai 100 policininkų, kurie padėtų maždaug 40-čiai vietos pareigūnų.

Incidentas sukrėtė šalį ir neseniai paskirtą premjerą Jamesą Marape (Džeimsą Marapę), kurio rinkimų apygardoje yra minimas rajonas.

Jis pažadėjo dislokuoti didesnes saugumo pajėgas ir perspėjo kaltininkus, kad jų „laikas baigėsi“.

„Šiandien viena liūdniausių dienų mano gyvenime, – sakoma jo pareiškime. – Daug nekaltų vaikų ir motinų nužudyta mano rinkėjų Munimos ir Karidos kaimuose.“

Per išpuolį Karidoje kovotojai, kaip teigiama, per pusvalandį užkapojo ar nušovė šešias moteris ir aštuonis vaikus, taip pat – dvi nėščias moteris ir jų dar negimusius kūdikius.

„Ginkluoti nusikaltėliai, jūsų laikas baigėsi, – sakė J. Marape. – Pasimokykit iš to, ką padarysiu nusikaltėliams, žudžiusiems nekaltus žmones; aš nebijau panaudoti prieš jus griežčiausias įstatymo priemones.“

Premjeras pažymėjo, kad mirties bausmė „jau yra įstatymas“.

Neaišku, kas išprovokavo užpuolimą, bet daug konfliktų kursto sena nesantaika dėl išžaginimų, vagysčių ar ginčų dėl genčių teritorijų.

JAV Geologijos tarnybos (USGS) duomenimis, apie 23 val. vietos (16 val. Lietuvos) laiku užfiksuotų požeminių smūgių židinys buvo seklus, vos 10 km gylyje, o jo epicentras – už 44 km į šiaurės rytus nuo Kokopo miesto Naujosios Britanijos saloje.

„Jis buvo smarkus, nepaprastai smarkus. Labai baisu“, – naujienų agentūrai sakė Kokope veikiančio kurorto „Ropopo Plantation“ direktorė Megan Martin.

„Neatrodo, kad padaryta kokios nors žalos, bet mes dabar tikriname“, – pridūrė ji.

Ramiojo vandenyno cunamių perspėjimo centro žinutėje sakoma: „Remiantis preliminariais žemės drebėjimo parametrais... pavojingos cunamio bangos galimos pakrantėse, nutolusiose iki 1 000 km nuo drebėjimo epicentro.“

Centro vertinimu, smūgių stiprumas siekė 7,7 balo.

Vėliau paskelbtame papildomame pranešime sakoma, kad Papua Naujosios Gvinėjos krantus gali pasiekti bangos, kurių aukštis 0,3-1 metrų viršija įprastą jūros potvynio. Mažesnių kaip 0,3 metro bangų galima tikėtis dideliame regione – įskaitant Japoniją, Taivaną, Filipinus ir Indoneziją.

„Vyriausybinės agentūros, atsakingos už pakrantes, kurioms yra iškilęs pavojus, turėtų imtis veiksmų informuoti ir instruktuoti pajūrio bendruomenes apie grėsmę, vadovaudamosi savomis vertinimo procedūromis ir grėsmės lygiu“, – sakome žinutėje.

Vienas Kokope esantis AFP reporteris sakė, kad per žemės drebėjimą mieste dingo elektra.

„Iki ryto nesužinosime, ar padaryta rimtos žalos, bet visas rajonas yra paveiktas elektros tinklų gedimo“, – sakė žurnalistas.

„Tebejuntami pakartotiniai smūgiai“, – pridūrė jis.

Papua Naujoji Gvinėja yra vadinamajame Ramiojo vandenyno ugnies žiede – srityje, pasižyminčioje dideliu seisminiu ir vulkaniniu aktyvumu.

Pernai vasarį 7,5 balo žemės drebėjimas salos kalnuotame regione sukėlė žemės nuošliaužų, sugriovusių šimtus pastatų ir  nusinešė mažiausiai 12 žmonių gyvybes.

Visas nelaimės mastas paaiškėjo tik po kelių, kadangi tame regione ryšiai ir infrastruktūra menkai išvystyti.

Jis pažymėjo, kad regionui, tebekrečiamam smarkių požeminių smūgių, atsigauti reikės ne vienerių metų.

Šios Ramiojo vandenyno salų valstybės vidinę dalį vasario 26 dieną supurtė 7,5 balo seisminis smūgis, sukėlęs žemės nuošliaužų, užblokavusių kelius, sugadinusių elektros tinklus ir daug kaimų atkirtusių nuo pasaulio.

„Tragiška, bet Aukštikalnių regione žemės drebėjimas, kaip manoma, pareikalavo jau daugiau kaip 100 Papua Naujosios Gvinėjos žmonių gyvybių. Daugybė tebėra dingę, o dar tūkstančiai žmonių buvo sužeisti“, – sakė P. O'Neillas.

Gyvenvietes taip pat drebino stiprūs pakartotiniai smūgiai, tarp nusivylusių gyventojų kurstantys įtarimus, jog šios stichinės nelaimės kažkaip susijusios su regione vykdoma naftos ir dujų gavyba.

Pareigūnai nurodė, kad penktadienį 3 val. 39 min. vietos (ketvirtadienį 19 val. 39 min. Lietuvos) laiku prie Naujosios Airijos salos krantų įvyko 6,8 balo žemės drebėjimas, bet kol kas nepranešama apie jokią žalą, o cunamių pavojus nebuvo paskelbtas.

Premjeras aplankė vasarį įvykusio žemės drebėjimo nuniokotą regioną ir sakė, kad jo vyriausybė ir pagalbos agentūros siekia nukentėjusius žmones pirmiausiai aprūpinti švariu vandeniu, maistu ir suteikti jiems pastogę, taip pat atkurti elektros tiekimą ir ryšius.

„Greitai sutaisyti nepavyks – šios nelaimės žalai atitaisyti reikės mėnesių ir metų“, – pabrėžė jis.

„Mūsų bendruomenėms padaryta didelė socialinė žala, tad šis žemės drebėjimas bus liūdesio ir sielvarto šaltinis būsimoms kartoms“, – pridūrė premjeras ir atkreipė dėmesį į vieną moterį, netekusią šešių artimųjų, tarp jų vaikų.

„Tai tragedijos ir netekties istorija, besikartojanti daugelyje kaimų nelaimės rajone“, – sakė P. O'Neillas.

Atokiame Pietų Aukštikalnių regione vykdomas didžiausias šioje neturtingoje šalyje plėtros projektas. JAV energetikos milžinė „ExxonMobil“ į suskystintų dujų gamybą šiame regione yra investavusi 19 mlrd. dolerių .

Nelaimės sukrėsti kaimų gyventojai įtariai vertina šią įmonę ir baiminasi, kad ji naudoja hidraulinį plėšymą ir galėjo pabloginti gelmių uolienų stabilumą, šią savaitę pranešė dienraštis „PNG Post-Courier“.

Naudojant hidraulinio plėšymo metodą į žemės gelmes dideliu slėgiu pumpuojamas vanduo ir cheminės medžiagos, suardančios uolienų struktūrą ir padidinančios naftos arba dujų išeigą.

„Nenoriu, kad šis projektas tęstų savo veiklą, kol nebus panaikinti įtarimai, jog kompanijai tenka kokia nors atsakomybė“, – laikraščiui sakė Helos provincijos gubernatorius Philipas Undialu (Filipas Undialus).

P. O'Neillas sakė, kad nėra jokių įrodymų, jog egzistuoja koks nors ryšys tarp energetikos išteklių gavybos projektų Pietų Aukštikalnių ir Helos provincijose. Vis dėlto jis paprašė Australijos vyriausybės atlikti nepriklausomą tyrimą.

Premjeras sakė „Post-Courier“, kad trečiadienį apsilankė Helos provincijos sostinėje Taryje ir kad vietos žmonės „nori nepriklausomo tyrimo ir ataskaitos apie tai, kas dedasi“.

Kanbera šio pareiškimo kol kas nekomentavo.

„ExxonMobil“ pirmadienį sakė prognozuojanti, kad jos projekto veikla gali būti sustabdyta iki aštuonių savaičių, kol bus suremontuota infrastruktūra, apgadinta žemės drebėjimo.

Papua Naujosios Gvinėjos ūkio plėtra smarkiai priklausoma nuo gamtinių išteklių, o P. O'Neillas sakė, kad amerikiečių įmonės uždarymas padarytų „didžiulį poveikį ekonomikai“.

Pasak šios visuomeninės organizacijos, tūkstančiai žmonių liko be namų, maisto ir švaraus vandens.

Regione buvo užblokuota daug kelių ir nutrūko elektros energijos tiekimas, todėl gelbėtojams buvo sunku pasiekti izoliuotus kaimus. Ramiojo vandenyno valstybės kalnuotam vidurio regionui 7,5 balo stiprumo žemės drebėjimas smogė vasario 26 dieną.

Išsigandę Pietų Aukštumų, Vakarų, Engos ir Helos provincijų gyventojai taip pat nukentėjo nuo galingų pakartotinų požeminių smūgių, įskaitant du 6,0 balų smūgius ankstyvą pirmadienį.

Pirmadienį buvo paskelbta apie dar vieną nelaimės pasekmę: didžiausias skurdžios valstybės istorijoje projektas – Papua Naujosios Gvinėjos suskystintų gamtinių dujų terminalas, valdomas JAV energetikos milžino „ExxonMobil“ – neveiks iki aštuonių savaičių, kol bus sutvarkyta žemės drebėjimo suniokota infrastruktūra.

„Nacionalinio stichinių nelaimių centro ir gelbėtojų komandų duomenimis, žuvusiųjų skaičius penktadienį pasiekė 67“, – sostinėje Port Morsbyje naujienų agentūrai AFP sakė Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijos Papua Naujosios Gvinėjos skyriaus vadovas Udaya Regmi (Udaja Regmis).

„Stichija paveikė apie 143 tūkstančius žmonių, o 17 tūkstančių žmonių turėjo palikti namus, kadangi jie buvo visiškai arba iš dalies sugadinti ir yra nebetinkami gyventi.“

Šalies vyriausybė dar nepaskelbė oficialaus žuvusiųjų skaičiaus.

U. Regmi pridūrė, kad vietos bendruomenėms kenčia dėl vandens trukumo ir sanitarinių sąlygų, kadangi didesni sunkvežimiai su maistu negali pasiekti kai kurių teritorijų nuošliaužų sugadintais keliais.

Gelbėjimo darbai palaipsniui spartinami, o Papua Naujosios Gvinėjos vyriausybė, korporacija „ExxonMobil“ ir dujų terminalo projekte dalyvaujantys australų energijos gamintojai „Oil Search“ ir „Santos“ įsipareigojo skirti milijonų JAV dolerių vertės finansinę paramą.

Australijos ir Naujosios Zelandijos gynybos pajėgos pradėjo teikti nukentėjusiems pagalbos priemones. Tuo tarpu Pekinas ir Kinijos Raudonais Kryžius įsipareigojo padėti finansiškai, pranešė Papua Naujosios Gvinėjos laikraštis „PNG Post-Courier“.

Aukštumuose apsilenkęs ir žalą įvertinęs bendrovės „Oil Search“ vykdantysis direktorius Peteris Bottenas (Peteris Botenas) sakė, kad stichijos pasekmės yra „didžiulės“ ir pridūrė, kad „regione yra daug žuvusiųjų, sunaikintų namų, mokyklų, kelių ir tiltų“.

„Daug bendruomenių liko be pagrindinių reikmenų, tokių kaip maistas, švarus vanduo, prieglauda ir medicinos pagalba“, – pažymėjo jis.

Papua Naujosios Gvinėjos ministras pirmininkas Peteris O'Neillas (Peteris Onilas) praėjusią savaitę sakė, kad dujų terminalo uždarymas padarys „didžiulę įtaką“ šalies ekonomikai, itin priklausomai nuo gamtos išteklių gavybos.

„ExxonMobil“ Papua Naujosios Gvinėjos padalinio vykdomasis direktorius Andrew Barry (Andrju Baris) sakė, kad sutrikusi 19 mlrd. JAV dolerių vertės dujų gavyba bus atnaujinta kaip įmanoma greičiau. Jis pavadino nelaimę „precedento neturinčiu įvykiu valstybės ir bendrovės istorijoje“.