Į laisvę jis išėjo praėjus maždaug vienuolikai metų po to, kai jis nušovė savo merginą Reevą Steenkamp (Revą Stenkamp).

PAR Kalėjimų departamentas paskelbė, kad pataisos įstaigų pareigūnai ankstyvą rytą paleido iš Ateridžvilio pataisos centro PAR sostinėje Pretorijoje žinomą bėgiką, kuriam yra amputuotos abi kojos.

Daugiau informacijos apie jo paleidimą nepateikta.

37 metų O. Pistorius pagal lygtinio paleidimo sąlygą negali bendrauti su žiniasklaida. Tačiau R. Steenkamp motina June (Džun) savo pareiškime sakė, kad ji yra ta, kuri dėl savo sielvarto „atlieka bausmę iki gyvos galvos“.

Anksčiau R. Steenkamp motina sakė nemananti, kad O. Pistorius pasitaisė. Ji sakė neprieštaraujanti lygtiniam paleidimui, bet pareiškime komisijai, sprendusiai, ar O. Pistorius turėtų būti paleistas į laisvę, teigė, kad jis neparodė tikro gailesčio.

O. Pistorius likusią bausmės dalį atliks visuomeninėje pataisos sistemoje ir bus prižiūrimas pagal lygtinio paleidimo sąlygas, kol baigsis jo bausmės laikas, nurodė kalėjimų departamentas.

O. Pistorius nužudė modelį R. Steenkamp ankstų 2013-ųjų Valentino dienos rytą. Jis keturis kartus šovė į ją iš 9 mm kalibro pistoleto pro uždarytas tualeto duris.

Sportininkas buvo pripažintas kaltu dėl žmogžudystės ir 2017 metais ir po ilgo teismo proceso bei kelių apeliacijų, nuteistas trylikos metų ir penkių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Jis nepripažino savo kaltės ir teigė, kad palaikė R. Steenkamp įsibrovėliu.

R. Steenkamp šeimos atstovas anksčiau sakė, kad O. Pistorius pagal lygtinio paleidimo sąlygas turės išeiti terapijos kursus dėl pykčio valdymo ir smurto lyties pagrindu, atlikti visuomenei naudingo darbo.

Lapkritį buvo patvirtintas jo lygtinis paleidimas.

PAR sunkūs nusikaltėliai gali būti lygtinai paleisti atlikę bent pusę bausmės.

Bausmių vykdymo departamentas trumpame pareiškime, kuriame paskelbė apie paleidimą, teigė, kad „gali patvirtinti, jog Oscaras Pistorius yra lygtinai paleistas, faktiškai nuo 2024 metų sausio 5 dienos. Jis buvo priimtas į bendruomenės pataisos sistemą ir dabar yra namuose“.

Jis gyvens griežtomis lygtinio paleidimo sąlygomis, kol 2029 metų gruodį baigsis likusi bausmės dalis.

Policija pranešė, kad išpuolis įvykdytas pirmadienį, kai susisiekimo ministrė Sindisiwe Chikunga (Sindisivė Čikunga) važiavo greitkeliu į pietus nuo Johanesburgo.

„Buvo pavogti asmeniniai daiktai ir du SAPS (Pietų Afrikos policijos tarnybos) tarnybiniai pistoletai“, – sakė policijos atstovė Athlenda Mathe (Atlenda Mat).

„Po šio precedento neturinčio incidento buvo pradėta įtariamųjų paieška, siekiant patraukti kaltus asmenis atsakomybėn“, – pridūrė jis.

Vietos žiniasklaida pranešė, kad apiplėšimas įvyko, sustojus automobiliui, kai ministrė ketino pasikeisti pradurtą padangą.

Net Pietų Afrikoje toks incidentas, į kurį pateko aukšto rango pareigūnė su ginkluota apsauga, sukėlė didžiulę nuostabą.

Šalis nuo seno garsėja smurtiniais nusikaltimais ir neretai apibūdinama kaip viena pavojingiausių pasaulyje už karo zonos ribų.

Pareigūnai kaltinami tuo, kad nesugebėjo užtikrinti saugumo ir teisingumo nusikaltimų aukoms.

„SAPS yra pasiryžusi vykdyti savo įgaliojimus saugoti šalies vykdomąją valdžią ir visą bendruomenę“, – sakė A. Mathe.

„VIP apsauga yra viena iš svarbiausių SAPS prioritetinių sričių, kuri daugelį metų buvo puikiai vykdoma“, – pridūrė ji.

„Turime priimtą dokumentą, kuriame išdėstytos gairės ir principai, procesai, kaip svarstyti šalis, norinčias tapti BRICS narėmis“, – per valstybinį „Ubuntu“ radiją sakė PAR užsienio reikalų ministrė Naledi Pandor, turėdama omenyje Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos Respublikos grupę.

Galimas V. Putino vizitas Pietų Afrikai prieš rugpjūčio 22–24 dienomis vyksiantį susitikimą sukėlė diplomatinę ir teisinę dilemą.

Rusijos vadovui išduotas Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) arešto orderis, kurį Pietų Afrika, kaip teismo narė, turėtų įgyvendinti, jei jis atvyktų į šalį.

Prezidento Cyrilo Ramaphosos (Sirilo Ramafosos) kanceliarija trečiadienį nutraukė šią nežinomybę, paskelbusi, kad V. Putinas asmeniškai nedalyvaus, o Rusijai atstovaus užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

PAR ambasadorius pavedimams Azijoje ir BRICS Anilas Sooklalas (Anilas Suklalas) sakė, kad buvo kolektyviai nuspręsta, jog V. Putinas virtualiai dalyvaus diskusijose.

„Prezidentas Putinas supranta dilemą, su kuria susiduria Pietų Afrika, tačiau jis nenorėjo kelti pavojaus aukščiausiojo lygio susitikimui, nenorėjo sukelti problemų Pietų Afrikai“, – Johanesburge spaudos konferencijoje žurnalistams sakė A. Sooklalas.

Pretorija šiuo metu pirmininkauja BRICS grupei, kuriai taip pat priklauso Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija ir kuri save laiko atsvara Vakarų ekonominiam dominavimui.

Pietų Afrika patyrė didelį vidaus ir tarptautinį spaudimą nepriimti Rusijos vadovo.

A. Sooklalas sakė, kad, nepaisant V. Putino nedalyvavimo, vyriausybė yra įsitikinusi, kad derybos bus sėkmingos.

Pasak jo, Rusijos vadovas „visapusiškai dalyvaus visose diskusijose“, nors ir nuotoliniu būdu.

TBT arešto orderį išdavė V. Putinui dėl kaltinimų, kad Rusija neteisėtai deportavo ukrainiečių vaikus po to, kai 2022 metų vasarį įsiveržė į kaimyninę šalį.

V. Putinas pakviestas į kitą mėnesį Johanesburge vyksiantį besivystančių šalių ekonominio bloko BRICS aukščiausiojo lygio susitikimą, nepaisant Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) arešto orderio, kurį Pretorija, kaip TBT narė, turėtų vykdyti, jei atvyktų V. Putinas.

PAR diplomatinė dilema sprendžiama teisme, kur didžiausia opozicinė partija Demokratinis aljansas (DA) bando priversti vyriausybę Kremliaus vadovo apsilankymo atveju jį suimti ir perduoti Hagos teismui.

Tačiau C. Ramaphosa apibūdino DA prašymą kaip neatsakingą ir teigė, kad tokie veiksmai kelia pavojų nacionaliniam saugumui.

„Rusija aiškiai pareiškė, kad jos prezidento sulaikymas būtų karo paskelbimas“, – sakė jis.

„Rizikuoti įsitraukti į karą su Rusija būtų nesuderinama su mūsų Konstitucija“, – sakė jis ir pridūrė, kad tai prieštarautų jo pareigai ginti šalį.

Pietų Afrika ragina padaryti išimtį iš TBT taisyklių, remdamasi tuo, kad arešto įteisinimas gali kelti grėsmę valstybės saugumui, taikai ir tvarkai, sakė C. Ramaphosa.

PAR šiuo metu pirmininkauja BRICS grupei, kuriai taip pat priklauso Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija. Šis blokas save laiko atsvara Vakarų ekonominiam dominavimui pasaulyje.

TBT V. Putino ieško dėl kaltinimų, susijusių su neteisėta, Rusijos vykdoma ukrainiečių vaikų deportacija.

PAR viceprezidentas Paulas Mashatile (Polas Mašatilė) neseniai duotuose interviu vietos žiniasklaidai teigė, kad vyriausybė bandė įtikinti V. Putiną neatvykti, tačiau kol kas nesėkmingai.

C. Ramaphosos pasižadėjimas Hagos teismui buvo pasirašytas birželį ir iš pradžių pažymėtas kaip konfidencialus.

Tačiau jis buvo paskelbtas antradienį, teismui nusprendus, kad su juo susiję dokumentai turi būti paviešinti.

Dviejų šalių lyderiai „išreiškė savo ketinimus toliau stiprinti abipusiai naudingus ryšius įvairiose srityse“, rašoma Kremliaus pranešime, kuris buvo paskelbtas po V. Putino ir C. Ramaphosos pokalbio telefonu.

Apie šį pokalbį buvo pranešta kitą dieną po to, kai PAR griežtai atsikirto JAV ambasadoriui Pretorijoje, kuris apkaltino šalį slaptai tiekus ginklus Rusijai, nepaisant deklaruoto neutralumo karo Ukrainoje klausimu.

Ambasadorius Reubenas Brigety (Rubenas Bridžetis) pranešė, kad JAV yra įsitikinusios, jog ginklai ir šaudmenys gruodžio mėnesį buvo pakrauti į Rusijos krovininį laivą Keiptauno karinio jūrų laivyno bazėje.

„Esame įsitikinę, kad į tą laivą buvo pakrauti ginklai, ir aš galėčiau lažintis iš savo gyvybės dėl šio teiginio patikimumo“, – sakė R. Brigety vaizdo įraše, kuriame išsakomos pastabos.

„Pietų Afrikos Respublikos vykdomas Rusijos ginklavimas.. yra iš esmės nepriimtinas“, – pridūrė jis.

Prezidento C. Ramaphosos biuras atsakė, kad jį nuvylė tai, jog R. Brigety „užėmė neproduktyvią viešą poziciją“.

Prezidento atstovo spaudai Vincento Magwenya (Vinsento Magvenijos) paskelbtame pranešime teigiama, kad šios pastabos „prieštarauja bendradarbiavimo ir partnerystės tarp dviejų šalių dvasiai“.

„Nors iki šiol nebuvo pateikta jokių šiuos įtarimus pagrindžiančių įrodymų, vyriausybė ėmėsi veiksmų atlikti nepriklausomą tyrimą, kuriam vadovaus buvęs teisėjas“, – pridūrė atstovas.

JAV valstybės departamentas laikėsi gerokai švelnesnio tono nei ambasadorius ir palankiai įvertino pažadą atlikti tyrimą.

„Su Pietų Afrikos partneriais ir toliau esame įsipareigoję vykdyti pozityvią darbotvarkę“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Vedantas Patelis, paminėdamas bendradarbiavimą visuomenės sveikatos, klimato ir prekybos srityse.

Jis atsisakė įvardyti bet kokias potencialias pasekmes Pietų Afrikai. JAV ne kartą perspėjo esanti pasiruošusi nubausti Kiniją, jei ši siųs ginklų Rusijai.

„Ambasadoriaus pastabos prieštarauja bendradarbiavimo ir partnerystės tarp dviejų šalių dvasiai“, – rašoma prezidento Cyrilo Ramaphosos (Sirilo Ramafosos) atstovo spaudai Vincento Magwenya (Vinsento Magvenijos) paskelbtame pranešime.

Jis išreiškė nusivylimą, jog pasiuntinys „užėmė tokią žalingą viešą poziciją“.

„Nors iki šiol nebuvo pateikta jokių šiuos įtarimus pagrindžiančių įrodymų, vyriausybė ėmėsi veiksmų atlikti nepriklausomą tyrimą, kuriam vadovaus buvęs teisėjas“, – pridūrė atstovas.

JAV pasiuntinys Pietų Afrikos Respublikoje kiek anksčiau ketvirtadienį apkaltino šią šalį, kad ji teikė karinę paramą Rusijai, nors deklaravo neutralumą karo Ukrainoje klausimu, pranešė vietos žiniasklaida.

Ambasadorius Reubenas Brigety (Rubenas Bridžetis) pranešė, kad JAV yra įsitikinusios, jog ginklai ir šaudmenys gruodžio mėnesį buvo pakrauti į Rusijos krovininį laivą Keiptaune.

„Rusų ginklavimas yra labai rimtas dalykas, ir mes nemanome, kad šis klausimas yra išspręstas; norėtume, kad PAR [pradėtų] praktiškai įgyvendinti savo neprisijungimo politiką“, – sakė ambasadorius.

Naujienų agentūros AFP šaltinis susitikime, kuriame kalbėjo R. Brigety, patvirtino, jog ambasadorius tai pasakė, tačiau JAV ambasada kol kas neatsakė į prašymą pakomentuoti pasiuntinio pareiškimus.

PAR vis atsisako pasmerkti Rusijos invaziją į Ukrainą, dėl kurios Maskva iš esmės atsidūrė izoliacijoje tarptautinėje arenoje.

Šalis – Afrikos ekonomikos galiūnė, kuri dėl savo pergalės prieš apartheidą taip pat yra įgijusi moralinės įtakos – sako norinti likti neutrali ir ragina konfliktą spręsti dialogo keliu.

Tačiau anksčiau šiais metais PAR surengė prieštaringų vertinimų sulaukusias bendras karines pratybas su Rusija ir Kinija, kurias kritikai pavadino įrodymu, jog šalis linksta link Kremliaus.

JAV ambasadorius, regis, turėjo omenyje jau žinomą atvejį, kai didžiausioje PAR karinio laivyno bazėje prisišvartavo „Lady R“ – krovininis laivas, kuris plaukioja su Rusijos vėliava ir kuriam yra taikomos Vakarų sankcijos.

„Kalbant apie tai, ką mes pastebėjome, 2022 metų gruodžio 6–8 dienomis Saimonstauno karinio laivyno bazėje buvo prisišvartavęs krovininis laivas ir mes esame tikri, kad Saimonstaune į tą laivą, kuris buvo pakeliui atgal į Rusiją, buvo pakrauta ginklų ir šaudmenų“, – pareiškė ambasadorius.

Protestuotojai išėjo į gatves praėjus dienai po to, kai jie paragino prezidentą Cyrilą Ramaphosą (Sirilą Ramafosą) pasitraukti iš posto dėl didelės ekonomikos ir energetikos krizės.

Nacionalinė jungtinė operatyvinė ir žvalgybos struktūra teigė, kad areštai susiję su „viešu smurtu, bauginimu, žala ypatingos svarbos infrastruktūrai, vagystėmis ir bandymais plėšikauti“.

Trečioji pagal dydį šalies partija – kairiojo sparno judėjimas „Ekonominės laisvės kovotojai“ (EFF) – paragino „uždaryti šalį“, sukeldama baimę, kad gali pasikartoti kruvini susirėmimai ir plėšikavimai, įvykę prieš mažiau nei dvejus metus.

Tačiau demonstrantų aktyvumas buvo nedidelis, o raginimai streikuoti liko neišgirsti, nes vyriausybė, siekdama nuslopinti neramumus, sutelkė tūkstančius policininkų ir karių.

Apie 5 000 žmonių dalyvavo demonstracijoje prie C. Ramaphosos oficialios rezidencijos sostinėje Pretorijoje.

Kitose šalies dalyse protestuotojai susibūrė į grupes, kurių dydis svyravo nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų žmonių.

Raginimas protestuoti atgaivino prisiminimus apie 2021 metų liepą vykusius susirėmimus, per kuriuos kilo didžiausias smurtas nuo pat apartheido režimo pabaigos ir demokratijos įsigalėjimo 1994 metais.

Mažiausiai 350 žmonių žuvo, kai protestai, kilę dėl buvusio prezidento Jacobo Zumos (Džeikobo Zumos) įkalinimo, peraugo į riaušes ir plėšikavimą.

C. Ramaphosa, buvęs profsąjungos vadovas, po apartheido tapęs verslo magnatu ir 2018 metais – prezidentu, pažadėjo per naujausius protestus užkirsti kelią tam, ką pavadino anarchija.

Jo reitingai smuko dėl netinkamo ekonomikos tvarkymo, dėl ko šalyje nuolat trūksta elektros energijos ir auga nedarbas.

„Todėl skelbiame nacionalinę nelaimės padėtį, kad reaguotume į elektros energijos krizę ir jos padarinius“, – sakė C. Ramaphosa pagrindiniame metiniame pranešime, kurio sakymą atidėjo opozicijos įstatymų leidėjai, bandę jam sutrukdyti.

Trečiadienio vakaro žudynės įvyko sekmadienį toje pačioje provincijoje per gimtadienio vakarėlį įvykus šaudynėms, per kurias žuvo aštuoni žmonės.

Naujausios šaudynės įvyko Kunu ir Bitjo miesteliuose. Nežinomi ginkluoti asmenys Kunu nužudė septynis žmones, o Bitjo mieste buvo nušauti trys žmonės.

Kunu ir Bitjų skiria maždaug 15 kilometrų atstumas.

Policija teigė, kad šaudynių motyvai neaiškūs,o tyrėjai siekia nustatyti, ar jie susiję. Nebuvo atlikta jokių areštų.

Sekmadienį šaudynės įvyko Kvazakelės miestelyje netoli pagrindinio Rytų Kyšulio Gabechos uostamiestyje. Per šį incidentą du šauli