Už tokias Labdaros ir paramos įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo tik 65 Seimo nariai, o norint priimti įstatymą reikia mažiausiai 71 balso. Dėl pataisų Seimas turėtų dar kartą balsuoti šeštadienį.    

2020 metų pabaigoje esant koronaviruso pandemijos įkarščiui Seimas buvo leidęs gyventojams neapskaityti gaunamos ir panaudojamos paramos, jie taip pat buvo atleisti nuo prievolės Valstybinei mokesčių inspekcijai teikti ataskaitas apie gautą paramą ir jos panaudojimą.

Tada pakeitimų iniciatoriai – premjerė Ingrida Šimonytė bei tuometinis Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas aiškino, kad į paramos gavėjų sąrašą tokie žmonės buvo įtraukti siekiant paskatinti įmones ir nevyriausybines organizacijas teikti pagalbą medikams ir savanoriams.

Jeigu Seimas pataisas priims, paramos gavėjais liks labdaros ir paramos fondai, biudžetinės ir viešosios įstaigos, asociacijos, religinės bendruomenės, tarptautinių visuomeninių organizacijų padaliniai, užsienyje įsteigtos lietuvių bendruomenės ir kitos lietuviškos įstaigos ar organizacijos.

Iš fizinių asmenų paramos gavėjais gali būti meno kūrėjai.    

Už buvo 104 Seimo nariai, prieš du, o susilaikė 23 parlamentarai. 

Finansų ministerijai skolintis reikia, nes kompensacijoms trūksta lėšų. Jų poreikis dabar siekia apie 25 mln. eurų.

Liberalas Andrius Bagdonas sakė, kad šiuo įstatymu bus užtikrinama, kad savivaldybėms nepritrūktų lėšų kompensuoti būsto šildymo nepasiturintiems Lietuvos gyventojams. Tačiau jis teigė, kad pasirinktas kelias nėra tvarus, kadangi skolas valstybei teks grąžinti.  

„Tokiais veiksmais neskatiname žmonių renovuotis daugiabučių, kurių šildymui jie galėtų išleisti gerokai mažiau lėšų“, – sakė A. Bagdonas.

Praėjusį šildymo sezoną (2022-ųjų rudenį–2023-ųjų žiemą) buvo daugiau paramos prašytojų, išaugo kompensacijų sumos, be to, dalis prašymų pernai liko neišnagrinėta – tai padaryta jau šiais metais.  

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 47 savivaldybėms papildomai jau yra pervedusi 36 mln. eurų. 

Valstybės biudžete kompensacijas už šildymą kasmet būna numatyta apie 220 mln. eurų.  

Tokioms Labdaros ir paramos įstatymo pataisoms komiteto nariai pritarė bendru sutarimu.

2020 metų pabaigoje esant koronaviruso pandemijos įkarščiui Seimas buvo leidęs gyventojams neapskaityti gaunamos ir panaudojamos paramos, jie taip pat buvo atleisti nuo prievolės Valstybinei mokesčių inspekcijai teikti ataskaitas apie gautą paramą ir jos panaudojimą.

Tada pakeitimų iniciatoriai – premjerė Ingrida Šimonytė bei tuometinis Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas aiškino, kad į paramos gavėjų sąrašą tokie žmonės buvo įtraukti siekiant paskatinti įmones ir nevyriausybines organizacijas teikti pagalbą medikams ir savanoriams.

Jeigu Seimas pataisas priims, paramos gavėjais liks labdaros ir paramos fondai, biudžetinės ir viešosios įstaigos, asociacijos, religinės bendruomenės, tarptautinių visuomeninių organizacijų padaliniai, užsienyje įsteigtos lietuvių bendruomenės ir kitos lietuviškos įstaigos ar organizacijos.

Iš fizinių asmenų paramos gavėjais gali būti meno kūrėjai.  

NMA Žemės ūkio paramos departamento direktorė Enrika Raibytė sako, kad ketvirtadienį bus išmokėta dar 10 mln. eurų.

„Pagal apskritis paskaičiavome, bet bendrai, šio ryto duomenimis, išmokėta 153 mln. avansinių išmokų pagal schemas, pagal kurias galima mokėti. Nors vieną avansinę išmoką yra gavę 105 tūkst. paramos gavėjų. Rytoj juos apsieks dar 10 mln. eurų, apie 2  tūkst. paramos gavėjų gaus avansinę išmoką“, – Seimo Kaimo reikalų posėdyje trečiadienį teigė E. Raibytė.

Pasak jos, daugiau nei 600 pareiškėjų negaus išmokų – patikrinus nustatyta, kad jiems parama nepriklauso.

„Jie nevykdė tam tikrų reikalavimų, gal neturėjo valdymo dokumentų, gal nešienavo, neaugino daržovių, kurias buvo įsipareigoję auginti“, – sakė E. Raibytė.

NMA iki avansų mokėjimo pabaigos – lapkričio 30 dienos – iš viso planuoja išmokėti iki 300 mln. eurų. Nuo gruodžio 1 dienos bus pradedama mokėti likusi išmokų dalis.

Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis pranešė, kad šiemet deklaruojant pasėlius pirmą kartą pritaikius ekoschemas populiariausioms pritrūko 80 mln. eurų, todėl 40 mln. eurų perkelta iš kitų ekoschemų, kurios sulaukė mažiau susidomėjimo.

„Populiariausioms ekoschemoms pritrūko 80 mln. eurų, 40 mln. eurų buvo sutaupyta mažiau populiariose – ekologinis ūkininkavimas, kai kurios gyvūnų gerovės priemonės. Tai tas 40 mln. perkelta populiaresnėms ekoschemoms“, – posėdyje sakė viceministras.

Anot jo, šiemet deklaravimas skiriasi tuo, kad neliko žalinimo išmokų avanso. Iki šiol ūkininkai su pirmaisiais avansais gaudavo bazinę išmoką ir už žalinimą – dukart didesnę sumą nei dabar vien bazinė išmoka.

Pasėlių deklaravimas vyko iki birželio pabaigos. Šiemet norėdami gauti papildomas išmokas ūkininkai pirmą kartą turėjo rinktis bei pritaikyti aplinkos apsaugai skirtas ekoschemas.

„Nors pagalbos poreikis paskutiniu metu yra labai išaugęs, žmonių kuriems reikia pagalbos yra dar kelis kartus daugiau. Lietuvoje skurdo riziką patiria kas penktas šalies gyventojas, o remiantis statistika irgi kas dešimtas žmogus negali sau leisti bent kas antrą dieną valgyti mėsos, žuvies ar analogiško vegetariško maisto. Tas poreikis išlieka labai didelis“, – LRT radijui penktadienį sakė Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo analitikė Agata Gluchovska.

„Svarbu suprasti, kad artėjant šaltajam sezonui, atitinkamai augant komunalinėms išlaidoms, paramos maistu prašymų skaičius, tikėtina, dar labiau didės“, – teigė ji.

Nevyriausybinės organizacijos „Maisto bankas“ duomenimis, per pastaruosius metus paramos prašytojų gretos itin išaugo ir šį mėnesį maisto davinius atsiims 210 tūkst. gyventojų – 60 tūkst. daugiau nei tuo pačiu metu pernai.

Svarbu suprasti, kad artėjant šaltajam sezonui, atitinkamai augant komunalinėms išlaidoms, paramos maistu prašymų skaičius, tikėtina, dar labiau didės.

 

Organizacija taip pat teigia, kad prasidėjus šildymo sezonui paramos gavėjų srautas gali dar augti.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras Martynas Šiurkus sako, kad paramos gavėjų skaičius priklauso ir nuo savivaldybių taikomos politikos.

„Tiesiogiai lyginti turinčių teisę gauti maisto paketus ir skurstančių nereikėtų, nes tie rodikliai priklauso nuo to, kokias ribas gauti paramos paketą maisto priemonėmis taiko pačios savivaldybės. Ta riba labai skritinga – vienos savivaldybės taiko 1,5 vidutinių remiamų pajamų (VRP) vienam asmeniui,  kitos – iki 3 VRP asmeniui“, – sakė M. Šiurkus.

Anot jo, atsižvelgiant į tokius rodiklius šeima su dviem ar trimis vaikais, kurių tėvai uždirba 1200 bruto prieš mokesčius, vis tiek gali gauti paramą maisto paketais.

„Tie skaičiai didėjantys vis dėl to priklauso nuo to, kokios tos ribos. Absoliuti didžioji dalis savivaldybių tas ribas išimties tvarka taiko daug didesnes“, – pabrėžė viceministras.

Anot jo, vertinant kitus rodiklius, tai yra socialinių pašalpų gavėjus, nepaisant to, kad VRP dydžiai auga, jas gaunančiųjų skaičius nėra ženkliai didėjantis.

„Tai reiškia, kad lyginant 2022 su 2023 metus grubiai tik 8 proc. padidėjo tų žmonių skaičius, nors ir infliacijos rodikliai buvo labai dideli. Tačiau gaunančių pinigines išmokas, jei bendrą sumą paimtume ir padalintume tiems asmenims, kurie gauna socialines pašalpas, tai padidėjo beveik 40 procentų. Reiškia, kad tikrai tie asmenys, kurie patiria ir gyvena skurdžiausiai, ta parama juos vienokia ar kitokia forma juos pasiekia“, – kalbėjo M. Šiurkus.

Viceministro teigimu, prasidėjus šildymo sezonui vieniši asmenys, kurių pajamos mažesnės nei 470 eurų per mėnesį, už šildymą nemoka nieko, nes jiems priklauso šimtaprocentinė kompensacija.

A. Gluchovskos teigimu, paskutiniųjų metų infliacija ženkliai sumažino skurdą patiriančių žmonių pajamas ir apribojo jų vartojamą, jiems teko apleisti savo būtinuosius poreikius.

Organizacijos tyrimai ir tiesioginis bendravimas su skurdą patiriančiais žmonėmis parodė, kad šalčiausiais žiemos mėnesiais skurdą patiriantys žmonės buvo priversti rinktis – ar apmokėti komunalinius bei kitus mokesčius, ar taupyti maistui, o tai itin neigiamai veikia asmenų sveikatą, sakė nevyriausybininkė.

Vilniaus universiteto Socialinės politikos katedros vedėja Daiva Skučienė LRT radijui teigė, kad Lietuvoje skurdas yra įsisenėjęs tam tikrose grupėse, dydžiai, kurie naudojami socialinėms išmokoms, didėja, tačiau nepakankamai, lyginant su tuo, kaip auga vidutinis darbo užmokestis, tad atsilikimas yra akivaizdus.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, vertinant 2022 metų gyventojų pajamas, didžiausias skurdo rizikos lygis išlieka 65-erių metų ir vyresnių žmonių amžiaus grupėje bei siekia 36,5 procento.

Dėl itin didelės infliacijos absoliutaus skurdo riba šiais metais augo itin sparčiai. Palyginti su 2022-aisiais, ji padidėjo beveik 33 procentais. Anksčiau absoliuti skurdo riba kasmet augdavo vos po 2–3 procentais.

Valstybės duomenų agentūros eksperimentinė statistika parodė kad, vertinant 2022 metų šalies gyventojų pajamas, skurdo rizikos lygis šiemet turėtų siekti apie 19,9 proc. – maždaug vienu procentiniu punktu mažiau nei ankstesniais metais. Kaip anksčiau skelbė SADM, tam įtakos turėjo pensijų didėjimas bei infliacijos pasekmių švelninimo priemonių taikymas pažeidžiamiausioms grupėms.

Jis ragina paramos gavėjus pateikti ataskaitas, nes laiku to nepadarę rizikuoja prarasti paramos gavėjo statusą.

„Palyginti su praėjusiais metais, kai analogiškus įspėjimus gavo apie 6,5 tūkst., šiemet vėluojančiųjų pateikti savo ataskaitas organizacijų yra perpus mažiau. Pernai iš minėto skaičiaus maždaug pusė organizacijų per nurodytą terminą pateikė ataskaitas ir taip išsaugojo paramos gavėjo statusą“, – pranešime sakė Registrų centro Juridinių asmenų departamento vadovė Jolanta Kazlauskienė.

„Vis dėlto dalis jo neteko ir taip gerokai apsunkino savo galimybes veikti. Buvo tokių atvejų, kai į Registrų centrą kreipiamasi jau netekus paramos gavėjo statuso. Deja, tačiau tokiais atvejais niekuo padėti nebegalime, todėl raginame organizacijas ir jų atstovus neignoruoti gautų perspėjimų“, – pridūrė ji.

Šią savaitę ataskaitų nepateikusios organizacijos gaus įspėjimus. Registrų centras gali panaikinti paramos gavėjo statusą, jei per du mėnesius nuo gauto įspėjimo jis nepateikia ataskaitų.

Registrų centro duomenimis, šiuo metu paramos gavėjo statusą iš viso turi apie 30 tūkst. juridinių asmenų.

Iki šiol metines ataskaitas už 2022 metus jau yra pateikę per 10 tūkst. asociacijų, 6,2 tūkst. viešųjų įstaigų ir 0,8 tūkst. labdaros ir paramos fondų.

Ekstremalių situacijų – tokia 2020 metais buvo paskelbta pandemija – ir jų padarinių likvidatorius iki šiol galima automatiškai pripažinti paramos gavėjais, jie neprivalo tvarkyti paramos ir dėl jos apskaitos neteikia informacijos Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI).

VMI duomenimis, išimtis dėl labdaros per pandemiją nebėra aktuali – 2021 metais nė viena įmonė nenurodė suteikusi paramos fiziniams asmenims, pavyzdžiui, medikams ar savanoriams gydymo įstaigose.

Nebetaikyti šių išimčių pasiūlė grupė opozicijos parlamentarų: Agnė Širinskienė, Remigijus Žemaitaitis, Andrius Palionis, Rita Tamašunienė, Česlavas Olševskis, Beata Petkevič, Jonas Pinskus, Petras Gražulis, Asta Kubilienė. Jų parengtą Labdaros ir paramos įstatymo pataisą svarstantis Seimas parašė Vyriausybės išvados, o Finansų ministerija siūlymu, iniciatyvai pritarta.

Jos autoriai sako, kad atšaukus išimtį „neliktų neskaidrių ir apmirusių, praktikoje nenaudotų nuostatų“.

Naujai Seimo narių iniciatyvai nepritarė vienintelė Vidaus reikalų ministerija – pasak jos, ateityje gali kilti ekstremaliųjų situacijų, kada valstybė negalės suteikti reikalingų priemonių visiems jų likvidatoriams, o atsižvelgiant į STT pastabas ji siūlo sugriežtinti paramos teikimo kontrolę.

Ekstremalių situacijų – tokia 2020 metais buvo paskelbta pandemija – ir jų padarinių likvidatorius iki šiol galima automatiškai pripažinti paramos gavėjais, jie neprivalo tvarkyti paramos ir dėl jos apskaitos neteikia informacijos Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI).

VMI duomenimis, išimtis dėl labdaros per pandemiją nebėra aktuali – 2021 metais nė viena įmonė nenurodė suteikusi paramos fiziniams asmenims, pavyzdžiui, medikams ar savanoriams gydymo įstaigose.

Nebetaikyti šių išimčių pasiūlė grupė opozicijos parlamentarų: Agnė Širinskienė, Remigijus Žemaitaitis, Andrius Palionis, Rita Tamašunienė, Česlavas Olševskis, Beata Petkevič, Jonas Pinskus, Petras Gražulis, Asta Kubilienė. Jų parengtą Labdaros ir paramos įstatymo pataisą svarstantis Seimas parašė Vyriausybės išvados, o Finansų ministerija siūlo pritarti  iniciatyvai.

Jos autoriai sako, kad atšaukus išimtį „neliktų neskaidrių ir apmirusių, praktikoje nenaudotų nuostatų“.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) dar 2022 metų rugpjūtį nurodė, kad tokia tvarka yra ydinga antikorupciniu požiūriu, nes galimai sudaro prielaidas įmonėms elgtis nesąžiningai bei apsunkina paramos teisėtumą ir kontrolę.

Naujai Seimo narių iniciatyvai nepritarė vienintelė Vidaus reikalų ministerija – pasak jos, ateityje gali kilti ekstremaliųjų situacijų, kada valstybė negalės suteikti reikalingų priemonių visiems jų likvidatoriams, o atsižvelgiant į STT pastabas ji siūlo sugriežtinti paramos teikimo kontrolę.

Pataisas 2020 metų pabaigoje Seime inicijavo premjerė Ingrida Šimonytė bei tuometinis Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas – jie teigė, kad išlyga paskatins įmones ir nevyriausybines organizacijas ekstremalios situacijos metu teikti pagalbą medikams ir savanoriams.

24 mln. eurų GPM šiemet skirta paramos gavėjams, 1,6 mln. eurų – politinėms partijoms, 1,2 mln. eurų – profesinėms sąjungoms ir 266 tūkst. eurų – meno kūrėjams, antradienį pranešė VMI.

VMI viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis teigia, kad dar 400 paramos gavėjų nepateikė jos gavimo ir panaudojimo ataskaitos – tai jie turėjo padaryti iki gegužės 15 dienos.

„Be to, pastebime, kad dalis gavėjų nenurodo VMI savo bankų sąskaitų, į kurias reikia pervesti skirtas sumas, o kai kurie jų nė neturi“, – pranešime teigė M. Endrijaitis.

Daugiausiai paramos – 1,7 mln. eurų – skirta paramą Ukrainai renkančiai viešajai įstaigai „Mėlyna ir geltona“. Ją parėmė  daugiau nei 28 tūkst. žmonių.

Rimanto Kaukėno paramos grupei 13 tūkst. gyventojų skyrė 649 tūkst. eurų, paramos ir labdaros fondui „Mamų unija“ – 12 tūkst. žmonių skyrė 559 tūkst. eurų, o „Laisvės TV“ gaus 458 tūkst. eurų, kuriuos jai skyrė 8 tūkst. žmonių.

Iš politinių partijų daugiausiai paramos gavo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 13 tūkst. gyventojų jai skyrė per 551 tūkst. eurų.

Antroje vietoje yra Laisvės partija su 240 tūkst. eurų (6 tūkst. gyventojų), trečioje – Lietuvos socialdemokratų partija – jai skirta 189 tūkst. eurų (7,6 tūkst.).

Apie 13 tūkst. prašymų dar negali būti vykdomi, nes juos pateikę gyventojai turi patikslinti deklaracijas.

Tai padarius, visa skirta GPM dalis gavėjus pasieks iki lapkričio 15 dienos.

Pernai gyventojai paramai skyrė 23 mln. eurų.

Už 2021 metus paramai skirtą mokesčio dalį šiemet skyrė 484 tūkst. gyventojų, 23 mln. eurų gavėjams pervesta liepą.

„Didžioji dalis gavėjų paramos sulaukė vasarą, o rudenį parama pervesta tų gyventojų, kurie turėjo tikslinti GPM deklaracijas“, – pranešime teigė VMI viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis.

Šiemet pervesta suma yra didžiausia per visą GPM paramos laikotarpį.

Šiais metais apie 25 mln. eurų GPM paramos skirta paramos gavėjams, 1,7 mln. eurų – politinėms partijoms, 1 mln. eurų – profesinėms sąjungoms ir 307 tūkst. eurų – meno kūrėjams.

Daugiausiai – 2  mln. eurų – beveik 33 tūkst. žmonių skyrė paramą Ukrainai renkančiai viešajai įstaigai „Mėlyna ir geltona“.

Rimanto Kaukėno paramos grupei 9,7 tūkst. gyventojų skyrė 476 tūkst. eurų, paramos ir labdaros fondui „Mamų unija“ – 10,5 tūkst. žmonių skyrė 454 tūkst. eurų, o „Laisvės TV“ gavo 446 tūkst. paramos, kurią jai skyrė 7,6 tūkst. žmonių.

Iš politinių partijų daugiausiai paramos gavo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – preliminariais VMI duomenimis, 12,5 tūkst. gyventojų jai skyrė beveik 647 tūkst. eurų.

Antroje vietoje yra Laisvės partija su 243 tūkst. eurų (5,8 tūkst. gyventojų), trečioje – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – jai skirta 182 tūkst. eurų (beveik 14 tūkst.).

Pernai 460 tūkst. gyventojų paramai skyrė 21 mln. eurų.