Praėjusią savaitę policininkai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų klastojimo.

Pareiškimus policijai kartu parašė 24-erių vaikinas ir 37-erių moteris.

Abu jie dirba vienoje įmonėje. Įmonės pavadinimas neatskleidžiamas laikantis nekaltumo prezumpcijos principo.

Iš skundo policijai aiškėja, kad darbuotojai darbo apskaitos dokumentuose rado teisybės neatitinkančių duomenų, kurie buvo patvirtinti darbuotojų parašais.

Pareiškimo autoriai tikino, kad jų parašus kažkas suklastojo.

Oficialiame policijos pranešime neatskleidžiama, ar įmonės darbuotojai dėl tokios klastotės patyrė neturtinės žalos ir ar nukentėjo materialiai.

Baudžiamasis kodeksas teigia, kad už dokumentų klastojimą ir tokių klastočių naudojimą gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Neretai dirbantieji, nesutariantys su darbdaviais, kreipiasi į Darbo inspekciją.

Kartais, kalbėdami apie patiriamas skriaudas, samdomi darbuotojai prabyla ir apie padirbtus jų parašus, tačiau ši institucija kriminalinių nusikaltimų netiria.

Įrodyti kaltę dėl parašų klastojimo tenka teismo kriminalistikos ekspertams. Lygindami originalius parašus ir pateiktus tyrimui, jie išsiaiškina, ar būta nusikaltimo.

Teisėsauga įtaria, kad mažiausiai dvejus metus Darbo partijos Palangos skyriui 1 procento mokesčių dalies paramą skyrė ir žmonės, nieko apie tai nežinoję, nes jų parašai buvo suklastoti, antradienį pranešė dienraštis „Lietuvos rytas“.

Klaipėdos apygardos prokuratūra yra nustačiusi, kad suklastoti daugiau nei dešimties palangiškių prašymai, tyrimo metu apklausta per 50 asmenų.

Anot „Lietuvos ryto“, vienais metais palangiškiai savanoriškai skirdavo paramą partijai, tačiau be jų sutikimo, suklastojus naują prašymą, ta parama būdavo pratęsiama kitais metais. Yra atvejų, kai paramos skyrimo prašymo formoje be asmens žinios būdavo užpildoma grafa, kad vieną procentą savo mokesčių jis partijai skiria kelerius metus, teigia dienraštis.