Liga progresavo pamažu

38-erių Erika Persijanova pirmuosius Parkinsono ligos simptomus pajuto būdama vos 15 metų, tik tuo metu per daug jų nesureikšmino ir net nepagalvojo, kad tai kažkas daugiau nei trumpalaikis negalavimas.

„Einant ilgesnius atstumus pradėdavo traukti vienos kojos pėdą. Einu ir jaučiu, kad statau koją ne ant pado, o ant pėdos šono. Tai pradėjo kartotis vis dažniau, kol pajutau, kad galiu nueiti vis trumpesnius ir trumpesnius atstumus. Tuo metu gydytojai rekomendavo vartoti magnio. Tada apie tai per daug negalvojau, nes iš pradžių tai netrukdė gyventi, tiesiog pradėjau vengti ilgų atstumų“, – prisiminė E. Persijanova. 

Praėjus kuriam laikui pašnekovė pradėjo jausti, kad nebegali ne tik didesnio atstumo paeiti,  tačiau ir ėjimo greitis labai sulėtėjo. „Tapo vis sunkiau išlaikyti pusiausvyrą. Taip pat dažniau traukdavo koją mėšlungis. Rankų pirštai darėsi  neklusnūs, o smulkius buities darbus buvo vis sunkiau atlikti. Tuo metu visiškai nesupratau, kas dedasi, nes norint eiti greičiau ar stovėti tiesiai, reikėjo įdėti be galo daug pastangų.“

Pablogėjus sveikatai Erika, kreipėsi į medikus ir pradėjo ieškoti negalavimų priežasties. „Laikas ėjo, tyrimai nieko blogo nerodė, o man darėsi vis baisiau. Eiti kiekvieną dieną buvo sunkiau. Kol buvo diagnozuota liga ir pritaikyti vaistai, praėjo daugiau nei metai. O šiandien esu ypač dėkinga Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojams neurologams, kurių dėka sužinojau savo diagnozę. 2022 metų naujos kartos genų sekoskaitos metodu man buvo nustatyta PKRN geno mutacija ir diagnozuotas jaunatvinis parkinsonizmas.“

Geresnei gyvenimo kokybei – smegenų neurostimuliatorius

Jau devintus metus Lietuvoje sunkia ligos forma sergantiems pacientams iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) pradėtas kompensuoti vienas iš šios ligos gydymo būdų – į smegenis implantuojamas neurostimuliatorius. Ši operacija atliekama Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose ir Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose.

Šiandien jau yra beveik ketveri metai, kai gyvenu su smegenų neurostimuliatoriumi.

„Gydytojams nustačius distoniją, pradėjau ieškoti  informacijos internete. Taip susipažinau su mergina, kuriai jau buvo implantuotas neurostimuliatorius. Po kiek laiko, nuo didelio kiekio vaistų vartojimo pasireiškė diskinezija, todėl man taip pat buvo pasiūlyta gilioji smegenų stimuliacijos operacija. Po operacijos pagerėjimą pajutau iš karto. Šiandien jau yra beveik ketveri metai, kai gyvenu su smegenų neurostimuliatoriumi, kuris man buvo implantuotas Lietuvoje ir visiškai apmokėtas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis“, – pasakojo pašnekovė. 

Liga niekur nedingo ir kiekvieną dieną apie save primena. „Pusiausvyros sutrikimai, raumenų sukaustymas ir sunkesnis ėjimas vis dar kartojasi, tačiau po operacijos vartoju mažiau raumenis atpalaiduojančių vaistų ir galiu kur kas daugiau nuveikti. Jei liga progresuoja, yra galimybė keisti stimuliatoriaus nustatymus, kurie kaskart pagerina sveikatos būklę ir gyvenimo kokybę“, – atvirai pokalbį baigia E. Persijanova.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) 2023 m. pradžioje gydymo įstaigoms dvejiems metams skyrė 1,44 mln. eurų neurostimuliatoriams įsigyti. Skaičiuojama, kad už skirtą sumą galima įsigyti apie 100 neurostimuliatorių. Pernai Lietuvoje PSDF lėšomis apmokami neurostimuliatoriai buvo implantuoti 29 pacientams.

Kompensuoja reikiamus vaistus

Šiuo metu ligonių kasos PSDF biudžeto lėšomis kompensuoja 9 pavadinimų vaistus, skirtus Parkinsono ligai ir antriniam parkinsonizmui gydyti. Tarp jų – levodopos preparatai, centrinio veikimo miorelaksantai, dopamino agonistai, anticholinerginiai preparatai, NMDA receptorių antagonistai, KOMT inhibitoriai, MAO B inhibitoriai.

Lietuvoje visi Parkinsono ligai gydyti skirti vaistai yra kompensuojami 100 proc. bazinės kainos.

VLK duomenimis, praeitais metais Lietuvoje daugiau nei 9 tūkst. pacientų, sergančių Parkinsono liga ar antriniu parkinsonizmu, vartojo kompensuojamuosius vaistus. Iš viso pernai išrašyti 58 tūkst. kompensuojamųjų vaistų receptai. Jiems apmokėti prireikė beveik 1,8 mln. eurų iš PSDF.

Simptomams palengvinti – medicininė reabilitacija

Sergantiesiems Parkinsono liga fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, įvertinęs paciento būklę, gali skirti PSDF lėšomis apmokamas pradinės, ambulatorinės ar stacionarinės reabilitacijos paslaugas.

Stacionarinės reabilitacijos paslaugos įprastai skiriamos po gydymo ligoninėje, o ambulatorinės – tiek po gydymo stacionare, tiek po pradinės ambulatorinės reabilitacijos paslaugų, jei išlieka funkcijų sutrikimų. 

Pacientams, kuriems nustatytas 0-40 proc. dalyvumo lygis, ligonių kasos apmoka ir palaikomąją reabilitaciją, kuri gali būti teikiama kartą per metus.

Reabilitaciją skiria fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, o  siuntimą šioms paslaugoms išduoda fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas ar stacionaro gydantis gydytojas.

Skaičiuojama, kad pernai apie 317 sergančių Parkinsono liga žmonių pasinaudojo pradinės ambulatorinės reabilitacijos paslaugomis, 94 – ambulatorinės reabilitacijos, 262 – stacionarinės reabilitacijos paslaugomis. Iš jų 88 pacientai gavo palaikomosios reabilitacijos paslaugas. Visoms šioms medicininės reabilitacijos paslaugoms apmokėti praeitais metais iš PSDF prireikė 392 tūkst. eurų.

Brangieji tyrimai padeda stebėti pakitimus

Nors Parkinsono ligos diagnostika remiasi pagrindiniais klinikiniais simptomais, daugumai sergančiųjų atliekami vaizdiniai galvos smegenų tyrimai, priskiriami brangiesiems tyrimams – kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija, kartais ir radionuklidinė kompiuterinė tomografija, pozitronų emisijos tomografija. Specifinių neurovizualinių tyrimų, patvirtinančių Parkinsono ligą, nėra, tačiau juos atlikus gali būti pastebėta tam tikrų pakitimų, būdingų Parkinsono ligai, bei atmetamos kitos ligos priežastys.

Svarbu žinoti, kad brangiuosius tyrimus gali skirti tik gydytojai specialistai, kurie gali vertinti atlikto tyrimo rezultatus ir skirti reikiamą gydymą. Tyrimui reikia užsiregistruoti per 180 dienų.

Sveikatos priežiūros įstaigų, kurios yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl brangiųjų tyrimų teikimo visoje Lietuvoje, sąrašą galite rasti čia.

„Larso būklė gera, jam dėl simptomų taikomas gydymas“, – sakoma įmonės pranešime. Šiuo metu 66-erių kūrėjas suka didelės sėkmės sulaukusio savo miniserialo „Karalija“ trečiojo ir paskutiniojo sezono serijas. Prodiuserinės kompanijos duomenimis, sezonas bus užbaigtas „kaip planuota“.

L. von Trieras dėl savo provokacinių filmų ir kartais ekstremalaus smurto vaizdavimo vertinamas prieštaringai. Tarp žinomiausių jo darbų yra „Melancholija“, „Nimfomaniakas“ ir „Namas, kurį pastatė Džekas“. 2000-aisiais režisieriui Kanų kino festivalyje už juostą „Šokėja tamsoje“ įteikta Auksinė palmės šakelė.

Parkinsono liga yra neurologinis susirgimas. Tipiški jos simptomai yra judesių sutrikimai. Liga dažniausiai prasideda peržengus 50 metų slenkstį.

Pasak ekspertų, yra keli nerimą keliantys ženklai, leidžiantys manyti, kad tada, kai savo šalies kariams pasakė įsiveržti į Ukrainą, V. Putinas sirgo skydliaukės vėžiu ir Parkinsono liga.

Kaip skelbia „Mirror“, Kremlius atsisakė pateikti bet kokį paaiškinimą šia tema, o tai, ekspertų ir tyrėjų teigimu, yra aiškūs ženklai, kad prasidėjus karui Rusijos prezidentui sušlubavo sveikata.

Palyginus su ankstesniais vaizdais, pastaruoju metu viešumoje pasirodęs V. Putinas atrodė „išsipūtęs“ ir pastebimai „nusilpęs“. Atsižvelgiant į tai, matydami pablogėjusią jo fizinę būklę pašaliniai žmonės svarsto, kad Rusijos prezidentas vienu metu gali kovoti su sunkia liga ar net keliomis jų.

Sekmadienį pasirodė informacijos, kad „pagyvenusių ir senyvo amžiaus“ pacientų skydliaukės vėžį gydantis chirurgas teikia pagalbą ir V. Putinui. Jevgenijus Selivanovas iš Maskvos centrinės klinikinės ligoninės Juodosios jūros kurorte Sočyje pas Rusijos prezidentą skrido mažiausiai 35 kartus.

Tiriamoji žiniasklaida „Project“, kuri Rusijoje buvo užblokuota, taip pat turi informacijos, patvirtinančios naujausias teorijas, kad V. Putinas savo sveikatos problemas slepia nuo visuomenės.

„V. Putinas viešai parodė susidomėjimą skydliaukės vėžio problema. 2020 metų liepą jis susitiko su Nacionalinio endokrinologijos medicinos tyrimų centro vadovu Ivanu Dedovu, kuris yra vyriausios V. Putino dukters Marijos [Voroncovos] bosas. I. Dedovas prezidentui pasakojo apie didelį skydliaukės vėžio paplitimą ir apie naują hormoninį vaistą „Tyrogin“, kuris kovoja su metastazėmis po operacijos. Tarp medikų iš tiesų kalbama apie Rusijos prezidento sveikatos problemas. Nes kai V. Putinas kelis mėnesius buvo izoliuotas per COVID-19 pandemiją, lankėsi ligoninėse tik apsirengęs specialiu medicininiu kostiumu“, – rašė tiriamoji žiniasklaida.

Praėjusių metų lapkritį Rusijos politikos analitikas Valerijus Solovėjus atskleidė, kad despoto neaplenkė onkologinė diagnozė ir Parkinsono liga. O dar vienas šaltinis teigė, kad V. Putinui buvo atlikta operacija dėl vėžinių susirgimų, aptiktų pilvo srityje.

Kalbėdamas apie V. Putino ligas, V. Solovėjus sakė: „Viena yra psichoneurologinio pobūdžio, kita – vėžio problema. Jei kam įdomu tiksli diagnozė, aš nesu gydytojas ir neturiu etinės teisės atskleisti informacijos apie šias problemas. Antroji diagnozė yra daug pavojingesnė nei pirmoji, nes Parkinsono liga nekelia grėsmės fizinei būklei, o tik riboja pasirodymą viešumoje. Remdamiesi šia informacija, žmonės galės padaryti išvadą apie jo gyvenimą, kuriam net nereikia specializuoto medicininio išsilavinimo“.

Nors Kremlius paneigė šią teoriją, profesorius V. Solovėjus sakė, kad Rusijos prezidentas taip pat buvo gydomas nuo degeneracinės ligos 2021 metų vasario mėnesį. Jis tikino, kad V. Putino diagnozę patvirtino Kremliaus pareigūnai.

Teorija dėl to, kad Rusijos prezidentas gali sirgti Parkinsono liga, sustiprėjo kovo viduryje, kai po mitingo Maskvoje V. Putinas lipo nuo scenos ir šlubavo. Taip pat analitikai domėjosi suprastėjusios Rusijos prezidento išvaizdos klausimu, nes jo „išpūstas“ veidas gali būti pasekmė, sukelta steroidų kokteilio, kuris dažniausiai naudojamas vėžiui gydyti.

Tačiau nors daugelis naujausių teorijų rodo, kad V. Putinui kažkas negerai fiziškai, kiti tyrėjai mano, kad jo bejausmius sprendimus, susijusius su karu Ukrainoje, gali lemti „psichologinis nestabilumas“.

Politinės analizės firmos „R.Politik“ atstovė Tatjana Stanovaja „The Times“ teigė, kad Rusijos prezidentas per pastaruosius dvejus metus labai užsisklendė savyje. „Jis atitolo nuo biurokratijos, nuo elito. Daug laiko praleidžia vienas, skęsdamas savo baimėse ir mintyse“.

Kaip rašo „Mirror“, Japonijos įmonės „Risk Measurement Technologies“ balso ekspertai palygino Rusijos prezidento balsą nuo tada, kai vasario mėnesį jis įsakė Rusijos kariuomenei pradėti karą, su naujesniais įrašais.

Parkinsono fondo leidinyje „Nature Partner Journals“ paskelbtas realaus stebėjimo tyrimas, kuriame dalyvavo 110 pacientų, gydytų Paryžiaus Pitie-Salpetriere ligoninėje.

Antroji po Alzheimerio ligos labiausiai paplitusi neurodegeneracinė liga, Parkinsono liga kartais gydoma vaistu apomorfinu, siekiant sumažinti tokius simptomus kaip drebulys, sustingimas ar judesių lėtumas.

Jis padeda pakeisti dopaminą, kurio paprastai trūksta Parkinsono liga sergantiems pacientams, tačiau vartojamas per burną gali sukelti dopamino padidėjimą ir sumažėjimą, dėl kurio gali atsirasti diskinezija ar raumenų spazmai.

„Tokiems pacientams nuolatinis vaistų tiekimas yra geras variantas“, – naujienų agentūrai AFP sakė tyrimo bendraautoris neurologas Emmanuelis Flamandas-Roze.

Atsitiktinių imčių, placebu kontroliuojamas Parkinsono liga sergančių pacientų tyrimas 23 Europos ligoninėse jau 2018 metais parodė, kad vaistai, vartojami naudojant prietaisą, sutrumpina „nedarbo laiką“, t. y. laikotarpį, kai, pasibaigus vaistų veikimui, simptomai pablogėja.

E. Flamandas-Roze lygina šį prietaisą su insulino pompa – maždaug pranešimų gaviklio dydžio, ji nešiojama ant kūno ir reguliuoja insulino tiekimą per mažą vamzdelį, įkištą po oda.

Jį galima nešioti visą parą arba tiesiog dienos metu, kišenėje, dirže ar ant kaklo, ir jis automatiškai reguliuoja vaistų tiekimą.

„Sergant cukriniu diabetu, cukraus kiekis kraujyje yra per didelis ir mes jį mažiname, – sakė jis. – Sergant Parkinsono liga, yra per mažai dopamino ir reikia nuolat tiekti jo atitikmenį“.

„Jūsų būklė priartėja prie to, kas vyksta natūraliai, – pridūrė jis. – Tačiau gydymas vis dėlto nestabdo ligos progresavimo, o tik slopina simptomus“.

Parkinsono ligai progresuojant, vis labiau paveikiamas gebėjimas judėti, pažintinė funkcija, gali netgi atsirasti demencija.

Parkinsono fondo skaičiavimais, visame pasaulyje šia liga serga apie 10 mln. žmonių.

„Aš nemoku laikyti paslapčių, – sakė pastebimai susijaudinęs buvęs „Black Sabbath“ vokalistas. – (...) Nebegaliu slėptis, nes nemoku išsisukinėti“.

O. Osbourne‘as jau du kartus dėl sveikatos problemų atidėjo savo atsisveikinimo gastroles ir tai argumentavo nelaimingu atsitikimu.

„Tai tam tikra Parkinsono ligos forma, – kalbėjo Sharon Osbourne, kuri nuo 1982 metų yra susituokusi su atlikėju. – Tai jokiu būdu nėra mirties nuosprendis“. Pasak jos, liga veikia nervus. „Viena diena būna gera, tada dar viena gera diena, ir tada tikrai bloga diena“,  – pasakojo Sharon.

O. Osbourne‘as, kuris be muzikos buvo žinomas ir dėl besaikio svaiginimosi narkotikais, sakė, kad nebeskiria, kur yra nelaimingo atsitikimo, kai jis griuvo savo namuose Los Andžele, pasekmės, o kur liga. „Man dėl operacijos nutirpusi ranka, man vis šąla kojos, – teigė jis. – Nežinau, ar tai Parkinsonas, tai problema. Nes jie man per operaciją nutraukė nervus“.

Nepaisant nusiskundimų, O. Osbourne‘as teigė sveikstąs. Vasario 21-ąją pasirodys naujas jo albumas „Ordinary Man“, kuriame, be kitų, bus galima išgirsti Eltoną Johną ir „Guns N'Roses“ gitaristą Slashą. Sharon teigė esanti įsitikinusi, kad jos vyras, kaip planuota, dar surengs koncertinį turą.

Dabar mokslininkai iš JAV Džono Hopkinso universiteto laboratorinėms pelėms suleido toksiškų baltymų, kurie yra aptinkami Parkinsono liga sergančių žmonių smegenyse. Tada jie sekė šių baltymų kelionę iš žarnyno į pelių smegenis.

Parkinsono liga po truputį naikina smegenų audinį. Ji žudo smegenų ląsteles, kurios gamina neurotransmiterį dopaminą. Prastėja motorinė funkcija, žmonėms darosi sunkiau kontroliuoti judesius, vėliau gali prasidėti ir demencija. Vienas iš ryškiausių Parkinsono ligos ženklų – susiraizgęs alfa-sinukleinas. Tai – plačiai paplitęs organizmo baltymas, kurio gniutulai aptinkami mirusių Parkinsono pacientų smegenyse. Šie toksiški gniutulai ir paveikia žmogaus motorinę funkciją.

Jau kurį laiką mokslininkai įtarė, kad Parkinsono liga neprasideda smegenyse. Dar 2003 metais vokiečių mokslininkas Heiko Braakas iškėlė hipotezę, kad toksiška alfa-sinukleino kelionė prasideda žarnyne ir smegenis šis baltymas pasiekia per klajoklinį nervą. Žarnyno raumenyse yra labai daug jungčių su klajokliniu nervu, o keletas teorinių tyrimų patvirtino Braako hipotezės pagrindą.

Taigi, dabar mokslininkai nusprendė suleisti alfa-sinukleino dalelių į pelių žarnyną. Tai nebuvo taip paprasta – reikėjo labai atsargiai pasirinkti injekcijos vietą ir įleidžiamos medžiagos kiekį. Tačiau eksperimentas buvo sėkmingas – po maždaug mėnesio toksiški baltymai pasiekė smegenis.

Po vienintelės injekcijos toksiški baltymai plito po visas smegenis. Po dviejų mėnesių jie jau buvo aptinkami pagumburyje, po 7 mėnesių – hipokampe ir kitose smegenų srityse. Per kelis mėnesius dopamino ląstelių koncentracija stipriai krito, pelėms darėsi vis sunkiau judėti. Jos taip pat demonstravo ir kitus tipinius Parkinsono ligos simptomus – depresiją, uoslės praradimą, sutrikusį gebėjimą mokytis.

Tą patį eksperimentą mokslininkai pakartojo ir su pelėmis, kurių klajoklinis nervas buvo perkirstas. Tada toksiški baltymai smegenų nepasiekė, tai iš esmės patvirtina Heiko Braako prognozuotą kelią. Tiesa, norint galutinai patvirtinti hipotezę, dar reikėtų atlikti visą eilę tyrimų su žmonėmis.

Kita vertus, mokslininkai mano, kad jų atliktas tyrimas paskatins žarnyno ir smegenų ryšio tyrimus. Gali būti, kad ateityje bus kuriama Parkinsono profilaktikos terapija, kuri bus paremta šiomis žiniomis. Alfa-sinukleino gumulų formavimasis gali būti sustabdytas dar žarnyne. Tačiau iki to laiko dar teks atlikti labai daug tyrimų.

Drebulys vienoje kūno pusėje, dažniausiai rankos, judesių ir eisenos sutrikimas bei sulėtėjimas, grėsmė nugriūti – tai ne senatvės, o Parkinsono ligos požymiai. Jos kol kas medicina negali įveikti nei vaistais, nei išoperuoti.

Tačiau be medikų pagalbos būtų dar blogiau, o ir operacijos sergantiems Parkinsono liga yra atliekamos: implantuojama gilioji smegenų stimuliacijos sistema.

Kokia šio metodo sėkmė, juolab kai Kauno klinikose jau atlikta 100 tokių operacijų, daug žino jo taikymo pradininkas ir propaguotojas, ligonių mylimas gydytojas, Neurochirurgijos klinikos Funkcinės neurochirurgijos sektoriaus vadovas Andrius Radžiūnas.

– Jūs buvote bene pirmasis, prieš dešimt metų Kauno klinikų pacientams pradėjęs taikyti smegenų stimuliacijos metodiką. Šiandien jau galima vertinti rezultatus: kiek ji veiksminga?

– Noriu pasidžiaugti, kad praėjusiais metais Kauno klinikose buvo implantuota šimtoji giliosios smegenų stimuliacijos sistema Parkinsono liga sergančiam ligoniui. Dėl jos dauguma mūsų pacientų gali pasidžiaugti lengvesniu judėjimu, mažesne naudojamų vaistų nuo Parkinsono ligos doze.

Jaunam vaikinui, kuris dėl ligos buvo prikaustytas prie patalo, neurostimuliatorių implantavome prieš trejus metus. Per tą laiką vaikinas tapo savarankiškas, pabaigė vidurinę mokyklą, tęsia mokslus.

– Kaip veikia ši sistema, kas ir kur implantuojama?

– Į pačius giliausius galvos smegenų branduolius, kuriuos milimetro tikslumu galime pasiekti naudodami stereotaksinį rėmą, implantuojami gilieji smegenų elektrodai. Prie jų, pravedus paodžiu laidus, prijungiamas neurostimuliatorius. Tuomet su specialiu valdikliu gydytojas pradeda programuoti stimuliatorių ir ieškoti paties efektyviausio nuolatinės stimuliacijos taško, kurio stimuliacija ir palengvina Parkinsono ligos simptomus.

Žinoma, šis gydymo būdas nėra panacėja, išgydanti nuo šios sunkios ligos. Tai tik priemonė palengvinanti žmogaus judėjimą, kuri, deja, pačios ligos progresavimo nestabdo.

– Ir judėjimas yra labai svarbu, bet kažkodėl sistema nėra implantuojama kiekvienam, sergančiam Parkinsono liga?

– Jau sukaupta nemažai patirties atrenkant ligonius, kuriems šis gydymo būdas padeda labiausiai. Labai gaila, kad tikriausiai dėl informacijos trūkumo neurologai siunčia labai mažai Parkinsono liga sergančių žmonių konsultuotis pas neurochirurgus dėl galimo operacinio šios ligos gydymo. Neretai ligoniai pas mus atvyksta, kai liga labai pažengusi. Dėl spartaus jos progresavimo, kad ir implantavus neurostimuliatorių, pagerėja tik labai trumpam laikui.

– Tačiau yra taikomi ir kiti chirurginiai Parkinsono ligos būdai? Kokie jie?

– Šiuo metu atgimsta ir radiodažnuminės giliųjų pamato branduolių destrukcinės operacijos, kuriomis galima palengvinti ligonio judėjimą bei pašalinti drebulį, neimplantuojant neurostimuliatoriaus. Šio tipo operacijos atliekamos ypač saugiai, naudojant daug specialios įrangos, kurią įsigijome. Šios destrukcinės operacijos yra tikras išsigelbėjimas ligoniams, kuriems dėl šalutinio vaistų poveikio prasideda nevalingi galūnių judesiai, kausto stiprus sustingimas, o neurostimuliatoriaus implantuoti negalima. Pradėjus veikti gama peiliui, operacijų arsenalas prasiplės dar labiau.

– Kas konkrečiai bus atliekama gama peiliu?

– Su gama peiliu bus galima be jokio pjūvio stabdyti drebėjimą, pašalinti su Parkinsono liga susijusius skausmus ar juos palengvinti. Dėl to raginu tiek gydytojus, tiek ir ligonius nebijoti atvykti konsultuotis dėl galimo operacinio gydymo. Daugumai ligonių atrodo, kad galvos smegenų operacija yra sudėtinga, netgi rizikinga, tačiau žinotina, kad naudojant šiuolaikinius kompiuterius ji yra itin saugi.

– Valstybinė ligonių kasa ketina pradėti kompensuoti neurostimuliatorius įvairiomis distonijos formomis sergantiems ligoniams. Gal galėtumėte pristatyti šią naujovę? Ar ji jau taikoma, bet ligoniai turi susimokėti patys?

– Tai tikrai nenauja operacija, tik atliekama kitai ligonių grupei, kuriai šis gydymo būdas yra vienintelis efektyvus. Neurostimuliatoriaus sistema yra identiška, kuri dabar implantuojama Parkinsonu sergantiems ligoniams. Giluminiai taikiniai, kuriuos reikia stimuliuoti, taip pat yra seniai žinomi. Drebulio kamuojamiems ligoniams šiuo metu atliekame destrukcines operacijas, o sergantys distonija išimties tvarka kreipiasi į Valstybinę ligonių kasą, kad priemonė būtų visiškai kompensuota. Šie biurokratiniai veiksmai gaišina, todėl džiugu, kad jų bus galima išvengti pradėjus centralizuotai kompensuoti neurostimuliatorius ir ligoniai jau greitai galės gauti taip reikalingą gydymą.

– Jis tikrai efektyvus?

– Jaunam vaikinui, kuris dėl ligos buvo priklaustytas prie patalo, neurostimuliatorių implantavome prieš trejus metus. Per tą laiką vaikinas tapo savarankiškas, pabaigė vidurinę mokyklą, tęsia mokslus toliau. Tikiuosi, kad neurostimuliatorių implantavimą kompensuojant centralizuotai ir pradėjus veikti gama peiliui galėsime padėti pasveikti didžiajai daliai šių ligonių.

– Didžiulė problema ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje yra lėtinis skausmas, kuris neįveikiamas vaistais. Ar tiesa, kad tokį skausmą kenčiantiems ligoniams gali padėti neurochirurgai, lyg jį išoperuotų?

– Tuomet, kai išnaudotos visos priemonės skausmui malšinti, būtina ligonius nusiųsti į neurochirurgo konsultaciją dėl galimo operacinio skausmo malšinimo būdų. O jų yra tikrai nemažai. Dėl stuburo skausmo galima implantuoti neurostimuliatorių ar atlikti mikrodestrukcijas skausmo suvokime dalyvaujančiose galvos smegenų srityse.

Kitos kilmės skausmai taip pat turi specialius taikinius tiek stuburo, tiek ir galvos smegenyse, kuriuos chirurgiškai galime paveikti, jei ligonis pasiryžęs tokio tipo operaciniam gydymui. Todėl skausmą kenčiantys ligoniai turėtų kreiptis į neurochirurgą, kai jau pasiryžę chirurginiam gydymui.

– Ar tiesa, kad šiuo metu Lietuvoje renesansą išgyvena chirurginis epilepsijos gydymas?

– Tikra tiesa. Praėjusiais metais Lietuvoje pradėta kompensuoti klajoklio nervo stimuliacijos sistema epilepsija sergantiems ligoniams. Kauno klinikų Epilepsijos centre, kuriame dirba didžiausią epilepsijos gydymo patirtį turintys specialistai, konsultuojamiems ir gydomiems ligoniams pirmiesiems Lietuvoje buvo implantuoti šio tipo neurostimuliatoriai. Ligoniai gauna visas šiuolaikinės medicinos paslaugas.

– Kas operacijos metu atliekama epilepsija sergantiems ligoniams?

– Pašalinami epilepsijos priepuolius sukeliantys židiniai. Kasmet išoperuojama iki dešimties ligonių ir jie visai pasveiksta nuo šios ligos. Funkcinė neurochirurgija gali padėti ir kitomis ligomis sergantiems žmonėms.