„NATO parodė solidarumą, kurio, aš žinau, V. Putinas nesitikėjo. Aljanso narės drauge padeda Ukrainos žmonėms, kurie siekia labai paprasto dalyko – laisvės, laisvės pasirinkti savo kryptį, laisvės patiems priimti sprendimus dėl sąjungų, laisvės vykdyti savo politiką. Ir už šį norą jie moka aukščiausią kainą, kol mes čia kalbame. Ištisi miestai sunaikinti, dešimtys tūkstančių žmonių nužudyti, o šalis laikoma neišprovokuotos, įžūlios V. Putino karinės invazijos įkaite“, – per spaudos konferenciją Seime sakė NATO PA prezidentas.

Jis taip pat pažymėjo, kad NATO PA turėjo vykti Kyjive, bet tai tapo neįmanoma dėl karo, ir dėkojo Lietuvai, kuri „veržliai perėmė“ asamblėjos organizavimą.„Lietuva neturi iliuzijų dėl švelnaus Rusijos gailestingumo ir V. Putino. Turėdama savo istoriją Lietuva labai aiškiai suvokia, su kokia grėsme susiduria Europa“, – pažymėjo G. E. Connolly'is.

NATO PA vadovas pažymėjo, kad V. Putinas norėdamas sustabdyti Aljanso plėtrą susilaukė visiškai priešingo rezultato – paraiškas jungtis prie NATO pateikė Suomija ir Švedija.

„Invazija tęsiasi jau tris mėnesius, nors kai kas tikėjosi savaitės trukmės, ir rezultatas yra pakankamai toli nuo to, ko siekė V. Putinas. Jis norėjo sustabdyti NATO plėtrą, o dabar Suomija ir Švedija siekia narystės ir išplėstų NATO frontą Šiaurėje. Jis (V. Putinas) galvojo, kad ukrainiečiai kapituliuos, bet jie atsakė tvirta, drąsia, gerai parengta savo šalies gynyba“, – kalbėjo G. E. Connolly'is.

Pasak JAV atstovo, per tris mėnesius Rusijos kariuomenės nuostoliai viršija sovietų armijos praradimus per dešimties metų trukmės Afganistano karą praeitame amžiuje.

„Aš manau, V. Putinas apsiskaičiavo, ir tai priminė Aljanso narėms ir visam pasauliui, kad mes negalime sau leisti atsipalaiduoti, vertindami, kas yra V. Putinas ir kam jis atstovauja“, – kalbėjo NATO PA vadovas.

NATO parodė solidarumą, kurio, aš žinau, V. Putinas nesitikėjo. Aljanso narės drauge padeda Ukrainos žmonėms, kurie siekia labai paprasto dalyko – laisvės.

Seimo delegacijos NATO PA vadovas Audronius Ažubalis sakė, kad sesiją surengusi Lietuva turi pasinaudoti proga Aljanso šalių kolegoms iš arti susipažinti su Lietuvos patirtimi ir įžvalgomis dėl Rusijos pradėto karo ir saugumo situacijos regione.

„Aš pavadinčiau šią sesiją Kyjivo-Vilniaus sesija, todėl kad dėl Rusijos pradėto žiauraus karo ji vysta čia, bet turbūt tai pats geriausias iš blogiausių pasirinkimų, todėl, kad žinodami šį regioną, mes su kolegomis sudarėme programą, kad NATO šalių politikai galėtų plačiai susipažinti su mūsų valstybės įžvalgomis. Komitetų darbe dalyvaus mūsų ministrai, taip kad visas tas vaizdas, kurį matom, bus perteiktas mūsų kolegoms, kad laikrodžiai, kurie rodo laiką, rodytų vienodai, ypatingai vykstant į Madridą“, – kalbėjo A. Ažubalis, turėdamas omenyje Ispanijos sostinėje birželį vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.

Parlamentinėje Asamblėjoje Vilniuje dalyvauja apie 300 parlamentarų iš 30 NATO valstybių narių ir apie 100 atstovų iš kitų 30 valstybių partnerių, pranešė Seimas.

NATO PA sesijos renginiai vyks iki pirmadienio, tą dieną numatytas plenarinis posėdis.

NATO PA yra tarpparlamentinė organizacija, joje Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybių parlamentarai kartu su Aljansui nepriklausančiais partneriais aptaria svarbiausius politikos, saugumo ir gynybos klausimus euroatlantiniame regione.

Pastarąjį kartą NATO PA pavasario sesija Lietuvoje vyko 2014 metais.

„Lietuva šiomis trimis dienomis taptų NATO politinio gyvenimo centru“, – per Seimo valdybos posėdį pristatydamas šią iniciatyvą sakė Seimo narys Audronius Ažubalis.

Anot jo, Lietuvai šis renginys bus naudingas ir dėl to, kad bus galima kalbėti apie Rusiją bei rytinio Aljanso flango stiprinimą.

NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesija vyks gegužės 27−30 dienomis Seimo rūmuose.

Lietuva šiomis trimis dienomis taptų NATO politinio gyvenimo centru.

Renginyje tikimasi sulaukti apie 500 svečių iš užsienio.

NATO Parlamentinė Asamblėja yra tarpparlamentinė organizacija, kur Aljanso valstybių parlamentarai kartu su jam nepriklausančiais partneriais aptaria svarbiausius politikos, saugumo ir gynybos klausimus euroatlantiniame regione.

Pastarąjį kartą NATO PA pavasario sesija Lietuvoje surengta 2014 metais, šaliai minint narystės Aljanse dešimtmetį. Prieš tai Lietuvoje ji taip pat buvo organizuota 2001 metais.

Trijų šalių parlamentarai aptars svarbiausius regiono klausimus – Rusijos pajėgų telkimą prie Ukrainos sienos, politinę padėtį šioje šalyje, neteisėtą migraciją ir dėl to susidariusią humanitarinę krizę.

Planuojama priimti bendrą dokumentą, kuriame būtų pabrėžtas vienodas trijų šalių požiūris į autoritarinių šalių keliamas rizikas, demokratinių vertybių gynimą, paremtas Ukrainos teritorinis vientisumas.

Aišku, neformaliame bendravime akcentai yra vis dėlto dėl Ukrainos: kokia pas juos padėtis, ką jie mato, ką jie mano, kaip galime jiems padėti.

„Aišku, neformaliame bendravime akcentai yra vis dėlto dėl Ukrainos: kokia pas juos padėtis, ką jie mato, ką jie mano, kaip galime jiems padėti“, – BNS sakė Lietuvos delegacijos narys, Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas.

Anot jo, parlamentarai aptars ir bendrus šalių energetikos, infrastruktūros projektus.

Taip pat numatyti V. Čmilytės-Nielsen dvišaliai susitikimai su Lenkijos ir Ukrainos parlamentų vadovais.

Lietuvos Seimo, Lenkijos Seimo bei Senato ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių asamblėja yra konsultacinė tarpparlamentinė institucija, svarstanti bendrus interesus atitinkančius klausimus ir projektus.

Ji įsteigta 2008 metais Kijeve.

Tokį sprendimą priėmė penktadienį nuotoliniu būdu vykusi 22-oji Lietuvos Seimo bei Lenkijos Seimo ir Senato narių asamblėja, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Asamblėjos vardu pasirašytame pareiškime numatoma siekti, kad per Lenkijos ir Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai 2025 ir 2027 metais asocijuotoms ES Rytų partnerystės šalims, t. y. Moldovai, Sakartvelui ir Ukrainai, būtų suteiktas šalių kandidačių į ES narius statusas ir pradėtos derybos dėl narystės ES.

„Rytų partnerystės šalių sėkmės pavyzdys yra strategiškai svarbus padedant kurtis demokratinei ir europietiškai Rusijai vietoj agresyvios, nedraugiškos, tarptautinius įsipareigojimus laužančios ir nuolatinę geopolitinę įtampą keliančios Rusijos Federacijos“, − sakoma Asamblėjos pareiškime.

Seimo vicepirmininkas, delegacijos Lietuvos ir Lenkijos PA vadovas Paulius Saudargas pažymėjo, kad abi šalys turi bendrą siekį užtikrinti saugią regiono kaimynystę ir remti Rytų partnerystės šalių eurointegracinius siekius.

Mūsų dėmesio centre ir toliau privalo išlikti mėginimai susidoroti su opozicija Rusijoje. Galiausiai, turime ir toliau remti Ukrainą.

„Palaikome baltarusių tautos apsisprendimą kurti savo šalies ateitį vadovaujantis demokratijos principais ir raginame Baltarusijos režimą nedelsiant nutraukti represijas prieš taikius žmones. Mūsų dėmesio centre ir toliau privalo išlikti mėginimai susidoroti su opozicija Rusijoje. Galiausiai, turime ir toliau remti Ukrainą“, – kalbėjo P. Saudargas.

Anot jo, siekiant šių tikslų svarbu stiprinti bendradarbiavimą gynybos ir saugumo srityje – tiek dvišaliu pagrindu, tiek bendradarbiaujant NATO.

Paskelbtu pareiškimu Asamblėja taip pat paragino Baltarusijos režimą nutraukti represijas prieš taikius žmones ir paleisti sulaikytuosius demonstracijose, paleisti į laisvę sulaikytus Baltarusijos lenkų mažumos lyderius, tarp jų – Baltarusijos lenkų sąjungos pirmininkę Andželiką Borys.

Asamblėja griežtai pasmerkė Rusijos veiksmus, prieštaraujančius tarptautinei teisei ir Rusijos prisiimtiems įsipareigojimams.

22-ąją parlamentinės asamblėjos sesiją rengė Lenkijos parlamentas.

Parlamentinė Asamblėja pirmadienį įvertino kalinamą Kinijos uigurų ekonomistą ir vyriausybės kritiką Ilamą Tohtį. Antroji laureatė yra Jaunimo iniciatyva už žmogaus teises YIHR, veikianti keliose Balkanų šalyse. Už I. Tohtį apdovanojimą Strasbūre atsiėmė jo atstovas.

Vaclavo Havelo apdovanojimą Europos Taryba nuo 2013 metų skiria žmogaus teisių aktyvistams. Premijos piniginė išraiška yra 60 000 eurų. Ji pavadinta pagal mirusį Čekijos pilietinių teisių aktyvistą ir prezidentą Vaclavą Havelą.

Pernai apdovanojimas skirtas Čečėnijos žmogaus teisių aktyvistui Ojubui Titijevui.

Į Parlamentinę Asamblėją keturis kartus per metus renkasi 47 Europos Tarybai priklausančių valstybių atstovai. Organizacija, kuri veikia nepriklausomai nuo ES, stebi žmogaus teisių padėtį savo šalyse narėse, tarp kurių yra ir Turkija bei Rusija.

Vadinamasis Ministrų Komitetas taip pat spręs dėl trijų kitų kandidatų teikimo Parlamentinei Asamblėjai, priimsiančiai galutinį sprendimą dėl būsimo tarybos generalinio sekretoriaus.

Šio posto taip pat siekia Belgijos užsienio reikalų ministras Didier Reyndersas (Didjė Reindersas), Graikijos užsienio reikalų ministrė Dora Bakoyannis (Dora Bakojanis) ir Kroatijos užsienio reikalų ministrė Marija Pejčinovič Burič.

Ministrų Komitetas susideda iš Europos Tarybos šalių užsienio reikalų ministrų arba juos pavaduojančių diplomatų.

Balsavimas asamblėjoje numatytas birželio pabaigoje.

Europos Taryba yra nesusijusi su Europos Sąjungos (ES) institucija, jai priklauso ir tokios šalys kaip Turkija ar Serbija. Jos veikloje daugiausia dėmesio skiriama žmogaus teisių situacijai.

Ji truks dvi dienas.

Seimo vicepirmininkas Arvydas Nekrošius BNS yra sakęs, kad Asamblėjos metu planuojama įvertinti, kiek pasistūmėta įgyvendinant prieš 25 metus pasirašytą draugiškų santykių sutartį.

Tarp neišspręstų klausimų A. Nekrošius minėjo nepriimamus Tautinių mažumų, vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymus, gatvių užrašus tautinės mažumos kalba.

Pastarąjį kartą Lietuvos ir Lenkijos Parlamentinė Asamblėja posėdžiavo 2009 metų gegužės 11 dieną.

Jos veikla buvo nutrūkusi, lietuvių ir lenkų santykius temdant nesutarimams dėl skirtingai traktuojamos tautinių mažumų padėties, tačiau pastaruoju metu Varšuva sušvelnino toną šiuo klausimu, abi šalys apsikeitė aukšto rango vizitais.

„Turėjome susitikimą su lenkų atstovais ir buvo nutarta, kad vasario 11–12 dienomis organizuosime Asamblėją Varšuvoje“, – BNS sakė Seimo vicepirmininkas Arvydas Nekrošius.

Asamblėja Varšuvoje rinksis po dešimtmečio pertraukos – jos veikla buvo nutrūkusi, lietuvių ir lenkų santykius temdant nesutarimams dėl skirtingai traktuojamos tautinių mažumų padėties, tačiau pastaruoju metu ryšiai atsinaujino.

Pasak A. Nekrošiaus, Asamblėjos metu planuojama įvertinti, kiek pasistūmėta įgyvendinant prieš 25 metus pasirašytą draugiškų santykių sutartį.

„Buvo papildomai nuspręsta, kad 25 metų dvišalės draugiškų santykių sutarties pasirašymo proga galėtumėm aptarti savo paskutinėje deklaracijoje po Asamblėjos, ką esame padarę, ko nesame, ar apskritai tai darysime“, – kalbėjo A. Nekrošius.

Tarp neišspręstų klausimų A. Nekrošius minėjo nepriimamus Tautinių mažumų, vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymus, gatvių užrašus tautinės mažumos kalba.

Pastarąjį kartą Lietuvos ir Lenkijos Parlamentinė Asamblėja posėdžiavo 2009 metų gegužės 11 dieną.

Lietuvos lenkų tautinės bendrijos problemos temdė Lietuvos ir Lenkijos dvišalius santykius, tačiau pastaruoju metu Varšuva sušvelnino toną šiuo klausimu, abi šalys apsikeitė aukšto rango vizitais.

„Numatėme bendrą vizitą į JAV, su mūsų bendrais pareiškimais, ir pakviečiam dar dalyvauti prisijungiant mūsų Baltijos seses, Latviją ir Estiją šiam bendram vizitui“, – antradienį per spaudos konferenciją Seime sakė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Dėl bendro vizito sutarta per Vilniuje šią savaitę vykusią trišalės Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos Parlamentinės Asamblėjos sesiją. Į ją atvyko Lenkijos Senato pirmininkas Stanislawas Karczewskis (Stanislavas Karčevskis) ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Andrijus Parubijus.

Pasak V. Pranckiečio, pagrindinė Vilniuje vykusios Asamblėjos sesijos tema buvo Ukrainos situacija, šis klausimas būtų ir svarbiausias vizito į JAV klausimas.

„Vizito tikslas būtų skleisti žinią, kurią čia ir skelbiame, kad mes turime užtikrinti Ukrainos ateitį, mes turime užsitikrinti mūsų saugumą ir gynybą visose šalyse, kurios yra prie Rusijos sienos“, – pažymėjo V. Pranckietis.

Asamblėjos sesijos metu priimta baigiamoji deklaracija, kuria išsakoma parama Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei bei teritorijos vientisumui, o Europos Sąjungos valstybes ragina toliau taikyti sankcijas Rusijai.

Ja dar pasmerkiama Rusijos vykdoma konflikto eskalacija ir militarizacija Azovo jūroje, o Europos Sąjungos narės ir Didžiojo septyneto valstybės raginamos skirti sankcijas Azovo jūroje esantiems Rusijos uostams „dėl jų neteisėtos sąveikos su laikinai okupuoto Krymo teritorijoje esančiais ir Ukrainos valdžios institucijos uždarytais jūrų uostais“.

Deklaracijoje taip pat remiamas siekis dislokuoti Jungtinių Tautų taikos palaikymo misiją Donecke ir Luhanske, įskaitant ir laikinai okupuotas teritorijas.

Parlamentinės Asamblėjos sesijos metu buvo nuspręsta įteigti naują – Saugumo – komitetą.

Sesijos matu dirbo trys Asamblėjos komitetai: Visuomeninio ir kultūrinio bendradarbiavimo, Ukrainos europinės ir euroatlantinės integracijos bei Prekybos ir ekonomikos plėtros, regioninio ir vietinio bendradarbiavimo.

Asamblėją sudaro po dešimt Lietuvos Seimo, Lenkijos Seimo ir Senato bei Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių. Kaip įtvirtinta jos statute, kiekvienos valstybės nacionalinei delegacijai vadovauja tos valstybės parlamento pirmininkas.

„Lenkijos-Ukrainos santykiuose provokacijos yra susijusios su istorine atmintimi, o Lenkijos-Lietuvos santykiuose – su lenkų tautine mažuma Lietuvoje. Čia Rusija kiršina. Tautinių mažumų reikalai yra sunkiai išsprendžiami, bet tai nėra priežastis, kad mes kam nors trečiam leistume lošti tais dalykais, kurie mus sukiršintų“, – sakė S. Karczewskis per Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos Parlamentinės Asamblėjos atidarymą.

Senato vadovas pažymėjo, kad Vilniaus ir Varšuvos santykiai „niekados nebuvo tokie, kaip šiandien“.

Jis taip pat pabrėžė, kad nepaisant bandymų kiršinti lietuvius ir lenkus, žmonėms svarbu parodyti realų šalių bendradarbiavimą gynybos, energetikos, mokslo, darbo rinkos srityse.

„Šis bendradarbiavimas intensyvus kaip niekada po 1990 metų“, – tvirtino Lenkijos Senato lyderis.

Politikas kalbėjo ir apie Lenkijoje studijuojančius ukrainiečių jaunuolius, į Lenkiją iš Ukrainos atvykusius darbininkus.

„Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos bendras uždavinys – padaryti viską, kad tai (Rusijos veikimas – BNS) netrukdytų mums formuoti dabarties ir ateities“, – teigė S. Karczewskis.

Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Andrijus Parubijus sakė, kad Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos priešas nesikeičia, keičiasi tik jo pavadinimas.

„Mes minėjome šimtmetį, kai buvo paskelbta valstybė, ir prisiminkime, kas buvo tokie, kas norėjo mūsų valstybes sunaikinti – ta pati Rusijos imperija. Mūsų priešas nesikeičia, tik keičiasi jo pavadinimas – caro Rusija, Maskvos kunigaikštystė, Tarybų sąjunga, Rusijos imperija“, – kalbėjo A. Parubijus.

„Tas pats priešas šimtmečius bando, kadaise ir sėkmingai, naikinti mūsų valstybingumą. Ir Ukrainai šiuo metu tai ne vien tik teorinis iššūkis – kiekvieną dieną mūsų kariai susiduria su ta pačia Rusijos imperija“, – pridūrė jis.

Vilniuje pirmadienį prasidėjo dvi dienas truksianti trišalė Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos Parlamentinė Asamblėja.

Lietuva šiemet pirmininkauja šiam trijų šalių parlamentarus vienijančiam susitikimų formatui, pernai Asamblėja vyko Varšuvoje.

Per Asamblėją dirbs trys komitetai: Visuomeninio ir kultūrinio bendradarbiavimo, Ukrainos europinės ir euroatlantinės integracijos bei Prekybos ir ekonomikos plėtros, regioninio ir vietinio bendradarbiavimo.

Planuojama aptarti hibridinių grėsmių, kovos su propaganda, karinio ir energetinio bendradarbiavimo bei kitus klausimus.

Asamblėją sudaro po dešimt Lietuvos Seimo, Lenkijos Seimo ir Senato bei Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių. Kaip įtvirtinta jos statute, kiekvienos valstybės nacionalinei delegacijai vadovauja tos valstybės parlamento pirmininkas.

Kviečia vykdyti bendrus projektus Ukrainoje

 Premjeras Saulius Skvernelis kviečia Lenkiją vykdyti bendrus paramos projektus Rytų Ukrainoje.

Šį kvietimą Lietuvos ministras pirmininkas išsakė susitikęs su Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentų vadovais.

„Trišalis bendradarbiavimas, glaudūs mūsų šalių ryšiai ir tarpusavio parama dabartiniame geopolitiniame kontekste kaip niekada svarbūs. Todėl ypatingą dėmesį skiriame tiek dvišalių, tiek ir trišalių santykių plėtrai“, – pranešime spaudai sakė premjeras.

Pasak Vyriausybės vadovo, kartu su partneriais Lietuva palaiko Ukrainos euroatlantinius siekius, gina Ukrainos pozicijas Briuselyje ir trečiųjų valstybių sostinėse. Nepriklausoma, suvereni, stabili, tvirtai įsipareigojusi demokratijai ir įstatymo viršenybei Ukrainos valstybė – bendras prioritetas.

S. Skvernelis akcentavo, kad Lietuva „visuose įmanomuose formatuose įvardija Rusiją kaip agresorę“, skatina tarptautinę bendruomenę išlikti vieninga ir iš Rusijos reikalauti Minsko susitarimų įgyvendinimo. Griežtai smerkiami ir nepripažįstami neteisėti rinkimai okupuotame Donbase.

Jis priminė apie Lietuvos įsipareigojimą kitąmet skirti nuo karinių veiksmų su Rusijos remiamais separatistais nukentėjusiai Avdijivkai milijoną eurų.

„Premjero manymu, derėtų inicijuoti bendrus su Lenkija paramos projektus Rytų Ukrainoje“, – sakoma pranešime.

S. Skvernelis sveikino pradėtą procedūrą dėl ES ir transatlantinės krypties įtvirtinimo Ukrainos Konstitucijoje, sakydamas, kad „būtina sklaidyti Europoje sklandančius ir vis stiprėjančius mitus, kad rimtesnė reformų pažanga Ukrainoje neįmanoma“.

Per susitikimą kalbėta ir apie glaudesnį bendradarbiavimą Rytų partnerystės trio formate.

„Lietuvos patirtis rodo, kad regioninis bendradarbiavimas visuomet neša sėkmę. Kolegialus darbas, pozityvi konkurencija garantuoja didesnį ES dėmesį ir parodo gebėjimą koncentruotis į bendrus tikslus“, – tvirtina Vyriausybė.

S. Skvernelis taip pat pažymėjo Ukrainos pasiekimus šalies viduje artėjant link narystės ES. Asociacijos sutarties dėka auga tarpusavio prekyba, dėl bevizio režimo didėja ukrainiečių turistų skaičius. Kadangi Lietuva turi jaunimo mainų su Ukraina ir Lenkija programas, premjeras pasiūlė apjungti ir įsteigti trišalį jaunimo mainų fondą.

Susitikime dalyvavo Lietuvos Seimo vadovas Viktoras Pranckietis, Lenkijos Senato pirmininkas Stanislawas Karczewskis (Stanislavas Karčevskis) ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Andrijus Parubijus.

Valstybių atstovai kalbėjo apie bendrą interesą užtikrinti regiono erdvės saugumą. Kaip geras bendradarbiavimo pavyzdys minėta jungtinė Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigada (LITPOLUKRBRIG).