Kodėl pirko galingą, žaidėjų mėgstamą kompiuterį, žurnalistams dėl savo „čekiukų“ A. Matulas aiškinosi prieš porą mėnesių.

„Turiu sudėlioti viską, vien nuotraukų gali būti apie milijonas, turiu planų memuarus parašyti“, – vasario 14 d. Seime kalbėjo A. Matulas.  

O dabar ilgametis Seimo narys aiškinosi A. Širinskienei. Ji siekė A. Matulą pašalinti iš Seimo etikos ir procedūrų komisijos. A. Matulas sakė, pirmą kartą jaučiasi taip nesmagiai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Labai prašau ir jums, ir visiems kitiems: Seimo nariai irgi turi savo psichologiją ir savo artimuosius. Ir tokio mobingo, tokio psichologinio teroro netaikyti, nes mes irgi esam žmonės“, – dabar kalbėjo Seimo narys.

A. Širinskienė teigė, kad už 11 tūkst. mokesčių mokėtojų eurų technikos prisipirkęs politikas neturi moralinės teisės likti Etikos komisijoje ir moralizuoti kitiems Seimo nariams.

„Ir dabar Seimo narys man sukioja pirštą prie smilkinio, kas nėra gražiausias pavyzdys. Tokie kompiuteriai reikalingi Seimo nario veiklai? Ir čia viskas tvarkoje su Etikos komisijos nariu?“ – tvirtino A. Širinskienė.

A. Matulas aiškino, kad turi tris biurus – Pasvalyje, Pakruojyje ir Vilniuje. Ir techniką pirko patarėjams.

„Kolegos, aš tikrai nieko nepažeidžiau. Aš turiu vienintelį nešiojama 2,5 metų kompiuterį, kurį Linas Slušnys, „Ipadų“ specialistas ir mane konsultuoja, reiškia, jeigu ko nors aš nežinau“, – teisinosi A. Matulas.

Tada A. Matulas pradėjo skaičiuoti, kad A. Širinskienė už jį daugiau išleido gėlėms, knygoms ir mašinai.

„Pastoviai šeštadienį-sekmadienį jūsų automobilis stovi čia, Seime, tai kur jūs automobilį remontuojate? Nes mano yra audinė galinga, o jūsų mikromašinėlė. Tai aš suprantu, jūs gal jį sulaužote kokiu būdu specialiai“, – sakė A. Matulas.

„Mieli kolegos. Aš taip karštai kalbančio kolegos Antano nemačiau net kai jis aiškinosi dėl galimo interesų konflikto įdarbinant žmoną. Aš suprantu, kad kartais kompiuteriai arčiau širdies“, – stebėjosi A. Širinskienė.

A. Širinskienė nepasidavė. Klausė, ar konservatoriai neturi kitų narių, kurie per akciją „Skaidrinam“ nebūtų nuskambėję, kaip įsigiję krūvą kompiuterių bei telefonų.

„Kurių pajėgumai vėlgi ne Širinskienei, bet Tapinui, kurį jūs ką tik apkaltinot gėdingai mobingu, kelia didžiulius klausimus“, – teigė A. Širinskienė.

Saugiausia vogti dirbant sargu, nes kai tu dirbi sargu, niekas neįtaria, kad tu vagi.

Bet balsų neužteko. Seimas nusprendė, kad A. Matulas etikos prievaizdu lieka. Jis šioje komisijoje jau ketvirtą kadenciją.

„Saugiausia vogti dirbant sargu, nes kai tu dirbi sargu, niekas neįtaria, kad tu vagi. Taip ir šioje situacijoje geriausia įsavinti lėšas yra dirbant Etikos komisijoje“, – įsitikinęs Seimo narys (LVŽS) Valius Ąžuolas.

Bet ir V. Ąžuolas „čekiukų“ skandale skambėjo kaip aktyviausias Seimo „sandėlininkas“.

„Kolega, kuris išleido 18 tūkst. saldainiams ir beveik tonai kavos, išdalino į kairę, į dešinę, aiškina apie vogimus. Jeigu gerai pasidomėjus, įdomu, ar jūsų šeima ten su visa gimine tos kavytės nepliurpia tris su puse metų“, – Seimo plenarinių posėdžių salėje kalbėjo A. Matulas.

A. Matulas ketina dar pasigilinti ir į A. Širinskienės išlaidas.

„Aš tik noriu paklausti gerbiamos A. Širinskienės, ar ji pati pasiskyrė šitos akcijos viešuoju veidu Seime, ar ją paprašė kas nors?“ – klausė  Seimo narys (TS-LKD) Kęstutis Masiulis.

A. Tapino „čekiukų“ iniciatyvai perėjus Seimą, įskaitant ir etikos komisijos narius, Viktorija Čmilytė-Nielsen siūlė performuoti visą šią komisiją iš naujo, bet palaikymo nesulaukė.

Politikė sako, kad per teismo posėdžius sieks įrodyti, kad prokuratūros ieškinys nepagrįstas ir ketina į bylą kviesti liudytojus, kurie paliudytų apie jos veiklą.

„Nesijaučiu niekuo kalta, kad kažką pažeidžiau, aš tikrai nesinaudojau privilegijomis, gyvenau pagal įstatymus, pagal Vietos savivaldos įstatymą ir savivaldybės reglamentą“, – Eltai sakė V. Eičienė.

Tauragės apylinkės teismas praeitą savaitę pradėjo nagrinėti šią civilinę bylą dėl nepagrįsto praturtėjimo.

„Byla buvo nagrinėjama, šalys posėdžio metu paprašė į kitą posėdį kviesti ir apklausti liudytojus bei pateikti papildomus duomenis“, – Eltai sakė teismo atstovas Mindaugas Radvila.

Prokuratūros atlikto tyrimo duomenimis, V. Eičienė 2019–2023 metais ėjo Tauragės rajono savivaldybės vicemerės pareigas ir gavo su šiomis pareigomis susijusių išlaidų kompensavimą iš savivaldybės biudžeto.

Nesijaučiu niekuo kalta, kad kažką pažeidžiau, aš tikrai nesinaudojau privilegijomis.

Kaip skelbė prokuratūra, remiantis gautais dokumentais, buvusi vicemerė teikė savo išlaidų, susijusių su jos, kaip tarybos nario veikla, ataskaitas ir kuro įsigijimo dokumentus. Iš šių dokumentų, prokuratūros teigimu, matyti, kad tam tikrais laikotarpiais degalai buvo perkami kasdien, kas antrą dieną ar net du kartus per dieną, vicemerei išvykus į komandiruotes bei karantino laikotarpiu, kai tarybos ir komitetų posėdžiai vyko nuotoliniu būdu ir kontaktinis bendravimas buvo apribotas.

Taip pat tam tikrais atvejais įsigytų degalų kiekis buvo gerokai didesnis nei lengvojo automobilio kuro bako talpa.

Pasak prokuratūros, tyrimo metu nustatyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad remdamasi tokiais dokumentais Tauragės rajono savivaldybė minėtas kompensacijas V. Eičienei išmokėjo nepagrįstai, todėl prokuratūra siekia visą išmokėtą sumą grąžinti į savivaldybės biudžetą.

V. Eičienė Eltai pasakojo, kad, būdama vicemere, ji buvo atsakinga už kultūrą, švietimą, bendruomenių veiklą. Kilus koronaviruso pandemijai, vicemerė dalyvavo Ekstremalių situacijų komisijos veikloje.

„Esant ekstremaliai situacijai, aš manau, turi dirbti ir vadovai, ir tarybos nariai, nepalikti žmonių bėdoje. Aš dirbau savo darbą, rūpinausi situacija rajone ir nežinau, kur aš čia galėjau nusikalsti“, – sakė V. Eičienė.

Politikė su prokuratūra bylinėjasi padedama advokatės Stanislavos Jorudienės.

„Pirmojo karantino metu ji nepirko degalų ir niekur nevažiavo, antro karantino metu ji dirbo Ekstremalių situacijų komisijos pirmininke ir kontroliavo situaciją, iš savo gyvenamosios vietos nepavyko, dirbo savo darbo vietoje“, – Eltai sake advokatė.

„Kaip tarybos narys ir mero pavaduotoja aš buvau darbo vietoje, aš nesėdėjau namuose, rankų sudėjusi, negalim palikti žmonių ir nesidomėti situacija. Jei seniūnija skambindavo, bėda kokia, aš važiuodavau į vietą“, – apie darbą per pandemiją pasakojo buvusi vicemerė.

Jos advokatė S. Jorudienė sakė, kad prašymas į bylą kviesti liudytojus susijęs su ieškovės siekiu įrodyti, kad iš savivaldybės gautas lėšas ji panaudojo tarybos nario funkcijų atlikimui. S. Jorudienė teigė, kad jos klientė į kanistrą kurą pylėsi kelis kartus, nes gyvena atokiai ir kuro atsargos buvo reikalingos.

V. Eičienė Eltai pasakojo, kad tuo metu, kai nebuvo paskelbtas karantinas, kai renginiai dar nebuvo ribojami, ji, kaip atsakinga už kultūros, švietimo ir bendruomenių veiklos sritį, nuolat dalyvaudavo įvairiuose renginiuose.

„Aš važiavau per išeigines, atostogų metu, visada rūpinausi visais. Atidaviau ir sielą, ir dūšią, nuo šeimos laiką nusukau, net negalėjau savaitgalį su anūkais pabūti, buvau kiekviename renginyje, nežiūrėjau nei darbo valandų, nei atostogų“, – Eltai sakė V. Eičienė, pabrėždama, kad, vykdydama savo darbines funkcijas, naudojosi šeimos narių transporto priemonėmis, taip pat savo asmeniniu automobiliu.

V. Eičienė šiuo metu eina Tauragės rajono savivaldybės tarybos nario pareigas. Prokuratūrai pareiškus ieškinį, ji sustabdė narystę Lietuvos Valstiečių ir žaliųjų sąjungoje.

ELTA primena, kad pavasarį visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo eilė savivaldybių.

Už parlamentines lėšas Seimo „valstietis“ Dainius Kepenis įsigijo įvairių sveikatinimosi programų: „Keto riebalų mažinimo greitintuvas“ premium paketą, holistinio sveikatinimosi, sveikatos, imuniteto stiprinimo, širdies ritmo stebėjimo programas ir pan. Visgi, „Skaidrinam“ pastebi, jog ne vieną programą ir kursus politikas įsigijo iš rusiškų interneto puslapių, apmokėdamas rubliais.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas taip pat iš kanceliarinių lėšų apmokėjo ir „Netflix“, „Viaplay“ prenumeratas, Patreon platformoje rėmė „Laisvės TV“ ir „OpTV“ kanalus. Taip pat D. Kepenio pirkinių sąraše – prieštaringai vertinamo Algirdo Karaliaus vaizdo įrašų kursai, knygos apie koronaviruso pandemijos konspiracijas. Tarp pirktų leidinių – Vydūno knygos už 425 eurus, knygos „Sėkmingiausios Lietuvos asmenybės pasaulyje“ už 369 eurus.

Tuo metu Seimo nario parlamentinei veiklai skirtas lėšas Darbo partijos frakcijos narys Valdemaras Valkiūnas skyrė savo informacijos viešinimui „YouTube“ kanale „Komentaras TV“ bei laikraštyje „Karštas komentaras“. Vienai šio kanalo autorių Giedrei Gorienei parlamentaras taip pat mokėjo už užsakomuosius straipsnius Biržų krašto laikraščiuose.

Seimo nario mandato netekęs Petras Gražulis darbo parlamente metu įsigijo žvakių už 7,9 tūkst. eurų. Politikas nemažą sumą parlamentinių lėšų mokėjo ir už dalyvavimą Kęstučio Pūko laidose – iš viso jam sumokėta 4,8 tūkst. eurų.

Savo ruožtu Mišrios Seimo narių grupės atstovas Mindaugas Puidokas viešinimo paslaugoms per trejus metus išleido daugiau kaip 16 tūkst. eurų. Daugiausiai jų skirta reklaminiams įrašams socialiniame tinkle „Facebook“.

Tuo metu „laisvietė“ Morgana Danielė 150 eurų iš parlamentinių lėšų dedikavo grimo paslaugoms, filmuojant savo kaip parlamentarės veiklos ataskaitą.

ELTA primena, kad iniciatyvai „Skaidrinam“ sukėlus rezonansą, Seime kilo iniciatyvų aiškiau reglamentuoti parlamentinių lėšų naudojimą. Nemaža dalis parlamentarų sutinka, kad šiuo metu galiojančią Seimo nario veiklai skirtų išlaidų tvarką būtina griežtinti.

Pati V. Čmilytė-Nielsen mano, kad sugriežtinti tvarką būtų galima nustatant išlaidų limitus bei dažniau rengiant finansines atskaitas.

„Skaidrinam“ pasiekus Seimą, visuomenininkas Andrius Tapinas paviešino informaciją apie dalies politikų pirkinius už parlamentinei veiklai skirtas lėšas. Kai kurie Seimo nariai, baigiantis kadencijai, suskubo įsigyti kompiuterinės, telefoninės įrangos, garso aparatūros.

Iniciatyvos duomenimis, per trejus metus parlamentarai iš Seimo sandėlio pasiėmė suvenyrų ir reprezentacinių dovanų už daugiau kaip 483 tūkst. eurų.

Pasak jos, parlamentui, visų pirma, reikia susitvarkyti su žemesnio reguliavimo teisės aktais ir nusistatyti tvarkas, kaip būtinas išlaidas atskirti nuo prabangos, ir lyderystės turi imtis Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Šiandien girdime svarstymus dėl trumpojo ir ilgojo laikotarpio veiksmu, ilgojo – keisti Konstituciją, ir tikrai labai abejotina, ar Konstitucija turėtų būti kaitaliojama, kai nesugebama susitvarkyti su žemesniais teisės aktai ir tvarkomis, kitaip tariant, neįvedant paprasčiausios tvarkos“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė I. Segalovičienė.

Patarėja teigė, kad ieškant sprendimų, kaip užtikrinti parlamentinių išlaidų racionalų panaudojimą, siūlymus teikti turi parlamento vadovė, ir nustatyti, „ar penktas kompiuteris, trečias telefonas – tikrai parlamentinės veiklos išlaidos, ar peržengia tą ribą ir tampa prabangos išlaidomis“.

„Prezidentas mato svarbų poreikį sisteminiams sprendimams ir labai stiprų vaidmenį Seimo pirmininko, tiek teikiant savo poziciją, ir ne tik skandalui užklupus Seimo vadovas turėtų nuolatinai skirti dėmesį diegiant praktiškus sprendimus, kad būtų užkardomi tokie dalykai“, – kalbėjo I. Segalovičienė.

Ji taip pat pabrėžė, kad Seimo situacija skiriasi nuo vadinamojo čekiukų skandalo savivaldoje, nes parlamentai gali pagrįsti savo išlaidas ir nustatyta atsiskaitymo už lėšų panaudojimą tvarka, savivaldybėse daugeliu atveju to išvis nebuvo.

„Turbūt tie skirtumai tarp čekiukų skandalo ir Seimo išlaidų yra, todėl, kad čia sureguliuota ir sureglamentuota ir gali pagrįsti parlamentarai tas išlaidas, ten tų pagrindimų išvis nebuvo, ir situacijų skirtumai yra“, – kalbėjo patarėja.

Apie parlamentinių lėšų mokėjimo tvarką jau kurį laiką diskutuojama visuomenininkui Andriui Tapinui iškėlus abejonių dėl kai kurių Seimo narių išlaidų pagrįstumo.

Jam pratęsus iniciatyvą „Skaidrinam“ ir ėmus nagrinėti Seimo narių išlaidas, aiškėja, kad dalis jų parlamentinei veiklai skirtus pinigus leido brangiai įrangai, kuri, abejojama, ar dera su tiesioginiu jų darbu. Taip pat daroma prielaida, kad šią įrangą parlamentarai suskubo įsigyti artėjant į pabaigą terminui, kai pirkti daiktai lieka Seimo narių nuosavybe pasibaigus kadencijai.

Seimo nariams kas mėnesį skiriama 0,8 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio suma išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla: biuro, kompiuterinės technikos nuomai, ryšio paslaugoms, transporto išlaidoms, automobilio eksploatacijai, suvenyrams, viešosios informacijos rengėjų paslaugoms ir panašiai.

Seime buvo svarstymų atsisakyti parlamentinei veiklai skiriamų išlaidų, vietoje to tiesiog padidinant Seimo narių algas, bet šios iniciatyvos į priekį nepajudėjo, mat parlamentinei veiklai skirtų išlaidų atlyginimas numatytas Konstitucijoje, o jos keitimui numatytos sudėtingesnės ir ilgesnės procedūros nei kitiems teisės aktams.

Konstitucijoje įrašyta, kad Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos iš valstybės biudžeto.

„Kol kas nesulaukiau. Frakcijoje nebuvome nustatę kažkokio griežto laiko limito. Justas Džiugelis sakė, kad dar papildomai pateiks atsakymus ir įtikins, kad viską darė skaidriai ir elgėsi tinkamai“, – žurnalistams Seime sakė konservatorių frakcijos seniūnė.

Visgi, pripažino ji, abejonių dėl situacijos, kurioje atsidūrė J. Džiugelis, yra. 

„Kažkokie keisti jausmai yra“, – sakė politikė, kalbėdama apie anksčiau frakcijoje vykusį pokalbį su SRDK pirmininku.

Konservatorių frakcija praėjusią savaitę paragino J. Džiugelį „nuimti susidariusią įtampą“ dėl kilusio skandalo, paaiškėjus galimai neskaidriems politiko ryšiams su azartinių lošimų lobistu Mindaugu Ardišausku.

Posėdyje J. Džiugeliui leista suprasti,  kad panašiais atvejais į tokias situacijas įsivėlę politikai atsisako vadovaujančių pozicijų. ELTA žiniomis, nemaža konservatorių frakcijos dalis mano, jog SRDK pirmininkui reikėtų palikti komiteto vadovo pareigas. Tą atvirai paragino daryti ir Palangos meras, konservatorius Šarūnas Vaitkus.

Kažkokie keisti jausmai yra.

Visgi, politikas praėjusią savaitę tvirtino, kad pirmiau ketina imtis kitų žingsnių – žada kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, atsiriboti nuo azartinių lošimų temos.

ELTA primena, kad klausimai dėl J. Džiugelio parlamentinių lėšų panaudojimo kilo po akcijos „Skaidrinam“ pasidalintos informacijos. Skelbta, jog konservatorius per trejus metus Seime ataskaitos spausdinimui ir platinimui išleido daugiau kaip 23 tūkst. eurų. Už šias paslaugas sąskaitas J. Džiugeliui išrašė pagal individualią veiklą dirbantis M. Ardišauskas, šiuo metu vadovaujantis Atsakingo lošimų verslo asociacijai.

Nors J. Džiugelis ir M. Ardišauskas atmeta jiems metamus kaltinimus, opozicijai priklausantys SRDK nariai kelia klausimų dėl komiteto pirmininko ryšių su lošimų sektoriaus lobistu. Pasak jų, J. Džiugelis galėjo naudotis savo pareigomis, jog į komiteto darbotvarkę būtų įtraukti lošimų rinkai palankūs klausimai.

„Apsikeitėme nuomonėmis, kokių veiksmų šitoje situacijoje būtų galima imtis. Kalbėjome apie tai, kad yra trumpuoju periodu, ką galima padaryti, tai yra pakeisti Seimo valdyboje tvarkas. Manau, kad čia ne vienas geras konstruktyvus pasiūlymas nuskambėjo“, – pirmadienį po Seimo valdybos ir frakcijų seniūnų pasitarimo žurnalistams sakė parlamento vadovė Viktoriją Čmilytė-Nielsen.

Kaip pavyzdį ji paminėjo įpareigojimą Seimo nariams už parlamentinei veiklai panaudotas lėšas atsiskaityti ne kas ketvirtį, kaip yra dabar, o kas mėnesį.

Tačiau, anot parlamento vadovės, dėl ryškesnių pakeitimų nutarta dar pasitarti frakcijose.

„Kalbant apie labiau fundamentalius galimus pakeitimus, aptarėme ir Seimo narių garantijų įstatymą, ir galimą Konstitucijos pakeitimą. Sutarėme, kad frakcijos viduje apklaus savo narius, ir žiūrėsime, ar yra platus pritarimas, ypač vertinant tai, kad kadencija eina į pabaigą ir daugeliu atžvilgiu tie pakeitimai, suprantama, įsigaliotų jau, matyt, ne 2024 metų, o 2028 metų kadencijai“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Galutinis teismas yra rinkėjų rankose, šiandien turime tikriausiai maksimalų viešumą, kuris yra įmanomas, informacija yra vieša, kiekvienas gali patikrinti dominantį Seimo narį ar narę ir įvertinti, kaip jie naudoja lėšas.

Dabar Konstitucijoje įrašyta, kad Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos iš valstybės biudžeto. Todėl norint išvis atsisakyti parlamentinių lėšų, būtina keisti pagrindinį šalies įstatymą.

Pasak Seimo pirmininkės, iš Konstitucijos būtų galima išbraukti nuostatą dėl išlaidų, susijusių su parlamentine veikla, tačiau tam reikia plataus sutarimo Seime, o šiuo metu nuomonės frakcijose smarkiai skiriasi šiuo klausimu.

Be to, išlaidos vis tiek liktų, tik jos būtų perkeltos į Seimo statutą.

„Labai didelio entuziazmo Konstitucijos keitimo prasme nematyti. Aš manyčiau, kad tai galėtų būti tas kelias, bet reikia pasakyti, kad jis iš principo nieko nekeičia, išskyrus tai, kad Konstitucijoje neliktų įtvirtintų parlamentinių lėšų, tiesiog reguliavimas būtų nuleidžiamas į Statuto lygį“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Ji pabrėžė, kad bet kokiu atveju joks reglamentavimas negali visiškai užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui.

„Puikiai suprantame, kad neeliminuosime visų rizikų. Galutinis teismas yra rinkėjų rankose, šiandien turime tikriausiai maksimalų viešumą, kuris yra įmanomas, informacija yra vieša, kiekvienas gali patikrinti dominantį Seimo narį ar narę ir įvertinti, kaip jie naudoja lėšas“, – teigė parlamento vadovė.

„Puikiai suprantame, kol tokia tvarka egzistuoja, visada yra teorinė galimybė, kad jas (lėšas – BNS) naudodamas kas nors paslys, ką ir matome šiuo atveju. Klausimų kyla dėl mažesnės Seimo narių dalies, tačiau teisintis turime visi“, – pridūrė ji.

Pati V. Čmilytė-Nielsen mažai naudojasi šiomis lėšomis. Pernai ji išleido apie 2 tūkst. eurų, pusę sumos – už apgyvendinimą užsienyje.

Opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Linas Kukuraitis tvirtino, kad dabar egzistuojanti tvarka turėtų būti keičiama, nes tai, kaip naudojamos parlamentinei veiklai skirtos lėšos, daro reputacinę žalą visam Seimui.

„Būtume už tai, kad būtų dar aiškiau reglamentuota ta dalis, už kurią turime atsiskaityti. (...) Kita dalis galėtų būti neatsiskaitoma, arba pridedama prie darbo užmokesčio, ar randami kiti sprendimai tam, kad nesukurtume pilkųjų zonų“, – sakė jis.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kritikavo siūlymą, kad parlamentinei veiklai skirtos lėšos būtų pridėtos prie parlamentarų darbo užmokesčio, kaip padaryta savivaldybių tarybų narių atveju.

„Turime suprasti, kad Seimo narių specifika skirtinga. Pavyzdžiui, pasiekti savo gyvenamąją vietą, jeigu esi rinktas Skuode ar Vištytyje, yra vienos išlaidos, o jeigu gyveni Vilniuje, tavo kuro sąnaudos yra kitokios. Bet nėra kalbama tik apie kurą, yra ir kitokie dalykai, kurie apsprendžia, kaip Seimo narys pasirenka dirbti su savo rinkėjais. Pridėti prie atlygio nebūtų visiškai teisinga, nes vieni turbūt leistų savo privatiems dalykams, kiti iš tos pačios sumos vykdytų parlamentinę veiklą“, – sakė ji.

Opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnės Rasos Budbergytės teigimu, parlamentinei veiklai skirtas lėšas padarius atlyginimo dalimi, gali kilti dar daugiau klausimų dėl jų naudojimo skaidrumo.

„Čia reikia labai rimtai įvertinti, ar nesukelsime vėl tam tikro pasitikėjimo klausimo, kad turime išmokas, kurias galime naudoti neatsiskaitytinai. Reikia labai gerai tai įvertinti“, – tvirtino ji.

R. Budbergytė pabrėžė, kad visos Europos Sąjungos valstybės turi parlamentinei veiklai skirtas išmokas.

„Patinka tai mums ar nepatinka, mes irgi turėsime tai turėti, bet turime padaryti situaciją labiau aiškesnę ir skaidresnę“, – sakė ji.

Parlamento vadovė pirmadienį surengė pasitarimą dėl parlamentinei veiklai skirtų lėšų naudojimo tvarkos tobulinimo, visuomenininkui Andriui Tapinui iškėlus abejonių dėl kai kurių išlaidų pagrįstumo.

Jam pratęsus iniciatyvą „Skaidrinam“ ir ėmus nagrinėti Seimo narių išlaidas, aiškėja, kad dalis jų parlamentinei veiklai skirtus pinigus leido brangiai įrangai, kuri, abejojama, ar dera su tiesioginiu jų darbu. Taip pat daroma prielaida, kad šią įrangą parlamentarai suskubo įsigyti artėjant į pabaigą terminui, kai pirkti daiktai lieka Seimo narių nuosavybe pasibaigus kadencijai.

Seimo nariams kas mėnesį skiriama 0,8 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio suma išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla: biuro, kompiuterinės technikos nuomai, ryšio paslaugoms, transporto išlaidoms, automobilio eksploatacijai, suvenyrams, viešosios informacijos rengėjų paslaugoms ir panašiai.

Parlamentinei veiklai Seimo nariai praėjusiais metais išleido daugiau kaip 2 mln. eurų, rodo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos ataskaita. Praktiškai tokia pati suma panaudota ir 2022-aisiais.

Per praėjusius metus kiekvienas Seimo narys parlamentinei veiklai galėjo panaudoti 18,5 tūkst. eurų, beveik visą sumą išleido daugiau kaip pusšimtis parlamentarų.

Seime buvo svarstymų atsisakyti parlamentinei veiklai skiriamų išlaidų, vietoje to tiesiog padidinant Seimo narių algas, bet šios iniciatyvos į priekį nepajudėjo, mat parlamentinei veiklai skirtų išlaidų atlyginimas numatytas Konstitucijoje, o jos keitimui numatytos sudėtingesnės ir ilgesnės procedūros nei kitiems teisės aktams.

Todėl, teigia politikė, frakcijos nariui ji siūlys kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją.

„Kol kas nesu išsamiai susipažinusi. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad gali būti netikslumų sąskaitose, jose esančiose formuluotėse. Tačiau konsultacijos pagal nustatytas tvarkas yra galimos, kaip ir ataskaitų rengimas“, – Eltai antradienio vakarą komentavo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Siekiant aiškumo, kalbėsiuosi su kolega, siūlysiu kreiptis į Seimo Etikos komisiją“, – pabrėžė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos lyderė.

ELTA primena, kad „Skaidrinam“ iniciatyvos komanda antradienį pasidalino J. Džiugelio parlamentinių lėšų ataskaita, kurioje matyti, jog parlamentaras per trejus metus ataskaitos spausdinimui ir platinimui išleido daugiau kaip 23 tūkst. eurų. Skelbiama, kad J. Džiugelio Seimo buhalterijai pateiktas sąskaitas už Seimo nario ataskaitų rengimą jam išrašė pagal individualią veiklą dirbantis Mindaugas Ardišauskas.

Skelbiama, kad M. Ardišauskas parlamentarui išrašė sąskaitas beveik visais 2021–2023 metų mėnesiais, jose nurodoma suma – 1 tūkst. eurų. Visgi, parlamentaro pateikiami duomenys netikslūs – bendra šių išlaidų suma J. Džiugelio pateiktose sąskaitos faktūrose siekia daugiau kaip 26 tūkst. eurų.

J. Džiugelio ataskaitose taip pat rastos dvi sąskaitos, kuriose yra nurodoma, jog jos skirtos Seimo nario ataskaitos spausdinimui ir platinimui. Skelbiama, kad šiose sąskaitose yra nurodoma J. Džiugelio vienmandatės Vilniaus rajono iždininkė Ieva Vasiliauskaitė.

Pats J. Džiugelis antradienį atmetė kaltinimus dėl galimai neskaidraus parlamentinių lėšų naudojimo. Kaip „Laisvės TV“ eteryje teigė parlamentaras, šie pinigai buvo skirti spaudos pranešimų, įrašų socialiniuose tinkluose ir Seimo nario ataskaitų rengimui apmokėti.

„Situaciją vertinu labai blogai. Kaip ir savo kolegos Mariaus Matijošaičio elgesį“, – raštu Eltai atsakė A. Armonaitė.

„Nors dar nesulaukęs partijos institucijų sprendimų, M. Matijošaitis susistabdė narystę partijoje ir pasitraukė iš EP sąrašo, vakar susirinkusi partijos Valdyba aptarė situaciją ir kreipėsi į partijos Etikos komisiją. Siūlau kolegos elgesį įvertinti visu griežtumu“, – pabrėžė ji.

Visgi, nepaisant nemalonumų partijai, A. Armonaitė viliasi, jog „Skaidrinam“ akcija „atneš daugiau skaidrumo mūsų politinėje sistemoje, o visos istorijos bus pamoka tiek naujiems, tiek patyrusiems politikams“.

V. Mitalas: M. Matijošaičio argumentai dėl lėšų panaudojimo neįtikina

Seimo vicepirmininkas, Laisvės partijos narys Vytautas Mitalas teigia, kad jo bendrapartiečio M. Matijošaičio argumentai dėl lėšų panaudojimo neįtikino, o parlamentaro komunikacija pasiaiškinant dėl situacijos buvo netinkama.

„Situaciją vertinu blogai, jei pats negali paaiškinti kur tas lėšas panaudojai, manau, jas reikia grąžinti“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė V. Mitalas.

„Manęs neįtikino, pažiūrėsiu kaip kolegos Etikos komisijoje ar Seime tuos dalykus nagrinės. Viena vertus, tai teisinis klausimas, ar lėšos panaudotos teisėtai, bet ir moralinis klausimas, į kuriuos svarbu atsakyti kiekvienam asmeniškai, puikiai suprantant, geriausiai suprantant, ką jis su tomis lėšomis darė“, – kalbėjo jis.

Situaciją vertinu labai blogai. Kaip ir savo kolegos Mariaus Matijošaičio elgesį.

V. Mitalas teigė, kad jo partiečio pasiaiškinimai feisbuke vėlų vakarą yra „prastas komunikacijos pavyzdys“.

Vicepirmininko teigimu, parlamentinių lėšų mokėjimo Seimo nariams klausimas galėtų būti sprendžiamas panašiu keliu, kaip savivaldybių tarybų nariams, pridedant prie atlyginimo, arba ieškant kitų sprendimų būdų.

„(...) yra gal kažkokie sudėtingesni variantai, artimiausiu metu pamatysim, ką įmanoma padaryt šitoj srity, nes suprantu, kad bus dar atvejų, kai Seimo nariams dar teks paprakaituoti aiškinantis, kur jie vieną ar kitą dalyką išleido“, – teigė jis.

Iniciatyvai „Skaidrinam“ pasiekus Seimą, visuomenininkas Andrius Tapinas pirmadienį paskelbė, kad Laisvės partijos narys M. Matijošaitis iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų pirko įvairios kompiuterinės įrangos ir garso aparatūros. Be to, patikrintos ataskaitos atskleidė, kad „laisvietis“ kas mėnesį papildomai įrangos nuomai išleisdavo beveik 500 eurų.

Pats M. Matijošaitis pirmadienį teigė, kad įranga buvo tikslingai naudojama darbui Seime. „Laisviečio“ teigimu, už tai, kas bus įvertinta kaip netikslinga įranga, jis lėšas Seimo kanceliarijai grąžins. Taip pat M. Matijošaitis nurodė po kadencijos parlamente visą pirktą įrangą jis paliksiantis Seimo nuosavybei.

Visgi, jau kitą dieną politikas paskelbė stabdantis narystę Laisvės partijoje ir pasitraukiantis iš „laisviečių“ sąrašo Europos Parlamento (EP) rinkimuose.

Į tyrimą kiek anksčiau sureagavo ir energetikos ministras, Seimo narys Dainius Kreivys. Konservatorius Seimo kanceliarijai grąžino visas nuo 2021 m. panaudotas išlaidas, mat, turėdamas tarnybinį transportą iš parlamentinių lėšų draudė savo asmeninį automobilį.

Pernai pavasarį A. Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo eilė savivaldybių.

„Kol nėra galutinio verdikto, ar mano išleistos lėšos faktiškai atitiko nustatytą tvarką, stabdau narystę Laisvės partijoje ir traukiuosi iš Laisvės partijos rinkimų į Europos Parlamentą sąrašo. Tikiuosi, kad tai liks mano istorija, o ne visos partijos reputacijos klausimas“, – antradienį feisbuke paskelbė M. Matijošaitis.

Jis taip pat pranešė kreipęsis į Seimo Etikos procedūrų komisiją, jog ši peržiūrėtų jo parlamentinių lėšų panaudojimo ataskaitas ir įvertintų, ar įsigytos prekės ar paslaugos atitinka Seimo valdybos reglamentavimą.

Parlamentaras pirmadienį jau paskelbė pasibaigus kadencijai paliksiantis Seimui įsigytą techniką, kurią teigia naudojantis darbui Seime.

M. Matijošaičio išlaidomis suabejota, kai iniciatyvos „Skaidrinam“ iniciatorius Andrius Tapinas paskelbė, kad Seimo narys už parlamentinei veiklai skirtas lėšas pirko profesionalią muzikinę įrangą, kompiuterius, spausdintuvą, „Samsung“ projektorių, rankų darbo odinį dėklą kompiuteriui „Macbook“, naujausią „Samsung“ telefoną už daugiau kaip 2 tūkst. eurų, dar papildomai nuomojosi kompiuterinę įrangą už beveik 500 eurų per mėnesį.

Pernai pradėtą savivaldybės politikų išmokų tyrimą „Skaidrinam“ A. Tapinui perkėlus į parlamentą, kur jis tikrina Seimo nariams skirtų parlamentinių lėšų panaudojimą, praėjusią savaitę energetikos ministras Dainius Kreivys grąžino nuo 2021 metų pradžios gautas parlamentines lėšas, per 18 tūkst. eurų.

V. Mitalas įvertino M. Matijošaičio sprendimą: tai logiškas sprendimas

Už parlamentinei veiklai skirtas lėšas įvairią kompiuterinę įrangą pirkusio parlamentaro M. Matijošaičio sprendimas stabdyti narystę partijoje ir trauktis iš „laisviečių“ sąrašo EP rinkimuose yra logiškas žingsnis, teigia Laisvės partijos vicepirmininkas Vytautas Mitalas.

„Manau, kad sprendimas logiškas, nelaukiant, kol susirinks partijos valdyba pačiam susistabdyti narystę ir išsibraukti iš EP rinkiminio sąrašo ir jau sustabdžius narystę sulaukti visų Etikos ir procedūros komisijos išaiškinimų ar kitų sprendimų ir veiksmų imtis“, – Eltai sakė V. Mitalas.

„Man atrodo, kad labai svarbu, jog būtų taikomi aukščiausi etikos standartai ir nebūtų regimybės, nebūtų aliuzijų į kitus žmones kolektyvine atsakomybe šiuo klausimu“, – pridūrė jis.

Visgi V. Mitalas pažymi, kad M. Matijošaitis iš Laisvės frakcijos Seime nebus šalinamas.

„Aš manau, kad tų sprendimų tikrai pakanka“, – sakė „laisviečių“ frakcijos seniūnas.