Į rinkimus veda galinis

Prieš ketverius metus buvo netikėta, kai Valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis Seimo rinkimuose pirmąją poziciją partijos rinkimų sąraše užleido partijai net nepriklausančiam asmeniui – Sauliui Skverneliui. Šįsyk jau tris politines jėgas – ne tik LVŽS, bet ir Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) ir Socialdemokratų darbo partiją – į rinkimus veda nepartiniai, o jų pirmininkai tenkinasi antra vieta. Naujos politinės mados greitai prilimpa. Tad gal dar po ketverių metų partijos pirmininkai bus sąraše paskutiniai? Toks precedentas – jau šiuose parlamento rinkimuose. Ant Emigrantų partijos likučių sukurto naujo darinio "Lietuva – visų" lyderis Tomas Pačėsas sąrašą ne pradeda, bet užbaigia.

Naujo darinio "Lietuva – visų" lyderis T.Pačėsas kandidatų sąrašą ne pradeda, bet užbaigia. (K. Kavolėlio/Fotobanko nuotr.)

"Reitinguoti turi žmonės. Partijų lyderiai save į tokią poziciją pasistato vidinio reitingavimo, vidinių intrigų ir partijos narių priklausomybių būdu. Žmonės gal jų nerinktų lyderiais, bet šie bijo žmonių egzamino. Jie priverčia žmones juos laikyti sąrašo lyderiais, nors net nežinome, ar jie tokie yra iš tikrųjų, nes jie nereitinguojami partijos narių, tad, kaip galime sužinoti jų populiarumo lygį net partijos viduje", – piktinasi T.Pačėsas, ir ne be pagrindo.

Pirmininkams darytos išimtys net tokiu atveju kaip konservatorių, kur partijos pirmininkas sąraše ne pirmas, o antras. Vienintelė išdrįsusi pasitikrinti savo reitingą, – Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė.

T.Pačėsas savo suburtą darinį vadina "politiniu startuoliu žmonėms, kurie nori, gali ir moka", o savo asmeniniu pavyzdžiu nori parodyti, kad įmanoma ir kitaip, nei daro kitos partijos, – paliekant nuspręsti žmonėms.

Bet tokiu atveju gal reikėjo pateikti tiesiog abėcėlės seka surašytą sąrašą, o žmonės tesirenka? "Ne, leiskite paprieštarauti. Politika – mokslas, todėl politologą įrašėme į pirmą vietą. Viską darome skaičių ir logikos seka", – aiškina T.Pačėsas.

Nemaža konkurencija

T.Pačėsą rinkėjai neabejotinai smarkiai pakels, ir ne tik todėl, kad jis – partijos lyderis ar kad gal to vertas. Paskutinis sąraše niekada nelieka paskutinis, o kartais net sugeba laimėti mandatą.

"Tai svajonių vieta, ir dėl jos būna didelė konkurencija. Jei politikas neturi šansų patekti į sąrašo pačią pradžią, jis siekia būti paskutinis, nes tada jo pastebimumas didesnis, lengva agituoti: "Reitinguokite paskutinį numerį." O rinkėjams taip pat norisi palaikyti paskutinį", – aiškina politikos senbuvis Liberalų sąjūdžio narys Eugenijus Gentvilas.

Štai TS-LKD rikiuotę užbaigiantis Matas Maldeikis, žinomos politikės – europarlamentarės Aušros Maldeikienės sūnus, neslepia, kad pageidavusiųjų šios vietos buvo ne vienas. "Šis numeris suteikia galimybę elgtis laisviau politiškai, išeiti už standartinės politinės kampanijos ribų, nei būnant sąrašo pradžioje. Tai ir stengiuosi išnaudoti savo kampanijoje, pavyzdžiui, kviesdamas į debatus Zbignevą Jedinskį ar Valdemarą Tomaševskį. Atsiranda ir sportinis interesas – kiek galiu pašokti į viršų", – sako jaunas politikas. Bet, pripažįsta, toks numeris turi ir trūkumų: dalis rinkėjų galutinį iš karto nurašo, galvodami, kam prarasti reitingavimo langelį, jeigu tas asmuo vis tiek jis nepateks į Seimą.

Jei politikas neturi šansų patekti į sąrašo pačią pradžią, jis siekia būti paskutinis, nes tada jo pastebimumas didesnis, lengva agituoti.

Bet kaip sugebėti likti paskutiniam, jei partija rikiuoja sąrašą pagal vidinį reitingavimą? M.Maldeikis džiaugiasi, kad jis, būdamas naujokas ir platesniam partiečių ratui, kurie nesidomi užsienio politika, nežinomas asmuo, partijos viduje reitinguojant pasirodė tikrai neblogai – buvo 42-as. Bet po reitingavimo sąrašą dar galėjo kiek keisti jo lyderiai Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis. Kai kuriuos smarkiai pakėlė, pavyzdžiui, Jurgita Šiugždinienė iš 38-os tapo devinta, o štai M.Maldeikį net 99 pozicijomis nuleido žemiau, tiesa, jo paties prašymu. "Sutarėme taip su I.Šimonyte", – neslepia konservatorių sąrašą užbaigiantis vyras ir priduria, kad paskutinės vietos efektas nemaža dalimi priklausys nuo partijos sąrašo sėkmės, bet jei seksis gerai, jis tikisi būti 35-uke.

Ir eksministrai, ir žvaigždės

Žemiausio rikiuotėje sėkmė, žinoma, priklauso ir nuo jo paties žinomumo. Kai kurių partijų sąrašų paskutinėje vietoje – tikrai ne paskutinės svarbos asmenys, yra ir eksministrų, ir kitų sričių žvaigždžių. Štai "Laisvės ir teisingumo" sąrašą užbaigia Algis Čaplikas – dvi kadencijas jau buvęs Seime, aplinkos ir sveikatos apsaugos eksministras, Liberalų ir centro sąjungos ekspirmininkas. Vis dėlto, net žinant, kad rinkėjai paskutinį reitinguoja, tai rizikinga vieta. Pernai savivaldos rinkimuose Artūro Zuoko ir vilniečių koalicijos "Laimingas Vilnius" saraše jis buvo priešpaskutinis – 101-as ir pakilo net į 11-ą vietą. Bet rizika yra rizika – liko pirmas už brūkšnio.

O štai 102-a buvusi Agnė Zuokienė pakilo į ketvirtą vietą ir laimėjo mandatą. Politikė – azartiška, ne pirmą kartą išbandė paskutinio numerio loteriją. Štai 2008 m. Seimo rinkimuose Liberalų ir centro sąraše ji taip pat buvo paskutinė, bet po rinkėjų reitingavimo pakilo į septintą vietą. Šuolis milžiniškas, bet ji liko pirma už brūkšnio. Vis dėlto po metų su trupučiu ji gavo Seimo nario kėdę, bet tik tada, kai ją užleido sąraše buvęs tuometis jos sutuoktinis A.Zuokas, atsisakęs mandato.

Per vienus rinkimus 102-a buvusi A.Zuokienė pakilo į ketvirtą vietą ir laimėjo mandatą. (P. Paleckio/Fotobanko)

Galutinio sėkmę šiuose rinkimuose išbandys ir dar vienas buvęs ministras – Žaliųjų partijos rikiuotę užbaigia Vidaus reikalų ministerijai vadovavęs, eksparlamentaras, buvęs Vilniaus apskrities viršininko pavaduotojas Artūras Melianas.

Beje, T.Pačėsas – ne vienintelis paskutinėje partijos sąrašo eilutėje esantis partijos pirmininkas, joje – ir "Jaunosios Lietuvos" lyderis Stanislovas Buškevičius. Tačiau jo vadovaujama partija rinkimuose savo sąrašo nekelia, tad jis šios vietos pasiprašė kitos partijos – Vytauto Radžvilo Nacionalinio susivienijimo. Tikrai ne iš kuklumo: ilgametis politikas – dvi kadencijas buvęs Seimo narys (tiesa, jau senokai – 1996–2004 m.), buvęs Kauno vicemeras, puikiai žino paskutiniojo skaičiaus rinkimuose magiją.

Rinkimuose debiutuosiančios Laisvės partijos rikiuotės pabaigoje – garsus žvaigždžių prodiuseris Gediminas Jaunius. O socialdemokratų sąrašą užbaigia taip pat žinomas TV žurnalistas, 1992–1996 m. LRT Televizijos direktorius, dabar PRO S studijos direktorius Saulius Sondeckis.

Kitos partijos sąrašo finalui pasirinko ne tokius žinomus asmenis: LVŽS – "Kauno autobusų" inžinierių Bronių Bučelį, socialdarbiečiai – energetikos ministro patarėją Alvydą Sakavičių, Krikščionių sąjunga – Vilniaus arkivyskupijos šeimos centro konsultantą Gintautą Vaitošką, Centro partija-tautininkai – kirpėją Živilę Kropę, Darbo partija – oreivį, mažosios bendrijos "Alus gyvai" bendraturtį Justiną Čižių. Beje, J.Čižius – vienas jauniausių tarp paskutinių sąrąšuose, jau nepriklausomybės laikų kartos – jam rinkimų dieną dar nebus ir 29-erių, bet amžius čia nesvarbus – tarp sąrašą užbaigiančių yra ir pensinio amžiaus asmenų.

O Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos sąrašo įdomybė, kad ją ir pradeda, ir užbaigia Jedinskiai: pirmas – Zbignevas, paskutinis – Anatolijus. "Bet mes neturime jokio giminystės ryšio", – tikina sąrašo lyderis.

Tiesa, kai kurios mažos partijos taip sunkiai lipdo sąrašus, kad ten paskutinis numeris – ne 141-as, o toks, koks kitur – tik sąrašo vidurys, ir stebuklo būti išrinktam sunkiai gali tikėtis ne tik žemiausias, bet ir aukščiausi numeriai.

Vis dėlto ar paskutinis – tikrai, partijos nuomone, paskutinis, kuris vertas laimėti mandatą, patikrinti galima pagal tai, ar jam patikėta vienmandatė apygarda. Ir M.Maldeikis, ir G.Jaunius, ir A.Čaplikas, ir S.Buškevičius, ir S.Sondeckis, ir A.Melianas ją turi. Tad, jei negelbės loterija su numeriais, gal mandatą pavyks laimėti vienmandatėje.

Įspūdingas šuolis

Nė vienas 2016 m. partijų sąraše buvęs paskutinis neliko paskutinis, o Egidijus Vareikis, LVŽS sąraše pakilęs 115 pozicijų į 23-ią vietą, tapo ir Seimo nariu. Kitiems taip nepasisekė, nors šuoliai buvo dar aukštesni: Darbo partijos narė Janina Greiciūnaitė šoktelėjo net 121 pozicijomis, socialdemokratas Antanas Sireika – 120.

Prieš ketverius metus E.Vareikis, LVŽS sąraše pakilęs 115 pozicijų į 23-ią vietą, tapo Seimo nariu. (I. Gelūno/Fotobanko nuotr.)

Galima sakyti, kad azartiški visų partijų rinkėjai. Prieš ketverius metus balsavusieji už "Tvarką ir teisingumą" paskutinį sąraše Egidijų Vilimą pakėlė 111 vietų, už Liberalų sąjūdį – Egidijų Papečkį – 107-iomis, už TS-LKD – Martyną Šiurkų – 98-iomis, už Lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą – Edmundą Šotą – 96-iomis, už Laisvės sąjungą (liberalus) – Česlovą Jezerską – 83-iomis. Kai kurie politikai paskutiniojo loteriją bando ne pirmą kartą, pavyzdžiui, E.Šotas ir 2012 m. Seimo rinkimuose buvo gale ir šoktelėjo net 107 pozicijomis. Bet abu kartus to nepakako jam atsidurti Seime.

Rinkėjų azartiškumas su kiekvienais rinkimais taip pat auga ir tai kelia  didesnę politikų konkurenciją dėl paskutinės vietos. Bet lig šiol nepagerintas minėtas A.Zuokienės rekordas, kai ji 2008 m. Seimo rinkimuose Liberalų ir centro sąraše pakilo 134 pozicijomis. Tie rinkimai įspūdingi buvo ir TS-LKD sąrašo pabaigoje buvusiam Vidmantui Žiemeliui: jis pakilo 107 pozicijomis ir tapo Seimo nariu.

Gimė politikos žvaigždė

Teise reitinguoti sąrašus rinkėjai pirmą kartą galėjo pasinaudoti 2000-aisiais. Tuomet dar niekas nežinojo, kad paskutinis numeris sukels tokį balsuotojų azartą. E.Gentvilas, paskutinis tuometės Liberalų sąjungos sąraše, pasakoja, kad tada jis buvo Klaipėdos meras ir neturėjo jokių planų eiti į Seimą. Iš solidarumo partijai sutiko būti įrašytas paskutinis.

Bet nedaug trūko, kad būtų buvęs išrinktas, – galutinė jo vieta buvo 37-a. Pagal jį reitingavusių rinkėjų skaičių jis buvo devintas, tačiau tada galiojo kitokia sistema: gauta rinkėjų balsų suma buvo dauginama iš partijos suteiktos vietos koeficiento, tai yra pirmas numeris turėjo 141 balą, o paskutinis – vieną. E.Gentvilo skaičiavimais, jam būtų užtekę sąraše būti trimis vietomis aukščiau, ir jis būtų atsidūręs Seime. Po to sistema pakeista: kiek yra rinkėjų reitingo balsų – tokia ir vieta sąraše. Sistema paprastesnė, bet, pripažįsta E.Gentvilas, pagal ankstesniąją būdavo  atsižvelgiama ir į partijos, ir į rinkėjų vertinimą.

2004-aisiais E.Gentvilas Liberalų ir centro sąraše ir vėl buvo žemiausiai. "Ką tik buvau išrinktas į Europos Parlamentą, neturėjau nei noro, nei ambicijų eiti į Seimą, bet vėl partijos kolegos paprašė įrašyti mane į sąrašą. Tada iš paskutinės vietos pakilau 100 laiptelių – tai buvo didžiausias šuolis tarp visų partijų kandidatų", – pasakoja E.Gentvilas, primindamas, kad anuomet rinkimų įstatymas leido turint kokį kitą mandatą sėkmės rinkimuose atveju rinktis, kurį pasilikti. Paskui, siekiant rinkėjų klaidinimo, kai į sąrašus buvo įrašomi garsesni, bet visai neketinantys atsisakyti turimo mandato politikai, įstatymas pakeistas.

O paskutinių sąraše sėkmės istorijų būta neįtikėtinų, net kardinaliai pakeitusių žmogaus gyvenimą. E.Gentvilas primena, kad paskutinio numerio kėlimas aukštyn galioja ne tik Seimo, bet ir savivaldos rinkimuose. "2000-ieji, savivaldybių tarybų rinkimai Klaipėdoje. Aš Liberalų sąjungos sąraše pirmas, Vytautą Grubliauską įrašėme paskutinį. Jis po reitingavimo pakilo į aštuntą vietą, o laimėjome dešimt mandatų. Ateina jis pas mane kitą dieną po rinkimų ir sako: "Aš trimitą noriu pūsti, o ne politikuoti." O aš sakau, kad galės ir dūdą pūsti, ir politikuoti. Taip jis tapo politiku", – E.Gentvilas pasakoja, kaip paskutinis numeris nulėmė vėliau dukart Seimo nariu tapusio, o dabar jau trečiąkart Klaipėdos meru išrinkto V.Grubliausko politinę karjerą.

Paskutinysis numeris nulėmė vėliau dukart Seimo nariu tapusio, o dabar jau trečiąkart Klaipėdos meru išrinkto V.Grubliausko politinę karjerą. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Rinkimų sąrašų nekelia

Žemaičiai ir vėl neturės galimybės balsuoti už Žemaičių partiją. "Esame šiek tiek prisnūdę, sutinku", – pripažįsta šios jau vienuolika metų egzistuojančios partijos pirmininkas Stasys Gvažiauskas, bet sako, kad ji neketina mirti – tik aktyvėti.

Paklausus, ar vis dėlto partija vykdo kažkokią veiklą, S.Gvažiauskas neabejodamas tikino, kad taip, daro viską, kaip priklauso, o rinkimai labiau domina ne Seimo, bet savivaldybių. Tačiau pernai juose Žemaičių partijos vardo irgi nebuvo.

O jau 27-uosius savo gyvavimo metus pradėjusi viena seniausių Lietuvos partijų – "Jaunoji Lietuva", nors deklaravo turinti 2 tūkst. narių, tačiau iš jų šiemetiniuose Seimo rinkimuose kelia vienintelį kandidatą – partijos lyderį Stanislovą Buškevičių, kuris varžysis Kauno Savanorių vienmandatėje apygardoje.

"Kviečiu visus "Jaunosios Lietuvos" narius ir rinkėjus balsuoti tik už prof. dr. Vytauto Radžvilo vadovaujamą Nacionalinį susivienijimą. Sutarėme, kad "Jaunoji Lietuva" rinkimuose dalyvauja Nacionaliniame susivienijime. Taip pradedamas tautinių, krikščioniškų, patriotinių, valstybiškai mąstančių jėgų telkimasis", – feisbuke aiškina S.Buškevičius, Nacionalinio susivienijimo sąraše paprašęs paskutinio numerio.

Trys partijos rinkimuose dalyvaus pirmąkart. Laisvės partija ir Krikščionių sąjunga įsteigta jau turinčiųjų patyrimo politikoje, o filosofo V.Radžvilo Nacionalinis susivienijimas – tikri debiutantai.

Daugiamandatėje savo sąrašo nekelia ir Stanislovo Tomo vadovaujama Kovotojų už Lietuvą sąjunga, Dariaus Kuolio "Lietuvos sąrašas", bet ir vienmandatėse jų resursai, švelniai tariant, kuklūs: iš Kovotojų už Lietuvą sąjungos dėl Seimo mandato kovos tik keturi, o "Lietuvos sąrašo" kandidatų sąrašas baigiasi ties trimis.

Tarp Seimo rinkimuose kandidatus keliančių partijų nėra ir dar kelių mažai girdimų pavadinimų – Profesinių sąjungų centro, Krikščioniškosios demokratijos partijos (šios pirmininkas Eligijus Dzežulskis-Duonys kandidatuos Krikščionių sąjungos sąraše). Nėra Rusų sąjungos, o Rusų aljanso atstovai kandidatuos Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) sąraše. Sakalo Gorodeckio vadovaujama Tautininkų ir respublikonų sąjunga nutarė jungtis prie Centro partijos "Gerovės Lietuvos".

Skirtingų lygų žaidėjai

Nors aštuonios iš egzistuojančių partijų savo vardu sąrašų daugiamandatėje apygardoje neturės, ateisiantis rinkti būsimą Seimą pilietis pasirinkimui gaus tikrai ilgą septyniolikos pavadinimų sąrašą. Beje, jų registravimas neapsiėjo be detektyvo.

Registruotis bandė ir "Tvarka ir teisingumas", nors ši partija birželį priėmė sprendimą likviduotis, o dalis jos narių su buvusiu pirmininku Remigijumi Žemaitaičiu priešakyje jau įsiliejo į naują politinę jėgą – "Laisvę ir teisingumą". Dėl buvusios "tvarkiečių" buhalterės ir finansininkės, kuri buvo atleista iš pareigų, galimai neteisėto bandymo užvaldyti juridinį asmenį užvaldant dokumentus R.Žemaitaitis net sakė kreipsęsis į teisėsaugą.

Partijų skyrybos, jungtuvės ar net mirtys – ne naujiena, bet didelės, dar šį kovą 10,5 tūkst. narių turėjusios, aštuoniolika metų (iš pradžių Liberalų demokratų pavadinimu) gyvavusios "Tvarkos ir teisingumo" išnykimas iš partijų žemėlapio – nedažnas atvejis. Bet taip jau nutinka, kai vieno lyderio partiją tas lyderis palieka.

Vyriausiajai rinkimų komisijai neregistravus apsišaukėlių "tvarkiečių", dar porai ketinusių dalyvauti partijų prisijungus prie kitų sąrašų, daugiamandatėje liko varžytis septyniolika. Tačiau jos – kaip iš trijų skirtingų lygų.

Kiek stipri partija, parodo ir jos sąrašo ilgis, ir geografinė aprėptis. Maksimalaus ilgio 141 pavardės sąrašą daugiamandatėje apygardoje ir po kandidatą visose – 71-oje – vienmandatėse rinkėjui siūlo vienintelė Socialdemokratų partija (LSDP). Beje, socialdemokratai vieninteliai ir pernai savivaldybių rinkimuose varžėsi visose savivaldybėse.

20 rinkimuose norinčių dalyvauti partijų – kaip iš skirtingų lygų. Vieninteliai G. Palucko vadovaujami socialdemokratai kelia maksimalų kiekį kandidatų, o kitos – vos vieną kitą.

Po maksimalų sąrašą daugiamandatėje suformavo dar penkios partijos: Darbo (DP), Liberalų sąjūdis (LLS), Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Tėvynės sąjunga-Krikščionys demokratai (TS-LKD), LLRA-KŠS, bet jie neiškėlė kandidatų vienoje kitoje vienmandatėje, tiesa, kai kuriais atvejais dėl sutarimo nekonkuruoti su gimininga partija. LLRA-KŠS savo atstovus siūlo 36-iose vienmandatėse, kur daugiausia koncentruojasi tautinių mažumų rinkėjai.

Šios partijos (išskyrus LLRA-KŠS) turi ir daugiausia narių: LSDP – 16,6 tūkst., TS-LKD – beveik 14 tūkst., DP – 11,1 tūkst., LLS – 7,1 tūkst., LVŽS – 4,3 tūkst. Jos ir turtingiausios, ir populiariausios, ir daugiausia turinčios mandatų Seime ir savivaldybių tarybose.

Visai kita lyga – kitas trečdalis partijų, kurių dauguma vos perlipa nustatytą minimalią 2 tūkst. narių kartelę, o kai ji buvo perpus mažesnė – savo sąrašuose turėjo tik kiek daugiau nei 1 tūkst. narių. Apie jas beveik nieko negirdėti tarp rinkimų, bet ir rinkimuose daugelis jų aktyvesnės nebent vienoje kitoje savivaldybėje, o šeimų narių ir giminių pilni sąrašai – patys trumpiausi. Dabar, pavyzdžiui, Vaidoto Prunskaus Lietuvos liaudies partija daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškėlė 36 kandidatus, vienmandatėse – vos devynis, o Jono Varkalos "Drąsos kelias" atitinkamai 49 ir 7.

Juodųjų arkliukų nematyti

Dar vienas trečdalis rinkimuose dalyvausiančių partijų – naujos ar naujai susijungusios, kurių pajėgumą ir patikrins šie rinkimai. Šįsyk neprognozuojamas toks stebuklas, kaip kad 2016-aisiais, kai lig tol vos vieną mandatą turėjusi LVŽS iškovojo 54.

Tiesa, visiško stebuklo nenutiko: jau porą metų iki rinkimų palaipsniui augo Ramūno Karbauskio, o paskui ir jo vadovaujamos partijos reitingai. Nors iš dalies suveikė naujumo efektas (juk pastarąjį kartą partija Seimo rinkimuose buvo peržengusi kartelę senokai, 2004-aisiais, kai jai dar vadovavo Kazimiera Prunskienė), vis dėlto LVŽS pergalės negalima priskirti debiutantų sėkmei, kokia net kelerius rinkimus lydėdavo prieš pat rinkimus sutvertas partijas.

Neopranašų era prasidėjo 2000-aisiais, kai debiutuojanti rinkimuose Artūro Paulausko "Naujoji sąjunga" (socialliberalai) laimėjo 29 mandatus, po ketverių metų naujokai "darbiečiai" pelnė 39, 2008-aisiais Arūno Valinsko Tautos prisikėlimo partija – šešiolika, 2012 m. ką tik užgimęs "Drąsos kelias" – jau tik septynis, o 2016-aisiais jokia nauja partija nesublizgėjo.

Belieka priminti, kad iš naujųjų pranašų įsitvirtino vieninteliai "darbiečiai" (nors ir jiems teko 2016–2020 m. politinį sezoną praleisti didžiosios politikos užribyje). Kiti visai išnyko arba vegetuoja, pavyzdžiui, 2012 m. rinkimų naujokai "Drąsos kelias" po ketverių metų tesulaukė 0,28 proc. rinkėjų paramos.

Idėjų burti plačią alternatyvą sisteminėms partijoms pasigirsta prieš kiekvienus rinkimus, tačiau dabar vadinamojo juodojo arkliuko nematyti, nors į tokią poziciją taikosi ne vienas naujas politinis darinys.

Trys rinkimų debiutantės

Šįsyk rinkimų debiutantės trys – Laisvės partija, Krikščionių sąjunga ir Nacionalinis susivienijimas. Prie tikrų naujokų tiktų priskirti tik pastarąjį.

Kovą įsteigtos partijos pirmininkas – gana radikaliais pareiškimais garsėjantis filosofas V.Radžvilas, o savo tikslu partija nurodžiusi "pakeisti tautos ir valstybės egzistencinę krizę sukėlusios ir Lietuvą išnykimo keliu link vedančios ligšiolinės raidos kryptį". Savo debiutiniams rinkimams Nacionalinis susivienijimas iškėlė 70 kandidatų daugiamandatėje ir 24 vienmandatėse apygardose, tarp kurių yra ir akademinės visuomenės atstovų, ir verslininkų, ir mokytojų, ir ūkininkų.

Seimo narės Aušrinės Armonaitės Laisvės partija – atskilėliai nuo Liberalų sąjūdžio ir aktyvūs, jaunesnės kartos visuomenininkai, įvairių sričių profesionalai. Nuo pernai birželio gyvuojanti partija sugebėjo suburti 74 kandidatų sąrašą daugiamandatėje ir 35-ių vienmandatėse apygardose.

Kiti du Seimo nariai, tik, skirtingai nuo A.Armonaitės, veteranai – ekskonservatoriai Rimantas Jonas Dagys ir Egidijus Vareikis šį vasarį įsteigė Krikščionių sąjungą. Ji kelia 103 kandidatus daugiamandatėje ir 62 vienmandatėse apygardose.

Dar viena nauja – Socialdemokratų darbo partija (LSDDP), 2018 m. atskilusi nuo socialdemokratų, pernai jau gavo rinkimų krikštą savivaldybių tarybų ir Europos Parlamento rinkimuose. Laimėta nedaug – 24 mandatai vietos valdžioje ir nė vieno europinio. Dabar ši partija šešta pagal keliamų kandidatų skaičių.

Idėjų steigti naujas partijas buvo kur kas daugiau, bet tarpusavyje sutarti atskilusiems iš kitų partijų politikams, o dar ir suburti 2 tūkst. narių pasirodė neįmanoma misija.

Senos naujos partijos

Dar keli pavadinimai rinkimų biuleteniuose taip pat mirgės pirmąkart, bet tai kitaip persivardijusios jau egzistavusios partijos. Tai tampa nauja mada: užuot steigus naują partiją kitaip pervardyti jau egzistuojančią. Sutaupoma daug žmogiškųjų, laiko ir kitų resursų, bet tai akivaizdi  teisės aktų spraga.

Beje, rinkimuose gali dalyvauti ne mažiau kaip pusmetį iki rinkimų įsteigtos partijos, tačiau persikrikštijusioms tai negalioja.

Štai naujas pavadinimas partijų sąraše – "Lietuva – visų". Jos lyderis – Alytaus tarybos narys, visuomeninio rinkimų komiteto "Už Alytų" lyderis, verslininkas Tomas Pačėsas, anksčiau – gerai žinomas krepšininkas ir krepšinio treneris.

"Lietuva – visų" susikūrė ant Emigrantų partijos kurpalio. Nors buvo menkai girdima, o pastaruoju metu nedalyvavo net rinkimuose, ji turėjo per 4 tūkst. narių. Paklaustas, kur jų tiek randa, anuometis partijos pirmininkas Juozas Murauskas sakė: "Oro uostuose."

Tarp persivardijusios partijos 51 kandidato daugiamandatėje ir 25 vienmandatėse, akivaizdu, dauguma – ne iš oro uostų ir net ne iš partijos, o nepartiniai. Minėta, kad tai ir naujo pirmininko buvę kolegos krepšininkai, ir politologas Algis Krupavičius, ir muzikologas Viktoras Gerulaitis, ir žurnalistė Rūta Janutienė, žodžiu, tarpusavyje labai mažai ką bendra turėjusi kompanija, kuri tikisi tapti šių rinkimų netikėtumu.

Vietoj Laisvės sąjungos (liberalų), prie jos prisijungus daliai likviduojamos "Tvarkos ir teisingumo" ir Artūro Paulausko judėjimui "Pirmyn, Lietuva", atsirado Laisvės ir teisingumo partija. Dažniau vadinama Trijų muškietininkų, mat taip prisistatė trys jos lyderiai – politikos veteranai R.Žemaitaitis, Artūras Zuokas ir Artūras Paulauskas, ji susibūrė tik birželio pradžioje.

Beje, jai vienintelei iš naujokų sociologinės apklausos žada šansą peržengti 5 proc. barjerą. "Vilmorus" / "Lietuvos ryto" liepos mėnesio apklausoje, skaičiuojant apsisprendusiuosius, ji gautų 5,6 proc. paramą, o LSDDP – 4,7, Centro partija "Gerovės Lietuva" ir Laisvės partija – po 2,4, Krikščionių sąjunga – 0,9, likusios telpa į 0,2 proc.

Didelių ambicijų turi parlamentaro Naglio Puteikio Centro partija "Gerovės Lietuva", kuri iki metų pabaigos turėtų virsti Centro partija-tautininkais. Liepos pabaigoje paskelbta, kad ji į rinkimus eina vienu sąrašu su Tautininkų ir respublikonų sąjunga, bet jungiasi ne tik rinkimams. Vienytis kviečiami ir "Drąsos kelias", "Kartų solidarumo sąjunga – Santalka Lietuvai", "Jaunoji Lietuva", kiti. N.Puteikis žada, kad tai bus svarbiausia antisisteminė jėga jau šiuose Seimo rinkimuose. Bet kol kas visuomenės apklausos tokio proveržio nežada.

Kaip ir A.Juozaičio Kartų solidarumo sąjungai-Santalkai Lietuvai. Anksčiau vadinusis Pensininkų, ši partija sausį susiliejo su buvusio kandidato į prezidentus A.Juozaičio judėjimu. Jungtis ketino ir nuo R.Žemaitaičio atsiribojusi dalis buvusių "tvarkiečių", tačiau jungtuvės iširo. Naujai sulipdyta darinys kelia 41 kandidatą daugiamandatėje ir vos aštuonis vienmandatėse.

Turime lyg ir perteklinę pasiūlą, bet dominuoja didesnės, valstybės dotuojamos partijos, o žmonės sako nerandantys, už ką balsuoti, nes alternatyva labai silpna.

Veikė 77 partijos

Lietuvoje nuo nepriklausomybės atstatymo iš viso veikė 77 politinės partijos, skelbiama Teisingumo ministerijos tinklalapyje. Tiesa, kai kurios buvo tik vieno politinio sezono, o kartais ir ne viso. Dabar jų – 25 (neskaičiuojant likviduojamų), bet yra buvę ir per 40.

Partijų steigimo bumas kiek malšintas įstatymo reikalavimais. Pavyzdžiui, iki 1995 m. reikėjo apsispręsti dėl pristeigtų politinių jėgų statuso – būti partija ir dalyvauti rinkimuose ar tik judėjimu. Didintas steigėjų skaičius: iki 2005 m. tam užteko 400, po to – 1 tūkst., o nuo 2016-ųjų – 2 tūkst., tai iš partijų žemėlapio ištrynė kai kurias liliputes.

Partijos skilo, jungėsi, triumfą keitė fiasko. Štai 2013 m. Darbo partija buvo didžiausia valstybėje – turėjo net per 25,3 tūkst. narių. Tačiau kai iš valdančiosios partijos pozicijos 2016-ųjų Seimo rinkimuose rinkėjų ji buvo nustumta į didžiosios politikos užribį, per metus jos atsižadėjo net 4,7 tūkst. narių. Dabar darbiečių 11,1 tūkst., bet prie partijos vairo grįžus jos autoriui Viktorui Uspaskichui jie vėl ėmė kilti reitinguose, jiems rinkimuose prognozuojama trečia ketvirta vieta.

Dabar Seimo rinkimuose įprastai kandidatuoja apie dvidešimt partijų, tačiau kartelę peržengia apie šešias. "Turime lyg ir perteklinę pasiūlą, bet dominuoja didesnės partijos, o žmonės sako nerandantys, už ką balsuoti, nes alternatyva labai silpna. Susidariusi situacija, kad rinkimuose dalyvauja ir laimi vis tos pačios didžiosios politinės jėgos, kurios gauna valstybės dotaciją, tad finansinių resursų prasme jos stipresnės ir privilegijuotos konkurencinėje kovoje mažesnių atžvilgiu. Tai kiek suvaržo galimybę šioje rinkoje atsirasti daugiau žaidėjų", – mano Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos politologė prof. Jūratė Novagrockienė.

Pasak jos, dotacijos susieja partijas su valstybe, o ne pilietine visuomene, bijoma korupcijos, tačiau jos vis tiek yra. Politologės manymu, partijų finansavimo sistemą reiktų keisti.

Bet valstybė turi būti suinteresuota kažkiek reguliuoti partijų steigimąsi. Kai jų per daug, tai apsunkinta ir sprendimų priėmimą parlamente ar vietos valdžioje, ir rinkėjų pasirinkimą. Dabartinė 5 proc. balsų kartelė patekti į Seimą, jos vertinimu, optimali.

Beje, pasakoja J.Novagrockienė, Vakaruose anksčiau buvo mažiau partijų, o dabar panašiai, kaip pas mus, rinkimuose kandidatuoja keliolika. Jų skaičių padidino atsiradę euroskeptikų, kiti įvairūs radikalūs judėjimai, pavyzdžiui, prieš imigrantus, taip pat įvairių teisių – moterų lygių galimybių ar seksualinių mažumų gynėjai. "Kai visuomenėje atsiranda problema, ji gimdo judėjimą, gali atsirasti ir partija", – aiškina politologė.

Pavyzdžiui, ir Lietuvoje "Drąsos kelias" atėjo kaip vienos problemos partija. O šiuose rinkimuose neatsirado politinės jėgos, kuri sugebėtų politizuoti vieną ar kelias aštresnes problemas ir taip patraukti rinkėjus.

"Per COVID-19 kitos problemos nuėjo į antrą planą, bet ir anksčiau neatsirado kažkokios itin skaudžios Lietuvos visuomenei, nes dabartinė Vyriausybė valdė ekonominio pakilimo sąlygomis. Be to, dabar atsirado galimybė skolintis ir nekontroliuojamai disponuoti didžiulėmis lėšomis, kuriomis valdžia gali "užkišti" vieną ar kitą problemą. Aplinkybės buvo palankios valdantiesiems, ypač daug viešai matomiems koronaviruso pandemijos metu. Kitos, ypač naujos partijos dėl karantino neturėjo laiko išartikuliuoti visuomenei savo nuostatų, o dabar – vasara, visi nori pailsėti", – kodėl šįsyk nematyti ryškių neopranašų, aiškina J.Novagrockienė.

Tačiau nematyti ir akivaizdaus rinkimų favorito, tad jau dabar buriama, kiek partijos užsimerks prieš deklaruojamas vertybes, kad galėtų suburti valdančiąją koaliciją. Tiesa, baigėsi laikai, kai buvo aiški takoskyra: kas balsuoja už brazauskininkus, niekada nebalsuos už landsbergininkus. O 2000-ieji buvo lūžio taškas, kai nebeliko aiškios ideologijos partijų, galinčių laimėti daugumą Seime, ir prasidėjo koalicinis valdymas. Dabar, pasak J.Novagrockienės, ideologinis pasiskirstymas "kairė–dešinė" keičiasi, partijų supanašėjimas didžiulis ir vis labiau juntamas.

"Iki tol tik savivaldybėse darytos nuolaidos formuoti koalicijas nebe ideologinių vertybinių, bet pragmatinių interesų dominavimo pagrindu. Dabar kuo toliau, tuo labiau klimpstame į pragmatizmą, nes partijos nori būti valdžioje ir gauti postų", – konstatuoja politologė.

Remiantis dabartinėmis visuomenės apklausomis, mandatų pasiskirstymas tarp LVŽS ir TS-LKD gali būti panašus. "Ir čia gali prasidėti pragmatiniai mūšiai", – prognozuoja J.Novagrockienė.

Partija             Kandidatai apygardose     Daugiamandatėje/Vienmandatėse

Socialdemokratų partija                               141 / 71

Liberalų sąjūdis                                            141 / 70

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga                          141 / 67

Tėvynės sąjunga-Krikščionys demokratai    141 / 69

Darbo partija                                                 141 / 65

Socialdemokratų darbo partija                      137 / 68

Žaliųjų partija                                                 126 / 56

Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga 141 / 36

Krikščionių sąjunga                                        103 / 62

"Laisvė ir teisingumas"                                   123 / 37

Centro partija "Gerovės Lietuva"                     98 / 38

Laisvės partija                                                  74 / 35

Nacionalinis susivienijimas                               70 / 24

"Lietuva – visų"                                                 51 / 25

"Drąsos kelias"                                                  49 / 7

Kartų solidarumo sąjunga – Santalka Lietuvai   41 / 8

Liaudies partija                                                   36 / 9

Kovotojų už Lietuvą sąjunga                               0 / 4

"Lietuvos sąrašas"                                               0 / 3

"Jaunoji Lietuva"                                                  0 / 1

* Galutiniai Seimo rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų ir save išsikėlusių kandidatų sąrašai paaiškės pasibaigus kandidatų dokumentų patikrinimui. VRK juos skelbs likus mėnesiui iki rinkimų.

Šaltinis: Vyriausioji rinkimų komisija

Keistas komplektas

COVID-19 sukeltos krizės metu vyksiančiuose Seimo rinkimuose šokėjais ir dainininkais nesuviliosi. Partijos labai greitai užčiuopė, kad tokiomis aplinkybėmis geriausiai tinka viešoje erdvėje jau žinomi medikai, ekonomistai, socialinės srities ekspertai, nes šiandien žvaigždės ir didvyriai jie, o ne TV šou atstovai.

Beje, visiška rinkimų naujovė – kiekviena partija užsigeidė turėti po į atsargą išėjusį aukštą kariškį ar bent jau anksčiau uniformuotą asmenį, pastebi Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos politologė profesorė dr. Jūratė Novagrockienė.

Pirmą kartą partijų dėliojamuose rinkimų sąrašuose tiek daug tarnybą baigusių kariškių. Kol jie buvo tarnyboje, politikoje jiems dalyvauti draudė įstatymas. Nors siūlymui dėl koronaviruso susidariusią ekstremalią situaciją perduoti valdyti kariškiams ar Krašto apsaugos ministerijai nepritarta, bet tokiais neramiais laikais gal tikrai žmonės norės Seime matyti buvusius uniformuotų struktūrų vadus.

Tad štai Tėvynės sąjunga-Krikščionys demokratai (TS-LKD) rinkėjams siūlo buvusį Lietuvos kariuomenės vadą dimisijos generolą leitenantą Arvydą Pocių, Socialdemokratų darbo partija neatsilieka – jų rinkimų sąrašuose – kitas buvęs Lietuvos kariuomenės vadas dimisijos generolas leitenantas Valdas Tutkus. Socialdemokratų partija kelia į Seimą buvusio kariuomenės Jungtinio štabo viršininko brigados generolo Algio Vaičeliūno kandidatūrą, o Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) pasitelkė civilį kariškų ir policijos reikalų žinovą – krašto apsaugos viceministrą, buvusį vidaus reikalų ministrą Eimutį Misiūną.

Socialdemokratų partija į rinkimus eina su aktualiausių šiandien sričių specialistais – Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriumi profesoriumi Sauliumi Čaplinsku ir Vilniaus universiteto (VU) profesoriumi sociologu, ekonomistu Romu Lazutka, psichologu Andriumi Kaluginu, buvusiu Klaipėdos respublikinės ligoninės vadovu Romaldu Sakalausku. Konservatoriai turi savo mediką – pasitelkė populiarųjį vaikų psichiatrą Liną Slušnį.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius profesorius S.Čaplinskas ypač daug dėmesio sulaukė dėl koronaviruso.

Tarp Seimo rinkimų debiutantų – ir ne vienas valstybės institucijose dirbęs asmuo, visuomenininkas. Konservatorių komandoje – buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Mindaugas Lingė, Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė, socialdemokratų – buvęs ugniagesių vadas Remigijus Baniulis, buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Žimantas Pacevičius, Kalėjimų departamento eksdirektorius Robertas Krikštaponis, vienos iš švietimo profsąjungos lyderių Audrius Jurgelevičius. Skelbta, kad su LVŽS Seimo nario mandato ketina siekti Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis. Tarp Liberalų sąjūdžio kandidatų – Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupės vadovas Marius Gurskas, VU profesorius politologas Raimundas Lopata. Rinkimuose debiutuojanti Laisvės partija rinkėjams siūlo kadenciją baigusį Vilniaus universiteto rektorių Artūrą Žukauską. Rinkėjų paramos tikisi ir daug metų kitų gaunamus rinkėjų balsus skaičiavęs buvęs Vyriausiosios rinkimų komisijos vadovas Zenonas Vaigauskas, kandidatuosiantis su "socialdarbiečiais".

Mandato panoro ir buvęs Vyriausiosios rinkimų komisijos vadovas Z.Vaigauskas.

Šou personažai ir ragana

Seime jau įsitvirtinę kelių sporto šakų čempionai, tad pasivaržyti rinkimų trasoje dėl parlamentarės mandato šįsyk nori pasaulio dviračių treko čempionė Simona Krupeckaitė, ketinanti kandidatuoti su socialdemokratais. Su šia partija į rinkimus eina ir TV pokalbių laidų visomis įmanomomis temomis dalyvis, žurnalistas ir rašytojas Giedrius Drukteinis.

Ką tik iš kelių kitų politinių darinių sulipdyta Laisvės ir teisingumo, ar tiesiog trijų muškietininkų, partija turi išskirtinę narę – vyriausia Lietuvos ragana tituluojamą Viliją Lobačiuvienę. Jei ji kandidatuotų ir būtų išrinkta, taptų Seime pirma ragana, bent jau neneigianti tokia esanti. Beje, V.Lobačiuvienė jau yra kandidatavusi ir Seimo, ir savivaldybių tarybų rinkimuose, bet burtai laimėti nepadėjo.

Rinkėjų balsus medžios ir vyriausia Lietuvos ragana tituluojama V.Lobačiuvienė.

Naują kadenciją Seime gali ir vėl atsirasti "Dviračio žinių" personažas. Tai nebūtų jokia naujiena – didžioji dalis 2008 m. su Arūno Valinsko Tautos prisikėlimo partija į Seimą atėjusių pramogų pasaulio atstovų buvo šios politinės satyros TV laidos personažai, juos įkūnijantys aktoriai arba ir tie, ir tie. Šįsyk su konservatoriais Seimo rinkimuose dalyvaus Kristijonas Bartoševičius, daugeliui geriau žinomas kaip "Mėslitos" direktorius milijonierius Poška. Tiesa, realiame gyvenime K.Bartoševičius nepanašus į savo personažą: jis – ekonomikos studijas baigęs visuomenininkas, mokytojas, talkinęs konservatorių iškeltos kandidatės į prezidentus Ingridos Šimonytės rinkimų štabe.

A.Valinsko vedami pramogų pasaulio atstovai buvo vieno sezono politinės mados klyksmas.

Dėl vietos kairiojoje Seimo pusėje kovos ne tik TV šou, bet ir 2008–2012 m. kadenciją Seimo salėje linksmybėmis užsiėmęs Antanas Nedzinskas. Pagarsėjęs kaip keistuolis, dainuojantis senus šlagerius, Seime jis pagarsėjo meile kitoms senienoms. Per patį pasaulinės finansų krizės įkarštį jis pateikė įstatymo projektą, kad senesni nei 30 metų zaporožiečiai, volgos ar pobiedos būtų pripažinti istoriniais ir juos saugotų įstatymas. Beje, ir pats jis turėjo penkis tokius automobilius. Bet labiausiai Seimo narį išgarsino, kai jis savivaldybių rinkimų įkarštyje dėl reklamos imitavo savo paties vestuves. Tokį falšą pasmerkė net jo kolegos pramogų pasaulio atstovai.

Lokomotyvai ir užpildas

Tarp politikos debiutantų iš pramogų cecho šįsyk – vienetai. "Vyksta įdomūs pasikeitimai: anksčiau tarp vadinamųjų lokomotyvų, kurie turėtų patempti partijos sąrašą, dominavo pramogų, kultūros atstovai, o dabar – viešoje erdvėje dažnai matomi ekspertai, tokie kaip ekonomistas Romas Lazutka, medikai, specialistai, apie kuriuos visuomenė turi susiformavusią gerą nuomonę kitame, ne politikos, kontekste. Dabar rinkėjams norisi atsakingos politikos", – pastebi politologė J.Novagrockienė. Ji priduria, kad dar viena naujovė – bandoma atjauninti sąrašus, ypač vienmandatėse apygardose. Pavyzdžiui, tarp socialdemokratų kandidatų atsirado naujų politikoje jaunų veidų.

Pasak politologės, partijos prieš rinkimus bando atsišviežinti, ir tai suprantama. Tai daroma dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Pirma, bandoma surasti politika nesusitepusių, bet visuomenei žinomų asmenų, nes tokie rinkėjams atrodo patrauklesni, o tokia partija pasirodo kaip besilaikanti atsinaujinimo vektoriaus.

O, antra, ypač mažesnės ar naujos partijos tokių politikos naujokų prisikviečia ir dėl labai banalios priežasties – jos turi žmogiškųjų resursų deficitą, o rinkimų sąrašą kažkuo užpildyti reikia. Tad, kas eina, tą priima. Kartais taip nutinka ir senesnėms partijoms, pavyzdžiui, taip per praėjusius Seimo rinkimus elgėsi ir LVŽS.

Tiesa, reta išimtis, bet pavyzdžiui, Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė, kad jų partija į šiuos rinkimus žvaigždžių nekvies, o kels partijos skyriuose išsiugdytus lyderius.

Stoti į partiją neskuba

Nepartinių asmenų atsiradimas partijų rinkimų sąrašuose vertingas tuo, kad į politiką pritraukiama anksčiau joje nedalyvavusių žmonių. Bet dar gana nauja politinė mada – nemažai jų nori ir toliau išlaikyti partinę nekaltybę. O kaip šią kadenciją parodė LVŽS sąrašo pavyzdys, naujokų nenoras susisaistyti su partija net laimėjus Seimo nario mandatą neretai reiškia, kad tokie debiutantai – tik politiniai migrantai, judantys iš vienos politinės jėgos į kitą be skrupulų dėl jų ideologinių priešybių. Tad, nors per praėjusius Seimo rinkimus Ramūnas Karbauskis didžiavosi, kad trečdalis jų sąrašo – ne partijos nariai, tokia proporcija džiaugtis kažin ar verta.

Tiesa, yra nepartinių, bet ištikimų tik vienai partijai: I.Šimonytė deklaravo, kad nei kurs savo partiją, nei eis į rinkimus su kokia kita partija – tik su TS-LKD.

Kodėl partijos vilioja visuomenėje žinomus savo srities autoritetus, atsakymas akivaizdus.

Tačiau ko savo srities specialistai veržiasi į politiką? "Motyvai gali būti skirtingi. Tie žmonės aktyvūs savo veikloje, intelektualūs, jiems įdomu išbandyti naujas sritis", – spėja J.Novagrockienė.

Štai ekonomistas R.Lazutka, jau per du dešimtmečius nuolat viešai vertinantis politikų sprendimus, neslepia ne kartą ir ne vienos partijos kviestas kandidatuoti. Dabar besikeičianti Socialdemokratų partija jį prikalbino. O socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas tikina, kad rinkimų naujokai – ne kokie Kalėdų blizgučiai: kiekvienas yra savo srities profesionalas, jiems numatytos labai konkrečios užduotys.

Visi politikos debiutantai tikina ateinantys politiką padaryti skaidresnę ir profesionalesnę, o partijos – kad panaudos jų ekspertines žinias ir patirtį. O jau paskui išeina, kaip išeina. "Kad ir karinę tarnybą baigusių kariškių atėjimas į Seimą. Jų vadovaujamo darbo patirtis, saugumo ir gynybos srities išmanymas gali būti naudingas. Bet pačios partijos suskirsto vaidmenis, tad klausimas, kiek ši patirtis bus panaudota. Be to, kai žmonės pradeda dirbti politikoje, atsiranda rutina..." – kur dingsta į politiką priviliotų savo srities autoritetų balsas, aiškina J.Novagrockienė.

Visiška rinkimų naujovė – kiekviena partija užsimanė turėti po į atsargą išėjusį aukštą kariškį ar bent jau anksčiau uniformuotą asmenį.

Kodėl prireikė puošmenų

Žinoma, Seimas – visuomenės atstovybė, jos atspindys, tad čia reikia įvairių profesijų ir patirčių žmonių. 1990-aisiais į parlamentą ir susirinko dainininkai, rašytojai, teisininkai, ekonomistai, žemdirbiai. Bet vieni – iš Sąjūdžio mitingų, kiti – iš sovietinės kompartijos komitetų kabinetų, nes į partijas juos telkė ideologiniai įsitikinimai. Daliai jų politika tapdavo profesija. Tačiau partijos gerokai užkalkėjo, nes, skirtingai nei dabar, geras tonas buvo naujus narius priimti ne tik prieš rinkimus, o naujokai vietos pirmuosiuose dešimtukuose tikėtis nelabai galėjo.

Situacija ėmė keistis apie 2000-uosius, kai nauji politiniai lyderiai Artūras Paulauskas, Viktoras Uspaskichas sukūrė savo partijas, šioms reikėjo užpildyti rinkimų sąrašus, tad politikos debiutantas, skirtingai nei senosiose partijose, iš karto galėjo tapti Seimo nariu ar ministru. Tada ir senosios partijos metėsi medžioti populiarius veidus iš pramogų, meno, sporto pasaulio. Tai privedė prie tokios politinės anomalijos kaip pramogų pasaulio atstovų – Tautos prisikėlimo partijos – Artūro Valinsko suburtos draugų kompanijos atsiradimo Seime 2008 m.

Vieno sezono mada

Niekas neneigia, kad ir pramogų pasaulio atstovas gali tapti geru politiku, tačiau Seimų istorija rodo, kad iš kitos terpės į politiką patekę asmenys greičiau patys tampa šou personažais, nei juos vaidinę asmenys tampa politikais. 2008–2012 m. kadenciją parlamentas tapo TV šou laidų gyva filmavimo aikštele, kur aktorių nė nereikėjo: nufilmuoja, kaip Asta Baukutė per tarptautinę konferenciją Seime pristato pranešėją – profesorių iš Didžiosios Britanijos ir jį paragina "Kamau beibi", pridurdama, kad angliškai tiek temoka, ir laida parengta. Iš pradžių kai kurie, kaip kokia čiastuškų atlikėja iš TV šou, net įsigijo dalykinių kostiumėlių ir bandė vaidinti rimtus politikus. Paskui vienas po kito ėmė dejuoti, kad negali toliau šokti ir dainuoti, mat už tai mokama  kur kas daugiau nei už sėdėjimą Seime.

Vis dėlto, pasibaigus kadencijai, paaiškėjo, kad ne vienam Seime labai patiko. Bet nepatiko rinkėjams. Pramogų pasaulio atstovai buvo vieno sezono politinės mados klyksmas. Nemažai rinkimų sąrašų puošmenų politikoje išsilaiko vienintelę kadenciją. Jei nieko įsimintino nenuveikė, kituose rinkimuose toks asmuo jau nei šviežiena, nei nesusitepęs politika, tad debiutanto sėkmę pakartoti sunkiau.

Iš A.Valinsko šešioliktuko, spėjusio išsilakstyti po kelias frakcijas, kitą kadenciją Seime beliko vienintelis Rokas Žilinskas, priglaustas konservatorių. Pats A.Valinskas mandato negavo nei su Liberalų ir centro partijos sąrašu, nei vienmandatėje apygardoje, kurioje, beje, sėkmė nelydėjo ir vieno iš jo konkurentų – penkiakovininko, olimpinio medalininko Edvino Krungolco. Nepelnė mandatų nei dainininkas Ligitas Kernagis, nei TV šou išgarsėjęs A.Nedzinskas. Vyriausioji rinkimų komisija visai neregistravo kandidate A.Baukutės, nes ji nesurinko privalomo tūkstančio savo rėmėjų parašų, net buvo įtarta juos klastojusi.

Prasta pramogų pasaulio atstovų šlovė Seime gal atbaidė rinkėjus ir nuo kitų panašių garsenybių, 2012 m. besiveržusių į Seimą. Pasisekė tik rimtosios muzikos atstovui – operos dainininkui Vytautui Juozapaičiui: nors nelaimėjo vienmandatėje apygardoje, į Seimą pateko su TS-LKD sąrašu. Dabar jis Seime baigia antrą kadenciją.

Įsitvirtino politikoje

Pramogų pasaulio atstovų madą Seime pakeitė sportininkų mada. Dar niekada Seime nebuvo tiek tituluotų sportininkų. Sportininkai – valingi, tikslo siekiantys, ambicingi, bet jų karjera sporte baigiasi anksti, tad politika gali tapti puikia nauja pradžia. Krepšinio legenda konservatorius Sergejus Jovaiša baigia antrą kadenciją Seime. Liberalai turi net du čempionus – olimpinį čempioną disko metiką Virgilijų Alekną ir pasaulinių šachmatų olimpiadų nugalėtoją Viktoriją Čmilytę-Nielsen. Ji – vieną didžiausių karjerų politikoje padariusi sporto pasaulio atstovė, net tapusi partijos pirmininke. O 2012 m. krepšinio treneris Darbo partijos atstovas Vydas Gedvilas buvo išrinktas net Seimo pirmininku, tiesa, poste neišbuvo nė metų.

Sportininkai itin aktyvūs ir savivaldybių rinkimuose, o LVŽS 2019 m. Europos Parlamento rinkimuose buvusiai krepšinio žvaigždei Šarūnui Marčiulioniui skyrė net antrą vietą sąraše, nors politika jis buvo domėjęsis mažiau nei neatpažintais skraidančiais objektais. Vis dėlto, gavęs europinio lygio politiko mandatą, buvęs krepšininkas susiprato jo atsisakyti.

Profesionalų era

Po pramogų pasaulio atstovų ir sportininkų išmušė politikos naujokų – savo srities profesionalų valanda. Be kita ko, ir LVŽS praėjusius rinkimus laimėjo pabrėždama, kad siūlo naujus žmones politikoje, bet patyrusius profesionalus savo srityse. Tačiau deklaruoti apie profesionalus ir jais būti – ne tas pats. Tad dauguma jų tyliai ir prasėdėjo visą kadenciją, taip ir nepademonstravę to rinkimų kampanijos metu minėto jų profesionalumo.

Vis dėlto į politiką prisikviesti valstybės įstaigose dirbę profesionalai, tokie kaip su valstiečiais Seimo mandatą laimėjęs buvęs policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis ar konservatoriams atstovaujanti ilgametė Finansų ministerijos darbuotoja I.Šimonytė, nors ir nestoja į šias partijas, net tapo jų veidais. Patirtis valstybės tarnyboje, ekonomikos ar teisės žinios politikoje vis dėlto lengviau pritaikomas ir vertingas nei, pavyzdžiui, gebėjimas šokti.

Nors visa plejada sporto, pramogų pasaulio atstovų vis bando laimę rinkimuose, bet ne itin sėkmingai. Štai, jei rinkėjai nebūtų išbrokavę, 2012-aisiais į Seimą būtų susirinkęs visas sporto žvaigždynas: Žmonių partijos sąraše kandidatavo krepšininkai broliai Darjušas ir Kšištofas Lavrinovičiai, Vitoldas Masalskis, Rimantas Kaukėnas, sportinių šokių čempionas Andrius Kandelis. Bet ši partija rinkimuose liko paskutinė, tepelniusi 0,25 proc. balsų. Vis dėlto nemaža dalis rinkėjų skiria, kad kas tampa žvaigžde vienose trasose ar scenose, nebūtinai gali ja tapti ir politikoje.

„Pastaruoju metu politinėje visuomenėje iškilo problema, kad galiojantis teisinis mechanizmas gali stabdyti žmogaus valią nutraukti narystę partijoje, – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. – Parengėme įstatymo pataisas, leisiančias per trumpesnius terminus galutinai įgyvendinti asmens apsisprendimą išstoti iš partijos. Jokie vidiniai partiniai konfliktai neturi sudaryti dirbtinių kliūčių, norint realizuoti teisėtus politinius lūkesčius.“

Politinių partijų įstatymo pataisų projekte numatyta, kad, piliečiui partijos įstatų nustatyta tvarka nutraukus narystę partijoje, jos vadovas arba jo įgaliotas asmuo privalo per 15 dienų pateikti atnaujintą politinės partijos narių sąrašą informacinėje sistemoje.

Jokie vidiniai partiniai konfliktai neturi sudaryti dirbtinių kliūčių, norint realizuoti teisėtus politinius lūkesčius.

Teisingumo ministerijai taip pat būtų suteikta teisė ir sudarytos techninės galimybės, gavus asmens prašymą dėl išstojimo, išbraukti jį iš politinės partijos narių sąrašo, kuris yra tvarkomas informacinėje sistemoje.

Elektroniniu būdu per Politinių partijų sąrašų narių informacinę sistemą pateiktas prašymas nutraukti narystę politinėje partijoje būtų prilyginamas išstojimui iš partijos įstatų nustatyta tvarka.

Įstatymo pataisas numatoma pateikti svarstyti Seimo pavasario sesijoje.

„Tvarkos ir teisingumo“ partijoje šiuo metu yra 11,2 tūkst. narių, o prieš pusmetį buvo 12 tūkstančių. „Darbiečių“ gretos sumenko nuo 12,5 tūkst. iki 11,8 tūkst. atstovų.

Mažėjo ir bendras partijoms priklausančių žmonių skaičius: šiuo metu partijos turi per 112 tūkst. narių, tuo tarpu prieš pusmetį partiniuose sąrašuose buvo 117 tūkst. šalies piliečių.

Tai reikštų, kad partijų narių skaičius sumažėjo 5 tūkstančiais, tačiau Žemaičių partija, Teisingumo ministerijos suvestinėje nurodoma kaip nepateikusi sąrašų, tvirtina tai padariusi.

2 tūkst. narių prieš pusę metų turėjusios partijos vadovas Stasys Gvažiauskas BNS teigė, jog sąrašai buvo teikiami, o planų ją likviduoti nėra.

„Pasidomėsiu, aš žinau, skambinau praėjusią savaitę, kad žmogus, kuris užsiima, sutvarkė, bet aiškinsiuosi, tikrai planų likviduoti nėra“, – sakė S. Gvažiauskas.

Didžiausia šalyje su 17 tūkst. narių išlieka Lietuvos socialdemokratų partija, nors per pusmetį jos narių sumažėjo daugiau kaip 500.

Nuo socialdemokratų atskilusių politikų įkurta Lietuvos socialdemokratų darbo partija tuo tarpu savo gretas išaugino nuo 2,2 tūkst. iki 3,4 tūkst. narių, prie jos yra prisijungę ir dalis buvusių „darbiečių“.

Liberalų sąjūdžio sąrašai sutrumpėjo nuo 7,7 tūkst. iki 7,3 tūkst. narių. Dalis liberalų partiją paliko vadovybei uždraudus savivaldos rinkimuose dalyvauti ne partiniais sąrašais, o subūrus visuomeninį komitetą.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovų skaičius beveik nesikeitė ir išlieka per 14 tūkst. narių.

Nėra didelių pokyčių ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (4,3 tūkst. narių), Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) (4,2 tūkst.) gretose.

Tą patį 2,1 tūkst, narių skaičių išlaiko Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, identišką narių skaičių išlaiko Lietuvos centro partija (3,9 tūkst.).

Lietuvoje iš viso yra registruotos 24 partijos. Sąrašas buvo ilgesnis, bet kelios jau yra likviduojamos.

Įstatymas partijai nustato minimalų 2 tūkst. narių skaičių. Partijos savo sąrašus du kartus per metus iki kovo 1 ir spalio 1 dienos turi pateikti Teisingumo ministerijai.

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, suskaičiavus pirmumo balsus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatų sąraše lyderio poziciją išsaugojo Saulius Skvernelis, Ramūnas Karbauskis liko antras, Rima Baškienė – trečia.

Pirmajame penketuke per vieną poziciją pakilo medikas Aurelijus Veryga ir iš septintosios į penktąją užlipo Seimo narys Povilas Urbšys.

Ryškų šuolį pagal pirmumo balsus pademonstravo iš 141-os sąrašo vietos į 23-ąją pakilęs parlamentaras E.Vareikis, iš 114-osios į 28-ąją šoktelėjo politikos mokslų bakalaurė Rūta Miliūtė, iš 58-osios į 25-ąją – buvęs policijos komisaras Dainius Gaižauskas. Per trylika pozicijų iki 17-os vietos išreitinguota žmogaus teisių gynėja Dovilė Šakalienė.

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) sąrašo pirmoje vietoje liko partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, į antrą iš ketvirtos pakilo buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė, buvęs partijos lyderis Andrius Kubilius išsilaikė trečioje pozicijoje. Antroje sąrašo vietoje buvusi Seimo narė Irena Degutienė nukrito į ketvirtą vietą, penktoje liko parlamentarė Agnė Bilotaitė.

Ryškesnius šuolius pademonstravo iš 18-osios sąrašo vietos į septintą pakilęs diplomatas Žygimantas Pavilionis, iš 29-osios į 11-ąją šoktelėjęs visuomenininkas Tadas Langaitis bei iš 36-os vietos į 13-ąją pakilęs sostinės vicemeras Mykolas Majauskas. Beveik per 100 pozicijų iki 42-os vietos užlipo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Martynas Šiurkus.

Premjeras Algirdas Butkevičius niekam neužleido pirmos vietos Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatų sąraše. Į antrąją vietą iš šeštos sąrašo pozicijos pakilo parlamento vicepirmininkas Gediminas Kirkilas, trečioje vietoje liko finansų ministrė Rasa Budbergytė. Į ketvirtą vietą iš antrosios sąrašo pozicijos nukrito Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas, o penketuką baigė per vieną poziciją nukritęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Pastebimą šuolį partijoje pademonstravo iš 34-os sąrašo vietos į devintą vietą pakilęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, iš sąrašo dugno iki 20-osios vietos šoktelėjęs krepšinio treneris Antanas Sireika, iš 61-osios vietos iki 23-os pakilęs premjero patarėjas Antanas Vinkus. Bene didžiausią nuosmukį patyrė iš devintos vietos iki 35-os nukritusi ministro pirmininko patarėja Auksė Kontrimienė.

Pagal pirmumo balsus, Liberalų sąjūdžio sąraše pirmąsias dvi vietas išsaugojo sąrašo lyderiai Eugenijus Gentvilas ir Virgilijus Alekna. Po jų eina iš septintos sąrašo vietos pakilęs parlamentaras Gintaras Steponavičius, savo pozicijos nepakeitusi parlamentarė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir iš trečiosios vietos nukritęs Seimo narys Vitalijus Gailius.

Pastebimą šuolį pademonstravo 19-oje sąrašo vietoje buvusi sostinės savivaldybės tarybos narė Aušrinė Armonaitė, ji pakilo iki šeštos pozicijos, taip pat iš 23-iosios vietos į 11-ąją pakilo Seimo narys Arminas Lydeka, per 20 pozicijų iki 19-osios užlipo Vilniaus tarybos narys Vincas Jurgutis. Per 57-ias vietas iki 22-osios šoktelėjo komunikacijos specialistas Marius Gorochovskis, per beveik 70 pozicijų iki 29-osios pakilo IT specialistas Skirmantas Tumelis.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijoje-Krikščioniškų šeimų sąjungoje suskaičiavus pirmumo balsus pirmoje pozicijoje išsilaikė sąrašo lyderė Seimo narė Rita Tamašiunienė. Į antrą vietą iš ketvirtos rinkėjai pakėlė parlamentarę Vandą Kravčionok, į trečią iš penktos – Seimo narį Zbignevą Jedinskį, iš ketvirtos į septintą – Seimo vicepirmininką Jaroslavą Narkevičių, į penktą iš trečiosios vietos nukrito Seimo narys Michalas Mackevičius.

Žymų šuolį pademonstravo iš 138-osios sąrašo vietos iki devintos pakilęs Seimo narys Leonardas Talmontas.

„Tvarkiečių“ sąrašą rinkėjai pertvarkė nesmarkiai. Lyderio pozicijas išsaugojo Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. Nuo jo pagal gautus pirmumo balsus atsiliko iš ketvirtos į antrą vietą pakilęs Petras Gražulis, per 7 vietas į trečiąją pakilo radijo stoties savininkas Kęstutis Pūkas. Pirmajame penketuke taip pat yra Seimo vicepirmininkas Kęstas Komskis bei advokatas Rimas Andrikis.

Tautininką Julių Panką rinkėjai iš 21 vietos įrašė į vienuoliktą, buvusį Seimo narį Andrių Šedžių iš 17-os – į devintą.

Daugiamandatėje apygardoje, negalutiniais duomenimis, daugiausiai mandatų surinko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, ji pretenduoja į 20 mandatų, antroji – Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai su 19 mandatų, treti – socialdemokratai su 13 mandatų, ketvirti – Liberalų sąjūdis, pelnę 8 mandatus. Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga ir partija „Tvarka ir teisingumas“ pelnė po 5 mandatus.

Anot sociologo Vlado Gaidžio, simpatiškų, populiarų politikų išstūmimas iš sąrašo viršaus gali kenkti ne tik nustumtam politikui, bet ir visai partijai.

Šalies parlamentinės partijos pradėjo tvirtinti kandidatų daugiamandatėse apygardose sąrašus. Nemažai dėmesio viešumoje sulaukė vis dar populiariausios Socialdemokratų partijos sąrašas. Kai kurie politikos apžvalgininkai jį išpeikė, nes jame aukštai įrašyti menkai žinomi arba blogai vertinami politikai, o visuomenės pasitikėjimą pelnę asmenys, kaip antai užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, nugrūsti toli nuo lyderių. Tačiau ar rinkėjams tikrai svarbu, kas partijos sąraše yra, tarkime, aštuntas, o kas – aštuonioliktas?

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius politologas Lauras Bielinis tvirtina, kad daliai rinkėjų rinkimų sąrašas yra aktualus dalykas, nes jie į jį esą žiūri rimtai.

„Žiūrėdami į pirmąsias pavardes, jie tas pavardes turi atpažinti. Jei neatpažįsta, pats sąrašas gali tapti neįdomus, todėl lyderiai ar ryškesni žmonės turi būti priekyje. Atsakingam rinkėjui svarbus visas sąrašas, ir jis žino, kas, jo nuomone, turėtų užimti kokią poziciją“, – portalui LRT.lt sako L. Bielinis.

Kad rinkėjams yra svarbūs partijų sąrašai ir pozicijos, sutinka ir visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys.

„Ilgai partijos formavosi vieno lyderio principu, o visi kiti buvo už jo. Taip buvo su Algirdu Brazausku, Vytautu Landsbergiu, Rolandu Paksu, Viktoru Uspaskichu. Dabar pagrindinės asmenybės vaidmuo menksta, bet pačių kandidatų svarba tikrai nesumažėjo. Galbūt Liberalų sąjūdyje nėra vieno asmens, kuris būtų tos partijos savininkas. Nuo bendro sąrašo vaizdo priklauso ir rinkėjų simpatijos“,  – LRT.lt kalba sociologas.

Jo žodžiais, rinkėjams svarbu, kokie politikai ir kokia tvarka išdėstyti sąraše, nes rinkėjai, kurių lūkesčių netenkina sąrašas, gali balsuoti už kitą partiją. „Simpatiško, populiaraus politiko nustūmimas į sąrašo dugną gali atsiliepti partijai, nes rinkėjas dažniausiai turi alternatyvų balsuoti už kitą partiją. Blogas sąrašas gali nukreipti rinkėją kitur“, – pabrėžia V. Gaidys.

Savo ruožtu viešųjų ryšių kompanijos „Nova Media“ vyresnysis partneris Arijus Katauskas mano, kad rinkėjas neturi laiko peržiūrėti viso sąrašo, todėl kandidatai į Seimą susiduria su tam tikru iššūkiu: „Jie gali vykdyti kokią tik nori rinkimų kampaniją, tačiau, jei [patinkantys politikai] yra sąrašo gale, o rinkėjas tingi ar nesuranda jų pavardžių pirmu žvilgsniu, tie politikai gali likti nepažymėti.“

Dėl šios priežasties, pasak ryšių su visuomene specialisto, politikai rinkimų kampanijos metu stengiasi rinkėjui priminti savo numerį, už kurį reikėtų balsuoti. „Rinkėjui numeris ne tiek svarbus, kiek pats politikas. Čia kaip ir bet kur kitur – skaitytojas ar žiūrovas atkreipia dėmesį į pirmus dalykus“, – LRT.lt sako A. Katauskas.

Daugiau kaip pusė rinkėjų Europos Parlamento rinkimuose pasinaudojo galimybe skirti kandidatams reitingo balus.

Pasak Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko Zenono Vaigausko, iš viso reitinguota 61,45 proc. biuletenių.

„Labiausiai reitinguoti Liberalų sąjūdžio biuleteniai - 71,85 proc., taip pat buvo reitinguota gausiai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos biuleteniai - 69,74 proc., Lietuvos socialdemokratų partijos - 66,76 proc. Mažiausiai reitinguojamas buvo Darbo partijos sąrašas - 46,4 proc.“, - žurnalistams sakė Z.Vaigauskas.

„Kaip matome, mūsų rinkėjams reitingavimas daugeliu atvejų yra labai svarbus dalykas“, - pažymėjo komisijos vadovas.

EP rinkimuose daugiausiai balsų surinko TS-LKD sąrašas - gavo 17,39 proc. balsų nuo galiojančių biuletenių. Partijai Europos Parlamente tenka du mandatai vietoj šiuo metu turimų keturių. Į juos pagal reitingavimą pretenduoja Gabrielius Landsbergis ir dabartinis europarlamentaras Algirdas Saudargas, nežymiai aplenkęs kitą europarlamentarę Laimą Liuciją Andrikienę.

Socialdemokratai surinko 17,27 proc. balsų. Jiems taip pat priklauso du mandatai vietoj dabar esamų trijų. Pagal reitingavimą, į juos pretenduoja dabartiniai europarlamentarai Vilija Blinkevičiūtė ir Zigmantas Balčytis.

Lietuvos liberalų sąjūdis su 16,52 proc. balsų irgi turėtų gauti du mandatus. Iki šiol ši partija turėjo vieną mandatą Europos Parlamente. Pagal reitingavimą, dirbti į Briuselį turėtų važiuoti verslininkas Antanas Guoga ir Petras Auštrevičius.

Partija „Tvarka ir teisingumas“ su 14,27 proc. balsų išsaugojo du mandatus, kurie tektų dabartiniam europarlamentarui Rolandui Paksui ir aplinkos ministrui Valentinui Mazuroniui.

Po vieną mandatą turėtų gauti Darbo partija (12,83 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) ir Rusų aljanso koalicija (8,06 proc.) bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (6,62 proc.). Su Darbo partija į EP išrinktas parlamentaras Viktoras Uspaskichas, su LLRA - dabartinis europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis, „valstiečiais“ - partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. R.Karbauskis jau pranešė, kad vietoje savęs siūlys į EP vykti antrą vietą užėmusiam Ignalinos merui Broniui Ropei. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas į Europos Parlamentą išrinktas pirmą kartą.

Lietuva į Europos Parlamentą penkeriems metams renka 11 atstovų.

Rinkėjų apgavystė ar ant politikų nepykstama? Jau tapo įprasta, kad partijų sąrašuose esantys politikai atsisako mandatų, nors rinkėjai už juos balsavo. Ne išimtis, matyt, bus ir artėjantys Europos Parlamento rinkimai.

Ant dviejų kėdžių

Zigmantas Balčytis – Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatų į Europos Parlamentą vedlys ir kartu kandidatas į prezidentus. Pats politikas Z.Balčytis teigia, kad rinkėjų nenuviltų ir tęstų europarlamentaro darbą.

"Jei būčiau išrinktas į Europos Parlamentą, dirbčiau. Mano pagrindinis rūpestis – prezidento rinkimai, o partija nusprendė, kad jai gali būti naudinga, jei aš sąrašą vesčiau į Europos Parlamentą", – sakė Z.Balčytis. Paklaustas, ar Lietuva neliks be prezidento, jei jis išvyks į Briuselį, atsakė: "Tikrai neliks. Bus norinčių. Aš manau, kad man pavyks."

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, kuriam socialdemokratų kandidatų sąraše priskirtas 3 numeris, patvirtino, kad paliktų ministro postą ir priimtų Europos Parlamento mandatą.

"Dalyvavimą rinkimuose reikia palydėti darbais, todėl jei dalyvauji rinkimuose, turi eiti pareigas, o jei jų atsisakai, manau, kad iš dalies apgauni rinkėją", – sakė J.Olekas.

Tik "linkusi"

Kelią į Briuselį pasirinktų ir teisingumo ministras Juozas Bernatonis, Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatų į Europos Parlamentą sąraše įrašytas aštuntas. Jis patikino, kad rinkėjų nenuvils, tad jei tik sulauks palaikymo, jis paliks ministro kėdę.

"Jei žmonės mane reitinguotų, už mane balsuotų, žinoma. Nors nemanau, kad gausime tiek daug vietų, bet tai nėra žaidimas. Jei žmonės pasitiki, turime įgyvendinti jų lūkesčius. Turiu parengęs atitinkamą pamainą ministerijoje", – komentavo J.Bernatonis.

Kita socialdemokratų deleguota parlamentarė Irena Šiaulienė, kuriai sąraše priskirtas 9 numeris, dar nėra tikra, kaip pasielgtų, jei gautų vietą Europos Parlamente.

"Būčiau linkusi tobulėti", – sakė Seimo narė I.Šiaulienė.

Galutiniame socialdemokratų kandidatų sąraše yra trijų ministrų – J.Bernatonio, J.Oleko ir Rimanto Sinkevičiaus – pavardės. Į abėcėlinį sąrašą buvo įtraukti ūkio ministras Evaldas Gustas ir sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis. Bet šis atsisakė dalyvauti rinkimuose į Europos Parlamentą.

"Manau, kad sąrašą sudarėme rimtai", – sakė J.Olekas, paklaustas, ar visi socialdemokratų ministrai, dalyvausiantys rinkimuose į Europos Parlamentą, iškeistų ministro kėdę į mandatą Briuselyje.

"O V.P.Andriukaitis nusprendė dirbti ministru, nes turi daug darbų, yra užsibrėžęs daug tikslų, todėl nenori keisti krypties. Jis ministru tapo pirmą kartą, o aš dirbu jau septintoje Vyriausybėje", – partijos bičiulio sprendimą komentavo J.Olekas.

Dar neapsisprendė

Seimo vicepirmininkas Petras Auštrevičius Liberalų sąjūdžio kandidatų į Europos Parlamentą sąraše įrašytas trečias. Seimo pirmininkės pavaduotojas sakė nesiejantis darbo Seime ir Europos Parlamente, todėl, jei gautų pakankamai rinkėjų simpatijų, išvažiuotų dirbti į Briuselį.

"Europinė tematika man artima, išmanau ją, todėl sieksiu, kad liberalų požiūris Europos Parlamente būtų palaikomas, ir sėkmės atveju priimsiu protingiausią sprendimą, – sakė jis. – Manau, kad žmonės, dalyvaujantys rinkimuose ir tarpusavyje konkuruojantys sąraše, privalo aiškiai pasisakyti, ar yra apsisprendę, todėl aš tikrai taip padaryčiau."

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis taip pat gavo vietą "Tvarkos ir teisingumo" kandidatų į Europos Parlamentą sąraše, tiesa, ši partija galutinę kandidatų eilę patvirtins vasarį. Ministras svarstė, kad iki rinkimų liko dar daug laiko, jo eilės numeris sąraše neaiškus, be to, neaišku ir ką pasirinks rinkėjai, todėl sprendimo dar nepriėmė.

"Jei atvirai, negaliu prognozuoti, kaip viskas susiklostys. Be jokios abejonės, viskas priklausys nuo daugelio dalykų, kurie kol kas neaiškūs, – sakė V.Mazuronis. – Aš manau, politikai turi dalyvauti rinkimuose, kad galėtų pasitikrinti, kaip jais pasitiki rinkėjai."

Apgaulės neįžvelgia

Anot aplinkos ministro, kai politikai gavę tautos mandatą jo nepriima ir pasirenka kitą darbą, tai nebūtinai reiškia rinkėjų "suvedžiojimą" ar apgaulę. Vis dėlto jis kiek neigiamai vertina atvejus, kai savivaldos rinkimus laimėję politikai, užuot dirbę savivaldybėje, pamina gyventojų pasirinkimą ir toliau lieka šiltesnėje Seimo nario kėdėje.

"Jei jie nevažiuoja dirbti į Europos Parlamentą, kuriame materialinės sąlygos geresnės (jis labiau vilioja bendražmogiškąja prasme), ir pasirenka darbą Seime ar savivaldybėje, šis variantas manęs nepykdo, manau, tokia patirtis pateisinama ir normali. Galbūt komanda pasitarė, kas iš įtrauktų į sąrašus gali daugiau nuveikti, ir taip nusprendė, juk politika – komandinis žaidimas, – sakė V.Mazuronis. – Tačiau kai politikas išrenkamas į savivaldybę, bet joje nedirba ir eina, pavyzdžiui, į Seimą, mano nuomone, tai nėra gražu."

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas pritarė, kad blogesnė praktika, kai išrinkti politikai neatstovauja rinkėjams savivaldybės taryboje ir pasirenka dirbti kitus darbus, nesusijusius su miesto tarybos nario veikla. Rinkimų į Europos Parlamentą rezultatai esą dažniausiai būna priešingi – vos vienas kitas politikas atsisakė šio mandato.

"Lokomotyvai" pasitraukia

Vis dėlto Z.Vaigauskas tvirtino, kad kai kurios valstybės, kartu ir kaimynė Latvija, nuo panašaus rinkėjų "suvedžiojimo", kai politikas dalyvauja rinkimuose, o vėliau persigalvoja, saugosi naujausių rinkimų rezultatų principu. Pavyzdžiui, į savivaldybės tarybą ar parlamentą išrinktas politikas netenka anksčiau jam priklausiusio mandato.

"Latviai patvirtino tokią tvarką, kad išvengtų rinkėjų pasipiktinimo ir galimo balsų medžiojimo "lokomotyvais". Juk pasitaiko, kad kai kurios pavardės tempia visą sąrašą per rinkimus, o vėliau tie "lokomotyvai" pasitraukia ir pasirenka kitą darbą, – aiškino Z.Vaigauskas. – Tikiuosi, neatsitiks taip, kad kas nors bus išrinktas prezidentu ir į Europos Parlamentą, o mes liksime be prezidento."