„O kaip bus nepikta? Žmogus dirba, o kitas nedirba ir pašalpas gauna, ir dar didesnę pašalpą gauna, negu tas, kuris dirba. Kaip bus nepikta? Aišku, kad pikta“ , – atviravo kalbintas pašalpos gavėjas Romualdas.

Etatiniai ligoniai, anot Velžio seniūno, įprato sirgti kas mėnesį, todėl bet koks darbas neva jiems – žalingas.

„Tai per mėnesį dvi tris savaites tikrai“, – teigė Velžio seniūnas Andrius Viržaitis.

„O klausiat jų, kaip čia taip jie suserga ir kuo jie taip serga?“ – teiravosi žurnalistė.

„Tikriausiai „chroninės“ tos ligos. Tai rankytė, tai kojytė“, – ironiška aiškino pašnekovas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Fiziniam darbui už pašalpas „rankytės“ ir „kojytės“ reikalingiausios. Protinio darbo pašalpų gavėjams nėra.

„Šiemet tai koją skauda, tai vėl ką, na ir viskas, biuletenį duoda savaitei ar dviem“, – dėstė kalbintas praeivis.

Pašalpų gavėjams darbo yra visus metus. Rudenį lapai, žiemą sniegas, pavasarį ir vasarą – žolė. Darbo rankų, ypač šiltuoju sezonu, trūksta. Todėl seniūnas ieško kelių, kaip susigrąžinti tariamus ligonius.

„Jų skaičius turėtų būti bent jau du tris kartus didesnis“ ,– teigė A. Viržaitis.

Kaip veikia schema – vienu metu susirgti, nedirbti ir pasiimti pašalpą – didelio proto nereikia.

„Ateina, prasitęsia pašalpai tuos darbus ir tą pačią dieną pateikia biuletenį“, – atviravo seniūnas.

Kas mėnesį pašalpos gavėjas privalo pasirodyti seniūnijoje. Jam suderinamas darbų grafikas, kuris, beje, žmogui yra lankstus – lanksčiai veikia ir dalis pašalpų prašytojų. Taiko ateiti mėnesio viduryje, kai užtenka laiko sirgti, ir nebelieka laiko dirbti.

Socialinės pašalpos dydis nuo 161 iki 205 eurų. Darbo valandos priklauso nuo pašalpos dydžio. Nuo 12 valandų per mėnesį iki 40. Bet dirbti leidžiama ne daugiau kaip 4 valandas per dieną. Nugarą lenkiantiems dėl pašalpų – daug klausimų.

„Gal pažintys, gal kyšius duoda, kaip suprasti, kodėl mums biuletenių niekas neduoda? Žmogus jeigu serga, tai serga, jei neserga, tai neserga“, – piktinosi pašalpos gavėjas Romualdas.

Medikai sako: gauti biuletenį – ir sunku, ir paprasta. Ypač, jeigu žmogus simuliantas. Aišku, galima jį išprovokuoti, tarkim, jeigu taip skauda, siūlyti ne biuletenį, o kviestis greitąją pagalbą.

„Gydytojas yra labai mažai apsaugotas, nes ne visos tos būklės yra įvertinamos paprastai taip apžiūrint. Net įvertinus, tu nebūtinai 100 proc. gali teigti, kad jis arba ligonis, arba simuliantas“, – teigė šeimos gydytojas Eimantas Brazaitis.

Pasak gydytojo, net ne visi tyrimai gali parodyti ar įvertinti žmogaus skausmą. Ypač, jei tariamas ligonis moka gerai skųstis ir dejuoti. Telefonu nedarbingumo pažymos nebeišduodamos.

„Iš esmės, kadangi gydytojai nėra apsaugoti, jie linkę labiau išduoti nei neišduoti, nes išdavus, tu nenukentėsi. Neišdavus, neduok Dieve, jei kas nors ten iš tikrųjų buvo pablogėtų, gali nukentėti“, – tikino medikas.

Rajono socialinės paramos skyriuje apie pašalpas imančius etatinius sirgalius – girdėta, bet kaip tą patikrinti, nežinoma.

„Iki mūsų tokie duomenys ateina, bet kiek piktnaudžiauja, kiek jie negali to dalyko daryti, kiek jiems skauda ar neskauda, sunku pasakyti“, – sako Panevėžio rajono socialinės paramos skyriaus vedėja Virginija Savickienė.

Lyginant pernai ir šiemet tą patį laiką, pašalpų gavėjų ir „atidirbinėtojų“ už jas rajone sumažėjo pusšimčiu. Maždaug 40 rajono bedarbių pašalpos nutrauktos neatidirbus be pateisinamos priežasties.

Socialinės paramos skyrius kartą per metus iš miesto biudžeto ištikus bėdai remia nepasiturinčius sunkius ligonius.

„Tai – tikslinė pašalpa ligos atveju“, – sakė Socialinių išmokų poskyrio vyriausioji specialistė Lina Šukienė.

Vienkartinė pašalpa bėdoje – dalykas suprantamas, jei neiškreipiamas.

„Jei ligą žmogus turi 10–15 metų, negalima ateiti kasmet ir sakyti, kad man priklauso“, – teigė L. Šukienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kasmet kaip algos ateinančiuosius paramos skyrius žino mintinai. Tarp jų esą – ir  alkoholiu piktnaudžiaujantys žmonės, kurie garantuotai iš ligos pašalpos nesigydo. Kitaip sakant, anksčiau Panevėžys buvo geras visiems, kieno pajamos neviršijo 628 eurų, o liga – priskiriama prie sunkių.

„Iki šių pakeitimų mes praktiškai mokėdavome asmeniui už tai, kad jis turi ligą ir serga“, – konstatavo L. Šukienė.

Išeina, kad vienkartinės pašalpos gavėjas tarsi kasmet suserga ta pačia liga arba jam kasmet pasikartoja ta pati nelaimė.

„Metai iš metų tuo pačiu laiku, tą pačią dieną praveria duris ir prašo paramos“, – komentavo Socialinių išmokų poskyrio vyresnioji specialistė Jolanta Šinkūnienė.

„Maksimali riba, kurią mes mokame – 471 euras“, – kalbėjo L. Šukienė.

Iki šių pakeitimų mes praktiškai mokėdavome asmeniui už tai, kad jis turi ligą ir serga.

 

Dėl papildomų pinigų – ir ponia Gražina su vyru. Prieš aštuonerius metus moteris patyrė insultą. Dėl pašalpos kreipėsi pirmą kartą.

„Pažįstamos vyras irgi insultu persirgęs. Ji ir pasakė, kad galima kreiptis dėl paramos“, – sakė panevėžietė Gražina.

„Nežinojo, kad yra tokia galimybė. Tik – dabar, tad kreipėmės“, – sakė ponios Gražinos vyras.

Kam skirtų ligos pašalpą, moteris nežino. Sutuoktinis neslepia, kad ne viena parama naudojosi, kodėl negavus ir šios. Kita panevėžietė čia – dėl motinos. Pastaroji be kliūčių jai išrūpino vienkartinę ligos pašalpą.

„Mes pernai, kai sužinojome, kreipėmės ir gavome šiek tiek daugiau kaip 400 šimtų eurų dydžio ligos pašalpą“, – sakė panevėžietė.

Vienkartinė pašalpa, nėra ko galvoti, – praverstų. 

„Juk už vitaminus, maisto papildus niekas nekompensuoja“, – teigė moteris.

Biudžeto pinigai buvo taškomi miesto tarybos sprendimu. Nuo šių metų parama ligos atveju bus sugriežtinta ir ją gaus tie, kuriems ir buvo numatyta. Tik – dviejų metų laikotarpyje sunkios ligos ištiktiems. Ir reikės pagrįsti išlaidas.

„Ar tai už gydymą, ar už brangius vaistus, kurie nėra kompensuojami, ar tai būtų reabilitacinės paslaugos, mokamos konsultacijos ar kraujo tyrimai. Pateikus mums patvirtinančius dokumentus, žmogui patirtos išlaidos bus apmokamos“, – informavo apie pokyčius L. Šukienė.

Pernai vienkartinę pašalpą dėl ligos gavo daugiau kaip 3 tūkstančiai panevėžiečių. Užpernai buvo 500 mažiau.

Papildomoms išmokoms Vyriausybė numatė skirti 93,3 mln. eurų.

Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, pakeitimai buvo suderinti dar iki teikiant patikslintą biudžeto projektą, todėl Seimui jį galutinai patvirtinus Vyriausybė turi pritarti naujiems išmokų dydžiams.

„Šitą klausimą jau esame aptarę, tie dydžiai buvo suplanuoti dar Seimui teiktame biudžete, o kadangi Seimas jį jau yra priėmęs, tai reikėtų galutinai juos patvirtinti, kad institucijos galėtų padaryti perskaičiavimus ir jie įsigaliotų nuo birželio 1 dienos“, – Vyriausybės posėdyje sakė premjerė.

Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, padidintos išmokos leis socialiai pažeidžiamiausiems žmonėms lengviau išgyventi augant infliacijai. 

„Šie dydžiai buvo sparčiau indeksuoti ir nuo sausio 1 dienos atskiru Vyriausybės nutarimu, tai dabar tęsdami toliau siekį amortizuoti infliacijos pasekmes ir apsaugoti pažeidžiamiausias asmenų grupes nuo birželio 1 dienos patvirtinsime keturių išmokų didėjimą“, – posėdyje teigė M. Navickienė. 

Bazinė socialinė išmoka (BSI) didinama keturiais eurais iki 46 eurų, šalpos pensijų bazė (ŠPB) – 23 eurais iki 173 eurų, tikslinių kompensacijų bazė (TKB) – dvylika eurų iki 138 eurų, o valstybės remiamų pajamų (VRP) dydis – aštuoniolika eurų iki 147 eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) teigia, kad padidėjus šalpos pensijų bazei, šalpos išmokos, priklausomai nuo jų rūšies ir gavėjų kategorijos, padidės 11,5–51,75 euro. Mažiausiai didės šalpos našlaičių pensija, labiausiai – šalpos neįgalumo pensija asmenims, netekusiems 100 proc. darbingumo iki 24 metų amžiaus.

SADM nurodo, kad padidinus bazinę socialinę išmoką, padidės nuo jos priklausančių išmokų dydžiai: pavyzdžiui, vaiko pinigai didės iki 80,5 euro, o  išmoka vaikui daugiavaikėms ir nepasiturinčioms ar neįgalų vaiką auginančioms šeimoms – iki 127,88 euro. 

Padidėjus tikslinių kompensacijų bazei, priklausomai nuo specialiųjų nuolatinės slaugos ar priežiūros poreikių, šios kompensacijos didės 7,2– 31,2 euro.

Padidinus valstybės remiamas pajamas, vidutinis socialinės pašalpos dydis augs 109–125 eurais.

Pokyčiams reikės 93,3 mln. eurų iš valstybės biudžeto: BSI didinti – apie 39 mln. eurų, ŠPB – 13,8 mln. eurų, TKB – 10,2 mln. eurų, VRP – 30,3 mln. eurų, iš jų 26 mln. eurų bus paskirstyta savivaldybėms kaip dotacija.

Su BSI susijusias išmokas ir paramą gauna apie 600 tūkst., šalpos išmokas – apie 60 tūkst. asmenų. Tikslines kompensacijas – apie 92 tūkst. žmonių, kuriems nustatyti specialieji poreikiai.

SADM teigimu, senatvės pensijos didės 5 proc. (tam skirta 67,7 mln. eurų): vidutiniškai 25 eurais iki 510 eurų būtinąjį stažą turintiems senjorams, vidutinė pensija – apie 22 eurais iki 482 eurų.

Vidutinės netekto darbingumo pensijos, priklausomai nuo jo lygio, didės nuo 10 iki 21 euro. Bazinė pensija sieks 225,8 euro, o pensijų apskaitos vieneto vertė – 4,94 euro.

Dairosi į Estiją

Užimtumo tarnyboje (UT) užsiregistravęs ir darbo nerandantis asmuo pašalpą gauna devynis mėnesius. Tačiau šis laikotarpis gali sutrumpėti.

Pagal planuojamą UT reformą, šešis mėnesius darbo nerandantis asmuo teisę į pašalpą prarastų ir vietoje pašalpos turėtų imtis darbo.

„Estijoje, pavyzdžiui, terminas yra penki mėnesiai ir nuo šešto mėnesio žmogus turėtų priimti bet kokį darbą“, – pabrėžia socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.

Estijoje, pavyzdžiui, terminas yra penki mėnesiai ir nuo šešto mėnesio žmogus turėtų priimti bet kokį darbą.

Tikimasi, kad reforma padės išsiaiškinti, kurie dirbti tingi, o kurie neranda darbo dėl objektyvių priežasčių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pabrėžia, kad bedarbio statuso netekęs žmogus vis tiek bus draudžiamas sveikatos draudimu valstybės lėšomis.

„Sodros“ atstovė Malgožata Kozič „Kauno dieną“ informavo, kad šiuo metu vidutinės nedarbo išmokos dydis yra apie 355 eurai.

Nedarbo išmoka mokama devynis mėnesius, tačiau jos suma kas tris mėnesius keičiasi.

„Pavyzdžiui, jei vidutinės darbo netekusio žmogaus mėnesio draudžiamosios pajamos siekė 800 eurų, pirmuosius tris mėnesius toks žmogus gautų 459 eurų dydžio nedarbo išmoką, nuo 4 iki 6 mėnesio – 397 eurų dydžio išmoką, o paskutinius tris mėnesius – 335 eurų išmoką, – sakė M.Kozič.

Be plataus pasirinkimo

Pagal planuojamas reformas Kaune ir rajone dalies pašalpų netektų ir į darbo rinką kone privalomai įsilietų 12 534 darbo neturintys asmenys. Jiems tektų sutikti su bet kokiu darbo pasiūlymu.

Kokia dalis į darbą brukte brukamų bedarbių galėtų tikėtis lūkesčius ir patirtį atitinkančio darbo?

Plataus pasirinkimo nebūtų. UT atstovė Milda Jankauskienė sakė, kad darbo ieškančių asmenų įsidarbinimo galimybėms ir lūkesčiams konkretizuoti naudojamas vadinamasis Įsidarbinimo galimybių barometras.

„Barometras – tai artimiausių metų prognozė 155 profesijų atstovams. Specialistų ir vadovų bei kvalifikuotų darbininkų ir paslaugų darbuotojų grupėse nurodomos profesijos, kurioms prognozuojamos vidutinės, aukštesnės nei vidutinės ir žemesnės nei vidutinės įsidarbinimo galimybės šalies darbo rinkoje. Numatyta, kad šiais metais darbo rinkoje didelis poreikis bus pardavimo vadovų ir vadybininkų, gydytojų, slaugos specialistų, mokytojų, specialiųjų poreikių mokinių mokytojų, psichologų, mechanikos inžinierių, statybos inžinierių, elektros inžinierių, statybos vadovų. Darbininkiškų profesijų grupėje paklausūs bus statybininkai, medienos, metalo apdirbimo staklių derintojai ir operatoriai, vamzdynų montuotojai, betonuotojai, mūrininkai, elektromechanikai, elektromonteriai, statybininkai montuotojai, žemės darbų ir mašinų operatoriai, – vardijo M.Jankauskienė.

Nori įvairių naudų

– Pranešama, kad ilgalaikių bedarbių skaičius didėja. Kokios yra tokių tendencijų priežastys? – „Kauno diena“ paklausė UT atstovės M.Jankauskienės.

Pagrindinės priežastys, dėl kurių atsisakoma darbo pasiūlymų, – per mažas darbo užmokestis ir nepatogus susisiekimas su darboviete.

– Pandemija iš esmės koregavo darbo rinką. Pandemijos laikotarpiu daugiausia darbo neteko žmonės, dirbę paslaugų sektoriuje ir veiklose, kurios buvo apribotos. Prastovose užstrigę darbuotojai, savarankiškai dirbantys asmenys, negalėję savo veiklų tęsti dėl apribojimų, persvarstė savo karjeros tolesnes galimybes. Kai kurie nusprendė nebegrįžti į buvusias darbo vietas dėl per mažo atlyginimo, jiems netinkančių darbo sąlygų. Padaugėjo nedirbančių vyresnio amžiaus asmenų – lapkričio 1 d. šalyje tokių buvo 78 tūkst. Kas antras iš jų – ilgalaikis bedarbis. Sparčiai keičiasi ir darbo ieškančiųjų lūkesčiai. UT užsiregistravę asmenys tampa išrankesni – ilgiau svarsto darbo pasiūlymus. Pagrindinės priežastys, dėl kurių atsisakoma darbo pasiūlymų – per mažas darbo užmokestis ir nepatogus susisiekimas su darboviete. Nemenkai daliai potencialių darbuotojų yra svarbūs darbdavių siūlomi motyvaciniai naudų paketai – mokymai, kvalifikacijos kėlimo kursai, lankstūs darbo grafikai.

– Reformos planuotojai pabrėžia, kad darbo pasiūlymus atmetantis asmuo po šešių mėnesių bus išbrauktas iš darbo ieškančiųjų sąrašo – neteks bedarbio statuso. Ar dabartiniai teisės aktai leidžia išbraukti iš bedarbių sąrašo, jei asmuo atsisako visų UT pasiūlymų dėl darbo?

– Pagal Užimtumo įstatymą pasiūlymai įsidarbinti yra teikiami atsižvelgiant į šiuos požymius. Pirma, pasiūlymas turi atitikti darbo ieškančio asmens kvalifikaciją ir kompetenciją ar turimą darbo patirtį. Antra, negauta oficialios informacijos apie su asmens sveikata ar su kitomis aplinkybėmis susijusius apribojimus dirbti siūlomą darbą. Trečioji sąlyga – jei kelionės išlaidos, apskaičiuojamos pagal atstumą nuo bedarbio gyvenamosios vietos iki darbo vietos, nesudaro daugiau kaip 15 proc. siūlomos darbo vietos aprašyme nurodyto mėnesinio darbo užmokesčio.

Bedarbio statuso panaikinimą be teisės šešis mėnesius registruotis UŽT reglamentuoja Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymas.

Bedarbio statusas panaikinamas atsisakius tinkamo darbo, atsisakius sudaryti individualų užimtumo veiklos planą, be svarbių priežasčių neatvykus į UŽT. Visos sąlygos išdėstytos Užimtumo įstatymo 24 straipsnio ketvirtos dalies 5–9 punktuose.

– Ar Kaune yra atvejų, kai asmeniui atimamas bedarbio statusas? Kokios dažniausiai būna tokio sprendimo priežastys?

– Šių metų sausio–spalio mėnesiais 600 asmenų neteko bedarbio statuso dėl registravimosi Užimtumo tarnyboje reikalavimų pažeidimų.

– Ko asmuo netenka praradęs bedarbio statusą?

– Prarandama teisė gauti socialines garantijas – privalomąjį sveikatos draudimą, socialines išmokas. Jeigu yra paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka, nutraukiamas ir jos skyrimas.

Ir kritikuoja, ir giria

Planuojamą UT reformą kritikuojančios profsąjungos perspėja, kad bus skriaudžiami tie, kurie dirbo, mokėjo mokesčius, nes jiems priklauso devynių mėnesių nedarbo išmoka. Be to, rasti norimą darbą gali užtrukti ilgiau nei pusę metų.

Profsąjungoms nerimą kelia ir tai, kaip bus sprendžiama, koks darbas yra tinkamas. „Abejonių kelia pats tinkamo darbo apibrėžimas, kai tau duodama tik 60 proc. tavo buvusio atlyginimo. Tokios priemonės, toks jausmas, yra nukreiptos būtent į tuos darbuotojus, kurie aktyviai ieškosi darbo, kurie mokėjo mokesčius ir tikisi užklupus bėdai gauti tam tikrą pagalbą ir paramą“, – svarstė Profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė.

I.Ruginienei neramu, kaip bus sprendžiama, koks darbas yra tinkamas. (J. Elinsko/„BNS Foto“ nuotr.)

Ekonomistas Jonas Lazutka reformą vertina teigiamai. Sako, jau seniai reikėjo atskirti, kas yra bedarbiai, o kas – nepasirengę dirbti.

„Gali turėti mažą vaiką, bet nerasti darželio. Ypač kur nors provincijoje. Gali būti, kad bedarbio statusą turintis asmuo slaugo savo šeimos narį, tarkime, seną mamą arba tėvą. Gali būti, kad tiesiog neturi transporto nuvažiuoti iki darbo vietos. Gali būti taip pat, kad neieško darbo, nes turi labai daug įvairiausių įsiskolinimų“, – atkreipė dėmesį ekonomistas.

Ekonomistas J.Lazutka reformą vertina teigiamai, nes seniai reikėjo atskirti, kas yra bedarbiai, o kas – nepasirengę dirbti. (V. Balkūno/„BNS Foto“ nuotr.)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo padėti tokiems žmonėms didesne parama mobilumui, psichologo, vaikų priežiūros ir kitomis reikalingomis paslaugomis.

Balandžio 15 dieną 48 metų vyras kreipėsi į Klaipėdos miesto policijos komisariatą ir pranešė, kad kažkas be jo žinios pašte paėmė jo pašalpą.

Pasirodo, tą pačią dieną nuėjęs į pašto skyrių Taikos prospekte pareiškėjas sužinojo, kad jo 89 eurų pašalpa jau paimta prieš porą dienų.

Tai padaręs žmogus, savininkui nežinant, paėmė jo asmens tapatybės kortelę ir taip gavo svetimus pinigus.

Pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl svetimo dokumento panaudojimo. Už šį nusikaltimą įstatymas numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki šešerių metų.

Pareigūnai dar tikslins pareiškime nurodytas aplinkybes.

Klaipėdos miesto savivaldybė, siekdama palengvinti dėl COVID-19 infekcijos plitimo nuo spalio 28 d. paskelbto karantino sukeltas nepalankias ekonomines ir finansines pasekmes, socialinę pašalpą gaunantiems Klaipėdos miesto gyventojams gruodžio mėnesį skirs vienkartinę materialinę paramą – 137,50 eurų vienam asmeniui.

Parama klaipėdiečiams, už spalio arba lapkričio mėnesius gavusiems socialinę pašalpą, bus skirta gruodžio mėnesį ir išmokama tokia pačia tvarka, kuria asmeniui (bendrai gyvenantiems asmenims) yra (buvo) mokama socialinė pašalpa. Socialinės pašalpos gavėjams dėl šios paramos atskiro prašymo teikti nereikia.

„Vienkartinę piniginę išmoką apsispręsta skirti socialiai bene jautriausiai daliai klaipėdiečių, tikintis, kad jiems ši parama ypač svarbi ir reikalinga. Tikimės, kad šie pinigai nors šiek tiek palengvins miestiečių rūpesčių naštą, juolab, kad artėja šventinis laikotarpis, o kartu su juo įprastai atsiranda papildomų išlaidų“, – sakė Klaipėdos miesto savivaldybės vyriausiasis patarėjas Deividas Petrolevičius.

Papildomi pinigai socialines pašalpas gaunantiems klaipėdiečiams skiriami iš valstybės biudžeto lėšų, vadovaujantis lapkričio 19 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl materialinės paramos nukentėjus dėl savivaldybės, valstybės lygio paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) ekstremalaus įvykio padarinių“, atsižvelgiant į Materialinės paramos teikimo komisijos siūlymą.

Vokietijos įdarbinimo agentūros duomenimis, rugpjūtį 74,9 proc. darbingo amžiaus imigrantų iš Sirijos gavo nedarbo išmokas.

Birželį sirų imigrantų nedarbo lygis sudarė 44,2 proc. – 5 proc. punktais mažiau nei tuo pat metu pernai.

Nedarbo lygis skaičiuojamas neįtraukiant imigrantų, kurie šiuo metu vaikšto į kalbos ar integracijos kursus. Bedarbio pašalpas taip pat gauna tie, kurių atlyginimai neleidžia jiems užsitikrinti bazinio pragyvenimo lygio.

Vos atvykę į Vokietiją, prieglobsčio prašantys sirai gauna pinigų iš valstybės kaip pabėgėliai. Kadangi jų prieglobsčio prašymai yra išnagrinėjami kur kas sparčiau nei atvykėlių iš kitų šalių, būtent sirai greičiau patenka į darbo rinką, taigi – gali gauti ir nedarbo išmoką.

Palyginimui – 43 proc. darbingo amžiaus imigrantų iš Afganistano Vokietijoje gauna bedarbio pašalpą. Afganų nedarbo lygis gegužę sudarė 26 proc.

Ekspertų teigimu, kadangi afganai turi mažiau galimybių gauti pabėgėlio statusą nei sirai, jiems nesuteikiama galimybė dalyvauti valstybės finansuojamuose kalbos ar integracijos kursuose.

Vokietijoje tuo pačiu metu vokiečių nedarbo lygis siekė 4,7 proc., o visų užsieniečių – 12,7 proc.

Panaikinta minimali alga ir labai supaprastinta darbuotojų atleidimas – tokią ateitį prognozuoja Pasaulio bankas, praneša LNK.

Viskas tik dėl to, kad didelę dalį darbininkų pakeis dirbtinis intelektas ir robotai. 

„Tie reguliavimai dėl minimumo yra toms įmonėms, kurioms sunkiau sekasi. Iš tikrųjų, visi turime siekti, kad toje įmonėje būtų geros sąlygos, kad mes sugebėtume pritraukti darbuotoją ir jį išlaikyti“, – sako verslininkas Vladas lašas.

Sociologas Romas Lazutka kaip vieną iš naujų socialinių garantijų įvardija vadinamąjį piliečio atlyginimą, kai žmogus gautų tam tikrus pinigus, todėl, kad jis yra šalies pilietis. Tiesa, gyventi vien iš tokios pašalpos būtų pavojinga tiek valstybei, tiek pačiam žmogui.

Šis sprendimas atrodo labai netikėtas, nes chunta viešai smerkė savo nuverstos civilinės vyriausybės subsidijas.

Buvusiai premjerei Yingluck Shinawatrai (Jinglak Činavatai), kurios demokratiškai išrinkta administracija buvo nuversta per 2014 metų perversmą, dabar gresia iki 10 metų kalėjimo dėl dosnių subsidijų ryžiais neturtingiems kaimo gyventojams.

Užėmęs valdžią chuntos lyderis Prayutas Chan-O-Cha (Prajutas Čan-O-Ča) kritikavo šią ryžių augintojų rėmimo schemą, kuri Tailandui atsieidavo milijardus eurų, ir žadėjo padaryti galą Tailando „populistinių“ vyriausybinių subsidijų kultūrai.

Tačiau pametėjęs dar vieną dovanėlę pinigų vis labiau stokojančiai visuomenei, Prayutas Chan-O-Cha sakė, kad kitą mėnesį bus pradėtos mokėti piniginės pašalpos, kurioms skiriama 337 mln. eurų.

„Šia priemone siekiama padėti mažas pajamas gaunantiems žmonėms“, – žurnalistams sakė jis ir pridūrė, kad šis žingsnis bus „stimulas ekonomikai, paskatinsiantis vartojimą“.

Uždirbantys mažiau nei 30 tūkst. batų (796 eurus) per metus gaus vienkartines 3 tūkst. batų išmokas, gaunantys 30–100 tūkst. batų metines pajamas – 1,5 tūkst. batų išmokas.

Ūkininkai į šiuos sąrašus neįtraukiami, nes jau gavo finansinę pagalbą, pridūrė Prayutas Chan-O-Cha.

Kariškiai slopino opoziciją jo valdymui suvaržydami teises, bet pasiekti ekonominę sėkmę buvo nelengva.

Nors po perversmo ekonomika ūgtelėjo ir šiemet prognozuojamas 3,2 proc. augimas, didelis namų ūkių įsiskolinimas, mažėjantys eksportas ir užsienio investicijos, mažas vartotojų pasitikėjimas trukdo šaliai, kuri kažkada buvo tarp stipriausių regiono ekonomikų.

Ūkininkai, ypač didžiuliuose ryžių ir kaučiuko sektoriuose, šiemet labai nukentėjo dėl mažų produkcijos kainų.

Ekonominiai sunkumai privertė chuntą griebtis populistinės taktikos, nors kariškiai žadėjo padaryti jai galą.

Anksčiau šį mėnesį chunta pritarė mažiausiai 1,22 mlrd. eurų subsidijų paketui ūkininkams, kurie sutinka atidėti savo javų pardavimą, kad rinkoje nesusidarytų perteklius.

Ryžiai Tailande yra pagrindinis maisto produktas ir vienas pagrindinių žemės ūkio eksporto prekių. Ryžiai taip pat turi didelę politinę reikšmę, nes ūkininkai yra chuntos slopinamo judėjimo už demokratiją pagrindiniai šalininkai.