Konfliktas, kurį išprovokavo „Hamas“ inicijuoti spalio 7-osios išpuoliai prieš Izraelį, per kuriuos, izraeliečių duomenimis, žuvo 1 200 žmonių ir į Gazos Ruožą buvo išvežta apie 240 įkaitų, tęsiasi jau trečią mėnesį. Izraelis davė nuožmų atsaką, kuris, pasak „Hamas“ kontroliuojamos Sveikatos ministerijos, Gazos Ruože iki šiol pareikalavo daugiau kaip 18 400 gyvybių.

Jungtinės Tautos (JT) skaičiuoja, kad dėl karo buvo perkelta 1,9 mln. iš 2,4 mln. Gazos Ruožo gyventojų, Izraeliui pradėjus bombardavimo iš oro kampaniją ir sausumos invaziją, kuria siekiama sunaikinti „Hamas“.

Be žmogiškosios kainos Izraelio ir „Hamas“ konfliktas taip pat „smarkiai paveikė palestiniečių ekonomiką“, antradienį paskelbtame pranešime pareiškė PB.

Palestiniečių Centrinio statistikos biuro duomenimis, Gazos Ruožo indėlis į bendrą palestiniečių ekonomiką, kuri dar apima Vakarų Krantą, praėjusiais metais jau susitraukė iki vos 17 proc., palyginti su maždaug 36 proc. 2005 m.

Nuožmus Izraelio atsakas į spalio 7-osios „Hamas“ atakas, taip pat Izraelio sienų uždarymas palestiniečiams darbuotojams iš Gazos Ruožo ir Vakarų Kranto, tikėtina, smarkiai paveiks palestiniečių ekonomiką, nurodė PB.

Nepaisant nedidelio Gazos Ruožos ekonominio indėlio, PB dabar prognozuoja, kad bendra palestiniečių ekonomika šiais metais susitrauks 3,7 proc., kai prieš karą buvo numatomas 3,2 proc. augimas.

Manoma, kad kitais metais situacija bus dar blogesnė.

Nors PB anksčiau numatė, kad 2024 m. augimas sieks 3 proc., Bankas šiuo metu prognozuoja, jog bus užfiksuotas 6 proc. prilygstantis susitraukimas, darant prielaidą, kad konflikto intensyvumas kitais metais sumažės.

Jei karas tęsis, ekonominiai padariniai gali būti dar rimtesni.

Reaguodamas į tai, PB paskelbė apie 35 mln. JAV dolerių (32,4 mln. eurų) paramos paketą, skirtą patenkinti būtiniausius medicininius Gazos Ruožo gyventojų poreikius. Šis paketas, kuriam dar reikalingas valdybos pritariamasis žodis, padėtų suteikti „skubią pagalbą paveiktiems Gazos žmonėms“, nurodė PB.

Kalbėdamas Saudo Arabijoje rengiamoje investuotojų konferencijoje, A. Banga nurodė manantis, kad pastarųjų įvykių Izraelyje ir Gazos Ruože kontekste „poveikis ekonomikos vystymuisi yra dar rimtesnis“. „Manau, kad esame atsidūrę labai pavojingoje situacijoje“, – tvirtino PB vadovas.

Teroristinės grupuotės „Hamas“ smogikai spalio 7 dieną įsiveržė į Izraelį iš Gazos Ruožo ir, anot Izraelio pareigūnų, pražudė mažiausiai 1,4 tūkst. žmonių, o dar daugiau nei 200 paėmė įkaitais. Izraelis į tai reagavo atsakomaisiais smūgiais Gazos Ruožui, per kuriuos, vietos institucijų skaičiavimu, žuvo virš 5 tūkst. palestiniečių.

A. Banga tarptautinei finansų institucijai pradės vadovauti svarbiu metu, kai reikia neatidėliotinai spręsti šių laikų iššūkius, įskaitant klimato kaitą.

„Valdyba tikisi, kad kartu su A. Banga dirbsime Pasaulio banko grupės evoliucijos procese“, – rašoma banko pareiškime, paskelbtame netrukus po to, kai valdyba nubalsavo patvirtinti jo vadovavimą penkerių metų kadencijai. Šias pareigas jis perims iš Davido Malpasso (Deivido Malpaso) birželio 2 dieną.

Pasaulio bankas teigė, kad tikisi bendradarbiauti su A. Banga dėl jo „užmojų ir pastangų spręsti sunkiausius besivystančių šalių raidos iššūkius“.

A. Banga buvo vienintelis kandidatas į šį postą. Jį pasiūlė JAV.

A. Banga pradės eiti naujas pareigas birželio 2 dieną ir pakeis D. Malpassą, kuris paskelbė apie ketinimą pasitraukti iš posto beveik metais anksčiau termino, nes buvo kritikuojamas dėl savo pozicijos klimato klausimais.

Prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) savo pareiškime teigė, kad A. Banga „padės vadovauti institucijai, kuri vystosi ir plečiasi, kad galėtų spręsti pasaulinius iššūkius, tiesiogiai susijusius su jos pagrindine misija – skurdo mažinimu, įskaitant klimato kaitą“.

A. Banga pradės eiti naujas pareigas sunkiu pasaulio ekonomikai laikotarpiu, kai lėtėja pasaulio ekonomikos augimas ir daugelyje didžiųjų šalių taikomos didelės palūkanų normos.

Praėjusį mėnesį Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristalina Georgieva teigė, kad mažas pajamas gaunančios šalys patirs dvigubą sukrėtimą dėl didesnių skolinimosi išlaidų ir dėl sunkių ekonominių sąlygų sumažėjusios jų eksporto paklausos, ir pridūrė, kad tai gali paskatinti skurdą ir badą.

A. Banga perima banko valdymą netrukus po to, kai šalys narės patvirtino priemones, pagal kurias per ateinantį dešimtmetį bankui bus suteikta 50 mlrd. dolerių (45,6 mlrd. eurų) paskolų – tai buvo pagrindinis kadenciją baigiančio vadovo D. Malpaso tikslas.

Banko skaičiavimais, per ateinančius septynerius metus besivystančioms šalims kasmet reikės 2,4 trilijono JAV dolerių (2,19 trilijono eurų) vien tam, kad būtų galima padengti klimato kaitos, konfliktų ir pandemijos išlaidas.

Nors planams reformuoti banką buvo iš esmės pritarta, kai kurios šalys išreiškė susirūpinimą, kad dėl naujų tikslų į antrą planą gali būti nustumti neatidėliotini besivystančių šalių narių poreikiai.

„Pasaulio banko sukurtas naujas instrumentas yra svarbus įrankis telkiant donorų paramą pirmiems platesnio masto Ukrainos atstatymo projektams, taip pat remiant ir karo paveiktos Moldovos atsparumą bei vystymąsi. Lietuva, toliau nuosekliai remdama Ukrainą, per šią priemonę skirs 10 milijonų eurų, kurie Pasaulio banko dėka bus multiplikuoti iki 30 milijonų eurų paramos kritinės infrastruktūros atstatymui“, – Finansų ministerijos pranešime cituojama Vašingtone viešinti ministrė Gintarė Skaistė.

Pasak jos, nauja priemonė leis mobilizuoti papildomas lėšas Ukrainos atstatymo projektams bei skiriant resursus su neigiamomis karo pasekmėmis susiduriančiai Moldovai.

Negalime palikti Ukrainos vienos, todėl Lietuva ir toliau rems šalį tiek per Europos Sąjungos ir tarptautinius formatus, tiek ir dvišaliu pagrindu.

Ministerija pranešė, jog Vašingtone Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko pavasario susitikimų metu G. Skaistė taip pat susitiko su Ukrainos finansų ministru Serhijumi Marčenko, su kuriuo aptarė ekonominę padėtį šioje šalyje bei jai šiais ir kitais metais reikalingą finansinę tarptautinės bendruomenės paramą.

„Negalime palikti Ukrainos vienos, todėl Lietuva ir toliau rems šalį tiek per Europos Sąjungos ir tarptautinius formatus, tiek ir dvišaliu pagrindu. Taip pat toliau telksime Vakarų partnerių paramą Rusijos užšaldyto turto panaudojimui Ukrainos poreikiams ir sankcijų plėtrą Rusijai ir Baltarusijai“, – teigė G. Skaistė.

Iki šiol Lietuva yra skyrusi per 900 mln. eurų humanitarinės, finansinės ir karinės pagalbos, kuri sudaro 1,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). 

Remiantis naujausiu Pasaulio banko vertinimu, bendra Ukrainos rekonstrukcijos ir atkūrimo kaina siekia per 411 mlrd. JAV dolerių.

Ukrainos vyriausybės, Pasaulio banko, Europos Komisijos ir Jungtinių Tautų bendrai atliktame vertinime taip pat prognozuojama, kad 2023 metais Ukrainai prireiks „14 mlrd. dolerių (12,98 mlrd. eurų) svarbiausioms ir prioritetinėms atstatymo ir atkūrimo investicijoms“.

Remiantis vertinimu, šiems poreikiams patenkinti reikės 11 mlrd. JAV dolerių (10,2 mlrd. eurų) daugiau lėšų, nei Ukrainos vyriausybė numatė savo 2023 metų biudžete.

2022 metų vasario pabaigoje Rusijai įsiveržus į Ukrainą, milijonai žmonių buvo priversti palikti savo namus, o dėl karo padarinių pasaulinės maisto ir energijos kainos šoktelėjo.

„Energetikos infrastruktūra, būstas, ypatingos svarbos infrastruktūra, ekonomika ir humanitarinis išminavimas yra penki mūsų šių metų prioritetai“, – sakoma Ukrainos ministro pirmininko Denyso Šmyhalio pareiškime.

Jis pridūrė, kad dalis atstatymo darbų jau atlikta.

Tačiau D. Šmyhalis įspėjo, kad „šiuo metu į žalos dydį ir atkūrimo poreikius neįtraukti duomenys apie okupuotose teritorijose prarastą infrastruktūrą, būstus ir įmones“.

Kai Ukrainos pajėgos jas išlaisvins, valdžios institucijos pradės atkūrimo darbus šiose teritorijose, sakė jis.

Be to, PB pataria Vyriausybei mažinti PVM atotrūkį – skirtumą tarp įplaukų, kurias valstybė galėtų surinkti, jei nebūtų šešėlio, lengvatų ir įstatymų pažeidimų, bei faktinių įplaukų, banko ekspertai taip pat kritikuoja lengvatinį pelno mokesčio tarifą.

„Visų pajamų, išskyrus dividendus, apmokestinimas ir progresyvus mokesčių taikymas pagal gaunamas pajamas – toks yra mūsų pasiūlymas“, – antradienį Vilniuje pristatydama PB rekomendacijas dėl pajamų ir pelno mokesčių reformos sakė PB makroekonominės ir fiskalinės politikos vadovė Europai ir Centrinei Azijai Jasmin Chakeri (Džezmina Čekeri).

Pasak PB mokesčių eksperto Munawero Khwajos (Munavero Kvajos), Lietuvoje gyventojų pajamų apmokestinimas priklauso nuo to, pagal kokią veiklos formą dirba žmogus. Eksperto nuomone, žmonės, gaunantys tas pačias pajamas iš skirtingų veiklų, turėtų būti apmokestinami vienodai.

„Pajamos, nepriklausomai, iš kokios veiklos jos buvo gautos, turi būti apmokestinamos vienodai. Juk parduotuvėje perkant duoną nesvarstome, ar ją pirksime iš pajamų, gautų pagal darbo sutartį, ar pagal individualios veiklos pažymėjimą. (...) Turi būti visų pajamų integracija, išskyrus dividendus, o pajamoms taikomi progresiniai mokesčiai“, – antradienį žurnalistams sakė M. Khwaja.

Anot jos, šiuo metu Lietuvos mokesčių sistema neskatina ekonomikos augimo bei neleidžia sunykti šešėliui.

„Lietuvos šešėlinė ekonomika pagal Europos Sąjungos standartus vis dar išlieka labai didelė, o, pavyzdžiui, PVM mokesčio surinkimas yra apie 15 proc. mažesnis nei Bendrijos vidurkis“, – teigė PB atstovė.

Anot mokesčių eksperto M. Khwajos, Lietuva turėtų mažinti PVM atotrūkį, nes pagal šį rodiklį valstybė yra trečia tarp paskutinių ES.

„Jūsų PVM atotrūkis yra milžiniškas – daugiau nei dvigubai didesnis nei ES vidurkis. Jei PVM atotrūkio vidurkis tarp ES šalių yra 10 proc., tai Lietuvoje jis siekia 25 proc. Didesnį PVM atotrūkį turi tik Italija ir Graikija, o jūs tikrai nenorite eiti ta linkme“, – sakė M. Khwaja.

Pasak J. Chakeri, nepaisant modernios Lietuvos ekonomikos šalies mokesčių sistema tebėra archaiška.

„Lietuvos ekonomika yra šiuolaikiška, tuo metu šalies mokesčių sistema yra vis dar užstrigusi vadinamajame pereinamame laikotarpyje tarp planinės ir laisvos rinkos ekonomikų (...). Todėl, pavyzdžiui, Lietuvoje architektas šiuo metu mokesčių sumoka mažiau nei autobuso vairuotojas“, – pridūrė PB ekspertė.

Jos teigimu, siekdama permainų šioje srityje Vyriausybė galėtų pasinaudoti PB ekspertų sukurtais bent keliais apmokestinimo modeliais. Je sukurti panaudojus beveik 1,5 mln. Lietuvos gyventojų mokesčių deklaracijas.

PB atstovai taip pat kritikavo lengvatinį pelno mokesčio tarifą smulkioms įmonėms (5 proc., jei pajamos neviršija 300 tūkst. eurų). Pasak ekspertų, tokia lengvata neskatina įmonių augti, stambėti, o kaip tik likti mažomis.

„Tokios smulkios įmonės nusprendžia verčiau likti žemiau šio pajamų slenksčio, nes pagal mūsų kelerių metų analizę įmonės, kurios yra labai netoli tos ribos, stengiasi prie jos ir likti, tad jų augimas svyruoja apie nulį procentų“, – pristatyme kalbėjo PB ekonomistas Thiago De Gouvea Scotas de Arruda (Tiagas de Guvė Skotas dė Aruda).

Premjerės patarėjo Vaido Navicko teigimu, šiuo metu Finansų ministerija su koalicijos partneriais derina galimus mokesčių reformos planus, tačiau jis nesiryžo prognozuoti, kada jie galėtų būti pateikti.

„Viskas priklausys nuo politikų sutarimo, tačiau kuo ilgiau tempsime gumą, tuo brangiau mums tai kainuos“, – antradienį sakė V. Navickas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog PB rekomenduoja Lietuvai mažinti PVM atotrūkį (skirtumą tarp įplaukų, kurias valstybė galėtų surinkti, jei nebūtų šešėlio, lengvatų ir įstatymų pažeidimų, bei faktinių įplaukų) surinkti daugiau pelno mokesčio bei keisti gyventojų pajamų mokestį (GPM) siekiant mažinti nelygybę ir didinti jo surinkimą.

„Rekomendacijose kalbama apie PVM atotrūkio mažinimą, taip pat apie pelno mokesčio didesnį surinkimą, gyventojų pajamų mokesčio korekcijos, kurios galėtų būti kad nelygybė būtų mažesnė ir surinkimas – didesnis“, – antradienį žurnalistams Seime sakė finansų ministrė komentuodama PB rekomendacijas Lietuvai dėl pajamų ir pelno mokesčių reformos.

Ministrės teigimu, mokesčių reformos darbo grupė išanalizavo tokius mokestinius pakeitimus, tačiau kada būtų galima tikėtis pokyčių, kol kas neaišku.

G. Skaistė interviu portalui 15min.lt pirmadienį sakė, kad Vyriausybės žadėtos mokesčių reformos įstatymų paketas pasiekus politinį sutarimą su koalicijos partneriais galėtų į Seimą atkeliauti kitą pavasarį.

Anksčiau valdantieji tvirtino, kad galima mokesčių reforma turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip 2023 metų sausį. Tačiau šiemet vasarį pasidėjus karui Ukrainoje ir kilus energijos išteklių krizei mokesčių peržiūra buvo atidėta laukiant, kol situacija stabilizuosis.

„Buvo parengtas analitinis įrankis, kuris padės modeliuoti geriau mokestinius pakeitimus ir įvertinti pokyčių pasekmes, kurios būtų mūsų ekonomikai ir visuomenei. Tikrai tas įrankis prisidės prie kokybiškesnių mokestinių įstatymų rengimo“, – antradienį žurnalistams Seime sakė finansų ministrė komentuodama PB rekomendacijas Lietuvai dėl pajamų ir pelno mokesčių reformos.

„Rekomendacijose kalbama apie PVM atotrūkio mažinimą, taip pat apie pelno mokesčio didesnį surinkimą, gyventojų pajamų mokesčio korekcijos, kurios galėtų būti kad nelygybė būtų mažesnė ir surinkimas – didesnis“, – pridūrė ji.

Jos atstovė Hermantė Brandišauskaitė vėliau BNS patikslino, kad PVM atotrūkis reiškia skirtumą tarp įplaukų, kurias valstybė galėtų surinkti, jei nebūtų šešėlio, lengvatų ir įstatymų pažeidimų, bei faktinių įplaukų.

Ministrės teigimu, mokesčių reformos darbo grupė išanalizavo tokius mokestinius pakeitimus, tačiau kada būtų galima tikėtis pokyčių, kol kas neaišku.

„Atliepiant rekomendacijas, tam tikri pakeitimai Finansų ministerijoje yra parengti, pasiūlymų krepšelis pateiktas koalicijos partneriams svarstymui. Kai politinį sutarimą surasime, galėsime prie tų diskusijų grįžti ir Seime“, – sakė G. Skaistė.

Šiemet sausį-rugsėjį iš PVM valstybė gavo 4,376 mlrd. eurų pajamų – 6,2 proc. (254,6 mln. eurų) daugiau nei planuota, iš GPM – 3,6 mlrd. eurų, arba 8,1 proc. (141,1 mln. eurų) daugiau, iš pelno mokesčio – 1,284 mlrd. eurų, arba 10 proc. (116,4 mln. eurų) daugiau.

Kaip pranešė Finansų ministerija, anonsuota, Lietuva skirs papildomus 5 mln. eurų į PB naujai kuriamą Ukrainos išlaisvinimo, atsigavimo, rekonstrukcijos ir reformų patikos fondą (angl. Ukraine Relief, Recovery, Reconstruction and Reform Trust Fund, URTF), kuris skirtas šalies atstatymo darbams artimiausiu laikotarpiu.

„Siekiant, kad finansinė parama Ukrainą pasiektų kuo greičiau ir efektyviau, Lietuva skirs 5 milijonus eurų į naujai kuriamą Pasaulio banko instrumentą, kurio pagrindinis tikslas – prisidėti prie Ukrainos atstatymo tuose regionuose, kur kariniai veiksmai nebevyksta, jau artimiausiu laikotarpiu. Svarbu ir tai, kad atstatymas dalyje šalies prasideda jau dabar, nelaukiant karinių veiksmų pabaigos kitose zonose“, – teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Svarbu ir tai, kad atstatymas dalyje šalies prasideda jau dabar, nelaukiant karinių veiksmų pabaigos kitose zonose.

Pasak Finansų ministerijos, naujasis URTF apims pasiruošimą rekonstrukcijos projektų įgyvendinimui ir būtiniausių projektų šioje stadijoje įgyvendinimą – būtiniausios energetikos, transporto, socialinės infrastruktūros atkūrimą. Pasaulio bankas nurodo, kad į URTF dar šiais metais tikimasi pritraukti 100–200 mln. JAV dolerių, o po to – apie 1 mlrd. JAV dolerių kasmet. Prisidėjusios šalys donorės dalyvaus URTF fondo valdyme (Partnership Council), prižiūrės jo veiklą, teiks rekomendacijas dėl strategijos ir fondo veiklos.

Pranešime nurodoma, kad tai jau ne pirmoji Lietuvos finansinė pagalba Ukrainai per Pasaulio banko instrumentus. Dar pačioje Rusijos karo Ukrainoje pradžioje Lietuva atsiliepė į kvietimą prisijungti prie PB skubios pagalbos Ukrainai ir skyrė 5 milijonų eurų dotaciją į PB Patikos fondą, orientuotą į paramą Ukrainos ekonomikai.

Taip pat Lietuva per „Viešųjų išlaidų administracinių pajėgumų tęstinumui Ukrainoje“ (angl.  Public Expenditures for Administrative Capacity Endurance in Ukraine, PEACE) instrumentą skyrė 10 mln. eurų garantiją Pasaulio banko paskolai Ukrainai.

Šios lėšos padės Kyjivui apmokėti už paslaugas ir išmokėti pensijas, stengiantis sušvelninti Rusijos karinės invazijos poveikį, sakoma Pasaulio banko pranešime.

„Ši ekonominė pagalba kritiškai svarbi palaikant Ukrainos žmones, ginančius savo demokratiją nuo neišprovokuoto Rusijos agresyvaus karo“, – sakoma JAV iždo sekretorės Janet Yellen (Džanet Jelen) pranešime.

Vėliausia pagalbos išmoka, kurios didžioji dalis bus pervesta šį mėnesį, yra dalis 8,5 mlrd. dolerių (8,35 mlrd. eurų) JAV paramos paketo, „padedančio Ukrainos vyriausybei išlaikyti ligonines, mokyklas ir kitas kritiškai svarbias valstybės paslaugas Ukrainos žmonėms“.

Pasaulio bankas nurodė, kad lėšos pervedamos projektui „Viešosios išlaidos administracinių pajėgumų tvarumui Ukrainoje“ (Public Expenditures for Administrative Capacity Endurance in Ukraine, PEACE).

„Ukrainai reikia valstybinių paslaugų, įskaitant sveikatos apsaugą, švietimą ir socialinę apsaugą, kad būtų išvengta tolesnio gyvenimo sąlygų blogėjimo ir skurdo“, – sakė Pasaulio banko vadovas Davidas Malpassas (Deividas Malpasas).

Ukrainos biudžeto deficitas šiuo metu per mėnesį padidėja apie 5 mlrd. dolerių, Kyjivui neturint daug galimybių surinkti lėšų arba prieiti prie išorinių rinkų.

Rusijai vasario pabaigoje įsiveržus į kaimyninę šalį, Kyjivo sąjungininkės skubiai ėmė teikti pagalbą. Didysis septynetas ir Europos Sąjunga taip pat paskelbė skirsiantys Ukrainai dar 29,6 mlrd. dolerių (29,1 mlrd. eurų).