Tūkstančius žiūrovų pritraukusiame renginyje varžėsi virš 2,3 tūkst. sportininkų mėgėjų iš 26 pasaulio šalių, o jiems įteikta net 323 medalių komplektai, skelbia organizatoriai.

XI Pasaulio lietuvių sporto žaidynės startavo jau ketvirtadienio rytą, kuomet į kelionę aplink Lietuvą buvo išlydėti Jungtinės Karalystės lietuviai dviratininkai. Tos pačios dienos vakarą Druskininkuose surengta vakaronė su liaudies šokėjais, dainininkais, muzikantai ir žaidimais.

Penktadienį startavo ir daugybė kitų sporto rungčių, o taip pat įvyko oficiali renginio atidarymo ceremonija – surengta iškilminga dalyvių eisena su 250 metrų ilgio Lietuvos vėliava, trankus Vido Bareikio pasirodymas bei įteikti pirmieji sportininkų apdovanojimai.

Sekančią žaidynių dieną Druskininkuose vyko „Giunter Percussions“ koncertas, mokslinė konferencija, garbingų svečių iš Lietuvos šventinė vakarienė ir antroji apdovanojimų ceremonija, taip pat buvo pasiektas naujas Lietuvos atsispaudimų nuo žemės rekordas. Didžiojoje Britanijoje gyvenantis Rolandas Žukauskas per 3 val. atliko 3,5 tūkst. atsispaudimų, 480 pagerindamas ankstesnį rezultatą.

Paskutinę renginio dieną, be sporto rungčių ir trečiųjų apdovanojimų, vyko Pasaulio lietuvių sporto forumas ir iškilminga žaidynių uždarymo ceremonija su Justino Lapatinsko koncertu. Varžybų dalyviai teigė, kad šiemet kartelė iškelta labai aukštai ir akcentavo, jog būsimų žaidynių šeimininkė Palanga turės pasistengti ją išlaikyti.

„Viskas pavyko nuostabiai, o mano ir tų žmonių, su kuriais bendravau, nuomone šios žaidynės buvo geriausios istorijoje. Turėjome tūkstančius dalyvių ir žiūrovų, todėl Druskininkai šurmuliavo, vyravo puiki nuotaika, matėsi, kad pasaulio lietuviai yra išsiilgę Lietuvos ir puikiai leidžia laiką“, – teigė žaidynes organizavusios įmonės „Seven Live“ vadovas Tomas Inčikas.

Iš viso žaidynėse dalyvavo 2314 dalyvių iš 26 šalių. Daugiausiai dalyvių atvyko iš Jungtinės Karalystės (329 sportininkų) ir Jungtinių Amerikos Valstijų (238). Populiariausiu žaidynių sportu, kaip įprasta lietuvių tarpe, tapo krepšinis, kuriame dalyvavo 482 žaidėjai.

Ketverias dienas vykusio renginio metu sportininkams iš viso išdalinta net 323 medalių komplektai. 597 medalius iškovojo Lietuvos sportininkai, o antroje ir trečioje tituluočiausių vietose – 51 medalį laimėję Jungtinės Karalystės lietuviai bei 23 iškovoję Jungtinių Amerikos Valstijų sportininkai.

Pasaulio lietuvių sporto žaidynės stebino ne tik sportų ir dalyvių įvairove, bet ir sportininkų amžiumi – renginyje dalyvavo ir jauni, ir seni. Septynerių metų Jürgen iš Estijos, dalyvavusi šiaurietiškame ėjime, tapo jauniausia dalyve, tuo metu 87-erių metų Stanislovas iš Klausučių, žaidęs stalo tenisą – seniausiu.

„Labai džiaugiuosi būdamas tokios nuostabios komandos dalimi, kurios dėka visa tai tapo įmanoma. Turėjome vos tris mėnesius pasiruošti, kas turbūt įeitų į Gineso rekordų knygą, bet mes tai padarėm“, – pridūrė „Seven Live“ vadovas.

Jis kalbėjo penktadienį Druskininkuose prasidėjusių vienuoliktųjų Pasaulio lietuvių sporto žaidynių atidarymo ceremonijoje, pranešė Prezidentūra.

Prezidentas džiaugėsi, kad po pertraukos lietuviai iš viso pasaulio ir vėl susitiko šiose tradicija tapusiose žaidynėse. G. Nausėda yra šių žaidynių globėjas.

Šalies vadovas pabrėžė išeivijos vaidmenį, perduodant atkurtoje nepriklausomoje valstybėje gyvenusiems tautiečiams įvairių sporto šakų paslaptis.

„Noriu padėkoti mūsų stipriai išeivijai, kuri ilgus dešimtmečius rūpinosi, kad sportas mus telktų, vienytų, verstų širdis plakti vienu ritmu – dėl Lietuvos. Dėkoju tiems, kurie kūrė, saugojo ir puoselėjo gražias lietuvybės bei sporto tradicijas, kaip ir viltį, kad anksčiau ar vėliau vėl pavyks susirinkti laisvoje ir nepriklausomoje Lietuvoje“, – sakė G. Nausėda. 

Prezidentas pabrėžė, kad visi išeivijos lietuviai yra ir visada bus laukiami Lietuvoje, nes tai – ir jų kraštas.

Penktadienio vakarą sportininkai dalyvavo teatralizuotoje eisenoje „Aš – Lietuva“, joje buvo nešama 250 metrų ilgio Lietuvos vėliava. 20 val. prasidėjo iškilminga Pasaulio lietuvių sporto žaidynių atidarymo ceremonija. 

Į keturias dienas truksiančias žaidynes susirinko 2700 dalyvių iš 23 šalių. Daugiausiai dalyvių atvyko iš Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės, skelbė Švietimo, sporto ir mokslo ministerija.

„Lietuvių sporto žaidynės – ne tik sporto, bet ir mūsų vienybės, bendrystės šventė, ji sutelkia pasaulio lietuvius ir kelia pasididžiavimą mūsų Tėvyne“, – teigė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Anot ministerijos, Pasaulio lietuvių sporto žaidynės yra mėgėjų sporto renginys, kuriame gali varžytis tik neprofesionaliojo sporto atstovai. Šių metų žaidynės išsiskiria sporto rungčių įvairumu – sportininkai mėgėjai varžysis 29 rungtyse.

Žaidynių tikslas – skatinti pasaulio lietuvius įsitraukti į Lietuvos sporto gyvenimą, tęsti tautinio bendravimo, lietuvybės išsaugojimo tradicijas.

Ketvirtadienį Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas kartu su Pasaulio lietuvių sporto žaidynių organizatoriais ir dalyviais išlydėjo Jungtinės Karalystės dviratininkų komandą į kelionę aplink Lietuvą.

Liepos 16-ąją, šeštadienį, rengiama konferencija „Pasaulio lietuvių sporto istorija ir ateities vizija“. Paskutiniąją žaidynių dieną, sekmadienį, vyks Pasaulio lietuvių sporto forumas, po kurio prasidės sporto žaidynių uždarymo ceremonija. 

Lietuvių sporto žaidynės įprastai rengiamos kas ketverius metus ir turėjo vykti pernai, bet dėl pandemijos rengiamos po penkerių metų pertraukos.

Lietuvos tautine olimpiada vadintos žaidynės pirmą kartą surengtos 1938 metais Kaune, o vėliau dėl karo ir sovietinės okupacijos 4 dešimtmečius nebuvo rengiamos. Žaidynės atgaivintos 1978 metais Toronte (JAV), vėliau vyko Čikagoje ir Adelaidėje. Nuo 1991 metų rengiamos Lietuvoje.

XII Pasaulio lietuvių sporto žaidynės vyks 2025 metais Palangoje.

Kaip skelbia Prezidentūra, G. Nausėda vakare dalyvaus sporto žaidynių atidarymo ceremonijoje, kuri vyks kurorto Pramogų aikštėje. Prezidentas yra šių žaidynių globėjas.

Penktadienio vakarą sportininkai dalyvaus teatralizuotoje eisenoje „Aš – Lietuva“, kurioje neš 250 metrų ilgio Lietuvos vėliavą. 20 val. prasidės iškilminga XI Pasaulio lietuvių sporto žaidynių atidarymo ceremonija.

Į keturias dienas truksiančias žaidynes susirinko 2700 dalyvių iš 23 šalių. Daugiausiai dalyvių atvyko iš Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės, skelbė Švietimo, sporto ir mokslo ministerija.

„Lietuvių sporto žaidynės – ne tik sporto, bet ir mūsų vienybės, bendrystės šventė, ji sutelkia pasaulio lietuvius ir kelia pasididžiavimą mūsų Tėvyne“, – teigė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Anot ministerijos, Pasaulio lietuvių sporto žaidynės yra mėgėjų sporto renginys, kuriame gali varžytis tik neprofesionaliojo sporto atstovai. Šių metų žaidynės išsiskiria sporto rungčių įvairumu – sportininkai mėgėjai varžysis 29 rungtyse.

Žaidynių tikslas – skatinti pasaulio lietuvius įsitraukti į Lietuvos sporto gyvenimą, tęsti tautinio bendravimo, lietuvybės išsaugojimo tradicijas.

Liepos 16-ąją, šeštadienį, rengiama konferencija „Pasaulio lietuvių sporto istorija ir ateities vizija“. Paskutiniąją žaidynių dieną, sekmadienį, vyks Pasaulio lietuvių sporto forumas, po kurio prasidės sporto žaidynių uždarymo ceremonija.

Lietuvių sporto žaidynės įprastai rengiamos kas ketverius metus ir turėjo vykti pernai, bet dėl pandemijos rengiamos po penkerių metų pertraukos.

Lietuvos tautine olimpiada vadintos žaidynės pirmą kartą surengtos 1938 metais Kaune, o vėliau dėl karo ir sovietinės okupacijos 4 dešimtmečius nebuvo rengiamos. Žaidynės atgaivintos 1978 metais Toronte (JAV), vėliau vyko Čikagoje ir Adelaidėje. Nuo 1991 metų rengiamos Lietuvoje.

XII Pasaulio lietuvių sporto žaidynės vyks 2025 metais Palangoje.

Varžysis net ir slidininkai

Žaidynėse bus atstovaujama ne tik gerai žinomoms ir Lietuvoje populiarioms sporto šakoms, tokioms kaip krepšinis, tinklinis ar plaukimas, bet ir ne tokioms įprastoms, tačiau ne ką mažiau intriguojančioms ir įtraukiančioms rungtims.

Tarp jų – sparčiai populiarėjanti ir į olimpinių žaidynių programą jau įtraukta itin dinamiška krepšinio atmaina 3x3. Taip pat lietuvio akiai mažiau įprasti, bet ne mažiau įdomūs smiginis, petankė, sportinė žūklė, boulingas ir net … slidinėjimas. Nors slidinėjimas yra tradicinė žiemos sporto šaka, į PLSŽ programa įtrauktos kalnų slidinėjimo varžybos.

Tokia galimybė atsirado dėl Druskininkuose veikiančios „Snow Arenos“, kurios slidinėjimo trasose ir varžysis žaidynių dalyviai slidininkai. Slidinėjimo varžybos Druskininkuose surengtos ir 2017 m., nors pačios žaidynės tuomet vyko Kaune. Iš viso šiemet dalyvauti kalnų slidinėjimo varžybose užsiregistravo net 77 žaidynių dalyviai.

Šiemet Didžiosios Britanijos lietuviams žaidynėse atstovaus 120 dalyvių daugiau nei 2017 m. Jie varžysis 23-iose iš 27 sporto šakų.

Iš Britanijos – per 300

Viena didžiausių delegacijų į žaidynes šiemet atvyko iš Didžiosios Britanijos. Britanijos lietuviams atstovaus net 340 sportininkų mėgėjų, kurie varžysis beveik visose žaidynių sporto šakose. Britanijos lietuvių sporto asociacijos prezidentas Marius Banaitis teigė, kad sportą mėgstantiems tautiečiams Jungtinėje Karalystėje PLSŽ yra ypatinga šventė, kurioje dalyvauti dažnam bendruomenės nariui yra principo ir garbės reikalas.

Pasak M.Banaičio, ruošiantis PLSŽ šiemet Didžiojoje Britanijoje jėgas suvienijo dvi organizacijos – Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenė ir Britanijos lietuvių sporto asociacija. Dėl to ir žaidynėse dalyvausiančių sportininkų mėgėjų skaičius, palyginti su 2017 m., gerokai išaugo.

Šiemet Didžiosios Britanijos lietuviams žaidynėse atstovaus 120 dalyvių daugiau nei 2017 m. Jie varžysis 23-iose iš 27 sporto šakų.

„Paskutinės PLSŽ vyko prieš penkerius metus, tad bendruomenės nariai šios sporto šventės tikrai labai pasiilgo. Dalis mūsų sportininkų mėgėjų PLSŽ dalyvaus jau ketvirtą ar penktą kartą. Jiems tai svarbi tradicija ir vienas reikšmingiausių sporto renginių, gyva ir prasminga sąsaja su gimtąja šalimi“, – pasakojo M.Banaitis.

Konkurencijos netrūksta

M.Banaičio teigimu, bendruomenės nariai žaidynėse dalyvauja iš idėjos ir vedami PLSŽ vertybių. Daugelis nori patirti bendrumo jausmą, kurį suteikia sporto šventė, vienijanti pasaulio lietuvius.

„Smagu, kad prie ilgamečių dalyvių prisijungia ir naujų žmonių, sulaukiame vis daugiau jaunimo. Šiemet bus apie 60 sportininkų iki 18 metų amžiaus. Yra ir tokių atvejų, kai žaidynėse dalyvauti ruošiasi kelios tos pačios šeimos kartos. Ir mano paties dukra pirmą kartą varžysis žaidynėse, o man tai jau bus penktas kartas“, – pridūrė pašnekovas.

Britanijos lietuvių sporto asociacijos prezidentas pažymėjo, kad  svarbus ir sportinis azartas, noras laimėti, įveikti save ar varžovus.

„2017 m. iš žaidynių parsivežėme 20 medalių. Šiemet konkrečių tikslų nekeliame, tačiau, žinoma, norime pasirodyti kuo geriau. Tai nelengva, nes į žaidynes susirenka tikrai daug pajėgių sportininkų mėgėjų. Kaip rodo patirtis, ypač stiprūs varžovai iš Lietuvos. Vis dėlto ir Britanijos lietuvių gretose netrūksta talentingų ir atsidavusių sporto entuziastų, tad laukia išties įdomios kovos“, – neabejojo M.Banaitis.

Jis pasakojo, kad savotiška šių kovų repeticija įvyko gegužės mėnesį Londone surengtose pirmosiose Britanijos lietuvių sporto žaidynėse, kuriose dalyvavo per 200 sportininkų mėgėjų. Anot M.Banaičio, tai rodo, kad Britanijos lietuviams noro sportuoti netrūksta, tik kartais reikia papildomo paskatinimo tai daryti įsitraukiant į sporto bendruomenių veiklą.

Pasak mero, sportininkai mėgėjai iš įvairių šalių kurorte ne tik varžysis įvairiose sporto šakose, bet ir bendraus, užmegs naujas pažintis, susipažins su mūsų miestu bei turiningai praleis laiką.

„Kad įgytumėme teisę rengti šią sporto šventę Palangoje, turėjome laimėti konkursą, t. y., įveikti kitus pretendentus bei kompetentingai komisijai įrodyti, kad esame tikrai verti būti Pasaulio lietuvių sporto žaidynių organizatoriais.

Todėl nuoširdžiai dėkoju kiekvienam mūsų komandos nariui, savo darbu, pasiūlymais ir idėjomis prisidėjusiems siekiant bendro tikslo – galimybės mūsų tautiečius sportininkus mėgėjus iš viso pasaulio 2025-aisis sukvieti į Palangą.

Ypač dėkoju už profesionaliai parengtą Palangos pristatymą Palangos miesto savivaldybės administracijos Ekonominės plėtros skyriaus rinkodaros specialistei Aušrai Šikšnienei ir Švietimo skyriaus vedėjai Laimai Valužienei“, – feisbuke rašė Š. Vaitkus.

Sportas ir kultūra valdo Palangą!

Pasaulio lietuvių sporto žaidynių tikslas – skatinti viso pasaulio lietuvių sportinę veiklą ir palaikyti lietuvybę. Svetinga Palanga tam – labai tinkamas miestas.

„Turime gerai išplėtotą sporto infrastruktūrą, įvairioms sportinėms veikloms kurorte pritaikomos ir viešosios erdvės, tad dėsime visas pastangas, kad ši sporto šventė, kurią drąsiai galime vadinti tautine olimpiada, o taip pat – ir mūsų kurortas visiems jos dalyviams padovanotų puikių įspūdžių ir emocijų“, – žada miesto meras.

Metais anksčiau, 2024-aisiais, pasak Š. Vaitkaus, Palanga suburs pučiamųjų muzikos profesionalus bei mėgėjus iš viso žemyno.

Šarūnas Vaitkus. / Asmeninio archyvo nuotr.

„Įveikę labai rimtą pretendentų atrankos konkursą buvome paskelbti prestižinio muzikos pasaulio renginio – Europos varinių pučiamųjų čempionato – organizatoriais. Tad sportas ir kultūra valdo Palangą!“ – emocingai skelbia jis.

„Visi viliamės, kad kitąmet jau gyvensime, planuosime, keliausime ramiau ir lengviau, o į žaidynes atvyks kuo daugiau tautiečių iš viso pasaulio“, – pranešime teigė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas, vadovaujantis žaidynėms organizuoti premjerės potvarkiu sudarytai darbo grupei.

XI Pasaulio lietuvių sporto žaidynių organizavimą planuojama pavesti administruoti Lietuvos sporto centrui, į pagalbą pasitelkiant partnerius.

Žaidynėms Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2022 metų biudžete yra numačiusi skirti 1 mln. eurų, taip pat bus ieškoma kitų finansavimo šaltinių.

X Pasaulio lietuvių sporto žaidynės vyko 2017 metais Kaune. Jos sutraukė daugiau kaip 3,8 tūkst. dalyvių, iš jų – per 2,6 tūkst. užsienyje gyvenančių tautiečių iš 26 valstybių.

Šios žaidynės tarpukariu vadintos Lietuvos tautine olimpiada ir pirmą kartą surengtos 1938 metais Kaune. Paskui 40 metų žaidynės nevyko. 1978 metais žaidynės atgaivintos Toronte, vėliau vyko Čikagoje, Adelaidėje, o nuo 1991 metų rengiamos Lietuvoje.

XI Pasaulio lietuvių sporto žaidynių globėjas yra prezidentas Gitanas Nausėda.

Paskutiniąją varžybų dieną sportininkai išsidalino kai kurių individualių (paskutinieji tai padarė šaudymo iš lanko mėgėjai) ir visų komandinių sporto šakų medalius.

Tradiciškai, itin daug dėmesio sulaukė vyrų krepšinio komandų finalinės kovos, kurių lemiamoje dvikovoje sausakimšoje Arvydo Sabonio krepšinio centro salėje susirungė „Braliukai“ ir Londono „Lituanica“.

Rungtynių pradžioje Latvijos lietuviai ir jiems padėjęs gausus būrys Lietuvos krepšininkų pataikė beveik visus metimus iš visų distancijų ir labai greitai įgijo solidžią persvarą. Po 2 kėlinių „Braliukai“ pirmavo net 47:30, tačiau „Lituanica“ užsispyrusiai nesutiko pasiduoti ir ketvirtojo kėlinio pabaigoje sugebėjo sumažinti atsilikimą iki 67:69. Vis dėlto paskutinę minutę tiksliau sužaidė „Braliukai“, kurie ir šventė pergalę 73:68.

Moterų krepšinio varžybas laimėjo Lietuvos kurčiųjų rinktinė, aplenkusi JAV ir Gervėčių bendruomenės (Baltarusija) ekipas, futbolo kovose triumfavo Kaišiadorių komanda, o tinklinio vyrų ir moterų aukso medaliai atiteko klaipėdiečiams.

Iš viso žaidynių metu buvo išdalinti net 633 medalių komplektai.

Jubiliejinio viso pasaulio lietuvius suvienijančio renginio rezultatai buvo aptarti tradiciniame Pasaulio lietuvių forume Kauno miesto savivaldybės Didžiojoje salėje. Forumo dalyvius sveikino žaidynių organizacinės darbo grupės vadovas Vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas, Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Kęstutis Smirnovas, Europos sąjungos ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas, Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Edis Urbanavičius, Kauno miesto mero pavaduotojas Povilas Mačiulis ir Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Dalia Henke.

Kur mes begyventume, esame viena, nedaloma tauta. Linkiu visiems vienybės, kad lietuviškos tradicijos tęstųsi ir savo gerais darbais stiprinti Lietuvą.

„Kur mes begyventume, esame viena, nedaloma tauta. Linkiu visiems vienybės, kad lietuviškos tradicijos tęstųsi ir savo gerais darbais stiprinti Lietuvą. Kad būtų, visų pirma, gera čia gyventi, tada bus gera ir sugrįžti. Kiekvienas iš mūsų, nepaisant gyvenamosios vietos ar pilietybės, esame atsakingas už Lietuvos gerovės kūrimą, ateitį ir išlikimą“, – iš viso pasaulio susirinkusiems lietuviams sakė D.Henke.

Šių metų žaidynių metu nuveiktus darbus pristatė jas rengusios Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas Rimantas Kveselaitis, o po diskusijų buvo priimti keletas svarbių sprendimų. Bene aktualiausias – prailginti žaidynes nuo 3 dienų iki 4. Šia sprendimas priimtas atsižvelgiant į itin intensyvų komandinių šakų tvarkaraštį, kuris varžybose dalyvaujantiems mėgėjams yra tiesiog per sunkus.

Taip pat bus prašoma didinti žaidynėms skiriamą finansavimą, nes jis nesikeičia nuo 2009 metų, nors dalyvių skaičius labai išaugo. Be to, įvairiomis priemonėmis bus siekiama į žaidynes pritraukti kuo daugiau jaunimo, į kurio pagausėjimą visi atkreipė dėmesį jau šiais metais.

Pasaulio lietuvių forumo pabaigoje buvo atlikta tradicinė misija – žaidynių vėliava perduota jas 2021 metais priimsiančių Druskininkų merui Ričardui Malinauskui.

Žaidynėse kovojama net 19 sporto šakų varžybose - badmintono, boulingo, futbolo, golfo, jėgos trikovės, kalnų slidinėjimo (Druskininkuose), keliautojų sporto, krepšinio, lengvosios atletikos, orientavimosi sporto, plaukimo, smiginio, sportinės žūklės, stalo teniso, šachmatų, šaudymo, šaudymo iš lanko, teniso ir tinklinio.

Jei penktadienį varžybas pradėjo tik keleto sporto šakų atstovai, tai šeštadienį kovos vyko visose arenose. Per žaidynių 2 dienas išdalinta jau beveik 400 medalių komplektų iš 633.

Didžiosios Britanijos lietuviams sportinį pavyzdį parodė pats delegacijos vadovas Marius Banaitis, laimėjęs 100 metrų bėgimo rungties varžybas.

„Dar stalo tenise, tenise turime bronzos medalius, tad tuščiomis tikrai negrįšime, - šypsojosi M.Banaitis. - Nuotaikos puikios, lietus, 4 metus laukus varžybų, nuotaikos negadina. Kaip juokavome, pas mus Anglijoje kiekvieną dieną lyja, tad nieko tokio.“

Taip pat buvo nusiteikęs ir Amerikos lietuvių delegacijos vadovas Laurynas Misevičius.

„Žinoma, ne visi laimės medalius, tačiau sportininkai yra labai patenkinti. Stalo tenise medalį laimėjo vienas Čikagos lietuvis, laimėjome plaukime, daug tikimės iš net 10 mūsų krepšinio komandų. Ambicijos didelės, o mūsų didelė sėkmė yra jau vien tai, kad turime rekordinio dydžio delegaciją, dalyviai yra jaunesni, tad turime perspektyvų. Emocijos labai geros, mums žaidynės yra didelė šventė, kaip draugų, klasės susitikimas po 4 metų. Tik gaila, kad žaidynės vyksta taip retai“, - emocingai kalbėjo L.Misevičius.

Specialaus įvertinimo šeštadienį sulaukė Čikagos „Lituanica“, kuriai už anksčiau iškovotas 3 pergales žaidynių krepšinio turnyruose buvo įteiktas specialus prizas.

Žaidynių sportinę programą šeštadienį paįvairino specialią parodą apie žaidynes surengusio Lietuvos sporto muziejaus renginys, kurio metu prisiminta muziejaus ir žaidynių istorija. O aktyvią dieną žaidynių dalyviai užbaigė vakarone ant Nemuno kranto.

Sekmadienis - paskutinė žaidynių diena, kurios metu bus išdalinti paskutinieji medaliai.

Komandinių sporto šakų finalų tvarkaraščiai

Tinklinis (LSU sporto salė)

12.30 MOTERYS DĖL I VIETOS

15.00 VYRAI DĖL I VIETOS

Futbolas (Kauno futbolo akademijos aikštynas)

13.15 Pusfinalis

14.10 Finalai

Krepšinis (Sabonio krepšinio centras)

14.00 Pusfinalis

16.00 DĖL III VIETOS

17.30 DĖL I VIETOS

2017-ųjų žaidynės į laikinąją sostinę pritraukė per 4 tūkst. dalyvių iš 26 pasaulio šalių. Jie dalyvaus net 19 sporto šakų varžybose, o penktadienį žaidynių dalyviai stojo į kovą boulingo, futbolo, krepšinio, orientavimosi sporto, stalo teniso, teniso, tinklinio bei paplūdimio tinklinio varžybose. Taip pat įvyko keliautojų sporto mėgėjų šiaurietiško ėjimo žygis.

Pirmąją žaidynių dieną buvo išdalinti ir pirmieji iš net 633 medalių komplektų. Medalių dalybų estafetę Kaune pradėjo stalo tenisininkai ir orientacininkai.

Vakarop žaidynių dalyviai susibūrė Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje, kurioje buvo pašventinta žaidynių vėliava ir laikytos Šv. Mišios. Vėliau spalvinga ir gerai nusiteikusi minia, nešina visų žaidynės dalyvaujančių šalių vėliavomis, pradėjo eiseną nuo bažnyčios Kauno Sporto halės link. Pastarojoje vyko oficiali žaidynių atidarymo ceremonija ir šventinis koncertas.

Istorinėje arenoje susibūrusius dešimtųjų žaidynių dalyvius pasveikino jų globėja Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Mieli sportininkai, visi žaidynių dalyviai, sveiki susirinkę į Kauną, į pasaulio lietuvių sporto sostinę. Tegul jubiliejinių – dešimtųjų – žaidynių medaliams ypatingo svorio suteikia Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis. Tarp visų planetos sporto įvykių šiomis dienomis Lietuvai svarbiausios bus mūsų žaidynės. Ir ne tik Lietuvai. Į jus bus nukreipti žvilgsniai iš 5 žemynų, iš visų tautiečių bendruomenių, išlydėjusių savo sportininkus į tėvynę. Tegul vienijanti sporto galia vėl pakylėja visą tautą ir uždega širdis siekti naujų laimėjimų, palaikyti vieniems kitus ir džiaugtis, kad esame drauge“, – taip iš ekrano į žaidynių dalyvius kreipėsi D.Grybauskaitė.

Vienas geriausių Pasaulio lietuvių sporto žaidynių ambasadorių Prezidentas Valdas Adamkus savo kalboje leidosi į prisiminimus iš tolimų 1938-ųjų, kai taip pat Kaune buvo surengta pirmoji Lietuvos tautinė olimpiada.

„Tuomet Lietuva pakvietė po pasaulį išsisklaidžiusius brolius ir seseris į Kauną, būtent į šią vietą. Su dideliu džiaugsmu ir širdies virpesiu stovėjau ir žiūrėjau į einančius sportininkus. Laukėme antrosios olimpiados, bet nesulaukėme dėl tragiškų įvykių. Išsisklaidėme po visą pasaulį, o būtent jūs tam pasauliui ir atstovaujate, – kalbėjo V.Adamkus. – Noriu kaip buvęs sportininkas pasveikinti jus ir palinkėti sėkmės, gerų sportinių varžybų ir parsivežti gražiausius prisiminimus iš jūsų tėvų ir protėvių žemės.“

Kadenciją baigęs Prezidentas įžiebė žaidynių ugnį, o žaidynes oficialiai atidarytomis paskelbė jų organizavimo darbo grupės vadovas, Vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas. Jis savo sveikinimą užbaigė pacituodamas šiemet sukurtą žaidynių šūkį „Sau, Lietuvai, pasauliui!“.

„Mielas tautieti, broli, sese, įrodyk, ką gali, sau, Lietuvai, pasauliui“, – sakė D.Urbonas.

Žaidynių dalyvius taip pat pasveikino Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, o visi šventės dalyviai vėliau linksminosi stebėdami dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“, grupių „Rondo“ ir „Thundertale“ bei Arvydo Vilčinsko pasirodymus.