Taip ji kalbėjo pirmadienį Vyriausybėje pagerbus Pasaulio tautų teisuolius.

„Šiandien, lenkdama galvą prieš visus Pasaulio tautų teisuolius, noriu pabrėžti, kad jie ne tik gelbėjo vienos agresyviai persekiojamos tautos atstovus, bet ir įrodė, kad galima pažaboti baimės bei neapykantos piktžoles. Šiandien būtent teisuoliai yra įtaigiausi drąsos bei ryžto mokytojai“, – Vyriausybės pranešime cituojama premjerė.

„Jų žygdarbiai nusipelno išskirtinės valstybės ir visų mūsų pagarbos. Jų pamokos, herojiškos istorijos ir nuopelnai žmogiškumui bei Tėvynei turi būti plačiai žinomi ir prisimenami“, – pridūrė ji.

Jų žygdarbiai nusipelno išskirtinės valstybės ir visų mūsų pagarbos.

Renginyje pagerbti teisuoliai Kazimieras Ruzgys ir Marcijona Ruzgienė, Aksentijus Burlakovas, Matriona Burlakova ir jų dukra Zinaida, Jonas Žvinklevičius ir Ona Žvinklevičienė, Marijona Bagurskienė bei Juozapas Bagurskas.

Jų vardu apdovanojimus priėmė artimieji.

Pasaulio tautų teisuolių medalius ir diplomus įteikė šį titulą suteikiančio Izraelio Holokausto atminimo centro „Yad Vashem“ Holokausto memorialo pirmininkas Dani Dayanas.

„Šiandien susirinkome pagerbti žmonių, kurie įrodė, kad nėra tokių aplinkybių, kuriomis nebūtų galima išsaugoti žmogiškumą. Katastrofa, žinoma Holokausto vardu, buvo siaubinga viso pasaulio tragedija. Ji sugriovė iliuziją, kad stulbinami civilizacijos pasiekimai gali ištirpdyti smurtą ir neapykantą. XX amžiaus viduryje pačiame Europos centre dauguma žmonių, veikiami sudėtingų to meto aplinkybių, itin lengvai pakluso brutalaus žaidimo taisyklėms ir priskirtiems vaidmenims – budelio, aukos arba stebėtojo“, – sakė I. Šimonytė.

Pasak jos, Pasaulio tautų teisuoliai negalvojo apie jokius titulus, apdovanojimus, įvaizdžius ateities istorijoje – jie paprasčiausiai stengėsi išsaugoti žmogiškumą ir negalėjo likti abejingi kito kančiai.

Kaip pažymėjo premjerė, Holokaustas sugriovė tuomet egzistavusią Lietuvą – šalis neteko šimtų tūkstančių brolių ir seserų, bičiulių, kaimynų.

 „Puoselėdami didvyrių atsiminimą, vertindami kiekvieną jų, neturime pamiršti skaudaus fakto, kad jie buvo mažuma ir tik todėl katastrofa galėjo įvykti. Mes negalime pakeisti praeities, tačiau, apmąstydami ją, priimdami ją be pagražinimų, tikrą ir nepatogią, galime geriau suvokti dabarties iššūkius ir tai, ką privalome padaryti“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.

„Teisuoliai simbolizuoja šviesos spindulį, kuris prasiskverbė per Antrojo pasaulinio karo tamsumą. Puoselėkime šią šviesą ir darykime viską, kad patys galėtume būti šviesos ir vilties liudijimu kitiems“, – teigė ji.

Naujausiais, 2021 metų duomenimis, Izraelio Holokausto atminimo centras „Yad Vashem“ Pasaulio tautų teisuoliais iš viso yra paskelbęs 918 lietuvių, kurie karo metais rizikavo savo sveikata ir gyvybe gelbėdami žydus.

I. Vileikienė – viena iš vos kelių šiandien mieste gyvenančių šiauliečių, kuriems teko būti Šiaulių gete ir patirti Holokausto siaubą. Jos tėvai Aronas ir Liuba Rozengardai, išplėšti iš savo įprasto gyvenimo, atsidūrė gete. Ida čia ir gimė 1942 m. vasarą. Tačiau džiaugtis savo dukrele tėvams teko neilgai. Gete vyko žiaurios akcijos, vaikai buvo gaudomi, atplėšiami nuo tėvų, išvežami. Tad Rozengardai nusprendė ieškoti savo vaikui saugesnės vietos. Sužinoję apie geraširdę moterį Z. Staškienę, neturėdami kitos išeities, perdavė jai savo dukrelę. Ir nesuklydo. Staškų šeima ją apsaugojo ir užaugino. Tuo tarpu Idos tėvai, kiti giminaičiai atsidūrė Štuthofe. Tėvas žuvo Pomeranijoje, mamos likimas nežinomas.

Ida augo šeimoje, tapusioje jos antrąja šeima, ir džiaugėsi, turėdama žmones, kurie ja rūpinosi ir globojo. Atsidėkodama Ida pasirūpino, kad jos įtėviai Adolfas ir Zofija Staškai po mirties būtų apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, o Yad Vashem institutas jiems suteikė Pasaulio tautų teisuolių vardus. Dabar Ida šias šeimos relikvijas, liudijančias skaudžius išgyvenimus ir didvyriškus poelgius, nusprendė padovanoti muziejui ir miestui. Tam, kad mūsų visų atmintyje liktų drąsių šiauliečių istorijos ir, kad nepamirštume to, kas buvo.

Pasaulio tautų teisuolio vardas suteikiamas Izraelio valstybės kitų šalių piliečiams, gelbėjusiems Holokausto aukas. Muziejuje saugomi Stanislavai Venclauskienei ir jos dukroms Danutei ir Gražbylei įteikti Pasaulio tautų teisuolių, taip pat Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiaus apdovanojimai. Venclauskių namai Antrojo pasaulinio karo metais tapo prieglobsčiu ne vienam žydui, o Venclauskių šeimos moterų ištiesta pagalbos ranka tuo itin sudėtingu metu gelbėjo gyvybes ir teikė viltį.

Apdovanojimai įteikti keturioms šeimoms, aštuoniems asmenims. Apdovanojimus atsiėmė jų anūkai.

Izraelio ambasadorius Lietuvoje Yossefas Levy (Josefas Levis) pabrėžė, kad šie žmonės buvo „šviesos spinduliai“ tamsoje, kai naciai žudė šalies žydus padedami lietuvių, neretai savo aukų kaimynų.

„Šioje tamsoje buvo keletas šviesos spindulių: reto žmogiškumo simbolių. Gerų sielų, rizikavusių savo ir savo šeimų gyvybe, kad išgelbėtų žydą – nepažįstamą mergaitę ar alkaną berniuką – nuo žiaurios mirties. Jie klausė savo vidinio balso“, – kalbėjo ambasadorius.

Jis atkreipė dėmesį, kad Pasaulio teisuoliais jau yra pripažinti 917 lietuvių.

„Lietuva yra maža tauta. 917 yra didelis skaičius mažai tautai ir aš leisiu sau tuo didžiuotis“, – sakė Y. Levy.

Lietuva yra maža tauta. 917 yra didelis skaičius mažai tautai ir aš leisiu sau tuo didžiuotis.

Renginyje apdovanojimus atsiėmę Teisuolių artimieji teigė besididžiuojantys savo senelių poelgiu ir dėkojo už jų įvertinimą.

„Didžiuojuosi labai savo seneliais, kurie rizikavo savo vaikų ir savo gyvybėmis, gelbėdami kitų tautų žmonių, žydų, gyvybes. Jie žinojo tiksliai, kad gali būti sušaudyti“, – kalbėjo Petronėlei ir Vincentui Pociams skirtą apdovanojimą atsiėmusi jų giminaitė.

„Aš noriu padėkoti tiems žmonėms – kaimynams, aplinkui gyvenantiems žmonėms, kurie visi žinojo, kad seneliai slepia žydus, ir nė vienas, nė vienas iš tų šimtų žmonių, žinojusių, kad pas senelius tuo metu yra žydų šeima, neskundė, nepranešė ir neišdavė“, – sakė Stanislavai ir Juozui Gaižauskams skirtą apdovanojimą atsiėmęs artimasis.

Kaip Teisuoliai taip pat apdovanoti Palionė ir Juozas Sturonai bei Petronėlė ir Pranas Šimkai.

Lietuvos žydai iš šalies nebėgo

Č. Sugihara buvo japonų kariškis ir diplomatas, 1939–1940 metais dirbęs Japonijos konsulu Lietuvos laikinojoje sostinėje Kaune.

Tuo metu Kaune susikaupė daug pabėgėlių iš Lenkijos, tarp jų ir žydų. Konsulas Č. Sugihara keletą kartų klausė Japonijos užsienio reikalų ministerijos, ar jis gali pabėgėliams išduoti Japonijos vizas.

Gavęs neigiamus atsakymus, jis savo atsakomybe išdavė keletą tūkstančių tranzitinių vizų, skirtų vykti per Japoniją. Jam talkino Nyderlandų garbės konsulas Lietuvoje Janas Zwartendijkas (Janas Zvartendeikas), išdavęs vizas į Nyderlandams priklausiusią Kiurasao salą, suteikusias pagrindą Č. Sugiharai išduoti tranzitines vizas.

Taip jie išgelbėjo gyvybę tūkstančiams žydų tautybės žmonių.

Renginyje dalyvavusi Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky atkreipė dėmesį, kad Lietuvos žydai į diplomatus pagalbos nesikreipė ir pabėgti nemėgino, netikėdami, kad juos čia, Lietuvoje, galėtų ištikti Lenkijos žydų likimas.

„Lenkijoje šaudė žydus, Lenkijos žydai bėgo iš Lenkijos, Lietuvoje žydai tuo netikėjo. Man atrodo, kad tai labai svarbu akcentuoti, kiek žmonės pasitikėjo savo valstybe, kiek pasitikėjo savo valstybės vadovybe, kiek pasitikėjo aplinkiniais žmonėmis, kaimynams, jiems net ir į galvą neatėjo, kad reikia bėgti iš Lietuvos ir kad juo ištiks tas pats likimas kaip Lenkijos žydus“, – žurnalistams sakė F. Kukliansky.

„Aš visad galvoju, kad baisiausia, kai žmogus yra apviliamas. Mes iš vienos pusės turime daug kalbėti apie gelbėtojus, bet kita vertus, man yra taip gaila tų žmonių, žydų. Visi miršta, bet jie mirė brutaliai, žiauriai nužudyti, nesitikėdami šito ir tikėdamiesi iki paskutinės minutės, kad šito įvykti negali“, – sakė ji.

F. Kukliansky pabrėžė, kad Japonijos ir Nyderlandų diplomatai išsaugojo ne tik žmonių gyvybes, bet ir jų orumą.

„Šie žmonės oriai galėjo gyventi likusį gyvenimą, jų nepersekiojo tos baimės ir tai, kas persekiojo pergyvenusius Holokaustą žmones“, – sakė ji.

Renginyje dalyvavęs Nyderlandų užsienio reikalų ministras Stefas Blokas pasakojo, kad jo paties šeima taip pat nukentėjo nuo nacių: jo senelio brolis mirė koncentracijos stovykloje, kai buvo sučiuptas mėginantis padėti žydams pabėgti iš nacistinės Vokietijos.

Koncentracijos stovykloje žuvo ir jo senelis, o tėvas ten praleido vaikystę.

„Mano tėvas, būdamas mažas berniukas, praleido trejus metus koncentracijos stovykloje ir, žinoma, pasakojo savo vaikams apie savo patirtis“, – žurnalistams po renginio sakė S. Blokas.

Pasak jo, ši šeimos istorija motyvuoja jį stengtis, kad laisvės ir demokratijos idealai gyvuotų.

Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus teigimu, Č. Sugiharos ir J. Zwartendijko žygdarbis yra pavyzdys visiems diplomatams.

„Diplomatui nepakanka mokėti kalbas, atstovauti šaliai. Visada turi prisiminti, kad jie yra pirmiausia žmonės ir jeigu jie turi galimybę, jie privalo padėti ir išgelbėti gyvybes, nepriklausomai nuo to, kokios tie žmonės tautybės. Ir Č. Sugihara tai darė rizikuodamas net savo profesine karjera, tai buvo jo įsitikinimai“, – pabrėžė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Po karo Č. Sugihara buvo priverstas atsistatydinti iš diplomatinės tarnybos ir dirbo įvairiose prekybos įmonėse.

Jis mirė 1986 metais Japonijoje.

Šalies vadovės globojama paroda, įamžinusi žydų gelbėtojus ir jų istorijas, keliaus per Lietuvą, kviesdama artimiau susipažinti su skaudžia istorijos dalimi ir pagerbti nepaprastus žmones, žiauriais karo metais su žydais besidalijusiais namais, duona ir viltimi išgyventi.

Prezidentės teigimu, Pasaulio teisuoliai, išgelbėję šimtus žydų, rizikavo viskuo. Tačiau ištiesdami ranką pasmerktiesiems jie gelbėjo patį žmogiškumą. Taip pat ir mūsų valstybės vardą bei tautos orumą.

Pasak šalies vadovės, žydų gelbėtojų istorijos tampa įkvėpimo šaltiniu šiandienos Lietuvos žmonių gyvenimuose –  tokio požiūrio į artimą ir pasiaukojimo reikia kasdien.

Ši paroda – Maltos ordino inicijuoto projekto dalis, skirta paremti Lietuvos žydų gelbėtojams ir jų šeimoms, taip pat prisidedanti prie Holokausto atminties išsaugojimo. Žydų gelbėtojus keturiasdešimtyje nuotraukų įamžino fotografė Rūta Rylaitė.

Žydus nuo holokausto gelbėjusiems žmonėms reikia skirti ypatingą dėmesį, sako premjeras Algirdas Butkevičius.

Tai jis sakė Vyriausybėje pirmadienį vykusioje ceremonijoje, kurioje Izraelio ambasadorė įteikė Pasaulio tautų teisuolių apdovanojimus dviejų dešimčių asmenų artimiesiems. Visi šie žydų gelbėtojai apdovanoti po mirties.

„Šiandien lenkiamės savo bendrapiliečiams, kurie rizikuodami savo gyvybe gelbėjo žydus nuo budelio rankos. Šie drąsuoliai jautė pareigą savo gyvenimu skelbti, kad net ir mirties akivaizdoje žmogus turi išlikti žmogumi (...). Lietuvoje netrūksta memorialų, skirtų Holokaustui atminti. Pasaulio tautų teisuoliams taip pat turėtume skirti ypatingą dėmesį ir pagarbą, mūsų visų pareiga - siekti, kad pasaulis išgirstų nukentėjusiųjų skausmą ir sužinotų didvyrių vardus“, - sakė A.Butkevičius.

Pasaulio tautų teisuoliais pripažinta daugiau nei 800 Lietuvos piliečių.

Per Antrąjį pasaulinį karą naciai, dažnai talkinami vietos kolaborantų, išžudė apie 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų.