-
Kariuomenės vadas: mūsų parengtis tokia, kokios situacija dabar reikalauja 1
Jis pirmadienį kartu su krašto apsaugos viceministru Žilvinu Tomkumi saugumo situaciją regione pristatė prezidentui Gitanui Nausėdai.
„Mūsų susitikimas su prezidentu yra reguliarus. Mes pristatėme situaciją ir padėtį, kuri dabar yra, ir dar kartą pristatėme, kokie mūsų veiksmai, kokia parengtis, kokia kariuomenės parengtis yra, pagrindines pratybas“, – po susitikimo žurnalistams sakė generolas leitenantas.
„Vyksta planinės pratybos, renginiai ir mūsų parengtis yra tokia, kokios dabar situacija reikalauja“, – pridūrė jis.
Krašto apsaugos viceministras teigė, kad Rusijai po pratybų nepatraukus savo karių iš Baltarusijos ir vis dar sutelkus pajėgas prie Ukrainos sienų, saugumo situacija regione lieka nepakitusi.
Matome, kad Rusija neatitraukia pajėgų nuo Ukrainos sienos, tai pokyčių, iš tikrųjų, tokių, kad tai, ką skelbė prezidentas ar Rusijos administracija, nėra.
„Na, iš tikrųjų, pokyčių nėra. Jeigu buvo skelbiama, kad pratybos baigsis savaitgalį, bet pratybos nepasibaigė – buvo paskelbta, kad Rusijos kariniai vienetai toliau lieka Baltarusijoje“, – sakė Ž. Tomkus.
„Matome, kad Rusija neatitraukia pajėgų nuo Ukrainos sienos, tai pokyčių, iš tikrųjų, tokių, kad tai, ką skelbė prezidentas ar Rusijos administracija, nėra“, – pridūrė jis.
Viceministras Ž. Tomkus taip pat sakė besitikintis, kad situaciją regione pavyks išspręsti taikiai, nepaisant JAV pranešimų apie galimą Rusijos invaziją į Ukrainą.
„Tikimės, kad nebus (puolama Ukraina – BNS), bet faktai tokie, kariniai vertinimai yra vieni – tai, ką skelbia JAV, yra vieni dalykai, bet mes visą laiką tikimės, kad bus išspręsta taikiu būdu, diplomatiškai“, – kalbėjo Ž. Tomkus.
Jo teigimu, baigiamąją pratybų Baltarusijoje fazę stebėjo ir Lietuvos atstovas. Pasak viceministro, Baltarusijoje šiuo metu sutelkta 20-30 tūkst. karių.
Anot kariuomenės vado V. Rupšio, pratybos Baltarusijoje, kurias stebėjo ir Lietuvos atstovas, buvo parodomosios.
„Tai buvo parodomosios pratybos, tikrai ne ten, kur sukoncentruota daugiausia Rusijos pajėgų – ne pietinėje dalyje, o centrinėje dalyje. Paprasčiausiai viename iš poligonų buvo parodytos parodomosios pratybos. Parodė tą, ką Baltarusijoje rusai norėjo parodyti“, – teigė generolas leitenantas.
Baltarusijos karinė vadovybė vykdys tai, kas bus nurodyta iš Maskvos
Lietuvos kariuomenės vadas V. Rupšys sako, kad tam tikra prasme nėra didelės reikšmės, jog Baltarusijoje po pasibaigusių karinių pratybų liko tūkstančiai Rusijos karių. Jo teigimu, Baltarusijos karinės pajėgos jau dabar yra integruotos į karinę Rusijos struktūrą, tad baltarusių kariai vykdys tai, ką įsakys Kremlius.
„Mano vertinimas yra paprastas. Kariškai žiūrint ir vertinant kokios yra Baltarusijos pajėgos dabar, tai kiek jos integruotos į Rusijos federacijos pajėgas ir kokia yra Rusijos karinės vadovybės subordinacija, tai man didelės reikšmės, ar bus patrauktos tos pajėgos ar ne... Baltarusijos pajėgos praktiškai jau dabar yra integruota Rusijos federacijos pajėgų dalis“, – pirmadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams sakė V. Rupšys
„Jeigu mes žiūrime Baltarusijos karį Baltarusijoje, tai jis niekuo nesiskiria nuo Rusijos kario. Baltarusijos karinė vadovybė vykdys tai, kas bus nurodyta iš Maskvos“, – pažymėjo jis.
Mato poreikį didinti finansavimą gynybai
V. Rupšys teigia matąs poreikį didinti finansavimą gynybai.
„Pinigų reikia, kad įsigytume atitinkamų priemonių, kad įsigytume atitinkamų priemonių, kad vykdytume karinį rengimą, kad kariuomenė būtų pačios aukščiausios kovinės parengties, ir to biudžeto reikia“, – pirmadienį žurnalistams teigė V. Rupšys.
Pinigų reikia, kad įsigytume atitinkamų priemonių, kad įsigytume atitinkamų priemonių, kad vykdytume karinį rengimą, kad kariuomenė būtų pačios aukščiausios kovinės parengties.
Visgi, pasak jo, konkrečiau, kiek didinti finansavimą gynybai, turėtų apsispręsti politikai.
„Aišku, būtų labai gerai, kad tas finansavimas būtų stabilus, pakankamas ir mes galėtume turėti tokias pajėgas, kuriomis garantuotume savo valstybės saugumą ir savo, kaip NATO valstybės sąjungininkės, įsipareigojimus“, – pažymėjo jis.
V. Rupšio teigimu, papildomas lėšas reikėtų skirti MLRS raketų sistemoms, artilerijos sistemoms, didesniems amunicijos kiekiams, kariniam rengimui, pratyboms, personalo išlaidų didinimui.
„Mes turime aiškius pajėgumų vystymo planus, esame numatę atitinkamas datas, kada ką turime įsigyti. Ir tikrai turėtume ankstinti tuos įsigijimus, nes matome, kad tarptautinė saugumo situacija mus tikrai remia prie sienos jau dabar ir tikrai mes turime tai įsigyti kuo greičiau ir įdiegti į savo kariuomenę“, – akcentavo V. Rupšys.
ELTA primena, kad pirmadienį premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad jos vadovaujama Vyriausybė turi ketinimų tikslinti biudžetą, numatant daugiau lėšų šalies gynybai. Tai, pasak jos, lemia išaugusi įtampa regione.
Didžiulę įtampą regione kelia milžiniškos Kremliaus sutelktos karinės pajėgos prie Ukrainos. Vakarai baiminasi didelio masto karinio konflikto Europoje.
Įtampą sukėlė ir tai, kad vasario 20 dieną turėjusios pasibaigti bendros Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos buvo pratęstos.
-
Tikrins pasirengimą branduolinei avarijai, tikslus pratybų laikas – neskelbiamas 1
„Siekiant užtikrinti veiksmingą ekstremaliųjų situacijų valdymą, Lietuvos gyventojų saugumą, atsakingų tarnybų ir institucijų bendradarbiavimą, būtina koordinuoti veiksmus ir aiškiai žinoti, už ką kuri tarnyba atsakinga. Tokios pratybos reikalingos ir tam, kad visos institucijos gebėtų tinkamai atlikti savo funkcijas ir užtikrinti visuomenės saugumą ir informavimą tikro pavojaus atveju“, – pranešime sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Pratybų metu bus vertinamas institucijų gebėjimas operatyviai perduoti ir atnaujinti informaciją apie branduolinę avariją, taip pat bus tikrinama gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos (GPIS) veikla ir tai, kaip teikiama pirminė informacija bei rekomendacijos gyventojams.
Civilinės saugos pratybų tikslus laikas iš anksto nenurodomas. Šių pratybų vadovas – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Saulius Greičius – laiką dalyviams paskelbs pratybų dieną.
Planuojama, kad pratybose dalyvaus 16 valstybės institucijų ir visos šalies savivaldybės.
Per pratybas numatomas gyventojų apie galimą pavojų perspėjimo ir informavimo sistemos tikrinimas – gyventojams bus išsiųstos perspėjimo žinutės į mobiliuosius telefonus, visoje šalies teritorijoje kauks sirenos, Lietuvos radijo ir televizijos eteryje bus transliuojamas tekstinis ir balsinis perspėjimo pranešimas.
Vidaus reikalų ministerija kviečia gyventojus pasitikrinti, ar perspėjimo pranešimai juos pasiekia. Kaip įsijungti perspėjimo pranešimų priėmimo funkciją savo mobiliajame telefone, galima sužinoti portale www.lt72.lt.
Remiantis 2020 metais atlikta gyventojų apklausa, 82 proc. Lietuvos gyventojų yra girdėję apie GPIS, 67 proc. nurodo, kad perspėjimo pranešimą kada nors yra gavę į savo mobilųjį telefoną.
Tačiau tik 38 proc. Lietuvos gyventojų žinotų, kokių svarbiausių veiksmų reikėtų imtis, jei įvyktų branduolinė avarija, ir tik 44 proc. turi sukaupę būtiniausių maisto ir vandens atsargų, kad galėtų 72 val. neišeiti iš gyvenamojo būsto.
