Startavo Ispanijoje

Šiemet Europos motokroso moterų Tautų taurės varžybos buvo surengtos Ispanijoje, Telavera de la Reinos trasoje.

Jėgas išmėgino vienuolikos šalių sportininkės. Trasos ilgis – 1 620 m, oro sąlygos – 28 °C karščio.

Pirmą važiavimą Adrija Skudutytė (motociklas KTM) užbaigė užėmusi 20-ą vietą (11 ratų – 26 min. 37,663 sek.), Agilija (KTM) – 21-ą (10 ratų – 25 min. 15,805 sek.). Lietuvės aplenkė tik kroatę Enolą Samu. Sėkmingiausiai pasirodė ispanė Daniela Guillen (KTM, 12 ratų – 24 min. 30,309 sek.).

Antro važiavimo rezultatai: Adrija – 15-oje vietoje (12 ratų – 26 min. 39,611 sek.), Agilija – 21-oje (11 ratų – 26 min. 14,881 sek.). Autsaiderė – vėl E.Samu, o greičiausia buvo D.Guillen (13 ratų – 25 min. 46,195 sek.).

Adrija ir Agilija Skudutytės antrą kartą dalyvavo Europos moterų motokroso Tautų taurės varžybose.

Pasak mūsiškių, lenktynių trasa – išskirtinė: kalnuota, kieta, su daugybe provėžų. Lietuvės neišvengė griūčių: per pirmą važiavimą Adrija pakrito kartą, Agilija – net tris.

Tautų taurė – ispanėms

Susumavus rezultatus, Tautų taurę iškovojo Ispanijos rinktinė, kurią sudarė D.Guillen ir Gabriela Seisdedos.

Drąsuolės: pasak Adrijos (dešinėje), visas motokroso grėsmes ir baimes nustelbia azartas, noras lenktyniauti. / lmsf.lt nuotr.

Antroje vietoje – Nyderlandų atstovės Lynn Valk ir Shana van der Vlist, trečioje – danės Sara Andersen ir Malou Jakobsen.

Lietuvos komanda – dešimta. Mūsiškės aplenkė tik kroates, o į priekį praleido ne vien prizininkių trijulę, bet ir JAV, Norvegijos, Italijos, Švedijos, Prancūzijos ir Suomijos sportininkes.

Adrija ir Agilija sakė, kad yra patenkintos galutiniu rezultatu, nors norėjo pasirodyti geriau.

2019-aisiais Lenkijoje triumfavo olandės, prizines vietas taip pat užėmė vokietės ir danės. Lietuvių rinktinė (Adrija ir Agilija Skudutytės) buvo dvylikta.

Nenusileido broliui

20-metė Adrija ir 18-metė Agilija kilusios iš Ignalinos, motokrosu susidomėjo būdamos moksleivės.

„Pirmiausia į motokroso pasaulį žengė mano jaunesnysis brolis, po metų prisijungiau aš, o dar po poros – ir sesuo. Nei tėtis, nei mama nebuvo profesionalūs sportininkai, tad mūsų pasirinkimas – domėjimosi sportu pasekmė, – viename interviu sakė Adrija. – Motokrosas – individualus sportas, reikalauja daug fizinių jėgų. Buvo rimtesnių traumų, bet visas grėsmes ir baimes nustelbia azartas, noras lenktyniauti.“

Pernai Adrija apgynė Lietuvos čempionės titulą, o Agilija iškovojo bronzą.

Neaplenks Latvijos

Telavera de la Reinoje įvykusias Europos vyrų motokroso Tautų taurės varžybas laimėjo Prancūzijos rinktinė. Antrą vietą užėmė italai, trečią – ispanai.

Tarptautinė motociklų sporto federacija (FIM) paskelbė preliminarų 2023 m. motokroso renginių kalendorių. Numatoma kelios dešimtys aukščiausio lygio startų (įskaičius pasaulio ir Europos motokroso Tautų taurių varžybas).

Birželio mėnesį Latvijoje, Kegumo trasoje, planuojamas pasaulio (MXGP) ir Europos (MX2) čempionato etapas.

Trofėjai: pernai Adrija (nuotr. kairėje) apgynė Lietuvos motokroso čempionės titulą, o Agilija iškovojo bronzą. / lmsf.lt nuo­tr.

Pasaulio Tautų taurės varžybos kitąmet turėtų vykti spalį Prancūzijoje, o šiemet JAV mūsų šalies vyrų komanda (Arminas Jasikonis, Domantas Jazdauskas ir Dovydas Karka) tarp 34 rinktinių užėmė 22-ą vietą.

Vaikinas mokėsi Vilniaus kolegijoje, menų ir kūrybinių technologijų fakultete, kur gilinosi į populiariąją muziką. Tačiau pabaigęs studijas, prisiminė vaikystės svajonę – įveikė didelį konkursą ir pelnė darbą vadovybės apsaugos tarnyboje (VAT). Tačiau ką Domantas saugo iš aukščiausių valstybės vadovų ar oficialių svečių Lietuvoje, vaikinas atskleisti negali – to padaryti neleidžia griežta darbo sutartis.

„Labai džiaugiuosi, kad dirbu VAT – niekur kitur nenorėčiau dirbti. Dalyvavimas projekte man yra puiki galimybė sugrįžti į dainavimo kelią. Norėjau dalyvauti ir anksčiau, bet vis neprisiversdavau. Dėl pandemijos metai buvo be dainavimo ir tada įvyko lūžis. Visą laiką nepasitikėjau savimi, tačiau pradėjus studijuoti, pasitikėjimas užaugo. Nesakau, kad esu drąsus – esu santūrus. Darbe aš esu pareigūnas. Dainavimas ir tarnyba man yra visiškai skirtingi dalykai. O užlipus ant scenos, visi yra lygūs“, – pasakos dalyvis.

Domantas jau kartą bandė laimę muzikiniame projekte – tuo metu jam buvo tik 16 metų. Po to sekė žinomumo banga, taip pat jis buvo atlikėjo Sasha Song pritariantysis vokalas. Vaikinas atviraus, kad tuo metu nesugebėjo išnaudoti žinomumo – dabar jis elgtųsi visai kitaip. Ir nors scenoje nėra naujokas, Domantas vis tiek jaudinasi prieš lipdamas į sceną.

„Bijau, kad koją gali pakišti jaudulys. Žinau, kad dainuoju, labai ilgai dainuoju. Manau, viskas bus gerai, tačiau prieš lipant į sceną lenda įvairios mintys. O jei pamiršiu žodžius ar pradės drebėti balsas? Žinoma, sveikas jaudulys turi būti – jei nesijaudini, kažkas su tavimi yra blogai. Tačiau, kai tai perauga į baimę, nėra gerai“, – įsitikinęs Domantas.

„X faktorius“ – sekmadienį 19.30 val. per TV3.

Lapkritį Lietuvoje vyksiančiuose koncertuose žiūrovų laukia naujos ir jau pamėgtos parodijos, humoristinės miniatiūros bei muzikiniai numeriai.

Scenoje M. Galkinas visada vienas, tačiau įkūnija daugybę skirtingų žmonių – nuo politikų iki šou verslo atstovų.

M. Galkino naujos programos pasirodymai su daug pokštų, dainų bei staigmenų, vyks lapkričio 10 d. Vilniaus koncertų salėje „Compensa“, lapkričio 12 d. Klaipėdos „Švyturio arenoje“ ir lapkričio 14 d. Kauno „Žalgirio arenoje“.

Primename, kad M. Galkinas buvo vienas pirmųjų Rusijos garsenybių viešai pasmerkęs karą Ukrainoje. Iš Rusijos su Ala Pugačioja jis pabėgo kovo mėnesį. Su šeima įsikūręs Izraelyje komikas netylėjo: su savo „Instagram“ sekėjais dalinosi informacija apie karą Ukrainoje, buvo įkėlęs skaudžią mergaitės iš Mariupolio istoriją. Ji pasakojo, kaip su mama pabėgo ir vos liko gyvos.

Rugsėjį Rusijos teisingumo ministerija įtraukė M. Galkiną į „užsienio agentų registrą“.

Parlamento vadovė taip pat įsitikinusi, kad reaguodami parlamentarai artimiausiu metu registruos pataisas, kurios tokiais atvejais spręstų dėl pilietybės atėmimo, tik tikisi, kad tai bus platesnis reglamentavimas, o ne orientuotas į vieną konkretų atvejį.

„Aš negaliu pateisinti tokio sprendimo, manau, jam nėra pateisinimo, moraliai jo neįmanoma nei suprasti, nei kitaip racionalizuoti. Manau, kad klausimas dėl valstybinio apdovanojimo, kai sportininkai pasirodo renginyje ir gauna apmokėjimą iš Rusijos biudžeto, jis tampa pakankamai aiškus. Deja, reikia apgailestauti, bet kai kurie veiksmai nubraukia praeities pasiekimus“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Šiandien, kai greitai pusmetį kasdien vyksta karas Ukrainoje, Rusijos kruvina agresija, kalbėti apie tai, kad pramogos ar sportas yra atskiri nuo politikos, yra neteisinga ir tiesiog ciniška. Mes žinome, kaip Rusija naudoja kiekvieną pasirodymą, kiekvieną medalį, kiekvieną sportinę pergalę savo propagandos naudai. Tapti tokios propagandos aktyviais dalyviais yra visiškai nepateisinama“, – kalbėjo parlamento vadovė.

Kai kurie veiksmai nubraukia praeities pasiekimus.

Seimo pirmininkė pabrėžė, kad šiuo metu nėra teisinęs galimybės atimti iš M. Drobiazko jai suteiktos Lietuvos pilietybės, bet ji neabejojo, kad Seime artimiausiu metu bus registruotos tokios iniciatyvos.

„Kai yra klausimas dėl pilietybės atėmimo, šiandien mes neturime tokios įstatyminės bazės. Aš esu įsitikinusi, kad artimiausiu metu bus tokios iniciatyvos, ir mano noras būtų tik toks – tikiuosi, kad tai nebus vien į šią konkrečią situaciją orientuotas įstatymas, bet kad mes numatysime, kaip reikėtų elgtis tokiais atvejais, kokie turėtų būti kriterijai pilietybės atėmimo. Negalime atmesti, kad bus atvejų, kai reikės svarstyti ir tokius sprendimus“, – sakė parlamento vadovė.

Prezidentūra BNS yra patvirtinusi, kad spręs dėl ledo šokėjams M. Drobiazko ir P. Vanagui įteiktų Lietuvos valstybės apdovanojimų, jei šie dalyvaus pasirodyme Rusijos mieste Sočyje.

„Jei minėti buvę Lietuvos sportininkai, Gedimino ordino kavalieriai, iš tikrųjų dalyvaus komerciniame renginyje Rusijoje, kuri jau šeštą mėnesį tęsia žiaurų naikinimo karą prieš Ukrainą, atsiras pagrindas svarstyti, ar jų veikla nežemina apdovanotųjų Lietuvos Respublikos ordinu vardo“, – BNS pirmadienį sakė prezidento atstovas spaudai Ridas Jasiulionis.

M. Drobiazko ir P. Vanagas 2000 metais yra apdovanoti Gedimino ordino Riterio kryžiais. Pagal įstatymą, valstybės apdovanojimai gali būti atimti, jeigu apdovanotųjų veika žemina apdovanotojo vardą.

Praėjusią savaitę Lietuvoje rezonansą sukėlė buvusios rusų ledo šokėjos Tatjanos Navkos pranešimas socialiniuose tinkluose, kad rugpjūčio 9 dieną Sočio arenoje bus rodomas jos projektas „Gulbių ežeras“, ir jame, be kitų, dalyvaus P. Vanagas ir M. Drobiazko.

T. Navka yra Rusijos prezidento atstovo Dmitrijaus Peskovo žmona.

M. Drobiazko ir P. Vanagas gyvena Rusijoje, vasario pabaigoje pradėjusiai invaziją į Ukrainą.

Lietuvoje surengusi gastroles teatro trupė stebino meistriškumu. Vos per kelias savaites suderinus gastroles, į Lietuvą atvyko 250 asmenų trupė. Repertuarą pavyko parengti per kelias dienas. Charkivo teatro vadovas Olegas Oričenko, sveikindamas Palangos koncertų salės publiką, atviravo – teatro trupei reikia publikos, reikia grįžti į sceną, repetuoti ir pasirodyti žiūrovams. Jis dėkojo mūsų šalies žmonėms už atjautą ir pagalbą nuo karo siaubo pabėgusioms moterims ir vaikams.

Kartu su maždaug 220 trupės narių atkeliavo ir 30 atlikėjų vaikų. Vos prieš kelias dienas šie žmonės gyveno Charkivo rūsiuose.

Trupę apgyvendino Daugų technologijos ir verslo mokykla, daug įvairios pagalbos skyrė ir verslas. Koncerte skambėjo arijos iš operų, baleto šokėjai demonstravo aukščiausią meistriškumą, atlikdami ištraukas iš klasikinių baletų.

Spektaklio pažiūrėti iš Klaipėdos atvyko ir Valstybiniame Klaipėdos muzikiniame teatre šokantys ukrainiečiai, jie pažįsta daugelį Charkivo nacionalinio akademinio operos ir baleto teatro šokėjų, mat kartu su jais mokėsi Kijeve.

Šarūno Vaitkaus feisbuko paskyros nuotr.

„Trejus metus nematėme klasikinio baleto. Įspūdingas pasirodymas. Buvo labai gera pasikalbėti su buvusiais bendramoksliais“, – po spektaklio kalbėjo Klaipėdoje jau ne vienerius metus dirbantis šokėjas Mykhailo Mordasovas.

Porą tūkstančių žiūrovų talpinanti Palangos koncertų salė nebuvo pilna, bet tie, kas atvyko į koncertą, nė akimirkos nesigailėjo. Mūsų krašto žmonės nedažnai turi galimybę pamatyti klasikinius baleto spektaklius, juo labiau, atliekamus taip profesionaliai.

Todėl ovacijos netilo ilgai, o kai į sceną išėjo artistai, nešini ir vedini savo vaikais, emocijas buvo sunku suvaldyti. Lietuviška trispalvė, apsupta Ukrainos vėliavų, vaikų rankose tapo dėkingumo Lietuvos žmonėms išraiška.

Palangos meras Šarūnas Vaitkus po koncerto kreipėsi į svečius nuoširdžiai: „Mes jus mylime, visada padėsime, kuo galėsime!“

Atlikėjų vaikams Š.Vaitkaus vaikai įteikė po saldainių dėžutę, ant kurių – naują prasmę šiuo metu įgavęs žodis „Pergalė“.

Šiuo metu, esant karantinui ir sudėtingai situacijai dėl koronaviruso pandemijos, festivalio „Salve Musica“ renginiai Klaipėdos koncertų salėje vyks be klausytojų. Tačiau šventinė klasika skambės plačiai – jos koncertų tiesiogiai ir nemokamai bus galima klausytis internetu Koncertų salės „Facebook“ ir „YouTube“ platformose. Tai Klaipėdos koncertų salės kalėdinė dovana klausytojams.

Varis, balsas ir vargonai

„Amžinasis dieviškosios šviesos šaltinis“ – taip pavadintas vienas iš kūrinių, skambėsiantis taip pat pavadintoje Klaipėdos brass kvinteto meninėje programoje gruodžio 6 d. 17 val.

Šio kūrinio autorius – žymus baroko epochos kompozitorius Georgas Friedrichas Händelis. Koncerte bus atlikta ir daugiau šio kūrėjo opusų, taip pat skambės kitų autorių kūriniai, pradedant psalmėmis ir baigiant kalėdinėmis giesmėmis. Sakralioje Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios erdvėje jas atliks minėtas varinių pučiamųjų ansamblis su solistėmis Rita Petrauskaite (sopranas) ir Jurgita Kazakevičiūte (vargonai).

Vargonininkė J.Kazakevičiūtė. / Organizatorių nuotr.

„Jau kelerius metus adventinio susikaupimo laikotarpiu rengiame koncertą Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje. Mus įkvepia ne tik jauki jos erdvė, puiki akustika, bet ir tai, kad ši bažnyčia turi gerus vargonus. Džiaugiamės turėdami galimybę skambiais soprano, varinių instrumentų ir vargonų garsais pakylėti bendruomenės nuotaiką ir pristatyti jai gražios ir dvasingos muzikos kūrinius“, – sakė Klaipėdos brass kvinteto meno vadovas Sigitas Petrulis.

Šviesiam atminimui

Adventinio susikaupimo laikotarpiu dažnai prisimename tuos, kurių nebėra tarp mūsų... Gruodžio 11 d. 18.30 val. miesto Koncertų salėje skambėsianti Klaipėdos kamerinio orkestro programa „Šviesiam atminimui“ skirta pagerbti šiemet į amžinybę iškeliavusiems žymiems lietuvių kūrėjams Vidmantui Bartuliui ir Faustui Latėnui.

Mindaugas Bačkus, Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovas ir šios programos sumanytojas, pasakojo: „Kai buvau vaikas ir pradėjau mokytis muzikos, F.Latėnas ir V.Bartulis buvo pavadinti „naujaisiais romantikais“, kurių kūryba balansavo tarp teatro muzikos ir akademinės muzikos. Jie nuolat bandė įgyvendinti netikėčiausias kūrybines idėjas, kurios stebino klausytojus. Visada į juos žiūrėjau su begaline pagarba ir meile už jų nuoširdų tikrumą, išradingą chuliganiškumą ir emocinį muzikos gilumą. Šiandien, kai jų abiejų nebėra, norisi tiesiog kartu pabūti su jų muzika.“

Pats Mindaugas atliks violončelės solo partiją V.Bartulio kūrinyje „Bolero Pavane Lacrimae“. Beje, prieš dešimtmetį jis griežė šio kūrinio premjerą „Permainų muzikos“ festivalyje. Tąkart violončelininkas minėjo, kad V.Bartulio partitūroje aptiko Antonio Vivaldi „Metų laikų“ atbalsius.

Bus atliktas ir F.Latėno „Pasadoblis“, rašytas kaip muzika kino filmui „Miesčioniškas gyvenimas“. Jame solo partijas grieš visa orkestro altų grupė.

Sopranas R.Petrauskaitė. / Organizatorių nuotr.

Klaipėdiečių orkestras interpretuos ir du styginių kvartetus – V.Bartulio Styginių kvartetą Nr. 1 „O, brangioji“ ir programos pavadinimą inspiravusį F.Latėno Styginių kvartetą Nr. 2 „Šviesiam atminimui“. Pastarajame kūrinyje skamba ištraukos iš muzikos režisieriaus Rimo Tumino spektakliui „Nusišypsok mums, Viešpatie“.

F.Latėnas yra sakęs, kad menas gimsta iš meilės Dievui ir žmogui, o šis kvartetas „skirtas šviesiam atminimui visų gerų bičiulių, kurie emigravo iš Lietuvos; tai muzika, skirta šviesiam atminimui visų laimingų akimirkų, kurias teko išgyventi; tai muzika, skirta šviesiam atminimui visų artimų žmonių, kurių nebėra šiame gyvenime“.

Šįkart „Šviesiam atminimui“ skambės kūrinio autoriaus ir jo kolegos atminimui.

Muzikuojanti karvutė Sofija

Ji – Sofija. Karvutė, gyvenanti kaime, turinti šeimą ir gerą draugą šalia, kuris visuomet pasirengęs padėti. Ji tokia, kaip mes, nes ji... turi svajonę.

Tačiau viskas gyvenime nėra taip paprasta, kaip kartais gali atrodyti. Kad pasiektum to, ko trokšti, reikia bent šiek tiek pasistengti, o kartais pereiti kalnus ir perplaukti upes. Karvutė Sofija jaučiasi liūdna, nes negali išsipildyti jos didžiausia svajonė – dainuoti su orkestru. Tačiau yra draugai, kurie visuomet pasirengę padėti. Arklys Feliksas atsitiktinai randa skelbimą apie muzikinį konkursą, ir pagrindinė herojė leidžiasi į kelionę tikslo link. Joje susiduria su įvairiausiais iššūkiais. Ji praveria ne vieno orkestro duris, tačiau ją pasitinka visai ne taip, kaip tikėjosi. Net nepatikrinęs jos talento, orkestras jos nepriima. Sofija niekaip negali suprasti, kaip su muzika susijęs jos kūno svoris, ūgis, kanopų skambesys, ragai ar elegancija. Nukabinusi nosį, karvutė netenka vilties, tačiau netikėtai sutinka šunį Dūmą ir jiems abiems gimsta nuostabi idėja...

Klaipėdos kamerinis orkestras. / Organizatorių nuotr.

Maži ir dideli muzikos klausytojai gruodžio 16 d. 12 ir 18.30 val. kviečiami susitikti su karvute Sofija ir muzikuoti kartu.

Muzikinį spektaklį visai šeimai „Muzikuojanti karvutė Sofija“ parengė kompozitorė Zita Bružaitė, režisierė ir aktorė Laima Akstinaitė, aktorius Simonas Lunevičius, scenografijos ir kostiumų dailininkė Angelina Furmaniuk–Savickienė, Klaipėdos kamerinis orkestras ir dirigentas Egidijus Miknius.

Dar festivalio publikos gruodį laukia muzikinis susitikimas su orkestru „Kremerata Baltica“ ir dainininke Gunta Gelgote, Klaipėdos kariliono kalėdinis ir naujametinis koncertai, šventinė Klaipėdos kamerinio orkestro programa, kurioje kaip solistai pasirodys violončelininkas M.Bačkus, smuikininkas Konradas Levickis ir baritonas Romanas Kudriašovas. Plačiau apie tai – kitą savaitę.

Pasakos šokio kalba

Spektaklį uostamiestyje stato žinomas lenkų choreografas, Poznanės Didžiojo teatro baleto meno vadovas Robertas Bondara, scenografė, kostiumų dailininkė Martyna Kander ir dirigentas Modestas Barkauskas.

J.W.Goethe’s filosofinė tragedija „Faustas“ baigta 1831 m. – tuo laikotarpiu, kai Klaipėdoje jau klestėjo Vokiečių teatras. Tad ji atspindi meninę atmosferą, kuria alsavo ir šio miesto muzikinis gyvenimas XIX a. pradžioje.

Scenografė, kostiumų dailininkė M.Kander ir choreografas R.Bondara. / O.  Kasabovos nuotr.

Lapkričio 21-ąją premjerą teatras planavo pristatyti publikai Klaipėdos žvejų rūmuose. Bet dėl visoje Lietuvoje paskelbto karantino teko keisti planus. Premjera rytoj vis tiek įvyks, bet be žiūrovų. Ji bus nufilmuota ir artimiausiu laiku parodyta per Lietuvos televiziją.

Spektaklį statanti komanda karantino pateiktą iššūkį priima kaip galimybę atrasti naujas veiklos formas ir dar giliau nerti į chrestomatinę daktaro Fausto istoriją, kuri bus papasakota šokio kalba. „Laukiame ir tikime šio spektaklio sėkme“, – sakė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė.

„Fausto“ repeticija. / J. Lebedevos nuotr.

Labiausiai spektaklio kūrėjų sumanymą atitiko trys skirtingų kraštų bei epochų kompozitoriai: Wolfgangas Amadeusas Mozartas, Fryderykas Chopinas ir Arvo Pärtas. Spektaklyje skambės jų muzika, gros Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras, pastatymo muzikos vadovas ir dirigentas – M.Barkauskas.

Amžina tema – naujomis spalvomis

Šokio spektaklį Klaipėdoje stato perspektyvus lenkų choreografas R.Bondara. Buvęs Varšuvos Didžiojo teatro baleto šokėjas dabar yra Poznanės S.Moniuszkos didžiojo teatro baleto meno vadovas. 2013 m. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre R.Bondara pastatė Giedriaus Kuprevičiaus baletą „Čiurlionis“.

„Fausto“ kostiumų eskizai. / O. Kasabovos nuotr.

Choreografas pasakojo, kad šokio spektakliai pagal „Faustą“ statomi dažnai. Šokio kūrėjus ypač vilioja pirmoji šio didingo literatūros veikalo dalis, o antrąją, sunkesnę, jie renkasi rečiau.

„Statydami „Faustą“ Klaipėdoje, mes irgi daugiau dėmesio skiriame pirmajai daliai. Antroji dalis bus, tačiau trumpesnė, labiau koncentruota. O spektaklio tema – amžina ir nekintanti: mokslo pažinimo siekiantis Faustas sudaro sutartį su Mefistofeliu, mainais pažadėdamas jam savo sielą. „Fausto“ siužetinė kelionė vyksta ne realybėje, o jo galvoje, mintyse. Čia jis naujai atranda savo gyvenimo prasmę“, – pasakojo R.Bondara.

Chrestomatinėje istorijoje publika išvys seną, sergantį ir pavargusį Faustą ir Faustą jaunystėje; Mefistofelį – nelabai baisų, nes, anot choreografo, visi savyje turime jo prado; dvi moteris – Eleną ir Margaritą. Prireiks ir mažo berniuko, vaizduosiančio Fausto sūnų.

R. Bondaros baleto pamoka Jūros šventėje. / A. Kubaičio nuotr.

„Sunku nusakyti spektaklio stilių. Dirbdamas naudoju visą diapazoną šokio technikų – nuo klasikinių iki šiuolaikinių. Čia svarbūs ir šokėjai. Klaipėdoje kuriu kažką labai naujo, kažką nuo ištakų. Čia yra visos galimybės naujovėms. Jūsų baleto trupė turi daug potencialo ir noro kurti. Manau, šokėjų atskleisti veikėjų charakteriai žiūrovus sujaudins ir maloniai nustebins savo išbaigtumu“, – sakė R.Bondara.

Scenografija virs prisiminimais

Šokio spektaklio „Faustas“ scenografiją ir kostiumus kurianti M.Kander teigė norinti scenoje pabrėžti Fausto ir jo vidinio pasaulio atspindį. Pradžioje žiūrovai išvys senąjį Faustą jo asmeninėje erdvėje, kur jis susikūręs sau saugią aplinką. „Iš akmens imitaciją primenančių sienų sukurtos dekoracijos bus permatomos ir tarsi įkūnys prisiminimus, nuo kurių neįmanoma pasislėpti. Jos primins net tai, ką Faustas norėtų pamiršti. Kiekvienoje scenos sienoje, kurios tarsi sluoksniuojasi, bus įamžinta po tokį prisiminimą. Pastatymo šviesų žaismas paliudys, kad Faustui pavyko įveikti prisiminimus, iš jų išsilaisvinti“, – kalbėjo M.Kander.

R. Bondaros baleto pamoka Jūros šventėje. / A. Kubaičio nuotr.

Pasak spektaklio scenovaizdžio kūrėjos, dirbti kuriant klasikinius spektaklius – iššūkis ir kartu malonumas. „Malonumas, nes prisilieti prie visų laikų garsiausių kūrinių su didžiais, nuostabiais personažais. Iššūkiai kyla, kai bandai sukurti kažką naujo tose istorijose, kurios statytos ir rodytos nesuskaičiuojamą daugybę kartų. Kaip ir „Faustas“, dabar statomas Klaipėdoje. Mes, kūrėjai, turime pradėti nuo klausimo sau: kokią inovatyvią idėją norime pristatyti mitu, kuris gyvuoja jau 500 metų? Kaip scenografė, aš nekuriu naujos istorijos ar naujos dramaturgijos. Labiau stengiuosi atrasti mūsų laikus atitinkančių metaforų, kurios erdvę užpildytų įdomiu dizainu. Manau, pačias geriausias naujas pjeses galima pastatyti be jokio rekvizito ir scenografijos“, – teigė ji.

Anot scenografės, pastatymui prireiks 68 šiuolaikiškų kostiumų. „Jie bus labai paprasti, kaip visada R.Bondaros spektakliuose. Jo estetika yra specifinė, ir aš žinau, kokią vizualinę kalbą ir spalvas mes galime rodyti scenoje. Jo istorijos visada universalios. Jūs tai išvysite kostiumuose: pagal jų stilių, sukirpimą tikrai negalėsite pasakyti, kurioje šalyje ir kuriais metais spektaklis pastatytas. Viskas bus modernu, šiuolaikiška ir be detalių“, – tvirtino M.Kander.

Scenoje publika išvys ir keturių muzikantų džiazo grupę, kuri gros „rūsio vakarėlyje“.