– Buvusiais laikais miestų teritorijose pristatyta daugybė gamyklų, sandėlių, kurių veikla šiais laikais perkelta toliau nuo gyvenamųjų rajonų. Griaunami senieji pastatai, stovintys ant valstybinės žemės, keičiama šios paskirtis – statomi biurai, butai, parduotuvės. Kiek logikos už tokį žemės paskirties keitimą apskritai taikyti mokestį? – portalas klausė Kauno miesto vyriausiojo architekto Nerijaus Valatkevičiaus.

– Pirmiausia, tokios pataisos stabdytų plėtrą bei trukdytų įgyvendinti miesto Strateginio ir Bendrojo plano sprendinius. Antra – Kaune nuosavybės teisių atkūrimas iš esmės yra baigtas, todėl iki šiol nežinome, kam šis mokestis yra reikalingas ir kam būtų skirti surinkti pinigai. Trečia – visa tai stums investicijas ir gyventojus į miesto pakraščius, nes ten bus pigiau. Be to, tai stabdys miesto centro atsinaujinimą ir teritorijos efektyvesnį naudojimą. Manome, kad visa tai turėtų būti reguliavimo mechanizmas, o ne atgrasymo investuoti priemonė.

– Ir taip daug teisinių ir teisminių trukdžių išsivaduoti iš miestus darkančių pastatų vaiduoklių, griuvėsių. Ar mokesčių didinimas NT plėtotojams nekelia nerimo, kad apskritai tvarkymosi tempai sulėtės?

– Gali būti, kad verslas pradės taupyti ir tvarkymosi tempai sulėtės. Nugriovus pastatus ar nuomojamą iš valstybės žemės sklypą naudojant ne pagal nuomos sutartyje nurodytą naudojimo paskirtį ir būdą, numatomas valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimas. Dėl šios priežasties miesto darną ardantys objektai – merdinčios gamyklos, sandėliai, dirbtuvės – ir toliau liktų Naujamiestyje, Senamiestyje bei šalia esančiose teritorijose. Pastatų paskirties keitimas yra susijęs su papildomais mokesčiais, todėl manome, kad tai neigiamai atsilieptų miesto centro teritorijoms.

– Žemės įstatymo pataisų, pagal vieną variantą numatančių NT plėtotojams iki 75 proc. mokestį, pagal kitą – net 105 proc., už didesnio, nei buvęs pastatas, statybas, teikėjas – Seimo Kaimo reikalų komitetas. Ar miestų žemės, plėtros klausimus teisės aktai neturėtų būti pavesti Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui?

Žemės įstatyme numatytas mokestis turėtų būti reguliavimo mechanizmas, o ne atgrasymo investuoti priemonė.

– Miestams svarbiausia, kad jų balsas būtų išgirstas. Patvirtinus esamą tvarką turėtų kilti nekilnojamojo turto kainos, kadangi sumokėtas atlyginimas už galimas statybas nuomojamoje valstybės žemėje taps būsto kainos dalimi, kuri galimai bus „perkeliama“ būsimiems pirkėjams.

– Labai daug visi kalba apie savivaldos stiprinimą. Tačiau realiai nieko dėl to nedaroma. Ar Žemės pataisų rengėjai į diskusijas kvietė Savivaldybių asociacijos atstovus ar bent didmiesčių merus?

– Teikėme pastabas Savivaldybių asociacijai, o ar jos buvo išgirstos, atsakyti negalime. Su numatytais pokyčiais mūsų plėtra stumiama į pakraščius. Tai, kas numatoma mieste, taps papildomu barjeru plėtrai.

– Kaip manote, gal keičiant žemės paskirtį ir užstatymo plotą (aukštį) mokesčių dydžio taikymas, ar apskritai netaikymas, turėtų būti paliktas savivaldybių kompetencijai? Juk jos sėkmingai sprendžia, kokius žemės mokesčius visiems savininkams (nuomotojams) taikyti.

– Savivaldybės turėtų pačios tvarkyti šiuos klausimus. Pastaraisiais metais Kaunas sėkmingai pritraukia naujų investicijų, o tai sukuria naujų darbo vietų, mažina pastatų „vaiduoklių“ skaičių ir apskritai gerina gyvenimo kokybę. Dėl numatytų pokyčių miestą gali ištikti stagnacija, todėl tikrai nesinorėtų, kad papildomi barjerai stabdytų Kauno plėtrą ir naujas galimybes.

Didžiausi skauduliai

Skaičiuojama, kad Kaune yra apie 130 neprižiūrimų ir apleistų pastatų. Dalis jų daug metų stovi užkaltais langais, kituose atsirado benamių landynės.

Pasak savivaldybės atstovų, vien miesto centro seniūnijoje priskaičiuojama 40 akis badančių pastatų. Viena didžiausių miesto piktžaizdžių įvardijama buvusi žydų ligoninė A.Jakšto gatvėje. Gėdą miestui daro apleistas pastatas Muziejaus g. 4, Šv.Gertrūdos g. 38-asis ir 40-asis namai. Net Rotušės a. 24-uoju numeriu pažymėtas pastatas pagrindinėje Kauno aikštėje stūkso apleistas.

Dar vienas neprižiūrimas pastatas – Birštono g. 14. Miesto skauduliais įvardijami E.Ožeškienės g. 3-iasis ir Nemuno g. 27-asis namai. Kai kuriuose pastatų aukštuose dar yra gyvybės, bet viršutiniai langai išduoda, kad ten dulkės seniai valytos ir vieninteliai gyventojai – kampuose patogiai įsitaisę vorai.

Apleisti pastatai virsta nelegaliais šiukšlynais. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Užsimerkti derėtų ir ties Laisvės al. 60-uoju ir 88-uoju namais bei Nepriklausomybės a. 3 pastatu. Šie statiniai pagrindinėje pėsčiųjų alėjoje atsiveria visu grožiu, jų neužstoja kiti pastatai. Tiesa, kai kurie jų  pradėti tvarkyti.

Centrinėje miesto dalyje ryškiausias vaiduoklis – "Britanikos" viešbutis. Šis aukštas monolitinis pastatas tapo grafitininkų pamėgtu objektu. Pastato viršuje užrašytas ilgiausias lietuviškas žodis. Per vidurį menininkai nupiešė raudoną X, tarsi juokais pažymėdami, kad, norint sugriauti pastatą, reikia taikytis į šią vietą. Buvo sužibusi viltis, kad pastatas bus nugriautas ir jo vietoje pastatytas naujas viešbutis.

Dėl teisinių ginčų nebaigtas statyti viešbutis "Britanika" iki šiol darko miesto įvaizdį. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Dėl to naujieji pastato šeimininkai kreipėsi į Kauno tarybą prašydami leisti naują pastatą statyti ties šaligatviu. Iš pradžių taryba tokiam prašymui pritarė, vėliau atmetė leidimą, todėl ginčai persikėlė į teismus, o "Britanika" pradėjo versti dar vieną istorijos puslapį, kuriame įrašytas ir konfliktas, trukdantis šiai vietai atgimti.

Probleminės vietos

Keliaujant toliau nuo centro į miegamuosius rajonus, irgi galima išvysti apleistų pastatų, kuriais savininkai nė neketina rūpintis.

"Tokie objektai kiekvienais metais įtraukiami į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašus. Seniūnijoms susumavus tokius statinius, 2020 m. baigtiniame sąraše jų gerokai virš 100. Jiems taikomas didesnis, 3 proc., nekilnojamojo turto mokesčio tarifas", – teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.

Štai Gričiupio seniūnijoje stovi buvęs restoranas "Trys mergelės". Pastatas ne kartą buvo padegtas, dabar aptvertas tvora, ant kurios – ženklai, įspėjantys, kad pašaliniams eiti draudžiama. Ne vienas kaunietis prisimena, kad restorano klestėjimo laikais jame vykdavo triukšmingi vakarėliai. Deja, kol kas čia nematyti jokių atsigavimo ženklų.

Vilijampolėje, Varnių g. 38,  praeivių akis bado buvęs administracinis pastatas. Petrašiūnų skauduliu miesto atstovai įvardija pastatų kompleksą Ateities pl. 30. Dalis jo priklauso "Palemono keramikos" gamyklai, kita – bendrovei "Paltiškiai".

Šančiuose vis dar likę nesutvarkytų kareivinių pastatų, įrašytų į paveldo sąrašus, tad investicijos į juos turėtų būti didesnės, o tai stabdo plėtrą.

Panemunėje irgi galima rasti apleistų pastatų: Plento g. 3 – nebeveikianti parduotuvė, Vaidoto g. 34B – nebenaudojamas administracinis pastatas, Gailutės g. 28 stovi namas, kuriame praktiškai nebėra gyventojų.

Aleksotas – ne išimtis: jame taip pat galima išvysti pastatų vaiduoklių. Kauno miesto savivaldybės atstovai dienraščiui nurodė, kad labiausiai į akis krenta beveik sugriuvęs Veiverių g. 62-asis pastatas. Jis matomas nuo Senamiesčio ir gadina miesto įvaizdį.

Dar vienas vaiduoklis ilgus metus stovėjo Savanorių prospekte,  pasitikdamas atvykstančiuosius į Kauną A1 keliu. Tai Kalniečių prekybos centras. Tačiau yra gerų žinių. Dalį pastato įsigijo nauji šeimininkai ir jau nemažai statinio nugriauta. Iki kitų metų vidurio čia turėtų iškilti šešių aukštų naujas komercinės paskirties pastatas. Lieka tikėtis, kad kita dalis buvusio Kalniečių prekybos centro irgi bus rekonstruota.

Savivaldybės atstovai "Kauno dienai" kaip probleminę vietą Šilainiuose įvardijo Mosėdžio gatvėje esančią Linkuvos dvaro teritoriją. Čia gausu tiek pastatų, tiek jų liekanų. Dienraštis primena, kad prieš keletą mėnesių miesto taryba pritarė teritoriją perimti visuomenės poreikiams ir savivaldybė žada šį dvaro kompleksą prikelti naujam gyvenimui.

Tikime, kad, sugriežtinus dabartinį Nekilnojamojo turto įstatymą, tai paskatintų savininkus investuoti į savo turto sutvarkymą.

Nebaigtos statybos

Anksčiau išvardytuose pastatuose seniau virė gyvenimas, tačiau Kaune yra ir dar viena kategorija statinių, kenkiančių miesto įvaizdžiui. Nebaigtos statybos objektuose gyvybės taip ir neatsirado, tad jie tapo tikrais vaiduokliais.

Nebaigtų statyti pastatų gausu visame mieste, skiriasi tik objektų paskirtis ir kiek procentų pastato pavyko pastatyti. Kai kurie neturi langų, kiti – stogo. Trečiuose, atrodo, pritrūko tik vidaus baldų ir interjero sprendimų. Vienur pristigo pinigų užbaigti statyboms, kitur pasikeitė savininkų planai ir viskas buvo tiesiog palikta likimo valiai. Skaičiuojama, kad šiuo metu Kaune yra aštuoniolika nebaigtų statyti objektų, bet, pasak miesto savivaldybės atstovų, tokių pastatų mažėja.

Savivaldybės atstovai "Kauno dienai" nurodė, kad daug metų situacija nesikeičia P.Višinskio g. 96. Statinys ir sklypas yra nuolat traukiami į juoduosius sąrašus, didinami mokesčiai. Būtent taip bandoma kovoti su apleistais nekilnojamojo turto objektais.

Kaunas siekia, kad teisinėmis priemonėmis būtų užtikrinta, per kiek laiko rangovai turi užbaigti statybas, kad jos nevirstų amžinomis. Dėl to savivaldybės atstovai kreipėsi į Vyriausybę ir ministerijas, kad būtų inicijuojamos įstatymų pataisos. Pagal jas būtų galima taikyti arba didesnį mokestį, arba skirti baudas tiems statytojams, kurie pradėjo darbus, bet per numatytą terminą statinių neatidavė vertinti.

"Dar praėjusių metų gegužę Kaunas inicijavo įstatymo pataisas dėl nekilnojamojo turto mokesčio. Jomis siekiame, kad mieste sumažėtų kritinės būklės pastatų, kurie ne tik darko miesto vaizdą, bet ir kelia realų pavojų miestiečiams. Tikime, kad, sugriežtinus dabartinį Nekilnojamojo turto įstatymą, tai paskatintų savininkus investuoti į savo turto sutvarkymą. Procesai vyksta – bendraujame su Finansų ir Aplinkos ministerijomis, tačiau tai plati ir sudėtinga tema, tad greitų pokyčių nesitikime", – teigė P.Keras.

Geri pavyzdžiai

Kaune netrūksta apleistų pastatų, tačiau yra ir gerų pavyzdžių, kai neprižiūrėti statiniai iš pabaisų virto naujais ir tvarkingais. Pastatus vaiduoklius pakeitė komercinės paskirties arba gyvenamieji namai.

Be minėto Kalniečių prekybos centro, Savanorių prospekte galima įvardyti ir kitas vietas, sulaukusias verslininkų dėmesio. 367-uoju numeriu pažymėtame sklype, nugriovus buvusį Statistikos departamento pastatą, pastatytas naujas administracinis statinys.

Kituose Kauno rajonuose taip pat pasitinka maloniai nuteikiantys pastatų pokyčiai. Štai R.Kalantos g. 98A įsikūrė prekybos ir paslaugų centras "Peiko". Toje pačioje gatvėje 48-uoju numeriu pažymėtas pastatas dabar pasitinka viliojančiais kvapais – čia vystomas kulinarijos ir maisto pramonės verslas. Petrašiūnuose, T.Masiulio g. 21, pastatas irgi sulaukė verslininkų dėmesio, – jame veikia kavinė su vaizdu į Kauno marias.

Šančių geru pavyzdžiu galima įvardyti buvusias kareivines A.Juozapavičiaus prospekte. Čia kultūros paveldui priklausantys trys pastatai buvo prikelti naujam gyvenimui. Išskirtiniuose pastatuose – daugiabučiai, pirmuose aukštuose įsikūrę verslininkai. Veikia net privati mokykla.

Dalis A.Juozpavičiaus prospekto kareivinių vis dar be langų, tačiau kituose pastatuose jau verda gyvenimas. 

Yra ir tokių vietų, kur senus gamyklinius pastatus pakeitė daugiabučiai. Vienas tokių – S.Žukausko g. 2B. Visai šalia Kalniečių parko esantis namas sulaukė naujakurių. Pirmame aukšte palikta vietos komercinei veiklai. Kita atgimusi vieta – Aušros g. 28 . Čia gyvenamasis namas ilgą laiką buvo įtrauktas į neprižiūrimų statinių sąrašus, po rekonstrukcijos virto "Kauko namais". Aleksote esančioje Ž.E.Žilibero gatvėje atgijo keli VDU Botanikos sodui priklausantys pastatai.

Šilainių mikrorajone miesto atstovai įvardijo pokyčius net keliose vietose. Kuršių gatvėje renovuoti keli pastatai. Viename pradėjo veikti Bendrystės namai, kitame – automobilių servisas. Baltijos gatvėje taip pat renovuotas pastatas, dar vienas naujas statomas šalia, tad tikimasi naujakurių.

Centrinėje miesto dalyje ryškiausių pokyčių sulaukė sklypas Karaliaus Mindaugo prospekto ir A.Mickevičiaus gatvės sankryžoje. Čia stovėjo nebaigtas statyti viešbutis "Respublika". Nugriovus šį vaiduoklį,  pastatytas verslo centras "Magnum".

Nugriovus viešbutį "Respublika", čia įsikūrė verslo centrai. (Eitvydo Kinaičio nuotr.)

Prisideda ir miestas

Siekiant, kad Kaunas taptų kuo patrauklesniu miestu ir apleisti pastatai nebadytų akių praeiviams ir miesto svečiams, ne pirmus metus kauniečiai gali pasinaudoti paveldotvarkos programa. Pagal ją miesto savivaldybė gali padengti iki 50 proc. išlaidų, patiriamų tvarkant pastatų fasadus.

Ši programa leido atnaujinti nemažai Laisvės alėjos pastatų, tad ši pėsčiųjų zona tapo daug patrauklesnė. Gyventojai ir kituose Kauno mikrorajonuose pasinaudoja miesto pagalba ir susitvarko savo namų sienas, stogus.

"Paveldotvarkos programos rezultatai akivaizdūs ir solidūs – nuo 2015 m. atnaujinta 130 pastatų, net pusšimtis jų įtraukta į Kultūros paveldo objektų registrą. Skaičiuojame, kad tvarkybos darbams finansuoti miestas iki šiol skyrė daugiau kaip 2,8 mln. eurų.

Vieni pasinaudojo miesto parama ir sutvarkė fasadus, kiti kol kas laukia ir nutrupėjusį tinką slepia po tentu. (Kauno m. savivaldybės nuotr.)

Šiemet taip pat sulaukėme rekordiškai didelio pastatų šeimininkų susidomėjimo, todėl galime drąsiai teigti, kad programa pasiteisina, o noras tvarkyti savo turtą – užkrečiamas. Šių metų sąraše – 57 paraiškos, kurios bus vertinamos", – komentavo Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Planuojama, kad Kauno senamiestyje, centrinėje miesto dalyje ir atokesnėse vietose esantiems pastatams tvarkyti 2021–2022 m. miesto savivaldybė skirs ne mažiau kaip 400 tūkst. eurų.

Skirtingais laikmečiais Kaune sukurta paveldas mieste kuria aplinką, kuri ne tik traukia turistus, bet ir skatina pačių miestiečių mąstymą, supratimą bei generuoja ekonomiką. Tuo įsitikinęs Vytauto Didžiojo universitete dirbantis humanitarinių mokslų daktaras, profesorius Gintautas Mažeikis, kuris pasidalino savo mintimis apie Kauno lietuviškumą, užsienio studentų įtaką ir miesto perspektyvas.

– Kaunas yra vadinamas lietuviškiausiu miestu. Kokią reikšmę tai turi miestui?

– Lietuviškumas ir senasis Kauno paveldas miestiečiams atveria kitokias perspektyvas. Istorinė atmintis mums padeda protingiau suprasti savo pačių aplinką, o iš tarpukario Lietuvos atkeliavę nepriklausomybės įpročiai suteikia pozityvius ir teigiamus lūkesčius.

Iš viduramžių atkeliavęs paveldas, taip pat caro imperinės pusės fortai, įtvirtinimai ir bažnyčios bei tarpukario Lietuvoje sukurtas paveldas kuria aplinką, kuri ne tik pritraukia turistus, bet ir skatina mąstymą, supratimą, generuoja ekonomiką.

– 2022-ais metais Kaunas siekia tapti Europos kultūros sostine. Kokia kultūros svarba yra miestui ir kauniečiams?

– Europos kultūros sostinės projektas buvo sugalvotas tam, kad paskatintų ne sostines, o regioninius miestus investuoti į kultūrą, plėtoti ją. Aš labai palaikau šią idėją. Bet jai reikia ruoštis. Vienas iš pasiruošimų yra skatinti modernizuotis Kauno miesto dailės galerijas, teatrus, atsinaujinti muziejams. Svarbu išpuošti ir tvarkyti miestą, kad būtume patrauklūs atvykstantiems turistams ir jie norėtų pakviesti savo draugus čia atvykti.

– Esate akademinės bendruomenės narys ir kasdien matote studentus. Ką unikalaus Kauno miestui atneša iš kitų šalių atvykę studentai?

– Universitetuose yra sukuriama labai pozityvi ir kūrybinga tarptautiškumo erdvė. Studentai iš užsienio skatina mūsų pačių studentus lavintis, tobulėti, šnekėti užsienio kalba. Kai kurie iš jų yra menininkai, rengia performansus ir parodas, ir nori integruotis į miesto galerijas, miesto erdves.

Į Kauną tiesiog atiteka turtas, kurį reikėtų kuo galima ilgiau čia išlaikyti, pritraukti, vilioti, kad jo daugiau atvyktų. Su studentais iš užsienio prabunda galerijos, erdvės, kavinės, pokalbiai, susirašinėjimai, kelionės, papildomų pajamų gauna oro linijos, traukiniai, lėktuvai.

– Kokia vieta Kaune jums yra brangiausia?

– Aš visą gyvenimą vaikštau į turgus ir mėgaujuosi jų aplinka. Man patinka žiūrėti kaip Aleksoto, Zanavykų, prie pilies esanti turgus vystosi, plėtojasi. Ir man malonu pasakyti, kad miesto savivalda pradėjo kreipti dėmesį į turgus, tvarkydama kelius aplink juos.

Turgus yra aplinka, kuri pritraukia labai daug žmonių. Jie dažniausiai nebūna labai turtingi. Tai vidutinio pragyvenimo lygio ar skurdesni žmonės, kurie mėgsta pasivaikščioti, pasišnekėti. Taip pat atvažiuoja ūkininkai. Ir jiems turgų aplinka yra labai svarbi – ji turi būtų higieniška, sutvarkyta, saugi.

– Ką galėtumėte pasiūlyti Kauno miestui?

– Vienas Kaunui galimai įdomus projektas, susijęs su subkultūromis, yra vadinimas skvotinimu. Skvotinimas – tai pusiau legalus, suderintas ar nelegalus apleistų pastatų apgyvendinimas. Įvairiose pasaulio šalyse vyksta skvotinimo veiksmai ten, kur tušti pastatai stovi dešimtmečius. Tokios šalys kaip Danija, Kroatija yra linkusios remti skvotinimą savivaldybių lygyje.

Kaunas su savo didžiaisiais monstrais yra palanki erdvė skvotinimui. Ir, turint omenyje, kad šalia yra oro uostas, kuris ieško ir siekia dinamikos su savo pigiais reisais, šis projektas galėtų būti įdomus ir reikšmingas, ir susietas su kultūriniais, ir su meniniais projektais, ir su vizija Kaunas – Europos kultūros sostinė.

– Kas galėtų paskatinti didesnį Kauno miesto augimą?

– Kauno augimą užtikrina geras susisiekimas. Daugybę kauniečių išvažiavo gyventi į Vilnių, nes nebuvo patogaus ir greito susisiekimo, bet kai atsirado greitieji traukiniai, iš karto daugiau stiprių, įdomių, talentingų vilniečių atvažiavo čia dirbti.

Dėka gero susisiekimo mieste augtų įvairios paslaugos, kultūros renginiai, į miestą atvažiuotų talentingesni žmonės. Taip pat miesto nesibaidytų užsieniečiai, kad jie Kaune bus uždaryti kaip į kokį geto, iš kurio negalės išvažiuoti aplankyti kitų miestų. Šis susisiekimo skatinimas, aplinkkeliai, autobusų maršrutai, traukinių greičiai, jeigu dar atsidarytų maršrutas į Varšuvą, jeigu dar geriau veiktų Kauno oro uostas su savo pigiaisiais skrydžiais, neabejotinai paskatintų kultūrinę, meninę ir intelektinę miesto raidą.

Aludariai Kaune savo veiklą plečia griaudami miestą darkiusius vaiduoklius. Vietoje griuvenos Kaunakiemio gatvėje per pusmetį išdygs sandėliuoti skirtas pastatas. Dalis teritorijos virs stovėjimo aikštele.

„Tai yra istorinis alaus kvartalas. Prieš pusantro šimto metų čia veikė alaus gamykla, o šalia buvo apynių laukai. Dabartinė Turbinų gatvė anksčiau vadinosi Bravoro gatve, o kiek toliau buvo Apynių gatvė", – pasakojo alaus daryklos „Volfas Engelman" generalinis direktorius Marius Horbačauskas.

Šalia gamyklos stūksantį didelį apleistų statinių kompleksą bendrovė įsigijo praėjusių metų pabaigoje. Šiuo metu jie jau nugriauti, statybinė technika ruošia sklypą statyboms.

Simbolinės kapsulės įcementavimo į naujojo pastato pamatus ceremonijoje dalyvavo ir miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

Iki šiol „Volfas Engelman" dalį sandėlių nuomojosi. „Turėdami daugiau sandėlių greta gamyklos, prisidėsime ir prie aplinkos taršos mieste mažinimo, nes nebereikės produkcijos vežti į Kauno rajone ar Raudondvario plente esančius sandėlius, vėliau nebereikės jos parsivežti atgal į Kaunakiemio gatvę", –  aiškino M.Horbačauskas.

Bendrovės investicijos į pastatą, infrastruktūrą ir įrangą sieks 4,5–5 mln. eurų. Darbus atlieka bendrovė „Autokausta". 

Senųjų sandėlių Kaunakiemio gatvėje gamyklai nebepakanka, nes itin padidėjo bendrovės produkcijos apyvarta. Lietuvoje užimama jų rinkos dalis padvigubėjo ir šiuo metu siekia 22 proc.

Kaunas puikiai žinomas ne tik dėl garsių krepšininkų, seniausio ir didžiausio Ąžuolyno parko Europoje, ilgiausios pėsčiųjų gatvės ar išskirtinių tarpukario architektūros pastatų. Dar vienas žinomas faktas – miesto panoramą darkantys pastatai-vaiduokliai. Nors visoje Lietuvoje yra daugybė nebaigtų statyti pastatų, tačiau Kauno centre stūksantys apleisti „Britanikos“ ir „Respublikos“ viešbučiai išsiskiria savo dydžiu ir vieta mieste.

Magistro baigiamąjį darbą „Apleistų pastatų panaudos galimybių tyrimas“ atlikusi Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) absolventė Gintarė Baltrušaitytė pastebi, kad yra keli apleistų pastatų panaudos scenarijai. Magistrantė atliko viešbučio „Respublika“ panaudos galimybių studiją, nes, jos teigimu, šis monstras yra vienas pagrindinių mūsų miestovaizdžio taršos elementų.

„Buvo daug bandymų nebaigtą statyti „Respublikos“ viešbutį prikelti iš letargo miego, tačiau iki šiol sprendimai neatnešė jokios realios naudos, nes viešbutis vis dar stūkso apleistas“, − sako G. Baltrušaitytė.

1988 m. pradėtas statyti viešbutis po nepriklausomybės atgavimo įmonės „Sputnik“ buvo paliktas likimo valiai. Vėliau, kaip teigia studentė, pastato statybos darbus buvo užsimojusios ir lenkų, ir šveicarų įmonės, tačiau dėl per mažo finansavimo darbai taip ir nebuvo pradėti.

„Statinys skirtingais metais priklausė įvairioms Lietuvos kompanijoms, tačiau visos žadėtos permainos taip ir nebuvo įgyvendintos: prabangus viešbutis su konferencijų ir pramogų centru (2004 m.), modernus viešbučių kompleksas bei biurų, parduotuvių ir gyvenamųjų namų kvartalas (2008 m.), savivaldybės pastatas (2010 m.)“, − sako magistrantė.

Ji išskyrė tris pagrindines „Respublikos“ gaivinimo alternatyvas: nugriovimas ir laisvo žemės sklypo nuoma; nugriovimas ir naujo modernaus pastato statyba bei jo nuoma; pastato rekonstrukcija ir tolimesnis naudojimas pagal paskirtį.

Pasirinkus pirmąją alternatyvą – likvidavus esamą statinį ir sutvarkius žemės sklypą, jį būtų galima parduoti ir išnuomoti, nes jis yra strategiškai geroje miesto vietoje.

„Likviduojant pastatą jo konstrukciniai elementai – kolonos, sijos, perdangos plokštės, plytos, pamatų blokai – gali būti panaudoti kitų statinių statybai. Žinoma, pirmiausia reikėtų atlikti tyrimus ir nustatyti, ar konstrukcijos nepažeistos ir yra tinkamos naudoti. Net jei konstrukcijų kokybė nepatikima, jas galima naudoti aikštelių ar takų klojimui. Naudojantis pastato likvidavimo alternatyva, galima gauti papildomų pajamų pardavus šiuos konstrukcinius elementus, o atsilaisvinusi žemė būtų paklausi miesto centre“, − privalumus vardija G. Baltrušaitytė.

Atlikusi visų trijų alternatyvų analizę keliais metodais, studentė nustatė, kad ekonomiškai palankiausia esamą statinį rekonstruoti. Pasak G. Baltrušaitytės, pasirinkus šią alternatyvą, pastatą reiktų iš esmės pertvarkyti.

„Rekonstrukcijai neužtenka tik pabaigti pradėtus darbus – reiktų keisti kai kurias laikančiąsias konstrukcijas, pakeisti patalpų išdėstymo planą pagal planuojamas vykdyti veiklas, apšiltinti pastato išorines atitvaras“, – vardija ji.

Šiuo atveju nebūtų papildomų išlaidų pastato likvidavimui (priešingai, nei planuojant naujo pastato statybas nugriovus senąjį). Viena iš galimybių – nugriauti kelis viršutinius pastato aukštus ir rekonstruoti mažesnį plotą. 

G. Baltrušaitytė pastebi, kad pasaulyje apleistų pastatų likvidavimo ar panaudojimo klausimai sprendžiami gana skirtingai.

„Prancūzijoje kovojant su apleistais pastatais buvo pasirinkta jų griovimo strategija – nugriovus statinį sutvarkoma ir apželdinama aplinka, pasiūlomos vietos naujoms statyboms. Vokietijoje pasirenkama alternatyva, labiausiai atitinkanti du kriterijus, – ekologiškumą ir ekonomiškumą. Pasaulyje galima rasti labai daug pavyzdžių, kaip su šiomis problemomis sėkmingai kovojama. Tiesa, sunkiau, kai yra apleidžiama visa gyvenvietė – kaip Jungtinėse Amerikos Valstijose po aukso karštligės“, − sako G. Baltrušaitytė.

Besiremdama tiek šiomis patirtimis, tiek Lietuvoje galiojančiais įstatymais, ji nustatė apleistų pastatų likvidavimo eiliškumą. Pirmenybė būtų teikiama apleistiems pastatams, neturintiems šeimininkų, taip pat esantiems saugomose teritorijose ar arčiau nei per vieną kilometrą nuo pagrindinių kelių, statiniams, stovintiems prie turizmo objektų ar kultūros vertybių.

Pažvelgti į Kauną iš daugiau nei 70 m aukščio, naktimis įžengti į apleistą fortą, požeminę slėptuvę ar į seną, negyvenamą pastatą, kuriame vaidenasi. "Mėgaujuosi gyvenimu ir noriu ji sukurti įsimintiną", – tikina grupės "Nematytos Kauno vietos" lyderis Liutauras.

Susidomėjo paauglystėje

"Visada kitomis akimis matau miestą. Ir dabar Kaune, jo apylinkėse ar kitose vietose mačiau daugiau nei daugelis žmonių per savo gyvenimą, – neslėpė ugdomojo vadovavimo mokęsis Liutauras. – Mėgaujuosi gyvenimu. Ir nebūtina užlipti aukštai. Galima lipti žemyn. Arba prieš žengiant į pastatą pasidomėti jo istorija."

Per metus (tiek gyvuoja Liutauro grupė "Nematytos Kauno vietos") jis matė apie 100 išskirtinių objektų Kaune ir kelis šimtus Lietuvoje.

Jaunas vyras neskaičiuoja, kiek jų regėjo paauglystėje, kai pamėgo netradicines vietas ir sulaukęs penkiolikos apsilankė po pėsčiųjų tiltu į Panemunę, kur yra išlikęs daugeliui nežinomas statybininkų tiltelis.

Tikslių koordinačių neskelbia

"Griežtai vadovaujuosi tam tikromis taisyklėmis. Kvailai nerizikuojame. Nesielgsiu kaip garsus ukrainietis Mustang Wanted, kuris be apsaugų gali viena ranka užsikabinęs kyboti ant statybinio krano. Kur reikia, naudojamės saugos priemonėmis, neskelbiame pavojingesnių ir įdomesnių objektų koordinačių", – pasakojo Liutauras.

Kodėl jie neskelbia objektų koordinačių? Ne, grupė "Nematytos Kauno vietos" nekelia sau tikslo, kad tokie objektai priklausytų tik jiems. Norint įgyti patirties, reikia pradėti nuo paprastesnių objektų, be to, dėl nežinojimo, patirties trūkumo galima pridaryti klaidų: kur nors įlūžti ar, pavyzdžiui, prisikvėpuoti asbesto, kuris buvo naudojamas kai  kuriose senose dujokaukėse. Įtrauksi oro – apsinuodysi, kai kuriuose filtruose yra nuodingų medžiagų, kurios degina it napalmas.

Į savo ekskursijas grupė neima neblaivių ar apsvaigusių.

"Nematytos Kauno vietos" vadovaujasi dar keliomis digerių (taip vadinami žmonės, landžiojantys po požemius, tunelius) taisyklėmis: iš objektų galima išsinešti tik prisiminimus arba nufotografuoti juos, nepaimti nė vieno daikto, nieko nelaužyti ir neįsibrauti į objektą kažką laužant.

Mistika ir stingdanti energija

Pirmoji išvyka – apleista reabilitacijos ligoninė Viršužiglyje.

"Ieškojome vaiduoklių, – šyptelėjo Liutauras. – Kalbama, kad ten naktimis vaidenasi. Tiesa, netikiu vaiduokliais, nemaniau, kad kažką pamatysiu plevenantį. Nors net netikėdamas Dievo, ištikus nelaimei šauksi Jo pagalbos. Tikiu energija. Ir kartais išties būna pastatų, kur jauti šaltį, kažkokią stingdančią energiją, kitą dieną jautiesi prastai ar nesiseka."

Į šį objektą, norintiesiems adrenalino, Liutauras rekomenduoja vykti naktį, turėti vieną labai gerą, o kitus – paprastus prožektorius.

"Kai viskas bus apšviesta kaip dieną – neįdomu. O stipriausias fantazijos ginklas, kai su kukliu prožektoriumi tamsoje eisite už kampo, – šyptelėjo "Nematytos Kauno vietos" lyderis. – Beje, šiai vietai mistikos suteikia ir pakabinta kėdė."

Kai kurie grupės nariai ypač mėgsta apleistus pastatus, kuriuose vaidenasi. Viena taisyklių: žengiant į juos reikia visada atsiprašyti už sutrukdymą, pasisveikinti ir mintyse paprašyti leidimo.

Įdomus objektas ir Kauno žydų ligoninė, turinti įdomią istoriją: čia buvo ir ligoninė, ir lavoninė, ir gimdymo skyrius, o karo metu net viešnamis. Tiesa, į šį objektą įžengti draudžiama.

"Jus gali sulaikyti policija, – perspėjo Liutauras ir prakalbo apie dar vieną apleistą vietą – Lietuvos sporto universiteto bazę Arlaviškėse. – Įdomi architektūra, daug aukštų. Jei didelė komanda, rekomenduoju eiti po du tris žmones. Niekada jokiame objekte negalima bastytis vienam."

Paėmė du daiktus

Liutauras mini ir daugiau įdomių požeminių slėptuvių, tiesa, didžioji dalis jų likusios tik apleistose gamykloje arba įmonėse. Išlikusių daiktų yra Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo slėptuvėse.

Liutauras nenurodo įdomiausių objektų tikslių vietų Raudondvario pl., kur buvo bent dešimt požeminių slėptuvių, taip pat – Savanorių pr.

"Gaila, kad visiškai apsemtas VIII fortas, kur reikia profesionalaus naro įrangos ir kur labai pavojinga nerti, – atsiduso nuotykių ieškotojas. – Tačiau labai džiugu dėl VII forto ir jo savininko, kuris atgaivino šį objektą."

Po akimirkos jaunas vyras vis dėlto prisipažino, kad per visus metus iš šimtų aplankytų objektų jis paėmė du daiktus: seną knygelę apie civilinę saugą ir ginklo valymo priemonę.

Apleistose vietose paliko daug dujokaukių, net kostiumą, saugantį nuo radiacijos, žaislų ir knygų.

"Britanika", "Respublika" – labai pavojingi objektai ir Liutauras primygtinai rekomendavo ten nevaikščioti nepatyrusiems žmonėms, juolab kad ten patekti draudžiama.

Taip pat labai pavojinga karstytis ir apleistame "Telekomo" pastate Varnių g.

Su benamiu – į Švediją

Įdomus objektas – senas, apleistas, kadaise klestėjęs restoranas "Kaukas" .

"Ten buvo keista vėlyvą vakarą pamatyti pro mus it vaiduoklį praėjusį rūkantį jauną vyrą. Jis prasilenkė su mumis netaręs nė žodžio", – šiurpoką akimirką pamena Liutauras.

Žmonių jie sutinka daugiau, daugiausia –  apleistuose pastatuose gyvenančių benamių. Dauguma – neblaivūs, kai kurie – agresyvūs, vos apverčiantys liežuvį. Tiesa, 194 cm ūgio sportiškam vyrui muštis su jais neprireikė.

"Tačiau buvo ir tokių, su kuriais įdomu pakalbėti. Jie puikiai žino apleistas vietas, jų istorijas", – Liutauras priminė vieną vilniečių grupę į Švediją paėmusią benamį, kuris tapo vedliu ir mokytoju apleistose Skandinavijos šalies pastatuose.

Jautėsi kaip Betmenas

Grupės "Nematytos Kauno vietos" lyderis turi daug idėjų: ne tik organizuoti netradicines ekskursijas, pavyzdžiui, į it Pripetė apleistą miestelį Latvijoje Skrundą ar neatrastas Kauno vietas, bet ir atlikti socialinius eksperimentus, pavyzdžiui, rengti naktinę siaubo filmų peržiūrą apleistame name.

"Kodėl dauguma idėjų realizuojama kitur? Kodėl nesurengus, kaip yra Švedijoje, ekskursijos Kauno stogais?" – retoriškai klausė jaunas vyras.

Jis pats – aukščio mėgėjas. Neslepia, kad buvo keliuose įspūdinguose objektuose, kurių aukštis siekia apie 200 m.

Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios aukštis – 70 m. Žmonės gali apsilankyti tik apie 45 m aukštyje esančioje stogo trasoje.

"Esu Kauną matęs nuo daugiau nei 70 m aukščio objekto. Tiesa, jis itin pavojingas gyvybei, daugiau nelipsiu, – pripažino Liutauras. – Bet jausmas, kai matai apačioje visą apšviestą miestą – Centrą, Senamiestį, Šilainius, Eigulius, Aleksotą – fantastiškas. Pasakysiu juokingai, bet tuomet jaučiausi it Betmenas, saugantis miestą."

"Nematytos Kauno vietos" lyderis neslėpė, kad jie yra padarę ir vieną avantiūrą: naktį buvo užlipę ant Kauno technologijos universiteto (KTU) inovacijų centro pastato stogo. "Išvengėme vaizdo kamerų ir apsaugos", – prisipažino Liutauras.

Idėja pirmam pasimatymui

Jis girdėjo apie slaptus tunelius iš Kauno pilies, Šv.Jurgio bažnyčios. Kalbama, kad yra ir tunelis netoli Neries.

"Pasakojama ir apie daugiau nei 2 km ilgio tunelius 50 m gylyje. Bet jų kol kas neradome, tad jie – kaip vaiduokliai. Nematomi, – šyptelėjo Liutauras. – Tačiau juos, jei egzistuoja, pirmieji ras tokie žmonės kaip mes arba archeologai."

Beje, "Nematytos Kauno vietos" komandoje yra ir ne viena mergina: kelios jų net parodė išskirtinius objektus Kauno rajone.

Liutauras vėl pakartojo, kad labai svarbu patirtis, neskubėjimas, saugumo priemonės ir kategoriškai vengti pavojingų objektų.

Be to, yra labai daug saugių ir legalių objektų. Vienas jų – Neregių muziejus po Įgulos bažnyčia, kur aklinoje tamsoje yra aštuonios skirtingos dalys, pavadintos brasta, landa, sodu, pirmuoju slenksčiu, riba, antruoju slenksčiu, fragmentais, atmintimi.

"Neskubėdami atstumą įveiksite per 10–20 minučių, tačiau įspūdžių ir adrenalino pakaks, – šyptelėjo Liutauras. – Įdomiausia eiti su merginomis, kai girdi klyksmus priekyje ar už nugaros. Beje, rekomenduoju į šį objektą pasikviesti patinkančią merginą. Puiki pirmo pasimatymo vieta. Iš baimės ji tikrai įsikibs jums į ranką arba net apsikabins."

"Pasikeitė planai", – šiuos žodžius kaip susitarę kartojo daugelis verslininkų, paklaustų, kodėl netvarko jiems priklausančių apleistų, aptriušusių ir  Laisvės al. ar senamiesčio nepuošiančių pastatų. Tiesa, yra ir kelios malonios išimtys.

Nupirko, bet netvarko

Kauno Šv.Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios pašonėje Laisvės al. 21-ą pastatą iš Turto fondo nusipirkęs verslininkas Tautvydas Barštys ketino čia įrengti prabangų viešbutį arba biurus, tačiau, savininko teigimu, planus pakoregavo ekonominė krizė, sąstingis nekilnojamojo turto rinkoje. "Šiandien ekonominė situacija nepalanki vykdyti tokius projektus, tai taip ir stumiasi tie darbai. Be to, viskas būtų daug paprasčiau, jei ne paveldosaugininkų reikalavimai", – tikino T.Barštys. Rekonstruojant pastatą verslininkas norėtų palikti tik išorines jo sienas, tačiau paveldosaugininkai reikalauja išsaugoti vidines pastato erdves, gipso lipdinius. T.Barščio įsitikinimu, paveldosaugininkų reikalavimai – per griežti, trukdo atnaujinti pastatą.

"Sutinku, kad reikia išsaugoti pastato išorę, bet reikalavimai išsaugoti, sakoma, vertingus dalykus pastato viduje prasilenkia su logika ir sveiku protu. Tai labai apriboja tokių pastatų pasiūlą ir paklausą. Dabar mes turime išsaugoti gipsą, darytą sovietmečiu. Tai reiškia, kad mes turime išsaugoti sovietinį paveldą. O ten nei skonio, nei meno, nei paveldo aš nematau, – tikino T.Barštys, pabrėžęs, kad neketina miesto gražinti investuodamas savo pinigus. – Kol kas šio pastato rekonstruoti ir nesiruošiame. Mums tai nėra pats svarbiausias reikalas."

Teigia laukiantys dokumentų

Kitoje Laisvės al. pusėje, Nepriklausomybės a. ir Gedimino g. sankirtoje stovintis dviaukštis pastatas užkaltais langais gerai žinomas vyresniems vairuotojams – čia anksčiau buvo įsikūrusi Kauno kelių policija. Dabar šis namas galėtų pretenduoti į labiausiai apleisto Laisvės al. namo titulą. Pastatas priklauso dviem bendrovėms. Vienos jų akcininkas, liūdnai pagarsėjusio verslininko Gintaro Petriko brolis Raimundas Petrikas nesutiko, kad pastatas yra neprižiūrimas. "Mes jį prižiūrim: nuėmėm keliančius grėsmę balkonus, langus užkalėm", – pasakojo verslininkas. Jis teisinosi, kad pastatą tinkamai sutvarkyti iki šiol trukdė ekonominė krizė. Pradėti pastato atnaujinimo darbus R.Petrikas žadėjo per artimiausius porą metų.

"Labai ilgai tęsiasi pastato projekto ir techninio projekto derinimo darbai. Bet per porą metų tikimės viską suderinti ir pradėti atnaujinti. Pastate planuojame ir komercines, ir gyvenamąsias patalpas", – vardijo pašnekovas.

Kratosi didesnio mokesčio

Kai prieš ketverius metus Žydų ligoninės pastatą senamiestyje nusipirko bendrovė "Tarptautinė skubiosios medicinos pagalbos akademija", sužibo viltis, kad didžiausias senamiesčio namas-vaiduoklis bus sutvarkytas: bendrovės vadovai žadėjo per dvejus metus jį atnaujinti. Tačiau namas taip ir stovi apleistas, gausiai byra tinkas. "Keičiasi planai, žinot, verslas – dinamiškas reikalas. Mes šio projekto neatsisakome, bet ketiname jį įgyvendinti vėliau", – sakė bendrovės direktorius Nedas Jasinskas. Jis tikino, kad planai atgaivinti Žydų ligoninę pasikeitė ne dėl aukštų paveldosaugos reikalavimų: "Tai, be abejo, nepalengvina situacijos – esant tokiems reikalavimams, projektus įgyvendinti sunkiau."

Pastatas nuo gatvės pusės apjuostas vielos tinklu, kad ant praeivių galvų nebyrėtų tinkas. Paklaustas, ar bendrovė neplanuoja pastato, esančio judrioje, pastebimoje senamiesčio vietoje, aptraukti spalvotu tinklu, kad jis taip nebadytų akių praeiviams, N.Jasinskas atsakė: "Mintis gera, tačiau to kaina labai didelė. Mums ir taip tenka mokėti didelius mokesčius už tą pastatą, nors jame nevykdome jokios veiklos. Jei sumažintų mokesčius, mes mielai investuotume."

Buvusios Žydų ligoninės pastatas įtrauktas į Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių sąrašą. N.Jasinsko įsitikinimu, tai padaryta nepagrįstai: "Nemanau, kad tai teisinga: verslininkai neturėtų būti baudžiami, jei pasikeičia jų planai. Mes rūpinamės, saugome paveldo elementus, kurie yra pastate. Ten daromi archeologiniai tyrimai, įrengta apsaugos sistema, kiauras stogas buvo tvarkomas, kad į pastato vidų nepatektų lietus. Nepaisant to, mes esame priversti mokėti didesnį nekilnojamojo turto mokestį." Pašnekovas prisipažino, kad bendrovė už A.Jakšto g. esančio pastato nepriežiūrą kasmet į savivaldybės biudžetą sumoka po 3 proc. pastato vertės.

Baudžiami ne visi

Pastatams, patenkantiems į Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių sąrašus, įstatymo nustatyta tvarka nekilnojamojo turto mokestis gali būti padidintas iki 3 proc. pastato vertės. "Tai yra lubos. Skaičiavimus kiekvienu atveju atlieka savivaldybės finansų skyrius. Mes sudarome sąrašus ir teikiame apmokestinti jiems", – sakė Centro seniūnijos seniūnas Marius Švaikauskas.

Teoriškai visų neprižiūrimų, apleistų pastatų savininkai turėtų mokėti tokį – padidintą – nekilnojamojo turto mokestį. Tačiau realybėje jie dažnai šio mokesčio išvengia. Kauno Centro seniūnijoje 46 pastatai yra įtraukti į Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių sąrašą. M.Švaikauskas apgailestavo, kad ne kiekvieną apleistą pastatą pavyksta į jį įtraukti: "Dėl kai kurių pastatų vyksta teisminiai ginčai. O kol nėra priimti teisminiai sprendimai, mes negalime nei jų apmokestinti, nei savininkai turi teisę tuos pastatus tvarkyti. Mes įtraukiame į sąrašą, o savininkai atneša dokumentus, kad vyksta teisminis ginčas, ir turime išbraukti. Vieni didžiausių pastatų, dėl kurių bylinėjamasi teismuose – nebaigti viešbučiai "Respublika", "Britanika", naujojo Stoties turgaus pastatų kompleksas."

Prancūzai nesiterlioja

Įtrauktų į kultūros paveldo registrą pastatų priežiūrą kontroliuoja Kultūros paveldo departamentas (KPD). Departamento Kauno teritorinio padalinio vedėjas Svaigedas Stoškus atkreipė dėmesį, kad apleistų pastatų savininkų dažnai nepavyksta nubausti jiems sėkmingai blefuojant, tikinant, kad pastatai – prižiūrimi: "Juridiniam asmeniui už pastatų nepriežiūrą mes turime teisę skirti baudą – iki 11,5 tūkst. eurų. Bet pastatų savininkai paprastai baudas skundžia, įrodinėja, kad pastatas – prižiūrėtas: langus užkaliau, stop juosta yra, šiukšles išvežu, aš tik jo nenaudoju. Ir labai sunku teisme įrodyti tą nepriežiūrą, nors pastato priežiūrą savininkai tik imituoja".

11,5 tūkst. eurų gali būti baudžiamas neprižiūrimo pastato savininkas, kuris neatsižvelgia į KPD pakartotinai skirtas administracines nuobaudas – įspėjimus raštu. Keletą savivaldybių prižiūrintis KPD Kauno teritorinis padalinys įspėjimų raštu dėl pastatų nepriežiūros per metus surašo nemažai, tačiau baudų Kauno pastatų savininkams pernai ir per keturis šių metų mėnesius už tai nebuvo skirta.

Baudos skyrimą S.Stoškus vertino kaip pralaimėjimą: "Vadinasi, nesuveikė kiti metodai, neįtikinai, dar kažko nepadarei, kad žmogus tvarkytųsi."
Pašnekovas pastebėjo, kad siekiant išvengti baudos, pasitelkiami teisiniai gudravimai. "Nubaudi vienus, tuoj pat tas pastatas perrašomas kitai įmonei, įkeičiama bankui, ir viskas pasibaigia. Nes pastatams, kurie yra įkeisti bankui, padidinto nekilnojamojo turto mokesčio skirti negalima. Tai yra nesąžininga, neteisinga, nes bankai gali kad ir dešimt metų marinuoti reikalą – jiems nepavyksta skirti mokesčių", – pasak padalinio vedėjo, sunku nubausti ir užsienyje apsigyvenusius apleistų pastatų savininkus.

Siekiant atsikratyti apšepusio miesto įvaizdžio, S.Stoškus Kaunui siūlo remtis užsienio pavyzdžiu. "Pažiūrėkime, kaip daro prancūzai: vienas, antras raginimas susitvarkyti fasadą, jei nereaguojama – valstybė ar savivaldybė sutvarko ir išrašo sąskaitą. Jei pastatas apleistas, tinkas byra praeiviams ant galvų, namas gadina miesto veidą – prašom, savivaldybė sutvarkys, bet paskui susimokėk. Nesusimokėjai – perduoda antstoliams, o tada jau su jais aiškinkis, jei nesiteikei tvarkytis", – pasak S.Stoškaus, taip iškyla rizika nesitvarkantiesiems visai prarasti pastatą, ir tai drausmina. Pašnekovo įsitikinimu, toks fasadų tvarkymas savivaldybės lėšomis, o vėliau ir lėšų iš savininkų išieškojimas būtų labai efektyvus.

Yra ir gerų pavyzdžių

S.Stoškus pripažino, kad raginti ir baudomis bei didesniais mokesčiais gąsdinti tenka ne visus – yra ir gerų verslininkų tvarkymosi pavyzdžių. Štai praėjusį mėnesį "Kauno diena" rašė, kad tinkas ėmė kristi nuo "Metropolio" sienų. Jis ėmė dūžti į grindinį kieme. Tuomet niekas nenukentėjo, o pastato savininkai nelaukdami nelaimės skubiai ėmėsi tvarkytis: buvo pasamdytas keltuvas, darbininkai nuo apleisto pastato fasado viršaus pašalino galintį byrėti tinką, buvo surinkti jau nukritusio tinko gabalai.

"Taip apkapoti tinką – dar geriau nei aptraukti pastatą tinklu. Dabar grėsmė pašalinta", – pripažino Kauno Centro seniūnijos vyriausiasis specialistas statinių priežiūrai Tautvydas Ginius.

"Metropolio" direktorius Ramūnas Šuščevičius užsiminė, kad viešbučio pastatų kompleksą šiais metais ketinama remontuoti, tam yra gauti reikiami leidimai, o prastos būklės pastatą S.Daukanto g. 21 A galbūt teks nugriauti.

Ką gali savivaldybė?

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis teigė, kad atkreipė dėmesį, jog savivaldybė prie netvarkingų pastatų remonto prisidėti negali, nes jai draudžiama investuoti į privačią nuosavybę. "Savivaldybė neturi įrankių prisidėti tvarkant privačių namų fasadus. Jei tokie įrankiai būtų – juokauju, kad visi valdininkai gyventų įvairiom spalvom nudažytuose savo namuose", – šyptelėjo meras.

Jis pripažino, kad savivaldybės galimybės priversti apleistų pastatų savininkus tvarkytis yra ganėtinai ribotos. Meras atkreipė dėmesį, kad didelių pastatų-vaiduoklių miesto centre daugėja: šalia nebaigtų statyti "Respublikos", "Britanikos" viešbučių miesto centrą jau "puošia" ir statybine tvora aptverta buvusio "Merkurijaus" teritorija.

"Tokių atvejų gali atsirasti ir daugiau. Dėl to mes siūlysime Vyriausybei nustatyti maksimalų laiko tarpą nuo statybos leidimo išdavimo iki pastato užbaigimo, pridavimo naudoti datos. Tam, kad savininkas nelaikytų nebaigtų statybų ar griuvėsių neribotą laiką ir kad siektų statybas užbaigti arba tą objektą parduoti", – sakė V.Matijošaitis. Pasak jo, galimi du variantai, skatinantys apleistų pastatų savininkus tvarkytis: dar padidinti nekilnojamojo turto mokestį arba įpareigoti jį mokėti nuo projekto sąmatos vertės. "Dabar apsimoka pastatyti biurų pastatą ir jo nepriduoti valstybinei komisijai – juk eksploatuoti jį galima. Jei esi nepridavęs – tai neužbaigtas pastatas, ir gali miestui nemokėti nekilnojamojo turto mokesčio. Visas Egiptas pilnas neužbaigtų namų – ant stogų armatūrų gabalai kyšo. Nenoriu, kad Kaunas panašiai atrodytų", – užsiminė meras. Jis žadėjo inicijuoti, kad savivaldybėje būtų parengtas tam tikras "įstatymo pusfabrikatis", galbūt padėsiantis Seimui nustatyti efektyvesnę apleistų pastatų atgaivinimo tvarką.

V.Matijošaitis užsiminė lankęsis pas KPD direktorę Dianą Varnaitę ir kalbėjęs apie paveldo namų fasadų sutvarkymą. "Su D.Varnaite, S.Stoškumi, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto dekanu ilgai diskutavome apie tai, kaip pakeisti kultūros paveldo veidą Kauno mieste. KPD yra programa, kur tvarkant tokius namus, išorei ir fasadui galima gauti 50 proc. ES paramą, kitą dalį lėšų turi pridėti savininkas. Bet šis dalykas mažai viešinamas. Žadame perskaityti visų paveldo namų sąrašus, žiūrėti, kas savininkai, ir bent nuo tų, kurie yra pajėgūs finansiškai prisidėti 50 proc., pradėti keisti miesto veidą", – pasak V.Matijošaičio, tai – didelis darbas, bet reikia pradėti jį vykdyti.

Teatras bus šviesesnis

Dešimt metų rekonstruojamas Nacionalinis Kauno dramos teatras šiemet pradėjo tvarkyti fasadą. Tikimasi, kad fasado tvarkybos darbai, kainuosiantys apie 70 tūkst. eurų, bus baigti iki liepos mėnesio – tuomet bus nuimti pastoliai ir atsivers nuvalytas, pašviesėjęs teatro pastato fasadas. "Autentiškas teatro fasado tinkas buvo sutrūkinėjęs, apibyrėjęs, pažeistas lietaus ir vėjo. Dabar jis atnaujinamas – fasadas dengiamas tinku iš granito grūdelių – tokiu, kokiu jis buvo padengtas autentiškai", – teatro generalinio direktoriaus pavaduotojas Valius Kriščiūnas atkreipė dėmesį, kad tokiu tinku dengtas ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus fasadas.

Į kultūros vertybių registrą įtraukto pastato fasado tvarkybos darbai kainuos apie 70 tūkst. eurų. "Iš šalies pažiūrėjus, atrodo labai brangu. Tačiau pirmiausia mes turėjome iki plytų nugramdyti seną tinką, tada dėti paprasto tinko sluoksnį, ir tik ant jo rankiniu būdu dedamas granitinis tinkas. Be to, pastatas yra paveldo objektas, tad visi darbai smarkiai pabrangsta: galime samdyti tik atestuotas kultūros paveldo objektuose dirbti įmones, – pabrėžė V.Kriščiūnas. – Darbų planavimą ir vykdymą kontroliuoja Kultūros paveldo departamentas. Pavyzdžiui, buvome parengę šešis granitinio tinko pavyzdžius, paveldosaugininkai parinko vieną." Pastato fasado tvarkybos darbus finansuoja ES struktūriniai fondai.

Kitas paveldosaugos institucijų saugomas namas, Laisvės al. 81-u numeriu pažymėtas ankstyvuoju sovietmečiu iškilęs penkiaaukštis, neseniai aptrauktas tinklu – čia prasidėjo renovacijos darbai. Pirmajame pastato aukšte įsikūrusio namo bendrasavininko – bendrovės "Centrinis knygynas" – direktorė Stasė Gadliauskienė sakė, kad tinklas ir prie pastato iškilę pastoliai pirkėjų neišgąsdino, jų srautas išliko toks pat. Pasak pašnekovės, namą seniai reikėjo renovuoti: "Pastatas bus šiltinamas, bet iš Laisvės al. pusės jo fasadas nesikeis. Namą reikėjo renovuoti ne tik dėl šilumos taupumo. Nuo jo balkonų byrančios dekoro detalės kėlė grėsmę praeiviams". Pastato renovacijai taip pat gauta ES parama, darbus ketinama baigti iki spalio mėnesio.

Pastatų vaiduoklių Kaune kiek tik nori, tačiau prestižiniuose rajonuose jų daug mažiau. Senamiestyje, Laisvės al. ir aplinkui jų veik neberasi, tad šviesios ateities statytojai keliasi kitur. Tarkime į Žaliakalnį, vieną unikaliausių ir jautriausių Kauno rajonų. Neseniai atsirado naujas statinys priešais buvusią radijo gamyklą. Statinys neblogas, tik dabar šioje sankryžoje matome nemenką architektūrinę kakofoniją. Tačiau labiausiai akis drasko šalia esantis visiškai apleistas paminklinis kino teatras "Daina". Įsigijo žmonės kadaise ir nežino, ką su juo daryti.

Regis, panašiai nutiko ir su sovietiniu griozdu Pelėdų kalne, šalia pirmosios Čiurlionio galerijos. Kelis kartus perparduotas pastatas pagaliau įgijo šeimininkus, kurie kažką nori daryti. Ką? Panašu, kad irgi nežino, nes iš pradžių norėjo čia įkurti vaikų darželį, kuris paminklinėje ramioje teritorijoje yra visiška nesąmonė. Dabar atsirado loftų idėja, maždaug, darbinės, negyvenamosios patalpos menininkams kurti. Jei taip ir būtų, tai duok dieve sveikatos tiems savininkams. Bet pagalvokime.

Tai tam tikras "kabantis namas": pats namas yra, o sklypo jis neturi. Sklypo reikia, teritorija paminklinė, tad galima prigiedoti visokių gražių dainelių, kad tik visi neprieštarautų įsigyti sklypo.

Galvokime toliau. Pastatas kažkiek kainavo, jo renovacijai žadama skirti beveik 800 tūkst., nemažai kainuotų ir įsigyti sklypą, taigi – gerokai daugiau kaip milijoną. Savininkai šią kainą patrigubintų, nes reikia pelno. Vadinas, tai būtų labai brangūs loftai. Nežinau nė vieno menininko, kuris sukištų tiek pinigų, kad galėtų kartais atvažiuoti patapyti. Neišvengiamai tai būtų butai turtingiems žmonėms, su visa jų infrastruktūra: džipais, šeimomis, šunimis, šašlykinėmis, draugais ir vakarėliais. Žaliakalnio bendruomenė ir menininkai puikiai supranta, kad naujieji gyventojai neatsižvelgtų į teritorijos unikalumą, be to, ir pati teritorijos aura pasikeistų neatpažįstamai. Tad pagrįstai protestuoja.
Investuotojams sklypas būtinas. Jis priklauso valstybei ir negali būti dalinamas. Tačiau kiekvienam pastatui gali būti priskirtas sklypas, kažkas tai administruoja. Ir jei jis, nepaisant visų protestų, bus skirtas, vadinasi, tas kažkas "paėmė" ir paėmė daug. O tada jau sudie sakraliai Pelėdų kalno erdvės dvasiai.

Jei rašytojas parašo prastą knygą, trenkei ją lauk ir viskas, bet jei įvykdomi tokie invaziniai projektai, jie Kauno veidą sudarko ilgam. Tad, sekime procesus.

Pas Kauno merą Andrių Kupčinską apsilankę verslininkai neneigia besidomintys "Respublikos" viešbučiu, tačiau kol kas apie savo planus kalba tik puse lūpų. Meras viliasi, kad jų užmojai rimti, ir monolitinis siaubūnas nebeterš Kauno vaizdo.

Nelinkę atvirauti

"Matydami norą, kad miestas gražėtų, tiesiog atėjome mero paklausti, kaip galime prie to prisidėti ir kokius namų darbus galime padaryti. Mes gi verslo žmonės", – po susitikimo savivaldybėje vakar nebuvo linkęs atvirauti "Vėtrūnos" generalinis direktorius Rolandas Baškys.

Kartu su R.Baškiu pas miesto merą apsilankė buvęs lenktynininkas ir verslininkas Marius Budrikis, vadovaujantis įmonei "MB projektai", taip pat architektas Gintautas Natkevičius.

Praėjusį penktadienį pasklidus žiniai, kad "Vėtrūna" minima kaip viena iš dviejų naujųjų apleisto pastato investuotojų, bendrovės valdybos pirmininkas Vytautas Banys nei paneigė, nei patvirtino šios informacijos. Kortų iki galo nelinkęs atskleisti ir "Vėtrūnai" vadovaujantis R.Baškys. Neoficialiomis žiniomis, sandorio vertė – 2 mln. eurų.

Sandoris dar neužbaigtas

"Nesame mes jokie naujieji savininkai. Sandoris neįvykęs. Atėjome pas merą išgirsti, ką čia galima padaryti. Kai mes padarysime namų darbus, tada ir galėsime ką nors komentuoti nieko nenuslėpdami. Dar truputį palaukite. Išgirdome keletą variantų ir galimybių miesto plėtros planuose su esamais užsibuvusiais vaiduokliais. Yra įvairių dalykų, kuriuos turime derinti ir su paveldo specialistais, ir miesto savivaldybe, ir tada jau priimti galutinius sprendimus", – dėstė R.Baškys.

Jis stengėsi abstrakčiais pasvarstymais išsisukti nuo klausimų apie tai, kiek bus investuota į miesto veidą darkantį statinį, kas jame įsikurs ir kada jau galima tikėtis akivaizdžių permainų.

Pasiteiravus, ar ketinama griauti apleistą nebaigtą statinį, ar bus mėginama jį rekonstruoti, "Vėtrūnos" generalinis direktorius darsyk paragino palaukti galutinių sprendimų. "Griauti lengviausia. Bus rekonstrukcija su daliniu griovimu", – prasitarė verslininkas.

Pasak R.Baškio, apie konkrečias sumas ir investicijas bus galima kalbėti, kai bus parengtas techninis projektas.

"Mes į svetimą piniginę nelendame", – kalbą apie pinigus juokais nuleido A.Kupčinskas.

Tiki žadamomis permainomis

Kauniečiai jau ne vienus metus girdi verslininkų pažadus, kad nebaigtas statyti "Respublikos" viešbutis atgims, tačiau iki šiol tai ir likdavo kalbomis. Ar verslininkų apsilankymas pas merą teikia bent kiek daugiau vilties nei ankstesni pažadai?

"Bent jau vienas iš šitų žmonių ("Vėtrūnos" generalinis direktorius – aut. past.) rūpinosi "Žalgirio" arenos statyba. Visko buvo, bet objektas stovi. Kažkoks pasitikėjimas yra. Galutinio techninio projekto dar nėra, bet jie nori darbus pradėti šiais metais", – tikino A.Kupčinskas.

Jis neslepia, kad naujieji investuotojai jau yra pasirašę ketinimų protokolą su dabartiniais pastato vaiduoklio valdytojais, tačiau prieš padėdami lemiamus parašus norėjo išsiaiškinti daug konkrečių dalykų.

"Matau gana daug konkretumo. Tokie dalykai neišsprendžiami per dieną. Dabartiniai savininkai yra susiderėję. 99 proc., kad iš tikrųjų tai bus naujieji investuotojai, kurie susidomėjo šiuo objektu", – kalbėjo Kauno meras.

Spręs techninius klausimus

Pasak A.Kupčinsko, verslininkams rūpi daug techninių ūkinių klausimų, kuriais ankstesni pastato valdytojai visiškai nesidomėjo. "Pasidėjome ant stalo detalųjį planą ir svarstėme. Planuojama pastato rekonstrukcija, dalinis griovimas, požeminė automobilių aikštelė, komunikacijos – visa tai reikia išspręsti. Norint gauti statybos leidimą, reikia nemažai derinimų, nes tai Naujamiesčio zona. Ta erdvė bus tikrai gražesnė, negu dabar yra", – optimistiškai nusiteikęs A.Kupčinskas.

Verslininkai domėjosi ir žemės nuomos sąlygomis. "Dabar ten taikomas tas vaiduokliškas 3 proc. žemės nuomos mokestis. Žemės nuomos tarifą tvirtiname kasmet iki birželio 1 d. Jeigu iki to laiko matysime, kad reikalai juda ir dedamos pastangos, o ne vien susitikinėjame ir kavą geriame, tada taryba galės patvirtinti atitinkamus tarifus", – aiškino A.Kupčinskas.

Naujiesiems investuotojams reikės kreiptis į įvairias institucijas ir gauti leidimus, kad darbai prasidėtų. "Bus atidaryta Spaustuvininkų g., erdvės taps daug gražesnės, nugriovus dalį viešbučio atsivers Sveikatos mokslų universiteto pastatas. Mažinsime miesto vizualinę taršą. Jie nusiteikę padėti", – tikino Kauno vadovas.

"Britanika" pokyčių nesulaukia

"Tikrai nieko nežinau. Vyksta juridiniai dalykai. Girtis ir sakyti, kad kažkas jau vyksta, negaliu. Kol nėra raštu pasirašyti susitarimai, plepėti negalima. Čia jau buvo kalba, kad griaus, bet niekas nieko dar nesiruošia griauti, vyko tik derybos. Tai didelis objektas ir greitai niekas nedaroma", – paklaustas apie Kęstučio g. stūksantį apleistą viešbučio pastatą kalbėjo architektas Gintautas Natkevičius.

Ne vienus metus kalbėta apie planus rekonstruoti šį apleistą monstrą. Bendrovė "Natkevičius ir partneriai" 2011 m. aukcione nusipirko 20 proc. viešbučio akcijų, priklausiusių savivaldybei. Už jas sumokėjo 2,73 mln. litų.

"Kauno diena" rašė, kad pernai rugpjūtį G.Natkevičius prabilo apie tai, jog viskas labai stipriai juda į priekį ir dar 2014 m. pastato vaiduoklio nebeliks – griovimo darbams gauti visi reikiami leidimai. Po šių skambių pažadų prabėgus pusmečiui, "Britanikos" viešbučio teritorijoje tvyro įprasta ramybė.

Skaičiuota, kad nugriauti šį monstrą prireiks apie 3 mln. litų, o pastato rekonstrukcija atsieitų dar brangiau. Žadėta vietoj 46 m aukščio vaiduoklio statyti 26 m naują statinį, jį išskaidant dalimis: ketinta įrengti biurų pastatą su butų korpusu ir požemine automobilių stovėjimo aikštele.

Keturiolikos aukštų, 500 vietų viešbutis Kęstučio g. pradėtas statyti 1986 m.

Dar 1998 m., kai Kaunui vadovavo konservatorius Henrikas Tamulis, dėl nebaigto viešbučio statybos su bendrove "Britanika" savivaldybė pasirašė jungtinės veiklos sutartis. "Britanikos" atstovai žadėjo ne tik baigti įspūdingo tūrio keturiolikos aukštų statinį, bet ir nudažyti Kauno rotušę.

Per daugiau nei dešimtmetį nebuvo įvykdytas nė 1 proc. įsipareigojimų, "Britanika" ėmė valdyti 80 proc. puikioje vietoje esančio objekto akcijų, o savivaldybei liko vos 20 proc.

Savivaldybėje būta bandymų teisiniais keliais susigrąžinti nebaigtą statyti viešbutį, bet viskas netikėtai nutrūko. 2007 m. paskelbta, kad su "Britanika" pasirašyta taikos sutartis mainais į įsipareigojimus, jog pastatas bus atnaujintas iki 2010–2011 m. Tačiau ir šis planas netapo realybe. Savivaldybei aukcione už 2,73 mln. litų pavyko parduoti likusias 20 proc. akcijų. Nežinia, kiek savivaldybė prarado milijonų, neaiškiais būdais atidavusi 80 proc. akcijų.

Kauno meras Andrius Kupčinskas, antradienį susitikęs su „Respublikos“ viešbutį pirkti norinčiais verslininkais, sako, kad pastato rekonstrukciją jie norėtų pradėti dar šiemet. Miestas viliasi, jog bus įrengta požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, išspręstos kitos problemos.

„Jie užtikrino, kad yra beveik suderėję sandorį ir laukia galutinių parašų. Jei preliminariai kalbėti apie tai, kas juos domina, iš savivaldybės pusės matau daug suderintinų dalykų. Jei ta gera valia pildosi, tie klausimai yra išsprendžiami pakankamai greitai. Viskas priklausys ir nuo jų architekto, kaip jis parengs techninius projektus“, - BNS sakė A.Kupčinskas.

Jo teigimu, Marius Budrikis ir Rolandas Baškys domėjosi, ko iš jų tikisi savivaldybė, kad sklandžiai galėtų plėtoti projektą.

„Iš dalies jie norėtų rekonstruoti tą pastatą, iš dalies – griauti. Ta mintis turbūt yra priimtina daugeliui, nes ta Kauno arka kelia nekokias asociacijas ir labai teršia miestą. Labiausiai kalbėjome apie žemiškus klausimus: požeminį parkingą, Spaustuvininkų gatvės atvėrimą, nes detaliajame plane tas užfiksuota, ir apie infrastruktūros sprendimus. Investuotojai kažką miestui įsipareigoja, miestas jiems kažką leidžia“, - BNS sakė Kauno meras.

A.Kupčinsko teigimu, jam verslininkai teigė norintys darbus pradėti dar šiemet.

„Jų noras pradėti šiemet, viskas priklausys nuo spartos. Jie pabrėžė, kad mato augančią biurų rinkos paklausą Kaune ir turbūt neatsitiktinai tas pats SBA koncernas domėjosi „Respublika“, tik jiems atrodė nereali kaina. Kiek preliminariai žinau, šie investuotojai mokėjo gerokai mažesnę kainą, bet jos neatskleidžia“, - teigė A.Kupčinskas.

Viešbučio įsigijimu besidomintis M.Budrikis BNS sakė, kad ar bus parduotas Kauno „Respublikos" viešbutis, turėtų paaiškėti per porą savaičių.

„Nenorėčiau kol kas dar visko atskleisti. Meras pozityviai žiūri į mūsų planus, dabar turėtume padaryti namų darbus po šiandienos pokalbio. Aiškiau bus kitą savaitę. Dar yra atviras klausimas, nes turime susiderinti su miestu, dėl leidimų. Viskas kol kas tik derybų objektas", - BNS teigė M.Budrikis..

Anot verslininko, ar NT įsigijimo sandoris bus sudarytas, paaiškės per porą savaičių. Klausiamas, koks objektas galėtų būti plėtojamas teritorijoje Karaliaus Mindaugo prospekte, M.Budrikis sakė, kad tai galėtų biurai, tačiau daugiau detalių neatskleidė.

„Negaliu atskleisti kol kas. Planai yra padaryti gražų daiktą, kur 25 metus stovi vaiduoklis. Planuojam turbūt taip, biurai“, - BNS tvirtino jis.

Vienas „Respublikos“ viešbučio savininkų Gintaras Kviliūnas BNS atsisakė komentuoti galimą sandorį.

„Kol kas nieko negaliu nei patvirtinti, nei paneigti“, - teigė jis.

BNS žiniomis, nebaigtą statyti viešbutį Karaliaus Mindaugo prospekte jo savininkai už daugiau nei 2,02 mln. eurų (7 mln. litų) taip pat siūlė įsigyti įvairioms nekilnojamojo turto plėtros bendrovėms: koncernui SBA, „Hanner“, „YIT Kausta“, „Eika“, „Lords LB Asset Management“.

R.Baškys vadovauja restruktūrizuojamai bendrovei „Vėtrūna“, kurios savininkai Banių šeima praėjusiais metais už 61,6 mln. eurų (212,5 mln. litų) Švedijos investicijų bendrovei „East Capital Explorer" pardavė su partneriais valdytą biurų kompleksą „Vilniaus verslo uostas“ Vilniaus centre.

M.Budrikio valdoma restruktūrizuojama bendrovė „MB projektai“ praėjusiais metais Švedijos kapitalo investicinei kompanijai „Nordic & Baltic Property Group“ pardavė administracinės ir prekybos paskirties kompleksą „Business Park 4“ Vilniuje Perkūnkiemio gatvėje. Ekspertai teigia, kad sandorio vertė viršija 17,38 mln. eurų (60 mln. litų).

„Respublikos“ viešbutį valdo bendrovė „Kauno arka“, kurios pagrindinė netiesioginė akcininkė (55,93 proc.) yra G.Kviliūno bei architektų biuro „G. Natkevičius ir partneriai“ valdoma įmonė „Turanijus“, dar 25,89 proc. priklauso Nyderlanduose registruotai kompanijai „Kauli“, 9,02 proc. Pauliui Jaruševičiui, 6,67 proc. Danutei Kviliūnienei, 1,01 proc. Gintarui Ruseckui, 0,97 proc. - įmonei „Baltų žemė“, o 0,48 proc. Juliui Urbaičiui. „Kauno arką“ pastarieji valdo per bendrovę „Kauno verslo rūmai“.

„Respublikos“ statybos, pradėtos 1988 metais įstrigo 1993-aisiais. Nuo to laiko kelis kartus keitėsi jo savininkai, tačiau statybos nebuvo atnaujintos. Viešbutis stovi apie 85 arų ploto žemės sklype, kurį „Kauno arka“ nuomojasi iš valstybės.