Didžioji dalis apklaustųjų mano, kad laiškas ir siuntinys Lietuvoje turi būti pristatomi per dvi dienas, į Europos Sąjungos šalis – per 5 dienas. Tačiau už greitesnį jų pristatymą daugiau sutiktų mokėti tik 26 proc. apklaustųjų, o pusė (50 proc.) nesutiktų, pranešė RRT.

Daugiau nei pusė (58 proc.) apklaustųjų nurodė, kad pašto skyrius turėtų veikti 5 darbo dienas per savaitę.

„Tačiau tik 8 proc. apklaustųjų sutiktų mokėti daugiau už pašto paslaugą, tam, kad pašto skyrius ar juos aptarnaujantis mobilus laiškininkas dirbtų daugiau darbo dienų per savaitę ar ilgesnėmis darbo valandomis. Tuo metu daugiau nei du trečdaliai (66 proc.) nurodė, kad daugiau mokėti nesutiktų“, – pranešime sakė RRT Geležinkelių ir pašto reguliavimo grupės vadovė Rita Liuokaitytė.

Be to, didžioji dalis apklaustųjų (65 proc.) nesutiktų mokėti daugiau už paslaugą, jei, pavyzdžiui, paštomatas, būtų arčiau namų (iki vieno kilometro atstumu).

Kaip svarbiausius kriterijus siunčiant siuntą gyventojai nurodė kuo mažesnę kainą (50 proc.), jos saugumą (30 proc.) ir siuntimo laiką (20 proc.).

„Tik 17 proc., jaunesni (18-35 metų amžiaus) apklaustieji ir kaimiškųjų vietovių gyventojai dažniau nurodė, kad sutiktų mokėti už pašto paslaugas daugiau, jei pašto paslaugos teikimo vieta būtų arčiau namų“, – sakė R. Liuokaitytė.

62 proc. respondentų teigė, kad dažniausiai pristatyti siuntas renkasi į paštomatus, 16 proc. – į pašto skyrius.

Dažniausiai jie naudojosi Lietuvos pašto (54 proc.) ir „Omniva LT“ (48 proc.) paslaugomis.

RRT užsakymu apklausą 2023 metų gruodį atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“. Apklausa vyko visose Lietuvos savivaldybėse, apklausta tūkstantis respondentų.

Prieš metus, 2023-ųjų pradžioje, šie rodikliai atitinkamai siekė 2 proc. ir 16 proc., 2022-ųjų pradžioje – 14 proc. ir 26 proc., o 2021-ųjų pradžioje – 17 proc. bei 34 procentus.

Tuo metu Lietuvoje visų sektorių įmonių vėlavimo mokėjimo rizikingumas siekia 16 proc., o bankroto – 9 procentus.

Nurodoma, kad šiuo metu pašto paslaugas teikiančios įmonės bendrai turi 5 registruotas skolas, kurių bendra suma viršija 51 tūkst. eurų, o didžiąją dalį skolų – daugiau kaip 45 tūkst. eurų – prikaupė viena įmonė.

Praėjusių metų duomenimis, pagal darbuotojų skaičių didžiausios pašto paslaugų įmonės – Lietuvos paštas (2,78 tūkst.), „Baltic Logistic Solutions“ (860), „Kautra“ (843), „LTG Link“ (603), „Omniva LT“ (525), „DPD Lietuva“ (435), „Prima Line“ (260), „Venipak Lietuva“ (247), „DHL Lietuva“ (223), „Itella Logistics“ (197), „Skubios siuntos“ (172), „FedEx Express Lithuania“ (124) bei „HRX“ (124).

Pagal 2022 metų pajamas didžiausios įmonės – Lietuvos paštas (93,7 mln. eurų), „DPD Lietuva“ (63,4 mln.), „Baltic Logistic Solutions“ (59,2 mln.), „Venipak Lietuva“ (46,1 mln.), „DHL Lietuva“ (45,6 mln.), „LTG Link“ (35,5 mln.), „Kautra“ (29,8 mln.), „Omniva LT“ (26,2 mln.), „Itella Logistics“ (24,5 mln.) bei „FedEx Express Lithuania“ (19,3 mln.).

RRT kas ketvirtį skelbiamais duomenimis, pašto paslaugų sektoriaus pajamos auga, tačiau ne visos įmonės 2022 metais veikė pelningai – 14 bendrovių deklaravo nuostolį, kuris siekė nuo 67 iki 1,6 mln. eurų.

„Mes tvirtiname didžiausius universaliosios pašto paslaugos tarifus, o Lietuvos paštas turi teisę taikyti ir mažesnius, atitinkančius naudotojų interesus, vykdomos pašto veiklos pobūdį bei patiriamas sąnaudas, tarifus“, – pranešime sakė RRT tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius.

Lietuvoje siunčiamų korespondencijos siuntų tarifai vidutiniškai didinami apie 22 proc., siuntinio tarifas mažinamas 10 proc. už vienetą, bet didinamas 56 proc. už kilogramą, atsižvelgiant į Lietuvos pašto pateiktas šių paslaugų 2022 metais sąnaudas.

RRT nutarimu taip pat siūloma tarptautinių korespondencijos siuntų apdorojimo Lietuvoje tarifo dalį vidutiniškai didinti 56 proc., pašto siuntinio už vienetą tarifo dalį mažinti apie 31 proc., o už kilogramą didinti apie 77 proc. Tarptautinių pašto siuntų ir Lietuvoje siunčiamų pašto siuntų įvertinimo mokestis nekeičiamas.

RRT taip pat pritarė Lietuvos pašto siūlymui atsisakyti Lietuvoje siunčiamų nepirmenybinių korespondencijos siuntų, paliekant tik pirmenybines.

Vadovaujantis Pašto įstatymu, RRT tvirtina universaliosios pašto paslaugos didžiausius tarifus.

„Įvertinę Lietuvos pašto prašymą dėl šių tarifų kėlimo ir taikomos kainodaros keitimo, siūlome didinti universaliosios pašto paslaugos didžiausius tarifus“, – pranešime sakė RRT tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius.

„Pašto įstatyme numatyta, kad universaliosios pašto paslaugos tarifai turi būti prieinami visiems naudotojams, pagrįsti šios paslaugos sąnaudomis, skaidrūs ir nediskriminaciniai, tad teikdami šį projektą atsižvelgėme į Lietuvos pašto pateiktus duomenis apie šių paslaugų faktiškai patirtas sąnaudas“, – teigė jis.

Lietuvoje siunčiamų korespondencijos siuntų tarifai vidutiniškai didinami apie 22 proc., siuntinio tarifas mažinamas 10 proc. už vienetą, bet didinamas 56 proc. už kilogramą, atsižvelgiant į Lietuvos pašto pateiktas šių paslaugų 2022 metais sąnaudas.

Be to, atsižvelgiant į Lietuvos pašto siūlymą, atsisakoma Lietuvoje siunčiamų nepirmenybinių korespondencijos siuntų, paliekant tik pirmenybines. Lietuvos paštas siekia užtikrinti, kad visos korespondencijos siuntos, siunčiamos Lietuvoje, būtų apdorojamos, skirstomos ir siunčiamos remiantis pirmenybinių pašto siuntų procesu.

„Tikimės, kad toks sprendimas universaliosios pašto paslaugos teikimą padarys skaidresnį ir paprastesnį. Be to, nepirmenybinių korespondencijos siuntų atsisakymo tendencijas matome, analizuodami ir kitų šalių patirtį“, – sakė D. Kuliešius.

Projektu taip pat siūloma tarptautinių korespondencijos siuntų apdorojimo Lietuvoje tarifo dalį vidutiniškai didinti 56 proc., pašto siuntinio už vienetą tarifo dalį mažinti apie 31 proc., o už kilogramą didinti apie 77 proc. Tarifo dalys apskaičiuotos atsižvelgiant į 2022 metų sąnaudas.

Projektu nekeičiamas tiek Lietuvoje siunčiamų, tiek tarptautinių pašto siuntų įvertinimo mokestis.

Vadovaujantis Pašto įstatymu, RRT tvirtina universaliosios pašto paslaugos didžiausius tarifus. Šiuo metu paskelbta viešoji konsultacija, kurios metu pašto rinkos dalyviai ir kiti suinteresuotieji asmenys gali teikti siūlymus ir pastabas.

Vietų mažėja dėl Lietuvos pašto teikiamos mobiliojo laiškininko paslaugos, teigia RRT Geležinkelių ir pašto reguliavimo grupės vadovė Rita Liuokaitytė.

„Pastebime, kad kaimo gyvenamosiose vietovėse stacionariąsias pašto paslaugų teikimo vietas daug kur pakeitė mobilusis laiškininkas“, – pranešime teigia R. Liuokaitytė.

RRT atlikto vertinimo duomenimis, Lietuvos paštas gyvenamosiose vietovėse iš esmės užtikrina reikiamas stacionariųjų ir nestacionariųjų pašto paslaugų teikimo vietas bei pašto dėžučių skaičių, šių reikalavimų nesilaikoma dviejuose kaimuose Vilniaus rajone, Mickūnų ir Šatrininkų seniūnijose.

Lietuvos paštas informuotas apie prievolę teikti paslaugas šiose vietovėse.

Universalioji pašto paslauga – visų registruotųjų ir įvertintųjų pašto siuntų, korespondencijos siuntų iki 2 kilogramų, pašto siuntinių iki 10 kilogramų surinkimas, rūšiavimas, vežimas ir pristatymas bei pašto siuntinių iki 20 kilogramų, gautų iš kitų valstybių, pristatymas.

Vyriausybės nutarimu, Lietuvos paštas šią paslaugą teikti įpareigotas iki 2027 metų.

Pandemijos akseleruota rinka auga toliau

Valstybės valdomo „Lietuvos pašto“ rinkodaros ir pardavimų vadovas Norbertas Žioba teigia, kad Kalėdų ir Naujųjų metų laikas – intensyviausias metuose, kai siuntų kiekiai išauga 2-3 kartus.

„Jeigu lygintume šių metų šalies viduje, tai yra, siunčiamų Lietuvoje, statistiką su tuo pačiu laikotarpiu pernai, galima sakyti, fiksuojami nauji rekordai. 2020 metų šventinis laikotarpis sutapo su antruoju karantinu, tai lėmė išaugusius el. prekybos siuntų kiekius – tuomet tai buvo įspūdingi kiekiai. Šiuo metu jie yra dar didesni“, – BNS atsiųstame komentare sakė N. Žioba.

Anot jo, ypač ryškus „LP Express“ paštomatų ir kurjerių siuntų augimas – didžioji jų dalis keliauja būtent šiais būdais. Palyginti su pernai tuo pačiu laiku, šiais metais paštomatais ir per kurjerius keliauja 40 proc. daugiau siuntų.

Augimo tendencijas stebime ir šiemet, tad dar nepasibaigus metams drąsiai prognozuojame, kad 2021-ieji bus rekordiniai.

Didžiausią paštomatų tinklą Lietuvoje valdančios Estijos kapitalo siuntų bendrovės „Omniva LT“ vadovas Simonas Bielskis BNS komentavo, kad siuntų srautų didėjimo tendencija pastebima kiekvienais metais.

„Pernai kalėdiniu laikotarpiu siuntų srautas buvo 37 proc. didesnis, palyginti su pirmaisiais rudens mėnesiais. Augimo tendencijas stebime ir šiemet, tad dar nepasibaigus metams drąsiai prognozuojame, kad 2021-ieji bus rekordiniai“, – komentavo S. Bielskis.

„DPD Lietuvos“ komunikacijos vadovas Tomas Vaišvila pripažįsta, kad šie metai bus rekordiniai pagal siuntų kiekį, tačiau rinkos augimas jau tapęs tendencija.

„Augame kiekvienais metais (...) Ir šie metai vėl bus rekordiniai, plius 30-40 proc. tų siuntų (...) Labai nesureikšminčiau to rekordinio šiais metais, nes rekordiniai jie kiekvienais metais. Pats verslo augimas prasidėjo jau iki pandemijos. Siuntų kiekis ne mažėja, o didėja kiekvienais metais“, – BNS komentavo T. Vaišvila.

Kita vertus, jis pažymi, kad augimas verslui reiškia būtinybę toliau plėsti sandėlius, priimti naujų darbuotojų. Pastaraisiais metais keitėsi „DPD Lietuvos“ verslo specifika – augo B2C (verslas-vartotojui) segmentas. Bendrovė anksčiau buvo labiau orientuota į B2B (verslas-verslui) modelį, pavyzdžiui, farmacijos bendrovių produkcijos pristatymą vaistinėms.

„Tas persivertė per pirmąją pandemiją labai greitai ir mes esame 30 proc. B2B, 70 proc. B2C bendrovė. Dar šiek tiek yra privačių gyventojų siuntų, bet jos sudaro sąlyginai mažą procentą. Pats verslas pasikeitė iš esmės“, – kalbėjo jis.

Ruošėsi visus metus

„DPD Lietuvos“ atstovas sako, kad šventiniam laikotarpiui bendrovė paprastai ruošiasi nuo vasaros pabaigos ar rugsėjo pradžios. Anot jo, sistema „užlūžti“ neturėtų, nebent kiltų problemų kitiems rinkos žaidėjams – tuomet su siuntų srautu teks tvarkytis jau likusioms įmonėms. 

Bendrovės paštomatų skaičius per metus pastebimai išaugo, kartu ji turi daugiau nei 750 kurjerių ir gali būti, „kad šiais metais pirmąkart turėsime tūkstantį kurjerių“.

„Omniva LT“ vadovas sako, jog siekiant išlaikyti siuntų pristatymo tempą visą šventinį laikotarpį, tam ruoštasi ir investuota visus metus.

„Nuo gruodžio pradžios įrengėme jau 38 paštomatus ir padidinome 36. Paštomatai įrengiami visoje Lietuvoje netoli labiausiai perpildytų paštomatų. Taip siekiame tolygiai paskirstyti siuntų srautus ir nevėluodami pristatyti klientų siuntas“, – komentavo S. Bielskis.

Jo teigimu, visoje Lietuvoje šalia populiariausių paštomatų tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais organizuojami kurjerių budėjimai.

„Lietuvos paštas“ teigia, kad visus metus plėtė paštomatų tinklą, pastarosiomis savaitėmis praplėtė apie 60 populiariausių paštomatų, pristatė galimybę paštomatines siuntas be eilės palikti pašto skyriuje.

Laukti paskutinės minutės nevertėtų

„Omniva LT“ teigia, kad siuntas Lietuvoje bendrovė pristato per vieną ar dvi darbo dienas. Vis dėlto gyventojams rekomenduojama siuntimu pasirūpinti kaip galima anksčiau. Įmonė atkreipia dėmesį, kad po gruodžio 19 dienos paštomatuose paliktos siuntos gali pasiekti gavėjus tik po Kalėdų.

„Norint, kad siuntos adresatus pasiektų dar iki švenčių, raginame nelaukti paskutinės minutės ir dovanas siųsti kaip galima anksčiau tiek Lietuvoje, tiek į užsienį“, – sako S. Bielskis.

Norint, kad siuntos adresatus pasiektų dar iki švenčių, raginame nelaukti paskutinės minutės ir dovanas siųsti kaip galima anksčiau tiek Lietuvoje, tiek į užsienį.

„DPD Lietuvos“ atstovas sako, kad atidėlioti siuntų paskutinei savaitei irgi nerekomenduotų. Jis kartu pastebi, jog šie metai nėra „labai išskirtiniai“, jų ypatybė esanti nebent galimybių pasas.

„Jeigu praeitais metais parduotuvės buvo išvis uždarytos, šiais metais tie srautai yra labai ribojami, čia pagal statistiką žiūrint, kiek turi galimybių pasus. Bet šiaip, metai nėra labai išskirtiniai, tiesiog pati elektroninė komercija labai smarkiai auga“, – kalbėjo T. Vaišvila.

„Lietuvos pašto“ rinkodaros ir pardavimų vadovas N. Žioba teigia, kad šiuo metu tiek skirstymo procesas, tiek pristatymo terminai yra įprasti, pavyzdžiui, daugiau nei 90 proc. bendrovės paštomatais keliaujančių siuntų yra pristatomos kitą dieną.

„Žinoma, artėjant šventėms pristatymo terminai gali ilgėti, tačiau siuntų pristatymas Lietuvoje neturėtų būti ilgesnis nei savaitė. Bet kuriuo atveju, kviečiame klientus šventinėmis siuntomis pasirūpinti iš anksto ir ramiai sutikti gražiausias metų šventes“, – sakė N. Žioba.

„Lietuvos paštas“ šią savaitę informavo, kad siuntų į užsienį pristatymo terminai ilgėja į dar daugiau šalių. Tad siuntos gali keliauti ilgiau į Austriją, Belgiją, Jungtinę Karalystę, Rusiją, Ispaniją, Italiją, Švediją, Vokietiją. Pasak bendrovės pristatymo terminus lemia dėl pandemijos riboti avialinijų pajėgumai, COVID-19 įtaka vietinių paštų darbui, oro sąlygos.

RRT duomenimis, bendrosios pašto sektoriaus pajamos 2020 m. I ketvirtį, palyginti su 2019 m. I ketvirčiu, išaugo 14,0 proc. ir siekė 48,0 mln. Eur. Tokį augimą lėmė aukščiau aptartas pajamų už pašto siuntinius augimas. Pagal bendrąsias pajamas 2020 m. I ketvirtį didžiausias rinkos dalis užėmė: AB Lietuvos paštas – 34,2 proc., UAB „DPD Lietuva“ – 19,1 proc. ir UAB „Venipak“ – 15,7 proc.

Tarptautinių siunčiamųjų korespondencijos siuntų skaičius 2020 m. I ketvirtį, palyginti su 2019 m. I ketvirčiu, augo 7,7 proc., tarptautinių gaunamųjų – 52,5 proc. 78,7 proc. visų tarptautinių siunčiamųjų korespondencijos siuntų buvo siunčiamos į ES šalis, bet iš ES šalių gauta tik 30,4 proc. korespondencijos siuntų.

Tarptautinių siunčiamųjų pašto siuntinių skaičius augo 41,0 proc., tarptautinių gaunamųjų – 34,8 proc., 92,5 proc. visų tarptautinių siunčiamųjų pašto siuntinių buvo siunčiami į ES šalis, iš ES gaunama – 79,9 proc. siuntinių.

Daugiausia (63,5 proc.) Lietuvos teritorijoje gautų tarptautinių korespondencijos siuntų buvo gavėjų atsiimtos pašto skyriuje, 19,1 proc. – įdėtos į gaunamųjų laiškų dėžutes, 13,7 proc. – atsiimtos pašto siuntų savitarnos terminaluose. Atitinkamai daugiausia (69,5 proc.) pašto siuntinių buvo įteiktos gavėjui jo gyvenamojoje ar buveinės vietoje, 26,2 proc. – atsiimti pašto siuntų savitarnos terminaluose.

Karantino poveikis pašto paslaugų rinkai toliau bus vertinamas analizuojant 2020 m. II ketvirčio duomenis, kurio didžiąją dalį, skirtingai nei I ketv., šalis gyveno karantino režimu.

Konkurencijos tarybos atstovė Jolanta Ivanauskienė posėdyje atkreipė dėmesį, kad renkantis paslaugos teikėją nebuvo konkurencijos. 

„Kalbame apie atvejį, kai nei tiekėjai kviečiami, nei skatinami dalyvauti atrankoje ir nėra jokio būdo numatyta, kas būtų, jei paraišką pateiktų bent keli norintys. Tai rodo, kad nekalbama apie realios konkurencijos užtikrinimą, o tik apie esamos paraiškos užtikrinimą“, – trečiadienį Vyriausybės posėdyje sakė ji.

Anot Susisiekimo ministro Roko Masiulio, procedūra buvo pakankamai aiški ir skaidri, joje visi norintys tiekėjai galėjo dalyvauti.

„Mes sutinkame su kai kuriomis Konkurencijos tarybos pastabomis, kad procedūrą galbūt ir galima būtų tobulinti, bet tikrai ne šitam laikotarpiui, o sekančiam, nes tai paštui pakankamai svarbus sprendimas. UPP pajamos sudaro 38 proc. Lietuvos pašto visų pajamų“, – kalbėjo ministras.

Anot jo, Lietuvoje veikiantys užsienio šalių paštai, pavyzdžiui, „DPD Lietuva“, „Omniva“ ir kiti savo šalyse taip pat yra įpareigoti tiekėjai teikti UPP paslaugą.

„Nepritarčiau tam variantui, kad mes dirbtinai turėtume ieškoti būdo, kad Lietuva kažkuo išsiskirtų iš kitų valstybių Europos Sąjungoje“, – sakė R. Masiulis.

Tuo metu ministras pirmininkas Saulius Skvernelis priminė atvejį, kai pensijų išnešiojimo konkursą laimėjo ne valstybės, o privati įmonė, ir ji nesugebėjo tinkamai atlikti darbo.

„Mes jau matėme sėkmingą kabutėse, konkurencingą aplinką su pensijų išnešiojimu, kai didžioji dalis šalies pensininkų liko be pensijų, tai valstybė savo įmonių pagalba turi užtikrinti socialinių paslaugų teikimą“, – posėdyje sakė S. Skvernelis.

Lietuvos paštas vienintelis pateikė prašymą Ryšių reguliavimo tarnybai (RRT), ir ši pateikė Susisiekimo ministerijai siūlymą nuo 2020 metų sausio 1 dienos iki 2026 metų gruodžio pabaigos įpareigoti bendrovę teikti universaliąją pašto paslaugą. 

Dabartinė Lietuvos pašto licencija baigiasi šių metų gruodžio pabaigoje.

Vyriausybės kanceliarija teigia, kad Lietuvos paštas žmones aptarnauja 2304-iose vietose, iš kurių daugiau nei pusė – 1335 — yra kaime, o 969 – mieste.

Pašto tinklą sudaro 542 stacionarieji paštai bei poskyriai (miestuose ir kaimuose), 188 kilnojamosios vietos (paprastai kaime) ir 1574 viešo naudojimo pašto dėžutės.

Prekybininkai internetu, parduodantys smulkmenas, nuo lapkričio 1 dienos skaičiuos, ar verta likti versle, nes keičiasi Lietuvos pašto laiškų ir siuntų apmokestinimo tvarka. Pašto konkurentai sveikina tokį žingsni, esą dabar bus aiškiau, kuo laiškai skiriasi nuo siuntų.

"Lietuvos paštas tiesiog įvardino daiktus savo vardais ir atskyrė laiškus nuo siuntų. Tai skirtingos rinkos. Iki šiol po korespondencija slėpėsi siuntiniai", - "Verslo žinioms" sakė "DHL Lietuva" generalinis direktorius Mindaugas Pivoriūnas.

Dauguma smulkių siuntų, kurios iki šiol buvo gabenamos kaip laiškai, pavieniams klientams brangs, nes bus traktuojamos kaip siuntos.