Grafikos dizainerės Giedrės Grabnienės kurtas 1,85 euro nominalo ženklas bus išleistas 45 tūkst. egzempliorių tiražu.

Anot Lietuvos pašto, „Lietuvos raudonoji knyga“ – tęstinė pašto ženklų serija, leidžiama kasmet nuo 1991 metų.

Pernai metais šios serijos ženkluose buvo įamžintos unikalios gėlės – vėjalandė šilagėlė ir plačialapė gegūnė.

Grafikos dizainerės Giedrės Grabnienės kurtas 1,85 euro nominalo ženklas bus išleistas 45 tūkst. egzempliorių tiražu.

Anot Lietuvos pašto, „Lietuvos raudonoji knyga“ – tęstinė pašto ženklų serija, leidžiama kasmet nuo 1991 metų.

Pernai metais šios serijos ženkluose buvo įamžintos unikalios gėlės – vėjalandė šilagėlė ir plačialapė gegūnė.

Pašto ženklai išleidžiami 10, 35 centų ir 1,55 euro nominalais, kiekvieno jų tiražas – po 100 tūkst. vienetų. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu pašto ženklų išleidimo dieną vyks Kauno „Akropolyje“ esančiame pašto skyriuje Karaliaus Mindaugo prospekte.

Anot bendrovės, šie pašto ženklai – pirmieji, kuriuos Lietuvos paštas išleidžia šiemet. Ant jų pavaizduoti trys skirtingi archeologiniai radiniai, būdingi aukštaičių genčiai – lankinė segė, kamanų apkaustai ir pasaginė segė. Prie kiekvieno iš jų nurodyta vieta, kurioje jie buvo rasti ir apytikslis šių daiktų naudojimo amžius.

„Pašto ženklų serija „Baltų gentys“ skirta istorinėms baltų gentimis pažymėti, kurių kultūros išskirtinumo kitaip nei archeologiniais radiniais parodyti neįmanoma“, – sako archeologas, Pašto mokos ženklų leidybos komisijos narys Gintautas Zabiela.

Anot jo, Aukštaičių genčiai skirti pašto ženklų vaizdiniai visiškai atitinka turimą archeologinę medžiagą.

„Ši gentis apėmė Vidurio Lietuvos plokštinių degintų kapų su griautiniais žirgų palaidojimais paplitimo arealą. Aukštaičių gentį, kaip ir kitas baltų gentis, pirmieji išskyrė archeologai, pradedant Marija Gimbutiene“, – tvirtino G. Zabiela.

Kaip pranešė bendrovė, pašto ženklų nominalas – po 1,20 euro, tiražas – po 60 tūkst. vienetų. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Vilniaus pašte, adresu Totorių gatvė 8.

Šiųmetinių šventinių pašto ženklų centre – ant pačiūžų šokanti pora.

Šv. Kalėdoms ir Naujiesiems metams skirtus pašto ženklus Lietuvos paštas leidžia kasmet nuo 1994 metų. Paprastai didžiosioms metų šventėms skirti pašto ženklai yra paskutiniai kalendoriniais metais išleidžiami pašto ženklai.

Anot bendrovės, šiuose ženkluose vaizduojami įvairūs šventiniai vaizdai ir simboliai. Pavyzdžiui, pernai ant ženklų buvo atvaizduotas apsnigtas Vilniaus senamiestis su praeiviais bei pasakos motyvus atspindintis vaizdas – apšviestą eglutę stebinti lapė. O štai 2018 ir 2019 metais buvo įamžinti kalėdiniai kulinariniai atributai – apelsinas ir imbierinis sausainis bei kūčiukai ir aguonų pienas.

Iš viso per šiuos metus Lietuvos paštas išleido 24 pašto mokos ženklus.

Kaip pranešė bendrovė, pašto ženklo nominalas – 1,50 euro, tiražas – 17,5 tūkst. vienetų. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Vilniaus pašte, adresu Totorių gatvė 5.

Naujajame pašto ženkle panaudotas Šv. Juozapato portretas iš 1625 metų Vilniuje išleistos knygos, saugomos Lietuvos mokslo akademijos Vrublevskių bibliotekoje – Leono Kreuzos „Kazanie o swiqtoblywym zywoäey chwalebney śmierci“.

Šv. Juozapatas, kurio pilnasis vardas Ivanas Kuncevičius, XVI amžiaus pabaigoje gimė dabartinės Ukrainos teritorijoje. Vėliau atvyko į Vilnių mokytis pirklio amato, čia taip pat įstojo į Švč. Trejybės bazilijonų vienuolyną.

Pats I. Kuncevičius priklausė vadinamajai unitų, arba graikų apeigų katalikų bažnyčiai. Unitais vadinti Romos popiežiaus viršenybę pripažinę stačiatikiai. Visą gyvenimą kovojęs už vieningą krikščionių bažnyčią, jis į savo gyvenimo pabaigą tapo Polocko arkivyskupu. Pastarajame mieste tarp unitų ir jų priešininkų kilus įtampai, lygiai prieš 400 metų, 1623 metais jis buvo žiauriai nužudytas.

Šia proga 2023-ieji Lietuvoje yra paskelbti Lietuvą ir Ukrainą siejančio Šv. Juozapato metais.

Dėl savo gyvenime nuveiktų darbų ir ištikusios kankinio mirties I. Kuncevičius buvo pripažintas šventuoju ir tapo pirmuoju unitų šventuoju.

Tai bus jau septintasis pašto ženklas, skirtas šiuolaikiniam lietuvių menui. Pirmasis pašto ženklas šia tema pasirodė dar 2015 m. – jį papuošė garsaus Lietuvos dizainerio Juozo Statkevičiaus kurta spiralinė suknelė. Lietuvių menui dedikuotose pašto ženkluose taip pat jau buvo įamžintos ir kitos sritys – fotografija, grafika, kinas, teatras ir skulptūra.

Kiekvienais metais Lietuvos paštas į apyvartą išleidžia apie 20–25 naujus pašto mokos ženklus. Skaičiuojama, kad per metus šalyje parduodama apie 1,5 mln. vienetų pašto ženklų – nemaža dalis jų nugula ne tik ant siunčiamų laiškų, bet ir filatelistų kolekcijose.

Kaip pranešė įmonė, pašto ženklo nominalas – 1,5 euro, tiražas – 18 tūkst. vienetų. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Telšių pašte.

Lietuvių skalikais vadinama medžioklinių mūsų šalyje išvestų šunų veislė. Rašytiniuose šaltiniuose teigiama, kad drauge su jais stambūs žvėrys buvo medžiojami jau XVI amžiuje.

Šie šunys laikomi itin draugiškais, ramiais, patikliais, labai ištvermingais ir turinčiais gerą uoslę.

Kaip skelbiama, tarpukario Lietuvoje lietuvių skalikai buvo labai paplitę, bet po karo ši veislė labai išretėjo, o taip pat buvo mišrinama su įvairiais šunimis.

Praėjusio amžiaus viduryje lietuvių skalikai jau buvo bebaigę nykti, o prie šios veislės atkūrimo prisidėjo telšiškis Zigmantas Goštautas. Pastarasis, dirbęs gamtos apsaugos Telšių komitete, pasitaręs su Vilniaus universiteto gamtos fakulteto dėstytoju Viktoru Bergu, žinomu kinologu, pradėjo selekcininko darbą atkuriant veislę.

Anot bendrovės, jau 1981 metais jo įdirbis davė vaisių – tais metais įvyko pirmoji lietuvių skalikų paroda. Šiam šuniui dedikuota skulptūra šiuo metu puošia ir Telšių Turgaus aikštę, o šalia miesto taip pat yra įsikūręs ir vienas iš šalyje veikiančių lietuvių skalikų veislynų.

Šiandien vienintelė nacionalinė šunų veislė vis dažniau pasitelkiama ne medžioklei, o auginimui namuose – jie tampa mylimu kasdieniu žmogaus palydovu ir draugu. Be to, kasmet visoje Lietuvoje yra organizuojamos ir skalikų parodos.

Kaip skelbia bendrovė, visi jie atspindės įvairius Lietuvai svarbius įvykius, jos tradicijas, žmones ir vietoves.

Kūrybinių sprendimų dabar yra ieškoma pašto ženklams, kuriuose bus įamžintos temos „Baltų gentys. Aukštaičiai“, „Lietuvos raudonoji knyga“, „Europa. Povandeninė fauna ir flora“, „Didžiųjų burlaivių regata“, „Dainų šventei – 100 metų“, „2024 m. vasaros olimpinės žaidynės“, „Lietuvos kurortai. Birštonas“, „Šv. Kalėdos ir Naujieji metai“.

Anot Lietuvos pašto, konkurse dalyvaujančius pašto ženklų pasiūlymus vertins iš filatelijos, meno ir istorijos ekspertų sudaryta Pašto mokos ženklų leidybos komisija. Geriausiai temas atspindėjusiems ir pasižymintiems meninio sprendimo originalumu konkurso nugalėtojams bus skirtos piniginės premijos nuo 150 iki 900 eurų.

Pabrėžiama, kad pašto ženklų kūrimo tvarka turi atitikti tam tikrus specifinius reikalavimus, todėl visi konkurso dalyviai kviečiami susipažinti su jų kūrimo ir darbo pateikimo komisijai reikalavimais. Jie pateikti filatelijai skirtame Lietuvos pašto svetainės polapyje.

Pateikti savuosius pašto ženklų siūlymus temoms „Lietuvos raudonoji knyga“ ir „Baltų gentys. Aukštaičiai“ galima iki šių metų lapkričio 18 dienos. Pasiūlymų likusiomis temomis laukiama iki kitų metų sausio 15 dienos. 

Naujojo pašto ženklo, kuriame įamžinta Druskininkų panorama, pristatymas vyks šio miesto muziejuje. Tai – antrasis Lietuvos kurortams dedikuotas pašto ženklas. Pirmąjį Lietuvos paštas išleido Palangai, pranešė Susisiekimo ministerija.

Druskininkams dedikuotą naująjį pašto ženklą M. Skuodis pristatys savivaldybės, kultūros atstovams ir visuomenei skirtame renginyje.

Po to ministras susitiks su savivaldybės meru Ričardu Malinausku ir jo komanda. Vizito metu bus aptarta vietos infrastruktūra, kelių ir gatvių įrengimo ir rekonstravimo projektai.

Taip ministras lankysis Raigardo pasienio punkte, nuo Druskininkų miesto centro nutolusiame apie 8 kilometrus.

Kaip pranešė Lietuvos paštas, menininkės Irmos Balakauskaitės kurtų „VDU botanikos sodui – 100 metų“ pašto ženklų nominalas – 1,80 euro, tiražas – 6,70 tūkst. vienetų.

Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Kauno „Akropolyje“ įsikūrusiame pašto skyriuje.

VDU Botanikos sodas buvo įkurtas 1923 metais Kaune, Aukštojoje Fredoje. 62,5 hektaro plotą užimantį sodą įsteigė tuomečio Lietuvos universiteto (dabartinio VDU) Matematikos-gamtos fakultetas.

Sodo teritorijoje auga daugiau kaip 15 tūkst. augalų rūšių, veislių ir formų, o pats sodas lankytojams yra atvertas ištisus metus. Svarbiausios sodo funkcijos yra augalų kolekcijų formavimas, kaupimas, atnaujinimas ir tyrimas.

Anot Lietuvos pašto, visos Botanikos sode esančios kolekcijos yra itin svarbios botaninei įvairovei išsaugoti, mokslo tyrimams, studijoms, edukacijai ir visuomenės ekologiniam švietimui.

Ypač gausios yra sodo dekoratyvinių augalų kolekcijos: didžiausiame Lietuvos rožyne auginama daugiau kaip 1,5 tūkst. veislių ir rūšių rožių, tūkstančius lankytojų kasmet sutraukia tulpių, bijūnų, rododendrų, viendienių, jurginų kolekcijų didieji žydėjimai. Eksponuojamos ir čia sukurtos dekoratyvinių ir uoginių augalų veislės.

Sode organizuojami įvairūs renginiai –  festivaliai, mugės, koncertai, parodos ir didžiausia botaninė vasaros šventė Lietuvoje – „Kvapų naktis“.