– Teigiate, kad tarp paauglių plinta nauja mada patiems sau diagnozuoti ligas. Gal galite papasakoti plačiau?

– Įvardinčiau tai kaip savotišką maišto kultūrą, kuri buvo būdinga šio amžiaus tarpsnio vaikams visais laikais. Buvo gotai, pankai, hipiai ir t. t. Tai yra tokia raidos stadija, kai aš jau – nebe vaikas, bet dar ir – ne suaugęs. Tik bandau dar pritapti prie to naujo socialinio „rūbo“. Ir dažnai jis daugeliui būna kažkoks nepatogus, per sunkus. Galbūt slegia per aukšta atsakomybės kartelė. Turbūt yra lengviau tiesiog susirasti kažkokią alternatyvą. Susiradus kažkokį vaidmenį, jaunuolis tarsi apsidraudžia, kad jam nereikėtų atlikti privalomų pareigų. Tarkim, ako, serga depresija ar dar kažkuo. Būtų vienas iš paprasčiausių paaiškinimų, kad tai yra tiesiog raida.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kodėl nuo išvaizdos, įvaizdžio pokyčių pereita prie kūno būsenos, nes dabar jaunimas kaip sakote, linkęs sau susigalvoti būtų ir nebūtų ligų?

– Sakyčiau, kinta ne koncepcijos, o jos formos. Taip veikia mada, kuri sukasi kaip užburtas ratas. Turbūt yra lengviau pasakyti, kad aš, tarkim, sergu šizofrenija nei įsiverti šimtą auskarų ar prisidaryti kažkokių tatuiruočių ant kūno. Manau, gal ir nuomonių formuotojai prie to prisideda viešai pareikšdami, kad aš turiu tam tikrą ligą. Sukūręs tokį ypatumą sulaukia ir daugiau dėmesio. O vaikai, žinoma, nesąmoningai tai kopijuoja. Autoriteto galia yra labai įtaigi, ji stipriai veikia tokio amžiaus jaunuolius. Juolab kad mes daug ką priimame nekritiškai, ypač paaugliai.

– Jūs paminėjote, kad tai propaguoja ir dalis visuomenės, ypač tie žmonės, kurie yra dėmesio centre. Bet galima įžvelgti ir pliusų: paauglių kalbos apie tokius sutrikimus paskatino visuomenę garsiai apie tai kalbėti. Jau nebėra gėda pripažinti turint psichikos sutrikimų, kai anksčiau ši tema buvo tabu.

– Taip. Viena iš teigiamų pusių ta, kad vyksta tam tikras destigmatizavimas tų lipinamų „etikečių“. Atsiranda neuroįvairovė, kad yra žmonių su skirtinga psichikos struktūra. Teigiama pusė ta, kad tai paaugliai priima draugiškai, palaiko panašius žmones. Tačiau, kaip minėjau, nėra to kritinio aspekto. Tai – daugiau emocijos, kurios paauglystėje gerokai stipresnės ir vėliau atvėsta. Pasaulį jie mato ir rožinėmis spalvomis, ir kartu negatyviomis, tamsiomis spalvomis.

– Iš kur kyla toks susigalvojimas, kad serga šizofrenija ar depresija? 

– Man tai byloja apie vieną paprastą dalyką – meilės trūkumą. Jaunas žmogus nesijaučia gerai savo kailyje ir tinkamai priimtas. Manau, vienas iš atsakymų galėtų būti, kad tokiu būdu norima atkreipti į save dėmesį, kad jį pastebėtų. Tokiu būdu tikimasi sulaukti rūpesčio, meilės, šilumos, atlaidesnio bendravimo. Suteikus iš tiesų tos žmogiškos šilumos, paaugliui gal dingtų noras ieškoti ir tų diagnozių.

– Jeigu vaikas nesulaukia to norimo dėmesio, meilės, kokia žala padaroma paauglio raidai?

– Visą žalos spektrą sunku numatyti, bet, be abejo, toks išmoktas asmenybės „aukos“ elgesys, kad galiu kažko nevalgyti, kas reikalinga, arba kažko nedaryti, skatina ne norą kovoti už save, o, priešingai, – norą pasiduoti. Tai nėra gerai, bet sunku pasakyti, kaip tai paveiks ateityje. Manau, daugiau turės neigiamos įtakos.

– Kokių patarimų duotumėte paauglius auginantiems tėvams? Kaip jiems atskirti, kada vaikas tikrai turi tam tikrų sutrikimų, o kada tik apsimetinėja?

– Reikėtų paminėti, kad daugelis psichinių sutrikimų yra nulemti mūsų kultūros, mūsų aplinkos. Pavyzdžiui, tam tikri valgymo sutrikimai būdingi tik krikščionių civilizacijoje. Japonai, indai to neturi. Nežinau, galbūt čia – naujas reiškinys. Siūlyčiau tėvams priimti tai galbūt kaip tikimybę, nesiginčyti ir nuvesti vaiką pas specialistą, kad įsitikintų, ar tai  tariama diagnozė, ar ne.

Traumų daugiausia žiemą, bet vasarą jų irgi nemažai

Savisaugos instinktas suveikia,kai žmogus griūva. Griūvant Traumų gali išvengti visi, svarbiausia – laikytis pagrindinių taisyklių sužalojamos galūnės, nes organizmas siekia apsaugoti gyvybiškai svarbius organus, pavyzdžiui, galvos smegenis.

J. Vyšumirskio teigimu, savaime suprantama, kad dažniausiai traumos įvyksta šaltuoju metų laiku, esant slidžiai kelio dangai, kai griūvant remiamasi galūnėmis ir lūžta riešo ar peties kaulai.

Ortopedas traumatologas J. Vyšumirskis džiaugėsi didėjančiu vyresnio amžiaus žmonių sąmoningumu ir savisauga. Organizatorių nuotr.

„Vasarą kaulų lūžių pasitaiko kiek mažiau, tačiau slankstelių, dubens ir šlaunikaulio lūžių skaičius gal net padidėja. Tai natūralu, kadangi, atšilus orams, žmonės daugiau juda, daugiaulaiko praleidžia gryname ore, dažniau išeina pasivaikščioti“, – sakė ekspertas.

Griuvimas iš stovimo ar mažesnio aukščio, vadinamosios minimalios kinetinės energijos traumos, yra pagrindinės vyresnio amžiaus žmonių traumos. Anot specialisto, dažniausiai sužalojamos vietos yra pečių sritis, riešas, stuburo slanksteliai, dubuo ir šlaunikaulis.

Svarbūs ne tik pagrindiniai sveikos gyvensenos principai

Kiekvienas medicinos specialistas galėtų pritarti teiginiui, kad visavertė mityba, kokybiškas poilsis, subalansuota neurologinė būklė ir lėtinių ligų kontrolė – itin svarbūs veiksniai bendriems sveiko organizmo procesams. Tačiau, kalbėdamas apie vyresnio amžiaus žmones, ortopedas-traumatologas siūlė pažvelgti plačiau: „Norėdami atsakyti į klausimą, kaip išvengti traumų, turėtume nustatyti priežastį, kodėl krintant iš nedidelio aukščio lūžta kaulas. Mažos kinetinės energijos riešo kaulų, žastikaulio, slankstelių ar šlaunikaulio proksimalinės dalies lūžiai prilyginami osteoporozės diagnozei – kaulų retėjimui. Tad, norint išvengti minėtų lūžių, visų pirma, reikėtų išsitirti kaulų tankį ir, nustačius osteoporozę, gydytis medikamentais. Yra daug anatominių ir fiziologinių pokyčių, susijusių su normaliu senėjimu, kuriuos reikia suprasti, kad apsisaugotume“, – dėstė jis.

Pasaulinio masto problema

PSO teigimu, per pastaruosius keletą dešimtmečių su griuvimu susijusių mirčių skaičius, palyginti su kitais sužeidimais, padidėjo keliskart. Tai didelė pasaulinė visuomenės sveikatos problema, kasmet nusinešanti daugiau nei 680 tūkst. žmonių gyvybių, dar 172 mln. žmonių tampa neįgalūs dėl griūvant patirtų traumų. Ortopedas-traumatologas dalijosi savo patirtimi ir pasakojo, kad moterys linkusios pargriūti labiau nei vyrai, o osteoporoziniai lūžiai joms gali sukelti panašiai tokio dydžio mirties riziką kaip krūties vėžio, kiaušidžių vėžio ir gimdos vėžio kartu sudėjus. „Pavyzdžiui, po šlaunikaulio dalies lūžio iki buvusio aktyvumo lygio po operacinio ir reabilitacinio gydymo grįžta apie 40 proc. pacientų. Retkarčiais literatūroje griuvimas yra įvardijamas lėtuoju žudiku, todėl labai svarbu laiku kreiptis pagalbos ir gydyti lūžius, ypač ilgųjų kaulų. Statistiškai apie 10 proc. žmonių, perkopusių 70 metų, patyrę šlaunikaulio lūžių, miršta per pirmą mėnesį, apie 30 proc. – per dvylika mėnesių. Žinoma, dauguma mirčių yra susijusios su gretutinėmis ligomis ir jų skaičiumi, tad būtina stebėti savo sveikatos būklę“, – kalbėjo J. Vyšumirskis.

Medicinos ekspertas džiaugėsi didėjančiu vyresnio amžiaus žmonių sąmoningumu ir rūpinimusi savo sveikata. Jo nuomone, esant daugiau informacijos apie tokias ligas kaip osteoporozė, galimybė ją diagnozuoti gan paprastu neinvaziniu metodu, sumažina ne tik griuvimų, bet ir jų metu patiriamų sužalojimų sunkumą.

Pataria, kaip apsisaugoti

J. Vyšumirskis įvardijo pagrindines savisaugos taisykles, kurias pravartu žinoti ne tik vyresnioamžiaus žmonėms, bet ir jaunesniems.

Pirmiausia patariama išlikti fiziškai aktyviems, rytą pradėti nuo mankštos, kad raumenys palaikytų tonusą ir būtų stipresni. Rekomenduojama įvertinti namų aplinką ir pasirūpinti naktiniu apšvietimu – neretai žmonės traumų patiria naktį ar paryčiais, kai eina į vonią ar tualetą tamsoje.

„Ne mažiau svarbu yra pasitikrinti regą ir klausą, nes net ir nedideli regėjimo ir klausos pokyčiai yra susiję su didesne griuvimo rizika. Neskubėkite atsistoti – per greitai atsikėlus gali sumažėti kraujospūdis ir galite pargriūti. Jeigu turite judėjimo ar pusiausvyros sutrikimų, naudokite pagalbines priemones, pavyzdžiui, lazdelę ar vaikštynę. Išlikite budrūs ir įvertinkite oro sąlygas, esant plikledžiui, lyjant ar sningant – likite namie“, – kalbėjo ortopedas-traumatologas.

Patyrę traumą įvertinkite, ar galūnės būklė išlieka tokia pat kaip iki traumos. Jeigu pastebėjote, kad sutriko funkcija, pastebite deformaciją, tinimą, poodinę kraujosruvą, stiprų skausmą atlikdami judesius, nedelsdami kreipkitės į artimiausią skubios pagalbos skyrių arba skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112.

Pradėkite nuo grindų

„Grindys yra jūsų lauko erdvės pagrindas. Jei norite greitai atnaujinti šaltas betonines balkono ar terasos grindis, pasitelkite lauko grindų dangą iš plastiko, medienos ar kietojo porceliano. Ją itin paprasta iškloti: plokšteles sujungsite be jokių įrankių ar meistrų pagalbos. Porcelianinės plytelės senoms balkono grindims suteiks išskirtinio žavesio, o medinės – šilumos ir jaukumo. Klodami grindis, galite rinktis vienos spalvos plyteles arba, jei norite, kad balkonas atrodytų gyviau, derinti skirtingas“, – sako dizainerė Eimantė Nemanė.

Daiktams – apgalvoti sprendimai

Dažnai susiduriame su situacija, kai ir taip nedidelė balkono erdvė daiktelis po daiktelio virsta sandėliuku. Pasak interjero dizainerės, tuomet būtina skirti daugiau dėmesio sumaniems daiktų laikymo sprendimams. Protingai susitvarkius, balkone pakaks vietos ir sandėliuoti, ir ilsėtis.

„Jei jūsų balkonas siauras ir ilgas, tvarkantis pravers aukštos, vietą taupančios lentynos. Jų viršuje patogu laikyti vazonus su gėlėmis, o žemiau – bet kokius kitus daiktus. Norėdami sutalpinti daugiau, daiktus dėkite į dėžes, pavyzdžiui, pagamintas iš skaidraus plastiko ir uždengiamas – tuomet visada matysite, kas viduje. Kai kurios lauko lentynos turi net joms skirtus skaidrius uždangalus – tereikia uždengti ir viduje laikomi daiktai bus saugūs nuo vėjo ar lietaus, o panorėjus atvira lentyna virs nedideliu šiltnamiu“, – pataria E. Nemanė.

Ji taip pat priduria, kad esama ir specialių laikiklių daiktams pakabinti. Balkone svarbu maksimaliai išnaudoti visą sienų aukštį: naudoti aukštas lentynas ar lauko sąlygomstinkamas sienines lentynėles. Taip liks daugiau vietos baldams ir jums patiems laisvai judėti.

„Ikea“ nuotr.

Jaukus poilsio kampelis

Norint paversti balkoną jaukia vietele, kurioje bus gera mėgautis puodeliu karšto gėrimo, skaityti ar bendrauti su žmonėmis, stalas ir kėdės – būtini. Renkantis šiuos baldus, interjero dizainerė pataria pirmiausia pagalvoti, kiek vietos tam turite.

Dažnai balkonai būna maži ar pailgi – tokiuose ypač pravers sulankstomieji baldai, mat nenaudojami jie užima visai mažai vietos – tereikia pastatyti kampe, priglausti prie sienos ar pakabinti ant jos.

„Ieškant baldų balkonui, taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip šie reaguos į kintančias oro sąlygas. Patalpoms skirti baldai, deja, gali neatlaikyti saulės kaitros ar temperatūros svyravimų. Todėl visada rekomenduoju rinktis medinius, plieninius ar plastikinius baldus, skirtus naudoti lauke, – jie puikiai tarnaus ir ilgiau išsaugos savo išvaizdą. Be to, lauko baldus iš medienos lengva atnaujinti – tereikia užtepti papildomą beico sluoksnį“, – sako E. Nemanė.

„Ikea“ nuotr.

Tekstilės burtai

Visai nesvarbu, ar balkonas bus vieta pusryčiams su puikiu vaizdu, ar poilsiui po dienos darbų – jį galite įsirengti pagal save. Kaip ir namuose, asmeniškumo jūsų lauko erdvei suteiks tekstilės gaminiai. Jie gali iš esmės pakeisti nuotaiką balkone ir leidžia atsinaujinti neišlaidaujant. Tik interjero dizainerė atkreipia dėmesį, kad, dekoruojant balkoną, audiniai turėtų būti pritaikyti lauko sąlygoms.

„Vienas greičiausių būtų pagražinti lauko erdvę – patiesti kilimą. Jis akimirksniu sukurs namų jausmą, balkone bus malonu vaikščioti basomis, o vaikams – saugu žaisti ant grindų. Sėdimųjų lauko baldų pagalvėlės taip pat pagerins bendrą vaizdą ir suteiks daugiau komforto. Kadangi daugelio baldų užvalkalus galima nuimti ir išskalbti, bus lengva palaikyti švarą. Dar vienas triukas – tinklelis nuo uodų ar lengvos užuolaidos, kurios ne tik apsaugos balkoną nuo nekviestų svečių, suteiks privatumo, bet ir papuoš“, – sako E. Nemanė.

 Paprasta: vienas greičiausių būdų pagražinti lauko erdvę – patiesti kilimą. Ikea“ nuotr.

Apšvietimas ir žaluma

Pasak jos, kuriant atmosferą balkone ar terasoje, svarbu atkreipti dėmesį ir į apšvietimą. Pasitelkus lauko šviestuvus ir girliandas, lauko erdvė atrodys jauki net ir apniukusiomis dienomis. Derinkite šviestuvus, kurie veikia su baterijomis, su tais, kuriuos įkrauna saulė, – tuomet mėgautis šviesa galėsite bet kuriuo paros metu.

Vasaros vakarais ypač pravers LED šviestuvai ir girliandos su saulės baterijomis, kuriems visiškai nereikia elektros, o romantišką nuotaiką lengvai sukursite su žvakėmis. Jei namuose yra vaikų, įprastas žvakes galima pakeisti saugesnėmis šviesos diodų žvakėmis.

„Daugeliui lauko erdvė yra neatsiejama nuo gėlių ir žalumos. Turite visišką laisvę vaizduotei, tad kodėl gi nesukūrus įspūdingo vertikalaus sodo iš kabamųjų vazonų su svyrančiais augalais? Žaiskite vazonų spalvomis ir tekstūromis, o lovelius su gėlėmis išdėliokite skirtinguose aukščiuose – taip išnaudosite visą turimą erdvę“, – pataria interjero dizainerė.

Nepalikite senos alyvos

Ne veltui sakoma, kad technika genda net ir stovėdama. Po ilgo žiemojimo garaže dažnai nepakanka pasukti motociklo užvedimo raktelio, kad išgirstume variklio riaumojimą.

Serviso „Motorider“ darbuotojas Rokas Balčiūnas teigė, kad, norint džiaugtis sklandžia sezono pradžia, namų darbai turi būti padaryti dar rudenį, prieš pastatant motociklą į garažą.

„Prieš žiemos pertrauką svarbu išimti ir įkrauti motociklo akumuliatorių, patikrinti aušinimo skysčio lygį ir, jeigu reikia, jį papildyti. Taip pat patartina patikrinti padangų oro slėgį ir pakelti motociklą taip, kad padangos nesiektų žemės. Būtų gerai iki žiemos pakeisti alyvą ir filtrus“, – sakė R. Balčiūnas.

Atšilus orams ir panorus nuvažiuoti pirmuosius kilometrus, nepakanka vien pasitikrinti padangų oro slėgio.

Pašnekovo žodžiais, senoje alyvoje yra rūgščių ir kitokių nešvarumų, dėl kurių nenaudojamo variklio viduje gali atsirasti korozijos židinių.

Šaltis ir drėgmė

Motociklų priežiūros profesionalas akcentavo, kad labai svarbu iki žiemos pripilti degalų baką benzino ir jį papildyti degalų stabilizatoriumi. Pasak jo, nenaudojant degalų stabilizatoriaus ir palikus motociklą žiemai, yra didelė tikimybė, kad pavasarį reikės išvalyti karbiuratorių ir jį sinchronizuoti.

„Jei motocikle yra karbiuratorius, dideli šansai, kad prieš sezoną reikės keisti tarpinę, plauti ir valyti patį karbiuratorių. Tai dažnas atvejis, kai motociklas paliekamas žiemoti su nepilnu degalų baku. Metaliniai bakai stovėdami sausi rūdija, o rūdys gali užkimšti degalų sistemą. Tuomet remontas jau neišvengiamas“, – perspėjo R. Balčiūnas.

Jo žodžiais, kai kurių motociklų modelių variklio darbui įtakos turi ir degalai, kurie ilgai stovėdami šiek tiek praranda savo degimo savybes. Todėl paliekant motociklą žiemoti galima ir net patartina naudoti konservantus.

Technikas atkreipė dėmesį ir į patalpos, kurioje laikomi motociklai, temperatūrą, ir į jos pokyčius.

Anot jo, žemoje temperatūroje palikta motociklo baterija per ilgą laiką išsikrauna. Geriausia yra vienoda teigiama temperatūra. Esant jos svyravimams, bake gali susidaryti kondensato, todėl ten atsiranda vandens. Didelė patalpų drėgmė gali paspartinti koroziją ir paveikti tam tikras motociklo dalis, rėmą. Dažnai tai tik estetinė problema, bet korozijos procesas gali įsibėgėti.

Į gatvę – ne iš karto

Atšilus orams ir panorus nuvažiuoti pirmuosius kilometrus, nepakanka vien pasitikrinti padangų oro slėgio. Svarbu atlikti kelis esminius testus ir tik tada leistis į kelią.

„Pirmiausia reikia atlikti bendrą motociklo apžiūrą: patikrinti variklio alyvos, aušinimo ir stabdžių skysčių lygį ir pririkus jį papildyti. Taip pat svarbu patikrinti akceleratoriaus rankeną, sankabos, pavarų ir stabdžių svirtis, – vardijo R. Balčiūnas. – Prijungus įkrautą akumuliatorių reikėtų patikrinti visas elektrines dalis: trumpuosius ir ilguosius žibintus, galinį ir stabdžių žibintus, posūkių signalus, nepamiršti ir garso signalo.“

Tiesa, važiuojant pirmuosius metrus derėtų įsitikinti, kad stabdžiai veikia tinkamai, ir tik tada išvažiuoti į gatvę. Meistras primena, kad reguliariai – kas 500–1 000 km reikia sutepti motociklo grandinę.

Svarbi taisyklė

„Susipažinusi su Mantu aš ėmiau sportuoti su trenere ir žaisti mažąjį tenisą. Taip pat, į mitybos racioną įtraukiau sveikus maisto produktus. Dabar valgome daug įvairių vaisių ir daržovių“, – sveikos gyvensenos ir sveikatos aktualijų laidoje „Sveikas rytojus“ pasakojo moteris.

Pasak Linos, vaikai nuo ankstyvo amžiaus turi būti pratinami prie sveikų maisto produktų, tačiau labai svarbu išlaukti tinkamo momento ir laikytis vienos taisyklės.

,,Mūsų šeimoje įprasta gerti daug vandens. Taip pat dideliais kiekiais perkame vaisius ir daržoves, kuriuos vaikai labai mėgsta. Jeigu jūsų vaikas atsisako valgyti sveikesnius maisto produktus ir gerti vandenį, – per prievartą nesiūlykite. Verčiau išlaukite, kai vaikas praalks ar ištrokš, tuomet pats ir vandens atsigers, ir pavalgys. Svarbu, kad išalkęs namie jis rastų sveiko maisto, o ne sūrelių ar kitų nevisaverčių užkandžių. Tai – svarbi taisyklė“, – apie vaikų įpročių formavimą kalba moteris.

Jeigu turite vaikų, nuplautus ir paruoštus valgymui vaisius ir daržoves reikėtų padėti jiems pasiekiamoje, aiškiai matomoje vietoje.

Reikia kantrybės

Anot keturių vaikų mamos Linos, vaiko organizmas dar tik formuojasi ir yra labai jautrus, todėl neretai gali sustreikuoti žarnyno veikla. Kaip teigia pašnekovė, jei sutriko vaiko žarnyno veikla, reikėtų atlikti keletą dalykų.

,,Kadangi pati esu keturių vaikų mama, daug bendrauju su kitomis mamomis, priklausau įvairioms bendruomenėms, pastebėjau, kad nemažai vaikų turi problemų su vidurių užkietėjimu. Visuomet, pastebėjus šias problemas, raginu mamas visų pirma pakalbėti su savo vaikais, paaiškinti jiems, kad greitas maistas, gaivieji gėrimai ir pusgaminiai turi įtakos jų žarnyno veiklai. Taip pat siūlau į vaiko mitybą įtraukti tik iš natūralių medžiagų pagamintą funkcionalųjį maistą, kuris padeda sukontroliuoti žarnyno veiklą ir užtikrina gerą vaiko savijautą. Žinoma, vaiko auklėjimas ir skatinimas sveikai maitintis reikalauja daug pastangų, todėl visiems tėvams linkiu kantrybės“, – apie mažamečių sveikatos gerinimą kalba keturių vaikų mama.

Fizinio aktyvumo nauda

Linos bei Manto vaikai teigia, kad labai mėgsta augalinės kilmės produktus, daug laiko praleidžia judėdami fiziškai ir net užsiima ne visiems vaikams būdinga veikla.

,,Labai mėgstame įvairias uogas, vaisius ir vandenį su citrina. Nuo mažens užsiimame sportu, bėgiojame, šokinėjame su šokdyne. Yra tekę žiemą išsimaudyti šaltame vandenyje. Taip pat su šeima dažnai lankomės pirtyse“, – savo pomėgiais dalijasi Jakimavičių vaikai.

Reguliariai užsiimant fiziniu aktyvumu kontroliuojama kūno būklė, svoris, pagerinama sveikata ir nuotaika, taip pat, mažėja rizika susirgti su nutukimu susijusiomis ligomis.

Pasak L. Jakimavičienės, nemaža dalis žmonių dėl fizinio aktyvumo stokos ir nesveikų produktų vartojimo susiduria su antsvoriu ir žarnyno veiklos sutrikimais. M. Jakimavičius teigia, kad svorio pakitimus ir ligų atsiradimą lemia kur kas svarbesnis dalykas nei, pavyzdžiui, paveldimumas. Dėl to jau nuo mažens reikėtų skatinti vaikus sveikai gyventi.

,,Žmonės, turintys antsvorio ir sergantys įvairiomis ligomis, dažnai dėl to kaltina genetiką, bet valgymo įpročiai yra kur kas svarbesni nei įgimti dalykai. Jeigu patys sveikai maitinsitės, tą daryti įkvėpsite ir vaikus. Nepamirškite, kad tik būdami gerais pavyzdžiais galite paskatinti savo atžalas sveikiau maitintis. Jeigu patys to nedarote, nereikėtų to tikėtis ir iš vaikų. Kadangi šeimoje mes su žmona laikomės sveiko gyvenimo būdo, tuo pavyzdžiu seka ir mūsų vaikai“, – pasakoja mokslininkas.

Saikas ir balansas

Anot funkcionaliojo maisto kūrėjo, namuose sveikesni maisto produktai turėtų būti laikomi lengvai pasiekiamoje vietoje dėl vienos svarbios priežasties.

,,Namuose daržovės ir vaisiai turi būti akių lygyje. Jeigu turite vaikų, nuplautus ir paruoštus valgymui vaisius ir daržoves reikėtų padėti jiems pasiekiamoje, aiškiai matomoje vietoje. Taip jie matys įvairiaspalvius maisto produktus, kuriuos galės patys pasiimti ir jų paragauti“, – pataria mokslininkas.

Pasak M. Jakimavičiaus, vaikystėje išugdyti įpročiai turi įtakos tolimesniam žmogaus sveiko gyvenimo būdo vystymuisi.

,,Vaikus nuo mažens reikia pratinti prie sveikų produktų, kurie suteikia energijos ir turi daug vitaminų. Galbūt jie ne iš karto susimąstys apie tam tikrų produktų keliamą žalą, tačiau ateityje, atsiradus įvairiems negalavimams, atidžiau rinksis maisto produktus“, – tikina farmacininkas.

Anot mokslininko, norint palaikyti tinkamą sveikatos būklę, reikėtų valgyti ne tik daug augalinės kilmės produktų, tačiau nepamiršti ir daug baltymų turinčių produktų.

,,Svarbu įvairi ir subalansuota mityba. Tad, jeigu vieną dieną valgote mėsą, kitą dieną rinkitės žuvies produktus. Gyvenime svarbiausia saikas ir balansas“, – teigia M. Jakimavičius.

Neturi sujaukti biudžeto

Naujausias „YouGov“ Europos mados tyrimas rodo, kad, žemyno gyventojams įsigyjant naujų drabužių, didžiausią įtaką daro jų kaina – 68 proc., 61 proc. sprendimus lemia drabužių kokybė, o 56 proc. – modelis. Duomenys atskleidžia, kad 46 proc. europiečių renkasi greitosios mados drabužius, o 17 proc. – drabužius iš antrųjų rankų.

Finansų valdymo ekspertės Donatos Stoškuvienės nuomone, garderobo atnaujinimas nepriklauso būtinosioms išlaidoms, todėl vertėtų į tai žvelgti atsakingai. Žinant, kad atšilus orams prireiks įsigyti sezoninių drabužių, vertėtų tam taupyti iš anksto arba, jei to padaryti nepavyksta, rinktis kitas alternatyvas – išparduotuves arba suteikti jau dėvėtiems drabužiams ir avalynei antrą šansą.

Pandemijos metu vis daugiau europiečių naudojasi pastaruoju variantu – tyrimai rodo, kad dėvėtų drabužių nešiotojų gretos nuo 20 proc. ūgtelėjo iki 75 proc.

Finansų valdymo ekspertė dalijasi keletu rekomendacijų, padėsiančių ne tik tvariau žvelgti į madą ir spintos atnaujinimą, bet ir sutaupyti.

Tik tai, ką iš tiesų dėvėsite

Pirmas žingsnis, kurį reikėtų atlikti tvarkant spintą šiltajam sezonui – atsikratyti ilgą laiką nenešiojamų ar susidėvėjusių drabužių. Neperkraudami spintos emocinę vertę turinčiais, nepatogiais, suplyšusiais ar prie kitų aprangos detalių nederančiais drabužiais ne tik sutaupysite vietos, bet ir taps lengviau pasirinkti, ką apskritai dėvėti.

Nedėvimus drabužius galite atiduoti draugams, kolegoms, giminaičiams, už simbolinę kainą parduoti tam skirtuose interneto puslapiuose, padovanoti nepasiturinčioms šeimoms ar specialioms organizacijoms, galima juos paprasčiausiai nunešti į tekstilės surinkimo konteinerius.

Klasika neišeina iš mados

Sakoma, kad mados tendencijos visada sukasi ratu ir tai, kas buvo madinga prieš dešimtmetį, vėl karaliaus tiek ant podiumų, tiek drabužių parduotuvėse. Klasikiniai drabužių modeliai ir neutralios spalvos visada išlieka tendencijų dalimi.

Mados pasaulyje dažniausiai įvardijama dešimt klasikinių drabužių, kurie turėtų būti kiekvienoje spintoje. Svarbu atkreipti dėmesį į spalvas – parankiausia rinktis įvairius baltos, melsvos, rudos, pilkos atspalvius ar juodą.

1. Balti marškiniai ilgomis rankovėmis.

2. Tiesūs melsvi džinsai.

3. Balta trumparankovė palaidinė.

4. Šiltas megztinis.

5. Golfas.

6. Juodas kostiumas ar juoda suknelė.

7. Tiesaus kirpimo švarkas.

8. Patogios klasikinės kelnės.

9. Odinė striukė ar lietpaltis.

10. Klasikinis ilgas paltas ar pūkinė striukė.

Kokybė ar kiekybė?

Mados ekspertai visada pataria turėti keletą kokybiškų ir paprastai prižiūrimų drabužių, o ne visą krūvą drabužių, kurie po vieno sezono jau bus bene nebedėvimi.

Rekomenduojama drabužių spintoje palikti tarpusavyje derančius, patogius ir kokybiškai pasiūtus drabužius, kurie tarnaus ne vienus metus. Įsigyjant drabužius svarbu atkreipti dėmesį ne tik į kainą ar patį modelį, bet ir į medžiagas. Natūralu, kad kokybiškų medžiagų gaminiai kainuos atitinkamai brangiau, jei juos įsigysite naujų drabužių parduotuvėse. Pigesnis variantas būtų tokių drabužių ieškoti antrų rankų parduotuvėse.

Pavasarinis žolės deginimas – kasmet iškylanti problema, su kuria kovoja šalies miškininkai bei ugniagesiai. Kovo-balandžio mėnesiais trunkanti prevencinė akcija skirta informuoti visuomenę apie gaisrų atvirose teritorijose pavojų, jų padarinius ir atsakomybę už gaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymą. Prevencinio pobūdžio reidai vyks visuose Valstybinių miškų urėdijos regioniniuose padaliniuose.

„Kasmet susiduriame su žolės ir miškų tyčinio padegimo atvejais, kai vieni galvoja, kad žolę pavasarį deginti „sveika“, kiti žolę ir net mišką padega iš piktų paskatų, tačiau visuomet stengiamės pirmiausia žmones informuoti, paaiškinti apie žolės deginimo riziką, neigiamą poveikį gyvajai gamtai“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.

Kasmet susiduriame su žolės ir miškų tyčinio padegimo atvejais.

Lyginant žolės deginimo atvejų skaičių ir padarytą žalą gamtai, daugiausia įtakos nevaldomiems gaisrams kilti ir plisti turi oro sąlygos. Vyraujant lietingam pavasariui, nesant vėjuotiems orams, kylantys gaisrai stipriai neišplinta arba yra greitai lokalizuojami.

2019 m., vyraujant ypač šiltiems orams kovo-balandžio mėnesiais, kilo net 132 miško gaisrai, kurių metu apdegė arba sudegė 163,39 ha miško. Beveik pusę šių gaisrų kilo dėl šalimai degusių pievų išplitimo į miškus. Pernai kilo 24 miško gaisrai, kurių metu išdegė 33,49 ha miško, 10-tyje gaisrų atvejų nustatyta priežastis – išplitusi ugnis iš šalimai degusių pievų.

„Miško gaisrai yra neišvengiami, tačiau skiriame ypač didelį dėmesį užkardant žolės bei miško padegimo atvejus – nuolat šviečiame ir informuojame visuomenę apie neigiamą gaisrų poveikį gamtai. Taip pat investuojame į modernias technologijas – dronus, vaizdo stebėjimo detektorius, vaizdo apdorojimo programinę įrangą, nuolat atnaujiname priešgaisrinių automobilių parką bei gaisrų gesinimo įrangą“, – teigė VMU Miško apsaugos skyriaus vadovas Marius Ivanauskas.

Siekiant sumažinti pernykštės žolės deginimo atvejų skaičių, išaiškinti žolės padegėjus ir tinkamai informuoti gyventojus apie tokių gaisrų pavojų nuo kovo 20 iki balandžio vidurio organizuojami VMU ir PAGD prevencinio pobūdžio reidai, vykdomi visoje Lietuvoje, ne mažiau kaip 2 kartus per savaitę. Reidai nevykdomi esant nepalankioms oro sąlygoms (lietus, krituliai ir pan.) žolės gaisrams kilti.

Kaip elgtis pamačius gaisrą?

Žmonės raginami užgesinti ugnį ir neleisti jai išplisti į didesnius plotus. Tai padaryti galima paprasčiausiomis priemonėmis: užplakant liepsną medžių šakomis, užtrypiant kojomis, užkasant žemėmis, užpilant vandeniu.

Visgi, jei matoma, kad ugnies įveikti nepavyks, raginama nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pasišalinti ta kryptimi, iš kur pučia vėjas – jokiais būdais nebėkti pavėjui.

– Kaip atrodo jūsų maisto racionas?

– Mano racionas labai disciplinuotas. Pirmoje dienos pusėje dominuoja ilgieji angliavandeniai. Renkuosi viso grūdo kruopas, košes su įvairiais pagardais ir junginiais su augalinės kilmės riebalais, pvz., avokadas, kokosų, sėklų, riešutų aliejai, riešutų sviestas. Tai gali būti visos sudėties duona, sumuštiniai su avokadu, saulėje džiovintais pomidorais. Pati sūdau lašišą, nes maisto pramonė ne visada pateikia tinkamą sudėtį. Pietūs – ilgieji angliavandeniai, baltymai ir riebalai. Labai mėgstu žuvį, todėl ji dominuoja mano mityboje. Tikrai būna ir mėsos, tačiau žinau taisykles, kaip tinkamai ją atsirinkti. Pavakariai – trumpi užkandžiai, kurie neprivalomi, kaip ir priešpiečiai. Tai pagrindiniai užkandžiai, kurie neprivalomi, tačiau mano dienos aktyvumas tikrai nemažas, todėl mielai pasinaudoju proga duoti maistinių medžiagų organizmui. Tai būna humusas su daržovėmis, avokadas su ožkos sūriu. Vakarienė – dominuoja baltymai. Jie reikalingi nakties metu vykstantiems fiziologiniams procesams. Kai atsinaujina ląstelės, reikalinga statybinė medžiaga – baltymas, gaunamas iš žuvies, ankstinių daržovių, jūrų gėrybių, kiaušinių. Pas mus įsišaknijusi tradicija kiaušinius valgyti pusryčiams. Tačiau tai ydinga.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokie maisto produktai patys blogiausi, kenksmingiausi?

– Blogiausias žudikas – pridėtinis cukrus. Neseniai konferencijoje vienas lektorius dėstė, kad buvo atliktas tyrimas dėl priklausomybių su pelėmis. Jos buvo pripratintos prie narkotinių medžiagų ir vėliau pamaitintos pridėtiniu cukrumi. Tyrimo metu pelės apėjo psichotropines medžiagas ir nuėjo tiesiai prie cukraus, vadinasi, tai žvėriška priklausomybė. Yra tokia sąvoka „sugar rush“ – kai vaikai pakvaišta nuo cukraus – parausta žandai, tampa hiperaktyvūs. Nėra tokios diagnozės kaip hiperaktyvumas, yra būsena, todėl ieškokime priežasties, kas ją sukelia. Nemalšinkime simptomų. Panaikinus priežastis, neliks simptomų. Šie ingredientai – maistas vėžinėms ląstelėms, kurių turime visi. Mūsų pasirinkimas – ar aš jas palieku miegoti, ar pažadinu vartodamas netinkamus produktus ir kylu į kova su jomis.

Tyrimo metu pelės apėjo psichotropines medžiagas ir nuėjo tiesiai prie cukraus, vadinasi, tai žvėriška priklausomybė.

– Kokie pagrindiniai penki produktai, kurie sustiprintų imunitetą žvarbiu pavasariu?

– Citrina, mūsų vitaminas C. Tačiau organizmą vitaminu C papildo ir gera nuotaika, juokas. Česnakas, imbieras ir visa produktų visuma – tinkamai pasirinkti produktai. Visi produktai mums reikalingi, nes kiekvienas atskirai turi savo stipriųjų savybių, reikalingų mūsų organizmui. Mūsų tikslas – pasiimti visą visumą.

– Koks būtų palinkėjimas žmonėms?

– Linkiu, kad maistas netaptų meilės kalba artimajam ir sau. Mylėkite save tausodami, stenkitės būti sveiki, žinoti, kaip būti sveikam, atsirinkti tinkamą maistą, nežaloti savęs, mėgautis maistu. Tegul jūsų vaistas būna jūsų maistas, o jūsų maistas – jūsų vaistas.