Jie parengė atitinkamas Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas.

Jose numatoma, kad Vyriausybė, paskelbusi karantiną visoje Lietuvos teritorijoje, per dešimt dienų turi kreiptis į Seimą dėl tokio režimo patvirtinimo ar pratęsimo.

Liberalų teigimu, parengti šias pataisas juos paskatino visuomenės abejonės dėl dabar Vyriausybės sprendimais tęsiamo karantino teisėtumo.

Projekto autorių teigimu, Konstitucija garantuoja laisvą piliečių judėjimą, teis rinktis į taikius susirinkimus.

Yra ydinga, kai karantinas tęsiamas iš esmės neįvardinant konkrečių kriterijų jo baigimui ar tęsimui, tiesiog tai yra Vyriausybės paskirtų žmonių, grupelės sprendimu.

„Taigi, Vyriausybė, apribodama piliečių teisę laisvai judėti Lietuvos teritorijoje ir už jo ribų bei apribodama teisę rinktis į taikius susirinkimus, viršija savo įgaliojimus, nes Konstitucinis Teismas ne kartą nurodė, kad bet kokių Konstitucijoje numatytų teisių ribojimas yra galimas tik įstatymu, ir ši teisė negali būti perdeleguojama kitiems“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.

Projektą teikia visa Liberalų sąjūdžio frakcija.

Anksčiau klausimą dėl karantino pratęsimo teisėtumo, remdamasis kai kurių teisininkų pozicija, kėlė ir opozicinių konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis.

Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovė Viktorija Čmilytė–Nielsen sako, kad karantinas negali būti tęsiamas Vyriausybės sprendimu ilgiau nei mėnesį, neįvardinant aiškios priežasties – ji teigė to raštu klaususi tiek sveikatos apsaugos ministro, tiek premjero ir atsakymo iki šiol negavusi.

„Yra ydinga, kai karantinas tęsiamas iš esmės neįvardinant konkrečių kriterijų jo baigimui ar tęsimui, tiesiog tai yra Vyriausybės paskirtų žmonių, grupelės sprendimu. O tautos atstovybė, kuri turėtų patvirtinti tokį sprendimą arba balsuoti prieš, yra nustumiama“, – teigė ji.

M. Renzi vyriausybė laimėjo balsavimą Senate dėl pasitikėjimo 173 balsais „už“ ir 108 – „prieš“. Taip buvo pašalinta paskutinė kliūtis praėjusią savaitę premjero patvirtinto biudžeto priėmimui.

Pirmadienį prezidentas Sergio Mattarella (Serdžas Matarela) paprašė M. Renzi kelioms dienoms atidėti pasitraukimą iš premjero posto, kad būtų patvirtintas kitų metų biudžetas.

Vietos žiniasklaida pranešė, kad M. Renzi gali atsistatydinti penktadienį – mat ketvirtadienis Italijoje yra valstybinė šventė – suteikdamas savo partijai daugiau erdvės manevrams.

M. Renzi centro kairiųjų Demokratų partijos vadovybė vėliau trečiadienį rengia susitikimą.

Partijoje prasidėję vidiniai nesutarimai skausmingai išryškėjo per M. Renzi kovą už jo siūlomas konstitucines pataisas.

Kiti rinkimai turi įvykti iki 2018 metų vasario, tačiau opozicinės partijos siekia juos metais paankstinti, sakydamos, kad balsavimas parodė žmonių nepasitikėjimą centro kairiųjų koalicija.

Vis dėlto, netrukus po balsavimo M. Renci pranešė, kad oficialiai atsistatydins trečiadienį 18 val. Grinvičo (20 val. Lietuvos) laiku.

Parlamentarai antradienį patvirtino Šiaulių universiteto statutą.

Už jį balsavo 101 Seimo narys, nė vienas nebuvo prieš, vienas balsuodamas susilaikė.

Statute numatyta, kad universiteto misija – skatinti visuomenės kultūros, socialinę ir ekonominę pažangą, šalies, ypač Šiaurės Lietuvos regiono, kultūros, socialinės aplinkos ir ekonomikos kaitą; kurti aukštos kokybės, pridėtinę vertę kuriantį mokslą ir meną prioritetinėse darnaus šalies vystymosi srityse, prisidėti prie laisvos kūrybinės mokslo minties ir Lietuvos mokslo ir studijų sistemos integracijos į Europos bei pasaulio akademinę erdvę; rengti kompetentingus, galinčius konkuruoti darbo ir mokslo rinkoje specialistus, visavertes humaniškas asmenybes, ugdyti inovatyvią, pilietišką, konkurencingą bendruomenę, gebančią integruotis į regiono, Lietuvos, Europos ir pasaulio rinką.

Dokumente numatyta tarybos sudarymo, rektoriaus rinkimų tvarka.

Numatyta, kad Šiaulių universiteto rektoriumi gali būti asmuo, turintis mokslo laipsnį arba esantis pripažintas menininkas, turintis pedagoginės ir vadybinės darbo patirties.

Jo kadencija – penkeri metai. Tas pats asmuo rektoriumi gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po penkerių metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra.

Šiaulių universiteto laikinasis rektorius Donatas Jurgaitis pabrėžė, kad, patvirtinus naująjį statutą, bus galima rengti naujus universiteto tarybos rinkimus, efektyviau vykdyti turto ir kitų resursų valdymą, o naujai išrinkta taryba skelbs rektoriaus rinkimus. Planuojama, kad naujasis rektorius bus išrinktas iki 2014 metų kovo.

„Didžiausias mūsų uždavinys – tapti stipriu, regioniniu universitetu, rengiančiu aukštos klasės specialistus, tenkinančius Šiaurės Lietuvos ir visos šalies darbo rinkos poreikius“, – sako laikinasis rektorius.

Šiaulių universitetas įsteigtas 1997 metais, reorganizavus Šiaulių pedagoginį institutą ir Kauno technologijos universiteto Šiaulių politechnikos fakultetą. Šiuo metu čia studijuoja per 4700 studentų, dirba apie 200 dėstytojų. Studentams siūlomos šešių sričių studijų programos: biomedicinos, humanitarinių, fizinių, socialinių, technologijos mokslų ir menų.

Lietuvos įgyvendinamą suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektą vertinusi Europos Komisija (EK) pareiškė, jog 448 mln. eurų (1,546 mlrd. litų) vertės bendra valstybės pagalba projektui neiškreips konkurencijos, o Lietuva galės integruotis į ES dujų rinką.

„Šia pagalba bus sumažinta Lietuvos priklausomybė nuo vienintelio dujų tiekimo šaltinio ir padidintas dujų tiekimo saugumas. Pastačius naują terminalą atsiras naujų tiekimo šaltinių, todėl padidės dujų tiekėjų konkurencija, o tai bus naudinga vartotojams", - EK pranešime sakė Komisijos pirmininko pavaduotojas, už konkurencijos politiką atsakingas Komisijos narys Joaquinas Almunia (Choakinas Almunija).

EK skaičiavimais, įvairių valstybės paramos SGD terminalo statybai elementų dabartinė vertė yra maždaug 448 mln. eurų. Šie elementai yra valstybės garantija už 87 mln. eurų (300 mln. litų) EIB paskolą, terminalo statybos sąnaudos, įtrauktos į dujų tarifą, prievolė per SGD terminalą tiekti 540 mln. kubų dujų, krantinės nuoma iš Klaipėdos uosto.

EK vertinimu, terminalo priežiūrai kasmet reikės vidutiniškai 17 mln. eurų (58,65 mln. litų).

"Komisijos atliktas tyrimas parodė, jog investicijos į SGD terminalą padės užtikrinti dujų tiekimo saugumą, pagalba yra būtina bei proporcinga šioms investicijoms. Be to, terminalu nediskriminacinėmis sąlygomis galės naudotis trečiosios šalys, užtikrinant, kad konkurencija nebūtų pernelyg iškreipta", - teigiama pranešime.

Anot EK, gamtinių dujų kainos Lietuvoje yra vienos didžiausių Europoje.

Projektą įgyvendinančios valstybės kontroliuojamos bendrovės "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius Rokas Masiulis antradienį sakė, jog be būsimos terminalo veiklos pradžios, EK išvada yra antras pagal svarbumą įvykis.

"Tai yra teisinės juostelės perkirpimas. Antras pagal svarbumą įvykis be terminalo paleidimo", - sakė "Klaipėdos naftos" generalinis direktorius.

EK vertino ekonominį projekto pagrindimą, laivo-talpyklos nuomos sąlygas ir išpirkimo galimybę, dujų tarifų struktūrą, finansavimo modelį, projektą reglamentuojančių įstatymų bazę, kitus aspektus.

"Klaipėdos nafta" projektą finansuoja savo, dujų vartotojų ir skolintomis lėšomis. Terminalas turi būti baigtas iki 2014 metų gruodžio.

Europos Sąjungos (ES) šalių vadovų formalių patvirtinimų apie dalyvavimą Rytų partnerystės viršūnių susitikime Vilniuje laukiama prieš pat renginį, teigia Lietuvos diplomatai.

Užsienio reikalų ministerija BNS informavo, kad kvietimai yra išsiųsti, šiuo metu šalių delegacijos registruojasi aktyviai Vilniaus viršūnių susitikimui skirtoje elektroninėje akreditacijos sistemoje.

"Žinant, kokios įtemptos šalių vadovų darbotvarkės, formalių patvirtinimų dėl dalyvavimo iš valstybių vadovų laukiame artėjant pačiam viršūnių susitikimui", - teigia URM.

Vilniuje lapkričio 28-29 dienomis laukiama ES šalių ir Rytų partnerystės programoje dalyvaujančių valstybių vadovų.

Susitikime tikimasi pasirašyti asociacijos ir laisvos prekybos sutartį su Ukraina bei parafuoti tokius susitarimus su Gruzija ir Moldova.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo reikalavimu Vilniaus savivaldybės taryba patvirtino naujas mieste išduodamų verslo liudijimų kainas. Pagal įstatymą, verslo liudijimo kaina negali būti mažesnė kaip 1800 Lt. Tokią verslo liudijimų kainą nustatė ir sostinės taryba, siekdama, kad mieste būtų kaip įmanoma daugiau dirbančių žmonių.

Be to, taryba nustatė 50 proc. lengvatą verslo liudijimams, išduodamiems bedarbiams, pensininkams, neįgaliesiems, daugiavaikėms šeimoms, moksleiviams ir studentams, tradiciniams amatininkams.

Remiantis įstatymu, verslo liudijimų kaina priklauso nuo minimalaus atlyginimo dydžio. Verslo liudijimo mokestis negali būti mažesnis, nei gaunančių minimalų atlyginimą sumokamas gyventojų pajamų mokestis per metus. Šiuo metu minimalus atlyginimas siekia 1000 Lt.

Per pirmuosius dešimt 2013 metų mėnesių sostinėje išduota daugiau kaip 17 tūkst. verslo liudijimų už 4,8 mln. litų. Iš jų 8,9 tūkst. liudijimų buvo išduoti asmenims, kuriems taikoma lengvata. 2012 m. verslo liudijimų buvo išduota 16873.

Verslo liudijimas – tai dokumentas, patvirtinantis fiksuoto pajamų mokesčio sumokėjimą verčiantis individualia veikla ir (arba) gyvenamosios paskirties patalpų nuomos veikla pagal patvirtintą veiklų sąrašą. Daugiausia tai amatų veikla, prekyba, su statybos sektoriumi susijusios veiklos, aplinkos tvarkymas.

Seimas ketvirtadienį priėmė nutarimą, kuriuo iš pareigų atleido Seimo pirmąjį vicepirmininką "darbietį" Vytautą Gapšį.

Už jo atsistatydinimą balsavo 113 Seimo narių, septyni susilaikė.

Trečiadienį valdančiajai koalicijai priklausančios Darbo partijos taryba pritarė šios organizacijos lyderio V.Gapšio sprendimui trauktis iš pirmojo parlamento vicepirmininko pareigų ir sustabdyti vadovavimą partijai.

Atsistatydinti nutarė ir parlamento vadovas Vydas Gedvilas. Į šias pareigas "darbiečiai" siūlo Seimo narę L.Graužinienę. Jai laikinai patikėtas ir Darbo partijos vairas. Jeigu bus išrinkta Seimo vadove, L.Graužinienė ketina į pirmojo pavaduotojo pareigas teikti V.Gedvilo kandidatūrą.

Seime svarstant jo atsistatydinimo klausimą savo pasisakyme V.Gapšys dėkojo Seimui už galimybę eiti šias pareigas bei bendrą darbą.

"Seimo darbas buvo stabilus ir visiems jums už tai dėkoju. Gyvenimas tęsiasi, politiniai sprendimai yra politiniai sprendimai", - sakė "darbietis".

"Mes beveik metus su Vytautu dirbome, dirbome pakankamai gražiai, darniai, jokių priekaištų aš jam neturiu, jis puikiausiai atliko savo pareigas, bet jei žmogus šiandien turi tokį norą ir yra tam tikros aplinkybės, jis tą norą šiandien nori įgyvendinti", - sakė parlamento vadovas V.Gedvilas.

Konservatoriaus Kęstučio Masiulio paklaustas, ar nebuvo klaida skirti Seimo pirmininko pirmuoju pavaduotoju baudžiamojoje byloje tuomet jau kaltinamuoju buvusį V.Gapšį, V.Gedvilas atsakė klaidos nematantis.

"Nemanau, kad tai buvo klaida, galioja nekaltumo prezumpcija, kol nėra galutinio teismo sprendimo, negalime žmogaus nuteisti", - sakė V.Gedvilas.

Konservatorių frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma savo pasisakyme tvirtino, jog V.Gapšio pasitraukimo tikroji priežastis yra baimė būti atstatydintam balsuojant dėl nepasitikėjimo.

"Kai buvo formuojama Seimo kadencijos pradžioj Seimo vadovybė, mes jau tada sakėm, kad vakarietiškos demokratijos šalyje neturėtų  būti Seimo vadovybėje įtariamųjų, o juo labiau apkaltinamojo nuosprendžio baudžiamojoj byloj sulaukusių asmenų. Jeigu mūsų balsas tuomet būtų išgirstas, jei socialdemokratai tuomet būtų labiau paisę moralios politikos principų, šiandien mes neturėtumėm tų problemų, bereikalingo svarstymo, kuris šiaip jau neatsirado dėl V.Gapšio susipratimo ir jo pareiškimų", - kalbėjo J.Razma.

"Pirmas dalykas, šiandien turėjo būti mūsų inicijuota su Liberalų sąjūdžiu interpeliacija. Tai šitas faktas, žinojimas, kad socialdemokratai taip pat krypsta į interpeliacijos palaikymą, ir lėmė tariamą V.Gapšio principingumą, iš tikrųjų nenorint čia tapti pralaimėtoju, atstatydintu per interpeliaciją, patogiau yra būti pasitraukusiam savo pareiškimo pagrindu", - sakė konservatorius, pridūręs, kad esama situacija "vis tiek geriau, nei būtų likę, kai buvę".

Seimas ketvirtadienį turėjo balsuoti dėl opozicijos pareikšto nepasitikėjimo V.Gapšiu, tačiau šį klausimą pakeitė jo atsistatydinimas.

Nepasitikėjimą V.Gapšiu buvo pareiškę 44 Seimo nariai - opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų bei Liberalų sąjūdžio frakcijų atstovai, taip pat keli opozicinės "Drąsos kelio" partijos bei Mišrios Seimo narių grupės nariai.

Opozicija nepasitikėjimą V.Gapšiu motyvavo Vilniaus apygardos teismo priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu. V.Gapšys Darbo partijos "juodosios" buhalterijos byloje pripažintas kaltu dėl sukčiavimo ir apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo. Vilniaus apygardos teismas jam skyrė 35 tūkst. 750 litų baudą. Nuosprendis yra neįsiteisėjęs, nes apskųstas apeliacine tvarka.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje patvirtino ilgalaikę 2014-2020 metų užimtumo didinimo programą, kurios įgyvendinimui prireiks apie 1 mlrd. litų.

"Preliminarus poreikis programai įgyvendinti yra 1 mlrd. litų", - Vyriausybės posėdyje sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

Jos teigimu, programa siekiama sutelkti verslo, švietimo ir darbo rinkos sektorius, taip pat įtraukti socialinius partnerius ir savivaldybes į užimtumo politikos formavimą.

"Šios programos tikslas - pasiekti kuo didesnį gyventojų užimtumą, kad kiekvienas žmogus turėtų galimybę rasti kvalifikaciją atitinkantį darbą ir užsitikrinti tinkamą pragyvenimo lygį", - teigė ministrė.