Tarnyba gavo laboratorinių tyrimų rezultatus, patvirtinančius labai patogenišką paukščių gripą pilkosios žąsies, rastos Valmieros savivaldybėje, gaišenai.

Latvijos maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai paragino žmones, laikančius naminius paukščius neleisti savo pulkų už aptvarų ribų, saugoti juos nuo kontakto su laukiniais paukščiais, ypač vandens paukščiais, tokiais kaip gulbės, antys ir žąsys, taip pat pavasario metu nepirkti naminių paukščių kitose Europos Sąjungos šalyse.

Paukščių laikytojų, pastebėjusių paukščių ligos požymių, prašoma apie juos pranešti tarnybai.

Labai patogeniškas paukščių gripas yra viena iš pavojingiausių gyvūnų ligų, sukelianti masinį paukščių sergamumą ir mirtingumą. Ši viruso atmaina nekelia pavojaus žmonėms, tačiau daro ekonominę žalą.

Tai tik antras atvejis šalyje, kai nustatytas teigiamas paukščių gripo testo rezultatas, po to, kai praėjusią savaitę virusu susirgo galvijai Teksase, Kanzase ir kai kuriose kitose valstijose.

„Pacientas nurodė, kad vienintelis simptomas – akių paraudimas (atitinkantis konjunktyvito požymius), ir jis sveiksta“, – teigė JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC). Jam liepta izoliuotis ir vartoti antivirusinius vaistus nuo gripo.

CDC pridūrė, kad ši infekcija nekeičia paukščių gripo keliamos rizikos žmonių sveikatai JAV visuomenei vertinimo, kuris yra žemas.

Pirmasis atvejis užregistruotas 2022 metais Kolorade, tačiau tuomet virusu žmogus užsikrėtė nuo naminių paukščių.

Ekspertai nerimauja dėl didėjančio žinduolių, užsikrėtusių labai patogeniško paukščių gripo H5N1 atmaina, skaičiaus ir galimo jos plitimo tarp žinduolių, nors žmonių užsikrėtimo atvejai išlieka labai reti.

Teksaso sveikatos departamentas pridūrė, kad galvijų užsikrėtimas nekelia pavojaus komerciniam pieno tiekimui, pieninėms įsipareigojus sunaikinti sergančių karvių pieną. Pasterizacija taip pat sunaikina visus virusus.

Jis taip pat pridūrė, kad stengiasi pateikti gaires užkrėstoms pieninėms, kaip sumažinti poveikį darbuotojams ir kaip žmonės, dirbantys su užkrėstais galvijais, turėtų stebėti, ar nepasireiškia ligos simptomai, ir atlikti tyrimus.

Liga daugiausiai pasireiškė vyresnio amžiaus karvėms Teksaso, Kanzaso ir Naujosios Meksikos valstijose, pranešė Žemės ūkio departamentas Vašingtone. Pastebėta, kad karvės ėmė mažiau ėsti ir duoti mažiau pieno. Manoma, kad karvės užsikrėtė nuo laukinių paukščių. Kai kuriuose paukščių gripo paveiktuose ūkiuose rasta negyvų laukinių paukščių.

Sukėlėjas aptiktas ir kai kuriuose nepasterizuoto pieno mėginiuose, teigiama toliau pranešime. Tačiau pavojaus pieno saugai ir prieinamumui JAV esą nėra.

Kol kas nėra duomenų apie tai, ar karvės užsikrėtė tik nuo laukinių paukščių, ar perdavė užkratą ir viena kitai. Remiantis pirmaisiais tyrimais, nenustatyta jokių H5N1 viruso pokyčių, dėl kurių jis būtų lengviau perduodamas žmonėms. Šis pavojus esą lieka nedidelis.

Paukščių migracija įprastai prasideda vasario pradžioje, o intensyviausia ji būna kovo pabaigoje ir visą balandį. Šiemet Lietuvoje nustatytas tik vieno laukinio paukščių gripo atvejis gulbei, tačiau 2023 metų pabaigoje Marijampolėje į kalakutų ūkį įsisukęs virusas išgaišino virš šešių tūkst. kalakutų bei sukėlė  didelių ekonominių pasekmių visam paukštininkystės verslui.

Kaip teigia Gyvūnų sveikatingumo specialistė Kristina Stakytė, laukinių paukščių gripo plitimą, gana sunku  pastebėti  kadangi dažniausiai sergantys paukščiai neturi klinikinių požymių ir staiga negaišta. Taigi jie gali virusą pernešti dideliais atstumais ir jį platinti migracijos metu. Jei paukščių gripas patenka į dideles laukinių paukščių kolonijas ar būriavimosi vietas – paukščiai masiškai pradeda gaišti ir virusas išlieka gyvybingas iki savaitės. Židinys greitai lokalizuojasi ir nebesiplečia jei sergantys paukščiai yra laikomi vienoje vietoje, o paukščiams nugaišus imami mėginiai paukščių gripo tyrimo nustatymui. Dėl paukščių gripo vykdoma ir aktyvi stebėsena (t. y. imami mėginiai iš sveikų naminių paukščių) ir pasyvi - kai tiriami nugaišę ir naminiai, ir laukiniai paukščiai. Mėginiai turi būti paimti ir pristatomi tyrimui kaip galima greičiau. Ligai pasitvirtinus – nustatyti židiniai pažymimi įspėjamaisiais ženklais, o apie atvejus informuojamos vietos savivaldybės.

Paukščių gripas ypač pavojingas naminiams paukščiams. Jis plinta žaibiškai per laukinių paukščių išmatas ir kvėpavimo takų sekretus. Augintojams patariama imtis prevencijos priemonių, kad apsaugoti naminius paukščius:

Paukščiai turi būti perkami tik iš legalių, VMVT registruotų, augintojų;

Pavasarį negalima leisti naminių paukščių į lauką, kur juos galėtų pasiekti migruojantys paukščiai, aptverti ir apdengti jų laikymo vietą;

Nelesinti laukinių paukščių;

Laikyti naminių paukščių lesalą uždaroje vietoje;

Nenaudoti atvirų vandens telkinių paukščiams girdyti;

Jei susidūrėte su sergančiu paukščiu kuo skubiau nusiplauti, dezinfekuoti rankas ir nesilankyti naminių paukščių buvimo vietoje;

Nesilankyti vietose pažymėtose informaciniais ženklais ,,LPPG židinys“.

Jei aptikote nugaišusį vandens paukštį VMVT pataria:

nedelsiant pranešti trumpuoju VMVT telefonu 1879 (gali būti taikomi padidinti tarifai) arba +370 5 242 0108 (tinka skambinant ir iš užsienio); el. paštu info@vmvt.lt;privačiam veterinarijos gydytojui.

Įspėjama: nugaišusio paukščio neliesti ir pranešti VMVT, kad būtų galima identifikuoti galimą užkrėstą virusu vietą, bei įspėti aplinkinių teritorijų gyventojus ar ūkininkus apie grėsmę naminiams paukščiams.

„Atsakinga institucija informavo, kad išbraukė Lietuvą iš laisvų nuo paukščių gripo šalių sąrašo. Tai reiškia, kad ši rinka Lietuvai artimiausiu metu nebus prieinama“, – pranešė Maisto ir veterinarijos tarnyba.

Anot jos, iki šiol su Taivanu buvo deramasi dėl kiaušinių ir paukštienos eksporto, derybos jau buvo įsibėgėjusios.

„Taivanas prieš kelias savaites Lietuvai suteikė ilgai lauktą šalies, neapimtos Niukaslo ligos, statusą. Tai būtų reiškę, kad Lietuvos gamintojams būtų suteiktas leidimas eksportuoti į Taivaną termiškai neapdorotus kiaušinių gaminius ir pradėti derybas dėl leidimo eksportuoti paukštieną. Šiandien visi procesai sustojo“, – pranešime sakė tarnybos vadovė Audronė Mikalauskienė.

Anot jos, vėl kreiptis į Taivano instituciją bus galima tik praėjus 30 dienų visiškai likvidavus protrūkio „Sūduvos ūkyje“  pasekmės ir jei nebus nustatyta naujų paukščių gripo atvejų.

Lietuviškos paukštienos importo draudimą iš ribojamų zonų aplink gripo židinį pritaikė Kirgizija, Honkongas, Japonija. Kazachstanas uždraudė termiškai neapdorotų paukštienos produktų iš Lietuvos importą.

Pasak A. Mikalauskienės, kiekviena ribojimus taikanti šalis turi skirtingus laikotarpius, kiek draudimai bus taikomi. Pavyzdžiui pernai kovą nustačius protrūkį Alytaus apskrityje esančiame nekomerciniame ūkyje, Japonija tik šių metų sausio 25 dieną atšaukė apribojimus paukštienos ir kiaušinių bei jų gaminių eksportui iš Alytaus apskrities.

Tarnybos duomenimis, paukštienos eksporto į trečiąsias šalis apimtys kelis mėnesius iki židinio nustatymo buvo didesnės nei 2022 metais.

Kiti ribojimų zonoje esantys ūkiai, buvo patikrinti bei įvertinti kaip atitinkantys reikalavimus. Praėjus Europos Komisijos nustatytam laikotarpiui, tarnyba nusprendė panaikinti ribojimų zonas ir jose taikomas priemones, todėl nuo sausio 23 dienos gali būti atnaujintas gyvų paukščių ir jų produktų vežimas iš ūkių, kurie pateko į zoną kur buvo protrūkis, į Europos Sąjungos šalis.

Taivano institucijos 2022 metų liepą Lietuvai suteikė leidimą eksportuoti kiaušinių miltelius. Maisto ir veterinarijos tarnybos teigimu, kiaušinių miltelius eksportuoti galima ir toliau, tačiau tarnyba neturi duomenų, kad šis produktas per pastaruosius metus būtų išvežtas.

Tarnybos teigimu, šiuo metu iš rinkos išimta ir sunaikinta apie 31 tona paukštienos.

VMVT Marijampolės departamento direktorius Gediminas Gvazdaitis sako, kad jos grąžinimas vyksta per lėtai, tikrinama, ar jų nėra prekyboje.

„Nustačius paukščių gripą įmonei nurodėme nedelsiant informuoti produkciją įsigijusius teikėjus, kurie savo ruožtu turėjo perspėti prekybininkus, o šie – vartotojus. Deja, fiksuojame, kad produkcijos grąžinimas vyksta gana lėtai, todėl tikriname prekybos vietas norėdami įsitikinti, kad visi prekyboje buvę galimai nesaugūs produktai pašalinti iš rinkos“, – pranešime sako G. Gvazdaitis.

Tarnyba teigia, kad 29 tonos skerdienos buvo išvežta į kitas Europos Sąjungos šalis.

Bendrovėje paukščių gripo virusas aptiktas gruodžio 15 dieną – užkratas sunaikino 6 tūkst. kalakutų, o iš ūkio į  „Krekenavos agrofirmos“ skerdyklą patiekta produkcija buvo pripažinta kaip kelianti riziką.

„Sūduvos ūkis“ neveikia iki šiol ir negalės veikti, kol tinkamai neatliks dezinfekcijos ir valymo darbų bei neatitiks kitų reikalavimų.

Tai dar viena grėsmė šiai nykstančiai Arkties rūšiai, rašo „The New York Times“, remdamasis Aliaskos aplinkos agentūros „Department of Environmental Conservation“ duomenimis. Negyvas lokys rastas Aliaskos šiaurėje netoli Utkiagviko. Kol kas nėra aišku, kiek dar šių gyvūnų galėjo užsikrėsti.

Šis atvejis, anot ekspertų, rodo, kaip smarkiai jau yra paplitęs paukščių gripo virusas. „Infekcijų, kai užsikrečia žinduoliai, skaičius toliau auga“, – sakė Aliaskos valstijos veterinaras Bobas Gerlachas. Baltoji meška, anot jo, galėjo užsikrėsti suėdusi negyvą arba sergantį paukštį. Aliaskoje jau anksčiau infekcija buvo nustatyta rudajam lokiui, juodajam lokiui ir kelioms rudosioms lapėms.

Remiantis tyrimu, nuo 2006 m. būta keturių didelių H5 viruso protrūkių. Dabar besitęsiantį protrūkį sukėlė paukščių gripo potipio H5N1 atmaina. Ji pražudė daugybę jūros paukščių, taip pat žinduolių šiauriniame pusrutulyje, Pietų Afrikoje, Atlante, Ramiajame vandenyne ir Pietų Amerikoje.

Infekuotų paukščių atvejų, pasak organizacijos „British Antarctic Survey“ (BAS), jau nustatyta ir Antarktidoje. „Paukščių gripas Antarktidoje gali sukelti pirmo laipsnio aplinkos katastrofą“, – spalį sakė jūrų biologas Ralfas Sonntagas iš aplinkosaugos organizacijos „Pro Wildlife“.

Jau daug metų paukščių gripas reguliariai lanko ir Europą.

Lietuvos komerciniame ūkyje pirmą kartą nustatytas paukščių gripo virusas, pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). 

Marijampolės rajono Liudvinavo seniūnijoje, 6,3 tūkst. kalakutų ūkyje masiškai pradėjus gaišti paukščiams jų mėginiai patvirtino, kad tai gripo H5N1 viruso potipis.

Lietuvos vyriausias veterinaras Vaidotas Kiudulas teigė, kad dabar ūkio paukštides ir visą teritoriją reikės išdezinfekuoti, o aplink protrūkio vietą nustatytos trijų kilometrų apsaugos ir 10 kilometrų priežiūros zonos.

„Neatmetame, kad tai galėjo būti dėl tiesioginio ar netiesioginio kontakto su užsikrėtusiais laukiniais vandens paukščiais, kurie yra pagrindinis viruso šaltinis gamtoje. Šis pirmas po ilgos pertraukos viruso židinys įsisukęs į komercinį ūkį atneš ir didelius ekonominius nuostolius“, – pranešime teigė V. Kiudulas.

Lietuvoje gripo virusas anksčiau pastebėtas tik smulkiuose ūkiuose, kur paukščiai laikomi savo reikmėms. Paskutinį kartą židinys fiksuotas kovą 34 paukščių ūkyje Varėnos rajone.

Nurodoma, kad pirmieji gripo protrūkiai užfiksuoti Paukščių saloje (angl. Bird Island). Tai šiauriausia Seišelių salyno sala Atlanto vandenyno pietuose. Netrukus  mokslininkai pastebėjo masinę jūrų dramblių žūtį. Taip pat paaiškėjo, kad padaugėjo gaištančių ruonių ir  kirų.

Pasak šaltinio, infekcijos atvejai taip pat buvo patvirtinti už 1500 kilometrų į vakarus nuo Pietų Džordžijos, Folklando salose.

„Kai kuriose Antarktidos teritorijose masiškai gaišo jūrų drambliai. Skaičius siekia iki kelių šimtų. Greičiausiai jie nugaišo dėl paukščių gripo“, – sakė Antarktidos laukinių gyvūnų sveikatos tinklo vadovė Dr. Meagan Dewar.

Paukščius paskersti nurodyta rūpinantis gyvulių gerovę bei siekiant sumažinti riziką, kad infekcija išplis. Žmonės paukščių gripu apsikrečia retai.

Agentūra paragino regiono ūkininkus ir gyvulių augintojus mėgėjus suginti savo gyvulius į uždarus aptvarus ir juos šerti ten.

Taip pat rekomenduojama vengti kontakto su laukiniais gyvūnais, o gyvulių augintojai, prieš eidami į paukščių gardus, turėtų dezinfekuoti savo drabužius ir avalynę.

Fazanų ūkis, kuriame užfiksuotas paukščių gripo atvejis, yra netoli Tonderio miesto Vokietijos pasienyje.

Trijų kilometrų spinduliu nustatyta apsauginė zona, dar dešimties kilometrų spindulio zona yra stebima. Draudžiama organizuoti naminių paukščių parodas, paukščių ir jų produktų judėjimas yra atidžiai stebimas. Šios pirminės priemonės bus taikomos 30 dienų ir vėliau gali būti pratęstos.

Danų agentūros manymu, fazanai galėjo apsikrėsti nuo laukinių paukščių, stabtelėjusių netoliese pakeliui į šiltuosius kraštus.

Kadangi stebima zona tęsiasi už Vokietijos sienos, Vokietijos Šlesvigo-Holšteino žemės valdžia buvo informuota, kad galėtų pati imtis atitinkamų priemonių, nurodė agentūra.