Ilgas sąrašas

Apleistų ir neprižiūrimų pastatų sąraše kasmet būna apie kelis šimtus objektų. Tokiam nekilnojamajam turtui (NT) miestas taiko didesnius mokesčius, tačiau tai neskatina tvarkytis.

„Sąrašas sudaromas kiekvienais metais. Pernai į Apleisto, neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą buvo įtraukti 192 NT objektai. Nė vienas objektas iš sąrašo nebuvo išbrauktas. Dar ankstesniais metais į šį sąrašą buvo įtraukta 213 NT objektų. Į praėjusių metų sąrašą naujai buvo įtraukti 39 objektai. Iš 2022 m. sąrašo nepateko 65 objektai“, – detalizavo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.

Jis nurodė, kad daugiausia apleistų, neprižiūrimų objektų įtraukta Centro seniūnijoje. Be to, čia gausu objektų, kurių vertybes saugo paveldas, tad tokių pastatų remontas paprastai reikalauja didesnių investicijų.

„Gyvenamosios paskirties pastatai yra ne NT mokesčio objektai, todėl jie ir butai negali būti traukiami į apleisto ir nenaudojamo turto sąrašus, taikant jiems bet kokio dydžio NT mokestį. Todėl sąraše vyrauja komercinės paskirties objektai“, – apie tai, kad didesni mokesčiai taikomi tik apleistiems komerciniams pastatams, aiškino P. Keras.

Darbai: kol kas didelių pokyčių A. Jakšto gatvėje nevyksta, pastatas tvarkomas tik minimaliai, kad nekeltų pavojaus praeiviams. / A. Barkausko nuotr.

Miesto skauduliai

Administracijos direktoriaus pavaduotojas „Kauno dienai“ vardijo pastatus, kuriuos miestas norėtų kuo greičiau matyti sutvarkytus. Deja, ledai dažnai net nepajudėję iš mirties taško, tad ir toliau tenka savininkus bausti didesniais mokesčiais.

„Vienas pagrindinių, galinčių reprezentuoti miestą, – Centrinio pašto pastatas. Valstybei priklausantys pastatai šiuo metu yra blogiausios būklės. Didžioji dalis jų pagal paskirtį atleisti nuo NT mokesčio ir taip pat negali būti įtraukti į apleisto ir nenaudojamo turto sąrašus, tačiau kelia pavojų aplinkiniams ir kuria vizualinę taršą“, – teigė P. Keras.

192 – tiek objektų pernai buvo įtraukti į Apleisto, neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą.

Pasak jo, Kauno miesto savivaldybei priklausantys pastatai nuolat tvarkomi.

„Kauno miesto savivaldybės administracija nupirko apleistą pastatą Vytauto parke, Perkūno al. 4B, kurį sutvarkius, ketinama pritaikyti Kauno Miko Petrausko scenos menų mokyklos poreikiams. Miesto skauduliais taip pat yra tapę privatūs pastatai: Šv. Gertrūdos gatvėje esanti sinagoga, V. Putvinskio gatvėje stovintys buvę bankininkų rūmai, taip pat A. Jakšto gatvėje esanti žydų ligoninė“, – apie pastatus, kurie sutvarkyti galėtų tapti tikromis miesto pažibomis, kalbėjo administracijos direktoriaus pavaduotojas.

Jis nurodė, kad apleistam NT taikomas 3 proc. objekto vertės mokesčio tarifas. Šį mokestį administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija.

„NT mokesčio už 2023 m. sumokėjimo terminas yra iki 2024 m. vasario 15 d.

Įtrauktų į sąrašą objektų, kuriems taikomas didesnis mokesčio tarifas, preliminari NT mokesčio suma 2022 m. sudarė 485 tūkst., o pernai – 611 tūkst. eurų“, – informavo P. Keras.

Prisikėlimas: naujieji savininkai nori sugrąžinti „Versalio“ didybę. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Kelia pavojų

Neprižiūrimi pastatai – ne tik miesto vizualinė tarša, bet ir dažnai kelia pavojų aplinkiniams, nes nuo jų krinta plytos, stogo ar sienų dalys, stiklų duženos.

„Apleistas NT gali kelti pavojų arti jo būnantiems asmenims ar kitų žmonių turtui. Trupantys pastatų fasadai, fiziškai pažeisti balkonai, dekoro detalės, šaltuoju metų laiku nesandari lietaus surinkimo ir nuvedimo sistema, o kartu prie jos besiformuojantys varvekliai gali padaryti didelės žalos tiek visiems mums, tiek mūsų turtui.

Apleisti pastatai, ypač miesto Centre ir Senamiestyje, kenkia miesto įvaizdžiui“, – apie tai, kodėl miestas suinteresuotas, kad apleistų pastatų būtų kuo mažiau, kalbėjo administracijos direktoriaus pavaduotojas.

Ligoninės konversija

Vienas ryškiausių Senamiesčio skaudulių – kelis dešimtmečius stovinti apleista buvusi žydų ligoninė. Ji daug metų įrašyta į apleisto NT sąrašus. A. Jakšto gatvės vaiduoklis jau kurį laiką aptrauktas tentu, tačiau pro jo plyšius kartais matyti byrančios sienos.

„Kauno diena“ dar prieš pusantrų metų rašė, kad pasikeitė pastato šeimininkai. Tąkart naujųjų savininkų atstovai tikino, kad planai nepasikeitę ir šioje vietoje norima atstatyti gydymo paskirties pastatą, įrengti grožio centrą, tačiau iki šiol jokie darbai nevyksta. Dienraštis pasiteiravo, ar planai sutvarkyti šį objektą vis dar gyvi, ar jau palaidoti, ir kauniečiai nesulauks pokyčių?

„Kelios kompanijos yra pateikusios techninius projektus, tad vyks jų vertinimas. Manau, juos peržiūrėję, viską susidėlioję, jei tiks, gal po kelių mėnesių ieškosime rangovo“, – kalbėjo buvusią žydų ligoninę valdančios bendrovės TSMA-T atstovas.

„Šiuo metu lokalizavome byrančias vietas, aprinkome plytas, viską šiek tiek aptvarkėme. Sklype pjauname žolę, užkalėme langus, bet, aišku, kol kas bendras vaizdas nemalonus“, – kad pastatas nuolat kažkiek aptvarkomas, kad nekeltų pavojaus praeiviams, nurodė pašnekovas.

Paskirtis: buvusios žydų ligoninės savininkai tikina, kad po rekonstrukcijos čia ir toliau bus gydymo įstaiga, gal įsikurs ir grožio centras. / A. Barkausko nuotr.

Žada atgimimą

Dar vienas pastatas, laukiantis atgimimo, stovi Laisvės alėjos ir Vasario 16-osios gatvės kampe. Buvęs „Versalio“ pastatas šiuo metu, kaip ir žydų ligoninė, paslėptas po tentu.

Šis pastatas Kaune skaičiuoja jau daugiau kaip 100 metų. 1897–1898 m. pagal architekto Nikolajaus Andrejevo projektą miesto centre buvo pastatyti mūriniai dviejų aukštų pastatai. Antrame aukšte buvo įrengtas „Versalio“ viešbutis, o pirmame duris atvėrė restoranas, kelios parduotuvės, knygynas, kirpykla. Funkcijų ir paslaugų gausa lėmė, kad pastatas ne tik atliko apgyvendinimo, maitinimo funkcijas, bet ir tapo kvartalo kultūros centru.

1920 m. „Versalyje“ būrėsi užsienio svečių klubas. Pastato kaimynystėje, Vasario 16-osios gatvėje, kurį laiką gyveno ir Lietuvos prezidentas Aleksandras Stulginskis. Tarpukariu „Versalyje“ rinkdavosi laikinosios sostinės menininkai, teatralai, literatai, elito atstovai. Deja, dabar pastate trūksta gyvybės, tačiau naujieji savininkai žadėjo pastatą prikelti antram gyvenimui.

Prieš keletą metų skelbta, kad architektai parengė viešbučių paskirties pastatų Laisvės al. 88 / Vasario 16-osios g. 3, Kaune, rekonstravimo į viešbučių paskirties pastatą su gyvenamosios, maitinimo ir prekybos paskirties patalpomis projektą.

Apleisti pastatai, ypač miesto Centre ir Senamiestyje, kenkia miesto įvaizdžiui.

Autoriai nurodė, kad norima, jog kultūriškai reikšmingiausia ir žymiausia komplekso erdvė – restoranas – ne tik išlaikytų originalų „Versalio“ pavadinimą, bet ir išsaugotų daugumą unikalių bruožų. Projekte bus siekiama išlaikyti originalaus dydžio „Versalio“ restorano salės erdvę.

Greta atkuriamų sprendinių pastato kompleksą numatoma praplėsti įrengiant požeminę automobilių saugyklą po visu sklypu, o šiaurinėje sklypo dalyje, pratęsiant perimetrinio užstatymo tipologiją, numatoma statyti naują – šešių aukštų gyvenamosios paskirties pastato dalį. Vidinėje kiemo dalyje atkuriamas istoriškai buvęs, tačiau neišlikęs dviejų aukštų užstatymas.

Atsiras darželis

Praėjusiais metais Kauno miesto taryba pritarė, kad Šiaulių gatvėje stovintis nebaigtas statyti „Stoties“ turgaus pastatas bus perimtas visuomenės poreikiams. Miesto savivaldybė skelbė, kad objektas bus pritaikytas švietimo įstaigos ir socialinių paslaugų darbui.

Siekiant užtikrinti tinkamą ikimokyklinio ugdymo organizavimą, atsižvelgiant į tai, kad savivaldybė Centro seniūnijoje nevaldo laisvų žemės sklypų ir nenaudojamo savivaldybės reikmėms nuosavybės teise priklausančio NT, kuris būtų tinkamas minėtoms veiklos vykdyti, savivaldybės administracijos iniciatyva 2021 m. atlikta „Švietimo paslaugų plėtros galimybių ir šioms paslaugoms reikalingos infrastruktūros poreikio Centro seniūnijoje galimybių studija“.

Joje nurodyta, kad, atlikus detalią, nenaudojamų žemės sklypų analizę Centro seniūnijoje, teigtina, kad laisvų sklypų, kuriuose būtų galima vykdyti statybos darbus ir įrengti tikslinių grupių poreikius tenkinančias patalpas ir lauko infrastruktūrą, nėra. Žemės sklypai, vertinant pagal sklypų plotą, yra per maži, taip pat sklypuose esantys pastatai, vertinant jų užstatytą plotą, yra per maži. Atlikus studiją, minėtam tikslui siūloma vienintelė tinkama teritorija, esanti Šiaulių g. 30“, – būtinybę perimti šį turtą į miesto rankas aiškino tokio projekto rengėjai.

Skelbta, kad bendrovė „Kelprojektas“ praėjusių metų spalį parengė sąnaudų ir naudos analizę, kuria pagrįstas Šiaulių g. 30 žemės sklypo ir jame esančių statinių paėmimo visuomenės poreikiams būtinumas. Šiuo sprendimu siekiama tenkinti viešąjį interesą, numatant įgyvendinti minėto žemės sklypo pertvarkymą ir pastatant visuomeninės paskirties objektą – darželį, lygiagrečiai įrengiant automobilių stovėjimo aikšteles ir nutiesiant Apynių ir I. B. Volfo ir F. Engelmano gatves.

Minėtu adresu šiuo metu stovi nebaigtas statyti turgaus pastatas, užimantis apie 23 tūkst. kv. m plotą. Pats sklypas taip pat didelis, užimantis daugiau nei 1,43 ha plotą. Tačiau dar neaiški vizija, kaip šis vaiduoklis atrodys po pertvarkų.

„Vizijos, kaip objektas atrodys, dar nėra. Kol kas yra atlikti tik skaičiavimai, kiek ko reikia, kad tokioje vietoje atsirastų ugdymo įstaiga ar jos kompleksas. Sutikime, dabartinis pastatas yra visai kitokios paskirties ir jam pritaikyti reikėtų didelių sumų, tad bus ieškoma geriausių sprendimų, kaip perstatyti ar ką griauti. Tai bus daroma gerokai vėliau“, – „Kauno dienai“ yra komentavęs Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas.

Pokyčiai: savivaldybė užsimojo nebaigtą statyti turgaus pastatą paversti ugdymo įstaiga. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Miesto parama

Miestas siūlo net kelias programas, pagal kurias galima gauti dalinį fasado ar stogo remonto darbų finansavimą. Pasak P. Kero, pagal paveldotvarkos programą nuo šiol pretenduoti į savivaldybės finansinę paramą gali ir UNESCO teritorijos apsaugos zonoje esantys objektai. Paraiškų laukiama iki vasario 2 d.

Savivaldybės atstovas nurodė, kad praėjusiais metais sudaryti susitarimai pratęsti sutartis šiems pastatams: Vytauto pr. 41, P. Višinskio g. 15, Vilniaus g. 30, Vaižganto g. 25, Sporto g. 6, Raguvos g. 11, E. Ožeškienės g. 5 ir 33, Nemuno g. 2 (gaisrinė), Naujalio muzikos gimnazija (projektavimo darbų), Lelijų g. 4, Laisvės al. 41, Laisvės al. 55 (Pienocentro rūmai), Karaliaus Mindaugo pr. 33, J. Jablonskio g. 17, K. Donelaičio g. 6 ir 71, M. Daukšos g. 44, S. Daukanto g. 14, D. Poškos g. 7 ir A. Mickevičiaus g. 17.

P. Keras vardijo, kad iš paveldotvarkos lėšų jau sutvarkyti: E. Ožeškienės g. 5, Eglių g. 5, Aukštaičių g. 41, M. Valančiaus g. 19, Trakų g. 1, Laisvės al. 30A, Vilniaus g. 31 (Šv. Sakramento bažnyčia), Žemaičių g. 27, kino teatras „Daina“, V. Putvinskio g. 72, M. Daukšos g. 8.

P. Keras „Kauno dienos“ studijos žiūrovams atsakys į dažniausiai užduodamus klausimus: kodėl į kai kuriuos miesto mikrorajonus viešasis transportas važiuoja retai, kodėl per karščius ne visuose autobusuose veikia kondicionieriai ir svarbiausia – kokios permainos laukia nuo rugpjūčio, kuomet bus įdiegta patogesnė bilietų sistema.

Naujoji elektroninių bilietų sistema veiks mobiliosios programėlės „Žiogas“ kainodarą pritaikant ir pinigais pildomoms elektroninėms kortelėms. Neliks terminuotų mėnesinių bilietų, bus galima įsigyti tik trijų mėnesių ir metinius terminuotus bilietus. Ar galios senos kortelės ir jose „esantys“ pinigai? Ar bus galima korteles papildyti per internetinę bankininkystę? Kodėl negalima sumokėti už kitą asmenį? Kodėl perlipimui skirta tik 30 minučių? Į visus šiuos klausimus „Kauno dienos“ studijoje atsakys P.Keras.

Gegužės 25-ąją Kauno miesto Taryba patvirtino naują automobilių parkavimo tvarką mieste, įsigaliosiančią nuo liepos 1 d.

Pagal ją keisis ir ženkliai išsiplės rinkliava už automobilių stovėjimo zonas. Pokyčiai numatomi Kauno senamiestyje, Žaliakalnyje, prie Aleksoto turgavietės ir Kauno ligoninės Šančiuose, taip pat Lampėdžių ir Kauno marių teritorijose.

Apie pokyčius „Kauno dienos“ studijoje kalbamės su P. Keru.

Kertami ąžuolai, 2 tūkst. vietų parkingas Ąžuolyno pašonėje, automobilių spūstys Vydūno alėjoje, gal net ir kotedžai šimtamečių ąžuolų paunksmėje – tokie apokaliptiniai scenarijai piešiami viešojoje erdvėje po vakar Kauno m. tarybos priimto sprendimo visuomenės poreikiams perimti 3,35 ha dydžio sklypą, esantį Vydūno al. 4.

Asociacija „Žaliasis Ąžuolynas“ inicijavo peticiją, kurioje miesto valdžia raginama „numatyti automobilių parkavimo aikštelių plėtrą kitose, labiau nuo Ąžuolyno parko nutolusiose erdvėse (…), o visuomenės poreikiams paimtą sklypą Vydūno al. 4 vėl prijungti prie parko, taip atkuriant šios unikalios žaliosios erdvės vientisumą“.

Šiuo opiu klausimu – diskusija „Kauno dienos“ studijoje, kurioje dalyvauja L.Ramanauskaitė – Stašiauskienė ir P.Keras.

Kviečiame išklausyti dvi oponuojančias puses ir susidaryti savo nuomonę, o ne remtis gandais socialiniuose tinkluose.

Kaune 13-oje vietų bus fiziškai ribojamas išvažiavimas iš miesto ir patekimas į jį, kitose gatvėse savaitgaliais ir švenčių dienomis pareigūnai tikrins visus automobilius, norinčius įvažiuoti į Laikinąją sostinę.

Išvykimas iš miesto nebus taip griežtai ribojamas, tačiau atsitiktinės patikros gali sulaukti kiekvienas, tad rekomenduojama turėti dokumentus ar nuotraukas telefone, pagrindžiančias judėjimo būtinumą. Tokias svarbiausias naujienas pranešė P. Keras, apsilankęs „Kauno dienos“ studijoje.

Jis taip pat papasakojo, kaip sugriežtinus karantiną, bus kontroliuojamas judėjimas mieste ir pirkėjų srautai parduotuvėse, bei apžvelgė situaciją ligoninėse ir mobiliame patikros punkte. Tad kviečiame iš pirmų lūpų sužinoti svarbiausias naujienas, kaip nuo šiol gyvensime ir dirbsime Kaune.

„Situacija blogėja, ir ji blogėja sulig kiekviena diena“, – neslepia Kauno Ekstremalių situacijų ir operacijų valdymo centro vadovas Paulius Keras, apsilankęs „Kauno dienos“ studijoje.

Gydymo įstaigose vietų katastrofiškai mažėja, tačiau tai ne blogiausia. Blogiausia, kad jau pradeda trūkti žmogiškųjų išteklių. Karštoji koronos linija 1808, įsikūrusi Kauno greitosios medicinos pagalbos stotyje, aptarnauja visą Lietuvą. Dabar ji kasdien sulaukia apie 10 tūkst. skambučių, kai jos pajėgumai pritaikyti tik 5 tūkst. Tačiau šią problemą artimiausiu metu ketinama išspręsti. Mobilus punktas Jonavos g. kol kas susitvarko su augančiu žmonių, norinčių pasidaryti testą, skaičiumi.

Šiandien, pirmąją karantino dieną asmenys, viešose vietose nedėvintys kaukių, tik įspėjami, tačiau vėliau jie gali sulaukti ir baudų. Plačiau apie šios dienos situaciją Kauno mieste ir regione – pokalbyje „Kauno dienos“ studijoje.

Kauno Ekstremalių situacijų ir operacijų valdymo centro vadovas Paulius Keras portalui kauno.diena.lt komentavo, kas miestiečių laukia nuo trečiadienio bei kaip gyvensime ateinančias dvi savaites. Pasak specialisto, kiekvienas turi laikytis karantino reikalavimų, nes, kitu atveju, vargu, ar pavyks virusą sustabdyti.

– Kokie pagrindiniai dalykai įsigalios nuo trečiadienio?

– Pagrindinis dalykas – kaukių dėvėjimas visose vietose, įskaitant ir lauke. Taip pat – kavinių darbo laiko ribojimas bei visose paslaugų be renginių vietose turi būti užtikrintas 10 kv.m plotas vienam asmeniui bei 2 m atstumai tarp žmonių. Taip pat kitą savaitę 5-12 klasių mokiniams bus vykdomas nuotolinis mokymas. Dėl pradinukų kol kas tokio nutarimo nėra.

Paulius Keras/Vilmanto Raupelio nuotr.

– Kokia bus vykdoma kontrolė? Ar ją vykdys tik Viešosios tvarkos skyrius, ar ir policija?

– Tiek policija, tiek Viešosios tvarkos skyrius atliks periodinius patikrinimus įvairiose įmonėse. Bus tikrinamas ir darbo laikas, ir kaip laikosi numatytų atstumų bei kitų karantino reikalavimų. Žinoma, bus stebima ir ar gyventojai dėvi kaukes.

Pastarąsias kelias savaites Viešosios tvarkos skyrius vykdė maitinimo įstaigų kontrolę, tad dabar ji bus dar intensyvesnė. Užfiksavus pažeidimus, paprastai pakakdavo tik įspėti ir būdavo imamasi priemonių ir reikalavimai toliau vykdomi.

– Kaip dėl viešojo transporto? Ar nebus grąžinta tvarka, kuomet pas vairuotoją nebuvo galima nusipirkti bilietų?

– Dabar stebėsime keleivių srautus, kaip jie keisis karantino laikotarpiu. Jei keleivių skaičius išaugs, planuojame leisti daugiau maršrutų tam, kad būtų galima užtikrinti saugius atstumus ir viešasis transportas nebūtų perkrautas. Šiuo metu bilietų įsigijimo tvarkos keisti neketiname.

– Ar bus dezinfekuojamos viešosios erdvės, suoliukai?

– Vėl dezinfekuoti stoteles mes pradėjome prieš gerą mėnesį. Taip pat dezinfekuojamos viešos erdvės, suoleliai, kita mažoji architektūra, prie kurios žmonės gali žmonės. Žinoma, nuolat dezinfekuojamos viešojo transporto priemonės.

Dabar reikia raginti miestiečius, kad ateinančias 14 dienų jie laikytųsi reikalavimų ir pasisaugotų tam, kad galėtumėme po to grįžti į normalų gyvenimą.

– Pavasarį viešosiose aikštelėse buvo nuimti ir krepšinio lankai. Ar šio karantino metu taip pat taikysite tokią praktiką?

– Na dabar orai tokie, kad didelio kiekio žmonių krepšinio aikštelėse turbūt nėra. Žinoma, stebėsime, koks yra žmonių sąmoningumas. Jei matysime, kad žmonės visgi krepšinio aikštelėse buriuojasi, grįšime prie tokio sprendimo svarstymo.

– Ar planuojama riboti judėjimą tarp miesto ir rajono?

– Kol kas jokių judėjimo ribojimų nėra, bet, žinoma, tai jau ne mūsų, o centrinės valdžios sprendimas. Jei Nacionalinis visuomenės sveikatos centras rekomenduos imtis papildomų priemonių, jos bus įvestos.

– Ar planuojama didinti testavimo apimtis?

– Testavimo apimtys priklauso nuo poreikio. Šiai dienai turime pakankamai vietų mobiliajame punkte, kiekvieną dieną galima rasti laisvų vietų, tad kol kas testavimas yra pakankamas. Tačiau, esant poreikiui, tikrai galime apimtis didinti.

– Jūsų nuomone, ar šis vietinis karantinas smarkiai paveiks Kauno ekonomiką?

– Sunku pasakyti, kiek laiko karantinas truks, ar jis bus pratęstas, ar bus sugriežtinti apribojimai. Tačiau dabartiniai sprendimai labai ženkliai pabloginti ekonominės situacijos neturėtų. Dabar reikia raginti miestiečius, kad ateinančias 14 dienų jie laikytųsi reikalavimų ir pasisaugotų tam, kad galėtumėme po to grįžti į normalų gyvenimą.

„Jeigu nesiimsime jokių priemonių, tikėtina, kad po savaitės, daugiausia – po dviejų, mes atitiksime visus kriterijus didelės rizikos savivaldybės, kurioje įvedamas karantinas“, – sako P.Keras.

Kokių priemonių derėtų imtis? Moksleivių atostogos ir nuotolinis mokymas kiek sulėtins visuomeninio gyvenimo tempą, taip pat P.Keras apeliuoja į žmonių sąmoningumą laikantis naujos tvarkos registruotis viešojo maitinimo įstaigose, ragina vengti viešojo transporto piko metu ir nepamiršti apie saugų atstumą masinio susibūrimo vietose.

Kiek šios priemonės padės kovoje su korona virusu, ar Kauno medikai pasirengę laukiantiems iššūkiams, kodėl į „Žalgirio“ rungtynes vis dar įleidžiami žiūrovai ir kiti aktualūs klausimai pokalbyje su P.Keru „Kauno dienos“ studijoje.

Per pastarąsias dvi savaites Kauno mieste užfiksuoti 258 atvejai. Vidutiniškai per dieną mieste suserga 15-17 asmenų. Skaičiuojant sergamumo rodiklį 100 tūkst. gyventojų, Kauno mieste yra 77,8 atvejai. Lyginant su kitais Lietuvos miestais, Kaunas pagal sergamumą užima keturioliktą vietą.

„Buvo pasirodžiusi informacija, kad Kauno apskrityje yra didelis sergamumas, tačiau apskritis – ne miestas. Apskrityje daugiausia atvejų užfiksuojama Raseiniuose. Situacija Kaune yra normali ir valdoma“, – pažymėjo P.Keras.

Paulius Keras

Jis informavo, kad Kaune šiuo metu židiniai yra trijose srityje: sveikatos priežiūros įstaigose, kultūros ir laisvalaikio leidimo vietose bei švietimo įstaigose. Pasak P.Kero, Kauno klinikinėje ligoninėje COVID-19 infekcijos židinys lokalizuotas, tačiau daugiau atvejų šiuo metu pasitaiko Kauno klinikose. Per 14 dienų sveiktos priežiūros įstaigose užfiksuota 60 atvejų.

Buvo pasirodžiusi informacija, kad Kauno apskrityje yra didelis sergamumas, tačiau apskritis – ne miestas.

Dar 66 atvejai, iš minėtų 258 užsikrėtimų, susiję su Valstybiniu Kauno muzikiniu teatru. Į Kauną infekcija buvo atvežta iš Vilniaus Operos ir baleto teatro. Dar 33 atvejai Kauno mieste šiuo metu siejami su švietimo įstaigomis.

„Šiuo metu sustabdėme veiklą Aleksoto darželyje. Vaižganto progimnazijoje naujų atvejų nepasitaiko, tad židinys taip pat lokalizuojasi. Be to, čia dauguma užsikrėtimų yra tarp pedagogų, todėl taip pat teko perkelti mokymosi procesą į nuotolinį ugdymą. Yra rekomendacijų ir dėl popamokinės veiklos, tad gali būti, kad teks laikinai atsisakyti ir šios veiklos. Nuo kitos savaitės prasideda planinės vaikų atostogos. Svarstome jas pratęsti kelioms dienoms arba kelias dienas mokymą vykdyti nuotoliniu būdu. Tai bus natūralus karantinas, po kurio tikimės švietimo įstaigose ženkliai sumažės susirgimų atvejų“, – nurodė P.Keras.

Jis nurodė, kad Kaune veikiančiose gydymo įstaigose yra 152 lovos su įrengtomis plaučių ventiliavimo sistemomis. Šiuo metu užimtos 45 vietos, tačiau, kaip pažymėjo specialistas, ventiliavimo aparatai naudojami ne tik COVID-19 infekcija sergantiems pacientams. Kadangi dar yra daugiau nei 100 laisvų lovų, nėra reikalo jaudintis. Be to, skaičiuojant lovų skaičių 100 tūkst. gyventojų, Kaune tokių lovų kiekis yra panašus kaip Vilniuje, nors mes turim gerokai mažiau gyventojų.

P.Keras pažymėjo, kad mieste yra ir apie 1300 lovų, kurios turi deguonies kaukes. Šiuo metu užimta apie 400 tokių lovų, tad ir šioje srityje mieste veikiančios gydymo įstaigos yra pajėgios deguonimi aprūpinti pacientus ir suteikti jiems visas gydymo paslaugas.