Tai, kad Muzikinio teatro pavadinime nebėra vienos raidės, pastebėjo pro šalį vaikštantys ir Atgimimo stotelėje išlipantys klaipėdiečiai.

Nuo šiol pavadinimas tarsi skamba taip: „Kaipėdos valstybinis muzikinis teatras“.

Muzikinio teatro direktorės pavaduotojas Naglis Stancikas paaiškino, kas atsitiko „l“ raidei.

„Ji nenukrito, tiesiog iš viršaus krito suledėjęs sniegas ir ją sulaužė. Dabar gaminame naują, tuoj padarysime“, – sakė N. Stancikas.

Šis incidentas, anot jo, nutiko visai neseniai.

Dėl neveikiančio laikrodžio irgi numatyti tam tikri planai. Planuojama, kad iki teatro atidarymo jis veiks.

„Mes labai tikimės“, – trumpai atsakė N. Stancikas.

Laikrodį projektavo ir įrengė garsi prancūzų firma „Bodet“. 33 m aukščio bokšte klaipėdiečiai laikrodį matė dar sovietmečiu, kai čia veikė Klaipėdos kultūros namai.

Prasidėjus teatro rekonstrukcijai, ieškota rangovų, kurie gebėtų suprojektuoti laikrodį bokšte.

To ėmėsi prancūzų firma, kuri daugiau nei 150 metų projektuoja ir įrengia bokštų, pilių, bažnyčių, oro uostų ir kitų išskirtinių objektų laikrodžius.

„Bodet“ pasiūlė Muzikinio teatro pastatui tinkantį nuosaikų klasikinį laikrodžio dizainą.

Jis mokyklai suteiktas 1946 m. už indėlį Lietuvą okupuojant, o ne dėl poezijos. Kad pavadinimas turi keistis pritaria ir Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

Mokykla dabartinėje S. Nėries gimnazijoje veikė jau seniau, bet 1946 m. sovietai ją pervadino Salomėjos Nėries vardu. Ją baigę mėgsta sakyti, kad yra iš „Salomeikės“. Ši mokykla buvo prestižinė ir sovietmečiu, čia jau tada buvo sustiprinta anglų kalba.

S. Nėries gimnazijoje mokėsi ir Dalia Grybauskaitė, kuri užaugusi ir tapusi Prezidente kandidatams į ministrus pati rengė anglų kalbos egzaminus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Dabar Salomėjos Nėries gimnazijos bendruomenė svarsto savo vardą pasikeisti.

„Turbūt turime neužmiršti ir to, kad jos parašas buvo tame dokumente, pagal kurį Lietuva buvo okupuota“, – sakė Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos direktorė Jolita Marcinkevičienė.

Jau buvo ne viena diskusija, ar Salomėja Nėris nusipelnė tokios pagarbos, kad jos vardu mokykla būtų vadinama nepriklausomoje Lietuvoje. Ankstesni direktoriai atsakydavo, kad politika neužsiima, kad S. Nėrį žino kaip poetę.

„Tas sprendimas buvo už jos indėlį į Tarybų Lietuvos įkūrimą, o ne už jos kūrybą. Tokio akcento mes neradome“, – teigė J. Marcinkevičienė.

„Pirmiausiai bus diskusija. O jeigu klausiate mano asmeninės nuomonės, taip, aš pritariu, kad šitos mokyklos pavadinimas turėtų būti pakeistas“, – savo poziciją išsakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

Salomėja Bačinskaitė-Bučienė buvo kilusi iš Vilkaviškio, gyveno Palemone prie Kauno. Bet sovietai ugdymo įstaigą jos vardu pavadino sostinės centre, kai absoliuti dauguma mokyklų tuo metu buvo vadinamos skaičiais. Sovietams reikėdavo surasti vietinių socialistinį rojų simbolizuojančių herojų.

„Tie politiniai veikėjai, kurie suteikė mokykloms vardus, galbūt net ir neskaitė jos poezijos,“ – pastebėjo istorikas Alvydas Nikžentaitis.

Kai 1915 m. buvo įrengta dabartinė S. Nėries lietuviška gimnazija, ji vadinosi „Basanavičiaus, Biržiškos ir Gaidelionio Vilniaus lietuvių gimnazijos pamokos“. Per daugiau nei šimtą metų pavadinimai buvo septyni. 1946 m. vietoje Vilniaus antrosios vidurinės mokyklos S. Nėries vardas čia atsirado poetės gimimo metinių proga.

„Nėra jokios abejonės, kad, šiuo atveju, mes su tais gana plačiai paplitusiais gatvių, mokyklų pavadinimais turime sovietinio laikotarpio ideologinių simbolių“, – sakė A. Nikžentaitis.

Mes su tais gana plačiai paplitusiais gatvių, mokyklų pavadinimais turime sovietinio laikotarpio ideologinių simbolių.

Konservatorių desovietizacijos įstatymas įsigaliojo gegužę. Jis nurodo, kad sovietiniai simboliai ir kolaborantų vardai iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti. Bet ne iš vadovėlių. Išimti Salomėją Nėrį iš mokyklinių programų valdžia neplanuoja.

Gimnazija rugsėjį sukvies darbo grupę, bet kiek pokyčiai užtruks – neprognozuoja. Siūlyti naują pavadinimą kvies ir visuomenę.

„Be abejo, visada tuo metu buvo vertinama už politinę veiklą, kuri naudinga okupaciniam režimui, tą reikia suprasti. Manau, kad mokyklos bendruomenė vertindama į tai turi irgi atsižvelgti“, – teigė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Direktorė sako, jog svarbu, kad pavadinimas turėtų ugdomąją vertę.

„Ir kad nereikėtų dviprasmybės tokios, kurioje mes gyvename šituos Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metus“, – pastebėjo ji.

Vilniečiams persivadinus, Salomėjos Nėries vardo mokykla liks tik jos gimtajame Vilkaviškyje. Anksčiau tokia buvo ir Kaune, bet prieš trylika metų persivadino į Gedimino sporto ir sveikatinimo vidurinę mokyklą.

Anot jo, politikai sprendimo ieškos vadovaudamiesi istoriko Alfredo Bumblausko įžvalgomis, kurias jis pateiks Seime savo pranešimu „Rosija ir Maskovija: 5 melai ir nutylėjimai“.

Seimo nario teigimu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo pradėtą karą Ukrainoje paremia iškraipyta ir melaginga istorija, todėl Lietuvoje verta kelti klausimą, ar Vakarų savimonėje nėra iškreiptai suvokiamas Rusijos istorinis vaidmuo – kaip ir pats šalies pavadinimas.

„Mes Rusiją vadiname Rusija, nes taip save pirmiausia vadina pati Rusija. Žvelgdami iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinio rakurso, Lietuvai ir Vakarams ieškosime priimtinesnio ir tikslesnio šios šalies istorinio vaidmens vertinimo negu vakariečių savimonėje įsigalėjęs didžiarusiškasis naratyvas. Atitinkamai aiškinsimės, kaip geriausia būtų vadinti šalį, kurią tradiciškai vadiname Rusija: ar Rosija, ar Maskovija, ar dar kitaip“, – pranešime spaudai cituojamas R. Lopata.

A. Bumblauskas pranešimą apie Rusios vardo nusavinimą ir pavertimo Rosija aplinkybes skaitys Ateities komiteto suburtame neformaliame forume „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“ birželio 7 dieną. Renginyje dalyvaus istorikai, filosofai, kalbininkai, politikai.

Tai, kuris pavadinimas yra priimtinas lietuvių kalboje, pakomentavo VLKK atstovė.

„Mes tai padarėme taip seniai, kad jau ir pamiršome, mums tai jau nebėra naujas įvykis. Tą mes esame pasidarę dar 1999 metais, bet – visos naujienos yra gerai pamirštos senienos.

Pagal valstybinės lietuvių kalbos 1997 m. nutarimus, visoje transporto informacijoje teikiami tradiciniai vietovardžiai, t. y. Karaliaučius, ir galima skliaustuose nurodyti oficialųjį pavadinimą – Kaliningradą. Vadovėliuose irgi teikiama vartoti tradicinius pavadinimus, tačiau skliausteliuose galima nurodyti oficialųjį.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Nors šiuo metu, sakyčiau, kad šie pavadinimai yra gana lygiaverčiai, tačiau dėl istorinių priežasčių, dėl liūdnos istorinės atminties, lietuviams artimesnė yra ta baltiškoji, tradicinė forma.

Šis Seimo siūlymas mus nudžiugino, nes galėjome pasakyti, kad yra nors viena vieta, kur galime drąsiai teigti, kad va, šitą mes padarėme daugiau kaip prieš 20 metų.“

Kalbinti praeiviai į klausimą, kokį pavadinimą renkasi, atsakė įvairiai.

„Karaliaučiumi vadinu“, – net nesudvejojęs atsakė garbaus amžiaus vyriškis. Kodėl? „Todėl, kad lietuviškai“, – savo atsakymą papildė jis.

„Mano tėvai buvo tremtiniai ir buvo labai nusiteikę prieš rusiškumą, todėl aš nuo vaikystės ir negirdėjau kitaip vadinant“, – patikino kita praeivė.

„Kaliningradas. Aš taip pripratus. Man jau 86-eri greitai, tai Kaliningradu vadindavom“, – savo nuomonę išreiškė dar viena moteris.

Idėją Kaliningradą pervadinti Karaliaučiumi pakomentavo ir istorikas Alfredas Bumblauskas.

„Akivaizdžiai sekame paskui lenkus, bet, na, jeigu Maskva jaudinasi, tai gal čia ir pataikėme. Nenoriu sakyti nieko prieš šią idėją. Jeigu jie labai nervinasi, vadinasi, yra dalis teisybės“.

Pasiūlymą dėl M. Gorkio (žinomo sovietmečio rašytojo, besigiminiavusio su Lavrentijumi Berija) mokyklos pervadinimo bendruomenė gavo iš Švietimo, kultūros ir sporto komiteto lygiai prieš metus.

Tuomet didžioji dalis, tai yra 70 proc., mokyklos bendruomenės siūlymui keisti pavadinimą pritarė, vienintelis klausimas buvo, kaip iš naujo pavadinti įstaigą.

Iš kelių variantų (Gintaro ar Šviesos progimnazija arba Humanistinės pedagogikos mokykla) pasirinktas Klaipėdos uostamiesčio progimnazijos pavadinimas.

Galiausiai miesto politikai paskutiniame pernykščiame tarybos posėdyje balsų dauguma palaimino šį apsisprendimą.

Įstaiga iškart nukabino senąjį mokyklos pavadinimą ir kurį laiką laukė, kol bus pagamintas naujas.

Naujoji iškaba, kaip anksčiau „Klaipėdai“ teigė mokyklos vadovė Irina Narkevičienė, yra moderni, šviečianti, o kainavo apie 3,5 tūkst. eurų.

Už darbus mokykla teigė sumokėjusi iš savo lėšų, skirtų aplinkos priežiūrai.

Dabar mokykla vadinasi Klaipėdos uostamiesčio progimnazija. Šį pavadinimą pasirinko pati mokyklos bendruomenė.

Be šio pavadinimo, kuris labiausiai patiko mokyklos moksleiviams, jų tėvams ir mokytojams, buvo svarstoma pavadinti Gintaro ar Šviesos progimnazija arba Humanistinės pedagogikos mokykla.

Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, kilo būtinybė atsisakyti bet kokio sovietinio palikimo, tad pasiūlymą dėl M. Gorkio (žinomo sovietmečio rašytojo, besigiminiavusio su Lavrentijumi Berija) mokyklos pervadinimo bendruomenė gavo iš Švietimo, kultūros ir sporto komiteto dar pernai balandį.

70 proc. mokyklos bendruomenės siūlymui keisti pavadinimą pritarė, vienintelis klausimas buvo, kaip iš naujo pavadinti įstaigą.

Kai apsistota prie Klaipėdos uostamiesčio progimnazijos pavadinimo, jis užkliuvo savivaldybės kalbos tvarkytojai Astai Chrustaliovai, nes Klaipėda ir yra uostamiestis, tad buvo įžvelgiama tam tikra loginė klaida – sviestas sviestuotas.

Tačiau Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narys klaipėdietis Albinas Drukteinis paaiškino, kad toks pavadinimas galimas.

Naujoji iškaba bus moderni, šviečianti, gal dėl to darbai užtruko.

Jam pritarė ir kita tituluota kalbininkė Aistė Pangonytė – esą toks pavadinimas tik pabrėžtų mokyklos savitumą.

Galiausiai miesto politikai balsų dauguma palaimino naująjį M. Gorkio mokyklos pavadinimą – mokykla tapo Klaipėdos uostamiesčio progimnazija.

Tik kol kas įstaiga dar neturi naujos iškabos, nors senoji nukabinta dar prieš mėnesį.

Mokyklos vadovė Irina Narkevičienė patikino, kad naujoji dar gaminama.

Šiuos darbus atlieka klaipėdiečių įmonė "Dizaino pasaulis".

"Dar iki visų įvykių buvome užsakę naują M. Gorkio progimnazijos iškabą, bet, kai visa tai atsitiko, sustabdėme užsakymą, kol taryba patvirtino naują mokyklos pavadinimą. Naujoji iškaba bus moderni, šviečianti, gal dėl to darbai užtruko. Laukiame, nors žadėjo pagaminti per savaitę", – paaiškino I. Narkevičienė.

Naujoji iškaba kainuos apie 3,5 tūkst. eurų. Už darbus mokykla sumokės iš savo lėšų, skirtų aplinkos priežiūrai.

Kaip trečiadienį pranešė kariuomenė, tokį sprendimą įsakymu priėmė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Lietuvos karaliaus, didžiųjų kunigaikščių ir kitų istorinių asmenybių vardų suteikimu kariniams vienetams siekiama užtikrinti istorinio ryšio tęstinumą, kariuomenės tradicijų puoselėjimą, domėjimąsi jos istorija bei įprasminti šaliai pasižymėjusius asmenis, teigia kariuomenė.

„Lietuvos didysis etmonas Kristupas Radvila Perkūnas pasižymėjo kaip karingas ir sumanus karo vadas, patekęs į pasaulio istoriją bei karybos vadovėlius dėl įspūdingo ir sėkmingo reido su persikėlimu per Volgos upę“, – apie šią istorinę asmenybę sakė RISB vadė, pulkininkė leitenantė Jurgita Savickaitė.

Lietuvos didžiojo etmono Kristupo Radvilos Perkūno ryšių ir informacinių sistemų batalionas įkurtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono trijų Ryšių kuopų pagrindu 2019-ųjų sausio 1-ąją.

Pagrindinis šio bataliono, pasižyminčio naujausiomis technologinėmis tendencijomis ir atsparumu kibernetinėms poveikio priemonėms, tikslas – saugus ryšys tarp Lietuvos kariuomenės padalinių, užtikrinantis galimybę kariuomenės vadui vadovauti padaliniams ir juos valdyti.

Liepą J. Savickaitė tapo pirmąja moterimi Lietuvoje, paskirta vadovauti kariuomenės batalionui.

Tokiam sprendimui po diskusijų ketvirtadienį pritarė 24, prieštaravo vienas, susilaikė trys tarybos nariai.

Anot Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos Laimos Prižgintienės, Kultūros, švietimo ir sporto komitetas siūlyti Maksimo Gorkio bendruomenei svarstyti naują mokyklos pavadinimą nutarė dar balandį.

Kaitą paskatino paaštrėjusi geopolitinė situacija dėl Rusijos karo Ukrainoje.

Mokyklos bendruomenė dėl įstaigos pervadinimo balsavo birželį, pasibaigus mokslo metams, tačiau tuomet pristigo respondentų nuomonių.

Man būtų labai smagu, kad mokykla būtų Uostamiesčio.

Mokyklai paprašius vykdyti apklausą rudenį, spalį 70 proc. respondentų, mokinių, mokytojų bei tėvų, pasisakė, kad mokyklos pavadinimas būtų pakeistas.

„(Bendruomenė –BNS) nusprendė, kad gražiai skambės pavadinimas. Mokykla šalia uosto, pati baigiau tą mokyklą. Grįžau kaip mokytoja. Man būtų labai smagu, kad mokykla būtų Uostamiesčio“, – tarybos nariams sakė Mokyklos bendruomenei atstovavusi Jelena Kulik.

Svarstyti ir kiti pavadinimai – Gintaro, Humanistinės pedagogikos mokykla, Šviesos.

Anot L. Prižgintienės, būta diskusijų, ar pavadinimas teisingas ir nesidubliuoja su miesto kaip uostamiesčio pavadinimu bei nesukelia dviprasmiškumo.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narys, Klaipėdos universiteto filologas Albinas Drukteinis išaiškino, kad toks pavadinimas galimas. Konsultuotasi ir su šios komisijos atstove Aiste Pangonyte, kuri, anot L. Prižgintienės, patvirtino, kad pavadinimas pabrėžia mokyklos savitumą.

Ketvirtadienį taryboje kilo diskusijų, ar šis pavadinimas bendruomenei tinkamas.

Anot tarybos narės Ninos Puteikienės, mokykla amžinai rusakalbė nebus ir pavadinimas galėtų tapti vertybinės kaitos, o ne prisitaikymo ženklu.

„Reikia sustoti ir gerbti savo kalbą, visą miestą. Ne bendruomenei priklauso mokykla, o visiems miestiečiams. Kitąmet žymėsime Klaipėdos krašto prijungimo šimtmetį. Manau, kad žmonių, susijusių su šiuo įvykiu pavardės papuoštų iškabą, įgalintų pažinti Lietuvos istoriją“, – sakė N. Puteikienė.

Keletas tarybos narių pabrėžė, jog mokykla jau apsisprendė, tad primesti jai kitą pavadinimą būtų jos nuomonės negerbimas.

„Ne iš saldaus gyvenimo M. Gorkio vardas tapęs akibrokštu. Ši diskusija yra nuomonės ignoravimas, bendruomenės ignoravimas – primesti bendruomenei poziciją ir tikėtis, kad jai pritars“, – sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Maksimo Gorkio rusakalbė mokykla 1945 metais taip buvo pavadinta žymaus XIX a. pabaigos - XX a. pradžios Rusijos rašytojo ir publicisto garbei. 

Užkliuvo daryba

Mokyklos bendruomenė pati galvojo ir pati išrinko naują mokyklos pavadinimą. O versijų buvo siūloma įvairių.

"Šviesos, Svajonės, Gintaro – siūlė įvairius pavadinimus. Bet nepraėjo. Bendruomenė pasiliko prie neutralaus pavadinimo – Klaipėdos uostamiesčio progimnazijos", – tikino mokyklos direktorė Irina Narkevičienė.

Vis dėlto pavadinimo daryba sukėlė klausimų. Klaipėda yra vienintelis Lietuvos uostamiestis, todėl mokyklos pavadinimo daryba rėžė ausį vyriausiajai savivaldybės kalbos tvarkytojai Astai Chrustaliovai.

"Sviestas sviestuotas. Ir taip aišku, kad Klaipėda yra uostamiestis, todėl Klaipėdos uostamiesčio progimnazijos pavadinimas, mano galva, nėra labai tinkamas. Aš dar konsultuosiuosi su specialistais, nes tokia daryba man kelia klausimų. Ne dėl klaidų ar gramatikos, o dėl logikos", – pastebėjo A. Chrustaliova.

Sviestas sviestuotas.

Jau užsakė iškabą

"Nežinau, tegul kalbininkai pasisako, ar čia geras pavadinimas", – į klausimą apie pavadinimo darybą atsakė mokyklos vadovė I. Narkevičienė.

Aišku tik tiek, kad mokyklos bendruomenė labiausiai norėjo, kad pavadinime būtų žodis "uostamiestis".

"Ir labai gerai, kad tą pavadinimą keičiame. Mes niekada neturėjome Maksimo Gorkio kūrinių skaitymo tradicijų ar kokių minėjimų. Laikas pakeisti. Jei tik kas, mums kliūdavo pirmiems dėl to", – kalbėjo I. Narkevičienė.

Mokykla buvo užsakiusi naują iškabą, tačiau dar senam pavadinimui.

"Pakeitėme užsakymą, ir naują iškabą mums pagamins labai greitai. Ne sausio 1-ąją, bet, manau, netrukus jau turėsime", – kalbėjo I. Narkevičienė.

Mokyklos pavadinimas keičiamas nuo 2023 m., jau parengtas ir sprendimo projektas, kuris bus pristatytas miesto tarybai artimiausiame posėdyje.

"Ar tokiu pavadinimu jau projektas parengtas? Aš neturiu galių keisti. Bet dažniausiai įstaigos konsultuojasi, kai keičiami pavadinimai. Ši mokykla nesikonsultavo. Man keista, kai sakoma ar rašoma "Klaipėdos miestas", lyg nebūtų aišku, kad kalbame apie miestą. Dar konsultuosiuosi su kalbininkais", – tikino A. Chrustaliova.

Asta Chrustaliova. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tragedijos nemato

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narys Albinas Drukteinis susimąstė išgirdęs naują šios mokyklos pavadinimą.

"Matyt, mokykla nori žodžio "uostamiestis", o žodis "Klaipėdos" pridedama jiems nuo valdžios. Prie visų mokyklų pavadinimų dedamas žodis "Klaipėdos". Todėl "Klaipėdos" nėra tolygi pavadinimo dalis antrajam žodžiui. Paprastai mokykla bus vadinama Uostamiesčio progimnazija, kaip Baltijos, Versmės ir kitų pavadinimų mokyklos", – pavadinimo niuansus paaiškino A. Drukteinis.

Specialistui toks pavadinimas ausies nerėžė.

"Vartosime pavadinimą "Uostamiesčio", ir nebus didelės problemos. Visas pavadinimas bus rašomas tik dokumentuose. Šie du žodžiai nėra lygiaverčiai. Pavadinime rašant, kad tai Klaipėdos ugdymo įstaiga, nurodome tik priskyrimą konkrečiai teritorijai. Šie du žodžiai nėra to paties svorio. Nieko baisaus. Dokumentai tai iškęs", – juokavo A. Drukteinis.

38 „Circle K“ degalines Rusijoje valdžiusi Kanados bendrovė „Alimentation Couche-Tard“ kovo pradžioje paskelbė, kad dėl pradėto karo baigia savo veiklą Rusijoje. Kovo pabaigoje kilo skandalas, nes paaiškėjo, kad „Circle K“ toliau darbuojasi šalies agresorės teritorijoje – nuo pastatų paslėpė prekės ženklo pavadinimą, tačiau nesustabdė nė vienos degalinės veiklos.

„Circle K Lietuva“ atstovai tada teisinosi, kad buvo neteisingai suprasti – jie iš Rusijos dar nepasitraukė, tačiau pradėjo degalinių pardavimo procesą.

Tad bet koks prekinio ženklo naudojimas Rusijoje yra neteisėtas.

„Paaiškino („Circle K“ – red. past.), kad jie iš tikro planuoja nutraukti savo veiklą Rusijoje, o nenutraukė, kaip rašė „Verslo žinios“. Ir paaiškino, kad nutraukti nėra taip paprasta, nes kyla pavojus darbuotojams Rusijoje. Žodžiu – kaip ir „Vičiūnų“ atveju. Kodėl „Verslo žinios“ talpino neteisingą reklamą ir kodėl „Circle K“ leido save net tris savaites reklamuoti, kaip nutraukusią veiklą ir „uždariusią visas šioje šalyje turimas degalines bei atleidusią visus šioje šalyje samdytus darbuotojus“, kol kas liko nepaaiškinta“, – tada rašė energetikos ekspertas Martynas Nagevičius.

Bendrovės atstovai kalbėjo, kad Rusijos rinką bus bandoma palikti per tris mėnesius. To padaryti nepavyko, o redakciją pasiekė nuotraukos, kuriose užfiksuota degaline Sankt Peterburge, kuri stilistiškai atrodo lygiai taip pat, kaip ir degalinės Lietuvoje, tačiau su paslėptu „Circle K“ ženklu. Maža to, nufotografuotas ir čekis, kuriame užfiksuota, kad rugsėjo 4 d. apsipirkta „Circle K Rusija“ priklausančioje parduotuvėje.

Skaitytojo nuotr.

Tačiau „Circle K Lietuva“ atstovai teigia, kad šiam degalinių tinklui priklausančių degalinių nebėra – jos parduotos rugpjūčio mėnesį. Teigiama, kad aštuonias „Circle K“ degalines Sankt Peterburge ir regione perėmė Rusijos bendrovė „Tatneft“, o likusias 30 „Circle K“ degalinių valdanti įmonė priklauso buvusios „Circle K Rusija“ darbuotojams.

Pasak „Circle K Lietuva“ vadovo Skirmanto Mačiuko, prekės ženklo naudojimo teisės šalyje buvo atimtos dar vasarą. „Tad bet koks prekinio ženklo naudojimas Rusijoje yra neteisėtas. Visgi gauname informaciją ir iš kitų šaltinių dėl neteisėto „Circle K“ prekės ženklo naudojimo. Dėkojame, kad dalinatės, perduosime atsakingiems asmenims“, – komentare portalui kauno.diena.lt cituojamas S. Mačiukas.