Nuvykus į vietą buvo matyti draudžiamoje vietoje stovintys vilkikai su užsienietiškais valstybiniais numeriais, bet vairuotojų šalia – nė kvapo.

Klaipėdietis Valdas tikino, jog gyventojai daug kartų skundėsi dėl šios problemos. Vyriškis stebėjosi, kad toks vilkikų vairuotojų elgesys buvo toleruojamas ištisą vasarą, nepaisant skundų ir pasipiktinimų.

„Pažeidinėjamos taisyklės Šilutės pl. 94 prie vienos degalinės. Visą vasarą, kiekvieną dieną, šioje gatvėje stovėdavo apie 20–30 vilkikų, būdavo sudaromos avarinės situacijos. Ir dabar jie ten stovi. Tačiau niekas neatkreipia dėmesio, dėl to buvo skambinta ir policijai“, – papasakojo Valdas.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Asta Kažukauskienė patvirtino, kad pareigūnai iš tiesų šią vasarą yra fiksavę Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų, pradėta ir nemažai administracinių teisenų.

„Klaipėdos policijos pareigūnai šią vasarą yra fiksavę KET pažeidimų dėl Klaipėdoje, keliose Šilutės pl. vietose (ruože tarp Smiltelės g. ir Jūrininkų pr.), stovinčių sunkiasvorių transporto priemonių, yra gavę ir gyventojų nusiskundimų. Pareigūnai į gyventojų pranešimus reaguoja, aiškinasi aplinkybes, jei yra fiksuojamas pažeidimas – pradedama administracinė teisena pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 417 str. 2 d.“, – paaiškino specialistė.

Šio kodekso 417 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, užtraukia baudą nuo 30 iki 90 eurų.

„Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūnų duomenimis, nuo 2023 m. birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. Klaipėdoje, visame Šilutės plente, dėl sustojimo ir stovėjimo vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimo ir stovėjimo nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimo buvo pradėtos 49 administracinės teisenos (pagal ANK 417 str. 2 d.)“, – teigė A. Kažukauskienė.

Tokio pobūdžio KET pažeidimus fiksuoti ir atsakomybę taikyti gali ir Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai.

„Man panašu, kad Seimas yra linkęs pritarti veto, mes Liberalų frakcijoje aptarinėjome šį klausimą, tai tikėtina, kad balsuosime laisvai“, – žurnalistams antradienį Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo birželį priimtos pataisos numatė, kad merų ir savivaldybių tarybų narių galimus interesų konfliktus pirmiausia tirtų savivaldos etikos komisijos, o ne Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).

Prezidentas vetavo tokias Seimo priimtas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo pataisas argumentuodamas, jog savivaldos politikų pažeidimus palikus tirti išimtinai vietos etikos komisijoms kyla pavojus, kad objektyvus tyrimas bus neįmanomas dėl šališkumo.

Grąžindamas pataisas Seimui prezidentas siūlo nustatyti, kad skundų dėl savivaldybių tarybų narių ir savivaldybių merų veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms tyrimas liktų VTEK kompetencija.

Įstatymas iki šiol numato, kad VTEK nesiima tyrimų pagal asmenų pranešimus, skundus ir prašymus tik dėl parlamentarų, birželį Seimo priimtomis pataisomis ši išlyga papildyta ir savivaldybių tarybų nariais bei merais.

VTEK laikosi pozicijos, kad šios pataisos suderino Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymą su Vietos savivaldos įstatymu ir Valstybės politikų elgesio kodeksu.

Už tai, kad prezidento grąžintas įstatymas būtų svarstomas iš naujo, antradienį po pateikimo balsavo 122 Seimo nariai, vienas buvo prieš. Toliau projektą svarstys Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, tuomet jis grįš galutiniam balsavimui į Seimo salę.

Prezidento veto pristatęs vyriausiasis patarėjas teisės klausimais Andrius Kabišaitis sakė, kad susiaurinus VTEK įgaliojimus ir perdavus savivaldos politikų galimus pažeidimus tirti vietos komisijoms tyrimai gali būti vilkinami, priimami šališki sprendimai.

„Toks pakeitimas reikštų, kad savivaldybių tarybų narių ir merų elgesio tyrimas būtų išimtinai savivaldybių tarybų sprendimu sudarytose etikos komisijose. (...) Susiaurinus VTEK įgaliojimus ir suteikus juos tik savivaldybių tarybų etikos komisijų kompetencijai, tokio tyrimo terminai įstatyme nebūtų nustatyti, ir tai galėtų sudaryti prielaidas šiuos tyrimus tęsti neribotą laiką, nepriimant jokio sprendimo, kurį vėliau būtų galima apskųsti VTEK“, – kalbėjo A. Kabišaitis.

Už prezidento veto pasisakęs konservatorius Vilius Semeška prezidento sprendimą vadino savalaikiu ir svarbiu sklandžiai demokratijos raidai.

„Priimant pataisas prie gerų norų buvo įvelta pakankamai didelė klaida, aš tikiuosi, kad ji nesąmoningai buvo įvelta. Labai svarbu skaidrumo ir sąžiningumo principą išlaikyti, mes puikiai žinome, kaip formuojamos savivaldos etikos komisijos ir kaip dauguma gali tirti savo daugumos asmenį, ar jis pažeidė įstatymą, ar ne“, – sakė V. Semeška.

Prezidentas birželį Seimo priimtas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo pataisas vetavo argumentuodamas, jog savivaldos politikų pažeidimus palikus tirti išimtinai vietos etikos komisijoms kyla pavojus, kad objektyvus tyrimas bus neįmanomas dėl šališkumo.

Grąžinęs pataisas Seimui prezidentas siūlo nustatyti, kad skundų dėl savivaldybių tarybų narių ir savivaldybių merų veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms tyrimas liktų VTEK kompetencija.

Seimo priimtos ir prezidento vetuotos VTEK įstatymo pataisos numato, kad ši komisija tiria asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl deklaruojančių asmenų veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms, išskyrus Seimo narių, savivaldybių tarybų narių ir merų.

Įstatymas iki šiol numato, kad VTEK nesiima tyrimų tik dėl parlamentarų, birželį Seimo priimtomis pataisomis ši išlyga papildyta ir savivaldybių tarybų nariais bei merais.

VTEK laikosi pozicijos, kad šios pataisos suderino Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymą su Vietos savivaldos įstatymu ir Valstybės politikų elgesio kodeksu.

Komisijos teigimu, iki šiol dėl to paties incidento skundą galima buvo teikti ir savivaldybių etikos komisijoms, ir VTEK.

„Šiuo pakeitimu siekiama sisteminio požiūrio – kad pirmiausia savivaldybių etikos komisijos tirtų tarybos narių elgesį, kaip tai numatyta Vietos savivaldos įstatyme, o VTEK vaidmuo būtų vertinti šių komisijų sprendimus, jeigu jie VTEK būtų apskųsti“, – komisija anksčiau nurodė BNS pateiktame komentare.

VTEK taip pat pažymėjo, kad po pataisų priėmimo komisija išlieka kaip privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme institucija, kuri nagrinėja skundus dėl savivaldybių etikos komisijų priimtų sprendimų.

Nepaiso draudimų

2022 m. liepos 1-ąją Lietuvoje įsigaliojo draudimas teikti rinkai elektronines cigaretes ir jų pildykles su skysčiu, kuriame yra kvapiųjų medžiagų, išskyrus tabako kvapą ar skonį. Tačiau verslas šio draudimo, atrodo, nepaiso.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) skelbė, kad nuo draudimo įsigaliojimo išnagrinėjo aštuonias bylas ir priėmė nutarimus skirti baudas, kurių dydis svyruoja nuo 750 iki 2 tūkst. eurų. Tačiau pažeidimai kartojasi, o tai reiškia, kad baudos ne tokios baisios, kad verslas imtų paisyti draudimų. Elektroninėmis cigaretėmis prekiaujantys verslininkai susimoka baudas ir tęsia savo veiklą.

Tačiau tikėtina, kad kiek kitaip gali tekti reaguoti į baudžiamąjį procesą. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) atlieka ikiteisminį tyrimą – elektroninių cigarečių pardavėjai įtariami nesumokėję per 800 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Trys Kauno mieste registruotos įmonės darbuotojai įtariami didelės vertės sukčiavimu ir neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 900 MGL (minimalaus gyvenimo lygio dydžių, – red. past.).

„Kauno dienos“ šaltinių duomenimis, į teisėsaugos akiratį papuolė bendrovė „Ekodumas“. Fizinės šios bendrovės parduotuvės išsibarstę visoje Lietuvoje. Tuo pačiu pavadinimu veikia ir internetinė parduotuvė.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas, nes kilo įtarimų, kad bendrovė savo interneto puslapyje vykdo nuotolinę prekybą elektroninėmis cigaretėmis ir joms reikalingu skysčiu, nors tai daryti draudžia Lietuvos teisės aktai.

Tyrėjų turimais duomenimis, ankstesnis tos pačios bendrovės interneto puslapis, per kurį vykdyta draudžiama nuotolinė prekyba elektroninėmis cigaretėmis ir skysčiu, teismo sprendimu jau buvo užblokuotas, tačiau bendrovė sukūrė kitą puslapį ir toliau vykdė neleistiną prekybą.

Požiūris: bendrovei „Ecodumas“ nustatyti 26 įvairaus pobūdžio pažeidimai, skirtos baudos, bet tai verslininkų nesustabdo. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Rūko kamputyje?

Bendrovei „Ecodumas“ vadovauja Edvinas Izokaitis. Jis taip pat yra prieš keletą metų įkurtos nacionalinės elektroninių cigarečių asociacijos vadovas. Ką asociacija per tuos metus nuveikė, kiek vienija narių – neaišku, nes rekvizitai.lt nurodytas tik asociacijos adresas.

„Ecodumas“ interneto puslapyje nurodytu administracijos telefonu atsiliepęs vyras „Kauno dienai“ rekomendavo E. Izokaičiui rašyti elektroniniu paštu. Tačiau į prašymą pasikalbėti arba atsakyti į pateiktus klausimus E. Izokaitis nereagavo.

FNTT pranešime nurodoma, kad bendrovę valdę asmenys, įtariama, per 2021–2023 metus, apeidami draudimą internetu prekiauti akcizais apmokestintomis prekėmis – elektroninėmis cigaretėmis ir joms skirtu skysčiu, ir siekdami nuslėpti tokią veiklą, įmonės finansinėje apskaitoje nurodė, kad tariamai elektronines cigaretes ir skystį pardavė ES registruotai bendrovei.

Šių galimai fiktyvių sandorių pagrindu asmenys, įtariama, neteisėtai įgijo teisę į daugiau nei 800 tūkst. eurų akcizo mokesčio susigrąžinimą. Dėl šių galimai fiktyvių sandorių taip pat galėjo būti neteisingai pritaikytas nulinis PVM tarifas ir į valstybės biudžetą nesumokėta per 800 tūkst. eurų.

Siekdami surinkti kuo daugiau tyrimui reikšmingų duomenų, FNTT pareigūnai Kauno mieste ir rajone atliko kratas įtariamųjų gyvenamosiose patalpose, automobiliuose, laive. Per jas vieno iš įtariamųjų namuose aptikta įspūdinga grynųjų pinigų suma – daugiau nei 900 tūkst. eurų.

Blokavimą apėjo

„Ecodumas“ skelbiasi esanti viena pirmųjų ir didžiausia elektroninių cigarečių parduotuvė Lietuvoje. Panašu, kad bendrovė lyderiauja ne tik dydžiu, bet ir pažeidimais.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) duomenimis, nuo 2015 m. Bendrovei „Ecodumas“ 26 kartus buvo nustatyti Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pažeidimai ir taikytos ekonominės sankcijos nuo 868 iki 8 688 eurų, priklausomai nuo padaryto pažeidimo pobūdžio ir sunkumo. Buvo nustatyti pažeidimai dėl vykdytos draudžiamos elektroninių cigarečių ir jų pildyklių nuotolinės prekybos internetu ir dėl šių gaminių draudžiamos reklamos.

Paskutinį kartą  „Ecodumui“ ekonominė sankcija – 8 688 eurų – buvo skirta 2022 m. balandžio 7 d. už elektroninių cigarečių ir jų pildyklių laikymą iri prekybą be licencijos, taip pat už šių gaminių draudžiamos reklamos pažeidimą. Įmonė paskirtą baudą sumokėjo.

„Ecodumas“ buvo taikytas interneto puslapio, kuriame per nuotolį prekiaujama elektroninėmis cigaretėmis ir elektroninių cigarečių priedais pažeidžiant Lietuvos įstatymus, blokavimas. Tačiau tai netapo kliūtimi toliau tęsti pelningą verslą.

„Šiuo metu vartotojai, pasinaudodami įvairiomis programinėmis priemonėmis, kurias lengvai galime rasti internete, pasiekia užblokuotą bendrovės „Ecodumas“ interneto svetainę ir nuotoliniu būdu įsigyja draudžiamas prekes, todėl NTAKD ieško techninių ir teisinių sprendimų, kaip išspręsti šią problemą“, – atsakyme „Kauno dienai“ nurodė departamento atstovai.

„Ecodumo“ direktorius E. Izokaitis viešai yra aiškinęs, kad interneto puslapis ecodumas.com priklauso kitai bendrovei, tačiau neneigė, kad su ja turi bendrų reikalų, yra partneriai. Visgi rekvizitai.lt, nurodo, kad ecodumas.com yra įmonės „Ecodumas“ interneto svetainė, aktyvi nuoroda nukelia į turtingą elektroninių cigarečių pasaulį.

„Veipina“ ir narkotikus

„Ecodumas“ toli gražu ne vienintelė įmonė, pažeidinėjanti Lietuvoje galiojantį elektroninių cigarečių draudimą. NTAKD atstovų teigimu, antra pagal padarytų pažeidimų, susijusių su elektroninėmis cigaretėmis, skaičių yra bendrovė „Litradė“. Nuo 2017 m. „Litradei“ už Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pažeidimus šešiolika kartų buvo taikytos ekonominės sankcijos.

Departamentas yra skyręs ekonomines sankcijas ir kitoms įmonėms – bendrovės „Revoliucija“, „N33“, IĮ „Garo guru“, kurios nesilaikė nustatytų draudimų prekybai elektroninėmis cigaretėmis.

Jie nejaučia socialinės atsakomybės ir nesigaili už savo daromus pažeidimus.

„Pažeidėjai įprastai neigia savo kaltę arba išvis neteikia jokių paaiškinimų, nebendradarbiauja su tyrimus atliekančiais specialistais, kas rodo, kad jie nejaučia socialinės atsakomybės ir nesigaili už savo daromus pažeidimus, o vėliau skundžia teismui paskirtas ekonomines sankcijas arba, sumokėję paskirtas baudas, toliau tęsia neteisėtą veiklą. Departamento nuomone, baudos už draudimų nepaisymą nėra atgrasančios, todėl ūkio subjektai piktybiškai ir toliau daro pažeidimus“, – rašoma departamento atsakyme.

Portalas lrt.lt aprašė eksperimentą, kaip nesunkiai iš internetinių elektroninių cigarečių parduotuvių nepilnamečiai gali įsigyti draudžiamų prekių. Žurnalistas užsisakė prekių ir nurodė atsiskaitysiantis atsiimant užsakymą paštomate.

Pasinaudojęs nepilnamečiui asmeniui priklausančia debetine kortele, tokia, kokią išduoda paprasti Lietuvos bankai, žurnalistas be vargo paštomate sumokėjo už gautą siuntinį – ananasų skonio rūkalus.

Ne vienų metų vieša paslaptis, kad nepilnamečiai elektronines cigaretes įsigyja nuotoliniu būdu. Tačiau labiausiai gąsdina tai, kad jomis garinamos ir narkotinės medžiagos.

Pasak VMVT Klaipėdos departamento direktoriaus Antano Baužos, beveik visi maisto tiekėjai minėtam renginiui pasiruošė atsakingai.

Didelė dalis verslininkų geranoriškai sureagavo į inspektorių pastabas: atsivežė trūkstamą šaldymo įrangą, patiesė tvarkingą grindų dangą, įsigijo trūkstamų priemonių higienai palaikyti.

„Vis dėlto vienas tiekėjas nepaisė draudimo nenaudoti patiekalų gamybai pasenusių žaliavų, todėl dėl kitų higienos ir atsekamumo pažeidimų įmonei bus skirta bauda. Tokios masinio susibūrimo vietos ypač vasaros metu yra pavojingos dėl didelės rizikos išplisti protrūkiams. Tad ir toliau didesnį dėmesį skirsime maisto tiekėjų priežiūrai renginiuose ar kitose žmonių susibūrimų vietose, kurių pajūryje šiuo metu tikrai gausu. Tačiau labiausiai tikimės, kad maistą tiekiantys ir juo prekiaujantys asmenys visuomet stengsis atsakingai laikytis jiems nustatytų reikalavimų. Juk pirmasis ir svarbiausias jų vertintojas ir „inspektorius“ – tai vartotojas, prieš kurį turėtų būti jaučiama didžiausia atsakomybė“, – tikino A. Bauža.

Prekyba maistu festivalyje vyko iš laikinų įrenginių ir mobilių priemonių. Inspektoriai vertino prekybos vietos įrengimą – bendrą higieną, įrangą, produktų galiojimo terminus, laikymo temperatūrą ir pan.

Taip pat buvo tikrinama, ar laikomasi produktų atsekamumo, ar pateikiami maisto produktų įsigijimą patvirtinantys dokumentai, kita tai patvirtinanti informacija.

Pranešimų iš šventės dalyvių dėl maisto saugos ar higienos pažeidimų festivalio metu VMVT specialistai negavo.

„Pranešimų apie galimus pažeidimus dėl miško kirtimų, medienos išvežimo buvo gauta 86, iš jų saugomuose miškuose – 16, nacionaliniuose parkuose – vienas“, – penktadienį BNS nurodė departamentas.  

Toks draudimas galiojo paukščių perėjimo ir jauniklių auginimo laikotarpiu – nuo kovo 15 iki rugpjūčio 1 dienos.

Nuo kovo vidurio iki rugpjūčio miško kirtimai ir medienos ištraukimas buvo draudžiami antrai miškų grupei priskirtuose (ekosistemų apsaugos bei rekreacijos) teritorijose, trečios grupės (apsauginiuose) miškuose, esančiuose saugomose teritorijose, taip pat ketvirtos grupės (ūkiniuose) miškuose, esančiuose nacionaliniuose parkuose.

Anot VMVT Klaipėdos departamento direktoriaus Antano Baužos, įspūdis dėl prekiautojų buvo geras, didžioji dalis šventei buvo pasiruošę, laikėsi reikalavimų. Nepaisant to, kai kur tam tikrų taisyklių laikymosi pasigesta.

„Dviejose vietose prekiavo mėsa be šaldymo įrenginio, viena kavinė neužtikrino produktų laikymo sąlygų, kepta duona buvo laikoma ne maisto produktams skirtuose maišuose, taip pat neturėjo tekančio vandens, buvo fiksuoti ir higienos pažeidimai. Jie fiksuoti ir viename vadinamajame maisto sunkvežimyje. Paukštienos patiekalai buvo atlaidinti aplinkos temperatūroje, žirniai su spirgučiais, kurie keletą metų buvo rizikingas patiekalas, buvo laikomi plius 33 laipsnių temperatūroje“, – pasakojo A. Bauža.

Antanas Bauža. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Išvardintų smulkių pažeidimų buvo fiksuota ir kitose vietose. Inspektoriai prekiautojus konsultavo, o prekiautojai į pastabas geranoriškai sureagavo ir klaidas išsprendė.

Mūsų požiūriu, šventė praėjo sėkmingai.

„Mūsų požiūriu, šventė praėjo sėkmingai. Kol kas negavome pranešimų iš Visuomenės sveikatos centro dėl žmonių susirgimų, negavome skundų ir iš visuomenės“, – tikino direktorius.

Dėl dviejų įmonių, kuriose aptikta pažeidimų, VMVT specialistai dar svarstys. Veikiausiai bus taikomos administracinio poveikio priemonės pagal Administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnį.

„O vieną klaipėdiečių kavinę irgi kviesimės pas save pokalbiui, galbūt teks pritaikyti administracinio poveikio priemonę“, – sakė A. Bauža.

Minėto straipsnio pirmoje dalyje nurodyta, kad užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 60 iki 140 eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 140 iki 600 eurų.

Iki šiol jie veikė bandomosios eksploatacijos režimu ir už fiksuotą pažeidimą administracinio nusižengimo protokolai nebuvo rašomi.

Naujai veikti pradedančių greičio matuoklių iš viso bus 16-lika: Savanorių pr. ties Vaduvos g., Antakalnio g. ties Tverečiaus g., Olandų g. ties Filaretų g., T. Narbuto g. ties Sėlių g., Ukmergės g. ties Paribio g., Molėtų pl. ties Skersinės g., Nemenčinės pl. ties Svajonių g., Ozo g. ties Kernavės g., Švitrigailos g. ties Kauno g., Gariūnų g. ties Paneriškių g., Galvės g. ties J. Tiškevičiaus g., Kalvarijų g. ties V. Gerulaičio g., S. Batoro g. ties Rudens g., Laisvės pr. ties Viršuliškių g., Oslo g. ties Laisvės pr., Minsko pl. ties Gurių gatve.

Dalis naujų greičio matuoklių geba matuoti ne tik automobilių greitį, bet ir fiksuoti važiavimą per draudžiamą – raudoną – šviesoforo signalą bei viešajam transportui skirtą eismo juostą, kai neturima tam teisės.

Jie papildys jau šiuo metu veikiančius 23 greičio matavimo įrenginius, iš kurių 12 be leistino greičio pažeidimų, fiksuoja ir raudono šviesoforo signalo, o du – ir A juostos pažeidimus.

Vilniuje vienas greičio matuoklis per metus vidutiniškai užfiksuoja apie 2,8 tūkst. pažeidimų.

Daugiausiai jų užfiksavo esantys Konstitucijos pr. (6,85 tūkst. užfiksuotų pažeidimų per 2022 metus), Vilniaus Vakariniame aplinkkelyje ties Tarande (4 tūkst. pažeidimų) ir Žirmūnų g. (3,3 tūkst. pažeidimų).

Priemonės vyko visuose Klaipėdos apskrities miestuose ir rajonuose, išskyrus Palangą – dronas čia negalėjo skristi dėl netinkamų oro sąlygų.

Pareigūnai lankėsi prie švietimo įstaigų, parkuose, paplūdimiuose, prie tvenkinių ar kitų vandens telkinių – vietose, kur jaunimas mėgsta susiburti. Ir ne tik miestuose ar rajonų centruose, bet ir atokesniuose miesteliuose.

Pareigūnai kalbėjosi su sutiktais jaunuoliais, aiškino alkoholio ir tabako galinių keliamą žalą ir gresiančią atsakomybę už jų vartojimą ar turėjimą.

Pažeidimų per priemonę nebuvo užfiksuota.

Šalies vadovo nuomone, Seimo priimto įstatymo nuostatos, panaikinančios VTEK kompetenciją tirti asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl savivaldybių tarybų narių ir savivaldybių merų, prieštarauja Politikų elgesio kodekso nustatytiems politikų elgesio kontrolės tikslams, efektyvumui ir demokratinio valdymo plėtros principui.

G. Nausėda atkreipia dėmesį, kad priimtos įstatymo nuostatos, suponuojančios galimybę, kad savivaldybių tarybų narių elgesį galėtų tirti tik iš tarybos daugumos atstovų sudaryta savivaldybės Etikos komisija, kelia pavojų, jog tokiais atvejais objektyvus politiko elgesio tyrimas būtų iš viso neįmanomas, teigiama Prezidentūros pranešime.

Pasak Prezidentūros, tokie principai kaip pagarba žmogui ir valstybei, teisingumas, sąžiningumas, skaidrumas ir viešumas, padorumas, kurių privalo laikytis valstybės politikai, užtikrina konstitucinį valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms principą, demokratiją ir didina visuomenės pasitikėjimą.

Tam pačiam tikslui, pasak pranešimo, nustatomos ir priemonės, užtikrinančios valstybės politikų elgesio kontrolę ir atsakomybę už pažeidimus.

Tik tuo atveju, kai politikai negali paveikti jų atžvilgiu atliekamų tyrimų, galima tikėtis demokratinio valdymo ir visuomenės pasitikėjimo valstybės valdžios ir savivaldybių institucijomis.

Prezidentūros teigimu, efektyvus, objektyvus ir apsaugotas nuo politinės įtakos kontrolės mechanizmas yra būtinas tam, kad minėtų reikalavimų politikai laikytųsi.

„Tik tuo atveju, kai politikai negali paveikti jų atžvilgiu atliekamų tyrimų, galima tikėtis demokratinio valdymo ir visuomenės pasitikėjimo valstybės valdžios ir savivaldybių institucijomis“, – teigia Prezidentūra.

Šalies vadovo teigimu, politikų atsakomybė už savo veiklą ir atskaitomybė visuomenei buvo, yra ir visada liks konstitucinis valstybės standartas.

Jis siūlo, kad nepriklausomos, viešai posėdžiaujančios VTEK kompetencijai liktų ir asmenų pranešimų, skundų ir prašymų dėl savivaldybių tarybų narių ir savivaldybių merų, jiems einant šias pareigas, veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms tyrimas.

Birželį Seimo priimtos VTEK įstatymo pataisos numato, kad ši komisija tiria asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl deklaruojančių asmenų veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms, išskyrus Seimo narių, savivaldybių tarybų narių ir merų. Iki tol išimtis taikyta tik parlamentarams.

Priimant pakeitimą Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas liberalas Ričardas Juška teigė, kad tvarka keičiama pačios VTEK prašymu, galiojusią situaciją, kai galimus interesų konfliktus savivaldoje tiria ir vietos komisijos, ir VTEK, jis pavadino „mišraine“.

„Dabar yra savivaldybių etikos komisijos, yra VTEK ir teismas. Tapo madinga, kad savivaldybių tarybų nariai skundžia vieni kitus tiesiogiai VTEK, apeidami savivaldybių etikos komisijas, apkraudami VTEK, dažnu atveju VTEK grąžina tirti savivaldybių etikos komisijoms, ir tik po to vėl grįžta, jei nepatenkinti sprendimu, į VTEK. Komiteto nuomone, reikia pasitikėti savivaldybių įkurtomis etikos komisijomis ir žiūrėti sistemiškumo, eilės tvarka – pirmiausia savivaldybių etikos komisijos, tada VTEK ir po to teismas, kad iki šiol tos mišrainės buvusios nebebūtų“, – birželį kalbėjo R. Juška.

Pataisos oponentai teigė, kad savivaldybių etikos komisijos neretai būna politizuotos ir valdomos daugumos, todėl tyrimai gali būti vilkinami arba priimami šališki sprendimai.