Tačiau komisija nusprendė jo nelaikyti šiurkščiu ir apsiriboti atsakingų asmenų įspėjimu, nes neatitikimą pastebėjo pats G. Nausėdos štabas, be to, sumokėtus per 700 eurų įtraukus į kampanijos išlaidas limitas neviršytas.

VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vadovė Lina Petronienė pristatydama išvadą sakė, jog G. Nausėdos štabe už reklamos sklaidą feisbuke atsakinga buvusi S. Armoškaitė registruodama rinkimų paskyrą ją susiejo su asmenine ir iš pradžių mokamos politinės reklamos skleidimo išlaidas, 721 eurą, apmokėjo ne iš specialios rinkimų, o iš savo asmeninės banko sąskaitos.

„Jie patys pamatė klaidą, kai gavo pirmąsias sąskaitas, pasitaisė, visos kitos reklamos yra tvarkingai deklaruotos. Jie tą klaidą pamatė, bet jų klaida, kad klaidą ištaisę į ataskaitą neįtraukė. Tai yra sausio mėnuo, jie ataskaitų dar nepildė tuo metu, išlaidų nedeklaravo, matyt, taip ir liko, užsimiršo“, – sakė L. Petronienė.

Jie tą klaidą pamatė, bet jų klaida, kad klaidą ištaisę į ataskaitą neįtraukė.

VRK sprendimu S. Armoškaitės apmokėtos reklamos feisbuke išlaidos buvo pripažintos prezidento rinkimų kampanijos išlaidomis. Ši suma taip pat pripažinta nepinigine S. Armoškaitės auka G. Nausėdai.

Komisija taip pat pripažino, kad apmokėjus G. Nausėdos politinę reklamą socialiniame tinkle „Facebook“ ne iš politinės kampanijos sąskaitos ir neapskaičius nepiniginės aukos, buvo pažeistas Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas.

VRK atsakingus asmenis įspėjo, kad pasikartojus aukų ir išlaidų politinei kampanijai apskaitos tvarkos pažeidimams būtų taikoma administracinė atsakomybė.

VRK narys konservatorius Vilius Semeška siūlė komisijai vertinti, ar toks pažeidimas nėra aukojimas per trečiuosius asmenis ir neturėtų būti traktuojamas kaip šiurkštus rinkimų kampanijos finansavimo pažeidimas.

„Ar jūs vertinot, kad tai sąmoningas veiksmas, reklamos pirkimas ne sau, o kandidatui? Aš manau, kad tai trečiojo asmens finansavimas, tai nėra tokia maža suma, 700 eurų nėra 30 eurų, ir tą sumą aukoja trečias asmuo. Nesakau, kad reikėtų bausti, bet manyčiau, kad reikėtų grąžinti skyriui, tegu įvertina S. Armoškaitės veiklą, ar tai nėra šiurkštus pažeidimas“, – kalbėjo V. Semeška.

L. Petronienė sakė mananti, jog kampanijos pradžioje iš asmeninės sąskaitos apmokėtos politinės reklamos išlaidos galėjusi būti klaida.

„Štabas ne po mūsų signalo pamatė, o patys, kad yra klaida, ta klaida galėjo įvykti. Išlaidos 700 eurų, aš tikiu, kad šitoj vietoj galėjo įvykti klaida. Ji kaip fizinis asmuo tikrai gali aukoti, aš manau, kad tai labiau apskaitos pažeidimas, o ne finansavimas per trečiuosius asmenis ar bandymas nuslėpti išlaidas“, – teigė L. Petronienė.

Po šio VRK sprendimo bus aiškinamasi, ar S. Armoškaitė iš viso būtų galėjusi legaliai suteikti tokio dydžio auką.

G. Nausėdos politinė kampanija atsiėjo beveik 330 tūkst. eurų, per 290 tūkst. eurų rinkimams turėjęs prezidentas dar yra skolingas už kampanijos išlaidas.

Šalies vadovas žada grąžinti skolą iki metų pabaigos.

Didžiausias prezidento rinkimų politinės kampanijos išlaidų dydis galėjo siekti 1,1 mln. eurų.

S. Armoškaitė šiuo metu dirba G. Nausėdos patarėja prezidento kabinete.

„Vertinu neigiamai, nes tuos pinigus buvome suplanavę švietimo darbuotojų atlyginimams ir švietimo įstaigų renovacijai, tačiau mus pasivijo padarytos klaidos. Iš tikrųjų liūdna, kad paveldi ne džiaugsmus, o skolas“, – penktadienį BNS sakė miesto meras Nerijus Cesiulis.

„Tuometiniai vadovai priėmė sprendimus, kurių išdavą turime dabar“, – pridūrė jis.

Kaip skelbiama savivaldybės pranešime, lėšas teks grąžinti dėl Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų.

Savivaldybė 2009 metais sudarė jungtinės veiklos sutartį dėl rekonstrukcijos su bendrovėmis „Struktūra“ ir „Arauša“. Per trejus metus numatyta atlikti darbų už 27,2 mln. eurų.

2012 metais patikrinimą atlikusi Viešųjų pirkimų tarnyba nustatė, kad savivaldybė, leidusi bendrovei „Struktūra“ subrangove pasirinkti bendrovę „Kortas“, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatyme numatytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.

Anot savivaldybės pranešimo, sutartyje „Kortas" nebuvo nurodytas kaip subrangovas, o naujų subrangovų pasitelkimas sutarties vykdymo metu prilyginamas sutarties sąlygų keitimui, dėl kurių savivaldybė privalėjo kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą.

2016 metais Lietuvos verslo paramos agentūraׅ atliko pažeidimo tyrimą ir konstatavo, kad savivaldybė turėtų grąžinti beveik 500 tūkst. eurų į tuometinės Ūkio ministerijos sąskaitą.

Dėl to savivaldybė nuo 2017 metų pradžios bylinėjosi teismuose, tačiau šių metų spalio 3  dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė galutinį ir neskundžiamą sprendimą.

SADM teigimu, atlikusi veiklos ir finansų valdymo vidaus auditą jai pavaldžioje viešojoje įstaigoje aptiko rimtų pažeidimų: laikinasis vadovas vienašališkai nustatė sau darbo užmokestį, pasiskyrė premiją, taip pat aptikta netinkamo tarnybinių automobilių naudojimo.

Pasak ministerijos kanclerio Karolio Vaitkevičiaus, dėl nustatytų pažeidimų pirmadienį vyks dalininkų susirinkimas, jame bus sprendžiama, ar laikinasis Techninės priežiūros tarnybos direktorius gali toliau eiti pareigas, jo atžvilgiu bus pradėtas tarnybinis patikrinimas.

„Gavę audito ataskaitą sukvietėme valdybą, kuri pateikė savo siūlymus ministrui. Aptarę juos spręsime, ar nušalinti laikinąjį vadovą nuo pareigų, taip pat planuojame atlikti tarnybinį patikrinimą, gali būti, kad laikinam vadovui teks grąžinti sau paskirtą premiją, kyla klausimas dėl jo galimybių dirbti šioje tarnyboje“, – pranešime cituojamas ministerijos kancleris.

N. Mikalauskas laikosi pozicijos, jog nustatydamas sau atlyginimo dalį, skirdamas premiją teisės aktų nepažeidė, nors nešališkumo principo ir nesilaikė. Laikinasis Technikos priežiūros tarnybos vadovas taip pat teigia, jog didelės žalos įstaigai nepadaryta.

Kažkas gal ir buvo pražiūrėta iš man pusės, bet kad būtų kažkokia didelė žala įmonei, nemanau.

„Man buvo pavestos vykdyti direktorius funkcijos nuo 2017 metų antros pusės, su šimtaprocentine atsakomybe, tai atsižvelgiant į tai man ir buvo paskirta premija, t. y. aš pats ją sau pasiskyriau. Iš teisinės pusės kaip ir viskas tvarkoj, o kad pažeidžiau nešališkumą, tas buvo nustatyta“, – BNS sakė N. Mikalauskas.

„Kažkas gal ir buvo pražiūrėta iš man pusės, bet kad būtų kažkokia didelė žala įmonei, nemanau“, – audito išvadas komentavo laikinasis vadovas.

Vidaus audito metu nustatyta, kad laikinai vadovo pareigas einantis tarnybos direktoriaus pavaduotojas N. Mikalauskas 2019 metais pats sau nustatė pastoviosios ir kintamosios atlyginimo dalies dydžius. Kintamoji darbo užmokesčio dalis turi priklausyti nuo veiklos rezultatų ir dirbančiojo asmeninio indėlio.

Pasak SADM, nors laikinasis vadovas atsižvelgė į ankstesniais laikotarpiais nustatytus dydžius, tačiau nei teoriškai, nei praktiškai jis negalėjo nešališkai įvertinti savo veiklos rezultatų bei asmeninio indėlio. Laikinai tarnybai vadovaujančio direktoriaus pavaduotojo darbo užmokestį turi Techninės priežiūros tarnybos valdyba arba dalininkas, tai yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Be to, laikinasis tarnybos vadovas pats sau mokėjo neterminuotą priemoką už papildomas funkcijas. Neterminuota priemoka direktoriaus pavaduotojui buvo paskirta ir mokama dar nuo 2017 metų, nors pavestas papildomas funkcijas jis atlieka nuo 2012 metų. O nuo šių metų pradžios neterminuota priemoka buvo indeksuota, tai yra padidinta.

„Vidaus auditorių vertinimu, direktoriaus pavaduotojui mokama priemoka yra susijusi su tiesioginėmis jo funkcijomis, todėl tikrai abejotina, ar tokia priemoka iš viso turėjo būti skirta“, – sako kancleris K. Vaitkevičius.

Kitiems Techninės priežiūros tarnybos darbuotojams priemokos mokamos terminuotą laiką, o jų bendras vidutinis mėnesio darbo užmokestis yra 50 proc. mažesnis už direktoriaus pavaduotojo bei vyriausiojo buhalterio vidutinį mėnesio darbo užmokestį.

Anot pranešimo, direktoriaus pavaduotojas, laikinai eidamas vadovo pareigas, už 2018 metų veiklos rezultatus taip pat skyrė sau 2000 eurų vienkartinę premiją, nors šio sprendimo nesuderino nei su dalininku, nei su valdyba, o veiklos plane nurodyti rodikliai pasiekti tik iš dalies.

Audito metu nustatyta ir kitų pažeidimų, susijusių su darbo užmokesčio mokėjimu: pavyzdžiui, priemokos kai kuriems darbuotojams buvo mokamos už galimai tiesioginių jų funkcijų vykdymą, kai kuriais atvejais darbuotojams skirtos vienkartinės premijos, nors veiklos plane įtvirtinti rodikliai pasiekti tik iš dalies.

Anot pranešimo, SADM patikrinimo metu taip pat nustatyta, jog vieno tarnybinio automobilio faktiniai ir nurodyti odometro rodmenys rodo skirtingą nuvažiuotų kilometrų skaičių – 7 tūkst. kilometrų daugiau. Ministerijos teigimu, tai gali reikšti, kad automobilis naudojamas ne darbo tikslais, bet joks paaiškinimas nebuvo pateiktas.

Vienam darbuotojui laikinasis tarnybos direktorius yra paskyręs du tarnybinius automobilius, tačiau išsiaiškinta, kad šie automobiliai tuo pačiu metu vyko į skirtingus objektus.

Auditoriai pasiūlė apskritai peržiūrėti Techninės priežiūros tarnybos automobilių skaičių. Iš viso tarnyba naudoja 42 tarnybinius lengvuosius automobilius.

Technikos priežiūros tarnyba yra atsakinga už potencialiai pavojingų įrenginių, pavyzdžiui liftų, eskalatorių, lynų kelių, techninės būklės tikrinimą, statybos produktų eksploatacinių savybių vertinimą, suvirinimo procesų sertifikavimą, metalinių konstrukcijų ir suvirintų sujungimų bandymus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra šios viešosios įstaigos dalininkė, todėl šių metų rugsėjo mėnesį atliko veiklos ir finansų valdymo vidaus auditą.

„Ženkliai padidėjusios baudos privers susimąstyti ir stabdys nesąžiningus verslininkus, kurie pelnosi apgaudinėdami vartotojus, ir geriau ginti vartotojų teises, – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. – Užfiksavus pakartotinus įmonės pažeidimus, finansinės sankcijos jai atneštų nemenkų nuostolių".

Pagal naują įstatymą už nesąžiningą komercinę veiklą Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) gali skiri baudą iki 3 proc. įmonės metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne didesnę negu 100 tūkst. eurų. Jei toks pažeidimas būtų padarytas pakartotinai per vienus metus, tuomet grėstų bauda iki 6 proc. įmonės metinių pajamų, bet ne didesnė negu 200 tūkst. eurų. Anksčiau maksimali bauda už šį pažeidimą siekė 8 688 eurus.

Vyriausybės patvirtintoje baudų apskaičiavimo tvarkoje numatyta, kad skiriamų baudų dydis priklausys nuo padaryto pažeidimo pobūdžio, trukmės, masto, sunkiančių ar lengvinančių aplinkybių. Pavyzdžiui, ar įmonė bendradarbiavo su tyrimą atlikusia institucija, ar slėpė reikalingą informaciją, pašalino padarytą žalą ar toliau tęsė pažeidimą. 

VVTAT taip pat galės skirti tik įspėjimą, jeigu vartotojų interesams nebus padaryta esminės žalos, kai, pavyzdžiui, pažeidimas nelabai pavojingas, ilgai netruko, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Praėjusiais metais VVTAT skyrė 23 baudas už nesąžiningą komercinę veiklą.

Dažniausiai jos skiriamos už klaidinamą komercinę veiklą ar agresyvią komercinę reklamą. Pavyzdžiui, baudos buvo skirtos įmonei, prekiavusiai patalyne, neva, turinčia gydomųjų savybių, kelionių agentūrai, įtikinėjusiai klientus pirkti kelionę, nes tokia siūloma kaina galios labai trumpai ir panašiai.

Interesai aukščiau nei įstatymai?

Pamokyti apsileidėlius tvarkos pabandęs klaipėdietis liko nieko nepešęs.

Pernelyg mažos baudos už neteisėtą atsikratymą stambiagabaritėmis atliekomis pažeidėjų negąsdina.

Apsukrus vyras tikino nespėjantis fotografuoti  pačiame miesto centre, Ligoninės g. 7-ojo daugiabučio namo kieme, paliekamų kartoninių pakuočių krūvų.

Pagal egzistuojančias taisykles stambiosios atliekos turėtų būti nuvežamos į atliekų priėmimo aikšteles, kurių Klaipėdoje yra trys.

Tai padaryti gyventojai gali nemokamai.

Vis dėlto kai kuriems žmonėms jų interesai yra aukščiau už įstatymus.

Dėžes skraidina vėjas

Nors Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai atliekų turėtojams paskyrė administracines nuobaudos, situacija negerėja.

"Ligoninės g. 7 kieme susikaupusi didžiulė kartoninių dėžių kalva, ir ji vis didėja, kartonines dėžes skraidina vėjas. Tokie skandalai keliami dėl smarvės mieste, o čia – vienos krūvos dėžių neįmanoma sutvarkyti. Juolab kad patys konteineriai – tušti ir reguliariai išvežami, bet tas kalnas dėžių kyla kasdien", – širdo klaipėdietis.

Ligoninės g. 7 kieme susikaupusi didžiulė kartoninių dėžių kalva, ir ji vis didėja, kartonines dėžes skraidina vėjas.

Žmogus įtaria, kad kiemą šiukšlina netoliese veikiančių įmonių atstovai – sporto prekių parduotuvės savininkai, kavos skrudinimo namų darbuotojai.

Kaip informavo Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vyriausioji specialistė Agnė Varpučinskaitė, neseniai dviem atliekų turėtojams (tarp jų – privati įmonė) skirtos nuobaudos pagal komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimą.

Vykdys patikrinimus

Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Saulius Valiulis patikino, kad ši vieta nuolat kontroliuojama, adresas įtrauktas į vadinamąjį karštų taškų sąrašą.

Vedėjas priminė, kad nuo 2014-ųjų pradžios Klaipėdoje didžiųjų atliekų (nebereikalingų baldų, langų rėmų, durų, popieriaus ir kartono pakuočių ir kt.) negalima palikti prie komunalinių atliekų konteinerių.

Nors žmonėms tai nuolat kartojama, atsainų požiūrį pakeisti sunku.

Pirmą kartą prasižengusiam asmeniui kontrolieriai, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 367 straipsnį, gali taikyti tik 15 eurų baudą (pusę minimalios).

Straipsnyje numatyta, kad savivaldybių tarybų patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 140 eurų.

Šis administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 140 iki 600 eurų.

Ragina pranešti

Kontrolieriai primena, kad stambiąsias atliekas gyventojai turi pristatyti į atliekų priėmimo aikšteles, kurių Klaipėdoje yra trys: Plieno g. 13, Tilžės g. 66A, Šiaurės pr. 30.

Uostamiestyje didžiosios atliekos pagal iš anksto viešai paskelbtą grafiką du kartus per metus surenkamos pastatant specialų laikiną didelės talpos konteinerį.

Šių atliekų išvežimo grafikai yra skelbiami.

Didžiųjų atliekų išgabenimą už papildomą mokestį galima ir užsakyti.

Stambiagabarites atliekas krauti į buitinių atliekų konteinerius, kaupti namo teritorijoje ar bendrojo naudojimo patalpose (koridoriuose, rūsiuose) draudžiama.

Specialistai ragina gyventojus nebūti abejingus ir pranešti apie pažeidėjus e. paštu viesojitvarka@klaipeda.lt.

Per vykdytą reidą pareigūnai ūkiniame pastate rado 25 statomuosius tinklus ir keturis savadarbius ne mėgėjų žvejybos įrankius.

Nustatyta, kad bendras paimtų tinklų ilgis siekia daugiau nei kilometrą.

Už pažeidimą asmeniui gresia bauda nuo 60 iki 200 eurų kartu su įrankių konfiskavimu.

Per šį reidą taip pat nustatyti dar trys pažeidimai.

Anot departamento, du asmenys žvejojo neturėdami nustatytos formos žvejo mėgėjo bilieto, o vienas pažeidėjas buvo sugavęs per mažą karpį. Šie pažeidėjai sulaikyti prie Kauno marių.

Asmenims gresia įspėjimai arba baudos nuo 10 iki 60 eurų.

Iš 40 pažeidimų – septyni šiurkštus. Taip pat nustatyti du verslinės žvejybos pažeidimai ir per 50 saugomų teritorijų reikalavimų pažeidimų.

Daugiausiai jų fiksuota Klaipėdos regione. Taip pat pažeidimų nustatyta Kauno, Marijampolės, Alytaus ir Vilniaus regionuose.

Rugpjūtį aplinkos apsaugos pareigūnai organizavo 108 reidus ir patikrino 1232 asmenis bei 35 verslinės žvejybos įmones. Taip prasidėjo pirmasis kasmet organizuojamos akcijos „Lašiša 2019“ etapas „Migracija“.

Pasak Gamtos išteklių apsaugos skyriaus viršininko Kęstučio Motiekaičio, Klaipėdos regionas išsiskiria pažeidimų kiekiu dėl žvejų mėgėjų pamėgto Nemuno deltos regioninio parko.

„Asmenys bausti ar įspėti už važinėjimą per žolinę dangą, mašinos statymą prie vandens telkinių stovyklaviečių ir laužaviečių kūrimą, kitus pažeidimus. Fiksuoti ir mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimai, pavyzdžiui, žvejyba be leidimų“, – pranešime cituojamas K. Motiekaitis.

Visiems pažeidėjams už neleistinu metu sugautą lašišą gresia baudos nuo 120 iki 300 eurų bei pažeidimo įrankių konfiskavimas.

Šiuo metu iš pažeidėjų jau konfiskuota 15 žvejybos įrankių. Taip pat už kiekvieną sugautą lašišą skaičiuojama 580 eurų žala žuvų ištekliams.

Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad migruojančių neršti ir neršiančių lašišų bei šlakių apsaugai skirta akcija prasidėjo anksčiau nei įprastai, atsižvelgiant į tai, jog pernai liepos pabaigoje jau fiksuota prasidėjusi šių žuvų migracija.

Taip pat nuo šių metų „Lašiša 2019“ vykdoma dviem etapais. Pirmasis etapas „Migracija“ vyksta nuo rugpjūčio 3 iki rugsėjo 31 dienos, o antrasis etapas „Nerštas“ prasidės nuo spalio 1 ir tęsis iki gruodžio 1 dienos.

Per šią akciją aplinkosaugininkai bendradarbiauja su policijos, Valstybės sienos apsaugos ir kitais pareigūnais.

„Praktiškai nebuvo sudaromos sąlygos UPC vykdomuose viešuosiuose pirkimuose dalyvauti kitiems potencialiems tiekėjams, taip buvo ribojama konkurencija“, – rašoma STT tyrimo išvadoje.

Pirkimus vykdė, kad įsisavintų lėšas

Išvadoje nurodoma, jog centre nebuvo konkrečių asmenų, atsakingų už viešuosius pirkimus, juos inicijuoti galėjo platus ratas darbuotojų. Pasitaikydavo atvejų, kai viešųjų pirkimų komisijos pirmininkės pareigas ėjusi darbuotoja tuo pat metu ėjo pareigas, pagal kurias turėjo derinti šių pirkimų procedūras.

Taip pat nustatyta, kad pernai centrui dvylika skirtingų ministro įsakymų paskirta 585,7 tūkst. eurų lėšų, o centras savo pirkimus planuodavo ne pagal buvusį poreikį, bet pagal gautas lėšas, stengiantis įsisavinti visus skirtus pinigus.

„Darytina išvada, kad UPC viešųjų pirkimų planavimas vykdomas ne pagal realų poreikį, o pagal gautas lėšas, kurias siekiama įsisavinti visa apimtimi. Tai lemia, kad įstaiga atlieka daug neplaninių pirkimų“, – rašoma išvadoje.

Neplaniniai pirkimai 2017 metais sudarė 84 proc. visų įstaigos pirkimų, o 2018 metais – 68 procentus.

Darytina išvada, kad UPC viešųjų pirkimų planavimas vykdomas ne pagal realų poreikį, o pagal gautas lėšas, kurias siekiama įsisavinti visa apimtimi.

„UPC vykdant viešuosius pirkimus praktiškai buvo maksimaliai išleidžiamos visos lėšos, skirtos tiems pirkimams“, – rašo STT.

Taip pat pastebėta, jog centre jei tik įmanoma viešieji pirkimai vykdyti neskelbiamos apklausos būdu. 2017 metais tiekėjų apklausos žodžiu būdu vyko daugiau kaip 93 procentai įstaigos pirkimų, 2018 metais beveik 91 proc. pirkimų įvykdyti neskelbiamų derybų būdu.

„Jei vertintume UPC 2017–2018 metais vykdytus tik mažos vertės viešuosius pirkimus, tai beveik visi jie buvo atlikti neskelbiamos vienintelio pasirinkto tiekėjo apklausos būdu. UPC viešųjų pirkimų registro įrašų analizė leidžia daryti išvadą, kad pirkimų iniciatorius į neplaninio pirkimo paraišką dažniausiai įrašydavo maksimalią pirkimui skirtą sumą (...) arba tokią perkamo dalyko (prekių, darbų ar paslaugų) kainą, kokią ją galimai pasiūlydavo apklausiamas tiekėjas, kuris galimai žinodavo perkančiosios organizacijos maksimaliai galimą pirkimui skirtą pinigų sumą ir pasiūlydavo jai artimą kainą“, – teigiama išvadoje.

UPC neskelbiamų pirkimų suma 2016–2018 metų laikotarpiu siekė 1,3 mln. eurų – 44 proc. visų šio laikotarpio viešųjų pirkimų sumos.

„Kyla abejonės, ar šios institucijos vykdomų viešųjų pirkimų metu yra vadovaujamasi objektyvumu pasirenkant ir kviečiant konkrečius tiekėjus ir ar paslaugos bei prekės yra įsigyjamos geriausiomis kainomis (atkreiptinas dėmesys, kad didžiąją šių tiekėjų dalį sudaro privatūs fiziniai asmenys, su kuriais yra sudaromos mažos vertės sutartys)“, – teigiama išvadoje.

Už 3 tūkst. eurų sukurtą filmą pirko už 10,9 tūkst. eurų

STT išvadoje pateikiamas atvejis, kai 2016 metais įstaiga už 15 tūkst. eurų atliko neplaninį informacinės kampanijos, susijusios su elgesio ir emocijų bei autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų integracijos priemonėmis, organizavimo paslaugų pirkimą. Jame apklaustas vienintelis tiekėjas – mažoji bendrija „Sumanūs projektai“, įregistruota pora mėnesių anksčiau nei vykdytas pirkimas.

Tiekėjas paslaugas pasiūlė teikti už vos dviem šimtais eurų mažesnę sumą, nei maksimali numatyta: 14,8 tūkst. eurų. Iš jų 10,9 tūkst. eurų turėjo būti skirta filmui sukurti.

Pasak išvados, UPC darbuotojai į prašymus pateikti aprašyto pirkimo sutarties įvykdymo įrodymus atsakė, kad jie šių dokumentų neturi, ar jie iš viso buvo surašyti, neprisimena, tačiau akcentavo, kad tokių dokumentų ilgiau saugoti neprivalo, todėl negali pateikti. Tuo tarpu STT pažymi, kad pagal galiojusius teisės aktus, jie turėjo būti saugomi ketverius metus, taigi, iki 2020 metų.

Aiškinantis šio pirkimo aplinkybes taip pat buvo nustatyta, kad filmą „Kitokie vaikai“ (šio pirkimo dalis) kūrė bendrovės „Idea Mecca“ vadovė Ugnė Siparienė. Kas konkrečiai pasiūlė sukurti filmą „Kitokie vaikai“, pasak tyrimo autorių, ji neprisiminė, bet teigė dėl jo kūrimo bendravusi su kažkuo iš UPC atsakingų darbuotojų – greičiausiai direktoriaus pavaduotoju.

STT duomenimis, 2016 metų gruodžio 28 dieną UPC vieno padalinio vedėja el. laiške nurodė filmo kūrėjai, kad „reikia išrašyti ir nusiųsti sąskaitą faktūrą už filmo apie autizmo spektro turinčių vaikų ugdymą sukūrimą, suma – 3 000 Eur.“ Toliau šiame el. laiške nurodyti mažosios bendrijos „Sumanūs projektai“ rekvizitai.

Tuo tarpu viena diena anksčiau UPC gavo bendrovės „Sumanūs projektai“ sąskaitą faktūrą dėl 14,8 tūkst. eurų sumos.

Apibendrinus šiuos ir kitus duomenis STT daro išvadą, kad tikroji 10,9 tūkst. eurų įkainoto filmo vertė – 3 tūkst. eurų. Vykdant šį viešąjį pirkimą buvo apklaustas vienintelis ką tik įregistruotas, jokios veiklos nevykdęs, niekur nesireklamavęs ir nesiskelbęs tiekėjas, kuriame dirbo vienas asmuo – vadovas Vidas Pošiūnas, nenustatyta jokių duomenų apie jo sąsajas nei su švietimu, nei su elgesio sutrikimų turinčių vaikų ugdymu.

UPC šių metų birželį už šiurkščius pažeidimus vykdant viešąjį pirkimą R. Totoraitį atleido.

Nustatyta, kad pirkime numatytus viešinimo renginius organizavo UPC darbuotojai, rašę skelbimus dėl registracijos, kvietimus dalyvauti ir pan. Be to, STT teigia nenustatę, ar visi viešinimo renginiai vyko.

Tuometinis UPC direktoriaus pavaduotojas Ričardas Totoraitis ir „Sumanūs projektai“ vadovas V. Pošiūnas kelerius metus buvo artimais kaimynais: jų gyvenamieji namai stovi greta viename naujų gyvenamųjų namų kvartalų Vilniaus pakraštyje.

Nors per viešinimo renginius turėjo būti rodomas filmas, nustatyta, kad jis galėjo būti sukurtas maždaug 2017 metų kovą-vasarį. UPC neturi duomenų apie šio filmo perdavimo laiką, jokių tai fiksuojančių dokumentų nėra. Tuo tarpu viešinimo renginiai vyko 2016 metų spalį ir lapkritį, kai filmas dar nė nebuvo sukurtas.

„Viešinimo paslauga, už kurią UPC sumokėjo jos teikėjui kaip už kokybiškai atliktą, galimai buvo vykdyta be pažindinamojo filmo, nes jis dar buvo nesukurtas“, – nurodoma išvadoje.

STT skelbia nustačiusi, jog tuometinis UPC direktoriaus pavaduotojas Ričardas Totoraitis ir „Sumanūs projektai“ vadovas V. Pošiūnas kelerius metus buvo artimais kaimynais: jų gyvenamieji namai stovi greta viename naujų gyvenamųjų namų kvartalų Vilniaus pakraštyje.

STT turimais „Sodros“ duomenimis, V. Pošiūnas įmonėje „Sumanūs projektai“ dirbo iki 2017 metų vasario ir buvo vienintelis darbuotojas, o nuo tada įmonėje dirba tik jo motina.

Iš buvusių darbuotojų pirko paslaugas, kurias teikia patys

Nustatyta, kad centras įsigydavo paslaugas darbams, kuriuos turi atlikti patys darbuotojai.

Pavyzdžiui, Mokyklų veiklos tobulinimo skyriaus darbuotojams numatyta funkcija konsultuoti mokyklas dėl veiklos tobulinimo po mokyklos išorinio vertinimo, tačiau nustatyta, kad 2017 metais centras 22 kartus vykdė viešuosius pirkimus mokyklos konsultavimo paslaugoms, remiantis mokyklos išorinio vertinimo ir kitais duomenimis.

Iš 18 konsultantų buvo nupirkta 19 paslaugų už 23 tūkst. eurų, vienam konsultantui mokant nuo 528 iki 2 tūkst. eurų.

Iš tų 18 konsultantų 16 yra buvę UPC minėto skyriaus darbuotojai.

2018 m. UPC 35 kartus pirko tokias konsultacijas už 43,3 tūkst. eurų ir pusė iš 33 konsultantų sudarė buvę ar esami UPC Mokyklų veiklos tobulinimo skyriaus darbuotojai.

„Tokia situacija, kai UPC neskelbiamos apklausos būdu perka paslaugas iš fizinių asmenų, kurių dauguma anksčiau dirbo ar tebedirba UPC, ir tos perkamos paslaugos priskiriamos prie UPC darbuotojų pareiginių funkcijų, vertintina kaip korupcijos rizikos veiksnys. Taip pat kyla abejonių dėl tokių konsultacijų realaus poreikio ir efektyvumo“, – pastebi STT.

Atliekant analizę taip pat nustatyta, kad UPC nuotolinis darbas buvo naudojamas kaip tam tikra motyvavimo forma: dauguma iš 28 nuotoliniu būdu dirbančių centro darbuotojų dirba visu etatu UPC įvairiuose skyriuose ir taip pat puse arba ketvirčiu etato įvairiuose projektuose, kuriuos vykdo UPC. Minėti darbuotojai projektinį darbą UPC direktoriaus įsakymų pagrindu turėtų atlikti namie nuotoliniu būdu, tačiau nėra numatyta jokia tvarka, kaip turėtų būti atskiriamos jų pareigos.

„Pabendravus su UPC darbuotojais gauta informacija, kad papildomas nuotolinis darbas yra tam tikra reikalingų darbuotojų motyvavimo forma. Buvo skundžiamasi nepakankamais darbo užmokesčiais, netobula mokėjimo sistema (pvz., teisininkas tokiose įstaigose daugiau uždirbti negali, nes nėra „metodininkas“ švietimo sistemos prasme). Bijomasi, kad kitu atveju šį darbą paliks esami specialistai, o naujų nebus kuo „privilioti“, – rašoma išvadoje.

Taip pat nustatyta atvejų, kai viešųjų pirkimų procedūros buvo baigiamos jau po to, kai buvo pasirašyta sutartis su tiekėju. Tokiu būdu buvo vykdomi gėlių, knygų, kanceliarinių, ūkinių, maisto, automobilių apklijavimo prekių, maitinimo, spausdinimo, kelionių agentūrų, automobilių plovimo, brūkšninio kodo suteikimo knygai, domeno vardo registravimo, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo paslaugų pirkimai.

Ministerija: situacija pasikeis įstaigą reorganizavus

STT pateikė UPC ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pasiūlymų, kaip mažinti korupcinę riziką.

Įstaigos turės informuoti STT, kaip planuojama įgyvendinti pateiktas rekomendacijas, siekiant panaikinti ar sumažinti nustatytus korupcijos rizikos veiksnius.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija po šiemet atliktų kelių auditų paskelbė inicijuojanti pavaldžių įstaigų pertvarką. Vyriausybė balandį pritarė planams mažinti ŠMSM pavaldžių institucijų skaičių nuo 17 iki dešimties.

Ugdymo plėtotės centras, Švietimo aprūpinimo centras, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras, Nacionalinis egzaminų centras, Švietimo informacinių technologijų centras ir Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra nuo rugsėjo 1 dienos bus sujungtos į naują instituciją – Nacionalinę švietimo agentūrą.

Tiek UPC, tiek ministerija BNS teigė, jog reorganizavimas padės spręsti ir nustatytas problemas.

„UPC yra prijungiamas prie kuriamos Nacionalinės švietimo agentūros, ir bus vadovaujamasi jau naujos įstaigos viešųjų pirkimų tvarka, kurioje bus atsižvelgta į STT ir kitų kontroliuojančių organizacijų pastabas, pasiūlymus“, – teigia laikinasis UPC vadovas Vaino Brazdeikis.

Pasak jo, šiuo metu praktikos, kai pirkimai vykdomi apklausiant vienintelį tiekėją, yra atsisakyta.

„Kodėl ir kaip buvo vykdomi konkretūs pirkimai, galėtų atsakyti buvę UPC vadovai“, – sakė nuo rugpjūčio įstaigai laikinai vadovaujantis V. Brazdeikis.

Ministerija teigia, jog Nacionalinėje švietimo agentūroje bus įsteigtas projektų ir viešųjų pirkimų skyrius, padėsiantis užtikrinti pirkimų skaidrumą.

„Jame švietimo poreikiams skirtais viešaisiais pirkimais rūpinsis aukštesnės kvalifikacijos specialistai ir ekspertai, kurie privalės užtikrinti pirkimų efektyvumą ir skaidrumą“, – teigia ministerija.

UPC pernai dėmesio sulaukė dėl 1,3 mln. eurų vertės ugdymo programų atnaujinimo pirkimų.

Dėl to tuometinė švietimo ministrė Jurgita Petrauskienė atleido Giedrių Vaidelį iš UPC vadovo pareigų ir laikinai vadovauti centrui buvo pavedusi jo pavaduotojui R.  Totoraičiui.

Tačiau pastarasis jau kitą dieną buvo nušalintas nuo UPC direktoriaus pareigų BNS paskelbus kai kurių ekspertų liudijimus apie galimai neskaidriai atliekamus kitus centro pirkimus.

Anot kritikų, kai kuriuos R. Totoraičio organizuotus pirkimus UPC tarnautojai imituodavo – patys surasdavo ekspertus, o šiuos vėliau „pakišdavo“ po bendrovėmis, kurios ir laimėdavo konkursus, kai kurie tokių pirkimų laimėtojai neturėjo nė vieno darbuotojo, o kai kurie – jokių sąsajų su švietimo sritimi.

UPC šių metų birželį už šiurkščius pažeidimus vykdant viešąjį pirkimą R. Totoraitį atleido.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVTK) duomenimis, šiemet slapti pirkėjai dėl galimo farmacijos praktikos taisyklių nesilaikymo tikrino penkias vaistines, užfiksuotas vienas pažeidimas.

„Gyventojai dažniausiai informuoja, kad vaistinėse receptiniai vaistai parduodami be gydytojo recepto“, – BNS teigė VVTK atstovė spaudai Aistė Tautvydienė.

Už pažeidimus farmacininkams gresia baudos nuo 30 iki 290 eurų, nes sulaužomos farmacijos praktikos sąlygos.

Tokie kontroliniai pirkimai vykdomi tik tuo atveju, jei apie galimus nusižengimus taisyklėms praneša gyventojai, yra gautas kitos institucijos skundas ar vaistinė yra tikrinama dėl pakartotinių pažeidimų.

„Kontroliniai pirkimai yra atliekami tik tam turint aiškų pagrindą ir nesant kitos galimybės patikrinti faktus ar įtarimus apie vaistų pardavimą gyventojams“, – sakė A. Tarvydienė.

Kontroliniai pirkimai yra atliekami tik tam turint aiškų pagrindą ir nesant kitos galimybės patikrinti faktus ar įtarimus apie vaistų pardavimą gyventojams.

„Slapto pirkėjo“ vaistinėse sistema įsigaliojo 2018 metų gegužės 1 dieną. Per praėjusius metus slapti pirkėjai vykdė du kontrolinius pirkimus.

Svarbiausias kontrolinių pirkimų tikslas – užtikrinti, kad vaistinėse vaistai būtų parduodami laikantis nustatytų reikalavimų ir sudaryti galimybes rinktis pigesnius vaistus.

Kontrolinius pirkimus gali atlikti vaistinių veiklą kontroliuojantys geros vaistinių praktikos inspektoriai, taip pat kiti VVKT darbuotojai, įgalioti vykdyti priežiūrą.

Į visus septynis pranešimus reagavo apmokyti VVTK specialistai.

2017 metais Seimui priėmus pataisas dėl „slaptų pirkėjų“ vaistinėse, visuomenėje kilo pasipiktinimas, pacientai ėmė skųstis, jog vaistinės ėmė prašyti receptų vaistams, kuriems iki tol tokių reikalavimų netaikė. „Slaptų pirkėjų“ įteisinimas tapo vienu iš interpeliacijos sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai pretekstų.

Atsižvelgusi į kilusį pasipiktinimą, ministerija pusmečiui buvo atidėjusi nuobaudų taikymą vaistų pardavimo tvarką pažeidusioms vaistinėms.

Nors, remiantis Kauno medikų pateikta statistika, elektrinių paspirtukų vairuotojai į eismo įvykius patenka rečiau nei kitų transporto priemonių, vis dėlto liepos mėnesį Kauno miesto apskrities Greitosios medicinos pagalbos stoties (GMPS) dispečerinėje sulaukta skambučių, kurių metu pranešta apie 4 asmenų patirtas traumas nukritus nuo elektrinio paspirtuko.

Susižaloja įvairaus amžiaus žmonės

„Tarp minėtu būdu susižalojusių pacientų buvo 16 metų paauglė, 26-erių mergina, 38-erių moteris bei 42-ejų vyras. Į Kauno GMPS dispečerinę visi jie kreipėsi dėl galvos plaukuotosios dalies sumušimo, trumpalaikio sąmonės netekimo ir galūnių nubrozdinimų bei buvo pristatyti į Kauno klinikų skubios pagalbos traumų centrą“, – portalui kauno.diena.lt pasakojo Kauno apskrities GMPS dispečerinės administratorius-civilinės saugos specialistas Donatas Paliulionis.

Pacientai esą patyrė analogiškas traumas, nes naudodamiesi elektriniais paspirtukais kelionės metu nedėvėjo apsauginių šalmų.

Pašnekovas sakė pastebintis, kad ne visi žmonės, susižeidę keliaujant paspirtuku, kreipiasi pagalbos į medikus, todėl, tikėtina, kad nukentėjusiųjų skaičius yra gerokai didesnis nei nurodoma atliktoje praėjusio mėnesio iškvietimų analizėje.

Nelaimių padaugėja atšilus orams

Susižalojusių elektrinių paspirtukų vairuotojų tendencingai padaugėja šiltuoju metų laiku kaip ir dviratininkų, nes dauguma žmonių automobilius, viešąjį transportą keičia į paspirtuką, tačiau pamiršta savo paties saugumą.

Krentant be šalmo išlieka reali tikimybė patirti rimtų galvos traumų.

„Keliaudamas tiek paspirtuku, tiek kitomis dviratėmis transporto priemonėmis, asmuo privalo rūpintis savo saugumu ir, žinoma, būti aiškiai matomas kitiems eismo dalyviams“, – akcentavo D. Paliulionis.

Paprašytas pasidalyti patarimais, galinčiais padėti išvengti panašaus tipo nutikimų, Kauno GMPS atstovas neslėpė – nors vyresniems nei 18 metų asmenims šalmas yra tik rekomendacija, jį specialistas patartų dėvėti visiems.

„Nereikia pamiršti – elektrinis paspirtukas gali pasiekti 25 km/val. ir didesnį greitį. Krentant be šalmo išlieka reali tikimybė patirti rimtų galvos traumų. Žinoma, šviesą atspindinčių elementų dėvėjimas taip pat turi būti privalomas. Geriau būti nemadingam, bet matomam“, – pridūrė D. Paliulionis.

Rizikuoja ir kitų saugumu

„Pastebime, kad paspirtukininkai nenulipa nuo paspirtuko ir važiuoja per pėsčiųjų perėją, nors turėtų eiti greta transporto priemonės“, – svarbų niuansą paminėjo Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Kelių policijos valdybos viršininkas Vigintas Lukošius.

Policija taip pat neretai pastebi ir kitą itin nesaugų keliavimo būdą, kai ant elektrinio paspirtuko važiuoja ne tik vienas iš suaugusių, bet greta jo stovi vaikas. Tokiu atveju gerokai padidėja rizika patirti nelaimingą atsitikimą.

KET išimtys netaikomos

„Elektriniai paspirtukai prilyginami motoriniam dviračiui, tad jų vairuotojai turi ne tik tokias pačias teises, bet ir pareigas. Jie privalo laikytis Kelių eismo taisyklių (KET) – važiuoti dviračių, dviračių ir pėsčiųjų takais, dviračių juostomis, kur jų nėra – tam skirtu kelkraščiu“, – priminė Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdybos viršininkas.

Kaip nurodoma KET, važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku arba šaligatviu, elektrinio paspirtuko vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, t.y. neturi jiems trukdyti, kelti pavojaus. Taip pat minėtos rūšies transporto priemonių vairuotojai važiuodami važiuojamąja kelio dalimi privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje šviečiant baltos šviesos žibintui, o gale – raudonos šviesos žibintui.

Nepilnamečiams asmenims, išsirengusiems į kelionę elektriniu paspirtuku, teigia pareigūnai, privaloma dėvėti saugos šalmą.

Šiais metais per pirmąjį pusmetį Kauno apskr. policijoje yra registruoti šeši eismo įvykiai, kurių metu buvo sužaloti elektriniu paspirtuku važiavę asmenys.