Tai reiškia, kad net ir pasiekę pensijos amžių mokytojai tebedirba. Patirtis yra vertinamas dalykas, tačiau kažkuriuo metu daugybė mokytojų gali išeiti iš darbo, nes nebegalės tęsti savo darbo dėl amžiaus ar sveikatos problemų.

Valdžia šią problemą tiesiog ignoruoja. Ar tai yra sena problema, ar nauja tendencija, LNK reportaže pasakojo Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas.

– Apie šią situaciją, kad vidutinis amžius yra apie 50 ar 60 metų, jau buvo signalizuojama prieš aštuonis metus. Prie tuometinės valdžios buvo kalbama, kad naujų mokytojų trūkumas arba pedagogų specialybė nėra patraukli, jog kažkas jas rinktųsi.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ta tendencija buvo, dabar ji dar gilėja, bet kad niekas nedaroma, nesutikčiau. Per paskutinius keletą metų, stojimai į pedagogus, kitų deficitinių specialybių, fizikos, matematikos, nemažai yra pasirinkimų, nebloga tendencija. Šiemet, kai buvo stojimas, ministerija pateikė pozityvius ženklus, bet tai tėra fragmentas.

Mums reikia sistemingo jaunų pedagogų rengimo ir reikia atkreipti dėmesį, kad jie baigę pedagogų profesiją, ne visada renkasi dirbti pagal šią specialybę. Kažkada kaip mokslininkas dariau tyrimą, gal prieš 20 metų, didmiesčiuose pedagogo profesiją baigę eina dirbti į kitus sektorius.

– Čia nereikia sudėtingo sprendimo, tiesiog reikia jauniems žmonėms mokėti adekvačius atlyginimus ir jie dirbs švietime. Grįžtant prie vyresnių mokytojų, ar tikrai yra galutinė riba, po kurios mokytojai neturėtų dirbti?

– Asmenybė asmenybei nelygi. Pažįstu mūsų bendruomenėje ne vieną senjorą mokytoją, kurių prašau dirbti toliau. Buvo ne vienas senjoras, kuris išėjo, o aš paprašiau ir grįžo. Tai nėra masiška, bet nemažai senjorų su malonumu grįžta ir dirba. Jie geba dirbti kitokiomis, moderniomis ir šiuolaikiškomis sąlygomis.

– Sakote, kad yra ruošiami mokytojai, įstoja į specialybes, kurių trūksta, bet ateis laikas, kai vyresni mokytojai išeis į pensiją. Atsiras dar didesnis jų trūkumas, nes jauni dar nebus paruošti, o vyresni jau bus išėję.

– Manau, kad to pradžia jau vyksta. Artimiausias penkmetis gali būti labai kritinis. Ministerijos arba savivaldybės savo situaciją matytų statistiškai dar geriau. Tokių grėsmių jau ir mūsų organizacijoje yra. Jeigu vienu metu sugalvotų išeiti visi dirbantys senjorai, turėtume didžiulę problemą. Nerastume tiek trūkstamų mokytojų.

– Ką reikėtų daryti?

– Turbūt reikėtų kalbėti su pačiais jaunais mokytojais, manau finansinis motyvas yra. Manau, kad sąlygų klausimą reikia spręsti organizacijų lygmenyje ir tą gali padaryti, bent jau iš dalies, kiekvienas vadovas, spręsti savivaldybių lygmeniu ir nacionaliniu lygmeniu. Įkurčiau personalizuotą jaunųjų mokytojų skatinimo registrą ir dirbčiau su mentoriais, siekiant motyvuoti jaunus žmones dirbti mokyklose. Jeigu nesiimsime visuose kompleksiniuose lygmenyse priemonių, krizės gali ištikti net ir didmiesčius.

Vienoje Šiaulių įmonėje gaminamos priemonės odontologams, ten produkcija pakuojama vietoje, tad įmonėje dirba per pusšimtis įvairių sričių specialistų. Šiandien bendrovei trūksta trijų darbuotojų – plastiko liejimo įrenginių operatoriaus, kokybės palaikymo specialisto ir chemiko technologo.  

„Daugiausiai susiduriame su sunkumais ieškant žmonių, kuriems reikalingos šiek tiek specifinės kompetencijos. Tai yra kokybės palaikymo vadybininkų, kurie dirba būtent su medicinos priemonėmis ir jų dokumentacija“, – teigė UAB „Medicinos linija“ vadovė Rima Žurauskaitė-Storace. 

Šiauliuose nelengva rasti ir kitų sričių kvalifikuotų darbuotojų.

„Sunkiai randame žmonių, kurie gali dirbti prie plastiko liejimo įrangos, todėl, kad patys gaminame dalį savo pirminių pakuočių: indelius, švirkštus ir panašiai“, – kalbėjo R. Žurauskaitė-Storace.

Įmonė, ieškodama darbuotojų, susiduria su dviguba problema, pavyzdžiui, medicinos kokybės specialistų ir chemikų technologų Šiauliuose beveik nėra, nes jiems nėra čia darbo, o štai su inžinieriais priešingai – jų stinga visur.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Visam šiam reiškiniui yra terminas rinkoje – „galvų medžioklė“. Anksčiau šitą terminą naudodavome kalbėdami apie aukščiausių vadovų grandies perviliojimą, o dabar kalbame apie inžinerinės grandies darbuotojų perviliojimą“, – aiškino Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vytis Lembutis.

Užimtumo tarnybos duomenimis, Šiauliuose trūksta ne tik inžinierių, didelį darbuotojų trūkumą jaučia ir logistikos įmonės.

Net yra tokių atvejų, kai įmonės siūlo 4 darbo dienų savaitę. Tai yra pakankamai reikšmingas pokytis rinkoje.

 

„Darbuotojų poreikis yra tarp variklinių transporto priemonių mechanikų ir taisytojų, metalo apdirbimo staklių operatorių, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų“, – sakė Užimtumo tarnybos Šiaulių departamento direktorius Raimondas Šukys.

Yra kelios darbuotojų sritys, kurių įmonės ieško nuolat.

„Staklių operatoriai, staklių inžinieriai, IT specialistai, programuotojai – tai visa paletė specialybių, kurias mes galėtumėme įdarbinti, jeigu tik turėtume šios specialybės darbuotojų“, – tikino V. Lembutis.

Kad prisiviliotų trūkstamų specialistų, įmonės naudoja įvairius metodus, esą vien gero atlyginimo jau nepakanka ir bendrovės turi teikti papildomas paslaugas ir net keisti darbo krūvį.

„Nelaimingų atsitikimų draudimas, sveikatos draudimas, laisvas darbo grafikas, nuotolinis darbas, net yra tokių įmonių, kurios siūlo 4 darbo dienų savaitę. Tai yra pakankamai reikšmingas pokytis rinkoje“, – teigė Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas.

Užimtumo tarnybai nerimą kelią nekvalifikuotų darbuotojų augimas, nes įmonėms jų nereikia.

„Du trečdaliai darbdavių nurodo, kad jiems reikia būtent kvalifikuotų darbuotojų ir tik kas penktas nurodo, kad reikalingi nekvalifikuoti darbuotojai“, – kalbėjo R. Šukys.

Kad nedarbas sumažėtų, o įmonės įdarbintų kuo daugiau žmonių, Užimtumo tarnyba daug dėmesio skiria darbuotojų perkvalifikavimui. Pernai profesiją pakeitė daugiau nei 2000 asmenų, o tai dvigubai daugiau nei ankstesniais metais. Beveik 400 bedarbių įgijo aukštą kvalifikaciją ir tapo programuotojais, duomenų analitikais ar skaitmeninio dizaino kūrėjais.

Raštą pasirašė virš 700 mokytojų

Raštą inicijavusios Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos (LKLMS) pirmininkas Mindaugas Grigaitis sako, kad penktadienį popiet lituanistai sužinojo, jog dėstantis mokytojas negalės būti savo mokinius kalbinančiu vertintoju per egzaminą. Anot jo, mokykloms buvo perduoti nurodymai performuoti komisijas, kad jose nebūtų dėstančių mokytojų.

„Anksčiau buvo sutarta, kad mokytojas, kuris moko mokinius, galės dalyvauti egzamine kaip vertintojas, kuris kalbina mokinį. O penktadienio popietę buvo paskelbta, neatsiklausus mokytojų, kad reikia perkurti jau sudarytas vertinimo grupes pagal naują sistemą – mokantis vertintojas negali būti toje pačioje patalpoje su mokiniu, kurį jis moko“, – Eltai teigė raštą inicijavusios Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos (LKLMS) pirmininkas Mindaugas Grigaitis.

LKLMS pirmininkas pabrėžė, kad su mokytojais nebuvo sutarta dėl šio tarpinio patikrinimo vertinimo pasikeitimo.

„Labai neracionaliu ir netgi ciniška, likus vos trims mėnesiams iki egzamino, imti ir keisti tvarką. Ir dar tokiu būdu – yra pašalinamas vienintelis šioje situacijoje įmanomas vaiko psichologinio saugumo garantas, tai yra, kad šalia jo per egzaminą bus jo dėstantis mokytojas, kurį jis pažįsta, atpažįsta ir prie kurio bent jau sąlyginai gali jaustis ramesnis“, – argumentavo M. Grigaitis.

Rašte, kurį pasirašė 703 lituanistai, reikalaujama nekeisti sausio 4 dieną patvirtintos vykdymo instrukcijos ir leisti dėstančiam mokytojui dirbti pokalbį palaikančiu vertintoju tarpinio patikrinimo metu. Jame taip pat prašoma iki sausio 24 dienos patvirtinti I tarpinio atsiskaitymo vertinimo normas, su sutinkančiais vertinti mokytojais iki vasario 1 d. pasirašyti sutartis, kuriose būtų išdėstytos darbų sąlygos, apimtys ir darbo apmokėjimas.

NŠA ramina: mokiniui dėstantis mokytojas galės būti pokalbį vedančiuoju vertintoju

NŠA Eltai perduotame komentare teigia, kad lietuvių kalbos ir literatūros pirmojo tarpinio patikrinimo vykdymo ir vertinimo tvarką nustatanti instrukcija buvo paskelbta dar vasarą. Instrukcijos projektas nebuvo keistas ir oficialiai patvirtintas sausio 4 dieną.

„Lietuvių kalbos ir literatūros pirmojo tarpinio patikrinimo metu kandidato darbą vertins du vertintojai: pokalbį palaikantis vertintojas, kuris galės skirti 4 taškus iš 20, ir vertinantis vertintojas, kuris skirs likusius taškus pagal vertinimo kriterijus“, – aiškina agentūra.

Oficialiai patvirtintoje instrukcijoje, pažymi NŠA, draudimo dėstančiam mokytojui dalyvauti savo mokinio kalbėjimo patikrinime – nėra. Mokinį ugdantis pedagogas galės būti pokalbį palaikančiuoju vertintoju.

„Kandidatui dėstantis mokytojas gali būti tik pokalbį palaikančiu vertintoju. Vertinančiu vertintoju gali būti kandidatui nedėstantis mokytojas. Taip siekiama kuo įmanoma objektyviau įvertinti mokinių įgūdžius, pasiekimus bei bendrai stiprinti brandos egzamino įvertinimo tikslumą ir skaidrumą“, – pabrėžia NŠA.

Be to, pažymi agentūra, kandidatui dėstantis mokytojas gali būti ir vyresniuoju vertintoju, kuris tiesioginiame kandidato vertinime nedalyvauja.

NŠA atkreipia dėmesį, kad lituanistų pasirašytame rašte išsakyti reikalavimai dėl tarpinio patikrinimo vertinimo jau yra numatyti vykdymo instrukcijoje. Nesusipratimas galėjo kilti dėl neteisingai interpretuoto atsakymo konsultuojantis dėl vertintojų, dalyvaujančių patikrinime, sako agentūra.

NŠA duomenimis, šiuo metu lietuvių kalbos ir literatūros pirmajam tarpiniam patikrinimui yra užsiregistruota 1870 mokytojų. Jiems suplanuoti mokymai, kaip vertinti kandidatų darbus, kurie prasidės vasario pabaigoje. Tarpinis patikrinimas vyks balandžio pradžioje.

– Sakykite, ar nustebino tyrimo rezultatai ir kokie jie?

– Pirmiausiai reikėtų pasakyti, kad su psichologinio smurto problema mes tikrai savo kasdieniniame darbe susiduriame. Gauname daug klausimų iš kolegų apie įvairias situacijas. Bet tyrimo rezultatai, sakyčiau, yra šokiruojantys. Netgi pagal tai, kiek tyrime dalyvavo mokytojų, jų dalyvavo virš tūkstančio… Ir patys mokslininkai yra nustebę, kad tikrai dalyviai atsiliepė į tą tyrimą, nuoširdžiai pildė ir yra taip atvirai prirašyta, kad tai šokiruoja.

– Turbūt kalbam ne tik apie psichologinį smurtą, yra ir kitokių smurto apraiškų. Kokios jos dar yra?

– Tikrai taip. Psichologinis smurtas, tikrai yra fizinis smurtas, ir yra seksualinio smurto atvejų. Ir tie skaičiai, kurie tyrime buvo atskleisti, tikrai neramina. Ir galvojam, kad jeigu nebus pokyčių švietime, tai situacija tragiška ir tikrai ateityje niekas neateis dirbti mokytojais.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip pasireiškia seksualinis smurtas?

– Pagal tai, kaip pateikė tyrėjai, tai dažniausiai įvairiausi priekabiavimai telefono žinutėmis, video žinutėmis. Netgi yra atvejų besistumdant, toks fizinis seksualinis priekabiavimas. Tikrai atvejų yra daug. Galima sakyti, dar daug yra nutylėta. Nes viena iš pagrindinių problemų švietimo sistemoje ta, kad darbuotojai bijo. Bijo prisipažinti, pasakyti, kad jiems skauda. Nes dažnai dar pas mus yra tokia kultūra, kad tie, kurie pasako, yra stigmatizuojami, paliekami vieni. Dėl to ir reikalingi pokyčiai visoj švietimo sistemoj.

– Ar galima įvardyti bendrai, koks procentas yra mokytojų, kurie patiria įvairaus pobūdžio smurtą?

Svarbiausia žinutė yra netylėti, kreiptis pagalbos ir tikrai mes padėsim.

– Pagal tai, ką parodė tyrimo rezultatai, beveik 40 proc. švietimo darbuotojų patiria įvairų smurtą tiek iš mokinių ar jų tėvų, tiek iš administracijos ar kolegų.

– Tyrimas atliktas profsąjungos iniciatyva. Kodėl apskritai nusprendėte aiškintis, kokia yra situacija ir ar toks tyrimas Lietuvoje atliktas pirmą kartą?

– Mano žiniomis, bent jau profesinių sąjungų lygmenyje, jis tikrai atliktas pirmą kartą. Ir kai praeitais metais buvo pakeistas darbo kodeksas, tik pernai darbo kodekse atsirado tokia formuluotė apie psichologinį smurtą, mes sulaukėm įvairių nusiskundimų, klausimų iš savo narių ir ne tik. Netgi iš tėvų yra prašymų padėti mokytojams, nes jie mato, kokia situacija švietime. Todėl nusprendėm įrodyti ir sutarėm su kolegom iš Mykolo Riomerio universiteto, kad jie atliktų tyrimą, kad tie rezultatai būtų validūs ir kad mes galėtume jų pagalba judėti į priekį ir spręsti šią problemą.

– Kokia žinutė būtų pedagogams? Ar jie apskritai šioje situacijoje yra apsaugoti ar turėtų būti labiau apsaugoti?

– Tai svarbiausia žinutė yra netylėti, kreiptis pagalbos ir tikrai mes padėsim.

„Pernai išankstinio įsidarbinimo sutartis sudarė virš 80 pedagogikos studijų studentų, o šiemet turime jau beveik 100 studentų, kurie žino, kad baigę studijas kitą rugsėjį tikrai dirbs mokykloje. Ypač džiugina tai, kad studentai renkasi dirbti tuose regionuose, kuriuose jaučiamas didžiausias mokytojų poreikis, nemažai jų planuoja tapti gamtos mokslų, matematikos mokytojais“, – pranešime cituojamas švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, daugiausia studentų išankstines įsidarbinimo sutartis sudarė su Vilniaus ir Klaipėdos miestų ir rajonų savivaldybėmis ir jų mokyklomis. Būsimi mokytojai taip pat rinkosi ateityje mokyti Kaune, Kaišiadoryse, Panevėžyje, Plungėje, Šiauliuose, Utenoje ir kituose regionuose.

Daugiausia – apie 30 – paraiškas pateikusių studentų po studijų baigimo siekia įsidarbinti pradinio ugdymo mokytojais. Beveik 20 studentų planuoja tapti gamtos mokslų mokytojais, 16 – matematikos.

Sutartis sudariusiems studentams – 540 eurų stipendijos

Pasinaudoti galimybe gauti tikslines beveik 540 eurų dydžio stipendijas galėjo visi baigiamųjų kursų ir profesinių studijų didžiausio poreikio pedagogikos specializacijų studentai, t. y. siekiantieji tapti matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros, prancūzų kalbos, vokiečių kalbos, fizikos, chemijos, biologijos, istorijos, geografijos, informacinių technologijų, pradinio ugdymo mokytojais ar specialiaisiais pedagogais.

Sudarydami išankstines sutartis dėl įsidarbinimo su savivaldybe ar mokykla, pedagogikos studentai įsipareigojo baigus studijas ten dirbti ne trumpiau kaip 3 metus per 5 metų laikotarpį ir ne mažiau kaip 0,7 etato. 

Stipendijos skiriamos ir valstybės finansuojamų, ir nefinansuojamų pedagogikos bakalauro ir gretutinių studijų studentams bei pedagoginių profesinių studijų studentams.

Žemesnių kursų studentai, pasirinkę didžiausio poreikio pedagogikos specializacijas, kas mėnesį gauna skatinamąją stipendiją, kuri siekia beveik 320 eurų per mėnesį. Šį mėnesį tokia parama išmokėta beveik 900 studentų, į pedagogikos studijas įstojusiems 2022 ir 2023 m.

„Ugdymo kokybė ir sąlygos mokyklose bei darželiuose – vienas iš itin svarbių mūsų prioritetų. Taryboje taip pat patvirtinti strateginio veiklos plano pakeitimai, kuriais numatoma daugiau lėšų įstaigų atnaujinimo darbams, o padidinus etatų skaičių mokyklose bei darželiuose užtikrinama geresnė ugdymo kokybė“, – pranešime sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Savivaldybės teigimu, patvirtinus pokyčius, šiuo metu mokyklų bei lopšelių-darželių mokytojų padėjėjų poreikis pagal jų pateiktus prašymus tenkinamas beveik 100 procentų.

Naujiems etatams išlaikyti per metus papildomai prireiks 3,8 mln. eurų. Iš šios sumos 2,4 mln. eurų bus finansuojama iš savivaldybės biudžeto, 1,3 mln. – iš valstybės biudžeto, 41,2 tūkst. eurų iš įstaigų pajamų.

Šiemet savo šventę – Tarptautinę mokytojų dieną – dalis pedagogų sutinka streikuodami. Nors akcentuojamas reikalavimas kelti atlyginimus, Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentės dr. Vilijos Stanišauskienės įsitikinimu, vien tik finansinis skatinimas mokytojų trūkumo problemos neišspręs. Tam būtini sisteminiai pokyčiai, kurie užtikrintų, kas mokytojams jų darbe svarbiausia: kūryba, dvasinė pilnatvė, pažanga, pagalba kitiems ir mažiau kontrolės.

V. Stanišauskienės mokslo studijoje „Kodėl tampama mokytoju?“ išsiaiškinti atsakymai į šį klausimą gali padėti mokyklos ir visuomenės lygmeniu kurti tokią aplinką, kuri motyvuotų rinktis šią profesiją, būtų mažiau nusivylusių mokytojo darbu ir paliekančių mokyklą specialistų.

Motyvai – idealistiniai

– Kodėl dažniausiai tampama mokytoju? Įvairiuose tyrimuose minimas pašaukimas. Ar Lietuvoje tai vyraujanti priežastis rinktis šią profesiją?

– Pasaulyje yra daugiau nei 3 tūkst. profesijų, tačiau tik keletas iš jų yra visuomenės dėmesio centre. Juk įprastai neklausiame, kodėl tampama buhalteriu, vairuotoju, vadybininku? Mokytojo karjera, jos pasirinkimo motyvai yra dažnas socialinių mokslų tyrimų objektas. Tai ne atsitiktinumas. Kokia bus valstybės ateitis, priklauso nuo žmonių, ugdančių vaikus ir jaunimą. Ugdymo kokybė tiesiogiai susijusi su mokytojų savijauta, jų pasitenkinimu savo karjera.

Dažniausiai sprendimas tapti mokytoju priimamas siekiant prasmės, savirealizacijos, asmeninio tobulėjimo ir švietimo pokyčių. Vyraujantys idealistiniai karjeros pasirinkimo motyvai – būti naudingam visuomenei, geriausiai save realizuoti, kurti geresnę mokyklą savo vaikams, padaryti pasaulį geresnį – pabrėžia mokytojo karjeros ir šią karjerą pasirinkusių asmenų išskirtinumą, atskleidžia pedagoginio pašaukimo požymius.

Mokytojo karjerą pasirinkę turi stebėtinai panašų darbo vertybių branduolį: jiems svarbu dvasinė pilnatvė, kūryba, ramybė, žinios, pažanga ir pagalba kitiems. Finansinis atlygis kaip darbo vertybė yra vertybių reitingo viduryje. Akivaizdu, kad su mokytojavimu nesiejama galimybė praturtėti. Kita vertus, nederėtų mokytojo profesijos pernelyg sudvasinti. Mokytojavimas yra darbas, kaip ir daugelis kitų. Už jį turi būti tinkamai atlyginta. Jei jis pernelyg alina ar nepatenkina poreikių, žmogus ieško geresnių alternatyvų. Tokia normali karjeros raida.

Motyvai: dažniausiai sprendimas tapti mokytoju priimamas siekiant prasmės, savirealizacijos, asmeninio tobulėjimo ir švietimo pokyčių. Tačiau apsisprendę turi įveikti aplinkos spaudimą, siejamą su menku profesijos prestižu. Vytauto Petriko nuotr.

– Kokios besirenkančių mokytojo profesiją savybės vyrauja? Ar tokios, jūsų nuomone, kurios būtinos mokytojo darbe?

– Dauguma mokytojo karjerą pasirinkusių asmenų turi stiprų mokytojo identitetą, kurį apibūdina pasididžiavimas savo pedagogine veikla, su mokytojo darbu susijusios stiprios teigiamos emocijos, patiriama dvasinė pilnatvė ir nuolatinis tobulėjimas. Ypač ryškus stipraus mokytojo identiteto požymis – atliekamo darbo prasmingumo jausmas ir susitapatinimas su mokyklos bendruomene.

Po mokyklos ar vėliau

– Kokie esminiai pasirinkimo skirtumai mokytojo profesiją renkantis tik baigus mokyklą ir jau turint kitos srities išsilavinimą ir darbo patirtį? Ar vadinamasis vėlyvas pašaukimo supratimas – didesnė garantija, kad žmogus liks mokykloje ir bus geras mokytojas?

– Jaunuoliai, kurių pirmasis karjeros pasirinkimas yra pedagogika, manyčiau, renkasi šį kelią dėl tų pačių idealistinių motyvų. Be abejo, svarbu ir tai, kad baigus studijas lengva rasti darbą. Kita vertus, jų profesinis identitetas tik formuojasi, ir natūralu, kad, suvokę esą ne savo rogėse, jie tiesiog keičia savo karjeros kryptį. Jaunoji karta nelinkusi kentėti. Jei darbas ne visai atitinka jų lūkesčius, jie drąsiai keičia darbovietę ar net darbo pobūdį. Ne taip, kaip jų senelių karta, vengusi keisti darbus, juo labiau – profesiją.

Nors mokytojų streiko kontekste akcentuojamas reikalavimas kelti atlyginimus, vien tik finansinis skatinimas mokytojų trūkumo problemos neišspręs.

Karjerą keičiantys mokytojai – žmonės, į mokyklą ateinantys iš kitų veiklos sričių, turintys darbo ir gyvenimo patirties. Būtent jų patirtis kitose srityse (versle, medicinoje ir kt.) yra labai vertinga, jie kitomis akimis, iš kitos perspektyvos mato švietimo situaciją. Dėstau KTU Pedagoginių studijų programoje ir matau, kad čia susirenka brandūs, šviesūs žmonės, kurie labai atsakingai ruošiasi ir rimtai ketina dirbti mokytojais. Juk, jei neplanuotų dirbti mokytojais, turėdami bakalauro, magistro ar net daktaro diplomą, šiaip sau nestudijuotų pedagogikos?

Mažiau kontrolės

– Kas, jūsų ir kitų mokslininkų tyrimų duomenimis, padėtų mokytojus išlaikyti mokyklose? Kokios jūsų rekomendacijos švietimo strategams, politikams?

– Nors mokytojų streiko kontekste akcentuojamas reikalavimas kelti atlyginimus, vien tik finansinis skatinimas mokytojų trūkumo problemos neišspręs. Būtini sisteminiai pokyčiai, kurie užtikrintų mokytojams svarbiausių darbo vertybių – kūrybos, dvasinės pilnatvės, pažangos ir pagalbos kitiems – tenkinimą jų darbo aplinkoje. Iššūkiai, konkurencija ir kontrolė, kaip parodė tyrimas, – mokytojams svetimos darbo vertybės. O kas, jei ne iššūkiai ir kontrolė pastarąjį dešimtmetį yra nuolatiniai mokytojų darbo palydovai?

Norint išvengti mokytojų „nubyrėjimo“ jų karjeros pradžioje, reikia sudaryti jiems tokias darbo sąlygas, kurios leistų labiau koncentruotis į santykio su mokiniais kūrimą, dalyko ir pedagoginių kompetencijų gilinimą, atvertų kūrybos ir saviraiškos galimybes, neapkraunant mokytojo perteklinėmis dokumentacijos tvarkymo ir panašiomis veiklomis.

Būtina pasitikėti mokytoju. Reikia liautis kontroliavus kiekvieną jo žingsnį. Politikai, priimdami svarbius su švietimu susijusius sprendimus, pirmiausia turėtų įsiklausyti ir atsižvelgti į mokytojų nuomonę.

Na, ir, žinoma, reikia gerinti mokytojo profesijos prestižą, visuomenės informavimo priemonėmis akcentuojant pagarbą mokytojui, pasitikėjimą juo, pabrėžiant šios profesijos išskirtinumą.

Atvirkščiai: pasak V. Stanišauskienės, tyrimas parodė, kad iššūkiai, konkurencija ir kontrolė – mokytojams svetimos darbo vertybės. O kas, jei ne jie, pastarąjį dešimtmetį yra nuolatiniai mokytojų darbo palydovai? V. Stanišauskienės asmeninio archyvo nuotr.

Požiūrio barjerai

– Kokios pagrindinės priežastys, kodėl mokytoju netampama, t. y. kodėl šios profesijos nesirenkama arba ją įgijus nedirbama mokytoju?

– Universitete dėstau modulį „Karjeros kūrimas“. Šiandien pirmakursių, studijuojančių inžineriją, paklausiau, ką jie mano apie mokytojo profesiją. Jų reakcija buvo audringa: „žemiausio prestižo profesija“, „nežmoniškas krūvis, mažas atlyginimas, jokios pagarbos“, „paaugliai yra bjaurūs – kaip turėčiau savęs negerbti, kad kęsčiau jų nesąmones...“ Tai, žinoma, tik nuomonės, bet jos atspindi vyraujantį jaunimo požiūrį.

Būtina pasitikėti mokytoju. Reikia liautis kontroliavus kiekvieną jo žingsnį.

Pradedantys mokytojai, tikiu, ateina į mokyklas kupini idėjų, entuziazmo, tačiau, susidūrę su dideliu darbo krūviu, palaikymo ir paramos stygiumi, psichologine įtampa ir rutina, nusivilia ir ieško lengvesnio darbo. Beje, dažnai jie renkasi korepetitoriaus veiklą – tai tas pats mokytojavimas, tik komfortiškomis sąlygomis ir už padorų atlyginimą.

– Kas tyrimo metu, ypač tiriamųjų atsakymuose, jus labiausiai nustebino? Kas labiausiai sujaudino?

– Tyrimas atskleidė, kad mokytojo karjerą pasirinkę asmenys susiduria su stipriu iš aplinkos kylančiu atgrasymu – turi įveikti spaudimą, siejamą su menku profesijos prestižu, žemu statusu ir vyraujančia nuomone apie mokytojo karjerą kaip atsarginę. Įsivaizduojate? Jaunuoliai, svajojantys mokytojauti, turi atlaikyti šeimos, artimųjų ir net savo mokytojų atkalbinėjimą, skatinimą rinktis ką nors kita, ne pedagogiką. Pro kokius nuomonių barjerus teko prasibrauti pedagogikos studentams! Kokie jie šaunuoliai, kad atlaikė, liko ištikimi savo pasirinkimui.

NŠA pranešė pasirašiusi sutartis dėl pedagogų kvalifikacijos tobulinimo su Vilniaus (VU) ir Vytauto Didžiojo (VDU) universitetuose. Šiose įstaigose yra patvirtintos šešios nacionalinės pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programos: „Įtraukusis ugdymas universalaus dizaino ugdymuisi prieigoje“, „Įtraukiosios mokyklos kūrimo strategijos“, „Įtraukusis meninis ugdymas“, „Gyvenimo įgūdžių mokomojo dalyko įgyvendinimas pagrindiniame ugdyme“, „Gyvenimo įgūdžių ugdymas“, „Matematikos mokymas ir mokymasis“. Daugumos šių programų trukmė – 270 akademinių valandų.

Programos parengtos pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintas pedagoginių darbuotojų prioritetines kvalifikacijos tobulinimo sritis, tarp jų – kompetencijos, reikalingos įtraukties principui įgyvendinti.

„Naujosios pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programos nenutrūkstantį pedagoginių darbuotojų profesinio tobulinimosi procesą perkelia į nacionalinį lygį. Esu tikra, kad mūsų partnerių įgyvendinamos nacionalinės kvalifikacijos tobulinimo programos taps svaria investicija į Lietuvos švietimo žmogiškuosius išteklius, o tai prisidės prie švietimo kokybės gerinimo“, – pranešime sako NŠA direktorė Rūta Krasauskienė.

Pasak NŠA, programų bus ir daugiau, tikimasi bendradarbiavimo ir su kitomis aukštojo mokslo įstaigomis. Netrukus bus paskelbti kvietimai rengti ir įgyvendinti nacionalines programas, skirtas ugdymo praktikos ir didaktikos, pilietinio ugdymo, lyderystės kompetencijoms tobulinti.

Numatyta, kad iki 2026 metų birželio nacionalinėse pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programose minėtas kompetencijas iš viso plėtos 7120 pedagogų. 

Nacionalinių pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programų įgyvendinimas finansuojamas pagal 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“. 

Mokytojų streiko ypatumai Panevėžyje – ypatingi. Kolektyviškai dviem valandoms nutrauktas darbas šioje mokykloje praėjo su saldainiais ir sausainiais. Gal mokytojų sėdėjimas prie tuščių stalų sustiprintų streiko įspūdį, bet tai juk ne bado akcija, o tik įspėjamasis streikas.

Tuo metu dalį pamokų praradusiems mokiniams buvo paleistas plačiaekranis filmas apie zuikius. Jis turi ugdyti pilietiškumą.

„Gal auditorija šiek tiek per maža, nelabai suprato niuansus“, – kalbėjo kompiuterių inžinierius Andrius Simonaitis.

Kadangi vaikų publika buvo mišri, kompaniją salėje palaikė psichologas.

„Visi atsipalaidavę. Nėra jokios atsakomybės“, – kalbėjo progimnazijos psichologas Dainius Čerbulėnas.

Kuriozas ir su pačiu psichologu. Jis dirba dviejose mokyklose. Tačiau šioje mokykloje nestreikuoja, o kitoje valandą pastreikuos.

„Streikuosiu kitoje. Dabar aš esu budėtojo pareigose. Man pavesta prižiūrėti vaikus, tvarką“, – sakė psichologas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Kas žiūrėjo, kas sėdėjo, o kas žaidė.

Mokyklos direktorė savo kabinete užėmė per anksti atėjusius pradinukus, draugiškai dėstė apie verslumą ir lyderystę. Direktorė pripažįsta, kad reikėjo pasinerti iš kailio, kad sugalvotų dviejų valandų programą be mokytojų paliktiems vaikams.

Kodėl aš turėčiau keisti darbo vietą? Galbūt galima pakeisti sąlygas toje darbo vietoje.

Dėl streiko įstaigos vadovė nesidalija asmenine nuomone.

„Šiandien yra tarptautinė demokratijos diena. Mes visi siekiame būti demokratiški, turėti savo požiūrį, nuomonę. Todėl aš, kaip vadovė, šiuo atveju esu neutrali“, – teigė „Saulėtekio“ progimnazijos direktorė Sandra Jakštienė.

Šioje progimnazijoje streikavo 33 mokytojai arba beveik pusė čia visų dirbančių mokytojų.

„Kodėl aš turėčiau keisti darbo vietą? Galbūt galima pakeisti sąlygas toje darbo vietoje“, – sakė mokytoja Virginija Žičkaitė.

„Norisi čia būti, čia dirbti, bet kartais širdį skauda, kai žmonės kalba neteisybę ir yra pasiruošę mokyti, ką mes turime daryti“, – kalbėjo „Saulėtekio“ progimnazijos profesinės organizacijos pirmininkė Elvyra Rūkštelienė.

Panevėžyje streikavo beveik pusė mokyklų.

„A. Skaisčio žodžiai mokytojų atžvilgiu – įžeidūs ir niekaip neatspindintys TS-LKD vertybių ir pozicijos. Politikas, išsakęs tokius vertinimus, turi nedelsiant atsiprašyti visos mokytojų bendruomenės. Apgailestauju ir asmeniškai atsiprašau dėl tokių A. Skaisčio pareiškimų“, – penktadienį paskelbtame pareiškime cituojama TS-LKD pirmininko pavaduotoja, Seimo frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Konservatorė pažymi, kad „mokytojai, kaip ir bet kurie kiti mūsų piliečiai, turi teisę išsakyti savo lūkesčius streiko ar kitais civilizuotais būdais“.

Socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijęs kritiška pozicija dėl mokytojų streiką rengiančios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovo Andriaus Navicko, vėliau A. Skaistys įsitraukė į diskusiją su mokytoja Jolanta Bizaite, taip pat konservatorių partijos nare, į kurios pasisakymus reagavo ir tokiais pareiškimais kaip „broileriai valdo“.

„Verkšlendami sukursite tik verksnių ir ištižėlių valstybę, kurią neturime teisės Lietuva vadinti. Mes – valstybės tarnautojai – kuriame Lietuvą pagal savo atvaizdą. O savo sapaliones apie lėšas iš kojinės – pasilikite sau ir neduok Dieve jūsų mokiniams“, – skelbė A. Skaistys.

„Apsirengusi tautiniais rūbais netapsite didesne patriote nei broileriniai. Mano išugdytų patriotų yra nedaug, bet jie yra tikri, o tamstos mokytojos verksninių, matyt, jau kartų kartos yra“, – mokytojai rėžė konservatorius.

Feisbuko nuotr.

Penktadienį A. Skaistys savo įrašą ištrynė ir paskelbė atsiprašymą.

„Nuoširdžiai atsiprašau visų profesionalių, patriotiškų ir darbščių mokytojų, kuriuos mano komentarai galėjo įžeisti. Diskusijai įkaitus – pasikarščiavau. Suprantu, kad turėjau atsakingiau reikšti mintis. Akivaizdu, kad pedagogų bendruomenė šiomis dienomis ypatingai jautri, o man empatijos kaip tik ir pritrūko. Apgailestauju dėl to“, – feisbuke paskelbė konservatorius.

TS-LKD frakcijos Vilniaus miesto taryboje vadovas Liutauras Kazlavickas BNS perdavė komentarą, kad A. Skaičio socialiniuose tinkluose išsakyta nuomonė nėra Vilniaus miesto savivaldybės ar TS-LKD frakcijos pozicija.

„Apgailestauju dėl jo išsakytos nuomonės, kuri žeidžia švietimo bendruomenę. Atsiprašymą išreiškė ir pats A. Skaistys“, – komentare nurodė L. Kazlavickas.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga penktadienį surengė įspėjamąjį streiką reikalaudama nuo rugsėjo atlyginimus didinti 20 proc., nuo kitų metų sausio – dar 30 proc., klasėse mažinti mokinių skaičių ir kita. Nepavykus sutarti dėl reikalavimų iki rugsėjo pabaigos profesinė sąjunga ketina surengti ir didesnės apimties streiką.

Verkšlendami sukursite tik verksnių ir ištižėlių valstybę, kurią neturime teisės Lietuva vadinti.

Reikalavimus dėl mokytojų algų, mokinių skaičiaus klasėse bei kitų dalykų kelia ir Egidijaus Milešino vadovaujama Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga. Ji taip pat neatmeta galimybės streikuoti.

Premjerė Ingrida Šimonytė kartoja, kad atlyginimai pedagogams iki 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio bus keliami kitąmet, kaip įsipareigota partijų susitarime, dviem etapais – nuo sausio ir nuo rugsėjo, o dalis profesinės sąjungos reikalavimų, anot jos, yra neįgyvendinami.