Pirmadienį Lietuvos ir Izraelio sveikatos specialistai aptarė vaikų vakcinavimo klausimus nuotolinio susitikimo metu.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas sako, kad pediatrų įtraukimas padėtų tėvams atsakyti į rūpimus klausimus, susijusius su skiepijimu.

„Buvo aptartas aktyvesnis pediatrų įsitraukimas į vaikų vakcinavimą. Buvo tokia iš jų išėjusi rekomendacija, kad reikėtų, jog pediatrai būtų kaip tiltas, kadangi jie turėtų atsakyti į tėvams kylančius klausimus dėl visų šalutinių poveikių, naudos, rizikos ir panašiai“, – BNS sakė medikas.

Anot jo, tai ypač būtų naudinga tiems tėvams, kurių vaikai turi gretutinių ligų.

Kaip pirmadienį pranešė Vyriausybė, pediatrų įtraukimas į vaikų skiepijimo procesą padėtų tėvams gauti atsakymus į klausimus, kuriuos jie šiuo metu užduoda socialiniuose forumuose, kur informacija nėra profesionali ir gali būti žalinga.

Taip pat, anot Vyriausybės, priimant spendimus dėl vaikų vakcinacijos Izraelyje, didžiausią nerimą ekspertams kėlė liekamieji koronaviruso infekcijos reiškiniai.

Izraelio duomenimis, nuo jų kenčia maždaug 1-2 proc. vaikų.

Ekspertai rekomenduoja vakcinuoti ir persirgusius vaikus, kadangi tai suteikia labai stiprią apsaugą – kaip ir stiprinamoji dozė.

Izraelio ekspertai taip pat atkreipė dėmesį, kad šiandien susirūpinimą Izraelyje kelia naujoji omikron atmaina, o kadangi ji jau pasiekė šalį, būtina galvoti apie sustiprinančiosios dozės skyrimą anksčiau paskiepytiems vaikams.

„Turimi duomenys iš Afrikos rodo, kad omikron atmaina dažniau infekuoja jaunus asmenis, todėl papildomos saugos priemonės ir turi būti skirtos šiai amžiaus grupei. Svarbu galvoti ir apie stiprinamosios vakcinų dozės skyrimą anksčiau paskiepytiems vaikams“, – rašoma Vyriausybės pranešime.

Izraelio ekspertai, be kita ko, pažymėjo, kad baimės dėl sunkių nepageidaujamų reiškinių po stiprinamosios dozės nėra pagrįstos, kadangi jų dažnis ne didėja, o netgi mažėja.

Konstatuota, kad stiprinamoji dozė, skirta bendrai populiacijai, padėjo Izraeliui išvengti ketvirtosios bangos plintant delta atmainai.

Izraelio ekspertų nuomone, vakcinuoti būtina ne tik rizikos grupių (turinčius tam tikrų ligų), bet visus vaikus. Šiuo metu Izraelyje vakcinuota jau apie 60 proc. vaikų ir vaikų vakcinavimas, kaip rodo jų duomenys, yra labai saugus.

Susitikime su Lietuvos ekspertais dalyvavo Izraelio sveikatos ministerijos Užsienio ryšių departamento direktorius Asheras Salmonas (Ašeras Salmonas), Izraelio pediatrų asociacijos pirmininkas Yitzhakas Grossmanas (Icchakas Grosmanas), Izraelio COVID-19 patariamosios tarybos vadovas Boazas Levas.

Y. Grossmanas ir B. Levas yra pagrindiniai Izraelio ekspertai vaikų ir kitais vakcinavimo klausimais. 

Europos vaistų agentūrai rekomendavus nuo koronaviruso skiepyti 5-11 metų vaikus, gruodį šios amžiaus grupės vakcinacija prasidės ir Lietuvoje.

Šiuo metu skiepijami vyresni nei 12 metų vaikai.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje nuo COVID-19 paskiepyta 32 proc. 12-15 metų vaikų.

Pasekmės sveikatai lieka ilgai

Kaip sakė LSMU Kauno ligoninės Vaikų konsultacinės poliklinikos vedėja dr. Marija Marengolcienė, net ir lengvesnės vaikų susirgimo COVID-19 formos gali palikti nemalonių pėdsakų organizme. „Pagausėjo pacientų, kurie skundžiasi nuolatiniu nuovargiu, galvos skausmu, virškinimo trakto problemomis, bet konkrečios ligos atlikti tyrimai neparodo. Tada daromas antikūnų tyrimas. Jei jų randama, galima traktuoti, kad vaikas persirgo COVID-19 ir pasireiškiantys sveikatos sutrikimai yra to pasekmė“, – pasakojo dr. M. Marengolcienė.

Medikė aiškino, kad susirgus COVID-19 suaugusiems, jų vaikai dažna netiriami, jei jie negaluoja lengvai, o kartais išvis neturi jokių simptomų. Tačiau maždaug po dviejų mėnesių tėvai sunerimsta, matydami, kad vaiko sveikatos būklė negerėja ar net pablogėja. Tokiems vaikams specialaus gydymo nėra – skiriamas stiprinantis organizmą mitybos ir poilsio režimas.

Prireikia ir deguonies terapijos

LSMU Kauno ligoninėje pandemijos metu jau gydyta daugiau kaip 80 vaikų. Ligoninės Vaikų priėmimo skubios pagalbos skyriaus vedėjas Darius Varaškevičius pasakojo, kad sunkesnės COVID-19 formos pasireiškia vyresniems nepilnamečiams. „Turėjome apie 10 pacientų, kuriems prireikė papildomo deguonies tiekimo dėl COVID-19 sukeltos pneumonijos. Dauguma jų buvo nuo 12 iki 17 metų amžiaus“, – teigė D. Varaškevičius.

Jauniausias ligoninės COVID-19 pacientas buvo 2 mėnesių amžiaus kūdikis. Didžioji dalis atvyksta dėl besitęsiančio karščiavimo, vangumo, skysčių trūkumo, dalis su stipriu kosuliu, vėmimu, viduriavimu. „Kartais sudėtinga pasakyti, ar negalavimus sukelia koronavirusas ar jis diagnozuojamas atvykus į ligoninę kaip šalutinė liga“, – pastebi D. Varaškevičius.

Kam liga pavojingiausia?

LSMU Kauno ligoninės Vaikų konsultacinės poliklinikos gydytojas, vaikų pulmonologas dr. Eugenijus Griška pabrėžė, kad COVID-19 didesnį pavojų kelia sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, po organų transplantacijų, imunosupresinės būklės ar turintiems kitų gretutinių ligų, onkologinių susirgimų vaikams.

Pasak mediko, vaikams pasireiškia tokie patys būdingiausi COVID-19 simptomai kaip ir suaugusiesiems. Tai karščiavimas, sausas kosulys, bendras silpnumas, galimi virškinamojo trakto sutrikimai. Šie simptomai būdingi daugeliui kitų infekcinių ligų ir dėl to atpažinti COVID-19 be testo neįmanoma. „Jeigu vaikas karščiuoja, tėvai neturėtų skubėti jo vežti į gydymo įstaigą. Vaikui jaučiantis pakankamai gerai, galima kurį laiką jį stebėti namuose. Tačiau jei jis elgiasi kitaip nei įprasta, tampa vangus, rekomenduojama kreiptis į medikus dėl COVID-19 ar kitų ligų tyrimo ir gydymo“, – patarė dr. E. Griška.

Gydytojas atkreipė dėmesį, kad esant pandemijai tėvai vaikų rečiau kreipiasi į medikus, gydymo įstaigas. „Nors šeimos gydytojai daugiau dėmesio skiria nuotolinei konsultacijai, tačiau užsitęsus bet kokiems negalavimams būtų tikslinga kontaktinė mediko konsultacija“, – teigė dr. E. Griška.

Visi medikai sutaria, kad mokyklose taikomas testavimas gali padėti valdyti epidemiologinę situaciją.

„Dalyvaujant susitikime išaiškėjo, kad klausimas ne apie pediatrų išlikimą, o kad pediatrai dirbtų atskirai nuo šeimos gydytojo komandos“, – po medikų susitikimo su politikais antradienį Seime žurnalistams sakė A. Kubilienė.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis bei A. Kubilienė antradienį kylančių problemų susitiko aptarti su Vaikų ligų klinikos konsultantu-gydytoju Vytautu Usoniu ir Lietuvos pediatrų draugijos valdybos nariu Vaidotu Urbonu.

Lietuvos pediatrų draugijos valdybos narys V. Urbonas siūlo, kad pediatrai galėtų dirbti savarankiškai, o ne šeimos gydytojo komandoje, kaip yra šiuo metu.

„Problema yra ta, kad poliklinikoje, ambulatorinėje grandyje pediatras gali dirbti, bet ne atskirai, o šeimos gydytojo komandoje, kurią sudaro chirurgas, akušeris, terapeutas ir pediatras. Problema yra ta, kad jei komanda nepilna, pvz., trūksta chirurgo, pediatras vienas negali dirbti, Ligonių kasos su juo nesudaro sutarčių“, – po susitikimo sakė V. Urbonas.

Toks reguliavimas dabar reiškia, kad didžiuosiuose miestuose vaikų sveikatą paprastai prižiūri gydytojai pediatrai, o mažuosiuose miesteliuose tai gali būti šeimos gydytojas. Tuo atveju, jei šeimos gydytojas čia nesuformuoja komandos, pediatras negali dirbti savarankiškai, nes Ligonių kasos nekompensuoja jo paslaugų.

„Gydytojas V. Urbonas nori, kad gydytojai pediatrai pirminiame lygyje dirbtų atskirai, dabar yra formuojama šeimos gydytojo komanda, t. y.  gydytojas ginekologas, chirurgas, terapeutas ir pediatras. Gydytojas mano, kad pediatrai turėtų dirbti atskirai, tuo tarpu klausimų, kad kažkaip eliminuojami gydytojai, jie nekėlė ir nekelia“, – apie situaciją sakė A. Kubilienė.

Ji teigė, kad mažuose miesteliuose, kur yra nedaug žmonių, dirba šeimos gydytojai ir „tai visiškai adekvatu“.

„Didesniuose miestuose, kur didelis gyventojų skaičius ir tuo pačiu vaikų skaičius, yra formuojamos šeimos gydytojo komandos, ir jos stiprinamos praplečiant kitomis specialybėmis“, – aiškino Seimo komiteto vadovas.

Vaikų ligų klinikos konsultantas-gydytojas Vytautas Usonis sakė, kad mažiau gyvenamose vietovėse šeimos neturi galimybės pirminiame lygyje, t. y. poliklinikoje, vesti vaiko pas pediatrą, kai didmiestyje vaiką gali gydyti tiek šeimos gydytojas, tiek pediatras, nes sudarytos šeimos gydytojų komandos.

„Mes turėtume pažiūrėti iš vaiko pozicijų, iš to, kad valstybė įsipareigoja vaikų sveikatai skirti dėmesį ir būtent sveiko vaiko augimui, kas yra vaiko pediatro darbas, ir turime tai daryti“, – sakė V. Usonis.

Tėvai sako, kad eilės pas šeimos gydytojus didelės ir dabar. 

"Pavyzdžiui, vieną kartą teko pusantros valandos laukti, kol nuėjome pas daktarę. Pasakėme, kad negalime ilgiau laukti, nes maitinti reikia ir taip toliau. Jie pasakė, kad yra nekalti. Bet su tokiu mažu vaiku sunku laukti", - kalbėjo viena mama.

Ministerija pabrėžia, kad tėvai galės rinktis, kur nori prisiregistruoti – pas šeimos gydytoją ar įstaigoje dirbančią skirtingų specialistų komandą, kurioje dirba ir pediatras. 

Lietuvos pediatrų draugijos valdybos narys dr. Vaidotas Urbonas tai vadino didžiuliu žingsniu atgal, pabrėždamas, kad toks sveikatos politikų sprendimas neabejotinai pakenks ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų sveikatos priežiūros kokybei.

„Kad tai suprastum, nereikia būti dideliu daktaru. Net automobilius stengiamės remontuoti autorizuotuose servisuose, o ne garažėliuose, kur taiso ir mersedesą, ir žiguliuką. Išstumdami pediatrą iš pirminės sveikatos priežiūros grandies, vargšui šeimos daktarui užkrauname tiek, kad jis nebesugebės aprėpti“, - įsitikinęs Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentas V. Urbonas.

Vaikų gastroenterologas pabrėžė, kad informacijos apie sveikatos priežiūros naujoves srautas - milžiniškas, ir tik visiškai nesitobulinantis gydytojas gali sakyti, kad jam užtenka to, ką sužino studijų metu.

Išstumdami pediatrą iš pirminės sveikatos priežiūros grandies, vargšui šeimos daktarui užkrauname tiek, kad jis nebesugebės aprėpti.

„Mes kas penkerius metus atnaujiname savo žinias. Tai kaip šeimos gydytojui tai padaryti, kai reikės išmanyti ir kardiologiją, vaikų maitinimo rekomendacijas, suaugusiųjų neurologiją, nebekalbant apie retas ligas, kurios iš viso yra kosmosas. Šeimos gydytojams priskirti dar ir pediatriją - tai didžiulis žingsnis į praėjusį amžių, o ne pirmyn. Tik visiškai neišmanant medicinos ir net ekonominės logikos gali priimti tokius sprendimus“, - piktinosi doc. V. Urbonas.

Apie būtinybę išsaugoti pediatrus šeimos gydytojo komandoje pediatrai kalbėjosi ir su dabartine Sveikatos apsaugos ministerija, ir su ankstesniais sveikatos politikais, Seimo nariais.

„Šimtus kartų kalbėta, kur tik norite, net Prezidentūroje, bet kaip į sieną, nors nėra nė vieno argumento „už“. Pediatrų atsisakymas dėl ekonominių priežasčių nepasiteisinęs. Pateikėme Italijos duomenis, kurie parodė, kad vaikų sveikatos priežiūros perdavimas šeimos gydytojo institucijai kainavo daugiau“, - sakė doc. V. Urbonas.

Daktarui akivaizdu, kad jau dabar diskriminuojami pediatrai, už prisirašiusį vaiką šeimos daktarui mokant papildomai, o pediatrui - ne.

„Papildomas apmokėjimas šeimos gydytojui argumentuojamas tuo, kad vaikams tenka siūti, perrišti žaizdas ir taip toliau. Bet parodykite man tą, kuris tai daro pas šeimos gydytoją, o ne vaikų chirurgą“, - komentavo Eltos pašnekovas, pridurdamas, kad tokiu atveju valstybė už tą patį darbą sumoka du kartus - ir šeimos daktarui, ir vaikų chirurgui.

Doc. R. Urbonas įsitikinęs, kad pediatras yra būtinas specialistas šeimos gydytojo komandoje. O sprendimas apsunkinti pacientų galimybes kreiptis net į privačiai praktikuojančius pediatrus jam kelia minčių apie korupciją.

„Jeigu tu Lietuvoje nori įsisteigti pirminės vaikų priežiūros kabinetą ir kaip Amerikoje ar Vokietijoje priiminėti vaikus, Ligonių kasos nesudarys su tavimi sutarties. Nes pirminėje grandyje yra bendrosios praktikos - šeimos gydytojas ir taškas“, - stebėjosi doc. V. Urbonas.

Kitas vaikų gastroenterologui nesuprantamas sprendimas - skatinti šeimos gydytojus už kiekvieną prisirašiusį vaiką finansiškai, o jeigu vaikas prirašomas prie pediatro - ne.

„Išstumiama viena gydytojų kategorija, o kita tampa privilegijuota. Galvoju, kad tai nėra visiškai skaidru, jau nekalbant apie neprofesionalumą, turint omenyje tendenciją, kad medicina linksta į specializaciją, o ne atvirkščiai. Žinoma, poliklinikoje mes negalime turėti labai daug siauros specializacijos gydytojų, bet tada pacientus bent jau suskirstome pagal amžiaus grupes, nes tai, kas būdinga vaikui, tikrai nebėra svarbu suaugusiems, vyresnio amžiaus žmonėms. Visi turi savo ypatumus ir savo ligas“, - pabrėžė doc. V. Urbonas.

Šeimos gydytojams, kurie Lietuvoje ir taip labai apkrauti, daktaro įsitikinimu, visai nebūtina giliai išmanyti, kaip vaikas vystosi, kada ką pradėti valgyti, kada pradėti sėdėti, vaikščioti, kada gali išryškėti pirmieji autizmo požymiai ir taip toliau. Jiems ne tokie aktualūs skiepai, infekcinės ligos ar pilvo problemos, kurias sprendžia vaikų gydytojai.

„Konsultuojant suaugusius daug svarbesnės onkologinės ligos, Alzheimeris, infarktai, insultai, kraujospūdis, kiti susirgimai, kurie vaikams nebūdingi“, - vardijo medicinos mokslų daktaras, argumentuodamas, kodėl sprendimas atsisakyti pediatrų pirminėje sveikatos priežiūros grandyje pablogins ir suaugusiųjų sveikatos priežiūros kokybę, nes šeimos gydytojai bus priversti aprėpti neaprėpiamai daug.

Sveikatos apsaugos ministerijos ELTA klausė, ar pirminėje sveikatos priežiūros grandyje šiuo metu dirbančius pediatrus pakeis šeimos gydytojai, ar bus rengiami pediatrai pirminei sveikatos priežiūros grandžiai sveikatos mokslų universitetuose?

SAM atsakyme pabrėžiama, kad tėveliai turi teisę pasirinkti, pas kokį gydytoją jie nori priregistruoti savo vaiką - pas šeimos gydytoją, ar gydytojų komandoje dirbantį vaikų ligų gydytoją.

„Šis medikas dirba komandoje kartu su vidaus ligų gydytoju, akušeriu ginekologu bei chirurgu. Tad vaikų ligų gydytojai ir šeimos gydytojai šiuo metu dirba skirtingose komandose“, - rašoma SAM atsakyme.

Pasak ministerijos, pagal anksčiau galiojusią tvarką buvo labai aiškiai atskirta, kokios funkcijos pirminėje grandyje priklauso gydytojams pediatrams, o kurios - šeimos gydytojams.

„Šiuo metu dar studijuojantys šeimos gydytojai yra ruošiami gydyti tiek vaikus, tiek suaugusiuosius ir laipsniškai šios funkcijos turi pereiti jiems. Tačiau tai tikrai nereiškia, kad pirminėje grandyje dirbantys gydytojai pediatrai neteks darbo. Šie medikai toliau dirbs komandoje su kitais gydytojais, kaip ir dirbo iki šiol“, - pabrėžia SAM.

Tėveliai taip pat raminami, teigiant, kad šeimos gydytojai yra pasirengę gydyti ir mažuosius pacientus, ir suaugusiuosius.

„Šiuo metu šalies universitetuose gydytojai pediatrai rengiami dirbti ne pirminėje grandyje, o teikti antrinio ir tretinio lygio paslaugas“, - priduria SAM.

Į Eltos klausimą, ar laipsniškai, neberuošiant pediatrų pirminei grandžiai, ateityje ir vaikų, ir suaugusiųjų pirmine sveikatos priežiūra rūpinsis tik šeimos gydytojai, SAM atsakė, kad taip.

Pasak doc. V. Urbono, pediatrai nereikalauja, kad vien tik jiems būtų suteikta teisė rūpintis vaikų sveikata.

Lietuvos pediatrų draugijos valdybos narys pasisako už pacientų teisę rinktis pas pediatrą ar šeimos gydytoją vesti vaikus.

„Jeigu mažame miestelyje nėra galimybių išlaikyti pediatro, viskas suprantama, bet kai dideliame mieste šalia šeimos gydytojo kabineto - pediatro durys žmogus negali pas pediatrą vesti vaiko, o būtinai pas šeimos gydytoją, tai - visiška nesąmonė“, - pakartojo pediatro instituciją pirminėje sveikatos priežiūros grandyje ginantis medicinos mokslų daktaras.