– Kaip vertinate tokią iniciatyvą?

– Čia buvo vienas iš pasiūlymų, kurį girdėjom šiandien, kol kas labai sunku komentuoti, bet aš bendrai sakau, kad visos iniciatyvos, kurios gali padėti užkardyti fizinį, seksualinį, psichologinį smurtą prieš vaikus yra labai sveikintinos, labai svarbios. Kiekvienas ar bent vienas nukentėjęs vaikas yra labai didelė trauma, labai didelė žala, nepataisoma patirtis vaikui. Tad visos iniciatyvos yra svarstytinos, tik aš gal atkreipčiau dėmesį, kad kalbant apie bylas, tokiose bylose reikia kuo labiau saugoti vaiką kaip nukentėjusį, kad nebūtų antrą kartą viktimizuojamas. Tiek kalbant apie teisminius procesus, tiek kalbant ir apie visą informaciją, kuri yra viešoje erdvėje, kad tie vaikai, kurie yra nukentėję, nebūtų atpažįstami per viešą erdvę, per teisminius procesus, per atliekamus tyrimus, kad kuo įmanoma labiau pavyktų išsaugoti jų konfidencialumą.

Jeigu mes išgirsime iš vaikų, iš tėvelių, iš artimųjų ar žmonių, kurie einant pro šalį pamatys netinkamą elgesį su vaikais, mes į visus tuos pranešimus reaguosime be išimties.

– Istorija, kuri šiomis dienomis aprašoma žiniasklaidoje, konkrečiai portale „Delfi“, mini advokatą, kuris kažkaip pateko į vaikų vasaros stovyklas ir galimai galėjo išnaudoti mergaites. Ką darys jūsų tarnyba – dar iki šios bylos jūs svarstėte tikrinti vaikų vasaros stovyklų darbuotojus, tiksliau, tikrinti, ar vaikų vasaros stovyklos turi visą informaciją apie savo darbuotojus. Ką jos turi žinoti apie tuos žmones, kurie prižiūrės vaikus?

– Jūs labai gerai įvardinote. Nežinome, kaip atsidūrė žmogus, tai dar kartą tikrai norisi kreiptis į stovyklų organizatorius, vadovus ir dar kartą priminti, kad kol yra vaikai stovykloje, kol jie leidžia ten laiką, kai yra perduodami tėvų stovyklų vadovams, jie yra atsakingi už vaikų saugumą – tiek fizinį, tiek emocinį. Todėl labai svarbu, kad tie asmenys, kurie rūpinsis vaikais, kurie bus stovykloje, kurie teiks paslaugas vaikams, kad tai būtų pasiruošę, apmokyti asmenys, jeigu reikia, kad tai atitiktų visus išsilavinimo reikalavimus. Ir vienas svarbiausių dalykų – jeigu tai yra darbo sutartis, kad patys stovyklų vadovai kreiptųsi į Ryšių ir informatikos departamentą ir gautų pažymą iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, ar žmonės, dirbantys su vaikais, nėra teisti už seksualinius ir kitus sunkius nusikaltimus. Antras dalykas, savanoriai taip pat turi išsiimti pažymas ir jas pateikti stovyklų vadovams.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar tai galioja ir įvairiems kitiems kūrybiniams darbuotojams, kurie atvyksta į stovyklą vienai dienai, edukacijoms ir panašiai? Net ir tie, kurie dirba savarankiškai – jie gali gauti tokią pažymą?

– Taip, netgi dirbantys ir teikiantys paslaugas savarankiškai, atvykstantys, pavyzdžiui, kas antrą dieną skaityti paskaitų, mokyti plaukti. Visi, esantys šalia vaikų asmenys, turi turėti šias pažymas. Ir aišku, noriu atkreipti dėmesį į stovyklų organizatorius, kad pašaliniai asmenys, kurie atvyko pabūti, pažaisti laisvu laiku tik dienai ar pusdieniui tikrai turi būti rimtai įvertinti, ar tikrai šiuo metu šie asmenys turi būti stovykloje ir leisti laiką su vaikais.

– Jūs nė vieno patikrinimo dar neatlikote, nors vaikų vasaros stovyklos jau vyksta, teisingai suprantu?

– Taip, visiškai teisingai. Mes prieš savaitę davėme informaciją apie tai, kad startuosime su šita kampanija, tikrinsime stovyklas, esančias skirtingose Lietuvos vietose. Tai yra svarbi žinia stovyklų organizatoriams ir tėveliams, kad jie dar kartą įvertintų ir perklaustų stovyklų organizatorių, ar asmenys, kurie bus su vaikais yra pasiruošę, ar jie yra apmokyti ir ar yra išimtos pažymos. Kaip ir minėjau prieš savaitę, dar kartą pakartosiu, kad liko dvi savaitės išsiimti pažymas, susitikrinti visus dokumentus ir, aišku, atsitiktinumo būdu bus atrinktos stovyklos, kurias mes kartu su Valstybine darbo inspekcija aplankysime. Dar svarbu pasakyti, kad jeigu mes išgirsime iš vaikų, iš tėvelių, iš artimųjų ar žmonių, kurie einant pro šalį pamatys netinkamą elgesį su vaikais, mes į visus tuos pranešimus reaguosime be išimties, atvyksime į stovyklą, kalbėsime su vaikais, tėveliais, stovyklų organizatoriais, vertinsim situaciją. Ir jeigu ta situacija bus platesnė ir svarbi kitoms institucijoms, būtinai ją perduosim atsakingoms institucijoms, kurios gali būti susijusios ir priimti sprendimus dėl stovyklos veiklos ir organizavimo.

– Jūs minėjote, kad tie žmonės, kurie organizuoja stovyklą, yra atsakingi už vaikus, kurie yra tose stovyklose. Ar yra kokių nors bylų, kur nukentėję vaikai ar jų tėvai galėtų reikalauti kokios nors žalos atlyginimo iš organizatorių? Ar jūs turite praktikoje tokių įvykių?

– Turbūt tą informaciją galėtų pasakyti teismų atstovai, ar yra tokių bylų, kur tėvai bylinėjasi su stovyklų organizatoriais dėl netinkamos priežiūros, netinkamos veiklos organizavimo. Aš kol kas nežinau tokių bylų, nesu girdėjusi ar užfiksavusi. Tačiau tėvai tikrai prieš pasirašant sutartį turi susipažinti su visais punktais, kuriuos įgyvendina stovykla ir stebėti, kaip tos sutarties sąlygos yra vykdomos.

Kaip rodo „Lietuvos ryto“ šeštadienį paskelbta „Vilmorus“ apklausa, palankiai vertinančių Seimo pirmininkę gyventojų dalis sumažėjo nuo 32,8 proc. gruodį iki 23,5 proc. vasarį, tuo metu neigiamai vertinančiųjų išaugo nuo 37,8 gruodį iki 51,2 proc. vasarį.

„Tai, tikėtina, susiję su pedofilijos skandalu, nes V. Čmilytės-Nielsen pokytis yra tiesiog dramatiškas, – BNS sakė „Vilmorus“ vadovas. – Ji buvo eksponuojama to skandalo metu kiekvieną dieną po kelis kartus, kitiems pavyko išlaikyti distanciją“.

Po šių pasikeitimų Seimo pirmininkės neliko palankiausiai vertinamų politikų dešimtuke – gruodį ji buvo penktoje vietoje.

Sausį „Vilmorus“ apklausos nebuvo atliekamos.

Tai, tikėtina, susiję su pedofilijos skandalu, nes V. Čmilytės-Nielsen pokytis yra tiesiog dramatiškas.

V. Čmilytė-Nielsen buvo priversta aiškintis, ar nenutekino informacijos apie pradėtą tyrimą tuometinio parlamentaro, konservatorių frakcijos atstovo Kristijono Bartoševičiaus atžvilgiu. Pati politikė neigė tai dariusi.

K. Bartoševičius prašymą atsisakyti mandato Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikė dar iki prokuratūrai viešai paskelbiant apie tyrimą, sausio 20-ąją – tą pačią dieną, kai generalinė prokurorė informavo Seimo pirmininkę apie ketinimus panaikinti parlamentaro neliečiamybę. Tačiau tiek V. Čmilytė-Nielsen, tiek generalinė prokurorė Nida Grunskienė paneigė, jog šio susitikimo metu buvo įvardinta jo pavardė. 

Palankiausiai vertinami G. Nausėda, A. Anušauskas, V. Blinkevičiūtė

Palankiausiai vertinami politikai išlieka prezidentas Gitanas Nausėda, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė, tačiau prezidento reitingai per du mėnesius smuko labiausiai iš šio trejetuko. Apklausos duomenimis, G. Nausėdą palankiai vertina 57,4 proc. (gruodį –  61,3 proc.), nepalankiai – 21,7 proc., į A. Anušauską teigiamai žiūri 43,6 proc. (45 proc. gruodį) gyventojų, neigiamai – 28,4. V. Blinkevičiūtę palankiai vertina 41,5 proc. (44 proc. gruodį), nepalankiai – 29,7 proc. apklaustųjų.

„G. Nausėda prarado apie 4 procentinius punktus palaikymo nuo gruodžio. Bet pažiūrėjus į kreivę, tai kol kas nėra tendencija – buvo 57 proc. ir rugsėjį“, – sakė V. Gaidys.

Sociologas pažymi, kad šie trys politikai yra vieninteliai, kurių palankūs vertinimai viršija nepalankius, o daugumos dešimtuke reitingai per du mėnesius sumažėjo.

Ketvirtoje vietoje, kaip ir prieš du mėnesius, išlieka opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas ekspremjeras Saulius Skvernelis, jį palankiai vertina 29,3 proc. respondentų, nors gyventojų pozicija politiko atžvilgiu taip pat pasikeitė į neigiamą pusę – gruodį palankios nuomonės apie jį buvo 36,9 proc. apklaustųjų.  Nepalankiai jį vertina 44,3 proc. respondentų.

Penketuką užbaigia Darbo partijos vadovas, Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis –  jį palaiko 27,9 proc. gyventojų (26,8 proc. gruodį), nepalaiko 31,6 proc.

Premjerė Ingrida Šimonytė sulaukė 27,1 proc. apklaustųjų palankaus vertinimo (25,3  proc. gruodį), ir 56,8 proc. – nepalankaus, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininką Ramūną Karbauskį palankiai vertina 26,3 proc. (29,8 proc. gruodį), nepalankiai 49,6 proc. gyventojų.

Partijos „Laisvė ir Teisingumas“ laikinąjį vadovą Artūrą Paulauską pozityviai vertina 25,6 proc. apklaustųjų (gruodį – 27,1), neigiamai – 30,8 proc., socialinės apsaugos ir darbo ministrę Moniką Navickienę palaiko 25,2 proc. (26,2 proc. gruodį), nepalaiko 31,8 proc. respondentų.

Dešimtoje vietoje – Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, jį palankiai vertina 24,7 proc. gyventojų (gruodį –26,3 proc.), nepalankiai – 45,9 procento.

Prasčiausiai vertinami politikai – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderis Waldemaras Tomaszewskis, jį palaiko palaiko 4,8 proc. (6,1 proc. gruodį), neigiamai vertina 59,6 proc. apklaustųjų. Taip pat – Vyriausybės nariai: energetikos ministras Dainius Kreivys,  teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, susisiekimo ministras Marius Skuodis. Jie turi maždaug 10-15 proc. apklaustųjų palaikymą, nepalankiai juos vertina 58-35 proc. respondentų.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią gyventojų apklausą „Lietuvos ryto“ užsakymu atliko vasario 9-18 dienomis, apklausta 1000 pilnamečių Lietuvos gyventojų.

„Nenurodydama konkrečių Baudžiamojo kodekso straipsnių ji informavo mane, kad vienas iš Seimo narių įtariamas sunkiais nusikaltimais, taip pat nurodė, kad tai susiję su nepilnamečio asmens ar asmenų tvirkinimu, ir pasakė, kokia laisvės atėmimo bausmė gresia už šias veikas. Žinia apie tokius įtarius mane labai stipriai šokiravo“, – ketvirtadienį atsakydama į Seimo narių klausimus patvirtino V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė ketvirtadienį opozicijos sušauktos neeilinės sesijos metu atsakė į raštu užduotus klausimus dėl aplinkybių, kuriomis generalinė prokurorė N. Grunskienė ją informavo apie ketinimus kreiptis dėl parlamentaro teisinio imuniteto panaikinimo.

Opozicija sesiją sušaukė siekdama išsiaiškinti, ar informacija apie jo atžvilgiu atliekamą tyrimą dėl galimo vaikų seksualinio prievartavimo ir tvirkinimo nebuvo nutekinta Kristijonui Bartoševičiui, kad šis skubiai trauktųsi iš Seimo ir jo pavardė neiškiltų į viešumą.

Jūs mane šiandien pasitikote šūksniais, kad Dievas yra, kad aš esu pedofilė ir aš esu melagė.

Kaltino „dangstant pedofiliją“

Seimas ketvirtadienį taip pat spręs dėl iniciatyvos sudaryti laikinąją tyrimo komisiją aiškintis, ar K. Bartoševičiui nebuvo nutekinta informacija apie jo atžvilgiu atliekamą tyrimą dėl galimo vaikų seksualinio prievartavimo ir tvirkinimo.

Posėdžio pradžioje tvirtinant programą kilo apsižodžiavimas tarp V. Čmilytės-Nielsen ir Petro Gražulio, kuris apkaltino parlamento vadovę „dangstant pedofiliją“.

„Seimo koridoriuose jūs mane šiandien pasitikote šūksniais, kad Dievas yra, kad aš esu pedofilė ir aš esu melagė, jūsų retorika yra tokia, kad nuolat pasiekia dugną, ir labai gaila, kad jūs tai sau leidžiant tiek Seimo koridoriuose, tiek Seimo salėje“, – P. Gražuliui piktinantis valdančiaisiais į jį kreipėsi Seimo pirmininkė.

P. Gražulis atsakė, kad „nereikia įdėti žodžių“, kurių jis nesakęs, o kad dangstomas pedofilijos skandalas, jis yra įsitikinęs.

„Tai, kas kalbama koridoriuose, nereikia įdėti man žodžių, aš nežinau, kas jūs esate, (...) bet jūs dangstote šitą pedofilijos skandalą, tuo esu įsitikinęs“, – atsakė P. Gražulis.

Išklausė atsakymų

47 mažumai priklausančių parlamentarų sušauktos sesijos metu iš pradžių buvo išklausyti Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen ir generalinės prokurorės N. Grunskienės atsakymai į klausimus.

Jų buvo prašoma paaiškinti aplinkybes, kuriomis generalinė prokurorė sausio 20 dieną, penktadienį, parlamento vadovei pranešė apie planuojamą kreipimąsi dėl K. Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo. Tiek Seimo pirmininkė, tiek generalinė prokurorė pažymi, kad K. Bartoševičiaus pavardė susitikime nebuvo įvardinta.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė žurnalistams yra patvirtinusi tą penktadienį apie 14 val. paskambinusi K. Bartoševičiui, nes gavo jo žinutę apie sprendimą palikti Seimą, bet teigia apie kolegos atžvilgiu pradėtą tyrimą nežinojusi ir jo perspėti negalėjusi.

Vėliau, tos pačios dienos vakare, komandiruotėje Čilėje buvęs K. Bartoševičius elektroniniu būdu Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikė prašymą panaikinti jo mandatą. Opozicijos atstovai kelia versiją, kad K. Bartoševičius informuotas skubiai trauktis iš Seimo, kad jo pavardė tyrime neiškiltų į viešumą.

Sausio 23 dieną, pirmadienį, kai K. Bartoševičius patvirtino žurnalistams atsisakantis mandato, Generalinė prokuratūra paskelbė, jog generalinė prokurorė N. Grunskienė prašo panaikinti K. Bartoševičiaus imunitetą tyrime dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš vaikus.

Prokuratūra K. Bartoševičiui praėjusią savaitę pateikė įtarimus dėl galimo nepilnamečio ir mažamečio asmens seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo prieš keturis asmenis, kurie, kaip įtariama, įvykdyti jam esant Seimo nariu.

Juo labiau kad čili pipirai byra ne tik į troškinį, bet ir ant visuomenės kūne dar neužgijusios žaizdos – Garliavos egzemos. Ji iki šiol tebeniežti, verčia kasytis, raukytis ir burnoti, kad aplinka – supuvusi ir nešvari.

Iš užmaršties ima kilti vaiduokliai, aplipę vandens ir balų maurais, perverti kulkų, netikėtai užgesę užklupus ligoms. Jie kažko reikalauja, neturi ramybės, nuolat vaidenasi visuomenės sąmonės skaistykloje.

Tačiau sprangiame troškinyje  – ne tik čili pipirai, vandens žolės, vaiduokliai, bet ir alchemijos magija. Be jos juk neišsiversi.

Gali būti, kad Lietuvoje turime tarnybą, kurioje darbuojasi likimo alchemikai. Jie šūdą gali paversti žmogumi, o žmogų – šūdu. Pagal pareikalavimą, situaciją. Įdomiausia – pagal asmeninį interesą.

Sudaryti galimybę melagingai susietą žmogų sekti įvairiais būdais: klausytis telefono pokalbių ir kitaip šeimininkauti jo asmeninėje erdvėje purvinais batais.

Aiškėja, kad tam reikalui gali būti naudojamas tam tikras atsiejimo ir susiejimo metodas. Kaip savo pareiškime, skirtame Seimo pirmininkei ir Seimo komitetų nariams, aiškina iš darbo atleistas kriminalistas, jam buvo nurodyta melagingai susieti visuomenėje žinomą asmenį su „Kamuolinių“ grupuote, taip inicijuojant kriminalinę žvalgybą. T. y. sudaryti galimybę melagingai susietą žmogų sekti įvairiais būdais: klausytis telefono pokalbių ir kitaip šeimininkauti jo asmeninėje erdvėje purvinais batais.

Tokiomis alchemijomis labai susirūpino Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė ir buvęs generalinis komisaras Saulius Skvernelis. Jų įsitikinimu, būtina pradėti ikiteisminį ir parlamentinį tyrimą, aiškinantis, ar įtarimai dėl gyvenimus pereinamuoju kiemu galinčios paversti alchemijos pagrįsti.

Būtų gerai išsiaiškinti: įsisukant pedofilijos trileriui, kuo daugiau aiškumo reikia kaip trilitrinio vandens po aštraus Garliavos troškinio.

Dešimtys tūkstančių failų

Policijos akiratyje F. Teichtmeisteris atsidūrė, kai įskundė vaikų pornografines nuotraukas jo kompiuteryje pamačiusi tuometė gyvenimo draugė. Moteris iškvietė policiją dėl tariamo smurto. Pareigūnai F. Teichtmeisterio kompiuteryje, telefone ir dar keliasdešimtyje įrenginių rado 58 tūkst. failų, kuriuose, kaip teigiama, yra „vaikų pornografinio turinio“, ir 100 g kokaino.

Pats F. Teichtmeisteris nuo pat pradžių nesikratė kaltės – pripažino minėtus failus 2008–2021 m. parsisiuntęs iš nelegalių tinklalapių.

Tyrėjai nerado įrodymų, kad aktorius šią medžiagą būtų perdavęs kitiems asmenims, tačiau teigiama, kad jis pats fotografavo nepilnamečius ir darė iš jų koliažus su pornografinio turinio citatomis.

Po specialios terapijos kurso aktoriui pavyks išvengti atsakomybės dėl smurto artimoje aplinkoje ir narkotikų vartojimo. Tačiau dėl nepilnamečių pornografinių vaizdų laikymo net ir po specialios terapijos, kurios metu, anot advokato, aktoriui pavyko įveikti dvasines problemas, paskatinusias domėtis vaikų pornografija, F. Teichtmeisteriui teks stoti prieš teismą.

Pasibaigus ilgus mėnesius trukusiam tyrimui, vasario 8 d. aktorius stos prieš Vienos baudžiamųjų bylų apygardos teismą.

Ką žinojo kolegos?

Sukrėsta garsaus aktoriaus nuopuolio, Austrija paniro į diskusiją. Specialistai svarsto, kur yra riba, kai vaikų ir jaunimo pornografijos stebėjimas paskatina žengti dar sunkesnį nusikaltimą – siekti akto su nepilnamečiu.

F. Teichtmeisterio atvejis sukėlė debatus dėl to, kiek kultūros pasaulis apskritai toleruoja prievartą. Mat informacijos apie policijos atliekamą tyrimą dėl su vaikų pornografija susijusios vieno garsaus aktoriaus veiklos, pasirodė dar 2021-aisiais. Kai šiemet sausį menininko pavardė buvo viešai paskelbta, pasipylė jo kolegų komentarai, esą aktoriaus ryšys su neleistina pornografija „nieko nenustebino“. Anot režisieriaus Sebastiano Brauneisso, teatro ir kino bendruomenei tai nebuvo paslaptis. Tačiau ne vienas kolega mojo ranka – esą įtarimai yra tik kerštaujančios draugės pramanas.

Teatro ir kino bendruomenei tai nebuvo paslaptis. Tačiau ne vienas kolega mojo ranka – esą įtarimai yra tik kerštaujančios draugės pramanas.

Pvz., dar 2021 m. rudenį, filmuojant trilerį „Serviam – Ich will dienen“, jame vaidinusios nepilnametės aktorės tėvų advokatas pranešė prodiuseriui apie F. Teichtmeisterio padarytą nuotrauką ir prašė pasirūpinti, kad jis daugiau nesiartintų prie aktorės. Apie įtarimus, kad žinomas aktorius disponavo vaikų pornografine medžiaga, tuomet rašė ir Austrijos spauda. Aktoriaus pavardė publikacijose nebuvo minima. Austrijos televizija, kurios seriale vaidino F. Teichtmeisteris, subtiliai koregavo scenarijų, išbraukdama iš jo aktoriaus herojų.

Situacijai papildomo dramatiškumo suteikia dar ir tai, kad F. Teichtmeisteris – labai talentingas aktorius, tačiau dėl sunkių kaltinimų nuo jo atsiriboti nori ne tik kolegos aktoriai, bet ir meno industrija.

Paaiškėjus, kad aktoriui pateikti kaltinimai, jį iš darbo atleido Vienos „Burgtheater“. Kaip teigia S. Brauneissas, teatro vadovybė dar 2021 m. žinojo apie F. Teichtmeisterio problemas su teisėtvarka, tačiau leido jam vaidinti – tituluotas menininkas buvo vienas tų aktorių, dėl kurių į spektaklius plūsta žiūrovai. Ironiška, kad paskutinis jo vaidmuo šiame teatre buvo garsaus aktoriaus Floriano, kuris švaistosi pinigais internete už internetinį seksą.

Smūgis „Korsažo“ kūrėjams

Iš teatro repertuaro spektaklius, kuriuose vaidino F. Teichtmeisteris, galima pašalinti arba jo vaidmenį patikėti kitam aktoriui. Tačiau ką daryti su gerokai brangesniais projektais – serialais, filmais? Austrijos televizija pranešė iki galutinio teismo verdikto nerodysianti filmų „Vienos kraujas“, „Žudiko mūza“, serialo „Zalcburgo mirusieji“, kuriuose vaidino F. Teichtmeisteris.

Neoficialiai kalbama, kad šis skandalas tapo priežastimi, kodėl „Oskarams“ nebuvo pasiūlytas austriškojo kino metų proveržiu vadinama didžiojo ekrano drama „Korsažas“. Joje skandalingasis aktorius atliko Austrijos imperatoriaus Pranciškaus Juozapo I vaidmenį.

Filmo siužetas kiek primena šių dienų situaciją: žiūrovams paliekama patiems įvertinti imperatoriaus įtaką amžiaus krizę išgyvenančios sutuoktinės dramai. Priežasties ir pasekmės saitus aktorius taip sumaniai sumezga, kad spręsti, ar Pranciškus Juozapas I buvo imperatorienės Sisi gilios depresijos priežastis, ar auka, tenka pačiam žiūrovui. Beje, anot žiniasklaidos, nepilnamečius kolegas savo pedofiliškiems koliažams aktorius fotografavo ir filmuojant „Korsažą“. Negana to, seksualinio priekabiavimu – šįkart ne prie nepilnamečių – įtariamas ir dar vienas šiame filme vaidinęs aktorius.

Kad ir kokia bausmė būtų skirta F. Teichtmeisteriui, „Korsažo“ komanda dėl jo veiklos jau gavo nepelnytą smūgį. Po pernai Kanų kino festivalyje įvykusios filmo premjeros jo režisierė ir pagrindinio vaidmens atlikėja pelnė ne vieną aukštą įvertinimą, tarp kurių – ir Europos kino apdovanojimas už geriausią pagrindinį vaidmenį. Juosta buvo nominuota BAFTA apdovanojimams ir išrinkta į vadinamąjį ilgąjį „Oskarų“ nominantų sąrašą.

Tad nieko nuostabaus, kad režisierė, scenarijaus autorė Marie Kreutzer neslepia emocijų, bandydama įrodyti, jog „Korsažas“ nėra asmeninis F. Teichtmeisterio turtas.

„Man liūdna ir pikta, kad feministinis filmas, prie kurio daugelį metų dirbo daugiau nei 300 žmonių iš visos Europos, yra taip suteptas ir sugadintas dėl siaubingų vieno asmens veiksmų. Mane dar labiau liūdina ir piktina tai, kaip plačiai kuriami, platinami ir vartojami vaizdo įrašai ir nuotraukos, kuriose vaizduojamas seksualinis smurtas prieš vaikus“, – sakė M. Kreutzer.

Kolegei antrina ir viešą laišką paskelbę kino kūrėjai Ruth Beckermann, Davidas Schalko, rašytojos Elfriede Jelinek ir Eva Menasse. Prieštaraudami, kad esą „visi žinojo“ apie F. Teichtmeisterio nusikalstamą pomėgį, laiško autoriai prašo neuždrausti filmo rodyti kino teatruose. Austrijoje filmą demonstravęs kino teatrų tinklas „Cineplexx“ savo sprendimą jau priėmė: „Korsažo“ žiūrovai nebeišvys.

Priežastis – sugriautas pasitikėjimas paaiškėjus, kad premjero tėvas pasirašė garbės grąžinimo aktą nuteistam pedofilui, 2004 m. baigusiam atlikti bausmę.

Kaip praneša LRT RADIJAS iš Islandijos, šis įvykis buvo  paskutinis lašas koalicijos partnerių kantrybės taurėje, todėl spalio 28 d. Islandijoje vėl įvyks priešlaikiniai rinkimai, apie kuriuos oficialiai pranešė Islandijos prezidentas Gudni Th. Johannessonas.

Rinkimų rezultatus sunku prognozuoti, bet jau dabar akivaizdu, kad skandalas pakoregavo partijų reitingus ir, kovojant dėl vietų parlamente, gali duoti teigiamų rezultatų kai kurioms mažesnėms partijoms.

Skandalas konsultavimo rinkoje

Skandalas įvyko ir Islandijos konsultavimo rinkoje. Bendrovė „Sjon ehf“, per tarpinę įmonę valdanti dalį didžiausio Islandijos gėrimų gamintojo „Olgerdin“ akcijų, reikalauja 300 mln. Islandijos kronų (beveik 2,5 mln. eurų) žalos atlyginimo iš bendrovės „Audur Capital“, kuri šiandien jau yra finansinių konsultacijų įmonės „Virding“ sudėtyje. 

Skelbiama, kad ieškovai patyrė beveik 1 mlrd. Islandijos kronų nuostolių, kaip neplanuotų mokesčių, dėl netinkamų finansinių ir investicinių „Audur Capital“ konsultacijų.

Tokie ieškiniai itin reti mažoje Islandijos rinkoje, todėl jau dabar sulaukė didžiulio atgarsio ir sujudimo konsultavimo rinkoje.

Papiktino kanadiečių įmonė

Ir dar vienas skandalas. Paaiškėjo, kad jau nuo 2011 m. kanadiečių įmonė „High Liner Foods“, sudariusi kontraktą su viena Islandijos įmone, išsinuomojo prekės ženklą „Icelandic Sea Food“ („Islandiški žuvies produktai“). Ženklindama šiuo ženklu savo produkciją, įmonė dideliais kiekiais, ypač Šiaurės Amerikoje, pardavinėjo Azijos vandenyse sugautą žuvį, pvz. kinišką tilapiją.  

Įmonių pasirašyto kontrakto galiojimas baigiasi kitais metais ir esamomis sąlygomis planuojama jo nepratęsti. Nors kompanijų atstovai teigia, kad „High Liner Foods“ parduodama produkcija yra aukštos kokybės, Islandijos visuomenę piktina tokie prekybininkų žaidimai vartotojų asociacijomis, nes Islandija turi gilias žvejybos tradicijas bei garsėja kokybiška žuvimi, o žvejybos sektorius yra reikšmingas Islandijos ekonomikoje.

Rugsėjo pramoga – avių suvarymai

Islandiška aviena yra tarp labiausiai vertinamų mėsos rūšių pasaulyje. Viena to priežasčių ta, kad Islandijoje avys visą vasarą ganosi laisvai didžiuliuose kalnuotuose plotuose, itin švarioje gamtoje. Tačiau kiekvieną rugsėjo savaitgalį kiekviename Islandijos avių ūkyje organizuojami avių suvarymai. Fermeriai, jodami ant arklių bei pasitelkdami į pagalbą šunis, parvaro avis nuo kalnų, o susirinkę pagalbininkai padeda avis uždaryti į gardus.

Tokių suvarymų pagalbininku gali tapti kiekvienas panorėjęs. Po suvarymų visi vaišinami kava, blynais, tradicine islandiška sriuba ar šlakeliu islandiškos kmynų degtinės, dainuojamos tradicinės dainos.

Ši viena seniausių Islandijos kultūrinių tradicijų jau tampa populiaria pramoga ir tarp turistų, kurių skaičius šalyje ir toliau auga, o šiais metais sieks apie 2 mln.

Trečiadienį Šakių rajone devyniolikmetė motina į šulinį įmetė savo septynių mėnesių kūdikį, jį iš šulinio išgelbėjo kaimynas.

BNS primena pastaruoju metu Lietuvą sukrėtusias nelaimes, kurios paskatino diskusijas apie visuomenės požiūrį į vaikus.

2014 metų gruodį pradėtas tyrimas dėl seksualinio vaikų išnaudojimo Švėkšnos specialiojo ugdymo centre.

2015 metų vasarį pradėtas tyrimas dėl smurto Vilijampolės globos namuose prieš neįgalius įstaigos globotinius.

2015 metų kovą pranešta apie pedofilijos skandalą Viešvilės vaikų globos namuose, kaltinimai pateikti buvusiam direktoriui Algimantui Liaudaičiui.

2015 metų rugpjūtį žuvo pro Vilijampolės globos namų langą iškritęs berniukas.

2016 metų sausį Kėdainių rajono Saviečių kaimo gyventojas nužudė dvimetį sūnų ir keturių mėnesių mergaitę sumetęs į kieme esantį šulinį.