Kaip nurodoma „Sodros“ tinklapyje, 2024 metais į senatvės pensiją galės išeiti 64 metų ir 8 mėnesių sulaukę vyrai (gimę 1959 m. liepos 1 d. – 1960 m. balandžio 30 d.) ir 64 metų ir 4 mėnesių sulaukusios moterys (gimusios 1960 m. sausio 1 d. – 1960 m. rugpjūčio 31 d.).

2023 metais pensinis amžius vyrams ir moterims buvo 2 mėn. trumpesnis.

Vyrų ir moterų pensinis amžius susilygins 2025 metais, pasiekęs lygiai 65 metus.

2024 metais būtinasis stažas senatvės pensijai tiek vyrams, tiek moterims bus ilgesnis pusmečiu – 33,5 metų.

Įgijus daugiau nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis yra didesnė už bazinę. Tai reiškia, kad žmogaus, turinčio, pavyzdžiui, 42 metus stažo pensijai, bendroji pensijos dalis bus didesnė, nei žmogaus, turinčio, pavyzdžiui, 25 metus stažo.

Įstatymo pakeitimai įsigaliojo po to, kai tekstas prieš aušrą buvo paskelbtas Prancūzijos oficialiajame leidinyje, o opozicija apkaltino E. Macroną, kad šis siekė jį slapta įteisinti gilią naktį.

Ši publikacija pasirodė praėjus vos kelioms valandoms po to, kai penktadienį Konstitucinė taryba pritarė teisės akto esmei, įskaitant pagrindinį pakeitimą – pensinio amžiaus padidinimą nuo 62 iki 64 metų.

Profsąjungos įspėjo, kad gegužės 1 dieną rengia masinius protestus Darbo dienos proga, o paskelbus nuosprendį keliuose miestuose naktį kilo smurtinės demonstracijos.

Kova dėl įstatymo įgyvendinimo tapo didžiausiu E. Macrono antrosios kadencijos vidaus politikos iššūkiu, nes jis susidūrė ne tik su plačiai paplitusiu visuomenės pasipriešinimu pakeitimams, bet ir su mažėjančiu asmeniniu populiarumu.

Socialistų partijos vadovas Olivier Faure'as (Olivjė Foras) sakė, kad greitas E. Macrono įstatymo pasirašymas rodo nepagarbą protesto judėjimui, o kraštutinių kairiųjų kritikas Francois Ruffinas (Fransua Rufenas) pavadino tai „demokratiniu stabdymu“.

„Įstatymą priėmė vidury nakties, kaip vagys, – tviteryje parašė Prancūzijos Komunistų partijos vadovas Fabienas Rousselis (Fabianas Ruselis). – Visi į gatvę gegužės 1 dieną.“

„Nenugalėti“

Devynių narių Konstitucinė taryba pritarė pagrindinėms reformos nuostatoms, įskaitant pensinio amžiaus didinimą iki 64 metų ir darbo stažo, reikalingo visai pensijai gauti, prailginimą, teigdama, kad teisės aktai atitinka Prancūzijos teisę.

Buvo atmesti šeši smulkesni pasiūlymai, įskaitant įpareigojimą didelėms bendrovėms skelbti, kiek vyresnių nei 55-erių žmonių jose dirba, ir specialios vyresnio amžiaus darbuotojams skirtos sutarties sukūrimą.

Teksto pasirodymas Prancūzijos oficialiajame leidinyje reiškia, kad jis tapo įstatymu.

Pirmoje pastraipoje žodis „šešiasdešimt dvejų“ pakeičiamas žodžiu „šešiasdešimt ketverių“.

„Tokiu būdu iš dalies keičiamas Socialinės apsaugos kodeksas. Pirmoje pastraipoje žodis „šešiasdešimt dvejų“ pakeičiamas žodžiu „šešiasdešimt ketverių“, – teigiama tekste, kuriame kalbama apie pensinį amžių.

Tačiau Konstitucinio teismo sprendimas gali pasirodyti menka E. Macrono pergalė, nes, pasak analitikų, 45-erių metų E. Macronui tai kainavo didelę asmeninę kainą.

Prezidento reitingai yra beveik žemiausi per visą istoriją, o daugelis rinkėjų pasipiktino jo sprendimu prastumti pensijų įstatymą per parlamentą be balsavimo, taikant teisėtą, bet prieštaringai vertinamą mechanizmą, kurį oponentai pasmerkė kaip antidemokratinį.

Apklausos nuolat rodo, kad du iš trijų prancūzų nepritaria tam, kad būtų dirbama dar dvejus metus.

E. Macronas pavadino šį pakeitimą „būtinu“, kad būtų išvengta metinio pensijų deficito, kuris, vyriausybės duomenimis, iki 2030 metų pasieks 13,5 mlrd. eurų (14,8 mlrd. JAV dolerių).

„Laikykitės kurso, tai mano šūkis“, – sakė E. Macronas penktadienį, apžiūrėdamas Paryžiaus Dievo Motinos katedrą, praėjus ketveriems metams po pražūtingo gaisro, kuris beveik sunaikino gotikinį paminklą.

Siekdama išvengti triumfalizmo, ministrė pirmininkė Elisabeth Borne (Elizabet Born) tviteryje parašė, kad po teismo nuosprendžio „nėra nei nugalėtojų, nei pralaimėjusiųjų“.

Tačiau kairiojo sparno dienraštis „Liberation“ savo antraštėje virš protesto nuotraukos rašė: „Nenugalėti: reformos priešininkai nesiruošia nusiginkluoti“.

Naktį sostinėje buvo padegti dviračiai, elektroniniai paspirtukai ir šiukšlės, o kituose miestuose, įskaitant Marselį ir Tulūzą, kilo šimtai protestų.

Vakariniame Reno mieste protestuotojai padegė įėjimą į policijos nuovadą ir konferencijų centrą. Paryžiaus policija pranešė, kad iki 22 val. 30 min. (23 val. 30 min. Lietuvos laiku) buvo suimta 112 žmonių.

Pasipriešinimo banga gegužės 1-ąją

Tikimasi, kad E. Macronas, kuris tik retai viešai komentuoja krizę, kitos savaitės pradžioje kreipsis į prancūzus, naujienų agentūrai AFP sakė vienas prezidento šaltinis.

Dar neaišku, ar po tris mėnesius trukusių streikų ir protestų tęsis kelis mėnesius trukusios profesinių sąjungų pastangos blokuoti pakeitimus.

Profesinės sąjungos paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame ragino E. Macroną nepasirašyti šio teisės akto ir teigė, kad šis klausimas „dar nebaigtas“.

CGT profesinės sąjungos generalinė sekretorė Sophie Binet (Sofi Binė) paragino gegužės 1 dieną gatvėse sukelti „visuotinę ir istorinę bangą“ ir pasipriešinti reformoms.

Antradienį profesinės sąjungos atmetė E. Macrono pasiūlymą surengti derybas ir pareiškė, kad susitiks tik po gegužės 1-osios.

Praėjusį mėnesį dėl Paryžiaus šiukšliavežių streiko sostinėje liko 10 000 tonų nesurinktų šiukšlių.

Antruoju sprendimu penktadienį teismas atmetė opozicijos įstatymų leidėjų prašymą surengti referendumą dėl alternatyvaus pensijų įstatymo, pagal kurį pensinis amžius išliktų 62 metai.

Prancūzija atsilieka nuo daugumos savo Europos kaimynių, kurių daugelis padidino pensinį amžių iki 65 metų ar daugiau.

Pakeitimų priešininkai teigia, kad dėl jų nukenčia anksti karjerą pradėjusios moterys ir nekvalifikuoti darbuotojai bei pažeidžiama teisė į ilgą pensiją.

Pirmieji veiksmai prasidėjo pirmadienį, kai sunkvežimių vairuotojai blokavo atskiras svarbias greitkelių arterijas ir sankryžas keliuose Prancūzijos regionuose, pasitelkdami vadinamąją sraigės taktiką – kai transporto priemonės juda lėtai, dirbtinai sukurdamos eismo kamščius.

Tuo metu nuo pirmadienio vakaro profsąjungos planuoja neterminuotą nacionalinio geležinkelio darbuotojų streiką.

Vyriausybė taip pat rengiasi didžiausiems trikdžiams antradienį, kai tikimasi kelių sektorių darbuotojų streikų.

Protestai planuojami įvairiuose Prancūzijos miestuose.

Šiuo metu parlamente svarstoma reforma, pagal kurią oficialus pensinis amžius būtų padidintas nuo 62 iki 64 metų, o norint gauti visą pensiją, gyventojai turės turėti 43 metų darbo stažą.

Streikų poveikis bus labai stiprus.

„Streikų poveikis bus labai stiprus“, – sekmadienį regioniniam transliuotojui „France-3“ sakė susisiekimo ministras Clement'as Beaune'as (Klemanas Bonas).

„Žinau, kad daugeliui žmonių tai bus tikras galvos skausmas“, – pridūrė jis.

Darbo ministras Olivier Dussoptas (Olivjė Diusopas) pirmadienį kalbėdamas naujienų kanale „FranceInfo“ sakė, kad „nepritarimo išreiškimas yra teisėtas, tačiau jis neturi lemti šalies blokavimo, nes būtų pavojinga jos ekonomikai“.

Pareigūnai paragino žmones antradienį, jei įmanoma, likti dirbti iš namų.

Sudėtingas pensijų įstatymas yra pagrindinis E. Macrono prezidentavimo ir jo pastangų išlaikyti Prancūzijos ekonomiką konkurencingą pasauliniu mastu elementas.

Centristinė, verslui palanki vyriausybė teigia, kad būtina užtikrinti mokią pensijų sistemą, šalies populiacijai senstant, o gimstamumui mažėjant.

Tuo metu oponentai, tarp kurių, kaip rodo nuomonių apklausos, yra dauguma prancūzų rinkėjų, teigia, jog pokyčiai kelia grėsmę prancūzų teisėms.

Kairiųjų pažiūrų įstatymų leidėjai tvirtina kad įmonės ir turtingieji turėtų įnešti didesnį indėlį į sistemos išlaikymą. 

Įstatymo projektas Prancūzijos parlamente sukėlė karščiausias diskusijas per pastaruosius kelerius metus.

Šiuo metu jis svarstomas Senate, kuriame daugumą turi konservatoriai.

Tikimasi, kad dėl įstatymo projekto iki savaitės pabaigos Senate įvyks balsavimas, kur respublikonai pareiškė balsuosiantys kartu su E.  Macrono sąjungininkais centristais už pensinio amžiaus padidinimą.

Prancūzijos civilinės aviacijos tarnyba paprašė oro linijų bendrovių antradienį atšaukti 20 proc. skrydžių Paryžiaus Paryžiaus Charleso de Gaulle (Šarlio de Golio) oro uoste ir 30 proc. skrydžių Orli (Orly) oro uoste.

Be to, atšaukta dalis skrydžių ir kituose miestuose.

Profsąjunga CGT taip pat ragina antradienį streikuoti „Renault“, „Peugeot“ ir „Citroen“, „Airbus“ ir kitų gamyklų darbuotojus.

Dokų darbuotojų sąjungos grasina trečiadienį užblokuoti uostus.

Nuosaikesnės profsąjungos CFDT vadovas Laurent'as Bergeris (Loranas Bergeris) paragino antradienį surengti „labai galingą veiksmų dieną“, įtraukiant „daug, daug žmonių gatvėse“.

Pasak jo, visoje Prancūzijoje bus surengta daugiau nei 250 demonstracijų.

Be to, profsąjungos surengs posėdį, kuriame bus nuspręsta dėl tolesnių mobilizacijos žingsnių.

Profsąjungos surengė vienus didžiausių protestų Prancūzijoje per kelis dešimtmečius po įstatymo projekto pateikimo sausio mėnesį, tačiau ši savaitė greičiausiai bus ypač sudėtinga.

Protesto akcijos, sutelktos į moteris bei į pensijų reformos įtaką dirbančioms motinoms, turėtų sutapti su Tarptautine moters diena trečiadienį.

O ketvirtadienį profsąjungos, atstovaujančios studentams, kurie dar net nėra prisijungę prie darbo rinkos, sieks sutelkti jaunus žmones išeiti į gatves ir išreikšti nerimą dėl teisių į pensiją.

Nors manoma, kad esama didelės tikimybės, jog Senatas pritars įstatymo projektui, profsąjungos tikisi, kad šią savaitę vyksiantys streikai ir protestai išlaikys spaudimą vyriausybei padaryti nuolaidų, tęsiant įstatymo projekto patvirtinimą sudėtingame teisėkūros procese.

„Nors jau ne kartą paaiškinome, kad Europos Komisija nei siūlo, nei rekomenduoja lietuviams į pensiją išeiti nuo 72 metų, šis mitas vis sugrįžta“, – pažymėjo EK atstovybės Lietuvoje specialistai.

EK aiškino, iš kur atsiranda klaidingos interpretacijos dėl pensinio amžiaus ilginimo.

„Dar 2021 m. sausio mėnesį Europos Komisija publikavo konsultacijų dokumentą – Žaliąją knygą dėl senėjimo. Ja norima atkreipti dėmesį į ES visuomenės senėjimo keliamus iššūkius ir diskutuoti, kaip tiems iššūkiams ruoštis ir kaip į juos reaguoti. Joje yra matematinis paskaičiavimas, kad norint nuo 2020 m. iki 2040 m. išlaikyti tokį patį vyresnių žmonių skaičiaus ir darbingo amžiaus žmonių skaičiaus santykį, tam kad būtų užtikrinamas pensijų adekvatumas ir viešųjų finansų tvarumas, Lietuva (kaip ir Liuksemburgas) turėtų prailginti darbingą amžių iki 72 metų.

Tai – matematiniai skaičiavimai situacijai ir iššūkiui iliustruoti. Ir tik vienas iš teoriškai įmanomų sprendimų pensijų adekvatumui ir viešųjų finansų tvarumui užtikrinti. Kiti – dalyvavimo darbo rinkoje didinimas, darbo našumo augimo skatinimas. Ir dar daugiau kitų“, – aiškino EK atstovybės Lietuvoje ekspertai, vylęsi, jog tai bus paskutinis kartas, kuomet tenka sklaidyti mitus apie pensinį amžių ir gyventojai supras, kad EK niekada neteikė siūlymo ar rekomendacijų ilginti pensijinio amžiaus iki 72 metų, o tik buvo pateikusi matematinius skaičiavimus, kaip spręsti senėjimo Europoje problemą.

EK atstovybė Lietuvoje pažymėjo, kad kiekviena šalis pati sprendžia tokius klausimus ir tik ji gali priimti sprendimus, nuo kada jos piliečiai eis į pensiją.

„Kokią šalies pensijų sistemą kurti, sprendžia Lietuva, o nuspręsti, kiek iš viso truks profesinė karjera – mūsų kaip piliečių teisė“, – nurodė EK atstovybė Lietuvoje.

„Tokiam sprendimui, apie kurį kalbam, – tai yra 72 metus, tikrai ne laikas. Šitoje vietoje tikrai galima dėti tašką. Vienas iš labai svarbių lygiagrečiai einančių rodiklių ir kriterijų, į kuriuos turime žvalgytis ir susieti savo pensijų politiką, yra sveiko gyvenimo trukmė, kurios vidurkis Lietuvoje siekia 57,5 metų“, – antradienį Žinių radijui teigė I. Segalovičienė.

Pasak jos, sveiko gyvenimo trukmę iki 65 metų planuojama pasiekti tik 2030 metais. 

Svarstyti septyneriais metais didesnį pensinį amžių yra neadekvatu dabartiniu laikotarpiu.

„Svarstyti septyneriais metais didesnį pensinį amžių yra neadekvatu dabartiniu laikotarpiu. Pensijų sistema negali būti konstruojama neatsižvelgiant į vyresnio amžiaus žmonių sveikatą“, – tvirtino I. Segalovičienė. 

Patarėjos teigimu, prezidentas dar 2019 metais siūlė labiau indeksuoti pensijas, kad ji sudarytų maždaug 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio po mokesčių. 2019 metais šis rodiklis siekė apie 43 procentus. 

„Šiais metais jau matysime apie 48 proc. su viršum. 2024 metais turėtume pasiekti šį minimalų standartą (50 proc. – BNS) ir brėžti kitą strateginį tikslą – dar labiau artėti prie Europos Sąjungos vidurkio, kuris yra daugiau negu 60 procentų“, – kalbėjo prezidento patarėja.  

I. Segalovičienės teigimu, geriausia būtų, kad diskusijos dėl pensijos amžiau ilginimo kiltų iš mokslininkų kartu su politikais.

Lietuvoje tiek vyrų, tiek moterų pensijos amžius ilgėja palaipsniui ir 65 metus pasieks 2026 metais.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sako šiuo metu šio amžiaus didinimo klausimo nesvarstanti.

Prastėjant Lietuvos demografinei situacijai, Europos Komisijos (EK) skaičiavimu, ateityje mažės darbingo amžiaus žmonių, galinčių išlaikyti pensininkus, todėl galimas sprendimo būdas – ilginti pensinį amžių, kuris, specialistų skaičiavimu, turėtų siekti 72 metus.  

„Šiuo metu nei diskusijos vyksta, nei sprendimų yra priimtų ilginti jį daugiau, nei jis ilgėja dabar. Bet kad tam tikros institucijos, kaip EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija – BNS) ar Europos Komisija kartais atkreipia dėmesį, kad tai ateityje galės būti būtinybė – taip. (...) Kai ateis laikas diskusijoms, jos bus viešos“, – antradienį LRT radijui sakė SADM pensijų grupės vadovė Inga Buškutė.

Lietuvoje pensijos amžius ilgėja palaipsniui ir 65 metus pasieks 2026 metais. Jo ilginimas vėliau, anot I. Buškutės, nėra vienintelė išeitis, to gali padėti išvengti pensijų kaupimas. 

Pensijinis amžius yra tik viena iš priemonių, tikrai ne vienintelė.

„Pensijinis amžius yra tik viena iš priemonių, tikrai ne vienintelė (...) Pensijų kaupimas yra tas šaltinis, kuris truputėlį lengvina naštą ateityje ir padeda išvengti pensinio amžiaus ilginimo“, – sakė I. Buškutė.

Praėjusios kadencijos Vyriausybė taip pat neketino didinti pensijos amžiaus, nors Lietuvos bankas dar 2018 metais teigė, kad šalyje mažėjant gyventojų ir sprendžiant pensijų sistemos problemas, ateityje gali tekti ilginti pensinį amžių.

Centrinio banko atstovų nuomone, sprendimai dėl to galėtų būti priimti per dešimt metų, o blogiausiu atveju šis amžius galėtų ilgėti dar 7–8 metais.

– Kodėl išėjus į pensiją ir nieko neveikiant sveikata prastėja?

– Visų pirma, pensija yra socialinis reiškinys. Reglamentuojant tam tikriems teisės aktams tas žmogus gali nedirbti ir gauti tam tikras išmokas.

– Ar tai susiję ne su žmogaus gabumais, o su tam tikru įrašu asmens gimimo liudijime?

– Tas pastebėjimas, kada žmogus tampa pensininku, slepia labai daug teigiamų ir neigiamų emocijų. Procesai, kurie vyksta žmogaus gyvenimo eigoje, yra labai įdomūs, nes jie yra negrįžtami, nemodifikuojami, galbūt šiek tiek koreguojami. Turiu omenyje senatvinius procesus. Senėjant organizmui vystosi tam tikras galimybių mažėjimas: protinio pajėgumo, fizinių galimybių. Kai kada tas mažėjimas pasireiškia ligomis.

Jeigu senėjimo procesas yra nesėkmingas, jeigu sunku finansiškai, jeigu yra daug ligų, jis tada pakliūva tarsi į užburtą ratą.

– Kas nutinka tiems žmonėms, kurie išeina į pensiją, nedirba, neužsiima jokia kita veikla?

– Nenutinka nieko ypatingo. Jeigu žmogus sulaukęs pensinio amžiaus atsisako aktyviai dirbti, pasikeičia jo socialinis vaidmuo, jo gyvenimo būdas, gyvenimo ritmas. Jeigu jis iki tol aktyviai gyveno, jo fizinė sveikata yra gera, tad jis labai džiaugsmingai nedirbs, nes turės kitų užsiėmimų. Bet jeigu senėjimo procesas yra nesėkmingas, jeigu sunku finansiškai, jeigu yra daug ligų, jis tada pakliūva tarsi į užburtą ratą. Tokio žmogaus fizinis pajėgumas labai greitai mažėja, jis neišeina iš savo namų, sustingsta, guli lovoje arba labai mažai juda. Tad esant tokiam nesėkmingam senėjimui mes galime tikėtis nejudrumo, ligų paūmėjimo, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, kaulų retėjimo, vystosi osteoporozė.

– Ar tie žmonės, kurie toliau tęsia darbą arba yra kitaip aktyvūs, gali išvengti šio blogo senėjimo proceso? Ar tos veiklos padėtų tai atitolinti?

– Ypatingai ne. Sveikatos priklausomybė nuo pensinio amžiaus yra labai menka.

– Ar pastebite, kad Lietuvoje pensininkai keistųsi?

– Skiriasi mąstymas. Jie yra daugiau pamatę pasaulio, visiškai kitaip supranta darbinius santykius. Jeigu yra didesnės finansinės galimybės, atsiranda ir socialiniai aspektai. Reikia pastebėti, kad yra tam tikra riba, kad nuo 75 m. domėjimasis aplinka sumažėja, žmogus nebenori keliauti, jis daugiau bendrauja su savo artimaisiais, jam daugiau rūpi sėslus gyvenimas. Tad pokyčiai yra ir gana ženklūs.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar turint pinigų senatvė yra laimingesnė?

– Be abejo. Bet pinigai tikrai nenulemia visko. Tačiau jie svarbūs. Senatvė turi būti ori. Pirmiausia – psichologinė būklė. Šioje situacijoje kalbame apie gyvenimo kokybę.

– Ką rekomenduotumėte tiems žmonėms, kurie skaičiuoja paskutinius mėnesius iki oficialaus pensinio amžiaus?

– Susitvarkyti savo aplinką, susitarti su savimi. Pasižiūrėti, ar finansinėje srityje viskas yra tvarkoje. Neatsisakyti draugų, kiek galima daugiau bendrauti. Keliauti, jei leidžia finansinės galimybės. Yra trečiojo amžiaus universitetas, kuris puikiai veikia visoje Lietuvoje. Ten senyvo amžiaus žmonės gali susitikti, tobulintis ir tokiu būdu judėti į priekį. Negalima jokiu būdu sustoti gyvenimo kelyje.

– Vakarų valstybės skaičiuoja, kad ženkliai padidės žmonių, sergančių įvairiomis demencijos formomis. Kiek Lietuvoje yra dėl to nerimo?

– Tai yra didelė problema, nes vidutinė būsimo gyvenimo trukmė ilgėja. Tad anksčiau tokių ligų praktiškai nebūdavo. Dabar galima laisvai sulaukti 80–90 metų, jei nėra ligų ir vedamas sveikas gyvenimo būdas.

– Kaip tokių ligų išvengti?

– Pirmiausia – fizinis aktyvumas. Taip pat šiek tiek protinės mankštos. Bendravimas yra labai sveikintinas dalykas, kelionės, pažinimas. Žingeidumas, noras žinoti, noras kažką veikti – tie požymiai, kurie išskirtinai daro laimingus senyvo amžiaus žmones.

„Vyriausybė tikrai neturi ketinimų ilginti pensinį amžių. Daug kas yra supratęs, kad čia lyg ir yra nusiteikimas Europos Komisijoje kažkaip ilginti pensinį amžių. Tai tikrai noriu pasakyti, kad tokių ketinimų nėra, nesvarstome to“, – antradienį LRT radijui tvirtino M. Navickienė.

Tačiau ministrė mano, kad vis senėjanti visuomenė kelia ir tam tikrų demografinių iššūkių, todėl būtina ieškoti sprendimų, kurie leistų vyresnio amžiaus žmonėms išsilaikyti darbo rinkoje.

„Reikia neužsimerkti prieš demografinius iššūkius, su kuriais susiduria mūsų valstybė šiandien. Būtinų sprendimų, kurie reikalingi ateičiai, reikia ieškoti“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė, akcentuodama, kad būtina ieškoti būdų, kaip padėti artimiausiu metu pensinio amžiaus ribą pasieksiantiems žmonėms adaptuotis prie darbo rinkos pokyčių.

„Manau, kad pirmiausiai sprendimų reikia ieškoti gerinant galimybes pagyvenusiems asmenims, kurie yra arti pensinio amžiaus, suteikti galimybių likti darbo rinkoje, tobulinti savo kvalifikaciją, adaptuoti prie darbo rinkos, jeigu jie gali ir nori joje likti“, – teigė M. Navickienė, dar kartą pažymėdama, kad apie papildomą pensinio amžiaus ribos ilginimą Vyriausybė šiuo metu nesvarsto.

ELTA primena, kad Lietuvoje šiuo metu senatvės pensijos amžiaus riba moterims yra 63 m. 4 mėn. , o vyrams – 64 m. 2 mėn. Numatoma, kad 2027 metais tiek vyrai, tiek moterys, senatvės pensijos amžių pasieks sulaukę 65 metų.

„Šis klausimas yra net ne šios dienos, bet net ne šio dešimtmečio klausimas, nes šiuo metu įstatymuose numatyta, kad pensinis amžius ilginamas po keletą mėnesių ir 65 metus pasieks tik 2026 metais“, – LRT radijui kalbėjo Prezidentūros ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas.

S. Krėpštos nuomone, vietoje kalbėjimo apie darbingo amžiaus trukmės ilginimą šiuo metu Lietuvoje reikėtų orientuotis į sveikos gyvensenos ir vidutinio amžiaus rodiklio gerinimą, o COVID–19 pandemija, prezidento patarėjo nuomone, kelia papildomų iššūkių šio tikslo įgyvendinimui.

„Dabar dėmesį reikėtų sutelkti į tai, kaip galėtume padidinti vidutinę gyvenimo trukmę, sveiko gyvenimo trukmę, nes vėlgi pagal šiuos rodiklius išsiskiriame blogąja prasme Lietuvoje, lyginant su kitomis ES valstybėmis. Na ir ta COVID krizė tikrai situacijos nepakeis į gerąją pusę, galbūt sukels papildomų rizikų. Būtent tai turėtų būti prioritetas: kalbėti apie sveiko gyvenimo trukmės ilginimą“, – teigė S. Krėpšta.

ELTA primena, kad Lietuvoje šiuo metu senatvės pensijos amžiaus riba moterims yra 63 m. 4 mėn. , o vyrams 64 m. 2 mėn. Numatoma, kad 2027 metais tiek vyrai, tiek moterys, senatvės pensijos amžių pasieks sulaukę 65 metų.

Toliau būsimų pajamų sąraše rikiuojasi valstybinė senatvės pensija ir antros pakopos pensijų fonduose sukauptos lėšos.

Tuo metu latviai tikisi gyventi pirmiausia iš valstybinės senatvės pensijos, antros pensijų pakopos lėšų ir asmeniškai sukauptų lėšų. Estai į pirmą vietą iškelia asmenines santaupas (trečiosios pakopos pensija, investicinis gyvybės draudimas, indėliai, investicijos ir kt.), kiti šaltiniai – antra pensijų pakopa ir valstybinė senatvės pensija.

„Duomenys rodo, kad šiuo metu daugiau vyresnių negu 65 metai asmenų dirba Estijoje (12,9 proc.) negu Lietuvoje (11,1 proc.) ar Latvijoje (10,9 proc.). Žvelgdami į Lietuvos statistiką, matome, kad, sulaukę pensinio amžiaus, dalis gyventojų dar keletą metų išlieka aktyvūs darbo rinkoje – 65–69 metų amžiaus grupėje dirba 24 proc. senjorų, tačiau vyresnių dirbančiųjų skaičius smarkiai sumažėja“, – pranešime teigia „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo vadovė Iveta Pigagienė.

Pasak jos, į tokius tyrimo duomenis galima žvelgti dvejopai: viena vertus, Lietuvos žmonės, galvodami apie ateitį, į pirmą vietą iškelia asmenines pastangas, tiki, kad viskas yra jų pačių rankose, ir sąmoningai renkasi finansinę gerovę susikurti toliau dirbdami net ir sulaukę pensinio amžiaus, tačiau labiau tikėtina, kad tyrimo rezultatai rodo ne pozityvų lietuvių veržlumą, bet įsitikinimą, kad, norint išgyventi, teks dirbti iki gilios senatvės, alternatyvių galimybių, kaip užsitikrinti papildomas pajamas senatvėje, daugelis nemato.