Paralelę su 1941 metų netikėta japonų ataka, kai daugiau kaip 2,4 tūkst. JAV karių žūtis paskatino Jungtines Valstijas įsitraukti į kovos veiksmus Antrojo pasaulinio karo metu, ministras antradienį išvedė diskusijoje užsienio politikos forume Berlyne.

„Mes vis dar neleidžiame sau galvoti, kad šis karas yra apie mus – bet ne vertybine prasme, jog kovojame, nes tai teisinga, nes tai teisingas karas – tačiau strategiškai, kad tai liečia mus, kad Rusija mėgina sumenkinti Vakarus. Tai reiškia, kad jeigu Ukraina neatsilaikys, netektis bus mūsų“, – diskusijoje kalbėjo ministras.

Jis teigė, jog Vakarai nėra pakankamai atviri ir nuoširdūs dėl to, ką iš tiesų reiškia Rusijos ir Ukrainos karas, bei svarstė, jog tai gali lemti eskalacijos baimė.

Kaip žmogus, kuris domisi istorija, bijau, kad mes laukiame, kol įvyks Perl Harboras. 

„Daugeliu atvejų mėginame tai pavaizduoti kaip regioninę, vis dar tolimą problemą, kuri mūsų visiškai neliečia. Tai didelė politinė problema, kuri turėtų būti diskusijų centre, – kalbėjo G. Landsbergis. – Kaip žmogus, kuris domisi istorija, bijau, kad mes laukiame, kol įvyks Perl Harboras. Jau perėjome visas stadijas, tačiau manome, kad kadangi neįvyko Perl Harboras, viskas gerai. Viskas nėra gerai.“

Pasak jo, tik laiko klausimas, kada „reikės priimti išties labai sunkius sprendimus“ ir ar būsime jiems pasiruošę.

„Jei būtumėte tikri ir jūsų rinkėjai būtų tikri, kad tai jau Perl Harboras, siųstumėte viską, ką ką turite, kad tik tai neįvyktų, kad apgintumėte save, kad apgintumėte Berlyną, kad apgintumėte Vilnių, kad apgintumėte sienas ir drauge – Kyjivą, taip pat, kaip gintumėte savo šalį“, – pridūrė ministras.

Lietuvos diplomatijos vadovas su Vokietijos užsienio reikalų ministre Annalena Baerbock (Analena Berbok) antradienį atidarė Berlyno užsienio politikos forumą.

Savo kalboje G. Landsbergis teigė, jog skirtingose pasaulio vietose kylančios krizės yra susijusios, nes „yra palankios tiems, kuriems naudingas chaosas ir taisyklėmis grįstos tarptautinės tvarkos išardymas“.

Jis įspėjo, kad situaciją Ukrainoje ir Vakarų reakciją stebi ir kiti nedemokratiniai lyderiai, vertindami, kaip būtų reaguojama į jų veiksmus nusprendus „pataisyti vieną ar kitą valstybių sieną“ ar išspręsti mažumų klausimą.

„Jeigu mums pavyks padėti Ukrainai laimėti, atkurti tvarką, pasiųsime labai stiprų signalą, kad taip nedaroma. Kad net Rusija, nuolatinė Saugumo Tarybos narė, buvo sustabdyta Ukrainoje koordinuotomis pastangomis, tad neturėtumei bandyti to kitur. Jeigu mes to nepadarysime, bijau, kad atversime vartus ilgalaikiam nestabilumui“, – įspėjo G. Landsbergis.

Lietuvos ir Vokietijos ministrai diskusijoje kalbėjo ir gynybos, įskaitant Vokietijos brigados Lietuvoje, klausimus, paramą Ukrainai, ES plėtrą ir kitas temas.

Reaguodamas į Rusijos invaziją Ukrainoje, Berlynas įsipareigojo į Lietuvą iki 2027-ųjų perkelti karių brigadą. Savo ruožtu Vilnius pažadėjo paruošti tam reikalingą infrastruktūrą.

Kalbėdamas apie brigados dislokavimą, G. Landsbergis teigė, kad Lietuvoje tai matoma kaip „strateginis sprendimas, strateginis pokytis“, lygindamas jį su garsiąja tuometinio Jungtinių Valstijų prezidento Georgo Walkerio Busho (Džordžoi Volkerio Bušo) kalba 2002-aisiais ir jos metu pasakytu pažadu, kad „tie, kas pasirinks Lietuvą savo priešu, taps JAV priešu“.

Paminėdamas, jog minėtas pažadas buvo įamžintas ant Vilniaus rotušės sienos, G. Landsbergis sakė manantis, jog „Vokietijos sprendimas siųsti brigadą taip pat turėtų atsirasti ant rotušės sienos, nes yra toks svarbus“.

A. Baerbock teigė, jog būdama viena stipriausių šalių Europos Sąjungoje, Vokietija jaučia turinti prisiimti atsakomybę už kitų saugumą, kaip kadaise buvo rūpinamasi jos pačios saugumu.

„Tai reiškia ir brigados dislokavimą Lietuvoje. Tai reiškia aktyvų įsitraukimą į pagalbą Ukrainai, tai taip pat reiškia, kad mes nesakome, jog negalime nieko padaryti Viduriniuose Rytuose, nes kyla dideli neramumai mūsų pačių visuomenėje, bet darome tai, kas, kaip tikime, gali padėti atnešti taiką ir į Vidurinius Rytus“, – kalbėjo Vokietijos ministrė.

Ji pabrėžė, kad nepaisant Vokietijos Aukščiausiojo Teismo pareiškimo, kad vyriausybė pažeidė šalies konstitucijoje įtvirtintą skolinimosi stabdžių taisyklę ir valstybės skola negali viršyti 0,35 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), šalis laikysis savo įsipareigojimų dėl brigados bei paramos Ukrainai.

„Aš ir gynybos ministras aiškiai pasakėme, jog nemažinsime paramos Ukrainai“, – teigė ministrė, pabrėždama, jog tai investicija į pačios Vokietijos saugumą bei taisyklėmis pagrįstos pasaulio tvarkos ateitį.

Lietuva tarptautiniuose formatuose nuolat reiškia paramą Ukrainos narystei ES. Europos Komisija lapkričio viduryje rekomendavo ES pradėti stojimo derybas su Ukraina ir Moldova, o Sakartvelui – suteikti kandidatės statusą, tam dar turės pritarti Bendrijos šalių vadovai. 

Karinė bazė po incidento buvo uždaryta daugiau kaip valandą, sakoma kariškių pranešime. Karinio jūrų laivyno pareigūnai nurodė tiriantys šaudymo motyvus.

„Galiu patvirtinti, kad yra trys šaudymo aukos. Patvirtinome, kad dvi iš jų mirė, o viena yra stabilios būklės, guli vietos ligoninėje“, – sakė kontradmirolas Robertas Chadwickas (Robertas Čadvikas).

Jis pridūrė, kad šaulys, „preliminariai“ laikomas kovinio povandeninio laivo „USS Columbia“ jūreiviu, taip pat mirė.

Pranešama, kad visos aukos yra JAV Gynybos departamento darbuotojai civiliai.

Vienas liudininkas vietos žiniasklaidai pasakojo sėdėjęs prie kompiuterio, kai išgirdo šūvius ir pamatė ant žemės tris aukas.

Šis liudininkas, kuris nenorėjo skelbti savo pavardės, sakė tuomet pamatęs, kaip užpuolikas nusižudo.

Baltųjų rūmų atstovas Hoganas Gidley (Hoganas Gidlis) sakė, kad prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) buvo informuotas apie incidentą ir stebi padėtį.

Havajų gubernatorius Davidas Ige (Deividas Igė) socialiniame tinkle „Twitter“ išreiškė Havajų sielvartą dėl šios tragedijos ir parašė, kad „Baltieji rūmai pasiūlė federalinių agentūrų pagalbą, o valstija [taip pat] pasirengusi prireikus padėti“.

Perl Harboro užpuolimo metinės

Incidentas įvyko 14 val. 30 min. vietos laiku netoli pietinio įvažiavimo į didžiulę bazės teritoriją pietinėje Oahu salos pakrantėje.

Šia baze naudojasi JAV karinis jūrų laivynas ir JAV oro pajėgos.

Šaudymas įvyko likus trims dienoms iki 1941 metų netikėtos japonų atakos prieš Perl Harborą, kai žuvo daugiau kaip 2,4 tūkst. JAV karių, 78-ųjų metinių.

Rimčiausias su šaudymu susijęs incidentas Havajuose įvyko maždaug prieš 20 metų, kai kompanijos „Xerox“ darbuotojas nušovė septynis savo kolegas.

Nors smurtiniai incidentai, per kuriuos panaudojami šaunamieji ginklai, Jungtinėse Valstijose yra dažni, tokie šaudymai JAV kariniuose objektuose nėra labai įprastas dalykas.

2015 metų liepą per Mohammado Youssufo Abdulazeezo (Mohamado Jusufo Abdulazizo) ataką dviejuose kariniuose objektuose Tenesio valstijoje žuvo keturi jūrų pėstininkai ir vienas jūreivis. FTB vėliau padarė išvadą, kad ataką įkvėpė viena „užsienio teroristų grupuotė“.

Dvejais metais anksčiau Aaronas Alexisas (Aronas Aleksisas) JAV karinio jūrų laivyno administracijos centre „Navy Yard“, esančiame Vašingtone vos už trijų kilometrų nuo Kapitolijaus, nužudė 12 ir sužeidė dar aštuonis žmones, o paskui buvo pareigūnų nušautas.

Ketveri metai prieš šį incidentą JAV armijos psichiatras majoras Nidalis Hasanas Fort Hude nužudė 13 ir sužeidė dar daugiau kaip 30 žmonių. Jis buvo laikomas „vienišu vilku“, rėmusiu teroristų tinklą „al Qaeda“.

2016 metais Pentagonas po virtinės kruvinų išpuolių prieš kariškius sušvelnino JAV karių šaunamųjų ginklų nešiojimosi vyriausybiniuose objektuose taisykles.

Kariai ir iki tol vykdydami tam tikras pareigas nešiojosi ginklus, bet pagal naująsias taisykles vadai gali leisti nešiotis ir privačius pistoletus ar revolverius.

Du nušauti žmonės yra JAV gynybos departamente dirbę civiliai. Sužeisto trečio civilio būklė „yra stabili“, jis gydomas rajono ligoninėje, naujienų agentūrai AFP sakė vienas pareigūnas.

JAV karinės bazės atstovas anksčiau nurodė, kad saugumo pajėgos maždaug 14 val. 30 min. vietos laiku reagavo į pranešimus apie šaudymą ir kad bazė buvo uždaryta daugiau kaip valandai.

„Nustatyta, kad šaulys buvo JAV jūreivis“, – rašoma bazės žinutėje socialiniame tinkle „Twitter“.

Pareigūnai sakė, kad karinis jūrų laivynas pradėjo tyrimą ir aiškinasi šaudymo motyvus.

Vienas liudininkas vietos žiniasklaidai pasakojo sėdėjęs prie kompiuterio, kai išgirdo šūvius ir pamatė ant žemės tris aukas.

Šis liudininkas, kuris nenorėjo skelbti savo pavardės, sakė tuomet pamatęs, kaip užpuolikas šauna sau į galvą.

Pranešimuose nurodoma, kad šaudyta netoli pietinio įvažiavimo į didžiulę bazės teritoriją.

Praėjus 75 metams po to, kai japonų naikintuvų ir bombonešių pilotai į idiliškus Havajus atnešė karo ugnį ir įtraukė Jungtines Valstijas į Antrąjį pasaulinį karą, Japonijos premjeras Shinzo Abe (Šindzas Abė) pareiškė „nuoširdžią ir amžiną užuojautą“.

Abu lyderiai pagerbė daugiau kaip 2 400 amerikiečių, žuvusių 1941 metų gruodžio 7 dieną. Jie padėjo angliškai „taikos lelijomis“ vadinamų vėzdūnių vainiką ir tyliai pastovėjo prie memorialo tiems, kas žuvo laive „USS Arizona“ – maždaug pusei visų aukų.

„Privalome niekada nebekartoti karo siaubo, – sakė Sh.Abe. – Mus susiejo susitaikymo galia, kuri tapo įmanoma dėl tolerancijos dvasios.“

B.Obama, kuris gegužės mėnesį apsilankė Hirošimoje, kur JAV numetė karą iš esmės užbaigusią atominę bombą, Perl Harbore kalbėjo apie istoriją ir dabartinę Amerikos politiką.

„Sveikinu jus čia su draugystės dvasia, – pasakė jis Japonijos premjerui. – Viliuosi, kad drauge pasiunčiame žinią pasauliui, kad su taika laimima daugiau nei kare, kad susitaikymas atneša didesnį atlygį nei bausmė.“

„Net kai liepsnoja neapykanta, ... mes privalome priešintis akstinui užsisklęsti, – sakė B.Obama. – Mes privalome priešintis akstinui demonizuoti tuos, kurie yra kitokie.“

Senų žaizdų gydymas

Sh.Abe nėra pirmasis Japonijos premjeras, apsilankęs Perl Harbore.

1951-aisiais – šešeri metai po Japonijos kapituliavimo Antrajame pasauliniame kare – Perl Harbore ir Nacionalinėse memorialinėse Ramiojo vandenyno regiono kapinėse apsilankė tuometinis Japonijos lyderis Shigeru Yoshida (Šigerus Jošida). Tačiau nėra jokių įrašų, kurie rodytų, kad jis pagerbė aukas uoste.

1956 metais tuometinis premjeras Ichiro Hatoyama (Ičiras Hatojama) apsilankė JAV Ramiojo vandenyno regiono vadovybės būstinėje Honolulu, kuris yra priešais Perl Harborą.

1957 metais tą patį padarė Sh.Abe senelis, premjeras Nobusuke Kishi (Nobusukė Kišis).

Tačiau šis Sh.Abe vizitas – pirmasis pareigas einančio Japonijos premjero apsilankymas prie 7-ajame dešimtmetyje pastatyto „USS Arizona“ memorialo – gali būti laikomas reikšmingiausiu.

Sakydamas emocingą kalbą Sh.Abe įsivaizdavo, kaip žuvę amerikiečiai prieš Perl Harboro užpuolimą kalbasi apie savo ateitį ir svajones, meldžiasi už dar negimusius vaikus.

„Visa tai buvo nutraukta, – sakė jis japonų kalba. – Kai mąstau apie tą ... tikrovę, visiškai netenku žado.“

1941 metais legendinis admirolas Isoroku Yamamoto (Isorokus Jamamotas) priplukdė šešis lėktuvnešius per 385 km nuo Havajų Oahu salos ir paleido dvi pikiruojamųjų bombonešių bangas.

JAV Ramiojo vandenyno laivynas, kuris anksčiau buvo pagrindinis Japonijos varžovas regione, neteko 21 karo laivo ir 328 lėktuvų.

Torpedoms paskandinus amerikiečių laivą „USS Oklahoma“, kuris apvirto, nuskendo šimtai jūreivių.

Prieš tą ataką JAV rinkėjus, nepatikliai žiūrėjusius į įvykius Europoje, buvo patraukęs izoliacionistų kampanijos lozungas „Pirmiausia Amerika!“, kuris dabar yra atgijęs kaip Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) šūkis.

Tačiau po Perl Harboro užpuolimo JAV Kongresas paskelbė karą Japonijai. Po trijų dienų Japonijos sąjungininkė Europoje – nacių Vokietija – reaguodama paskelbė karą Jungtinėms Valstijoms.

Šūkis „Pirmiausia Amerika!“ plakatuose, politinėse kalbose ir dainose greit buvo pakeistas naujokų refrenu: „Prisimink Perl Harborą!“

Antipatijos nėra

„Čia, Perl Harbore, pirmasis Amerikos Antrojo pasaulinio karo mūšis pažadino tautą, – sakė B.Obama. – Čia daugybe atžvilgių Amerika suaugo.“

Prabėgus trims ketvirtadaliams amžiaus, JAV ir Japonijos aljansas yra stiprus kaip niekad, pridūrė jis.

„Tai padėjo įtvirtinti tarptautinę tvarką, kuri užkirto kelią kitam pasauliniam karui ir kuri iš didžiulio skurdo ištraukė daugiau kaip milijardą žmonių“, – sakė prezidentas.

Šiuo metu gyvi tebėra tik penki „USS Arizona“ įgulos nariai. Nors virš nuskendusio laivo pastatytame memoriale ir toliau lankosi turistai, karo laikų susipriešinimas užleido vietą bendrai dabarčiai.

Havajuose – B.Obamos valstijoje – gyvena labai įvairi populiacija su labai didele japonų bendruomene, naujienų agentūrai AFP sakė 34 metų Stanley Changas (Stenlis Čangas), Havajų valstijos senato narys demokratas.

„Nemanau, kad 75 metai po tos atakos jaučiama kokia nors antipatija japonams“, – pridūrė jis.

Sh.Abe sakė iki šiol prisimenantis šokoladą ir saldainius, kuriuos jo šeimai Japonijoje atsiųsdavo vienas į Havajus emigravęs giminaitis.

„Aš kaip užburtas įsivaizdavau, kad žmonės Havajuose galėjo kiekvieną dieną mėgautis tais ypatingais „rei“ saldainiais; aš jiems labai pavydėjau ir labai troškau vieną dieną aplankyti Havajus“, – sakė jis pirmadienį kabėdamas Havajų konferencijų centre.

Kitą kartą Sh.Abe šeima gavo dėžę šviežių ananasų, kurių anksčiau niekada nebuvo matę.

„Tais laikais mes su broliu ir mano tėvais buvome matę tik konservuotus ananasus. Taigi, mes žiūrėjome į juos, padėtus ant stalo, ir galvojome, kaip gi juos valgyti“, – prisiminė premjeras.

Antradienį Sh. Abe aplankys memorialą jūreiviams ir jūrų pėstininkams, žuvusiems per Perl Harboro užpuolimą.

Istorinis vizitas

Palikdami praeičiai 75-erius apmaudo metus, JAV ir Japonijos lyderiai susitinka Perl Harbore istoriniam apsilankymui vietoje, kur 1941 metais įvyko bombardavimas, įtraukęs Jungtines Valstijas į Antrąjį pasaulinį karą.

Japonijos premjero Shinzo Abe (Šindzo Abės) ir JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) antradienio apsilankymas, pasak Japonijos vyriausybės, yra įtaigus įrodymas, kad šios buvusios priešininkės peržengė abipusius impulsus, kurie po karo slėgė jų santykius.

Nors Japonijos lyderiai ir anksčiau yra lankęsi Parl Harbore, Sh.Abe bus pirmasis, aplankęs memorialą, įrengtą virš nuskendusio amerikiečių laivo „USS Arizona“.

B.Obamai tai tikriausiai bus paskutinis jo kadencijos susitikimas su užsienio lyderiu, sakė Baltieji rūmai. Beveik prieš aštuonerius metus B.Obama, tapęs prezidentu, pirmąjį į Baltuosius rūmus taip pat pasikvietė Japonijos premjerą – Sh.Abe pirmtaką.

Dabartiniam japonų premjerui apsilankymas Perl Harbore yra simbolinio apsikeitimo aktas: prieš šešis mėnesius B.Obama tapo pirmuoju pareigas einančiu JAV prezidentu, apsilankiusiu Hirošimoje, kur amerikiečiai, vildamiesi užbaigti Antrąjį pasaulinį karą, numetė atominę bombą.

„Šis vizitas ir anksčiau šiais metais (įvykęs) prezidento apsilankymas Hirošimoje prieš aštuonerius metus nebūtų buvę įmanomi, – sakė B.Obamos patarėjas Azijos klausimais Danielis Kritenbrinkas. – Tai, kad šiandien esame čia, yra rezultatas daug metų visais lygiais (dėtų) mūsų vyriausybių ir visuomenių pastangų, kurios sudarė sąlygas mums bendrai ir tiesiogiai spręsti net opiausius mūsų bendros istorijos aspektus.“

Daugiau kaip 300 japonų naikintuvų ir bombonešių 1941 metų gruodžio 7 dieną atakavus Perl Harborą, žuvo daugiau kaip 2 300 amerikiečių. Dar daugiau kaip 1 000 buvo sužeisti. Vėlesniais metais JAV internuotų asmenų stovyklose kalino maždaug 120 000 japonų kilmės amerikiečių, o 1945 metais numetė atomines bombas Hirošimoje, kur žuvo 140 tūkst. žmonių, ir Nagasakyje, kur žuvo 70 tūkst. žmonių.

Sh.Abe per vizitą neatsiprašys už Perl Harborą, anksčiau šį mėnesį nurodė jo vyriausybė. B.Obama gegužės mėnesį Hirošimoje taip pat neatsiprašė; to vizito metu jis ir Sh.Abe akcentavo savo troškimą siekti ateities be branduolinių ginklų.

Atsiprašymo ir nereikia, sako 96 metų Alfredas Rodriguesas (Alfredas Rodrigesas), JAV karinio jūrų laivyno veteranas, išgyvenęs Perl Harboro užpuolimą, kurį tuometinis prezidentas Franklinas D.Rooseveltas (Franklinas D.Ruzveltas) pavadino „data, kuri gyvuos nešlovėje“.

„Karas yra karas, – sakė A.Rodriguesas, žiūrinėdamas senas nuotraukas iš savo karo tarnybos. – Jie darė, ką turėjo daryti, o mes darėme, ką mes turėjome daryti.“

Po oficialaus susitikimo B.Obama ir Sh.Abe padės vainiką ant „USS Arizona“ memorialo, kurį galima pasiekti tik laivu. Tada jie nuvyks į netoliese esančią Jungtinę Perl Harboro-Hickamo (Hikamo) bazę, kur abu pasakys kalbas.

Sh.Abe vizitas yra susijęs ir su politine rizika, turint omenyje ilgus ir emocingus japonų visuomenės apmąstymus apie savo šalies agresiją karo metais. Nors istorijos knygose Per Harboro užpuolimas dažniausiai vadinamas netikėta ataka, Japonijos vyriausybė dar šį mėnesį tvirtino, jog šalis ketino iš anksto perspėti JAV, kad joms skelbia karą, ir jog tai nebuvo padaryta tik dėl „prasto biurokratijos darbo“.

„Japonai, jeigu norite žinoti, jaučia šią kaltę, šį „Perl Harboro sindromą“, kad padarėme kažką labai neteisinga, – sakė Japonijos ambasados Vašingtone pareigūnas Tamaki Tsukada (Tamakis Cukada). – Galvoju, kad premjero vizitas tam tikra prasme atleis nuo tokio japonų turimo komplekso.“

Po karo JAV ir Japonija sukūrė galingą aljansą, kuris, pasak abiejų šalių, valdant B.Obamai dar labiau sustiprėjo. Tačiau kyla klausimų, kaip šie santykiai atrodys JAV prezidento pareigas perėmus Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui).

Per rinkimų kampaniją D.Trumpas užsiminė, jog Japonija ir Pietų Korėja turėtų įsigyti branduolinių ginklų, kad Amerikai nebereikėtų nešti jų gynimo kaštų naštos. Tokia pastaba privertė sunerimti daugelį Azijos sostinių.

Tačiau po D.Trumpo pergalės Sh.Abe tapo pirmuoju su juo susitikusiu užsienio lyderiu. Susitikimas įvyko D.Trumpo verslo imperijos būstinėje „Trump Tower“ Niujorke, dalyvaujant ir išrinktojo prezidento dukrai Ivankai.

Japonijos premjeras Shinzo Abe (Šindzas Abė) vėliau šį mėnesį taps pirmuoju šios šalies lyderiu, aplankiusiu Perl Harboro tragedijos vietą. Žemiau apžvelgiama įvykių virtinė, atvedusi JAV prie sprendimo, pakeitusio karo eigą.

– Japonų ekspansionizmas

Japonijos teritorinės ekspansijos politika, pradėta XIX amžiaus pabaigoje, suintensyvėjo 1931 metais, kai šalis surengė invaziją į Mandžiūriją, o vėliau okupavo dideles Kinijai priklausančias teritorijas.

1940 metais Japonijos imperija prisidėjo prie vadinamųjų Ašies valstybių, iš kurių svarbiausios buvo Vokietija ir Italija, įsitraukusios į karą su Sąjungininkais, tarp jų Didžiąja Britanija, Prancūzija ir Sovietų Sąjunga.

Siekdama užsitikrinti energetikos išteklių ir žaliavų, Japonija tęsė užkariavimo politiką ir įsiveržė į Prancūzijos valdytą Indokiniją.

Mėgindamos sustabdyti Japonijos ekspansiją, Jungtinės Valstijos 1941 metų vasarą paskelbė šiai šaliai ekonomines sankcijas, bet nebuvo linkusios prisidėti prie karo, nepalaikomo izoliacionistinę politiką rėmusios Amerikos visuomenės.

Niokojanti ataka Perl Harbore – pirmasis smūgis JAV teritorijai nuo 1812 metų – padėtį pakeitė iš esmės.

„Ta diena iš tikrųjų pažadino miegantį milžiną“, – 2011 metais sakė tuometis JAV gynybos sekretorius Leonas Panetta (Leonas Paneta), kalbėdamas apie netikėtą japonų puolimą prieš JAV Ramiojo vandenyno laivyno bazę Havajuose.

– Nešlovės diena

Laikantis griežčiausio slaptumo parengta ataka prieš JAV laivyną buvo surengta iš šešių Japonijos lėktuvnešių, pasiuntusių 400 bombonešių ir torpednešių. Ši smogiamoji grupė užėmė pozicijas maždaug už 350 km nuo taikinio.

Jos uždavinys: nušluoti amerikiečių laivyną, kuris buvo kliūtis japonams siekiant platesnio tikslo – užkariauti Pietryčių Aziją.

1941 metų gruodžio 7 dieną, sekmadienį, 7 val. 55 min. vietos laiku japonų lėktuvai pasiekė nieko neįtariančią nedidelę Oahu salą.

Per dvi valandas trukusią ataką žuvo 2 403 amerikiečiai, dar per 1,1 tūkst. buvo sužeisti. Buvo paskandinti arba apgadinti maždaug 21 karo laivas, tarp jų aštuoni šarvuotlaiviai, taip pat 328 kariniai lėktuvai.

Beveik pusė aukų žuvo per kelias akimirkas didžiuliame šarvuotlaivyje „Arizona“ per sprogimą, kai į jo šaudmenų saugyklą pataikė bomba. Gaisras šiame laive liepsnojo tris dienas.

Japonai per ataką prarado 64 žmones, 29 lėktuvus ir penkis mažuosius povandeninius laivus.

JAV prezidentas Franklinas D.Rooseveltas (Franklinas D.Ruzveltas) pareiškė, kad tai yra „data, kuri gyvuos nešlovėje“.

– Amerika įžengia į karą

Kitą dieną po atakos Perl Harbore JAV Kongresas oficialiai paskelbė karą Japonijai. Vašingtono pavyzdžiu pasekė Didžioji Britanija. Trimis dienomis vėliau Vokietija paskelbė karą Jungtinėms Valstijoms.

JAV įsitraukimas pakeitė šio karo eigą.

Gruodžio pabaigoje Britanijos lyderis Winstonas Churchillis (Vinstonas Čerčilis) nusprendė sutelkti pajėgas kovai prieš nacistinę Vokietiją ir įkurti bendrą ginkluotųjų pajėgų štabą.

JAV pertvarkė savo ekonomiką dirbti karo režimu. Buvo atstatytas karo laivynas, pagaminta daugybė tanku, lėktuvų, pėstininkų ginklų ir karinio transporto priemonių. Paskelbta visų 20–40 vyrų mobilizacija.

– Karas Ramiajame vandenyne

Šešis mėnesius po Perl Harboro atakos Japonija tęsė savo ekspansiją: jos pajėgos užėmė Honkongą, Singapūrą, Filipinus, Borneo, Sumatrą, Javą ir Birmą.

Vis dėlto nuo 1942 metų birželio Jungtinės Valstijos sustabdė japonų puolimą. Ypač svarbus buvo Midvėjaus mūšis Havajų salyne, tapęs lūžio tašku Ramiojo vandenyno kampanijoje, ir vėliau įvykęs Gvadalkanalio mūšis Saliamono salose. Vėliau JAV pajėgos pradėjo vieną po kito atkariauti Ramiojo vandenyno salas.

Nuo 1944 metų amerikiečiai pradėjo rengti prieš Japoniją didelius aviacijos antskrydžius.

1945 metų rugpjūčio 6-ąją buvo numesta atominė bomba ant Hirošimos, o trimis dienomis vėliau – ant Nagasakio. Šių naujų didžiulės griaunamosios galios ginklų panaudojimas įtikino Japoniją pasiduoti. Antrasis pasaulinis karas baigėsi..

Adolfo Hitlerio Trečiojo reicho tuo metu jau nebebuvo – Vokietija kapituliavo 1945 metų gegužę.

Sh.Abe taps pirmuoju Japonijos premjeru, apsilankysiančiu Perl Harbore.

Šis vizitas rengiamas po JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) istorinio apsilankymo Hirošimoje gegužę, kai jis kalbėjo apie kančias, kurias patyrė aukos, tačiau už pirmąją pasaulyje numestą atominę bombą neatsiprašė.

Sh.Abe atiduos pagarbą žuvusiesiems per netikėtą Japonijos ataką 1941 metais JAV jūrų laivyno bazei Havajuose. Ši ataka pradėjo Antrojo pasaulinio karo veiksmus Ramiojo vandenyno regione. Be to, premjeras pabrėš jau kelis dešimtmečius trunkančio saugumo aljanso tarp dviejų buvusių priešiškų valstybių svarbą.

„Šio vizito tikslas – pagerbti žuvusiuosius per karą, o ne atsiprašyti“, – per eilinę spaudos konferenciją Tokijuje sakė ministrų kabineto vyriausiasis sekretorius Yoshihide Suga (Jošihidė Suga).

„Šis vizitas bus galimybė pademonstruoti ateities kartoms mūsų ryžtą nebekartoti to karo siaubo ir kančių bei galimybė pabrėžti Japonijos ir Jungtinių Valstijų susitaikymą“, – pridūrė jis.

Šiemet gruodžio 7-ąją bus žymimos pražūtingos Japonijos imperijos pajėgų atakos prieš JAV karinio laivyno bazę Havajuose 75-osios metinės.

Antrasis pasaulinis karas baigėsi 1945 metų rugpjūtį – po to, kai JAV ant Japonijos numetė dvi atomines bombas. Nors abi valstybės jau septynis dešimtmečius vysto stiprius dvišalius santykius, šis karas joms tebėra tamsus šešėlis.

Nacionalistas Sh.Abe, kaltinamas savo šalies karo metais įvykdytų žiaurumų menkinimu, viešės Havajuose gruodžio 26–27 dienomis ir dalyvaus derybose su B.Obama, kuris kartu su juo vyks į Perl Harborą.

B.Obamos vizitas į Hirošimą išprovokavo spėliones, kad Sh.Abe atsakydamas gali apsilankyti Perl Harbore.

JAV lyderis Hirošimoje padėjo gėlių, pasakė pakilią kalbą ir paragino uždrausti branduolinius ginklus, tačiau už ataką ir vėliau įvykdytą Nagasakio atominį bombardavimą neatsiprašė.

Sh.Abe vizitu į Perl Harborą taip pat demonstruoja Japonijos pasiruošimą užmegzti naujus santykius su Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu), perimsiančiu Jungtinių Valstijų prezidento pareigas ateinantį mėnesį.

Anksčiau šiemet išrinktasis JAV prezidentas šokiravo Japoniją, kai suabejojo dvišaliu saugumo aljansu. Dėl šio pareiškimo Sh.Abe tapo pirmuoju pasaulio lyderiu, susitikusiu su D.Trumpu po rinkimų, ir patvirtinusiu JAV ir Japonijos santykius.

Vėliau antradienį Sh.Abe turėtų susitikti su JAV gynybos sekretoriumi Ashtonu Carteriu (Eštonu Karteriu), kuris šią savaitę lankosi Azijoje su paskutiniu vizitu.

„Aplankysiu Perl Harborą“ kartu su B.Obama, žurnalistams sakė premjeras, kurio pasisakymą tiesiogiai transliavo televizija.

Sh.Abe viešės Havajuose gruodžio 26–27 dienomis ir aplankys Japonijos imperijos pajėgų atakos, pradėjusios Antrojo pasaulinio karo veiksmus Ramiojo vandenyno teatre, vietą.

Nuo Japonijos lėktuvnešių denių pakilę bombonešiai ir torpednešiai 1941 metų gruodžio 7-ąją netikėtai smogė JAV karinių jūrų pajėgų bazei Perl Harbore. Tuometis Amerikos prezidentas Franklinas D.Rooseveltas (Franklinas D.Ruzveltas) šią dieną pavadino „Nešlovės diena“.

Ataka paskatino Jungtines Valstijas įsitraukti į Antrąjį pasaulinį karą.

Apsilankymas Havajuose rengiamas po B.Obamos apsilankymo Hirošimoje gegužės mėnesį. Šiame Japonijos mieste baigiantis karui iš amerikiečių lėktuvo buvo numesta pirmoji atominė bomba. Po kelių dienų buvo subombarduotas ir Japonijos Nagasakio miestas.

Per atominės bombos sprogimą 1945 metų rugpjūčio 6 dieną Hirošimoje žuvo ar vėliau nuo radiacijos mirė 140 tūkst. žmonių. Nagasakyje 1945-ųjų rugpjūčio 9 dieną numesta atominė bomba pareikalavo daugiau kaip 70 tūkst. gyvybių.

B.Obama Hirošimoje pasakė pakilią kalbą, kuri, nors ir nepateikė atsiprašymo, bendrai buvo gerai sutikta Japonijoje, nes daugiausiai dėmesio joje buvo skirta aukų kančioms.

Sh.Abe pirmadienį gyrė gegužės mėnesį pasakytą B.Obamos kalbą.

Per vizitą Hirošimoje pasakyta jo „žinia dėl pasaulio be branduolinių ginklų ... tebėra įsirėžusi japonų širdyse“, sakė Sh.Abe.

„Norėčiau paversti tai (susitikimą su B.Obama) galimybe pasiųsti žinią pasauliui, kad mes toliau stiprinsime ir palaikysime savo aljansą“, – sakė jis.

„Tuo pačiu metu noriu, kad tai taptų galimybe pažymėti Japonijos ir JAV susitaikymo svarbą“, – pridūrė jis.

Minėtas B.Obamos vizitas išprovokavo spėliones, kad Sh.Abe atsakydamas gali apsilankyti Perl Harbore, nors anksčiau vyriausybė neigė, kad galvojama apie tokį vizitą.

Sh.Abe žmona Akie (Akiė) rugpjūčio mėnesį apsilankė Perl Harbore ir feisbuke parašė, kad padėjo gėlių ir pasimeldė prie „USS Arizona“ memorialo.

Užpuolimo dieną prieš 75 metus Japonijos lėktuvams smogus šiai JAV karinio laivyno bazei, žuvo daugiau kaip 2,4 tūkst. Amerikos karių ir civilių. Per dvi valandas trukusį bombardavimą buvo nuskandinta ar apgadinta maždaug 20 laivų ir sunaikinti 164 lėktuvai.

Japonijos premjeras Shinzo Abe (Šindzas Abė) penktadienį pasiuntė dovaną prieštaringai vertinamai karo šventyklai, kurioje taip pat apsilankė daugiau nei 100 įstatymų leidėjų grupė, o Pekinas pareiškė, kad toks žingsnis didina įtampą regione.

110 deputatų, priklausančių kelioms partijoms, apsilankė Tokijo centre esančioje Jasukunio šventykloje, kurią Kinija ir Korėja laiko Japonijos imperialistinės praeities simboliu.

Šis vizitas buvo surengtas per toje šventovėje vykstančią keturių dienų rudens šventę.

Sh.Abe, kuris šventyklai paaukojo vazone pasodintą medelį su aiškiai užrašytu jo vardu ir pareigomis, veikiausiai asmeniškai joje neapsilankys netgi šeštadienį sugrįžęs namo po Italijoje dabar vykstančio Azijos ir Europos viršūnių susitikimo.

Jo vizitas Jasukunio šventykloje praeitų metų gruodį išprovokavo Pekino ir Seulo pasipiktinimą. Kinija ir Korėja piktinasi, kad toje šventykloje, skirtų karuose kritusių japonų atminimui, taip pat pagerbiami aukšto rango karo nusikaltėliai. Pasak jų, tokiu būdu palaikoma militaristinė Tokijo politika, vykdyta kaimyninių šalių atžvilgiu per Antrąjį pasaulinį karą.

Kinija į įvykius penktadienį reagavo su nauju įtūžiu.

„Kinija itin smarkiai susirūpinusi ir tvirtai priešinasi neigiamiems veiksmams Japonijoje, susijusiuose su Jasukunio šventykla“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos atstovo Hong Lei pranešime.

„Kinija norėtų pakartoti, kad Kinijos ir Japonijos santykiai gali būti sveikai ir stabiliai plėtojami tik tuomet, jeigu Japonija rimtai vertins ir gailėsis dėl savo agresyvios praeities bei atsiribos nuo militarizmo“, – pridūrė jis.

Taivanas, kuris buvo Japonijos kolonija iki 1945 metų, taip pat paskelbė pasmerkimą, sakydamas, kad tas vizitas žeidžia „žmonių jausmus kaimyninėse šalyse“.

Toje prieš 145 metus pastatytoje šintoistų šventykloje pagerbiami apie 2,5 mln. Japonijos piliečių ir karių, žuvusių per Antrąjį pasaulinį karą ir kitus konfliktus.

Tarp tų aukų esama aukšto rango Antrojo pasaulinio karo laikų administracijos veikėjų, tokių kaip generolas Hideki Tojo (Hidekis Todžas), įsakęs surengti puolimą prieš Perl Harborą.

Nacionalistai politikai, lankantys tą šventyklą, tokius kaltinimus atmeta ir tvirtina, kad nėra nieko bloga pagerbti karo aukas.

Jasukunyje apsilankiusiai parlamento narių grupei vadovavęs Hidehisa Otsuji (Hidehisa Ocudžis) pareiškė, kad „natūralu“, jog jie toje šventykloje pareiškė dėkingumą žmonėms, paaukojusiems savo gyvybes už tėvynę.