Daugiau nei 200 bičių šeimų turintis bitininkas Algirdas Amšiejus sako, kad bites pražudo ūkininkų naudojami pesticidai.

„Kai pervežu bites prie augalų, kuriuose naudojami pesticidai, aš deklaruoju, kad išvežu bites į tokį lauką, žymima sistemoje elektroninėje. Tada ūkininkas informuojamas, kad yra aviliai. O jis prieš purškimą pasako, kurioje vietoje. Bet ne visi ūkininkai yra kaip ūkininkai“, – BNS teigė A. Amšiejus.

„Yra tokie beicai, sakysime, kukurūzų sėklas išbeicavo, po kukurūzų pasėjo baltus dobilus ir ant jų atsitūpusi bitė miršta“, – kalbėjo jis.

A. Amšiejus taip pat sako pastebintis, kad ūkininkai šiemet naudoja daugiau fungicidų rapsams, kurie taip pat kenkia bitėms.

„Šiemet kas atsitiko – rapsai pašalo dėl šalnų, tada atsirado ligos, trūkinėja stiebai, papurškė fungicidų ir jie iš karto bitėms nekenkia, o tik po kiek laiko. Čia labai sunku užfiksuoti, nes, pavyzdžiui, insekticidai iškart kenkia, o fungicidai veikia lervoms, vaikams bičių“, – teigė bitininkas.

Augalininkystės tarnyba BNS nurodė, kad šiemet gauta iki dešimtadalio daugiau nei pernai pranešimų apie žūstančias bites. Dauguma jų užfiksuoti Panevėžio, Šiaulių, Pakruojo rajonuose.

Tarnybos vadovas Sergejus Fedotovas BNS sakė, kad bičių žūtį gali lemti ligos arba apsinuodijimas cheminėmis medžiagomis. Siekiant išaiškinti priežastis, bitės turėtų būti tiriamos.

„Svarbu išaiškinti priežastis ir mes bendradarbiausime su Maisto ir veterinarijos tarnyba. Aišku, gali ir bitininkas pats žinoti, jei jis turi informacijos apie tai, kad neleistinu laiku buvo purškiami žydintys augalai, gali tą informaciją pateikti ir mes tada žinome, ko ir kur ieškoti“, – teigė S. Fedotovas.

„Jei nėra žinomos jokios aplinkybės, bitės turi būti tiriamos ir jei bus nustatyta, kad jos apsinuodijo cheminėmis medžiagomis, tada galime žiūrėti, kur jos galėjo būti panaudotos, tarkime, 2,5-3 kilometrų spinduliu ir tikrinant augalus išsiaiškinti“, – pridūrė jis.

Norint, kad bitės būtų apsaugotos nuo kenksmingų cheminių medžiagų, bičių šeimas bitininkas turi deklaruoti ir pažymėti jų laikymo vietas. Tuo metu ūkininkai bent prieš dvi dienas apie planuojamą purškimą turi pranešti Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje, kad apie tai sužinotų bitininkai ir galėtų pasirūpinti bičių saugumu.

Ūkininkams už pažeidimus gali būti skirta nuo 500 iki 2,4 tūkst. eurų bauda.

Paklaustas apie šiųmetinį medaus derlių, A. Amšiejus sako, kad apie tai kalbėti dar per anksti.

„Aš visada skaičiuoju viščiukus rudenį. (...) Vietovėmis Dzūkijoje yra badas bitėms, kaip kur. Vidurys Lietuvos, vakarų Lietuva, kur daug rapsų, to medaus iš rapsinių augalų buvo. Žemaitijoje – velniška sausra, ten net rapsas mažai skyrė nektaro“, – sakė A. Amšiejus.

„Šiandien nieko nenorėkime sakyti, bičių šeima gyvena 35-36 laipsnių šilumoje avilyje, dabar atšilo, o beveik tris savaites buvo šalnos, tai jos viską, ką dieną atveža, tą naktį suvalgo, nes joms reikia šildyti, palaikyti temperatūrą. Po Žolinių, rugpjūtį aš galėsiu pasakyti (koks buvo derlius – BNS)“.

Net iki 80 proc.?

Pastaruosius dešimtmečius pesticidai padėjo generuoti gausesnį ir stabilesnį ūkių derlių, tačiau tokia kovos su kenkėjais forma turėjo ir padarinių biologinei įvairovei, aplinkosaugai ir žmonių sveikatai, sako tyrėjai.

Praėjusį birželį Europos Komisija (EK) priėmė pasiūlymus dėl vadinamojo tausiojo augalų apsaugos produktų naudojimo reglamento, į kurį įtrauktas ir naujasis tausaus pesticidų naudojimo reglamentas (angl. Sustainable Use of Pesticide Regulation, SUR). ES viliasi, kad SUR galėtų tapti pirmuoju žingsniu, siekiant veiksmingos ir nuoseklios pesticidų mažinimo politikos visoje ES.

Galima turėti kenkėją, kuris kontroliuoja kitą kenkėją, ir taip sukurti lervų, kurios mistų amarais, tinklą. Tai ir yra biologinė kontrolė.

Reglamentas apima tikslus 50 proc. sumažinti iki 2030 m. cheminių pesticidų naudojimą ir riziką, taip pat jame atsižvelgiama į ES strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ ir į biologinės įvairovės kursą. Naujos priemonės turėtų užtikrinti, kad visi ūkininkai ir kiti profesionalūs pesticidų naudotojai taikytų vadinamąjį integruotą kenkėjų valdymą (angl. Integrated Pest Management, IPM). Paprastai tariant, tai aplinkai nekenksminga kenkėjų kontrolės sistema, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas kenkėjų prevencijai ir pirmenybė teikiama alternatyviems jų kontrolės metodams, o cheminiai pesticidai naudojami tik kaip paskutinė priemonė.

Tačiau šie planai nebuvo populiarūs tarp kai kurių ES valstybių narių, kurios gruodžio 27 d. oficialiai paprašė EK atlikti tolesnį poveikio vertinimą. EK turi pateikti reikiamus duomenis ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo prašymo įsigaliojimo, tad šis terminas jau eina į pabaigą. Kyla klausimų dėl reglamento atidėjimo ar didžiųjų ambicijų apkarpymo.

Nors situacija atrodo gana miglota, Europos Pralamentas (EP) reikalauja nustatyti dar aukštesnę kartelę: neseniai paskelbtoje EP ataskaitoje raginama iki 2030 m. pavojingesnių augalų apsaugos produktų naudojimą sumažinti ne 50 proc., kaip numato EK, bet iki 80 proc.

Tarp kategoriškumo ir realybės

Neseniai Briuselyje vyko leidinio „EurActiv“ inicijuota diskusija, kurios metu EP Žaliųjų frakcijos ir neseniai įsteigto sveikatos pakomitečio atstovė iš Prancūzijos Michèle Rivasi teigė, kad jai EP pesticidų ribojimo tikslai asmeniškai yra labai svarbūs.

„Nesuprantu, kaip mes eksportuojame 18 tūkst. t per metus Europoje uždraustų pesticidų. Eksportuojame Lotynų Amerikai, Afrikai ir nematome jokių problemų. Mes saugome Europos piliečių žemę, bet ne Afrikos ar Brazilijos“, – piktinosi M. Rivasi.

Ji kategoriška – sako bandanti įtikinti EK rasti būdų tai uždrausti, nes pesticidų likučiai kenksmingi ir žemei, ir žmonėms, vartojantiems tokiomis priemonėmis auginamas daržoves ar vaisius.

M. Rivasi taip pat akcentuoja vieną iš pastarųjų studijų, kuri byloja apie bičių ir žmonių sveikatos sutrikimus, neurologines, onkologines ligas, kurioms įtaką daro pesticidai. „Tyrimo rezultatai rodo, kad turime pakeisti modelį, ir yra labai svarbu, kad sumažintume pesticidų naudojimą. Problema – kad pesticidai nori pribaigti gyvybę. Tai ne tik kenkėjai, bet ir ekosistemos, ir galiausiai žmogus, todėl turime būti labai griežti“, – neabejoja Žaliųjų atstovė.

Toskanoje pati ūkininkaujanti Jaunųjų ES ūkininkų asociacijos (CEJA) prezidentė Diana Lenzi sutinka, kad dabar yra tinkamiausias metas persvarstyti ir ieškoti naujų būdų, kaip apsaugoti augalus nuo kenkėjų ir kitų neigiamų faktorių. Tačiau, jos manymu, tai yra tema, kuri negali apsieiti be mokslo duomenimis grįstų debatų.

„Vis dėlto ūkininkai turi turėti galimybę apsaugoti savo pasėlius, nes daugėja iššūkių, kurių gali sukelti klimato kaita ar jos padariniai, kurie taip pat atneša gausias rūšis naujų vabzdžių, atakuojančių pasėlius visoje Europoje. Mums reikia priemonių, kurios būtinos, kad galėtume užtikrinti pasėlių ar derliaus klestėjimą, kartu ir maistą mūsų rinkoms. Tai yra pagrindas, tam ir yra reikalingi augalų apsaugos produktai“, – tikina D. Lenzi.

„Galime diskutuoti, kas buvo daroma neteisingai. Tikriausiai atėjome iš cheminės revoliucijos, kuri sukūrė daug produktų rinkai, bet dabar turime galimybę kur kas geriau įvertinti tuos produktus, kurie yra naudingi, ir tuos, kurie sukėlė neigiamų rezultatų. Galime svarstyti, kuo pakeisti pastaruosius“, – įsitikinusi ji.

Transformacija – neišvengiama

Vyresnioji patarėja politikos klausimais didžiausioje ES žemės ūkio skėtinėje organizacijoje (COPA ir COGECA) Paula de Vera antrina D. Lenzi: pasak jos, šiandienos socioekonominiame kontekste labai svarbu rasti, kuo pakeisti kenksmingus pesticidus, tačiau situaciją reikia vertinti blaiviai.

„Manome, kad cheminių pesticidų naudojimo ir rizikos mažinimo tikslai iki 2030-ųjų yra šiek tiek pernelyg ambicingi. Ypač turint omenyje tai, kad nematome reikalingo agronomijos ar mokslinio pagrindimo, kuris leistų mums suprasti, kodėl šie tikslai buvo nustatyti. Žinoma, kad jie paveiks šalis, kurios yra pažengusios kalbant apie šių medžiagų naudojimo perspektyvą“, – teigia P. de Vera.

Ji pabrėžia, kad reikia ieškoti pusiausvyros tarp tvarumo ir užsibrėžtų tikslų įvykdomumo: „Mums reikia tikslų, kurie būtų realūs ir pasiekiami.“

Vis dėlto Europos pesticidų veiksmų tinklo vykdomasis direktorius Martinas Germanas tikina, kad Europos piliečių susirūpinimas pesticidais pasiekė aukštą lygį. „Jie labai susirūpinę, kad nėra saugaus pesticidų naudojimo, kad jie kenkia polinatoriams ir sveikatai. Tai nėra labai viešai žinoma, bet atkreipiu dėmesį į tai, kad pagrindinės pesticidų aukos yra patys ūkininkai, nes daugėja sunkių patologijų, susijusių su pesticidų vartojimu“, – teigia jis.

„Turime dvi Europos piliečių iniciatyvas, kurios reikalauja reikšmingai sumažinti pesticidų vartojimą. Neseniai sėkminga iniciatyva „Gelbėkit bites ir ūkininkus“ buvo pristatyta EP ir EK, taip pat yra Konferencija dėl Europos ateities, kurioje piliečiai pasisako už reikšmingą pesticidų naudojimo sumažinimą. Be to, kiekvienais metais „Eurobarometro“ apklausos rodo, kad piliečiai bijo maisto taršos pesticidais“, – vardija M. Germanas.

Tarptautinės biokontrolės gamintojų asociacijos vykdomoji direktorė Jennifer Lewis sako, kad, norint pasiekti pusiausvyrą tarp tvarumo ir ūkininkų galimybių toliau sėkmingai vystyti savo ūkius, žemdirbystė privalės sukti tvarios transformacijos link, – tai tiesiog neišvengiama.

Kaip galimą šios transformacijos žingsnį ir IPM metodą J. Lewis išskiria pusiausvyros kontrolę, kuri iš esmės atitinka natūralų gamtos procesų reguliavimą, saugantį nuo kenkėjų ir įvairių ligų. Ji pateikia  feromonų panaudojimo pavyzdį. „Feromonas atitraukia kenkėjo patiną, naudodamas moterišką lytinį feromoną, todėl patinas negali rasti patelės. Tokiu atveju (…) neatsiranda ir kenkėjo lervų, o tavo obuoliai apsaugomi nuo kenkėjų. Arba galima turėti kenkėją, kuris kontroliuoja kitą kenkėją, ir taip sukurti tokį lervų, kurios mistų amarais, tinklą. Tai  ir yra biologinė kontrolė“, – apie pesticidus pakeisti galinčius augalų tausojimo metodus kalba ekspertė.

R. Juknevičius: tapome visų pažadų įkaitais

Europoje verdančią diskusiją apie pesticidų žemės ūkyje apribojimą stebi ir Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius. Anot jo, ES Taryboje šiuo metu vyrauja dvi pozicijos: Žaliųjų ir visiškai priešinga konservatyviosios Europos liaudies frakcijos.

Kontekstas: pasak R. Juknevičiaus, kai buvo pristatytas žaliasis kursas, gyvenome ekonomikos pakilimo metu – nei karo, nei kovido padarinių nebuvo. Tada niekas neįsivaizdavo, kad Europoje trūks maisto, kils infliacija. (Irmanto Gelūno / BNS nuotr.)

Kišenių tuštinimas

R. Juknevičiaus žiniomis, Europos Parlamente lyderiaujantys konservatoriai jau kalba apie tai, kad atėjo laikas sustoti, įsivertinti, kas iki šiol nuveikta, ir, atsižvelgiant į rezultatus, kelti arba mažinti ambicijas, nes, neįvertinus žaliojo kurso santykio su žemės ūkiu, tai labiausiai atsiliepia gamybos apimčiai.

„Lietuvos ūkininkai kalba tą patį, ką ir ES ūkininkai: politinės ambicijos gražiai skamba. Buvo laikas, kai tiesiog vyko lenktynės, kas pasiūlys ambicingesnių tikslų. Tačiau versle dalyvaujantys puikiai žino, kad, norint pasiekti ambicingų tikslų, niekas iš nieko neatsiranda. Reikia tiek žmogiškųjų, tiek piniginių investicijų, kartais netgi ir energijos reikia daugiau, kad vėliau galėtume jos sutaupyti. Klausimas, ar tie ambicingi tikslai buvo paremti visais šiais kaštais“, – abejoja R. Juknevičius.

Pasak jo, ūkininkai nesulaukia sklandaus darbo iš pačių žaidimo taisyklių kūrėjų pusės – ne vienoje ES šalyje pastaruoju metu lėkė žemės ūkio ministrų galvos, nes nesuspėta su politikų užsibrėžtais tikslais. „Darant bet kokią reformą, net jei tai būtų kokia nors įmonė, ir norint, kad ji duotų naudos, visi ją įgyvendinantys asmenys turi įsisąmoninti, suvokti tos reformos prasmę, tikslus. Visiems šiems dalykams pritrūko energijos“, – sako LŪS pirmininkas.

„Pasižiūrėjus į piniginę pusę, kai buvo pristatytas žaliasis kursas, gyvenome ekonomikos pakilimo metu – nei karo, nei kovido padarinių nebuvo. Tada niekas neįsivaizdavo, kad Europoje trūks maisto ir dėl to galės kilti maisto infliacija, o juk Lietuvoje maistas apskritai yra pagrindinis infliacijos generatorius“, – tęsia jis.

Anot R. Juknevičiaus, natūralu, kad žaliojo kurso autoriai dabar negali mažinti savo ambicijų, mat būtų visiškai diskredituoti, o oponuoti gebantys politikai esą blaiviai mato situaciją. Šiuo sudėtingu geopolitinių ir ekonominių sukrėtimų metu Lietuvos politikai irgi turi skirti daugiau laiko nuolat kylančioms krizėms gesinti. „Visos reformos, kurias dabar buvo bandoma įgyvendinti, ir Lietuvoje praktiškai nuolat patiria fiasko dėl to, kad trūksta žmogiškųjų resursų. Ūkininkams tokia situacija labai nepatinka, nes ji tiesiog tuština kišenes“, – neslepia R. Juknevičius.

Mes ne prieš šį kursą, bet prieš blogą jo įgyvendinimą. Jeigu politikai, be savo ambicijų, būtų iki galo atlikę savo namų darbus, tikriausiai visi būtume laimėję: ir visuomenė, ir ūkininkai.

Palaikymas slopsta

Lietuvoje netrūksta ūkininkų, kurie nuoširdžiai patikėjo žaliuoju kursu, kad ekologinis ūkininkavimas yra perspektyvus, kad galima verstis šia veikla be pesticidų ir tai atsipirks, nes būtent toks yra visuomenės užsakymas. Tačiau, prasidėjus karui, paaiškėjo, kad visuomenės požiūris kiek pasikeitė.

„Matome, kad tapome visų pažadų įkaitais ir toks žaliasis kursas mums tikrai nepatinka. Mes ne prieš šį kursą, bet prieš blogą jo įgyvendinimą. Jeigu politikai, be savo ambicijų, būtų iki galo atlikę savo namų darbus, tikriausiai visi būtume laimėję: ir visuomenė, ir ūkininkai. Daug buvo kalbų, bet per mažai darbų“, – konstatuoja R. Juknevičius.

„Dabar labiausiai kenčia būtent tie, kurie patikėjo žaliuoju kursu. Dar 2018 m. Lietuvoje buvo kalbama, kad jam įgyvendinti iš valstybės lėšų bus skiriama 9 mlrd. eurų, o pats verslas turės pridėti kelis milijardus iki 11 mlrd. eurų. Ir viskas gerai – jeigu tie tikslai būtų pasiekti ir būtų tokia parama, tikriausiai verslas gautų pridėtinę vertę“, – svarsto Lietuvos ūkininkų atstovas.

Tačiau pažadėtų lėšų Lietuvos ūkininkai taip ir negavo, sumažėjo ir žemės ūkiui skiriamas ES biudžetas. „Tačiau ambicijos padidėjo, vadinasi, visą šią ambiciją pasiekti verslas turi iš savo kišenės. Verslas galėtų tai padaryti, jeigu tai būtų ekonomikos pakilimo laikas“, – teigia R. Juknevičius.

„Dabar, ko gero, Lietuvoje surengę apklausą pamatytume, kad žaliasis kursas nebeturi tokio visuomenės palaikymo. Tačiau visuomenės palaikymas gerokai mažėja ir gana aukšto pragyvenimo lygio šalyse. Kalbant su Vokietijos ūkininkais, girdėti labai panašios tendencijos – su sunkumais susiduria tie ūkiai, kurie gamina būtent aukštesnės pridėtinės vertės arba ekologiškus produktus. Vartotojai už šiuos pirkinius nebelinkę mokėti daugiau, o iš valstybės krepšelio ta kryptis negauna daugiau pinigų“, – sako LŪS pirmininkas.

Kaip liaudies medicina?

Nuošalyje palikus finansinius sunkumus ir prakalbus apie pesticidų keliamą žalą, R. Juknevičius augalų ligų gydymą be pesticidų lygina su žmogaus pasirinkimu gydytis alternatyviosios, arba liaudies, medicinos metodais. Pasak jo, statistika rodo, kad žmogus nelinkęs eksperimentuoti, o bėga į vaistinę efektyviausių vaistų.

Ūkininkaujant susiduriama su panašia situacija. „Iš pradžių buvo kalbama apie dideles investicijas į mokslą, kad mokslas sukurs būdų, verslas – technologijų ir ūkininkams beliks jomis naudotis. Tačiau dabar uždrausti naudoti vaistus – dar ne išeitis“, – tikina R. Juknevičius.

„Atliekama mokslinių tyrimų, kaip apsaugoti augalus nenaudojant  cheminių produktų, bet čia irgi yra įdomių dalykų. Kaip ir žmogus, neteisingai vartodamas arbatas, gali sau daugiau pakenkti nei gydydamasis cheminiais vaistais, lygiai tas pats atsitinka ir augalams“, – mano jis.

R. Juknevičiaus įsitikinimu, ekologinis ūkininkavimas, biodinaminis ūkis ir panašios praktikos yra puikios idėjos, tačiau kol kas rezultatas yra toks, kad ekologiniame ūkyje derlius būna žymiai mažesnis. Be to, nėra ir bendro atsakymo, kad visais atvejais, griežtai atsisakius cheminių augalų apsaugos produktų, galiausiai tikrai pasiekiamas sveikesnis rezultatas.

Būtent todėl lėšos, kurių taip trūksta, reikalingos ne tik ekologiniams ūkiams vystyti, bet ir gausesniems ekologiškų produktų tyrimams, kurie parodytų, ar jie tikrai sveikesni, naudingesni, ar juose tikrai mažiau pesticidų. Galiausiai ar nereikės vaikytis asmenų, kurie nesąžiningai pasisavino ekologiniam ūkininkavimui skiriamus pinigus.

Lietuvoje bet kuris „žolės“ turėtojas, o ką jau kalbėti apie platintojus, rizikuoja sulaukti baudžiamosios atsakomybės. Įstatymai šiuo atžvilgiu negailestingi – net ir mažo kiekio narkotinių medžiagų turėjimas, be siekio platinti, užtraukia baudžiamąją atsakomybę ir palieka sugadintą CV visam gyvenimui.

Ir nors, atrodo, tokiu griežtu reglamentavimu siekiame rūpintis visuomenės sveikata, tačiau kitoje srityje – žemės ūkio – šį savo rūpestį visai pamirštame. Žmogui kenkiančių ir naudoti uždraustų pesticidų ne tik turėjimas ir naudojimas, bet net ir sisteminis platinimas yra traktuojamas, palyginti su narkotinėmis medžiagomis, kaip mažareikšmis pažeidimas. Nors įtaka žmogaus sveikatai gali būti labai ženkli.

Nelegalių pesticidų rinka

Europos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) skelbia, kad prekyba suklastotais ar uždraustais augalų apsaugos produktais, vadinamaisiais pesticidais, sudaro didžiausias organizuoto nusikalstamumo grupių pajamas ir jų mastas gerokai viršija sumas, kurios gaunamos iš prekybos narkotikais ar ginklais.

Lietuvoje, priklausomai nuo skaičiavimo metodikos, nelegalių pesticidų rinka gali siekti iki 40 mln. eurų. Ir ši rinka pavojinga ne tik dėl nesurenkamų mokesčių ar sąžiningų verslininkų patiriamų nuostolių, bet visų pirma – dėl grėsmės gyventojų sveikatai ir neigiamo poveikio aplinkai.

Ne paslaptis, kad šešėlyje platinami ne tik įvairūs nelegalūs produktai, bet net ir draudžiamos medžiagos, kurios kelia riziką žmogaus sveikatai ar aplinkai. Pavyzdžiui, į Lietuvą kontrabandos keliais atkeliauja fosforo organiniai junginiai (insekticidai). Jie yra draudžiami visoje ES, nes turi ūminį toksišką poveikį – šis nuodas veika čia ir dabar ir gali sukelti staigią mirtį. Taip, jie labai efektyviai naikina augalus užpuolančius kenkėjus, bet taip pat gali sunaikinti ir visa aplinkui, o patekę į žmogaus organizmą turėti ir tragiškų padarinių jam. Be šio preparato, nelegaliai į mūsų šalį, o vėliau – ir į nesąžiningus ūkius patenka ir kitų ES draudžiamų medžiagų, galinčių sukelti lėtinių ligų, vėžį ir pan.

Tarsi nieko nemato

Nepaisant reikšmingo pavojaus, į nelegalių pesticidų ir kenksmingų medžiagų ne tik turėjimą, bet net ir sisteminį platinimą Lietuvoje žiūrima ganėtinai pro pirštus. Visa Europa už tokį nusižengimą taiko baudžiamąją atsakomybę. Lietuvoje bet kuris kontrabandininkas ir tonas kenksmingų medžiagų platinantis nusikaltėlis išsisuka lengviau nei su 1 g „žolės“ – sulaukia viso labo nedidelės administracinės atsakomybės.

Šiandien, jeigu turi nedidelį kiekį „žolės“ be tikslo platinti – gresia baudžiamoji atsakomybė. O jeigu platini tonas kenksmingų medžiagų ar naudoji jas savo ūkyje, kad ir ekologiniame, ir apnuodiji maisto produktus, tavo bauda gali siekti vos kelis šimtus eurų, už pakartotinius veiksmus – iki tūkstančių, o juridiniam asmeniui – keli procentai nuo apyvartos.

Neužtenka vien nustatyti baudas – dar svarbiau yra jų neišvengiamumas, aktyvi kontrolė ir žinojimas, kad būsi nubaustas.

Nors prieš metus nelegalios produkcijos turėtojams ir platintojams finansinės nuobaudos Lietuvoje buvo padidintos, kitų ES valstybių kontekste jos išlieka itin mažos ir nepadarė jokios teigiamos įtakos rinkai. Mat neužtenka vien nustatyti baudas – dar svarbiau yra jų neišvengiamumas, aktyvi kontrolė ir žinojimas, kad būsi nubaustas. Lietuvoje tokių atvejų susekimas ir bausmės – dar reta praktika. Pagavę nelegalių pesticidų naudotoją ar platintoją, paprastai pareigūnai baudžia už neteisingą buhalterinės apsaugos tvarkymą, vertimąsi veikla be leidimo ar kt. Todėl nelegali prekyba uždraustais ir falsifikuotais augalų apsaugos produktais yra laikoma pelninga ir nerizikinga veikla, nes atlygis solidus, o bausmės – menkos.

Būtina griežtinti

Tai puikiai iliustruoja nesenas pavyzdys. 2014 m. buvo pagauti ypač slapta veikę organizuotos grupuotės nariai, kuriai priklausė ir buvęs augalų apsaugos inspektorius. Ši grupuotė rinkai tiekė (buvo paruošę tiekti) apie 5 t įvairių padirbtų pesticidų. Bylos nagrinėjimas truko net septynerius metus, o pažeidėjai buvo nubausti 2021 m. palyginti švelniomis bausmėmis – mažesne nei 7 tūkst. eurų bauda, o dėl intelektinės nuosavybės vagystės – netgi išteisinti. Akivaizdu, kad tokių nelegalių produktų žala tiek gamtai, tiek negautos valstybės biudžeto pajamos, galų gale valstybės išlaidos bylos tyrimui yra žymiai didesnės, nei bauda nusikaltėliams.

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos vertinimu, nelegalių ir kenksmingų pesticidų naudojimas ir platinimas mūsų šalyje turėtų būti prilyginamas jeigu ne šiandieniam „žolės“ teisiniam traktavimui, tai bent jau toms sankcijoms, kurios už vaistų falsifikavimą ir prekybą falsifikuotais vaistais. Už nelegalių vaistų platinimą baudžiame griežtai – baudžiamąja atsakomybe. Lygiai taip pat griežtai, kaip ir visa Europa, turėtume vertinti ir nelegalių pesticidų naudotojus ir platintojus. Tikime, kad baudžiamosios atsakomybės numatymas ir aktyvi kontrolė padėtų pažaboti nelegalią augalų apsaugos produktų rinką ir apsaugotų žmonių sveikatą ir aplinką.

Vidinis nusistatymas

Bene 25 metus Šakių rajone ūkininkaujantis Martynas Laukaitis augina bulves, burokėlius, moliūgus ir cukinijas. Jau ne vienus metus jo ūkis yra sertifikuojamas Nacionalinės kokybės ženklu. Tai nėra ekologiškas ūkis, bet ir toli nuo įprasto intensyvaus, kur gausiai naudojamos cheminės medžiagos. Šis sertifikatas liudija, kad jų naudojama minimaliai.

„Mes naudojame augalų apsaugos priemones – herbicidus, fungicidus, insekticidus. Tačiau didelį dėmesį skiriame tam, kad kuo didesnį derlių užaugintume naudodami kuo mažiau šių augalų apsaugos priemonių“, – aiškina M.Laukaitis.

M.Laukaičio ūkis dalyvauja ir Nacionalinės kokybės produktų programoje. Kalbant apie produktų kokybę ir ūkininkavimo draugiškumą aplinkai, M.Laukaitis atskiria du dalykus – tręšimą, kaip augalų mitybą, ir augalų apsaugą.

„Mes netręšiame aklai. Padarome tyrimus, kiek dirvožemyje yra maisto medžiagų. Turime išmanų tręštuvą, kuris išbarsto maisto medžiagas pagal žemėlapyje nurodytas vietas: maisto medžiagų tiekiama nei per daug, nei per mažai, o tiek, kiek reikia. Taip augalai viską maksimaliai sunaudoja ir nelieka medžiagų pertekliaus, kuris galėtų nutekėti į vandens telkinius arba toks nutekėjimas yra minimalus. Taigi tausojame aplinką ir neteršiame vandens telkinių“, – pasakoja ūkininkas.

Augalų apsaugos priemonės yra naudojamos augalams nuo piktžolių, kenkėjų ir ligų apsaugoti. M.Laukaičio turimu išmaniuoju purkštuvu šiam darbui atlikti reikia mažiau augalų apsaugos priemonių.

„Mūsų partneriui „Lidl“ labai svarbu, kad produkcijoje būtų kuo mažiau augalų apsaugos priemonių likučių arba nebūtų visai. Jų reikalavimai labai aukšti: veikliųjų medžiagų likučių šviežiuose vaisiuose ir daržovėse turi būti ne daugiau kaip trečdalis ES teisės aktuose nustatytos normos, t. y. tris kartus mažiau, nei nurodyta direktyvose“, – tęsia M.Laukaitis.

Įdomu, kad tai dar ne visos ūkininko pastangos. Augalų apsaugos priemonės gamintojas po jos panaudojimo rekomenduoja derlių nuimti tik po 30 dienų, tačiau M.Laukaitis šį laikotarpį pailgina pusantro karto ir derlių nuima po 45 dienų, kad likučiai maksimaliai išsiskaidytų.

„Stengiamės, kad vartotojas gautų kuo sveikesnį ir aplinkai draugiškesnį produktą. Svarbiausias dalykas yra žmogaus vidinis nusistatymas. Man malonu pasiūlyti vartotojams produktą, kurį aš galiu duoti valgyti savo vaikams“, – šypteli M.Laukaitis.

Reikalavimai sau

Skirdama daugiau dėmesio vartotojų sveikatai ir aplinkos apsaugai, pesticidų ir trąšų naudojimui keliamus reikalavimus planuoja griežtinti ir Europos Komisija (EK), įgyvendindama naujausią tvarumo ir biologinės įvairovės planą žemės ūkio praktikoms tobulinti pavadinimu „Nuo ūkio iki stalo“.

Pagrindiniu strategijos siekiu tampa siūlymas iki 2030 m. perpus sumažinti cheminių pesticidų ir 20 proc. – trąšų naudojimą. Įsigaliojęs siūlymas būtų teisiškai privalomas visoms ES valstybėms narėms ir jose veikiantiems ūkiams, mažmenininkams ir kt. Siūlymu nesiekiama visiškai nutraukti augalų apsaugos priemonių naudojimo, o skatinama jas naudoti atsakingai.

Tačiau šio siūlymo galima ir nelaukti, o jau šiandien pradėti įgyvendinti teigiamus pokyčius. „Savo pirkėjams kasdien siūlome kokybiškų ir šviežių vaisių ir daržovių. Be to, jiems taikome griežtesnius, nei EK nustatyti reikalavimai. Pagal „Lidl Lietuva“ pesticidų mažinimo programą draudžiama naudoti tam tikras žmonėms ir aplinkai itin kenksmingas chemines medžiagas. Joje taip pat numatyta, kad vaisiuose ir daržovėse negali būti daugiau kaip penkių veikliųjų medžiagų likučių, o likučių kiekis negali būti didesnis kaip trečdalis didžiausios pagal teisės aktus leistinos likučių koncentracijos“, – pasakoja „Lidl Lietuva“ kokybės užtikrinimo departamento vadovas Laurynas Jankevičius.

Taip pat, siekiant užtikrinti produktų kokybę, visus vaisius ir daržoves „Lidl“ sandėliuoja specialiose patalpose, kuriose reguliuojama temperatūra ir drėgmė. Be to, prekybos tinklas reguliariai atlieka laboratorinius tyrimus dėl veikliųjų medžiagų likučių ir kitų „Lidl“ ir teisės aktais nustatytų reikalavimų laikymosi. L.Jankevičius pastebi ir besikeičiančius pirkėjų įpročius – didesnį dėmesį ne tik sveikesniems, bet ir tvaresniems produktams ir atsakingam vartojimui.

Stengiamės, kad vartotojas gautų kuo sveikesnį ir aplinkai draugiškesnį produktą.

„Daugiau nei trečdalis pasaulio vartotojų yra pasirengę pirkti tvaresnius produktus – atskleidžia praėjusiais metais atliktas konsultacinės bendrovės „Simon-Kucher&Partners“ tarptautinis tyrimas. Dėl to verslas turėtų būti dar labiau suinteresuotas taikyti savo produkcijai aukštesnius reikalavimus, – pasakoja L.Jankevičius. – Laikantis tokios strategijos yra daug lengviau prisitaikyti prie griežtėjančių ES ir nacionalinių reikalavimų.“

Požiūris: „Lidl“ prekybos tinklas reguliariai atlieka laboratorinius tyrimus dėl veikliųjų medžiagų likučių ir kitų „Lidl“ bei teisės aktais nustatytų reikalavimų laikymosi. („Lidl“ nuotr.)

Mokslas pritaria ir perspėja

Pirkėjui neįmanoma pastebėti, ar ant produkto yra pesticidų likučių, nėra lengvai prieinamų greitųjų testų ir pan. Tad vartotojas gali eiti tik vienu keliu – rinktis patikimus pardavėjus, sertifikuotus ūkius ir labai atidžiai rinktis produktus neoficialiose prekyvietėse – pakelėse, laikinose turgavietėse ir pan.

„ES reikalavimai yra pakankami. Reglamentai yra leidžiami siekiant užtikrinti visų amžiaus grupių saugumą, maistas turi atitikti reikalavimus ir būti saugus vartoti. Sakyčiau, kad „Lidl“ išsikelti reikalavimai rodo įmonės norą ir siekį vartotojams pateikti aukščiausios kokybės produktus. Net ir pagal reglamentą – pavyzdžiui, obuolyje gali iš viso nebūti aptikta pesticidų pėdsakų arba jų kiekis gali būti arti maksimalios leistinos ribos. Tad apribojimas, kad prekyboje nebūtų didesnis nei trečdalis normos, tiesiog rodo prekybininko atsakingą požiūrį į vartotoją ir jo gerovę. Laikyčiau sveikintinu pavyzdžiu, kai prekybininko vidinis standartas net griežtesnis nei teisinis reguliavimas“, – pastebi Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Aelita Zabulionė.

KTU maisto instituto mokslo darbuotojas dr. Darius Černauskas pateikia PSO duomenis: kiekvienais metais apie 3 mln. žmonių sunkiai apsinuodija pesticidais, apie 18 tūkst. nuo jų miršta, o 25 mln. – silpnai  apsinuodija. Nustatyta, kad neatsargiai naudojant chemines priemones kovai su kenkėjais, piktžolėmis kasmet Lietuvoje apsinuodija daugiau kaip 100 gyventojų.

Pesticidai ypač veikia nervų sistemą, plaučius, silpnina imunitetą, ardo hormonus ir sukelia daug vėžinių ligų. Nors ir nedideliais kiekiais, bet nuolat su maistu į žmogaus organizmą patenkantys pesticidai, metams bėgant, niekur nedingsta, o kaupiasi ir yra labai nuodingi.

Jeigu pesticidai per dirvožemį patenka į vandens telkinius, jie neišvengiamai turės įtakos ir juose gyvenantiems vandens organizmams, pavyzdžiui, žuvims. Žuvis pesticidai veikia taip pat, kaip ir kitus gyvus organizmus: sukelia mutacijų ir vėžinių ligų, kenkia reprodukcinėms žuvų sistemoms“, – mini D.Černauskas.

Mokslininkas pastebi, kad naujos kartos pesticidai labai greitai suskyla ir į gruntinius vandenis dažniausiai patekti neturėtų. Poveikio aplinkai tyrimų yra labai mažai, nes reikia specialių laboratorijų, kurios tiria pesticidų likučius, o jų Lietuvoje vis dar trūksta. Yra didelis spektras pesticidų, kurie skildami sudaro skilimo produktus, kurie ir dar skyla. Pesticidų veikliųjų medžiagų vandenyje nerandama, tačiau ypač gausu jų skilimo produktų.

Apribojimas, kad vaisiuose ir daržovėse būtų ne daugiau kaip trečdalis veikliųjų medžiagų normos, rodo prekybininko atsakingą požiūrį į vartotoją ir jo gerovę.

Ekspertai pasisako vieningai

Žemės ūkio ir maisto pramonės laukiantys žaliosios strategijos iššūkiai, akivaizdu, nėra vien šio sektoriaus atstovų rūpestis. Jų patiriami sunkumai ir nuostoliai tiesiogiai koreliuoja su skaičiais, kuriuos galutinis vartotojas regi maisto produktų kainų etiketėse. Ir šiandien tūlo šalies pirkėjo šis vaizdas neabejotinai nedžiugina, nepaisant visų objektyvių realybės aplinkybių.

Kaip pripažino Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius, karas Ukrainoje labai paveikiai apnuogino problemas, apie kurias dėl žaliojo kurso užmojų ES politikus įspėjo tiek JAV, tiek Senojo žemyno mokslininkai, ekspertai.

„Kai ES sudėliojo ambicingus žaliojo kurso planus, pirmiausia JAV žemės ūkio departamentas suskubo parengti analizę, kaip tai atsilieps žemės ūkiui ir apskritai verslui ne tik JAV, bet ir platesniu aspektu. Paskui sekė nemažai Europos šalių tyrimų, ir visi jie kalba apie tą patį – tie ambicingi tikslai turės savo kainą, socialiniai, ekonominiai klausimai paaštrės, nes labiau investuojant į jų įgyvendinimą, maistas neišvengiamai brangs. Kitas niuansas – siekiama žymiai išplėsti ekologinius ūkius, tačiau apimties prasme juose pagamintos produkcijos mažiau kartais. Vadinasi, kalbame apie padidėjusias sąnaudas ir atitinkamai sumažėjusią gamybos apimtį, nors žmonių pasaulyje daugėja, tad produkcijos paklausa nemažėja“, – iliustravo pašnekovas.

Įvertino: „Dabar matome, kad dėl ambicingų žaliojo kurso tikslų kai kur smarkiai perlenkta, tačiau įsiklausyti į oponentų, mokslininkų, praktikų argumentus neskubama“, – teigia LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Smūgis mitybos sistemai

Dar Rusijos invazijos į Ukrainą pradžioje Lietuvos augalų apsaugos asociacija (LAAA) atkreipė dėmesį į tai, kokį smūgį karas sudavė visai pasaulio mitybos sistemai – nuo gamybos, logistikos, prekybos iki kainų.

Nuo šių abiejų šalių, kurios praėjusiais metais pateko į didžiausių pasaulio kviečių, kukurūzų, rapsų, saulėgrąžų aliejaus ir sėklų eksportuotojų trejetuką, produkcijos ypač priklausomos mažiau išsivysčiusios ar maisto trūkumą patiriančios pasaulio valstybės.

Kalbame apie padidėjusias sąnaudas ir atitinkamai sumažėjusią gamybos apimtį, nors žmonių pasaulyje daugėja.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos pateiktoje ataskaitoje prognozuotas maisto kainų šuolis jau pasitvirtino su kaupu, kita kur kas grėsmingesnė karo padarinių prognozė – badaujančių žmonių skaičius Pietryčių Azijoje, Rytų ir Šiaurės Afrikos dalyse išaugs nuo 8 mln. iki 13 mln. Pasiektas susitarimas dėl Ukrainos grūdų eksporto suteikia vilčių išvengti bado tiesiogine to žodžio prasme mažiau ekonomiškai pajėgiose valstybėse.

Galbūt globalia prasme lyginti šių regionų ir Lietuvos situaciją būtų neetiška, tačiau, kaip pastebėjo LAAA vadovė Zita Varanavičienė, nemažai daliai mūsų šalies gyventojų maisto kainų klausimas yra ypač jautrus.

„Penktadalis žmonių Lietuvoje balansuoja ties skurdo riba, o pastaruoju metu dėl energetinio karo maisto produktai smarkiai pabrango. Tad dabar galbūt ne palankiausias metas šaudyti sau į kojas ir riboti maisto užauginimą. Mes galime gyventi be ne pirmo būtinumo prekių, tačiau maistas, vanduo mums yra svarbiausi“, – kalbėjo pašnekovė.

Poveikis: karas Ukrainoje apnuogino problemas, apie kurias dėl žaliojo kurso užmojų ES politikus įspėjo tiek JAV, tiek Senojo žemyno mokslininkai, ekspertai. (Freepik.com nuotr.)

Prasmė ir motyvai neginčijami

Z.Varanavičienė antrino šalies ūkininkų atstovui, kad žalieji pokyčiai vyksta Europos žemės ūkio intensyvumo mažinimo kryptimi.

„Gyventojų skaičius planetoje sparčiai didėja ir resursus reikia naudoti protingai, taupiai. Manau, dėl to niekas nesiginčija – tai kiekvieno geros valios ir sveiko proto žmogaus tikslas. Tačiau, kai buvo paskelbtas ES žaliasis kursas, visų vėlesnių studijų, tyrimų išvada vienareikšmiška – derlingumas ir produktų prieinamumas sumažės, – sako LAAA vadovė. – Todėl šiek tiek glumina, kad nematoma reali situacija, su kuria pasaulis susidūrė po vasario 24-osios, arba nesugebama laiku ir greitai adaptuotis, nes atrodo, kad traukinys rieda sau, o mes nepaisome, kas vyksta šalia. Vaizdžiai kalbant, koja gangrenuoja, o mes daromės pedikiūrą.“

Dabartinė Lietuvos žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pozicija – žaliojo kurso kryptys neturėtų keistis. „Klimato kaitos, biologinės įvairovės praradimo krizės tebevyksta, o žemės ūkis yra vienas iš jau šiandien labiausiai paveiktų sektorių, bet taip pat turintis didelį potencialą prisidėti prie šių krizių švelninimo“, – sakoma ministerijos komentare.

Ilgesniajam laikotarpiui strateginiuose dokumentuose kol kas yra numatyti tik klimato tikslai – siekiama, kad iki 2050 m. Lietuva taptų klimatui neutralia šalimi. Pagal Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę artimuoju periodu – iki 2030 m. Lietuva yra numačiusi sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas iš sektorių, nedalyvaujančių ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje, 25 proc., palyginti su 2005 m. Vienas šių sektorių – žemės ūkis, ir jam keliamas 11 proc. sumažinimo tikslas, palyginti su 2005 m.

Iki 2030 m. mineralinių trąšų naudojimą planuojama sumažinti 15 proc., palyginti su 2020 m., taip pat siekiama ekologinio žemės ūkio naudmenų dalį išplėsti iki 15 proc. Prognozuojama, kad, įgyvendinant 2023–2027 m. bendros žemės ūkio politikos strateginį planą, per šį laikotarpį ekologiniai plotai šalyje padidės nuo 8 proc. iki 13 proc.

Lūkesčiai, sirpinti gerovės

Palyginkime: žaliojo kurso pagrindu sukurta žemės ūkiui ir maisto pramonei aktuali „Nuo lauko iki stalo“ strategija ES lygio tikslais iki 2030 m. įvardija: bent 25 proc. žemės ūkio paskirties žemės valdyti pagal ekologinio ūkininkavimo principus; maisto medžiagų išplovimą iš trąšų sumažinti 50 proc. ir todėl naudoti bent 20 proc. mažiau trąšų.

„Tai, kad Lietuvos numatyti nacionaliniai tikslai yra mažesni nei tikslai, keliami „Nuo lauko iki stalo“ ir ES Biologinės įvairovės strategijose, nesusiję su karu Ukrainoje ar mažinama žaliojo kurso ambicija. ES strategijose yra numatyti ES lygmens tikslai – ES šalys narės turi prie jų prisidėti, bet siekiamas reikšmes, nesant teisinių įpareigojimų, nusistato pačios, pagal savo galimybes ir aplinkybes, užtikrindamos tinkamą ambiciją“, – teigiama „Kauno dienai“ atsiųstame ŽŪM komentare.

Tiesa, ŽŪM atstovai pažymi, kad, siekdama sustiprinti apsirūpinimo maistu saugumą, Europos Komisija (EK) priėmė sprendimus, kuriais laikinai sumažinami biologinės įvairovės apsaugos įsipareigojimai ir atveriami didesni plotai žemės ūkio kultūroms auginti.

Šiemet buvo leista nesilaikyti tam tikrų vadinamojo žalinimo įsipareigojimų, o du iš geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų, turėjusių įsigalioti 2023 m., susiję su augalų kaita ir negamybinių plotų apsauga, buvo atidėti metams.

Ekologiškos produkcijos paklausa mažėja, o suplanuota, kad jos pasiūla didės.

Vis dėlto, kaip pastebi LŪS pirmininkas R.Juknevičius, dėl ES žaliojo kurso ne tik žemės ūkio sektoriaus atstovai, bet ir patys politikai šiandien atsidūrė nevienareikšmiškoje situacijoje.

„Buvo gražus laikotarpis, kai ekonomika kilo. Kadangi ES populiacija yra pasiturinti, klimato kaita viešumoje buvo aptarinėjama labiau nei kitose šalyse – su šia banga iškilo ir politinė Europos Bendrijos vadovybė, politikai, – pastebėjo pašnekovas. – Tačiau dabar visuomenė deklaruoja kitokius lūkesčius, susijusius su pajamų augimu, vadinasi, ekonominiai ir socialiniai klausimai vėl ima dominuoti.“

Blaškantis gimsta sumaištis

Tad ignoruoti pasikeitusių aplinkybių lyg ir nebeįmanoma, tačiau sykiu besibaigianti kadencija įpareigoja politikus laikytis ankstesnius lūkesčius atliepiančio kurso, sako R.Juknevičius.

„Kai situacija žymiai pasikeitė, politikų blaivus protas sako, kad jie daug ką vertino pernelyg optimistiškai. Bet kaip vėl grįžti į rinkimus, neįgyvendinus savo programos? Tada ieškoma kompromisų, atšaukiami aštriausi punktai, kurie galbūt kažkada vėliau bus įgyvendinti, o tai reiškia, kad jau su kita valdžia, gal ir esant kitiems politikams“, – kalbėjo pašnekovas.

Šalies ūkininkų atstovo žodžiais, toks blaškymasis esantiesiems maisto gamybos grandinėje sukelia daug nerimo ir neaiškumų: „Labai sudėtinga kažką planuoti ir nežinia, kuria linkme judėti. Juk technika perkama ne vienam sezonui, o ir ūkininkavimo praktikos per vienus metus pakeisti neįmanoma.“

Jau pasukusieji į ekologinį ūkininkavimą, kuris reikalauja didesnių investicijų, anot R.Juknevičiaus, šiuo metu jaučiasi itin pažeidžiami.

„Vartotojų įperkamumo lygis krinta, lūkesčių, kad jis greitai atsikurs, nėra, vis daugiau žmonių priversti taupyti maistui. Tie, kurie pirkdavo tik ekologiškus produktus, galbūt dalį jų jau pakeitė nebe ekologiškais, o tie, kurie pirkdavo dalį ekologiškų, galbūt jau priėmė sprendimą, kad nieko tokio, jei vienus kitus metus pakentės ir be tokių produktų. Tad ekologiškos produkcijos paklausa mažėja, o suplanuota, kad jos pasiūla didės“, – realijomis dalijosi LŪS vadovas.

Įžvelgia ir palankią paskatą

R.Juknevičius pripažino, kad šiandienos bendrojoje Europos žemės ūkio politikoje norėtųsi didesnės aplinkosauginių, socialinių ir ekonominių klausimų pusiausvyros. Kaip priminė pašnekovas, dar Paryžiaus susitarime akcentuota, kad klimato kaitos valdymo priemonės neturėtų prasilenkti su vienu svarbiausių tikslų – populiacija turi būti pakankamai aprūpinta maistu.

„Dabar matome, kad dėl ambicingų žaliojo kurso tikslų kai kur smarkiai perlenkta, tačiau įsiklausyti į oponentų, mokslininkų, praktikų argumentus neskubama“, – pripažino šalies ūkininkų atstovas.

Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narys Bronis Ropė linkęs manyti, kad kaip tik sunkmetis gali tapti gera paskata dar labiau pergalvoti ir racionalizuoti ūkininkavimo principus. Ir nors, europarlamentaro žodžiais, ES žaliąjį kursą kai kas norėtų matyti baubu, tačiau jis pirmiausia siūlo variantų, kaip dirbti efektyviau ir pigiau.

„Turbūt šiuo metu žemės ūkio sektoriui didžiausias iššūkis – energijos ir trąšų kainos. Tad reikia mokytis prisitaikyti, kaip užauginti derlių naudojant sėjomainą, kitas priemones, pereiti prie išmanaus pesticidų, trąšų naudojimo ir kt. Kad europiečiai nepristigtų reikiamo asortimento ir tinkamos kokybės maisto produktų prieinamomis kainomis, tam iš Europos biudžeto skiriama trečdalis lėšų“, – situacijos nedramatizuoja B.Ropė.

Bronis Ropė (P. Paleckio/BNS nuotr.)

Uolūs, kai visai nebūtina

Pašnekovo pastebėjimu, pats žaliasis kursas nėra reglamentas, o kryptis, ir Lietuvai neatimta valia nacionaliniu lygiu priimti tokius sprendimus, kurie leistų lengviau dorotis su galimais iššūkiais.

„Nuo kitų metų, kai įsigalios naujoji žemės ūkio politika, vietoj žalinimo, kuris buvo privalomas visiems, bus ekoschemos. Ir jos žemdirbiams bus neprivalomos. Kiekviena valstybė narė pati laisvanoriškai pasirenka labiausiai tinkamas, žemdirbiams didžiausią efektą ir naudą duodančias ekoschemas ir jas pateikia strateginiame plane, – aiškino europarlamentaras. – Tad kas tinka Portugalijai, nebūtinai tinka Lietuvai – rekomendacijos yra bendro pobūdžio, ir kiekviena šalis narė turi teisę pasirinkti. Kitas dalykas, kad neretai mes iškart labai uoliai puolame vykdyti, o paskui pasirodo, kad to visiškai nereikia.“

Įžvalgos apie perteklinį Lietuvos biurokratijos uolumą, kuriuo patys sau darome meškos paslaugą, – ne iš piršto laužtos. Ko verta vien praėjusiais metais į viešumą iškilusi informacija, kad ekologiniams ūkiams mūsų šalyje keliama maždaug pusšimtis reikalavimų, kurių kitur ES nėra.

„Pavyzdžių, kad pas mus neretai bėgama prieš traukinį, nors vertėtų stabtelėti ir atidžiau panagrinėti situaciją, – ne vienas. Kai energetikos ministras teigia, kad elektros kainos šuolis yra dėl algoritmo paradokso, kad dabar tokia energijos kainodara, man norisi paklausti, ar Lietuva derėjosi dėl tų algoritmų, kad nebūtų tokių paradoksų? Labai tikiu, kad visų mūsų pastangomis tikslų skaičiavimo algoritmas augalų apsaugoje bus pakeistas, kitaip mūsų laukia dar vienas algoritmo paradoksas, – įspėjo LAAA vadovė Z.Varanavičienė. – Nors Lietuva augalų apsaugos produktų, kitaip sakant pesticidų, naudoja kelis kartus mažiau nei Europos vidurkis, nacionalinis tikslas, kuris nustatomas įgyvendinant žaliojo kurso strategiją „Nuo lauko iki stalo“, nurodytas toks pats, kaip ir valstybėms, kurios šių produktų naudoja kelis kartus daugiau nei ES vidurkis.“

Nevienodai: nors Lietuva pesticidų naudoja kelis kartus mažiau nei Europos vidurkis, pagal žaliojo kurso strategiją jų naudojimą ji turėtų sumažinti tokia pačia dalimi, kaip ir valstybės, kuriose šių produktų sunaudojama keliskart daugiau. (Freepik.com nuotr.)

„Eurostat“ duomenimis, Lietuvos ūkiuose augalų apsaugos produktų naudojama mažiau nei 90 proc. visų ES valstybių. Pavyzdžiui, Maltoje naudojama 10,8 kg/ha pesticidų, o Lietuvoje jų kiekis svyruoja tarp 0,7 ir 1,5 kg/ha. Tačiau, pasak ekspertės, pasitelkus matematines formules, Lietuvai projektuojamas neproporcingai didelis augalų apsaugos produktų mažinimas.

Taršą eksportuosime kitiems?

LAAA vadovės teigimu, konkrečiais skaičiais, procentais išreikšti ambicingi žaliojo kurso siekiai apskritai neturėtų būtų panacėja, nes tai nebūtinai reiškia tą vertę, kurios tikimasi.

„Buvo atliktos kelios mokslininkų studijos, kuriose teigiama, kad užauginti 1 kg ekologiško maisto reikia didesnės CO2 emisijos, palyginti su to pačiu kiekiu tradiciniu būdu užauginto maisto. Vadinasi, užuot mažinę, dar ir padauginame šiais laikais taip linksniuojamą taršalą. Be to, turime neužmiršti, kad žemė taip pat yra baigtinis resursas ir jos reikia viskam – nuo saugomų teritorijų iki miestų, infrastruktūros plėtros. Tad turėtume siekti iš to paties plotelio išauginti kuo daugiau maisto, o ne tuos plotelius plėsti“, – sako pašnekovė.

Kai buvo paskelbtas ES žaliasis kursas, visų vėlesnių studijų, tyrimų išvada vienareikšmiška – derlingumas ir produktų prieinamumas sumažės.

Atitinkamas atoveiksmis prognozuojamas ir strategijos „Nuo lauko iki stalo“ siekiui sumažinti Europos žemės ūkio šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį 40–60 proc.: mokslininkų teigimu, dėl sumažėjusio produktyvumo Europai perkant maisto produktus iš trečiųjų šalių šios emisijos paprasčiausiai persikels į kitas šalis.

„Kas mums suteikia teisę auginti sau maistą ir kartu teršti kitur? ES kaip ekonomiškai išsivystęs regionas gali taikyti technologijas ir tai padaryti su mažesne žala gamtai, ko galbūt nepavyktų mažiau išsivysčiusioms ir ekonomiškai nepajėgioms valstybėms“, – įžvalgomis dalijosi Z.Varanavičienė.

Prioritetas – tausa ir išmanumas

Nors karo sąlygomis pavyko padėti ukrainiečiams apsėti didžiumą plotų, taip pat imtasi spręsti grūdų transportavimo problemas, geopolitinė situacija vis dar įtempta ir neprognozuojama.

Akivaizdu ir tai, kad dėl karo Ukrainoje smarkiai išaugus degalų, trąšų, elektros energijos kainoms ir kitoms sąnaudoms, žemės ūkio sektoriaus atstovams tenka patirti sunkumų, kurie turės ilgalaikių padarinių.

Zita Varanavičienė/Asmeninio archyvo nuotr.

LAAA vadovės Z.Varanavičienės manymu, atsižvelgiant į situaciją, būtina peržiūrėti ne pačius žaliojo kurso tikslus, bet įgyvendinimo metodus ir laiką, kada ką įgyvendinti ir susitelkti į alternatyvų paieškas.

„Bet kokią gerą idėją galima nužudyti blogu įgyvendinimu. Kol kas pasigendu žaliosios žemės ūkio strategijos visa apimančio poveikio vertinimo, deramo žvilgsnio ekonominiu aspektu. Jau dabar Europoje auginami produktai yra labai kokybiški ir paklausūs, turimą perprodukciją visada galime eksportuoti, tai sėkmingai ir darome. Tad šiandien, manyčiau, reikėtų eiti ne Europos žemės ūkio nuintensyvinimo draudimais ir ribojimais linkme, o susitelkti į alternatyvų paieškas ir tiksliuosius metodus, kurie leidžia taupiai naudoti resursus be didelio produktyvumo smukimo“, – įvardijo pašnekovė.

Policijos pareigūnai, turėdami išankstinės informacijos apie feisbuke parduodamus uždraustus Europos Sąjungos rinkoje produktus, praeitą savaitę atliko patikrinimą, BNS antradienį pranešė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė.

Patikrinimas buvo atliktas Šilalės rajone esančiame ūkyje. Patikrinime dalyvavo ir Lietuvos augalų apsaugos asociacijos įgaliotas atstovas.

Per apžiūrą viename iš pastatų pareigūnai rado ir paėmė neteisėtai laikomas augalų apsaugos priemones.

Patalpas patikrinę pareigūnai rado įvairių uždraustų, neteisingai paženklintų ar daugiau kaip penkerius metus pradelsto galiojimo laiko augalų apsaugos produktų. Tarp jų – sisteminiai insekticidai, fungicidai ir herbicidai, rašoma viešųjų ryšių bendrovės „Integrity PR“ pranešime.

Pasak Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimų skyriaus viršininko Aurimo Banio, tokie pažeidimai yra latentiniai – sunkiai išaiškinami, nes tiek pirkėjas, tiek pardavėjas būna patenkinti sandoriu.

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė Zita Varanavičienė sako, kad tai, jog nelegalius pesticidus platino ekologinio ūkio savininkas, jos nenustebino.

„Ne viskas auksas, kas auksu žiba – ekologiniams ūkiams taip pat reikia augalų apsaugos produktų, nes juose augalai taip pat serga. Kadangi cheminių priemonių pasirinkimas ekologiniams ūkiams yra stipriai apribotas, jie, siekdami apsaugoti derlių, kartais griebiasi neleistinų produktų. Šiuo atveju ekologinio ūkio savininkas, matyt, nelegalių produktų nusipirko ir sau, ir dar kitiems „likimo draugams“ parduoda. Esame dėkingi policijai, išsiaiškinusiai šį atvejį“, – pranešime sakė Z. Varanavičienė.

Anot jos, tai – ne pirmas toks įvykis Lietuvoje. Dar 2021 metais buvo užfiksuota, kai biodinaminio ūkio savininkė vykdė prekybą Lietuvoje neregistruotu rusišku produktu.

Faktą, kad dalis ekologinių ūkių naudoja pesticidus, rodo ir Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) duomenys. Ši organizacija kasmet tiria įvairius produktus dėl augalų apsaugos produktų likučių, kurių nuolat aptinkama ir ekologinio maisto ėminiuose.

„Sunerimti verčia tie EFSA duomenys, kurie rodo, kad ekologiniame maiste būna randama tokių veikliųjų medžiagų, kurios yra apskritai uždraustos naudoti ES ūkiuose” – teigia LAAA vadovė.

Z. Varanavičienės teigimu, nelegalūs augalų apsaugos produktai paprastai yra įsigyjami be sąskaitų-faktūrų, už pirkinius mokant grynaisiais.

Tauragės policijos išaiškintam pažeidėjui gresia bauda pagal Administracinių nusižengimų kodekso 342 straipsnį. Jis numato atsakomybę už augalų apsaugos produktų vežimo, saugojimo, naudojimo, reklamavimo, apskaitos tvarkymo, įvežimo į Lietuvą iš Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių ar iš ne Europos Sąjungos valstybių narių ir ne Europos ekonominės erdvės valstybių, tiekimo rinkai reikalavimų pažeidimą.

Jam taip pat gali tekti atlyginti nelegalių produktų sunaikinimo kaštus, jis gali prarasti tiesiogines išmokas, kai informacija apie pažeidimą pasieks Nacionalinę mokėjimo agentūrą.

Surastos ir paimtos Europos sąjungos rinkoje draudžiamos augalų apsaugos priemonės saugomos Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate.

Operacija įvykdyta praėjusią savaitę, ją atliko Kauno kriminalistai, tiriantys ekonominius nusikaltimus, bendradarbiauta su Kauno rajono ir Vilniaus apskrities kolegomis bei Lietuvos augalų apsaugos asociacija.

Sulaikyti trys asmenys, įtariami neteisėtu nelegalių pesticidų įvežimu į Lietuvą. Jiems taip pat pateikti įtarimai ir dėl nelegalios stambaus masto šių produktų prekybos, antradienį pranešė Kauno apskrities policija.

Birželį Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla.

Kauno policijos nuotr.

Tyrimo metu gauta duomenų, jog trys asmenys, neturėdami Valstybinės augalininkystės tarnybos išduoto leidimo įvežti augalų apsaugos produktų (pesticidų), organizuoja didelių kiekių, nelegalių ir galbūt falsifikuotų pesticidų įvežimą į Lietuvą bei neturėdami leidimo juos laikyti ir jais prekiauti, stambiu mastu vykdo šių produktų prekybą.

Praėjusią savaitę, liepos 5 dieną, Kauno ir Vilniaus kriminalistai, bendradarbiaudami su Lietuvos augalų apsaugos asociacija, Kaune, Kauno, Širvintų ir Raseinių rajonuose atliko 11 kratų fizinių asmenų namuose, automobiliuose, ūkiniuose pastatuose ir sandėliavimo patalpose.

Per kratas policijos pareigūnai rado ir paėmė apie 4 tonas pesticidų, kuriems įvežti ir jais prekiauti reikalingas Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos leidimas.

Kaip skelbia policija, be mažos dozės herbicidų, kurie yra labai patrauklūs nelegaliems prekiautojams, policijos pareigūnai per kratas rado Europos Sąjungoje uždraustų naudoti produktų, dalis jų – nepaženklinti.

Operacijos metu sulaikyti trys vyrai – anksčiau neteisti Kauno rajono gyventojai, gimę  1972 metais ir 1964 metais, bei Širvintų rajono gyventojas, gimęs 1958 metais.

Į aplinką patenka nekontroliuojamomis sąlygomis susintetinti neištirti mišiniai arba „pusfabrikačiai“.

Visiems trims asmenims skirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti ir dokumentų paėmimas.

Pasak Lietuvos augalų apsaugos asociacijos vadovės Zitos Varanavičienės, nelegalių augalų apsaugos produktų naudojimas, visų pirma, yra šešėlinė ekonomika ir intelektinės nuosavybės vagystė.

Pasak jos, daug didesnė bėda, kai į aplinką patenka neaiškios cheminės sudėties mišiniai, dažnai turintys tokių sudedamųjų dalių arba priemaišų, kurios Europos Sąjungoje yra draudžiamos.

„Į aplinką patenka nekontroliuojamomis sąlygomis susintetinti neištirti mišiniai arba „pusfabrikačiai“ – iki galo nepagaminti produktai, tik techninė medžiaga“, – teigė Z. Varanavičienė.

Kauno policijos nuotr.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine veikla.

Už šią nusikalstamą veiką gresia viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovas Ignas Jankauskas sako, kad EK siūlymai žlugdo žemės ūkį, be to, sukelia dvigubus standartus – Europoje draudžiama auginti produkcija įvežama iš trečiųjų šalių. 

„Toks beatodairiškas priemonių ieškojimas, kaip čia sumažinti tą žemės ūkį Europoje, tuo pačiu įsivežant iš trečiųjų šalių palmių aliejų, kuris gaminamas deginant ir naikinant atogrąžų miškus, įsivežant genetiškai modifikuotus pašarus, kai Europoje to auginti negalima, yra mažų mažiausiai neteisingas ir nelogiškas“, – BNS sakė I. Jankauskas. 

„Čia strategijos ne buvimas, o rėkavimas, kad mažinkit, mažinkit, duokit maisto, kad jis būtų pigus, bet neterškit nė kiek. Neįmanoma pagaminti maisto ar kito produkto nepaliekant kažkokios žymės ir padarant tą labai pigiai“, – pridūrė jis.

Anot jo, kai kurių augalų užauginti be pesticidų neįmanoma: „Jautriausi yra rapsai, bet ir kitos, jeigu nori profesionaliai gauti derlių.“

Žemdirbių ir žemės ūkio produktų gamintojų ir perdirbėjų asociacijos pirmininkas Algirdas Mačiulaitis pritaria, kad EK siūlymai, jei bus patvirtinti, sumažins derlių, tačiau dėl to turėtų padidinti kainas. 

„Turėtų sumažėti visas derlius. (...) Jeigu sumažėja derlius, tai turi pakilti ir jo kaina. Paklausa produkto vistiek nedingtų, tai reiškia, turėtų ir kaina keistis“, – BNS sakė A. Mačiulaitis. 

Pasak I. Jankausko, Lietuvos ir kitų šalių ūkininkai planavo protestą dėl tokių EK siūlymų, tačiau planus pakoregavo karantinas. 

„Karantinas daug reikalų pristabdė, negalėjome tinkamai pasiruošti Žaliajam susitarimui, matome, kad Europos Sąjungos valdžios institucijos nelaukia. Tikėjomės, kad diskusijos bus pristabdytos, bet jie išnaudoja ta faktą, kad ūkininkai negali atvažiuoti su 15 tūkst. traktorių į Briuselį, kaip buvo planuota“, – teigė jis. 

Pasak Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vyresniojo patarėjo Sauliaus Jasiaus, kai kurie EK siūlymai kaip tik galėtų padidinti ūkininkų konkurencingumą. 

Anot jo, EK kalba ir apie efektyvesnį trąšų naudojimą – šiuo metu augalų maistinės medžiagos nėra išnaudojamos efektyviai, o taikant subalansuotą tręšimą ir tam tikras technologijas, galima pasiekti ne tik didesnį aplinkosaugos, bet ir ekonominį efektą. 

„Žinoma, tokie sprendimai turi būti grindžiami mokslinėmis žiniomis bei jų perdavimu žemdirbiams didinant jų kompetencijas. Taip pat šios priemonės pareikalaus ir papildomų finansinių išteklių, tad Europos Komisija, tvirtindama žemės ūkio strateginius planus naujajam finansiniam laikotarpiui, numato į tai kreipti išskirtinį dėmesį“, – komentare BNS teigė S. Jasius.

Siekiant sumažinti maisto sistemos poveikį aplinkai ir klimatui, EK taip pat numato 50 proc. sumažinti gyvuliams ir akvakultūrai naudojamų antimikrobinių medžiagų pardavimą ir 25 proc. žemės naudoti ekologiniam ūkininkavimui.

Šiuos siūlymus dar turės patvirtinti Europos Parlamentas ir Taryba.

Policijos duomenimis, 1941 metais gimusi moteris teigė dar balandžio mėnesį pastebėjusi, jog pesticidais nupurkšti antramečių braškių daigai jos sode.

Moters teigimu, iš viso galimai pesticidais pažeista 370 daigų, nuostolis siekia 185 eurus.

Telšių apskrities policijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės.