-
Nepatenkinti Dangės upėje pastatytu kariniu laivu „Sūduvis“ renka parašus dėl jo patraukimo 42
Visgi miesto meras sako, jog sprendimas jau padarytas.
Po elektronine peticija antradienio pavakarę buvo pasirašę apie 120 žmonių.
Buvęs Karinių jūrų pajėgų laivas „Sūduvis“ Dangės upės krantinėje šalia Pilies tilto buvo pastatytas liepos pradžioje. Per Jūros šventę liepos pabaigoje duris atversiančiame laive-muziejuje įrengta ekspozicija pasakos apie karinio šalies laivyno istoriją, bus rengiamos edukacijos.
Peticijoje teigiama, kad Klaipėdos centre prišvartuotas laivas atsidūrė ties dalies gyventojų langų lygiu.
„Masyvaus karinio laivo prišvartavimas po gyventojų langais tiesiogiai įtakoja šių daugiabučių namų gyventojus, deja, gyventojai nebuvo įtraukti į sprendimo svarstymo stadiją ir negalėjo dalyvauti diskusijose“, – rašoma dokumente.
Anot peticiją sukūrusių Klaipėdos gyventojų, 2020 metų lapkritį darbo grupė skubos tvarka, neįtraukusi į svarstymo stadiją Klaipėdos miesto gyventojų, atmetimo būdu išrinko tris galimas karinio laivo „Sūduvis” švartavimo vietas – Dangės upės krantinė šalia „Memelio miesto“, Dangės upės krantinė priešais Karlskronos aikštės šiaurinę dalį, prie Pilies tilto bei Dangės upės krantinė greta burlaivio „Meridianas“.
„Galiausiai darbo grupės nariai pritarė vietai šalia Pilies tilto. Neįvertinant, kad laivo dydis architektūrine prasme neatitinka senamiesčio mastelio. Šioje vietoje prišvartuotas laivas užstoja upės panoramą nuo Pilies tilto link Biržos tilto. Upės krantinė, kuri buvo gausiai lankoma, fotografuojama miestelėnų ir miesto svečių, dabar yra „uždengta” masyviu objektu“, – rašoma peticijoje.
Joje „Sūduvio“ prišvartavimas Klaipėdos centre pavadintas „apgailėtinu žingsniu architektūrine, viešųjų ryšių prasme ir socialine įtaka miestiečių mentalitetui“.
„Ypač dabar Rusijos karo su Ukraina akivaizdoje, kai yra reali grėsmė Lietuvai, įkurdinti miesto senamiestyje karinį laivą kaip dirgiklį galimai gresiančioms atakoms yra pats blogiausias sprendimas koks gali būti“, – teigiama dokumente.
Meras: diskusijoms nebe laikas
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas sako, kad šimtu procentų įtikti visiems neįmanoma, o sprendimas jau padarytas, krantinė buvo pritaikyta laivui ir diskusijos šiais klausimais nebetikslingos.
„Klausimas, ar laikas kalbėti apie perkėlimą, jeigu tokį veiksmą apskritai vertintume kaip tam tikrą pradžią, kada viskas įrengta, kada paruošta krantinė ir kada „Sūduvis“ stovi vietoje. Pirmiausia paklausčiau, o ką tada daryti, kur kelti, nes kitų vietų praktiškai nelabai ir yra. Kita vietą, jei ir suradus, vėl prasukus metus, du ar tris trunkančią diskusiją, ją vėl reikės iš naujo įrenginėti. Nežinau, ar kas nors galėtų tam ryžtis. Atsargiai žiūrėčiau į tokį siūlymą,", – BNS sakė meras.
Anot miesto vadovo, renkant vietą būsimam laivui-muziejui miesto taryboje buvo daug diskusijų ir sprendimas gimė labai nelengvai, „kaip ir apskritai vietos paieška truko ne vienerius metus“.
„Vietų buvo išnagrinėta gausybė, nuo Smiltynės, laivų kapinių iki Jūrų muziejaus, Dangės ir Žiemos uosto, kur tik norime. Vietų buvo įvardinta daug. Šita vieta buvo pasirinkta kaip užtikrinanti reikiamas sąlygas to laivo švartavimui, kita vertus, pakankamai tokioje reprezentatyvioje vietoje, kalbant apie miesto centrą“, – teigė V. Grubliauskas.
Anot jo, šis karinis laivas-muziejus yra neeilinis turizmo objektas.
„Manau, kad sunku būtų rast tą vietą, kuriai pritartų šimtu procentų absoliučiai visi, o šita vieta pasirinkta įvertinus platų spektrą įvairių aplinkybių, tame skaičiuje, tiek Karinių jūrų pajėgų, tiek Jūrų muziejaus, kuris eksploatuos objektą vertinimas, tiek miesto pozicija parenkant ir įteisinant tą vietą vertinant kitų vietų kontekste“, – sakė Klaipėdos meras.
Laivas „Sūduvis“ Lietuvos kariuomenėje eksploatuotas nuo 1999 metų. „Sūduvio“ (M52) ilgis siekia 47,1, plotis – 8,3, grimzlė – 3,7 metro, vandens talpa – 395 tonos, maksimalus greitis – 16 mazgų. Jis pastatytas 1958 metais Vokietijos kariniam laivynui. 1978–1979 metais laivas modernizuotas iš minų traluotojo į minų paieškos laivą.
-
Nenuleidžia rankų ir kviečia pasirašyti peticiją: pasaulio moterys, stokite už Ukrainą!
Aktyvios Lietuvos moterys nori, kad peticija pasiektų Rusijos moterų organizacijas.
Jos pabrėžia, kad Rusijai pradėjus brutalų karą prieš Ukrainą pasaulis gyvena labai pavojingu ir žiauriu laiku, o peticijoje, kurioje apeliuojama į Rusijos moteris, būtent moterys telkiamos ne atsitiktinai.
„Moterys geriausiai žino, ką reiškia pradėti, lauktis ir pagimdyti naują gyvybę, todėl būtent jos yra tos, kurios, nustojusios tylėti, galėtų bent jau pabandyti sustabdyti nekaltų žmonių, vaikų kruvinas žudynes. Kitaip visų moterų ir Rusijos žmonių rankos amžiams bus suteptos nekaltų žmonių krauju“, – įsitikinusi viena peticijos iniciatorių, renginių ir komunikacijos agentūros bendraturtė Agnė Grigaliūnienė.
Reklamos specialistė Dovilė Filmanavičiūtė ragina informacijos sraute atkreipti dėmesį į ypač keblią gimdančių ir neseniai pagimdžiusių Ukrainos moterų būklę.
„Jei trūksta motyvacijos pakelti užpakalį nuo sofos, eiti į gatves, pasirašyti peticijas ir taip prisidėti prie agresijos stabdymo Ukrainoje, kviečiu užmesti akį į nuotraukas ar vaizdo reportažus, kuriuose matyti, kaip Ukrainos moterys gimdo metro stotyse, laukia rūsiuose, kol pagerės jų neišnešiotų kūdikių sveikata, laidoja artimuosius ar pačios žūsta karo lauke“, – sako Dovilė. Anot jos, po tokių vaizdų neliks abejonių, ką reikia daryti.
Kita peticijos rengėja, moterų universiteto įkūrėja ir vadovė Inga Jablonskė sako neprarandanti vilties, kad Rusijos mamos gali kažką padaryti: „Moterų kalba yra meilės kalba. Melskime, prašykime jų mus išgirsti ir imtis veiksmų. Moterų jėga yra bendrystėje, mes kartu galime padaryti neįmanomus dalykus. Padarykime viską, ką galime, kad visa tai liautųsi.“
Žurnalistė Daiva Žeimytė-Bilienė sako negalinti suvokti, kodėl Rusijos moterys, mamos leidžia mirti savo vaikams: „Juk tai ne jų ir ne jų vaikų karas, tai karas kelių nužmogėjusių asmenų, kuriems gyvybė yra nieko verta.“
Kita žurnalistė, ką tik pasirodžiusios knygos apie partizanų ryšininkę savo močiutę autorė Živilė Kropaitė-Basiulė tikina, kad istorija ne sykį parodė, kokios nežmoniškai stiprios gali būti moterys, tačiau tai, ką matome šiandien, yra beprasmis gyvybių praradimas.
„Šiandien kiekvienas privalome kasdien pagal išgales ką nors nuveikti dėl Ukrainos moterų, dėl Ukrainos žmonių. Bandyti įvairiais kanalais, įskaitant socialinius tinklus ir oficialius Rusijos institucijų puslapius, pasiekti Rusijos moteris yra vienas iš milijono būdų“, – tikina ji.
„Vladimiro Putino režimas sukaustė Rusiją baimėje: sugrūdo opoziciją į kalėjimus, daužo žmones gatvėse. Tačiau 10-ajame dešimtmetyje, karo Čečėnijoje metu, Rusijos mamos parodė, kad nėra nieko stipriau už meilę. Jos buvo Rusijos šalies sąžinės balsas ir reikalavo stabdyti karą, grąžinti sūnus, tėvus ir brolius iš karo mašinos. Tikiu, kad Rusijos mamų ir artimųjų meilė gali labai daug ir šiandien“, – vilties nepraranda Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė.
Aktyvių Lietuvos moterų vasario 27 d. surengtas protestas sulaukė didžiulio dėmesio: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje susirinko tūkstančiai Lietuvos moterų. Iniciatyva pasklido ne tik po Lietuvą, bet ir po pasaulį: palaikymo žinutė Ukrainos moterims išplatinta per daugiau nei 230 žiniasklaidos kanalų.
Proteste prie Rusijos ambasados skambėjo Ukrainos himnas, palaikymo žinutės šaliai ir visoms jos moterims, drauge apeliuojant į Rusijos motinų, kurių sūnūs žūsta žudydami nekaltus Ukrainos žmones, širdis.
Peticiją galite pasirašyti čia.
-
Vienijasi prieš galimybių pasą vaikams: peticijos.lt portale surinkta virš 100 tūkst. parašų 11
Suvaržymai nebetenka prasmės ir pagrindo
„Dėl galimybių paso veikimo stabdymo“ peticijoje Lietuvos Respublikos Prezidento prašoma kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl peticijoje nurodytų numatytų Vyriausybės nutarimų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams.
Pasak peticijos autorės V. Gruodytės, nuolat keičiami ir griežtinami apribojimai ir visuomenės suskaldymas iki šiol laikomi išskirtiniais pandemijos valdymo įrankiais. Nepaisant to, kad visa gausi statistinė medicininė informacija patvirtina, jog daug kartų mutavusiam virusui segregacija (atskyrimas) tarp skiepytų ir neskiepytų nebeegzistuoja. Dėl minėtų priežasčių šie suvaržymai, piliečių laisvių ir teisių apribojimai nebeturi jokio medicininio pagrindo.
Jeigu virusas nedalija gyventojų į grupes, kodėl politikai tai daro? Tai nepateisinama ne tik teisiškai, bet ir morališkai.
„Akivaizdu, kad jie tapo grynai politiniais. Jeigu virusas nedalija gyventojų į grupes, kodėl politikai tai daro? Tai nepateisinama ne tik teisiškai, bet ir morališkai. O kadangi Prezidentas yra ir moralinis tautos garantas, jo pozicija šių pažeidimų akivaizdoje yra labai svarbi“, – pabrėžia V. Gruodytė
V. Gruodytės nuomone, jaunimo ir vaikų atskyrimas, kurį norima įteisinti privalomu galimybių pasu, yra visiškai nepateisinama psichologinės žalos atžvilgiu. Suaugęs žmogus gali pasirinkti neiti į kavinę, koncertą, pobūvį. Jis net gali pasirinkti kitą darbą. Bet vaikai juk to negali. Jų socialinis gyvenimas nėra autonomiškas. Jeigu jie nebegali užsiimti savo mėgstama veikla, socializuotis, bendrauti su savo bendraamžiais, kokia bus ši karta ateityje? Kas prisiims atsakomybę už šiuos psichologinius veiksnius, o taip pat ir už vis dar eksperimentinėje stadijoje esančių receptinių vaistinių preparatų, vadinamų vakcinomis, pašalinius poveikius, kurių dar niekas nėra ištyręs. Negi norima ir vaikus priversti dalyvauti šiame eksperimente?
Ragina galvoti apie visuomenės suvienijimą, o ne atskyrimą
Šiuo kreipimusi siekiama paskatinti Prezidentą kreiptis į KT dėl galimybių paso teisėtumo. Taip pat siekiama šiuo klausimu inicijuoti viešas akcijas bei diskusijas, kuriose būtų svarstomas ne tik pandemijos suvaldymo įrankių teisėtumas, bet ir neigiamas jų poveikis visuomenei, atskiriems jos sluoksniams, atskiroms profesinėms grupėms, verslui, ekonomikai, ir kitoms sritims. Siekiama, kad jau būtų pradedama svarstyti apie pagalbą atskiroms visuomenės grupėms ir santarvės atkūrimą, o ne dar didesnės atskirties priemones. Pasak V. Gruodytės, jeigu pirmais pandemijos metais visuomenė gana noriai priėmė visas apsaugos priemones, ši, jau penkta banga, išryškino, kad socialinis klimatas keičiasi. Atsiranda vis daugiau radikalumo, nebesuvokimo, kas vyksta, kodėl?
Visuomenė tikisi aiškumo ir racionalių sprendimų
Stebina tai, kad akivaizdi dalies tautos diskriminacija nei politikams, nei teisininkams nekelia jokių abejonių.
V. Gruodytė įsitikinusi, kad šios pandemijos scenarijus tampa niekam nebesuprantamas, o jo pabaiga nebeaiški. Mokykla, šeimos yra pasimetusios, sunku atrasti logiką politikų skleidžiamose žinutėse, verslas taip pat jų nebesupranta.
„Panašu, kad krizė keičia prigimtį. Iš sanitarinės ji tampa politine. Tai reiškia ir visuomenės krizę, kurią didina socialinės problemos, perteklinis politizavimas, skirtingų požiūrio taškų radikalėjimas. Stebina tai, kad akivaizdi dalies tautos diskriminacija nei politikams, nei teisininkams nekelia jokių abejonių. Tokia situacija, kai racionalumą ir logiką keičia emocijos ir agresija, akivaizdu, negali tęstis. Ji neturi ateities, išskyrus galutinį psichologinį ir ekonominį visuomenės sužlugdymą“, – komentuoja V. Gruodytė.
Teigiama, kad peticijoje nurodomi Vyriausybės nutarimai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją bei įstatymus, nes juose nustatyti ribojimai yra įtvirtinti Vyriausybės nutarimu, o ne įstatymu, nėra pagrįsti ir proporcingi, nepateisinamai diskriminuoja grupę asmenų.
Visi, norintys sužinoti daugiau informacijos bei palaikyti šią idėją, peticiją „Dėl galimybių paso veikimo stabdymo“ kviečiami pasirašyti peticijos.lt portale iki gruodžio 24 dienos: https://www.peticijos.lt/visos/78357/del-galimybiu-paso-veikimo-stabdymo/
Peticijos.lt platforma pristatoma kaip įrankis, suteikiantis galimybę dalintis savo idėjomis bei prisidėti prie efektyvesnių įstatymų kūrimo ir naujų iniciatyvų įgyvendinimo, dalyvauti priimant svarbius Lietuvai sprendimus.
