Į ansamblį operos solistė ir pianistas susiburia tik ypatingomis progomis ir klausytojus pamalonina ypatingomis programomis. Šį kartą skambės spalvinga prancūzų autorių muzika – nuo impresionistinių preliudų iki aistringosios „Karmen“.

Mecosopranas J. Gringytė yra sulaukusi įvertinimo už savo „nokautuojančią techniką“ („The Times“) ir „griausmingai galingą balsą“ („The Telegraph“). Jos karjeros sėkmė išryškėjo anksti: po studijų Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje solistė tobulėjo kartu su geriausiais jaunaisiais menininkais Karališkajame operos teatre „Covent Garden“ ir buvo pripažinta „Metų jaunąja dainininke“.

Svarbiausiuose Europos teatruose J. Gringytė atlieka pagrindinius mecosoprano vaidmenis, tarp jų – Karmen (G. Bizet opera „Karmen“), Amneris (G. Verdi opera „Aida“), Suzuki (G. Puccini opera „Madam Baterflai“), Dalila (C. Saint-Saënso opera „Samsonas ir Dalila“) ir daugelis kitų. Itin daug puikių atsiliepimų sulaukė jos įtaigi Karmen Anglijos nacionalinėje operoje. Spektaklis buvo rodomas net Europos kino ekranuose. Solistės repertuare svarbūs ir koncertiniai kūriniai – nuo simfonijų iki dainų, kurių įrašai išgirti prestižiniame leidinyje „Gramophone“.

Pianistas P. Geniušas. / Asmeninio archyvo nuotr.

Kur P. Geniušas sėda prie fortepijono, ten vyksta užburianti muzikos magija. Dėl savo išlavinto muzikinio skonio, technikos ir jautrumo garsui pianistas yra gerai žinomas ir vertinamas džiazo, klasikinės ir avangardinės muzikos scenose. Atlikėjas yra meistriškai įvaldęs platų klasikinių, romantinių ir šiuolaikinių kūrinių repertuarą, rengia rečitalius ir koncertuoja kaip solistas su Lietuvos ir užsienio simfoniniais orkestrais, įvairiais kameriniais ansambliais ir solistais. Tačiau klasikinio pianisto amplua P. Geniušui per maža: jį galima pamatyti ant scenos akompanuojantį spektakliams, dalyvaujantį įvairius muzikos stilius kryžminančiuose projektuose. Per ilgametę profesinę karjerą sukauptas žinias jis perduoda studentams Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bei Karališkoje Škotijos konservatorijoje Glazge.

Kodėl J. Gringytės kuriamas Karmen vaidmuo nepalieka abejingų, bus galima įsitikinti ir koncerte „Vakaras su prancūzų muzika“. Su orkestrą įkūnijančiu pianistu P. Geniušu ji atliks net keturias arijas iš legendinės G. Bizet operos „Karmen“, taip pat Dalilos ariją iš C. Saint-Saënso operos „Samsonas ir Dalila“. Duetas koncerte dar atliks H. Berliozo dainų ciklą „Vasaros naktys“ – vieną populiariausių kompozitoriaus kūrinių. Be to, P. Geniušas suteiks progą klausytojams pasimėgauti C. Debussy fortepijoniniais preliudais.

Koncerto pradžia – 18.30 val.

Svečiai iš Lenkijos

Liepos 8 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje iki šiol Lietuvos publikai negirdėtus kūrinius atliks „Baltic Neopolis Orchestra“. Parengtoje programoje „Svečiai iš Lenkijos“ skambės kaimyninės šalies muzikinę kultūrą reprezentuojantys kūriniai kameriniam orkestrui ir solistams.

Publika išgirs žinomiausiu savosios kartos lenkų kompozitoriumi tituluojamo Paweło Łukaszewskio koncertą smuikui ir styginių instrumentų orkestrui „Neopolis Concerto“, Šveicarijoje reziduojančio argentiniečių kilmės bandonininko Marcelo Nisinmano 13 variacijų lenkų melodijų tema smuikui, violončelei ir styginių instrumentų ansambliui, JAV gyvenančio Mikołajaus Góreckio pjesę „Antroji erdvė” styginių kvartetui ir styginių orkestrui ir legendinio kino filmų muzikos autoriaus Wojciecho Kilaro kūrinį „Orawa“.

Solo partijas atliks smuikininkas iš Portugalijos Emanuelis Salvadoras ir orkestro muzikantai: Agnieszka Sawicka (smuikas), Emilia Goch Salvador (altas) ir Piotras Więcławas (violončelė).

„Baltic Neopolis Orchestra“ – prieš šešiolika metų Ščecino jaunųjų menininkų įkurtas styginių kamerinis orkestras, neseniai pelnęs „Fryderyk“ apdovanojimą geriausio kamerinės muzikos albumo kategorijoje. Kolektyvas jau surengė šimtus koncertų, pelnė tarptautinį klausytojų ir kritikų pripažinimą, grojo įvairių Europos ir Azijos šalių koncertų salėse.

Meninį orkestro identitetą formavo daugybė muzikos asmenybių, iš kurių didžiausią indėlį įnešė pasaulinio garso smuikininkas ir koncertmeisteris Vasko Vassilevas, kuris jau septynerius metus yra kolektyvo meno vadovas. Greta šio iškilaus menininko orkestrui vadovauja altininkė Emilia Goch Salvador, kurios pastangomis kolektyve groja geriausi Lenkijos instrumentinės muzikos atlikėjai, dalyvaujantys nacionaliniuose ir tarptautiniuose muzikiniuose projektuose.

Įvertintas Lenkijoje, Europoje ir pasaulyje, kolektyvas nuolat ieško naujų muzikinių idėjų, bendradarbiauja su garsiais kompozitoriais ir menininkais. Aktyvių meninių paieškų rezultatus liudija kolektyvo įrašytos aštuonios kompaktinės plokštelės. Interpretacijos gylis, atidumas kiekvienai detalei ir žėrintis atlikimas – toks, anot kritikų, išskirtinis „Baltic Neopolis Orchestra“ braižas.

Petras Geniušas. / Organizatorių nuotr.

Solo smuiku grosiantis E.Salvadoras kritikų vadinamas vienu tobuliausių savosios kartos Portugalijos smuikininkų. Jis koncertuoja įvairių šalių prestižinėse salėse, yra ne vieno konkurso nugalėtojas, kaip solistas pasirodo su žinomiausiais orkestrais ir dirigentais. Šiam atlikėjui ne vienas kompozitorius yra sukūręs ir dedikavęs koncertą smuikui ir orkestrui. Smuikininkas groja Miunchene dirbančio meistro Martino Schleske'ės pagaminta XVIII a. italų meistro Guarnerius del Gesu instrumento kopija, kurią atlikėjui paskolino britų atlikėjų rėmimo fondas „Loan Fund for Musical Instruments“.

Svečiuose – P.Geniušas

Liepos 10 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje pasiilgusieji pianisto Petro Geniušo muzikavimo galės mėgautis išskirtiniu jo rečitaliu, pavadintu „Iš pasąmonės saugyklų“.

Koncerte tik iš dalies atkursiu originalaus kūrinio muzikinę struktūrą. Detalės, be abejo, keisis.

Savo naujosios programos meninę idėją atlikėjas pristato taip: „Šiame koncerte sujungiu du muzikavimo būdus – užrašytos muzikos atlikimą ir improvizaciją. Pianisto atminties saugyklose yra begalybė muzikos: išmoktos mintinai, girdėtos, analizuotos. Improvizuodamas įžengiu į tą pusiau sąmoningą, pusiau lyg sapne besifermentuojančią muzikinę terpę ir leidžiuosi nešamas intuicijos, kartais pats nustebdamas, ką ten aptikau.“

Pristatydamas programą pianistas sako, kad skambėsiančioje improvizacijoje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio motyvais žinovai išgirs ne tik Čiurlionį, bet ir džiazo, roko, repo muzikos atgarsių, taip pat ir Paulo Hindemitho, Liudo Mockūno, Vidmanto Bartulio kūrinių transformacijų.

„Koncerte tik iš dalies atkursiu originalaus kūrinio muzikinę struktūrą. Detalės, be abejo, keisis. Pirmojoje koncerto dalyje skambėsiančiam Ferenzo Liszto svarbiausiam gyvenimo šedevrui, Sonatai h-moll, taip pat skambinsiu improvizuotą įžangą. Tokia preliudavimo praktika buvo būdinga F.Lisztui ir jo epochai, tik savo įžangai pasitelksiu mūsų laikmečio muzikinę kalbą“, – pasakoja pianistas.

Naujoji P.Geniušo programa žada intriguojantį prisilietimą prie unikalaus atlikėjo pasąmonės saugyklų ir jose slypinčių klodų.

P.Geniušas dar studijų metais laimėjęs keletą aukščiausių apdovanojimų prestižiniuose pianistų konkursuose įsitvirtino kaip vienas talentingiausių ir brandžiausių savo kartos pianistų. Šalia nuolatinės veiklos Lietuvoje jis pelnė tarptautinį pripažinimą koncertuodamas garsiausiose pasaulio koncertų salėse.

Be meninės veiklos, P.Geniušas garsėja kaip reiklus ir įkvepiantis dėstytojas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos ir Škotijos Karališkosios akademijos profesorius, meistriškumo kursų Vilniuje, Tokijuje, Osakoje, Londono Karališkojoje muzikos akademijoje lektorius. Pianisto diskografijoje puikuojasi keletas puikiai kritikų ir publikos įvertintų įrašų, išleistų įvairių Vokietijos, Japonijos ir Lietuvos leidėjų. Apie neeilinę menininko aistrą kūrybai liudija Monikos Juozapavičiūtės režisuotas dokumentinis filmas „Improvizacija. Tema: Petras Geniušas“. Už kūrybinę veiklą P.Geniušas buvo įvertintas Lietuvos nacionaline meno ir kultūros, Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos premijomis, apdovanotas Kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

Kas? Koncertas „Svečiai iš Lenkijos“.

Kur? Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Kada? Liepos 8 d. 18 val.

Kas? Koncertas „Iš pasąmonės saugyklų“.

Kur? Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Kada? Liepos 10 d. 18 val.

Sujungs du muzikavimo būdus

Savo naujosios programos meninę idėją atlikėjas pristatė taip: „Šiame koncerte sujungiu du muzikavimo būdus – užrašytos muzikos atlikimą ir improvizaciją. Pianisto atminties saugyklose yra begalybė muzikos: išmoktos mintinai, girdėtos, analizuotos. Improvizuodamas įžengiu į tą pusiau sąmoningą, pusiau lyg sapne besifermentuojančią muzikinę terpę ir leidžiuosi nešamas intuicijos, kartais pats nustebdamas, ką ten aptikau.“

Melomanai, atėję pasiklausyti pianisto rečitalio, turės progą įsigyti naujausią P. Geniušo kompaktinę plokštelę tuo pačiu pavadinimu. Ją ką tik išleido garso įrašų kompanija „Baltic Mobile Recordings“, kuriai vadovauja Aleksandra ir Vilius Kerai. Ši tarptautiniu mastu pripažinta kompanija, pelniusi daugybę apdovanojimų, kelias „Grammy“ nominacijas, beje, neseniai išleido ir kitą P. Geniušo atliekamos lietuviškos muzikos kompaktinę plokštelę „A Piacere“. Joje užfiksuotas pianisto muzikavimas su smuikininke Dalia Kuznecovaite.

Pasitelks šių laikų muzikinę kalbą

Improvizuodamas įžengiu į tą pusiau sąmoningą, pusiau lyg sapne besifermentuojančią muzikinę terpę ir leidžiuosi nešamas intuicijos, kartais pats nustebdamas, ką ten aptikau.

Pristatydamas programą „Iš pasąmonės saugyklų“, pianistas teigė, kad kompaktinėje plokštelėje užfiksuotoje improvizacijoje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio motyvais žinovai išgirs anaiptol ne tik Čiurlionį, bet ir džiazo, roko, repo muzikos atgarsius, taip pat ir Paulo Hindemitho, Liudo Mockūno, Vidmanto Bartulio kūrinių transformacijas.

„Koncerte tik iš dalies atkursiu kompaktinėje plokštelėje skambančią muzikinę struktūrą. Detalės, be abejo, keisis. Pirmojoje koncerto dalyje skambėsiančiam Franzo Liszto svarbiausiam gyvenimo šedevrui Sonatai h-moll irgi skambinsiu improvizuotą introdukciją. Tokia preliudavimo praktika buvo būdinga F. Lisztui ir jo epochai, tik savo įžangai pasitelksiu mūsų laikmečio muzikinę kalbą“, – pasakojo žymus pianistas.

Lavina vaizduotę ir skonį

P. Geniušas yra vienas publikos geidžiamiausių pianistų Klaipėdos koncertų salės koncertinėse programose. Veikiausiai šiam pasirinkimui didžiausios įtakos turi įgimtas menininko smalsumas, skatinantis neapsiriboti vien tik klasikinio pianisto patirtimi ir veikla. Pianistas nenuilstamai plečia savo muzikinį akiratį, repertuarą ir scenos partnerių ratą. Klaipėdos koncertų salėje su dideliu susidomėjimu publika laukia P. Geniušo solinių koncertų, pasirodymų su kolegomis, atliekant kamerinę muziką. Čia su pasisekimu pianistas skambina fortepijoninius koncertus su kameriniais ir simfoniniais orkestrais, interpretuoja žymiausių šiuolaikinės muzikos kūrėjų – Davido Lango, Arvo Parto, Osvaldo Balakausko, Žibuoklės Martinaitytės ir kitų – opusus.

P. Geniušo koncertuose net tie klausytojai, kurie nėra profesionalūs muzikai, visada gali mėgautis aukščiausio lygio pianisto kuriamu garsų pasauliu, taip lavindami savo meninę vaizduotę ir skonį. Būsimoji programa žada intriguojantį prisilietimą prie unikalaus atlikėjo pasąmonės saugyklų ir jose slypinčių klodų.

Koncerto pradžia – 18.30 val.

„Kai scenoje Jūs prisiliečiate prie fortepijono klavišų ir suskamba muzika, prieš mus visa savo jėga ir estetikos grožiu atsiveria Jūsų talentas – didžių kūrėjų ir asmenybių dovana, leidžianti išgirsti aiškiau, išjausti giliau, matyti jautriau. Ir tai kiekvieną kartą patvirtina, kad muzika – tai Jūsų gyvenimas, likimas ir pašaukimas, savaip išieškota ir išgyventa istorija“, – rašoma prezidento Gitano Nausėdos sveikinime.

Pasak šalies vadovo, Maestro atliekama muzika yra tai, kuo nepaprastai didžiuojasi Lietuva ir vertina visas meno pasaulis. Ilgamete turininga ir turtinga koncertine veikla P. Geniušas pristato Lietuvą pasaulyje ir mūsų šaliai atveria pasaulio muzikos lobynus.

„Įkvėptas novatoriškų idėjų Jūs buriate kitus muzikus įdomiems ir novatoriškiems projektams. Vedinas kūrybinės aistros Jūs dalijatės savo žiniomis ir profesionalumu su jaunaisiais muzikais ir esate išugdęs ne vieną žvaigždę, suspindusią Lietuvoje ir užsienyje. Su didele pagarba dėkoju Jums už puoselėjamą ir skleidžiamą kūrybinę šviesą!“ – teigė prezidentas.

„Esate garsus fortepijono virtuozas, įvairiapusis menininkas, meistriškai įvaldęs itin platų muzikinių kūrinių repertuarą. Jūsų talentas ir išskirtinės išraiškos formos atveria klausytojams amžinosios klasikos lobius, kviečia pažinti avangardinės muzikos ar džiazo pasaulį. Istorija liudija, kad tiek Jūsų solinių koncertų, tiek pasirodymų su įvairiais kolektyvais nuo Vilniaus iki Tokijo visada laukia gausus būrys gerbėjų. Labai svarbu, kad savo įkvepiančią patirtį ir muzikinę išmintį perduodate mokiniams, o šie tęsia gražias tradicijas“, – teigia premjerė Ingrida Šimonytė.           

Profesorius P. Geniušas už plačią koncertinę ir kūrybinę veiklą yra įvertintas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi, Nacionaline kultūros ir meno premija.

Šiais metais visas pasaulis mini paskutiniojo Vienos klasiko, vienos įtakingiausių figūrų muzikos istorijoje L. van Beethoveno 250-ąsias gimimo metines. Jo „Imperatoriškasis“ koncertas – paskutinis kompozitoriaus užbaigtas šio žanro kūrinys, kurtas Napoleono karų fone, žymėjęs žingsnį į naują, romantizmo epochą. Neretai sakoma, kad šis koncertas išties pralenkė laiką.

„Tai, ko gero, populiariausio kompozitoriaus populiariausias koncertas. Beethoveno talentui šiemet ypatingai nusilenkiame, o jis mus iki šiol stebina savo neįtikėtinu novatoriškumu. Jo „Imperatoriškasis“ koncertas buvo tarsi akibrokštas – pavyzdžiui, kompozitorius kai kuriuos formos elementus sukeitė vietomis. Beethovenas koncertą rašė įsiveržimo į Vieną metu, buvo pasipiktinęs tuo, kas vyksta. Vieną vertus, šiame koncerte netrūksta didingo charakterio, bet, kitą vertus, solistas yra tarsi subjektyvusis pradas, simbolizuojantis laisvę. Todėl šis kūrinys – nuolatinis dialogas tarp objektyvios orkestro realybės ir solisto, kuris kaip kūrėjas tarsi pakyla į dvasinį pasaulį. Ypatingo grožio antroji koncerto dalis, o finale girdime daugybę įdomių ritmų. Apskritai, šiame koncerte daug šmaikštumo, energijos. Jame pilna visko – tiek nepaprasto gyvybingumo, tiek militaristinio charakterio, tiek didžiulio dvasingumo“, – pasakoja Petras Geniušas.

Paties pianisto teigimu, šis koncertas jam turi ir svarbią asmeninę reikšmę, nes būtent šiais metais švenčiamas ir jo tėvo, žymaus lietuvių pianisto ir dirigento Rimo Geniušo šimtmetis. Todėl P. Geniušas tvirtina artėjantį koncertą skirsiantis ne tik Beethoveno, bet ir savo tėvo sukakčiai.

„Penktąjį Beethoveno koncertą man parodė tėvas – dar yra išlikusios tokios senos, pageltusios natos. Įdomu, kad nors tai paskutinis koncertas, kurį parašė Beethovenas, tačiau pirmasis, su kuriuo aš susipažinau. Labai gerai žinau šitą kūrinį, daugybę metų jį dėsčiau studentams, tačiau kaip solistas pats šį koncertą atlieku pirmąjį kartą. Pasidariau sau dovaną ir jį išmokau“, – apie asmeninę koncerto reikšmę pasakoja P. Geniušas.

Šalia „Imperatoriškojo“ koncerto orkestras taip pat paruošė ir dar vieną chrestomatinį klasikinio repertuaro kūrinį – tai Franzo Schuberto Styginių kvartetas nr. 14 d-moll, D. 810 „Mirtis ir mergelė“ (Gustavo Mahlerio redakcija styginių orkestrui).

Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinio orkestro (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Barkauskas) sezono atidarymo koncertas „Reveransas genijui“, kartu su pianistu Petru Geniušu – rugsėjo 24 d., ketvirtadienį, 19 val., Šv. Kotrynos bažnyčioje. Bilietus platina bilietai.lt.

Šiemet festivalis pirmą kartą pakvietė į Lietuvą dvi ryškias asmenybes.

Tai pianistė Sofya Gulyak (Jungtinė Karalystė) – didžiausių pasaulinių konkursų nugalėtoja, pirma moteris, pelniusi aukščiausią apdovanojimą prestižiniame Leeds konkurse.

Turinti lietuviškų šaknų. Kitas atlikėjas – vienas žymiausių Ispanijos fleitininkų Fernando Raña Barreiro, kuris su lietuve pianiste Rasa Biveiniene atliks žavingą programą „Fantazijos“.

Fortepijoninės muzikos fanų laukia susitikimas ir su bene populiariausiu Lietuvoje pianistu Petru Geniušu, pristatysiančiu savo naują programą „Didieji romantikai“ bei vienu ryškiausių jaunosios kartos pianistų, tai pat jau nemenką tarptautinį pripažinimą pelniusiu Pauliumi Andersson (Lietuva – Danija).

Kamerinės muzikos mylėtojų laukia išskirtinis vakaras su Tarptautinio P. Čaikovskio konkurso nugalėtoju Alexander Ramm (Rusija) bei puikiu Lietuvos pianistu Dariumi Mažintu. Vokalo muzikos gerbėjams – žaismingas teatralizuotas dviejų daugelį pasaulio scenų užkariauti spėjusių dainininkų Mindaugo Jankausko ir Vilijos Kuprevičienės koncertas „Tas žavingas operos pasaulis“. Projekte „Draugystės tiltai“ – lietuvių atlikėjų kvarteto susitikimas su jauna pianiste iš Italijos Eloisa Cascio, kur greta A. Dvořák Kvinteto Nr. 2 skambės lietuvių autorių E. Balsio, J. Naujalio, F. Latėno opusai.

Kartu su meno meistrais girdėsime ir talentingą jaunimą – prieš kiekvieną koncertą pristatysime po jauną muzikantą iš Pamario, o liepos 5 d. džiuginsime palangiškius ir svečius jaunųjų talentų maratonu grafų Tiškevičių rūmų terasoje.

Jaunimui patikėtas ir festivalio startas – liepos 6-ąją dieną šventinio atidarymo koncerte  su Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos orkestru, diriguojamu Manto Jauniškio, klausysimės M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Miške” bei pagerbsime iškilų Lietuvos kompozitorių Eduardą Balsį, kurio 100-osioms gimimo metinėms ir skirtas atidarymo koncertas. Kaip ir kiekvienais metais, Valstybės dienos proga 21:00 val. tradiciškai giedosime Tautišką giesmę pritariant Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos simfoniniam orkestrui.

Uždarymo koncertas ne visai tradicinis – greta žymiausio M. K. Čiurlionio kūrybos tyrėjo prof. Vytauto Landsbergio įžvalgų apie M. K. Čiurlionio kūrybą – Petro Vyšniausko ir Aleksandros Žvirblytės improvizacijos M. K. Čiurlionio temomis.

Birželio 27 dieną 18 val. įvyks Čiurlionio festivalio pristatymo vakaras Vilniaus Paveikslų galerijoje. (Didžioji 4, Vilnius). Programoje – pokalbis su atlikėjais, Petro Geniušo, Petro Vyšniausko, Aleksandros Žvirblytės atliekamos kompozicijos, improvizacijos fortepijonui, fortepijonui ir saksofonui. Vakarą veda Gerūta Griniūtė.

Su detalia festivalio programa galite susipažinti čia:

https://www.klasika.org/lt/m-k-ciurlionio-festivalis/festivalis-palangoje/programa/

Maestro atliks kompozitorių Roberto Schumanno "Fantazija C-dur" ir Ferenzo Liszto "Sonata h-moll" muzikinius kūrinius. Romantizmo epochos atstovai buvo ne tik kolegos ir draugai, bet ir konkurentai, todėl savo kūrinius skyrė vienas kitam. Jiems apibūdinti P.Geniušas naudoja terminą "talpūs": muzikiniai kūriniai talpina savyje ir meilę, ir tragediją, ir maldą, ir pagundą, kitaip tariant, visą gyvenimą. Todėl kūrinių klausyti nebūsią paprasta, tačiau bus labai įdomu, nes kiekvienas ras peno mintims ir idėjoms. Šventinių renginių sūkuryje radęs trumpą atokvėpio akimirką P.Geniušas pasidalijo mintimis apie kūrybą ir apskritai muziką.

– Ko gero, esate girdėjęs teiginį "menas išgelbės pasaulį". Kokią galią, jūsų nuomone, turi muzika?

– Muzika gali padėti žmogui, nes ji suteikia energijos, įkvepia. Kadangi pasaulis sudarytas iš žmonių dėl to, matyt, taip ir sakoma, kad menas išgelbės pasaulį.

– Ar turite muzikinį kūrinį, kuris visada jus nukelia į praeities prisiminimus ar galbūt primena kažkokį ypatingą įvykį?

– Jeigu pasakyčiau, kad turiu, tai to nepakaktų, nes mano visas gyvenimas yra muzika. Kūriniai, su kuriais aš dirbu arba kurių klausau, yra susiję su mano praeitimi, dabartimi ir net ateitimi – su viskuo, todėl tai yra labai stipriai susiję.

– Kiek muzikos asmeniniame gyvenime ir kiek gyvenimo muzikoje? Ar visgi pavyksta atskirti šiuos du dalykus: darbas lieka darbe, buities rūpesčiai – namuose?

Šiuo metu didžiausias iššūkis yra mano rečitaliai, nes grosiu tikrai sudėtingus kūrinius.

– Viskas yra susipynę. Net buityje muzika būna kažkur fone, o dirbant apima įvairios mintys apie gyvenimą. Žmogus jau toks yra, kad per vieną sekundę gali didelį kiekį informacijos apdoroti, todėl ir negali šių dviejų dalykų atskirti.

– Kokia jūsų nuomonė apie šiuolaikinę, eksperimentinę muziką? Koks jūsų santykis su ja?

– Ji yra labai įvairi. Yra ir blogos, ir geros arba tokios, kuri man patinka arba ne. Jei ta šiuolaikinė, eksperimentinė muzika man patinka ir yra įdomi, tada santykis su ja yra teigiamas ir kartais pats ją atlieku. Žinoma, nesinori nieko praleisti, todėl seku, kokios muzikos klausosi mano dukra ir sūnus, kas įdomu mano studentams.

– Jūs dėstote studentams. Kokią patirtį, muzikos filosofiją jiems siekiate perduoti?

– Mane, aišku, labiausiai žavi tie studentai, kurie dega noru muzikuoti ir jaučia meilę muzikai. Jeigu kartais kyla abejonių dėl to, stengiuosi, visų pirma, jiems įdiegti meilę muzikai, sudominti ir padrąsinti. Manau, kad muzika gali užimti visą gyvenimą, todėl begalinė meilė jai yra pagrindinis dalykas, o visa kita tik detalės.

– Kokie kiti jūsų srities muzikai jums visada imponavo arba turėjo įtakos muzikinėje karjeroje?

– Be abejo, mano tiesioginiai mokytojai bei kiti muzikantai turėjo labai didžiulės įtakos mano ugdymui, skirdami tam labai daug savo laiko. Manau, kad kiekvienas muzikantas giliai širdyje yra mokinys ir mokosi iš kitų muzikantų, todėl save pavadinčiau amžinu mokiniu.

– Su kokiais didžiausiais iššūkiais teko susidurti kūrybos procese? Kas padeda juos įveikti?

– Iššūkiai visada lydi muzikantus, kurie siekia tobulumo. Šiuo metu didžiausias iššūkis yra mano rečitaliai, nes grosiu tikrai sudėtingus kūrinius, o tai, kas jau vyko anksčiau, nebe iššūkiai, tai jau praeitis.

– Ar dirbant muzikos srityje daugiau tenka dirbti vienam ar kolektyve? Kaip jums labiau patinka vienu ir kitu atveju?

– Pianistai yra vienišiai ir aš pats labai daug laiko praleidžiu vienas prie instrumento, tačiau dirbti su orkestru ar dainininkais irgi labai smagu ir savaip miela. Sakyčiau, perjunginėju bėgius. Man patinka ir ramiai pabūti vienam, bet ir labai patinka bendrauti, kai tas bendravimas yra kūrybiškas ir įdomus.

– Ar turite kokią nors išskirtinę svajonę, susijusią su muzika, ar jau viską jaučiatės pasiekęs?

– Tikrai, kad visada yra, ko siekti. Net jei geram muzikantui yra daug metų, vis tiek jis turi kažkokių idėjų, muzikinių, meninių norų, kuriuos nori įgyvendinti, o jeigu jų nėra, tada turbūt jau yra viskas.

Kas? Koncertas "Du monologai".

Kur? Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Kada? Gruodžio 19 d. 18 val.

Vienas kitą abu muzikai pažįsta jau seniai – kartu studijavo Maskvos Piotro Čaikovskio konservatorijoje, o dabar abu dėsto Karališkoje Škotijos konservatorijoje Glazge. Be bendrų profesinių lokacijų juos sieja ir faktas, kad abu yra labai mylimi studentų. Ne vienas jų akcentuoja ne tik jų profesinį meistriškumą, bet ir nuoširdų betarpišką bendravimą, kuris jaučiamas ir jų muzikavime.

Darna ir kuklumas

Pirmąją koncerto dalį įrėmino opusai keturioms rankoms – pradžioje skambėjo Franciso Poulenco Sonata keturioms rankoms, o pabaigoje – Antonino Dvožako Slavų šokiai op. 72 nr. 2 ir op. 46 nr. 1.

Visi kūriniai – neilgi ir gana lengvo turinio, be didelės filosofinės gelmės, tačiau skirtingo stiliaus. Neoklasicistinė prancūzo F.Poulenco sonata nuskambėjo darniai ir paprastai – toks veikiausiai buvo ir paties kompozitoriaus sumanymas.

Panašią interpretaciją P.Geniušas bei F.Pavri pasirinko ir atlikdami A.Dvoržako Slavų šokius. Ir nors šis kūrinys – tipiškas romantizmo pramoginės muzikos pavyzdys, pianistai jį taip pat atliko kukliai ir paprastai, išvengdami didelės pompastikos, šventiškumo momento ir pernelyg didelio romantizavimo. Viena vertus, tarsi nusižengdami įprastam, plačiai paplitusiam romantinės muzikos atlikimui, kita vertus – labai patraukliai, veikiau intelektualiai nei saloniškai ar šabloniškai.

Labiausiai žavėjo F.Pavri pianisto gebėjimas derinti du skirtingus pradus – racionalumą ir emocionalumą.

Racionalumas ir emocijos

Pirmoje koncerto dalyje taip pat skambėjo ir keletas impresionistinių opusų – tai Maurice'o Ravelio "Undinė" iš siuitos "Nakties gasparai" (atliko F.Pavri) bei "Valsas" (atliko P.Geniušas) ir Claude'o Debussy "Džiaugsmo sala" (atliko F.Pavri).

Šie buvo atliekami dviem rankomis. Beje, visi trys kūriniai savo stilistika buvo gana panašūs, tad buvo labai įdomu palyginti, kaip kone tokią pačią muziką interpretuoja skirtingi atlikėjai. O skirtumas buvo išties didelis – pirmasis grojęs F.Pavri buvo labiau kameriškas, santūrus. Jis išmaniai išryškino skirtingus faktūros sluoksnius, kurių tiek "Undinėje", tiek "Džiaugsmo saloje" pasirodė netikėtai daug, organiškai priderindamas prigesintus romantizmo atspalvius. Tokia interpretacija pasirodė kiek netikėta, tačiau originali.

O labiausiai žavėjo F.Pavri pianisto gebėjimas derinti du skirtingus pradus – racionalumą ir emocionalumą. Klausantis neapleido mintis, kad šis muzikantas scenoje kuo puikiausiai kontroliuoja ne tik savo atliekamą muziką technine ir psichologine prasme, bet ir publiką bei viską, kas vyksta aplink.

Naujos spalvos

Visiškai priešingas buvo P.Geniušas – chaotiškas, spontaniškas, lyg nesistengiantis sąmoningai kontroliuoti muzikinio vyksmo, tačiau labai charizmatiškas.

Grodamas M.Ravelio "Valsą", jis visą faktūrą suliejo į įvairiomis spalvomis mirguliuojančią visumą, tarsi leisdamas sau improvizuoti.

Atsisakydamas romantizmo prieskonių, šį kūrinį jis tam tikra prasme priartino prie džiazo estetikos. Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad kūrinys skambėjo paviršutiniškai. P.Geniušo grojamas "Valsas" gana taikliai atspindėjo numanomą paties M.Ravelio emocinį kontekstą – tragiškas pokario Europos nuotaikas ir savo paties vidinę tragediją, nerandant ramybės asmeniniame ir profesiniame gyvenime. Tradiciškai šis kūrinys atliekamas labai niūriai, tačiau P.Geniušas "Valsą" kartkartėmis nuspalvindavo vaiskesniais atspalviais ar džiazo estetikos elementais. Beje, džiazą mėgsta ne tik P.Geniušas – jį mėgo ir M.Ravelis.

Tuo pačiu ritmu

Antroje koncerto dalyje skambėjo Igorio Stravinskio baleto "Šventasis pavasaris" aranžuotė fortepijonui keturioms rankoms. Tiksliau – tąkart skambėjo net du fortepijonai.

Šis kūrinys, kadaise sukėlęs tikrą revoliuciją muzikos pasaulyje, buvo visai kitokios estetikos nei skambėjusieji pirmoje dalyje. Jis – modernus, tačiau ne pernelyg sudėtingas klausyti, be to, turintis ir lietuviškumo bruožų: I.Stravinskis muzikinei medžiagai panaudojo keletą lietuvių liaudies dainų. Apie visa tai pats papasakojęs P.Geniušas sėdo prie fortepijono su savo kolega F.Pavri ir abu nustebino idealia darna – regis, vienas buvęs racionalus, kitas impulsyvus, transformavosi į vieną kūną, gebantį kvėpuoti net ne vienu, o tuo pačiu ritmu.

Ritmas, beje, čia toli gražu ne metafora – jį I.Stravinskis iškėlė aukščiau melodijos. Nustebino, kad du žmonės, ką tik pademonstravę visiškai skirtingą to paties dalyko viziją, galėjo įrodyti, jog buvimas ryškiomis asmenybėmis visai netrukdo darniai ir organiškai dirbti komandoje. O apžavėtos publikos paprašyti, padovanojo ir bisą – György Kurtago fortepijonui transkribuotą Johanno Sebastiano Bacho "Gottes Zeit ist die Allerbeste Zeit", kuriame atskleidė lyrišką savo pusę.

Genialiai paprasta

"Pokalbiuose be žodžių" sužavėjo ne tik nuostabieji pianistai P.Geniušas ir F.Pavri, bet ir jų pasirinkta programa. Ji nebuvo suformuota iš tų kūrinių, kuriais dažniausiai pianistai nori parodyti savo profesinį meistriškumą, daugelyje jų nebuvo ir didesnės filosofinės ar psichologinės gelmės. Tai buvo muzika, skirta veikiau klausymui nei gilesnėms analizėms: nedidelių apimčių, tarsi ir nelabai įpareigojanti. Tačiau ji parinkta ne iš populiariosios muzikos pasaulio, todėl intelektuali. Beje, tai toli gražu nereiškia, kad skambėję opusai nebuvo sudėtingi technine prasme.

Įdomu, jog beveik visus skambėjusius kūrinius sieja faktas, kad jų premjeros įvyko XX a. pradžios Paryžiuje, kur vyravo bohemiška aplinka, o menininkai bandė trinti ribą tarp populiaraus ir akademinio meno. Ir nors "Pokalbiuose be žodžių" iš pirmo žvilgsnio Paryžiaus dvasia nedvelkė, P.Geniušas ir F.Pavri tuometę atmosferą tam tikra prasme atkūrė – atlikdami kūrinius, tuomet labai pamėgtus ne tik kritikų, bet ir paprastų žmonių. Ne veltui dažnai sakoma, kad genialumas slypi paprastume.

Elegantiškasis duetas

Kai skrosdamos pievas, kalnų tarpeklius slėnyje susitinka patirties ir jaunatviško entuziazmo upės, jos susilieja į vientisą harmoningą tėkmę, galinčią nunešti dar neatrastų pasaulių kryptimi. Taip dviejų muzikos pasaulio šviesulių – mecosoprano Justinos Gringytės ir pianisto Petro Geniušo – susitikimas viename koncerte žada nunešti klausytojus iki muzikos garsų jūros, kupinos neišmatuojamų erdvių ir sąskambių, kurie skleisis Richardo Wagnerio, Franzo Liszto, Benjamino Britteno, Samuelio Barberio bei Aarono Coplando kūrybos perluose.

P.Geniušas dar studijų metais laimėjęs keletą aukščiausių apdovanojimų prestižiniuose pianistų konkursuose įsitvirtino kaip vienas talentingiausių ir brandžiausių savo kartos pianistų. Be nuolatinės veiklos Lietuvoje jis pelnė ir tarptautinį pripažinimą koncertuodamas garsiausiose pasaulio koncertų salėse.

P.Geniušas taip pat garsėja kaip reiklus ir įkvepiantis dėstytojas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) bei Škotijos Karališkos akademijos profesorius, meistriškumo kursų Vilniuje, Tokijuje, Osakoje, Londono Karališkoje muzikos akademijoje lektorius. Pianisto diskografijoje puikuojasi keletas palankiai kritikų ir publikos įvertintų įrašų, išleistų įvairių Vokietijos, Japonijos ir Lietuvos leidėjų.

Apie neeilinę menininko aistrą kūrybai liudija Monikos Juozapavičiūtės režisuotas dokumentinis filmas "Improvizacija. Tema: Petras Geniušas". Už kūrybinę veiklą P.Geniušas buvo įvertintas Lietuvos nacionaline meno ir kultūros, Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos premijomis, apdovanotas Kultūros ministerijos garbės ženklu "Nešk savo šviesą ir tikėk", Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

Vienas ryškiausių visų laikų Lietuvos pianistų tarp kitų šalies atlikėjų išsiskiria interesų įvairiapusiškumu ir nuolatinėmis, dažnai rizikingomis naujų išraiškos formų, nekasdieniškų muzikinių bei dvasinių potyrių paieškomis. Meistriškai įvaldęs platų klasikinių, romantinių ir šiuolaikinių kūrinių repertuarą, jis rengia rečitalius, koncertuoja solisto amplua su Lietuvos simfoniniais orkestrais, muzikuoja su įvairiais kameriniais ansambliais, solistais, dirigentais. Jo scenos partneriais yra buvę tokios muzikos pasaulio įžymybės kaip Mstislavas Rostropovičius, Yehudi Menuhinas, Raimundas Katilius, Aleksandras Kniazevas, Davidas Geringas, Virgilijus Noreika, Vladimiras Čekasinas ir kt.

Įgimtas smalsumas skatina P.Geniušą nenuilstamai plėsti savo muzikinį akiratį – gilintis į anglų virginalistų kūrybą ir įvairių pasaulio tautų folklorą, domėtis avangardinės muzikos, džiazo bei elektronikos stiliais.

Šis atlikėjas dažnai peržengia akademinio pianisto amplua ribas: neretai jį galima pamatyti akompanuojantį dramos spektakliams, baletui ar net kabareto vyksmui, dalyvaujantį džiazo ir įvairius muzikos stilius kryžminančiuose projektuose. Įgimtas smalsumas skatina P.Geniušą nenuilstamai plėsti savo muzikinį akiratį – gilintis į anglų virginalistų kūrybą ir įvairių pasaulio tautų folklorą, domėtis avangardinės muzikos, džiazo bei elektronikos stiliais. Visi šie interesai savaip papildo pianisto akademinio muzikavimo praktiką.

Prieš trejus metus Tarptautinius operos apdovanojimus teikiančio fondo pripažinta Metų jaunąja soliste J.Gringytė užsienio spaudoje vertinama už stulbinančią vokalo techniką. Kritikų ji buvo pastebėta po pasirodymo pagrindiniame vaidmenyje Georges Bizet operoje "Karmen" Anglijos nacionaliniame ir Škotijos operos teatruose. Tada recenzijos skelbė, kad "tvirtu it plienas, aistringai frazuojančiu ir puikiai kontroliuojamu balsu ji valdo sceną, tai išryškindama, tai švelniai pabrėždama vokalo liniją, vienu metu skambančią didingai, ir čia pat – trapiai kaip krištolas".

Lietuvoje vokalo studijas pradėjusi, jas tęsusi Velso karališkajame muzikos koledže bei Londono nacionalinės operos studijoje, dainininkė sužibo teatrų scenose kaip Fenena ir Madalena Giuseppe's Verdi operose "Nabukas" ir "Rigoletas", Jonukas Engelberto Humperdincko operoje "Jonas ir Greta". Jos pasirodymų nuolatos laukia Velso nacionalinės, Karališkosios Londono, Didžiojo Maskvos, Palermo "Massimo" ir Lisabonos "Sao Carlo" teatrų publika.

Prieš dvejus metus J.Gringytė debiutavo Madrido "Teatro Real", Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT), Novosibirsko operos ir baleto teatre, o su Birmingamo simfoniniu orkestru atliko koncertinę G.Verdi operos "Falstafas" versiją. Praėjusių metų sezonas ją sugrąžino į Maskvos Didžiojo teatro sceną, kur solistė atliko Margaritos vaidmenį Hectoro Berliozo operoje "Fausto pasmerkimas", o Londono filharmonijos orkestras ją pakvietė kaip mecosoprano partijos atlikėją Ludwigo van Beethoveno devintojoje simfonijoje. Vienas naujausių solistės darbų – du vaidmenys Velso nacionalinėje operoje rodytoje G.Verdi operoje "Likimo galia".

Koncertų scenose jaunoji atlikėja taip pat laukiama. Maskvos ir Sankt Peterburgo publika plojo jos Karmen ir Olgai koncertinių G.Bizet operos "Karmen" bei Piotro Čaikovskio operos "Eugenijus Oneginas" atlikimų metu, Antverpene skambėjo J.Gringytės atliekamų Sergejaus Rachmaninovo dainų rečitalis, jos talentu džiaugėsi garsiosios "Wigmore Hall" publika, kritikų puikiai sutiktos jos atliktos partijos G.Verdi "Rekviem", Gustavo Mahlerio aštuntojoje simfonijoje, Antonino Dvoržako "Stabat Mater". Debiutinis J.Gringytės albumas "Visos S.Rachmaninovo dainos" buvo pristatytas 2014 m. "Gramophone" apdovanojimams.

Vasaros romansai

Šeštadienį Ignalinos rajono Paliesiaus dvare aidės "Vasaros romansai", kuriuos Pažaislio muzikos festivalio publikai dovanos sopranas Dovilė Kazonaitė, gitaros virtuozas iš Kroatijos Srdjanas Bulatas ir pianistė Rūta Mikelaitytė-Kašubienė. Šios atlikėjų komandos parengtoje programoje skambės XX a. britų kompozitoriaus Malcolmo Arnoldo, neapolietiškų dainų kūrėjų Ernesto de Curtis ir Cesare Andrea Bixio, operos žanro grandų Ruggiero Leoncavallo, Georges Bizet ir Leo Delibes, ispaniškos dainos genijaus Manuelio de Falla ir Kroatijos kompozicijos mokyklą atstovaujančių Adalberto Markovićo bei Stjepano Šuleko kūriniai.

Žavioji solistė Dovilė Kazonaitė profesinį kelią pradėjo mokydamasi chorinio dirigavimo Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijoje ir LMTA. Vėliau ji pasuko operos solistės keliu ir prieš penkerius metus pateisino savo pasirinkimą apsigindama šios srities magistro darbą. Šių metų pradžioje solistė pelnė "Metų vilties" titulą LNOBT skelbiamose atlikėjų nominacijose. Šiuo metu dainininkė LNOBT atlieka Aninos vadmenį G.Verdi operoje "Traviata", Barbarinos ir Kerubino vaidmenis Wolfgango Amadeus Mozarto operoje "Figaro vedybos", Grafienės vaidmenį Johanno Strausso operetėje "Vienos kraujas". Teatro publika jauną solistę gali girdėti dainuojančią ir operoje "Karmen" bei operetėje "Šikšnosparnis". Valstybinio dainų ir šokių ansamblio "Lietuva" inscenizuotame Algimanto Bražinsko muzikiniame spektaklyje "Žemės paukščiai" ji sukūrė Marcelės vaidmenį. Talentingą dainininkę dažnai galima išvysti ne tik operos scenoje, bet ir kamerinės muzikos programose.

Daugelio muzikinių projektų iniciatorė, pianistė Rūta Mikelaitytė-Kašubienė – pirmoji LMTA Koncertmeisterio katedros aspirantė, įgijusi meno licenciato laipsnį. Ji tobulinosi geriausiose Europos aukštosiose muzikos mokyklose, tapo dviejų tarptautinių konkursų laureate, septynerius metus dirbo LMTA. Šiuo metu ji akompanuoja daugeliui geriausių Lietuvos atlikėjų, taip pat užsienio dainininkams. Inicijuodama kamerinės muzikos projektus, atlikėja nuolat dalyvauja įvairiuose festivaliuose, daug dėmesio skiria vokalinės kamerinės muzikos sklaidai, šiuolaikinių autorių kūrybai. Pianistės koncertų maršrutai driekiasi nuo Irkutsko per Maskvą, Kaliningradą, Rygą, Taliną, Oslą, Londoną, Kopenhagą iki garsiųjų Berlyno, Miuncheno, Bonos ir Vienos koncertų salių, net du kartus jos muzikavimo klausėsi JAV publika.

Kroatijoje gimęs gitaros virtuozas Srdjanas Bulatas studijavo gimtojo Splito miesto universiteto Menų akademijoje, magistro laipsnį įgijo Zagrebo universitete, kurį baigė aukščiausiais įvertinimais. Vėliau atlikėjas tobulino įgūdžius to paties universiteto Muzikos akademijoje, gilindamasis į šiuolaikinės kroatų kompozitorių muzikos paslaptis ir studijavo Karališkoje Londono muzikos akademijoje. Dar studijų metais pelnęs daugybę apdovanojimų ir tapęs įvairių fondų stipendininku, jaunasis gitaristas nuolatos dalyvavo prestižiniuose tarptautiniuose gitaristų konkursuose, kur buvo įvertintas aukščiausio laipsnio prizais. Bene labiausiai atlikėjas didžiuojasi prieš septynerius metus iškovota pirmąja vieta Ispanijoje vykusiame Francisco Tarrega konkurse, o prieš šešerius metus pasaulį išvydo jo prestižinėje įrašų studijoje "Naxos" įrašyta solinis kompaktinis diskas.

Giesmės ir šokiai

Birželio 24 d., sekmadienį, Birštono kurhauze ir birželio 26 d., antradienį, Šiaulių Chaimo Frenkelio viloje pasiklausyti įvairiaspalvės programos "Giesmės ir šokiai" Pažaislio muzikos festivalio klausytojus kvies Kauno fortepijoninis trio bei publikai jau pažįstamas gitaros virtuozas iš Kroatijos S.Bulatas. Išradingai parengta programa klausytojus stebins retai girdima muzika, pasižyminčia plačia emocijų palete, skirtingais žanrais, įvairiais tembrais ir spalvomis. Koncerte klausytojų laukia ugningi Kroatijos ritmai, veržliai lydintys per Rusijos žydų kilmės kroatų kompozitoriaus Boriso Papandopulo kūrybą, Giedriaus Kuprevičiaus melodijose slypinti lietuviška nostalgija, Arno Babajaniano, Kristinos Arakelyan bei Gayane Chebotaryano opusuose įamžintos tolimos Armėnijos melodijos ir temperamentingi Astoro Piazzollos tango.

Pianistė Lina Krėpštaitė, smuikininkė Indrė Andruškevičiūtė ir violončelininkė Asta Krištaponienė – trys žavios muzikės, jau šešerius metus kartu grojančios Kauno fortepijoniniame trio. Atlikėjos yra pelniusios apdovanojimus respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose, dalyvavusios muzikos festivaliuose, koncertavusios įvairiose pasaulio šalyse. Per šešerius gyvavimo metus Kauno fortepijoninis trio surengė gausybę koncertų, tapo aktyviu Kauno miesto ir regiono kultūrinio gyvenimo dalyviu, savo veikla pelnė publikos simpatijas. Ypatingą dėmesį Kauno fortepijoninis trio skiria edukaciniams projektams: itin sėkmingos buvo specialiai trio ir aktoriams parašytos Vidmanto Bartulio muzikinės pasakos "Dieviškoji garsų skrynia" bei "Linksmos ir liūdnos istorijos", didžiulio publikos dėmesio sulaukė V.Bartulio operėlė "Oginskio vaikystė", programos "Muzikinės kelionės" bei "100 met(r)ų muzikos". Kolektyvas aktyviai bendradarbiauja su nūdienos kompozitoriais, yra atlikęs ne vieno kūrinio premjerą, taip pat pristatęs Lietuvoje dar neskambėjusius kūrinius. Kiekviename koncerte atlikėjos pateikia publikai gausybę įvairių staigmenų, nuolat ieško naujų kūrinių, erdvių, netikėtų scenos partnerių.

Futbolo ir šokio spektaklis, teatrų pasirodymai Geležinkelio stotyje, vizualios instaliacijos, šeimų erdvė, vienai nakčiai atsiverianti Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, fortepijoninė muzika Lukiškių aikštėje – tik keletas iš veiklų, laukiančių naktinėtojų Vilniuje.

Organizatoriai pristato penkis įdomiausius ir didžiausius koncertus, penktadienį skambėsiančius „Kultūros nakties“ metu.

1. Muzikos naktis Vasaros terasoje

Vasara alsuojanti muzika, virš galvų pakibęs žvaigždėtas dangus, geriausios emocijos ir net septyni talentingi atlikėjai bei grupės – Muzikos scena, vienam vakarui įsikūrusi Vasaros Terasoje, kvies vienos nakties festivalį „Kultūros Naktis“ praleisti kartu!

Klausysimės: „Arklio Galia“, „PAI X“, „Shi Shi“, „Black Biceps“, „Arbata“, „The Roop“, „Black Water“.

Laikas ir vieta: 19-02 val., Vasaros terasa (Vilniaus g. 39).

2. „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“: senamiesčio istorija

Kasdien vaikštom po Vilniaus senamiestį, kuriame kiekvienas pastatas galėtų papasakoti daug intriguojančių istorijų. Deja, dažniausiai mes ju negirdime ir nematome. Jeigu Kūčių naktį galima prakalbinti gyvulius, tai „Kultūros Naktį“ grupė „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“ kaip visada energingu performansu prakalbins vieną iš Vilniaus senamiesčio pastatų, rašoma organizatorių pranešime.

Laikas ir vieta: 20-21 val., priešais Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministeriją esanti aikštelė.

3. Koncertas ant Rotušės laiptų

Kaip ir kasmet Rotušė jungiasi prie „Kultūros nakties“ programos ir kviečia vilniečius bei miesto svečius daugiažanriam koncertui. Publikos numylėtieji „Subtilu-Z“, originalieji NIKO, klasikos mėgėjų išsiilgtoji Vilniaus kamerinė opera bei jų atliekama Vincenzo Bellini opera „Norma“ ir menininkų, kūrėjų ir jiems prijaučiančiųjų dievinama grupė „Vandenynas“ „Kultūros naktyje“ ant Rotušės laiptų!

Laikas ir vieta: 20 - 02 val., Vilniaus miesto Rotušės laiptai.

4. „Balkanaktis“ Halės turguje

Jau dešimtmetį Vilniuje vykstantis „Balkanaktis“ kviečia šėlti su balkanų muzika netradicinėje vietoje – Vilniaus Halės turguje. Šventiniame siautulyje pagrindine ašimi taps iš Švedijos Dalarna miesto atvykstantis „Tibble Transsibiriska“ kolektyvas, kuris 2016 metais buvo apdovanotas prestižiniu Švedijos muzikiniu apdovanojimu „Dalecarlia Music Awards“ geriausios „folk“ muzikos kategorijoje.

Šis renginys – ne tik vieta, kur galėsite išgirsti aukščiausios prabos „world“ muziką, pagal ją pašokti, bet ir išgerti arbatos, atsipūsti kelionėje nuo objekto prie objekto.

Laikas ir vieta: 21-02 val., Halės turgus (Pylimo g. 58).

5. Fortepijoninės muzikos naktis „Juodais baltais“

Šis jau tradicija tapęs fortepijoninės muzikos koncertas po Lukiškių aikštės rekonstrukcijos 2018 m. grįžta į savo įprastą vietą. Aršių ginčų ir debatų objektu tapusi erdvė siūlo alternatyvą – šįkart čia skambės muzika.

Koncerte tradiciškai pasirodys ryškiausi jaunos kartos pianistai – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentai – kurie koncertuos nuo 22 val. iki pat vidurnakčio. Vidurnaktį koncertą vainikuos maestro Petro Geniušo pasirodymas. Šįkart kartu su profesoriumi P. Geniušu koncertuos ir pianistas prof. Jurgis Karnavičius (LMTA Fortepijono katedros vedėjas ir profesorius). Fortepijoninis duetas atliks kompozitoriaus Igorio Stravinskio kūrinį „Šventasis pavasaris“.

Laikas ir vieta: 22-01 val., Lukiškių aikštė.