Netikėta dovana miestui

Lygiai prieš tris dešimtmečius pas tuometį Klaipėdos merą Benediktą Petrauską apsilankė amerikiečių verslininkai, kurie miesto centre buvo tik ką privatizavę valstybinį tabako fabriką.

„Jie atėjo pas mane su konkrečiu pasiūlymu miestui – pasiūlė senąjį tabako fabriką už simbolinį 1 litą perleisti Klaipėdai, o patys planavo statyti naują gamyklą priemiestyje. Mes labai apsidžiaugėme, nes tuomet, gamyklai veikiant miesto centre, buvo šiokių tokių problemų dėl gamybos proceso metu sklindančių tabako kvapų. Tad, sumanius perkelti gamybą už miesto, išsisprendė ši problema“, – prisiminė B. Petrauskas ir pridūrė, kad, be kita ko, tai buvo patys pirmieji ir didžiausi užsienio investuotojai mieste.

Vėliau miestui vadovavęs Rimantas Taraškevičius teigė, kad faktiškai padovanodamas senąjį tabako fabriką miestui, „Philip Morris“ iškėlė tam tikras sąlygas: kad pastate nebūtų vykdoma komercinė veikla, nebūtų prekiaujama alkoholiu, o jis būtų pritaikytas socialinėms ir kultūrinėms reikmėms.

„Toks kilnus verslininkų gestas, žinoma, mus labai nustebino. Tais laikais mus visus daug kas stebino, įskaitant ir jų investiciją. „Philip Morris“ pas mus atėjo labai įdomiu laikotarpiu“, – kalbėjo R. Taraškevičius.

Buvę Klaipėdos merai – tiek B. Petrauskas, tiek R. Taraškevičius – neslėpė, kad tuomet kilo kitas klausimas – ką gi daryti su dovanotu senojo tabako fabriko pastatu?

Tačiau ilgainiui tai buvo išspręsta.

Tiesa, prireikė beveik dviejų dešimtmečių, kol po kapitalinės rekonstrukcijos senajame Klaipėdos tabako fabrike įsikūrė kūrybinių verslų ir meno inkubatorius – Kultūros fabrikas.

Pirmeiviai: lygiai prieš 30 metų amerikiečių kompanija „Philip Morris“ pirmoji ryžosi plyno lauko investicijai Lietuvoje, šalia Klaipėdos netrukus iškilo modernus fabrikas. Bendrovės „Klaistvita“ archyvo nuotr.

Klaipėdoje dairėsi ir vokiečiai

Naujasis tabako fabrikas Klaipėdos pakraštyje iškilo kur kas greičiau (jau 1997 m.), nei miestas rado sprendimą, kaip panaudoti senojo fabriko patalpas.

Tai buvo pirmoji vadinamoji plyno lauko investicija Lietuvoje.

Anot B. Petrausko, šios kompanijos atstovų Klaipėdoje sulaukta greitai po to, kai Lietuvos Respubliką, kaip nepriklausomą valstybę, pripažino užsienio šalys, tarp jų – ir JAV.

„Lietuvos valstybingumo oficialus pripažinimas jau buvo įvykęs. To garanto didžiosioms kompanijoms ir reikėjo. Tuomet buvo pradėti megzti ne tik politiniai, bet ir ekonominiai santykiai. Jungtinės Valstijos jau buvo atidariusios savo ambasadą Lietuvoje. Klaipėdą aplankė JAV diplomatai, o verslininkams to pakako, kad pradėtų dairytis, kur investuoti. „Philip Morris“ atėjimas vyko sklandžiai. Pamenu, jie atvyko, išsakė savo lūkesčius, sukirtome rankomis, ir viskas“, – kalbėjo tuo metu miesto mero pareigas ėjęs B. Petrauskas.

Buvęs Klaipėdos meras prisiminė, kad beveik tuo metu savivaldybėje apsilankė ir didelės vokiečių naftos kompanijos „Aral AG“ atstovai, bet, skirtingai nei „Philip Morris“ atveju, jie tik apsidairė Klaipėdoje, prie Žvejų rūmų pastebėjo preliminarią vietą, kur galėtų atsirasti jų tinklo degalinė. Vis dėlto galop pas mus „Aral AG“ taip ir nesiryžo investuoti.

„Jie irgi atėjo pas mane, kaip pas merą, išreiškė norą pradėti verslą Klaipėdoje. Labai apsidžiaugėme, nes tuo metu Lietuvoje nebuvo jokių užsienietiškų degalinių. Po dviejų valandų pasivažinėjimo po miestą su vyriausiuoju architektu susitikome vėl pas mane kabinete. Jie prasitarė, kad tiktų viena vieta Taikos prospekte, prie Žvejų rūmų. Pasiūliau derinti sąlygas, kas tinka jiems, kas – mums. Jie išvyko pasitarti, bet po kurio laiko iš Vokietijos pasiekė žinia, kad „Aral AG“ Lietuvoje nusprendė neinvestuoti. Jų čia nėra ir šiandien, todėl „Philip Morris“ atėjimas tada mums buvo labai svarbus“, – kalbėjo B. Petrauskas.

Pasirinkimas: anot buvusio Klaipėdos mero B. Petrausko, kompanija „Philip Morris“, apsisprendusi investuoti uostamiestyje, matė perspektyvų, ir lūkesčiai pasitvirtino. V. Petriko nuotr.

Investuotojai įžvelgė perspektyvą

Ekonominė aplinka tik ką nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje buvo gana komplikuota.

Lietuva buvo paveldėjusi sovietinio centralizuoto ūkio valdymo mechanizmo diegtos industrializacijos nulemtą ekonomikos struktūrą.

Iki 1990 m. buvo sukurtas tolygiai pasiskirsčiusių pramonės įmonių tinklas, aktyviai prekiauta su SSRS.

Labai didelis impulsas ir pavyzdys visiems kitiems investuotojams, kurie vėliau apsisprendė pas mus dirbti.

Natūralu, kad po Kovo 11-osios akto paskelbimo mūsų valstybė prarado didžiąją dalį produkcijos realizavimo rinkos ir turėtus prekybinius ryšius su sovietinėmis respublikomis, pačios Lietuvos pramonę ištiko nuosmukis.

Labai sumažėjus ekonominiam bendradarbiavimui su SSRS, Lietuva neteko pagrindinių žaliavų tiekėjų ir pramonės produkcijos pirkėjų, patyrė vienų gaminių perprodukciją ir kitų deficitą.

Reikėjo skubiai ieškoti sprendimo, kur realizuoti plačios paskirties produkciją. Tą padaryti buvo gana sudėtinga dėl Lietuvos įtemptos politinės padėties ir prastos ekonominės reputacijos, nes Vakarų valstybės įtariai vertino šalį – laisvosios rinkos naujokę.

„Philip Morris“ surizikavo investuoti Klaipėdoje nežinios ir laukinių Vakarų rinkos sąlygomis.

Reikšmingą įtaką šiam sprendimui veikiausiai turėjo prasidėjusi sparti pramonės įmonių privatizacija.

Taip pat pritraukti tiesiogines užsienio investicijas galėjo ir Lietuvos stojimo į ES perspektyva.

Būtent tada pas mus veiklą pradėjo žinomos tarptautinės kompanijos „Philip Morris“, „Kraft General Foods International“, kurios paskatino maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių gamybos plėtrą.

„Kompanijai „Philip Morris“ čia buvo visiškai nauja žemė verslui, bet labai tinkama. Amerikiečiams mūsų tuomečiai mokesčiai buvo labai simboliniai, kaip ir darbo jėgos sąnaudos. Jie turi savo plėtros strategiją ir Lietuvoje matė perspektyvų“, – tvirtino B. Petrauskas.

„Jie matė perspektyvų, o mes labai džiaugėmės kiekviena, kad ir mažiausia, užsienio investicija, kuri tik ateidavo į mūsų regioną ir ypač į Klaipėdą. O čia atėjo tokie pramonės gigantai. Tuo laikotarpiu pagal užsienio investicijų skaičių Klaipėdą lenkė tik Vilnius. Mes ilgą laiką buvome antri, tik paskui, po kokio dešimtmečio, Kaunas iššoko šioje srityje. Man tas laikotarpis buvo įdomus tuo, kad investuotojus tada tiesiog viliodavome, aiškindavome jiems apie savo kvalifikuotus žmones, apie tai, kokie pigūs mūsų energetikos resursai“, – kolegai antrino R. Taraškevičius.

Įvertino: 2001–2011 m. Klaipėdai vadovavęs R. Taraškevičius neslėpė, kad „Philip Morris“ investicija buvo didelis indėlis miestui ir valstybei. V. Petriko nuotr.

LEZ liko šone

Tačiau pigi darbo jėga Lietuvoje užsienio investuotojus džiugino neilgai. Ekonomika sparčiai kilo, kartu – ir darbuotojų atlyginimai.

Verslai ėmė ieškoti sprendimų, ką daryti, kad išlaikytų gamybos mastus, galėtų investuoti ir nenuskriaustų žmonių.

Šalia veikiančio tabako fabriko, pastatyto plyname lauke, labai greitai ėmė kurtis kitos įmonės, čia radosi ir Klaipėdos laisvoji ekonominė zona (LEZ), kurioje verslui buvo taikomos mokesčių lengvatos.

„Philip Morris“ LEZ nepriklausė, tad 2005 m. birželio pabaigoje tuomečio Seimo Ekonomikos komitetą pasiekė šios kompanijos atstovų prašymas tarpininkauti bendrovę įtraukiant į LEZ.

Pasigirdo net kalbų, kad priešingu atveju dėl brangstančios darbo jėgos investuotojai gamybą gali perkelti kitur.

Verslininkų iniciatyvą įtraukti „Philip Morris“ į LEZ ir paskatinti bendrovę atsisakyti dvejonių tuomet labai palaikė Klaipėdos apskrities ir uostamiesčio valdžia.

Seime buvo užregistruotos įstatymo pataisos, kuriomis siūlyta Klaipėdos LEZ teritoriją išplėsti nuo 205 iki 429 ha, o tai padarius į ją patektų ir mokesčių lengvatomis naudotis galėtų netoli zonos esanti „Philip Morris Lietuva“ ir dar dvi įmonės.

Tačiau „Philip Morris“ netapo LEZ dalimi.

Tuometis Klaipėdos LEZ vadovas Povilas Vasiliauskas teigė, kad pagal Lietuvos įstatymus į laisvąją ekonominę zoną tabako gaminius gaminančios bendrovės negalėjo ir lig šiol negali patekti, kaip ir naudotis mokestinėmis lengvatomis.

„Tokie Lietuvos įstatymai, LEZ negali būti tabako gaminius gaminančių bendrovių. Nors mes darėme žingsnius dėl įstatymo pataisų. Kreipėmės ir į Seimą, ir į Vyriausybę, bet įstatymas nebuvo pakeistas. Iki šiol LEZ draudžiama tabako gamyba“, – tvirtino P. Vasiliauskas.

A. Vaitkus. Asmeninio archyvo nuotr.

Didžiausi mokesčių mokėtojai

Nepaisant to, kad įstatymo pataisos dėl LEZ taip ir nebuvo priimtos, „Philip Morris Lietuva“ pasiliko Klaipėdoje ir, kaip buvo, taip ir tebėra vienas didžiausių mokesčių mokėtojų Lietuvoje.

Praėjus ketveriems metams po fabriko atidarymo uostamiestyje, 2001 m. birželį, kompanija investavo į naują tabako paruošimo cechą. Buvo sukurtos papildomos 55 naujos darbo vietos.

Tuo metu „Philip Morris“ buvo viena didžiausių mokesčių mokėtojų šalyje. Pavyzdžiui, 2000-aisiais kompanija į Lietuvos biudžetą sumokėjo 64 mln. JAV dolerių.

2003 m. birželį kompanija minėjo pirmą veiklos mūsų šalyje dešimtmetį ir išliko viena didžiausių investuotojų (per dešimt veiklos Lietuvoje metų investavo per 300 mln. litų) ir didžiausių mokesčių mokėtojų.

2004 m., kai Lietuva tapo ES nare, „Philip Morris Lietuva“ į fabriką nusprendė investuoti papildomus 20 mln. JAV dolerių.

Dar po dešimtmečio, 2013 m., kompanija į valstybės biudžetą sumokėjo jau 550 mln. litų.

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, vien per pirmą 2023 m. ketvirtį „Philip Morris Baltic“, įskaitant PVM ir akcizus, į valstybės biudžetą pervedė 50,6 mln. eurų mokesčių – 7,4 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai, – daugiausiai tarp didmeninės prekybos įmonių.

Klaipėdoje veikiančioje bendrovėje dirba per 600 darbuotojų.

Anot dabartinio Klaipėdos mero Arvydo Vaitkaus, tokių investuotojų atėjimas prasmingas miestui daugeliu aspektų.

„Jei objektas nekenkia transporto srautams, jei nedaro reikšmingo poveikio ekologijai, tai tokia investicija bet kuriuo atveju duoda naudą statytojams, darbuotojams, kurie gauna atlygį, kurį paskui leidžia prekėms ir paslaugoms. Tai yra žiedinės ekonomikos esminiai principai. Tad „Philip Morris“ atėjimas tuo metu, kai šalia Klaipėdos buvo kuriamas savotiškas Vakarų Lietuvos industrijos centras, buvo labai didelis impulsas ir pavyzdys visiems kitiems investuotojams, kurie vėliau apsisprendė pas mus dirbti“, – pasidžiaugė A. Vaitkus.

14 metus vykstantis NAVA konkursas skirtas įmonėms, daugiausiai nuveikusioms socialinės atsakomybės srityje ir labiausiai prisidėjusioms prie socialinės atsakomybės vertybių puoselėjimo verslo sektoriuje 2022 metais. Šiemet NAVA sulaukė rekordinio susidomėjimo – komisija iš viso gavo 110 paraiškų iš 65 Lietuvos įmonių.

„Nuo pat „Philip Morris“ atėjimo į Lietuvą prieš trisdešimt metų dedame dideles pastangas į komandos, kurią šiuo metu iš viso sudaro beveik 700 darbuotojų, gerovės užtikrinimą bei socialinių vertybių puoselėjimą. Didžiuojamės, kad valstybės institucijų ekspertai išskyrė mūsų indėlį iš tokio gausaus būrio kitų įmonių ir galime tapti geruoju pavyzdžiu kitiems Lietuvos darbdaviams“, – sako Sandra Daukšienė, „Philip Morris Baltic“ Žmonių ir kultūros vadovė.

Metų darbovietė – fabrikas Klaipėdoje

Klaipėdoje fabriką valdanti „Philip Morris Lietuva“ stambių įmonių kategorijoje įvertinta kaip „Metų darbovietė“. Pasak S. Daukšienės, tokį įvertinimą įmonė pelnė dėl visapusiško rūpesčio darbuotojais – pradedant nuo jų finansinio ir fizinio saugumo, baigiant darbuotojų įtraukimu į įmonės procesus ir socialinę veiklą.

„Be konkurencingo atlygio darbuotojams suteikiame įvairių papildomų išmokų ir priedų. Pavyzdžiui, juos gauna tėvai, išleidžiantys vaikus į pirmą klasę ar auginantys vaiką su negalia. Teikiame ir papildomus piniginius priedus atostogoms, lojaliems ir pasižymėjusiems darbuotojams. Prie finansinio saugumo prisideda sveikatos bei gyvybės draudimai, galimybė gauti įmokas į pensijų fondus“, – sako S. Daukšienė.

Darbuotojų sveikatą „Philip Morris Lietuva“ užtikrina investuodama į darbuotojų saugos mokymus bei specialias sveikatingumo programas, kurios skiria dėmesio tiek fizinei, tiek emocinei savijautai, teigia S. Daukšienė.

Sandra Daukšienė. „Philip Morris“ nuotr.

„Tikiu, kad „Metų darbovietės“ titulą padėjo pelnyti ir itin didelis dėmesys lygioms galimybėms, komandos tobulėjimui bei įsiklausymui į darbuotojus. Pavyzdžiui, turime specialią komunikacijos liniją, kuri leidžia darbuotojams, kad ir anonimiškai, išsakyti savo abejones, pasiūlymus, į kuriuos visada atsižvelgiama“, – sako S. Daukšienė.

Ji priduria, kad darbuotojams daug reiškia ir galimybė prisidėti prie geresnio pasaulio kūrimo, įsitraukti į savanorišką veiklą. Darbuotojams suteikiamos apmokamos savanorystės atostogų dienos. Organizacijoje pasauliniu mastu veikia nepelno siekianti asociacija, kuri teikia pagalbą Ukrainai, tad darbuotojai gali prisidėti prie jos veiklos.

„Prie darbuotojų motyvacijos bei lojalumo taip pat prisideda ambicingas „Philip Morris“ pasaulinis tikslas kurti ateitį be cigarečių dūmų ir įmonės rūpestis tvarumu. Mūsų fabrikas Klaipėdoje yra pirmasis CO2 neutralus „Philip Morris“ fabrikas pasaulyje. Be to, visi mūsų darbuotojai Klaipėdoje vadovaujasi „Nulio nuostolių“ filosofija, kuria siekiame kuo labiau sumažinti įmonės atliekų susidarymą, taršą ir žalą gamtai“, – sako S. Daukšienė.

Rūpinasi komandos narių pusiausvyra

Vilniuje veikianti kita „Philip Morris“ įmonė „Philip Morris Baltic“ gavo „Palankiausią emocinę aplinką kuriančios įmonės“ titulą. Pelnyti šį įvertinimą padėjo nuolatinis rūpestis darbuotojų savijauta bei jų darbo ir gyvenimo pusiausvyra, tiki S. Daukšienė.

„Siekiame, kad darbuotojai turėtų laiko pabūti su šeima, pailsėti ar užsiimti mėgstama veikla, todėl esant poreikiui, suteikiame galimybę dirbti ne pilną darbo dieną ar savaitę. Visada skatiname darbuotojus išeiti ilgesnių atostogų. Taip pat suteikiame lankstų darbo grafiką ir palankias sąlygas šeimą kuriantiems darbuotojams – moterys nėštumo metu skatinamos atvirai bendrauti su tiesioginiu vadovu ir suplanuoti efektyvų darbo krūvį“, – pasakoja S. Daukšienė.

Prasidėjus karui Ukrainoje, siekiant palaikyti darbuotojų emocinę būklę, įmonėje buvo rengiamos sesijos su karybos ir ekstremalių situacijų ekspertais, kurie suteikė informaciją ir atsakė į darbuotojų klausimus. Taip pat visi „Philip Morris“ darbuotojai gali 24 valandas ir 7 dienas per savaitę gauti konfidencialias ir nemokamas įvairių profesionalų (psichologų, teisininkų, mokesčių specialistų) konsultacijas.

„Be abejo, didelę įtaką darbuotojų emocinei būklei turi vadovų elgesys. Tad mūsų vadovai ugdomi, kaip suteikti pagalbą komandos nariams sudėtingose gyvenimo situacijose, jie turi reguliarius pokalbius, kurių metų aptariama ir emocinė darbuotojų savijauta“, – sako S. Daukšienė.

„Philip Morris Lietuva“ – pirmasis užsienio investuotojas Lietuvoje. Nuo 1993-ųjų Lietuvoje veikianti įmonė yra ir viena didžiausių šalies mokesčių mokėtojų. Per pastarąjį dešimtmetį bendrovės „Philip Morris Lietuva“ ir „Philip Morris Baltic“ į Lietuvos valstybės biudžetą sumokėjo daugiau kaip du milijardus eurų įvairių mokesčių. „Philip Morris Lietuva“ dirba 575 darbuotojai, o „Philip Morris Baltic“ – beveik 120 žmonių.

„Top Employers Institute“ programa vertina organizacijas pagal tai, ar jų žmogiškųjų išteklių strategija atitinka geriausias pasaulines praktikas ir naujausias tendencijas. Tyrimas apima 6 žmogiškųjų išteklių sritis, kurias sudaro 20 temų, įskaitant žmonių strategiją, darbo aplinką, talentų pritraukimą, darbuotojų mokymąsi, gerovę ir įvairovę, įtrauktį ir kt.

Kaip teigia „Philip Morris Baltic“ Žmonių ir kultūros vadovė Baltijos šalims Sandra Daukšienė, šis įvertinimas itin svarbus, nes parodo, kad, nepaisant gan sudėtingo meto, įmonėms pavyko užtikrinti ne tik darbuotojų gerovę, bet ir nuolat tobulinti egzistuojančius procesus ir programas.

„Jau dvejus metus gyvename naujoje realybėje ir susiduriame su nuolatiniais pokyčiais bei neapibrėžtumu. Tuo pačiu tiek patys darbuotojai, tiek vartotojai tikisi iš įmonių vis daugiau socialinio atsakingumo. Tad dabar kaip niekada yra svarbūs papildomi veiksmai, kurie padeda užtikrinti darbuotojų fizinį ir psichologinį saugumą bei motyvaciją“, – sako S. Daukšienė.

Naujos darbo formos ir rezultatų vertinimas

Viena iš „Top Employers Institute“ įvertintų naujų „Philip Morris“ iniciatyvų Lietuvoje – atnaujintas veiklos vertinimo procesas.

„Rezultatų pasiekimas ir įvertinimas už juos dažnai yra vienas didesnių motyvatorių mūsų darbuotojams. Tačiau visuomet jiems primename, kad svarbu ne tik ką pasiekiame, bet ir kaip tai padarome. Tad siekdami dar labiau užtvirtinti kaip svarbą, įvedėme formalizuotą vertinimą ne tik už pasiektus tikslus, bet ir už tai, ar tikslus pasiekėme demonstruodami reikiamas ir tinkamas elgsenas“, – pasakoja S. Daukšienė.

Taip pat viena iš „Top Employers Institute“ vertintų sričių yra darbuotojų gerovė ir pastangos ją užtikrinti, pavyzdžiui, kaip įmonės rūpinosi darbuotojais pandemijos metu. „Philip Morris“ įmonėse Lietuvoje pernai buvo įvestas hibridinis darbo modelis, leidžiantis biuro darbuotojams ne mažiau kaip 40 proc. dirbti pasirinktoje nuotolinėje darbo vietoje.

„Tam, kad darbuotojai savo darbo aplinkoje jaustųsi saugiai bei patogiai, pasirūpinome ir nuotolinės darbo vietos įrengimu. „Philip Morris Baltic“ darbuotojams kompensuota tam tikra pinigų suma ergonomiškoms darbo vietoms namuose įsirengti bei suteikti mokymai, kaip tai padaryti“, – sako S. Daukšienė.

Ji pratęsia, kad rūpinantis darbuotojais „Philip Morris“ įmonėse skiriama daug dėmesio emocinei sveikatai: nuolatos organizuojamos sesijos ir mokymai bei papildomos iniciatyvos, kurios padeda darbuotojams jaustis emociškai sveikesniems, o nuo pandemijos pradžios darbuotojams ir jų šeimos nariams sudaryta galimybė gauti savalaikę psichologinę ir emocinę pagalbą. Taip pat siekiama užtikrinti gerą fizinę komandos savijautą: finansuojami sporto užsiėmimai, privatus papildomas sveikatos draudimas, skiepai.

Įtraukianti darbo aplinka

„Philip Morris Baltic“ Žmonių ir kultūros vadovė pažymi, kad itin svarbų vaidmenį „Top Employer“ vertinime vaidina ir tai, kaip įmonės įtraukia darbuotojus ir įsiklauso į jų poreikius.

„Pavyzdžiui, mūsų darbuotojai, esantys vaiko priežiūros atostogose, ir toliau išlieka mūsų organizacijos dalimi. Jiems taikoma metinė darbo užmokesčio peržiūra, jie kviečiami dalyvauti įmonės šventėse, gauna dovanas ir pan. Siekdami padėti po pertraukos grįžusiems tėvams kuo sklandžiau integruotis profesiniame gyvenime bei derinti darbą su vaikų auginimu, turime „Laimingų tėvų“ (angl. Happy Parents) programą. Po vaiko priežiūros atostogų grįžę tėvai pirmą mėnesį gali dirbti lanksčiu darbo grafiku ne visą darbo dieną, bet ne mažiau kaip 50 proc. savo darbo laiko, ir gauti 100 proc. savo darbo užmokesčio“, – pasakoja S. Daukšienė.

Taip pat, jos teigimu, „Philip Morris“ įmonėse yra nuolat vykdomi nuomonės tyrimai, kuriais siekiama įvertinti, ar taikomos personalo valdymo priemonės bei suteikiamos naudos atitinka darbuotojų lūkesčius. Vykdomos apklausos ir apie darbuotojų įsitraukimą į veiklą, vadovavimo kokybę, atlygį bei pripažinimą. Į apklausų rezultatus atsižvelgiama įgyvendinant organizacijos pokyčius.

Tobulėjimas pokyčių akivaizdoje

Galiausiai, pabrėžia S. Daukšienė, kaip visada itin svarbiu veiksniu išlieka karjeros ir mokymosi galimybių darbuotojams suteikimas.

„Pastaraisiais metais dideli pokyčiai vyksta kompanijos viduje, tapome inovatyvia technologijų kompanija, kuri kuria mokslu pagrįstus, mažiau kenksmingus produktus. Tad šiuo metu kiekvienas darbuotojas prisideda prie istorinio pokyčio, o įmonės sėkmė priklauso nuo talentingų darbuotojų įvairovės. Todėl mums itin svarbu kurti aplinką, kurioje visi turi vienodas galimybes mokytis, augti ir klestėti savo karjeroje“, – teigia įmonės atstovė.

„Philip Morris International“, kurios dvi įmonės veikia Lietuvoje, taip pat yra viena iš 11 tarptautinių organizacijų, kurioms suteiktas šių metų „Global Top Employer“ sertifikatas.

„Philip Morris Lietuva“ – pirmasis užsienio investuotojas Lietuvoje. Nuo 1993-ųjų Lietuvoje veikianti įmonė yra ir viena didžiausių šalies mokesčių mokėtojų. Per pastarąjį dešimtmetį bendrovės „Philip Morris Lietuva“ ir „Philip Morris Baltic“ į Lietuvos valstybės biudžetą sumokėjo daugiau kaip du milijardus eurų įvairių mokesčių.

Daugiau informacijos: https://www.top-employers.com/en.

„Stengdamiesi nekelti įtampos visuomenėje ir siekdami stiprinti pozityvų dialogą, mes atsižvelgėme į naujausią Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento laišką ir atitinkamai pakeitėme savo komunikaciją“, – BNS penktadienį informavo „Philip Morris Baltic“ atstovas Liudas Zakarevičius.

L. Zakarevičius sakė, kad iniciatyva „Lemiamas metimas“ bendrovė ragina visiškai mesti rūkyti ir atsisakyti bet kokių nikotino gaminių, tačiau kartu nurodė, kad rūkantieji „turi turėti galimybę gauti informaciją apie įvairias šiandien prieinamas mažiau žalingas alternatyvas“.

Šios kampanijos interneto svetainėje anksčiau buvo skiltis apie elektronines cigaretes ir bedūmius kaitinamojo tabako gaminius. Po Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento perspėjimo šių skilčių nebeliko.

Departamentas pirmadienį paskelbė, kad „Philip Morris“ vykdo klaidinančią socialinę akciją, kuria siekiama pereiti prie bedūmių tabako gaminių vartojimo.

Departamentas teigia, kad šiuo metu dar nėra nepriklausomų mokslinių tyrimų, kurie teigtų, kad bedūmiai naujoviški tabako gaminiai gali būti vartojami kaip žalos mažinimo priemonės, kaip priemonės padedančios mesti rūkyti tradicinius tabako gaminius, arba, kad šie gaminiai yra mažiau kenksmingi.

Departamentas reikalavo bendrovės uždaryti internetinę svetainę, panaikinti internetinės svetainės išorines reklamas, taip pat ištrinti įrašus ir paskiras socialinių tinklapių erdvėje.

L. Zakarevičiaus teigimu, „Philip Morris“ „kviečia visas suinteresuotas puses susėsti prie bendro stalo ir  priimti sprendimus, paremtus moksliniais argumentais bei naujausių tyrimų analize, kurie prisidėtų prie visuomenės sveikatos gerinimo“.

Su departamento atstovais BNS susisiekti kol kas nepavyko.

Tai jau ne pirmas „Philip Morris“ ginčas su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu dėl bedūmių cigarečių pakaitalų.

Departamentas anksčiau yra skyręs bendrovei baudą už paslėptą įrenginio IQOS reklamą. Įmonė tada sakė, kad tik siekė pateikti svarbią informaciją apie parduodamas prekes.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) skyrė „Philip Morris Baltic“ 2,1 tūkst. eurų baudą už galimus Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pažeidimus, teikiant informaciją apie IQOS žiniasklaidoje, prekybos vietose ir savo registruotiems vartotojams siunčiant elektroninį naujienlaiškį apie garantinį aptarnavimą įrenginiui, galimybę jį apdrausti ir pan.

Panašus praėjusių metų departamento nutarimas įmonės yra apskųstas ir jo teisėtumas dar nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

„Tai mums kelia didžiulį susirūpinimą, kadangi ši valstybinė įstaiga ir toliau laisvai interpretuoja įstatymą, kuris net nereguliuoja IQOS elektroninio įrenginio. Stebina tai, kad departamentas imasi naujų veiksmų teismui dar neišaiškinus pirmojo nutarimo bei teisės aktų interpretacijos teisėtumo“, – Eltai sakė „Philip Morris Baltic“ korporacijos reikalų vadovas Lietuvai Kęstutis Straigis.

Pasak jo, kompanija nesutinka su NTAKD nutarimu ir pabrėžia, kad būtina apsaugoti principinę vartotojų teisę gauti informaciją bei rūkančių asmenų teisę rinktis potencialiai mažiau kenksmingus produktus.

„Mes svarstome galimybes ir šį departamento nutarimą apskųsti bei vis dar tikimės, kad pagrindinis valstybės ir jos įstaigų dėmesys bus skiriamas pačiam svarbiausiam dalykui – kaip sudaryti sąlygas suaugusiesiems, kurie bet kokiu atveju ir toliau yra nusprendę rūkyti cigaretes, gauti teisingą informaciją apie potencialiai mažiau žalingus produktus“, – sakė K. Straigis.

Pasak jo, dėl vartotojams pateiktos informacijos apie elektroninį prietaisą IQOS nebuvo gauta jokio išankstinio įspėjimo, nesulaukta dialogo, rekomendacijų ar konsultacijų kaip kad elgiamasi su kitais ūkio subjektais. Įmonei iškart buvo pritaikytos ekonominės sankcijos. Toks elgesys su vienu pirmųjų ir didžiausių užsienio investuotojų Lietuvoje kelia daug klausimų, taip pat ir dėl investicinės aplinkos Lietuvoje

„Rinkoje veikia panašaus pobūdžio elektroninės parduotuvės, skleidžiama informacija apie gaminius, reglamentuojamus NTAKD prižiūrimo įstatymo, tačiau tai nesulaukia tokio šios įstaigos dėmesio“, – sakė K. Straigis.

2017-aisiais „Philip Morris“ paskelbė pradedanti įgyvendinanti pasaulinę strategiją, kuria siekiama, kad įprastines cigaretes visiškai pakeistų bedūmiai tabako gaminiai.

Skelbiama, kad šiuo metu apie 7,3 mln. pasaulio rūkalių jau perėjo prie mažiau sveikatai žalos darančių bedūmių alternatyvų. Prognozuojama, kad jų vartojimas pasaulyje iki 2021 m. padvigubės.

Premjero teigimu, tvirta užsienio investuotojų padėtis valstybėje yra vienas iš prioritetų siekiant ekonominio augimo.

„Glaudus valstybės, verslo bei mokslo bendradarbiavimas – itin svarbus veiksnys kuriant tvirtą valstybės pamatą. Tokie strateginiai investuotojai ne tik ženkliai prisideda prie bendro šalies biudžeto, bet ir atneša daug kitokių naudų – kuriamos darbo vietos, formuojama aukšto lygio darbo kultūra“, – sakė S. Skvernelis.

Susitikimo metu premjeras susipažino ir su šiuo metu kompanijoje vykstančia verslo transformacija, kai nuo cigarečių gamybos pereinama prie inovatyvių bedūmių tabako gaminių, mažinančių rūkymo  žalą.

Pasak „Philip Morris Baltic“ generalinio direktoriaus Mindaugo Dacio, sparčiai besivystančios technologijos padeda spręsti rūkymo ir su juo susijusias pasyvaus rūkymo problemas. Pastaruoju metu dalis kompanijos gamyklų Europoje pertvarkomos, pritaikant jas gaminti bedūmius tabako gaminius.

„Klaipėdos fabrikas dėl savo kokybinių parametrų ir aukštos kvalifikacijos specialistų galėtų būti viena tų vietų, kur būtų galima gaminti ir naujoviškus produktus. Tik tam, žinoma, reikia ne tik verslo, bet ir valdžios institucijų suinteresuotumo“, – apie kompanijos planus dėstė M.Dacys.

Premjeras su „Philip Morris“ atstovais aptarė ir visuomenės sveikatingumo bei priklausomybių prevencijos aktualijas. Susitikimo dalyviai išreiškė viltį, kad diskusijos šia tema Lietuvoje bus tęsiamos, surandant visuomenės sveikatai naudingiausių sprendimų.

Premjeras neatmetė galimybės, kad 2020-2030 Lietuvoje galėtų būti įgyvendinta prieš cigarečių rūkymą nukreipta programa „Lietuva be tabako dūmų“.

„Philip Morris“ – pirmasis užsienio investuotojas nepriklausomoje Lietuvoje. Nuo 1993-iųjų bendrovė jau investavo per 310 mln. eurų.

„Philip Morris“ yra trečias didžiausias mokesčių mokėtojas šalyje, per pastarąjį dešimtmetį į valstybės biudžetą sumokėjęs daugiau nei 2 mlrd. eurų mokesčių. Kasmet įmonė išlieka ir daugiausiai mokesčių sumokančių įmonių trejetuke. Per 2018 m. į šalies biudžetą sumokėta 191 mln. eurų įvairių mokesčių. Bendrovė per savo veiklos metus iš viso Lietuvoje sukūrė daugiau nei 1200 darbo vietų.

„Priimtas sprendimas, kad anksčiau laiko, nei pasibaigs tabako gamintojų kompensacijų mokėjimo valstybei terminai už nelegaliai į Lietuvos teritoriją įvežtą ir sulaikytą jų originalią produkciją, nutraukti susitarimų su tabako gamintojais nėra tikslinga“, – BNS informavo Finansų ministerija.

Europos Komisija 2004–2010 metais pasirašė keturis susitarimus su stambiausiais tabako gamintojais. Jie iš esmės reiškė taikos sutartis tuo metu JAV vykusiuose teisminiuose procesuose, kur tabako bendrovėms buvo pateikti ieškiniai dėl žalos atlyginimo už netiesioginį neteisėtos cigarečių prekybos skatinimą.

2017 metais pasibaigus susitarimui su „Philip Morris“, jo pratęsimui nepritarė Europos Parlamentas, taip pat rekomendavęs 2019 metais nutraukti susitarimus su kitais tabako gamintojais. Tam reikalingas visų ES valstybių pritarimas, todėl Europos Komisija paprašė jas pateikti savo pozicijas.

Lietuvoje sutarčių nutraukimui pritarė Sveikatos apsaugos ministerija, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD), Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, tačiau tam prieštaravo  Finansų ir Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Muitinės departamentas.

Finansų ministerija pabrėžė, kad susitarimų esmė yra ne bendradarbiavimas su tabako gamintojais, o kompensacijos už netiesioginį kontrabandos skatinimą. Ministerijos duomenimis, tabako gamintojai Lietuvai 2016–2019 metais skyrė 6,2 mln. eurų, kurie naudojami pareigūnams skatinti ir įrangai įsigyti.

ES susitarimas su „Japan Tobacco Imperial“ galioja iki 2022 metų, pagal jį kasmet ES narėms mokama 15 mln. JAV dolerių, su „British American Tobaco“ – iki 2030 metų, kasmet mokama po 6 mln. dolerių, o 2029 metais suma išaugtų iki 23 mln. dolerių, su „Imperial Brands“ – iki 2030 metų, šiemet bus sumokėta 12,5 mln. dolerių, nuo 2020-ųjų suma didės iki 17,5 mln. dolerių.

„Nasdaq" duomenimis, kompanija patvirtino prognozuotą 4,97-5,01 JAV dolerių metinį pelną už vieną akciją, t.y. 28-29 proc. daugiau nei praėjusiais metais.

Vien per pastarąją savaitę „Philip Morris" akcijų vertė pakilo beveik 5 proc., kompanijai pademonstravus gerėjančius rezultatus daugumoje iš daugiau kaip 40 pasaulio šalių, kuriose parduodamos bedūmės alternatyvos tradicinėms cigaretėms.

Pasak „Philip Morris" generalinio direktoriaus Andre Calantzopouloso, tokį augimą lėmė didėjanti kaitinamojo tabako produktų paklausa pasaulyje, o didinamas investicijas į šiuos mažiau žalos sveikatai darančius produktus atspindi šią savaitę pirmą kartą Tokijuje pristatyti nauji tabako kaitinimo įrenginiai „IQOS 3" ir „IQOS 3 Multi".

„Trečiojo ketvirčio rezultatai rodo, kad kompanija juda teisingu keliu – pardavimų apimtys nuosekliai augo tiek per pastaruosius tris mėnesius, tiek ir per pastaruosius metus. Tai atspindi kaitinamųjų tabako produktų gamybos paklausa. Dėl to ir toliau investuojame į produktų plėtrą", – sakė kompanijos vadovas.

Tabako gamintojas skelbia jau investavęs 4,5 mlrd. JAV dolerių į bedūmių alternatyvų vystymą ir aktualius mokslinius tyrimus. Inovatyviems gaminiams sukurti prireikė daugiau nei 15 metų.

„IQOS 3"  ir „IQOS 3 Multi" – tai naujos kartos technologija, simbolizuojanti sklandų perėjimą prie bedūmės ateities, kur suaugę rūkantieji, kurie negali arba nenori atsikratyti įpročio rūkyti, turi galimybę pasirinkti mažiau kenksmingas alternatyvas“, – teigia A. Calantzopoulo.

Praėjusiais metais „Philip Morris" paskelbė pradedanti įgyvendinanti pasaulinę strategiją, kuria siekiama, kad įprastines cigaretes visiškai pakeistų bedūmiai tabako gaminiai.

Kompanija skelbia, kad šiuo metu beveik 6 mln. pasaulio rūkalių jau perėjo prie mažiau kenksmingų bedūmių alternatyvų. Planuojama, kad iki 2025 m. bedūmių tabako gaminių vartotojų bus ne mažiau 40 mln.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje rūko 1,1 mlrd. žmonių – daugiau kaip 20 proc. suaugusių gyventojų. Nuo rūkymo ir jo sukeltų ligų pasaulyje per metus miršta apie 6 mln. žmonių.

„Philip Morris Baltic“ Korporacijos reikalų vadovas Lietuvai Kęstutis Straigis pranešime žiniasklaidai teigia, kad kompanija svarsto galimybę Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apskųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą informacijos apie elektroninį „iQOS“ prietaisą teikimą vertinti kaip paslėptą su šiuo prietaisu naudojamų bedūmių tabako gaminių reklamą.

Teismas ketvirtadienį atmetė tabako gamintojų skundą ir paliko galioti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) šių metų kovo nutarimą, kuriuo įmonei skirta 2100 eurų nuobauda.

Pasak K. Straigio, „Philip Morris Baltic“ nesutinka su teismo sprendimu, nes įstatymai aiškiai įpareigoja gamintoją vartotojams teikti būtiną ir esminę informaciją apie parduodamas prekes.

„Byloje nagrinėta informacinė medžiaga apie elektroninį prietaisą „iQOS“ ne tik atitinka įstatymuose pateiktus reikalavimus, tačiau ir atspindi mūsų kompanijos pastangas teikti vartotojams tikslią informaciją apie novatorišką produktą, taip gerbiant vartotojo teisę rinktis pagrįstai“, - teigia K. Straigis.

Pasak jo, svarbiausias dalykas, kurio turėtų būti siekiama - kaip sudaryti sąlygas suaugusiesiems, kurie bet kokiu atveju ir toliau yra nusprendę rūkyti cigaretes, gauti teisingą informaciją apie potencialiai mažiau žalingus produktus.

Praėjusiais metais „Philip Morris“ paskelbė pradedanti įgyvendinanti pasaulinę strategiją, kuria siekiama, kad įprastines cigaretes visiškai pakeistų bedūmiai tabako gaminiai.

Skelbiama, kad šiuo metu beveik 6 mln. pasaulio rūkalių jau perėjo prie mažiau sveikatai žalos darančių bedūmių alternatyvų. Prognozuojama, kad jų vartojimas pasaulyje iki 2021 m. išaugs dvigubai.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje rūko 1,1 mlrd. žmonių - daugiau kaip 20 proc. vyresnių nei 15 metų amžiaus gyventojų. Nuo rūkymo ir jo sukeltų ligų pasaulyje per metus miršta apie 6 mln. žmonių.