Maskva ir Afrikos nacionalinis kongresas (ANC), valdančioji PAR partija, ryšius užmezgė Šaltojo karo metais, kai Sovietų Sąjunga rėmė ANC kovą prieš apartheidą.

Nepaisant istorinių ir ideologinių pokyčių, kurie, logiškai mąstant, jau seniai turėjo lemti jų sukimą skirtingais keliais, šie ryšiai išlieka tvirti.

1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai, Rusijoje buvo pasėta nacionalizmo sėkla. Tuo tarpu Pietų Afrikoje pergalė prieš apartheidą atnešė demokratiją ir liberaliausią Afrikoje konstituciją, o ANC visame pasaulyje įgijo išlaisvintojos įvaizdį.

Analitikai, bandantys suprasti šiuos santykius, mano, kad ideologinius plyšius cementuoja istoriniai ir asmeniniai ryšiai, tačiau tikėtina, kad abi pusės turi ir mažiau išreikštų poreikių.

„Galima sakyti, kad jų aljansas yra draugystė, kuri buvo sukurta krauju (...) ir kulkomis“, – sakė politikos analitikas Sandile Swana (Sandilė Svona).

Pasak Pietų Afrikos tarptautinių santykių instituto (SAIIA) atstovo Steveno Gruzdo (Stiveno Gruzdo), politiniu požiūriu jas sieja keista bičiulystė.

Dviprasmiška pozicija

ANC ir Kremliaus santykiai apžvalgininkų dėmesį patraukė praėjusiais metais, kai Pretorija nusprendė nepasmerkti Rusijos invazijos į Ukrainą, o kritikai tai suprato kaip netiesioginį Maskvos palaikymą.

Artėjant rugpjūčio 22–24 dienomis Johanesburge vyksiančiam penkių didžiųjų augančios ekonomikos šalių – Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir PAR – aukščiausiojo lygio susitikimui, vėl pasipylė kritika.

Kiek anksčiau PAR buvo daromas spaudimas pareikšti, kad jei į susitikimą atvyks Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kuriam dėl kaltinimų karo nusikaltimais yra išduotas Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) arešto orderis, šalis imsis atitinkamų veiksmų.

PAR prezidentas Cyrilas Ramaphosa (Sirilas Ramafosa) nerasdamas tinkamo atsakymo laikėsi dviprasmiškos pozicijos, kol galiausiai paskelbė, kad V. Putinas nusprendė nedalyvauti.

Birželį C. Ramaphosa vadovavo Afrikos taikos misijai į Ukrainą ir Rusiją, kuri, nors ir nesėkminga, padėjo jam nusimesti kaltinimus šališkumu.

Pasak PAR ukrainiečių asociacijos atstovės Dzvinkos Kačur, C. Ramaphosos ir kitų Afrikos lyderių misija suteikė jiems galimybę tiesiogiai pabendrauti su Ukrainos žmonėmis ir patiems įvertinti situaciją.

ANC į Rusijos pusę stoja tik dėl vienos priežasties: nes Rusijos Federacija finansuoja ANC ir taip infiltruojasi bei destabilizuoja Pietų Afrikos demokratiją.

Emocinis ryšys

Specialistai teigia, kad ekonominiu požiūriu Pretorijai nėra prasmės taip akivaizdžiai stoti Maskvos pusėn.

JAV yra antra pagal dydį PAR prekybos partnerė po Kinijos – eksportas į Jungtines Valstijas 2023-iųjų pirmąjį pusmetį sudarė 4,2 mlrd. dolerių (3,81 mlrd. eurų).

Pietų Afrikos pasiuntinio Maskvoje teigimu, prekybos su Rusija apimtys yra labai mažos: sausio–birželio mėnesiais eksporto vertė siekė tik 132 mln. dolerių (120 mln. eurų).

Kaltinimai, kad Pretorija slapta tiekė ginklus Kremliui, paskatino kai kuriuos JAV įstatymų leidėjus paraginti Vašingtoną išstumti PAR iš svarbaus prekybos pakto. Dėl to nerimauja kai kurios įmonės ir opozicinės partijos.

Politikos analitikas Williamas Gumede (Viljamas Gumedė) teigė, kad Pretorijai laikas suprasti, jog sąjunga su Rusija nebenaudinga šaliai. Anot jo, tai grindžiama emociniu ryšiu, kurio „negalime sau leisti“.

Abipusiai interesai?

Pasak kai kurių analitikų, V. Putinas į Pietų Afriką žvelgia kaip į strategiškai svarbią šalį, atkreipdamas dėmesį į jos statusą žemyne, kuris vis dažniau tampa didžiųjų valstybių diplomatinės kovos lauku.

Tačiau kur kas mažiau aišku, kodėl ANC ir toliau taip suinteresuota palaikyti glaudžius santykius su Maskva.

Kai kurie kritikai teigia, kad partija yra pasimetusi – nepaisant ideologinio atotrūkio, ji dairosi į Maskvą, savo istorinę partnerę, ieškodama įžvalgų apie savo ateitį.

ANC yra valdžioje nuo pat demokratijos pradžios 1994-aisiais, tačiau jos kadaise puikią reputaciją dabar temdo kaltinimai korupcija ir netinkamu valdymu. Kitais metais partijos laukia visuotiniai rinkimai, per kuriuos, kaip prognozuojama, jos balsų skaičius gali nukristi žemiau 50 proc. ribos.

„ANC Putino Rusijoje aiškiai mato kažką kita – kažką siektino, – praėjusį mėnesį rašė laikraščio „Daily Maverick“ apžvalgininkas Richardas Poplakas (Ričardas Poplakas). – Rusija yra švyturys ant kalvos, spindinti autokratija, nušviečianti kelią į amžiną valdymą.“

Kitų nuomone, pagrindinis akcentas yra pinigai.

Praėjusiais metais ANC iš mangano kasybos įmonės, susijusios su JAV sankcionuotu Rusijos magnatu, gavo daugiau kaip 800 tūkst. JAV dolerių (725 tūkst. eurų) partijos konferencijai finansuoti.

„ANC į Rusijos pusę stoja tik dėl vienos priežasties: nes Rusijos Federacija finansuoja ANC ir taip infiltruojasi bei destabilizuoja Pietų Afrikos demokratiją“, – gegužę sakė opozicijos lyderis Johnas Steenhuisenas (Džonas Stenheizenas).

Tokias teorijas pati partija griežtai atmeta. ANC pareigūnas Johanesburge Tokologo Ngoashengas (Tokologas Ngoašengas) teigė, kad finansavimas gaunamas ir iš amerikiečių verslininkų.

„Problema kyla tik tada, kai rusai remia ANC, – sakė jis. – Tai nesąžininga.“

Rumunijoje Lietuvai atstovaus Artūras Žurauskas. Jis anksčiau yra vadovavęs ambasadoms Latvijoje, Kinijoje, Graikijoje. A. Žurauskas naująsias pareigas pradės eiti nuo rugpjūčio 21 dienos.

Pasak Prezidentūros, G. Nausėda susitikimo su ambasadoriumi Rumunijoje metu pabrėžė, kad Lietuva ir Rumunija yra šalys bendramintės daugeliu tarptautinės politikos klausimų.

Anot šalies vadovo, abi valstybės palaiko gerus dvišalius santykius, kurie yra paremti tvirta partneryste Europos Sąjungoje ir NATO, bendromis vertybėmis kartu tvirtai remiant Ukrainos euroatlantinės integracijos tikslus. Prezidentas akcentavo Rumunijos indėlį užtikrinant saugumą Baltijos regione, pabrėžė ryšių stiprinimo svarbą su Rumunija saugumo ir gynybos politikos srityje.

Pietų Afrikos Respublikoje šaliai atstovaus Rasa Jankauskaitė. Diplomatė naujas pareigas pradės eiti rugsėjo 1 dieną.

G. Nausėda susitikime su R. Jankauskaite aptarė dvišalių santykių raidos perspektyvas, pabrėžė Lietuvos istorinio naratyvo pristatymo ir kovos su Rusijos skleidžiama dezinformacija stiprinimo svarbą.

Šalies vadovas pabrėžė svarbą įgyvendinti kryptingą ekonominę diplomatiją, užtikrinti veiksmingą Lietuvos ekonominių ir prekybinių interesų atstovavimą, orientuojantis į inovacijų, skaitmenizavimo ir didelės pridėtinės vertės sektorius. Prezidento nuomone, svarbia veiklos kryptimi turi išlikti Pietų Afrikos Respublikos litvakų ryšių su Lietuva stiprinimas.

Taip užbaigiamos kelis mėnesius trukusios spekuliacijos dėl galimo V. Putino dalyvavimo šiame susitikime.

„Abipusiu susitarimu Rusijos Federacijos Prezidentas Vladimiras Putinas nedalyvaus aukščiausiojo lygio susitikime, tačiau Rusijos Federacijai atstovaus užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas“, – pareiškime sakė PAR prezidento Cyrilo Ramaphosos (Sirilo Ramafosos) atstovas spaudai Vincentas Magwenya (Vinsentas Magvenija).

„Mano viena svarbiausių užduočių bus pasiekti, kad Lietuvos piliečiams būtų taikomas pilnai bevizis įvažiavimas į Pietų Afrikos Respubliką“, – trečiadienį Vyriausybės posėdyje sakė diplomatė.

Trečiadienį Ministrų kabinetui pritarus šiai kandidatūrai, ją dar turės patvirtinti prezidentas Gitanas Nausėda.

Diplomatė naujas pareigas tuomet pradėtų eiti rugsėjo 1 d.

„Kolegė R. Jankauskaitė yra kaip niekas kitas pasirengusi atstovauti Lietuvai Pietų Afrikos Respublikoje, kur yra ir svarbūs ekonominiai interesai ir didelė išeivių iš Lietuvos litvakų bendruomenė, ir iš tos šalies mes dengiame daugiau pietinės Afrikos žemyno dalies valstybių“, – posėdyje kalbėjo užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas.

„Tai iš tikrųjų labai svarbus postas“, – sakė jis.

R. Jankauskaitė teigė, kad Pietų Afrikos Respublikos svarba auga viso pasaulio mastu.

Diplomatė atkreipė dėmesį, jog ši šalis „istoriškai palaiko gana glaudžius ryšius su Rusija“ ir dėl karo Ukrainoje atžvilgiu Pietų Afrikos Respubliką „labai sunku būtų pavadinti bendraminte“.

Dėl to, pasak R. Jankauskaitės, svarbu „kiek įmanoma gilinti politinį dialogą su šia valstybe“, siekiant paveikti Pietų Afrikos Respublikos poziciją dėl karo Ukrainoje ir paneigti Rusijos skleidžiamą dezinformaciją.

Mano viena svarbiausių užduočių bus pasiekti, kad Lietuvos piliečiams būtų taikomas pilnai bevizis įvažiavimas į Pietų Afrikos Respubliką.

Pietų Afrikos Respublikoje neseniai kilo nesutarimų dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino, kuris yra pakviestas į kitą mėnesį Johanesburge vyksiantį besivystančių šalių ekonominio bloko BRICS aukščiausiojo lygio susitikimą, sulaikymo.

Rusijos prezidentas į renginį pakviestas nepaisant Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) arešto orderio, kurį Pretorija, kaip TBT narė, turėtų vykdyti, jei jis atvyktų.

Pietų Afrika ragina padaryti išimtį iš TBT taisyklių, remdamasi tuo, kad arešto įteisinimas gali kelti grėsmę valstybės saugumui, taikai ir tvarkai.

R. Jankauskaitė taip pat atkreipė dėmesį, jog PAR yra vienintelė Afrikos valstybė, kuriai Europos Sąjunga yra suteikusi strateginės partnerės statusą.

„Ekonominio bendradarbiavimo aspektu tai yra labai svarbi Europos Sąjungos partnerė“, – kalbėjo diplomatė.

Ji pabrėžė, jog Lietuva čia taip pat turi ekonominių interesų, nes turėtų, ką pasiūlyti Pietų Afrikos Respublikai aukštųjų technologijų, biotechnologijų, gyvybės mokslų, skaitmeninimo, žaliosios energetikos srityse.

Siūloma ambasadorė teigia, jog jai būtų svarbu toliau telkti gausią Pietų Afrikos Respublikos litvakų bendruomenę, taip pat ir plėtojant ekonominius ryšius.

Jos duomenimis, per 3 tūkst. Pietų Afrikos Respublikos litvakų iki šiol yra pasinaudoję galimybe atkurti Lietuvos pilietybę, todėl diplomatė sako matanti galimybę juos labiau įtraukti į veiklą, įgyvendinant Lietuvos interesus.

R. Jankauskaitė pastebėjo, jog Lietuvos įdirbis Afrikoje nėra didelis ir, lyginant su kitomis valstybėmis, ji vėluoja megzti glaudesnius ryšius su šiuo žemynu.

Kultūros ministrui Simonui Kairiui paminėjus litvakiškų šaknų turinčio kūrėjo iš Pietų Afrikos Williamo Kentridge'o (Viljamo Kentridžo) parodos sėkmę Kauno – Europos kultūros sostinės metu, R. Jankauskaitė pastebėjo, jog kitais metais Lietuvoje laukiama „kitos didelės žvaigždės“ iš šios šalies – fotografo Davido Goldblatto (Deivido Goldblato) parodos.

Lietuvos Vyriausybė trečiadienį taip pat pasiūlė ambasadoriumi Filipinams skirti Ričardą Šlepavičių, einantį Lietuvos ambasadoriaus Pietų Korėjoje ir Mongolijai pareigas.

Naujas pareigas diplomatas pradėtų rugpjūčio 21 d.

Ambasadorius skiria ir atleidžia prezidentas Vyriausybės teikimu ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pritarimu.

Ketvirtadienį po nusileidimo Varšuvos Chopino (Šopeno) oro uoste buvo užblokuotas užsakomasis skrydis, kuriuo skrido saugumo pajėgos ir žurnalistai, o Lenkijos pareigūnai neleido lėktuve buvusiems asmenims išlipti, pranešė Pietų Afrikos pareigūnai.

„Esame labai sunerimę dėl to, ką jie patyrė“, – penktadienį paskelbtame pareiškime sakė C. Ramaphosos atstovas spaudai Vincentas Magwenya (Vinsentas Magvenija).

Lenkijos vyriausybė teigė, kad kai kurie lėktuve buvę asmenys neturėjo leidimų įvežti ginklų į šalį, todėl jiems nebuvo leista išlipti.

Jiems nebuvo duotas leidimas palikti lėktuvą su ginklais.

„Jiems nebuvo duotas leidimas palikti lėktuvą su ginklais. Jie manė, kad liks lėktuve“, – sakė Lenkijos specialiųjų tarnybų atstovas Stanislawas Zarynas (Stanislavas Žarynas).

V. Magwenya teigė, kad Pietų Afrikos pareigūnai stengėsi išspręsti šią keblią situaciją, paskatinusią C. Ramaphosos saugumo vadovo protrūkį, kai šis apkaltino Lenkijos pareigūnus rasizmu.

S. Zarynas tokius kaltinimus pavadino nesąmone.

Ankstų ketvirtadienio rytą iš Pretorijos išskrido lėktuvas, kuriame, kaip pranešama, buvo apie 120 žmonių, tarp jų – saugumo darbuotojai ir žurnalistai.

Grupė turėjo lydėti C. Ramaphosą jo kelionėje į Kyjivą, kuri yra Afrikos vadovų taikos misijos dalis.

„Jie mus stabdo, kelia pavojų mūsų prezidento gyvybei“, – sakė saugumo vadovas generolas majoras Wally Rhoode'as (Volis Rudas) per improvizuotą spaudos konferenciją lėktuve.

„Jie sako, kad neturime leidimų, bet mes turime“, – pridūrė W. Rhoode'as, nors ir pripažino, kad kai kurie delegacijos nariai turėjo tik reikiamų dokumentų kopijas. – Matote, kokie jie rasistai.“

Vėliau V. Magwenya paneigė, kad incidentas sukėlė pavojų prezidento saugumui.

„Misija vyksta pagal planą“

Po Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimo Ženevoje C. Ramaphosa atskirai atskrido į Varšuvą prezidentiniu lėktuvu „Inkwazi“.

Po trumpo susitikimo su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda) jis nuvyko į Žešuvą, esantį netoli Ukrainos sienos, o iš ten traukiniu – į Kyjivą, pranešė prezidento kanceliarija.

„Nepaisant Lenkijoje patirtų nesklandumų, likusi misijos dalis vyksta gana gerai ir pagal planą, – sakė V. Magwenya. – Prezidentas saugiai atvyko į Kyjivą“.

Penktadienio popietę kai kurie lėktuve buvę žurnalistai pranešė, kad jiems pagaliau, po daugiau nei 24 valandų, buvo leista išlipti iš lėktuvo.

Iš karto nebuvo aišku, ar jiems bus leista keliauti toliau.

V. Magwenya sakė, kad pareigūnai tikisi, jog saugumo komandai bus leista prisijungti prie C. Ramaphosos ir dalyvauti antrajame taikos derybų etape šeštadienį Rusijoje.

Generolas leitenantas Lawrence'as Mbatha (Lorensas Mbata) vadovauja delegacijai, kuri su kolegomis iš Rusijos aptaria „klausimus, susijusius su kariniu bendradarbiavimu ir sąveika“, nurodė agentūros, cituodamos Rusijos gynybos ministeriją.

Praėjusį ketvirtadienį Jungtinių Valstijų ambasadorius Pretorijoje Reubenas Brigety (Rubenas Bridžetis) pareiškė, kad JAV mano, jog į Rusijos krovininį laivą, kuris gruodžio mėnesį prisišvartavo Keiptauno karinių jūrų pajėgų bazėje, buvo pakrauti ginklai ir šaudmenys.

PAR prezidentas Cyrilas Ramaphosa (Sirilas Ramafosa) sakė, kad šis klausimas nagrinėjamas ir „laikui bėgant galėsime apie tai kalbėti“.

JAV palankiai įvertino pažadus ištirti įtarimus.

Buvo pasiekti susitarimai toliau stiprinti sausumos pajėgų bendradarbiavimą įvairiose srityse.

Pietų Afrika atsisakė pasmerkti karą Ukrainoje, kuris iš esmės izoliavo Maskvą tarptautinėje arenoje.

Šalis – Afrikos galybė, kuri dėl pergalės prieš apartheidą taip pat turi moralinę įtaką – teigia norinti išlikti neutrali.

Tačiau kritikai nurodo keletą pastarojo meto įvykių, liudijančių, kad šalis linksta Kremliaus pusėn.

Penktadienį, kilus skandalui, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas telefonu kalbėjosi su C. Ramaphosa.

Kremliaus teigimu, abu lyderiai susitarė stiprinti abipusiai naudingus ryšius.

PAR prezidentas pirmadienį pareiškė, kad jo šalis nebus įtraukta į tai, ką pavadino pasaulinių galybių varžybomis dėl Ukrainos, nors ir susidūrė su, anot jo, nepaprastu spaudimu pasirinkti pusę.

„Mes nesutinkame, kad mūsų neprisijungimo pozicija yra palankesnė Rusijai nei kitoms šalims. Taip pat nesutinkame, kad ji turėtų pakenkti mūsų santykiams su kitomis šalimis“, – sakė C. Ramaphosa kassavaitiniame prezidento pranešime.

Pretorija pritaria taikiam konflikto sprendimui, teigė jis.

Pirmadienį L. Mbatha „lankėsi [Rusijos] sausumos pajėgų mokymo įstaigoje ir karinio pramoninio komplekso įmonėse“, pranešė agentūros.

„Buvo pasiekti susitarimai toliau stiprinti sausumos pajėgų bendradarbiavimą įvairiose srityse“, – sakė Rusijos naujienų agentūra „Interfax“.

PAR gynybos ministerijos atstovas spaudai nurodė klausimus apie L. Mbatha kelionę į Maskvą užduoti kariškiams.

Pietų Afrikos gynybos pajėgos (SANDF) iš karto neatsakė į prašymą pateikti komentarą.

Ambasadorius Reubenas Brigety (Rubenas Bridžetis) pranešė, kad JAV yra įsitikinusios, jog ginklai ir šaudmenys gruodžio mėnesį buvo pakrauti į Rusijos krovininį laivą Keiptauno karinio jūrų laivyno bazėje.

„Esame įsitikinę, kad į tą laivą buvo pakrauti ginklai, ir aš galėčiau lažintis iš savo gyvybės dėl šio teiginio patikimumo“, – sakė R. Brigety vaizdo įraše, kuriame išsakomos pastabos.

„Pietų Afrikos Respublikos vykdomas Rusijos ginklavimas... yra iš esmės nepriimtinas“, – pridūrė jis.

Tai reiškia, kad mūsų pagrindiniai investicijų ir prekybos partneriai negali mumis pasitikėti.

Prezidento Cyrilo Ramaphosos (Sirilo Ramafosos) biuras atsakė, kad jį nuvylė tai, jog R. Brigety „užėmė neproduktyvią viešą poziciją“.

Prezidento atstovo spaudai Vincento Magwenya (Vinsento Magvenijos) paskelbtame pranešime teigiama, kad šios pastabos „prieštarauja bendradarbiavimo ir partnerystės tarp dviejų šalių dvasiai“.

„Nors iki šiol nebuvo pateikta jokių šiuos įtarimus pagrindžiančių įrodymų, vyriausybė ėmėsi veiksmų atlikti nepriklausomą tyrimą, kuriam vadovaus buvęs teisėjas“, – pridūrė atstovas.

JAV valstybės departamentas laikėsi gerokai švelnesnio tono nei ambasadorius ir palankiai įvertino pažadą atlikti tyrimą.

„Su Pietų Afrikos partneriais ir toliau esame įsipareigoję vykdyti pozityvią darbotvarkę“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Vedantas Patelis, paminėdamas bendradarbiavimą visuomenės sveikatos, klimato ir prekybos srityse.

Jis atsisakė įvardyti bet kokias potencialias pasekmes Pietų Afrikai. JAV nekart perspėjo esanti pasiruošusi nubausti Kiniją, jei ši siųs ginklų Rusijai.

Neutrali Rusijos invazijos į Ukrainą atžvilgiu

Šalis – Afrikos ekonomikos galiūnė, kuri dėl savo pergalės prieš apartheidą taip pat yra įgijusi moralinės įtakos – sako norinti likti neutrali Rusijos invazijos į Ukrainą atžvilgiu ir ragina konfliktą spręsti dialogo keliu.

Tačiau kritikai nurodo keletą pastarojo meto įvykių, liudijančių, jog šalis linksta link Kremliaus.

Anksčiau šiais metais PAR surengė bendras karines pratybas su Rusija ir Kinija, o praėjusį mėnesį sankcionuotas Rusijos karinis krovininis lėktuvas vidury nakties nusileido karinių oro pajėgų bazėje, kad pristatytų tai, ką gynybos institucijos pavadino diplomatiniu paštu.

JAV ambasadorius R. Brigety, regis, turėjo omenyje jau žinomą atvejį, kai didžiausioje PAR karinio laivyno bazėje prisišvartavo „Lady R“ – krovininis laivas, kuris plaukioja su Rusijos vėliava ir kuriam yra taikomos Vakarų sankcijos.

Pietų Afrikos Respublikos vykdomas Rusijos ginklavimas... yra iš esmės nepriimtinas.

„Kalbant apie tai, ką mes pastebėjome, 2022 metų gruodžio 6–8 dienomis Saimons Tauno karinio laivyno bazėje buvo prisišvartavęs krovininis laivas ir mes esame tikri, kad Saimons Taune į tą laivą, kuris buvo pakeliui atgal į Rusiją, buvo pakrauta ginklų ir šaudmenų“, – pareiškė ambasadorius naujienų portalui „News24“.

Jis pridūrė, kad JAV norėtų, jog Pietų Afrika pradėtų praktikuoti savo neprisijungimo politiką.

Pagrindinė opozicinė partija – Demokratinis aljansas (DA) – apkaltino vyriausybę pamynus Pietų Afrikos vertybes ir interesus „pasaulinio karo kurstytojo ir despoto naudai“ ir perspėjo dėl rimtų pasekmių.

„Tai reiškia, kad mūsų pagrindiniai investicijų ir prekybos partneriai negali mumis pasitikėti. Tai... išdavystė, nes jie sukompromitavo Pietų Afriką ir mūsų interesus“, – naujienų agentūrai AFP sakė DA įstatymų leidėjas, šešėlinis gynybos ministras Kobusas Marais (Kobusas Marė).

Diplomatinė dilema

Pietų Afrikai, palaikančiai glaudžius ekonominius ir prekybinius santykius su Jungtinėmis Valstijomis ir Europa, dėl karo Ukrainoje diplomatiniu požiūriu teko laviruoti.

PAR su Rusija prekiauja kur kas mažiau, tačiau Pretorija su Maskva palaiko ryšius jau kelis dešimtmečius – nuo tada, kai Kremlius rėmė Afrikos nacionalinį kongresą (ANC) kovoje prieš apartheidą.

Ji yra BRICS, kurį sudaro Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrika, narė ir pasisako už daugiašališkumą kaip atsvarą JAV vadovaujamai tarptautinei tvarkai.

Kovą ji susidūrė su diplomatine dilema po to, kai Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė arešto orderį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kuris rugpjūtį turi dalyvauti BRICS viršūnių susitikime Pietų Afrikoje

Orderis reiškia, kad PAR turėtų sulaikyti atvykusį V. Putiną.

Praėjusį mėnesį C. Ramaphosa pareiškė, kad ANC nusprendė, jog Pietų Afrika turėtų pasitraukti iš Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT), bet po kelių valandų nurodė, kad ankstesnis pranešimas buvo valdančiosios partijos ANC komunikacijos klaida.

Analitinis centras „Eurasia Group“ savo pranešime teigė, kad R. Brigety komentarai greičiausiai buvo bandymas „paveikti Pietų Afriką, kad ji pakeistų savo neutralią poziciją Rusijos ir Ukrainos konflikto atžvilgiu“.

„Šis Lietuvos diplomatų pastangomis pasiektas PAR sprendimas toliau nuosekliai didina Lietuvos paso patrauklumą, kuris jau dabar patenka į „galingiausių“ pasaulio pasų dešimtuką. E-vizos schema pakylės į naują lygį turizmą, verslo bei akademinius mainus, taip pat žmogiškuosius ryšius tarp abiejų šalių“, – ketvirtadienį pranešime sakė G. Landsbergis.

Ketvirtadienį PAR paskelbė, kad Lietuva, kaip ir dar 19 šalių, įtraukta į elektroninės vizos schemą. Tai reiškia, kad nuo šiol Lietuvos piliečiai, norintys į PAR atvykti turizmo ar verslo tikslais, savo paraišką trumpalaikei vizai gauti galės užpildyti internetu ir vizą gauti elektroniniu paštu.

Šis Lietuvos diplomatų pastangomis pasiektas PAR sprendimas toliau nuosekliai didina Lietuvos paso patrauklumą, kuris jau dabar patenka į „galingiausių“ pasaulio pasų dešimtuką.

Lietuvos piliečiams nebereikės fiziškai siųsti dokumentų į PAR ambasadą Stokholme, Švedijoje, kaip iki šiol.

Pagal naują procedūrą, visus reikiamus dokumentus bus galima pateikti elektroniniu būdu. Toks PAR vyriausybės sprendimas žymiai palengvins ir sutrumpins vizos gavimo procedūras.

Ambasadorius Pietų Afrikos Respublikoje Dainius Junevičius pažymėjo, kad Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos ambasada PAR nuosekliai šio svarbaus tikslo siekė keldama vizų režimo supaprastinimo klausimą įvairiais lygiais ir skirtinguose formatuose su PAR pareigūnais ir institucijomis.

„Ambasada toliau dės pastangas, kad ilgainiui Lietuvos piliečiai į PAR galėtų vykti visai be vizų“, – teigė D. Junevičius.

PAR elektroninės vizos schema buvo inicijuota 2022 metų kovo mėnesį, siekiant modernizuoti vizų procedūras ir paskatinti turizmą bei investicijas į šalį.

Prieš metus į ją buvo įtrauktos pirmosios 14 šalių, tarp kurių – Indija, Kinija, Kenija, Nigerija, Saudo Arabija ir kitos. Lietuva – pirmoji iš Baltijos valstybių, gavusi teisę prisijungti prie schemos.

Šiame naujame etape be Lietuvos piliečių elektroninės vizos režimu iš Europos Sąjungos šalių galės naudotis dar keturių šalių – Bulgarijos, Kroatijos, Rumunijos ir Slovakijos piliečiai.

Taip jis kalbėjo praėjus kelioms savaitėms po to, kai šis teismas išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį.

„Taip, valdančioji partija... priėmė sprendimą, kad Pietų Afrikai būtų protinga pasitraukti iš TBT“, – sakė C. Ramaphosa per spaudos konferenciją, surengtą su jo šalyje viešinčiu Suomijos prezidentu Sauli Niinisto (Sauliu Nyniste).

Kovo mėnesį TBT išdavė V. Putino arešto orderį dėl kaltinimų, kad Rusija neteisėtai deportavo ukrainiečių vaikus.

Tai reiškia, kad Pretorija, kurioje šiais metais vyks BRICS bloko, kurį sudaro Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrika, viršūnių susitikimas, turėtų jį sulaikyti atvykus.

Taip, valdančioji partija... priėmė sprendimą, kad Pietų Afrikai būtų protinga pasitraukti iš TBT.

C. Ramaphosa sakė, kad sprendimas, priimtas po savaitgalį įvykusio ANC susitikimo, iš esmės susijęs su tuo, kas laikoma neteisingu teismo elgesiu su kai kuriomis šalimis.

„Norėtume, kad šis neteisingo elgesio klausimas būtų tinkamai aptartas, tačiau kol kas valdančioji partija dar kartą nusprendė, kad reikėtų pasitraukti“, – sakė jis.

Paklaustas, ar Pietų Afrika sulaikytų V. Putiną, C. Ramaphosa sakė, kad šis klausimas yra svarstomas.

Žemyno galybė PAR atsisako pasmerkti invaziją į Ukrainą, dėl kurios Maskva iš esmės buvo izoliuota tarptautinėje arenoje, teigdama, kad nori išlikti neutrali ir teikia pirmenybę dialogui siekiant užbaigti karą.

Pietų Afrika jau yra bandžiusi pasitraukti iš TBT.

Ji bandė tai padaryti 2016 metais po metais anksčiau kilusio ginčo, kai tuometinis Sudano prezidentas Omaras al Bashiras (Omaras Baširas) lankėsi šalyje vykusiame Afrikos Sąjungos viršūnių susitikime. PAR atsisakė jį areštuoti, nors tuometiniam Sudano vadovui buvo išduotas TBT arešto orderis dėl įtariamų karo nusikaltimų.

Tačiau prieštaringai vertinamas sprendimas pasitraukti buvo atšauktas, kai šalies teismas nusprendė, kad toks žingsnis prieštarautų Konstitucijai.

Oleksandra Romancova, nevyriausybinės organizacijos, kuri pernai tapo pirmosios Ukrainos taikos premijos laureate, vadovė, paragino Pietų Afrikos vyriausybę „parodyti, kad jiems rūpi“.

Kovo mėnesį Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė V. Putino arešto orderį, o tai reiškia, kad Pretorija, kurioje šiais metais vyks Brazilijos, BRICS viršūnių susitikimas, turėtų jį sulaikyti atvykus.

„Pietų Afrika mums yra vieta, kur žmonės kovoja už laisvę, lygybę ir orumą“, – Johanesburge vykusiame susitikime su žiniasklaida sakė O. Romancova, kuri atvyko į Pietų Afriką telkti paramos Ukrainai.

V. Putino vizitas būtų didelis nusivylimas

Jei V. Putinas atvyktų į Pietų Afriką ir nebūtų suimtas, tai būtų didelis nusivylimas, sakė ji.

TBT orderis V. Putinui išduotas dėl kaltinimų, kad Rusija neteisėtai deportavo ukrainiečių vaikus.

Kyjive įsikūrusio Pilietinių laisvių centro vykdomoji direktorė O. Romancova sakė, kad Rusijos prezidentas galėtų dalyvauti BRICS aukščiausiojo lygio susitikime nuotoliniu būdu arba atsiųsti ministrą, kuris nėra ieškomas TBT.

Pilietinių laisvių centras, kuris sėkmingai vykdo kampanijas už politinius kalinius, dokumentuoja priverstinius dingimus ir atkreipia dėmesį į Rusijos karo nusikaltimus, praėjusiais metais su kitais laureatais iš Baltarusijos ir Rusijos buvo įvertintas Nobelio taikos premija.

Žemyno galybė PAR atsisako pasmerkti invaziją į Ukrainą, dėl kurios Maskva iš esmės buvo izoliuota tarptautinėje arenoje, teigdama, kad nori išlikti neutrali ir teikia pirmenybę dialogui siekiant užbaigti karą.

Šių metų pradžioje ji surengė prieštaringai vertinamas bendras karines pratybas su Rusija ir Kinija, kurias kritikai laiko palankumo Kremliui įrodymu.

O. Romancova, kuri atvyko į Pietų Afriką kaip akademikų ir ne pelno siekiančių organizacijų delegacijos narė, susitiko su PAR užsienio reikalų ministerijos aukšto rango pareigūnais. Tačiau valdančioji Afrikos nacionalinio kongreso (ANC) partija su ja susitikti nenori.

„Stengiamės susitikti [su ANC], ir mane stebina, kad taip sunku suorganizuoti tokį susitikimą“, – sakė kitas delegacijos narys Oleksijus Haranas, Kyjivo nacionalinio universiteto Mohylos akademijos politikos profesorius.