Politikas taip pat pripažįsta, kad jo žmona retkarčiais naudodavosi vienu iš trijų tarybos nario veiklai skirtomis lėšomis apmokėtų telefono abonementų.

„Noriu paprašyti teismo mane išteisinti, nes savo veiksmais, manau, nepadariau veikų, numatytų kaltinamajame akte“, – savo pareiškime teismui tvirtino M. Sinkevičius.

Jo teigimu, „nėra visai taip, kaip nurodoma kaltinamajame akte“.

„Minėtas numeris man priklauso nuo 2015 gegužės, gerokai anksčiau nei tampant meru. Sutartį su „Telia“ dėl šio numerio sudariau asmeniškai ir naudojausi visos kadencijos metu, sąskaitas gaudavau asmeniškai ir jas asmeniškai apmokėdavau“, – kalbėjo M. Sinkevičius.

Jis tvirtino sutuoktinei vaiko priežiūros atostogų metu leisdavęs retkarčiais pasinaudoti vienu abonementiniu numeriu.

„Tai nereiškia, kad numerį jai atidaviau ar kažkaip perleidau“, – pridūrė Jonavos rajono meras, pažymėjęs, kad darbo metu telefonas būdavo su juo, o žmona komunikacijai naudodavosi programėlėmis planšetiniame kompiuteryje.

Anot M. Sinkevičiaus, šiuo metu aptariamas numeris priklauso žmonai, jis tvirtino „nematantis čia kriminalo“.

Numerį sutuoktinė naudojo tapatybės patvirtinimui

Valstybinį kaltinimą palaikančio prokuroro Darius Valkavičiaus duomenimis, šį numerį mero šeima turi nuo 2012 metų, 2015 metais jis perrašytas M. Sinkevičiaus vardu, o 2023 metais – žmonos. Ji šį numerį naudojo ir mobilaus parašo sertifikatui.

Pasak M. Sinkevičiaus, „būnant namuose, leidžiant jai pasinaudoti numeriu, ji galėjo pasinaudoti ta paslauga“, jis pridūrė nežinantis, kaip kitaip tai paaiškinti.

„Aš susidariau vaizdą, kad numeriu visada naudojosi jo sutuoktinė ir sąskaitas apmokėdavo Jonavos rajono savivaldybė. (…) Sutuoktinė naudodavo šį telefoną jungdamasi prie įvairių sistemų“, – per posėdžio pertrauką žurnalistams sakė valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Darius Valkavičius.

Tai nereiškia, kad numerį jai atidaviau ar kažkaip perleidau.

Jonavos rajono meras anksčiau žurnalistams nurodė turėjęs tris numerius ir du telefono aparatus, vieną numerį naudodavęs bendravimui su žiniasklaida, kitą – su bendruomene, trečią – su politikais.

Visa apimtimi įtraukta sąskaita – „žioplumo klaida“

M. Sinkevičius posėdyje taip pat teigė per ketverius praėjusios kadencijos metus pateikęs 16 tarybos nario veiklos išlaidų apyskaitų, jas teikdavęs kas ketvirtį, o vieną sąskaitą ne tik už mobilųjį ryšį, bet ir televizijos paslaugas, televizorius, įtraukęs dėl neatidumo.

„Vienoje apyskaitoje per neapsižiūrėjimą taip nutiko, kad įtraukiau visos apimties sąskaitą. Matyt, buvau neatidus, per skubėjimą, žinote, dirbant mero darbą, yra svarbesnių darbų nei pildyti apyskaitas, suklydau ir įtraukiau. (…) Žioplumo klaida, traktuoju taip“, – kalbėjo M. Sinkevičius.

Jis teisme taip pat tvirtino per mėnesį automobiliu nuvažiuojantis apie 3 tūkst. km, degalus maždaug pusei šio atstumo įveikt padengdavo savivaldybė.

„Du bakai kuro, manykime taip. Su mano ir tarybos nario veiklos poreikiais reikia keturių bakų, tarybos veiklos – dviejų bakų“, – sakė Jonavos rajono meras.

Mano, kad už išlaidų kontrolę atsakinga savivaldybės audito tarnyba

Savo pareiškime jis tvirtino gaudamas kompensaciją tarybos nario veiklos išlaidoms veikdavęs pagal Vietos savivaldos įstatymą ir Tarybos veiklos reglamentą.

Posėdžiui pirmininkaujančios teisėjos Laimos Šeputienės paklaustas, kokių ėmėsi iniciatyvių, kad užtikrintų minėto reglamento tinkamą veikimą, viešaisiais pinigais dengiamas išlaidas, M. Sinkevičius teigė, kad už tai atsakinga savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba.

„Kaip tarybos narys ir meras, maniau, kad Audito ir kontrolės tarnybos dispozicijoje yra, kada tikrinti, inicijuoti patikrinimus. Papildomų grėsmių tame nematydamas nesiėmiau iniciatyvos raginti“, – sakė meras.

Buvęs Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) vadovas, Jonavos rajono meras M. Sinkevičius kaltinamas piktnaudžiavimu, dokumento suklastojimu ir turto pasisavinimu, jo byla teismui perduota vasario viduryje.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pagrindu M. Sinkevičiui pateikti kaltinimai dėl 2019-2023 metais būnant tarybos nariu ir meru Jonavos rajono savivaldybės administracijai galimai padarytos 1487 eurų dydžio turtinės žalos.

Pagal prokuroro D. Valkavičiaus kovo pabaigoje pagarsintą kaltinamąjį aktą, M. Sinkevičius suklastojo 16 dokumentų, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis pirkinių, nesusijusių su tarybos nario išlaidomis.

Į tarybos nario išlaidų avanso apyskaitą meras kaltinamas įtraukęs sąskaitas už „Telia Lietuva“ ryšio paslaugas, du televizorius „Samsung“. Šiuos finansinius dokumentus M. Sinkevičius kaltinamas pateikęs savivaldybės administracijai siekdamas pagrįsti tarybos nario išlaidas.

Anot kaltinimo, meras taip pat padarė didelę neturtinę žalą Jonavos rajono savivaldybei pakirsdamas pasitikėjimą institucija, sumenkino pasitikėjimą savimi kaip valstybės politiku.

M. Sinkevičius sako pripažįstantis klaidas ir teigia, jog „Telia Lietuvos“ asmeninės sąskaitos tarnybinėmis lėšomis buvo apmokėtos netyčia, į savivaldybės biudžetą grąžino 4015 eurų, tačiau sako nepadaręs nieko nusikalstamo.

Pernai lapkritį sulaukęs teisėsaugos įtarimų, politikas sustabdė narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje, LSA sustabdė jo kaip asociacijos prezidento įgaliojimus.

Griežčiausia už piktnaudžiavimą gresianti atsakomybė yra laisvės atėmimas iki septynerių metų.

Kaip nurodė STT, įtarimai dėl piktnaudžiavimo ir sukčiavimo pareikšti buvusiam Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariui Sergejui Popovui, tuometinei Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narei Genoveitai Gricienei, Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariui Edgarui Padimanskui, o dėl turto pasisavinimo, piktnaudžiavimo bei dokumentų suklastojimo ir disponavimo suklastotais dokumentais – Lazdijų rajono savivaldybės tarybos nariui Arūnui Vaišnorui.

Tyrimo duomenimis, S. Popovas, kaip tuometinis tarybos narys turėjo teisę gauti išmoką biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, tačiau buvo sudaręs galimai fiktyvią negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį biurui, kur tarybos nario veiklos nevykdė, ir, siekdamas asmeninės naudos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikdavo sąskaitas-faktūras.

Šitaip S. Popovas, įtariama, piktnaudžiavo tarnyba ir galimai apgaule įgijo 7,4 tūkst. eurų.

Kito ikiteisminio tyrimo duomenimis, galiojant griežtoms karantino režimo sąlygoms bei viešojo ir privataus sektoriaus veiklos ribojimams, G. Gricienė siekdama sau turtinės naudos ir pasinaudodama tarybos narės padėtimi, savivaldybės administracijai pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus už įsigytą kurą ir automobilio remonto paslaugas, kurios nebuvo susijusios su tarybos narės veiklos vykdymu.

Administracijai ji taip pat pateikė galimai kitiems asmenims išduotus pirminės apskaitos dokumentus už kurą. Įtariama, kad šiais būdais galėjo būti pasisavinta daugiau nei 4,2 tūkst. eurų.

Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys E. Padimanskas, įtariama, siekdamas gauti kompensacijas už patirtas išlaidas, administracijai galimai pateikė sąskaitas, kurios buvo skirtos apmokėti ne jo, kaip tarybos nario, veiklai naudojamam automobilio remontui apmokėti.

Tokiu būdu jis galimai neteisėtai įgijo daugiau nei 3,1 tūkst. eurų.

Dar vieno ikiteisminio tyrimo duomenimis, Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narys Arūnas Vaišnoras, sistemingai klastodamas tikrus dokumentus dėl neva patirtų kuro išlaidų, įtariama, galimai neteisėtai įgijo daugiau nei 4,5 tūkst. eurų.

STT skelbia šiuo metu atliekanti ikiteisminius tyrimus dėl 24 savivaldybių tarybos narių išmokų: Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio miestų bei Alytaus, Utenos, Ukmergės, Kretingos, Ignalinos, Mažeikių, Šilutės, Jonavos, Lazdijų, Pasvalio, Prienų, Telšių, Radviliškio, Joniškio, Tauragės, Zarasų rajonų ir Birštono, Marijampolės, Neringos, Pagėgių, Druskininkų savivaldybėse.

Ikiteisminiai tyrimai atliekami siekiant patikslinti ir įvertinti, ar nebuvo piktnaudžiaujama tarybos nariams naudojant išmokas su jų, kaip tarybos narių, veikla susijusioms išlaidoms apmokėti.

Tyrimai pradėti atsižvelgiant į viešojoje erdvėje skelbiamą informaciją ir gaunamus pranešimus dėl įtariamo savivaldybių lėšų neskaidraus, nepagrįsto naudojimo ir atskaitomybės trūkumo.

Bylą prašoma grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Skundą pateikusios prokurorės nuomone, Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas M. Matažinsko bylą, nesilaikė išsamaus aplinkybių ištyrimo principo, padarė prieštaringas išvadas pažeidė Baudžiamojo proceso kodeksą.

Tai pripažintina esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, kurie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

2020 metų sausio-rugpjūčio mėnesiais M. Matažinskas, būdamas valstybės tarnautoju, galimai suklastojo parengtus vienos uždarosios akcinės bendrovės dokumentus ir galimai neteisėtai išdavė pažymas apie naujų statinių galimybę naudoti pagal paskirtį.

Bylą išnagrinėjęs Alytaus apylinkės teismas, 2023 metų vasarį M. Matažinską pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo, jam skirta 10 tūkst. eurų baudą, įpareigojant ją sumokėti per 8 mėnesius.

Su tokiu teismo vertinimu nesutikusi prokurorė Lina Eviltienė apeliaciniu skundu prašė priimtą nuosprendį pakeisti, M. Matažinskui skirti didesnę bausmę – 15 tūkst. eurų baudą bei draudimą trejus metus dirbti valstybės tarnyboje.

Dėl priimto nuosprendžio apeliacinius skundus padavė ir M. Matažinskas bei jo gynėjas, kurie prašė architektą išteisinti.

M. Matažinską dėl jam inkriminuotų veikų Kauno apygardos teismas 2023 metų gruodį išteisino.

Pasak prokuratūros, vasario 28 dieną LAT teisėjų atrankos kolegija nutarė Alytaus apylinkės prokuratūros kasacinį skundą priimti.

Vis dėlto teismas tenkino kitą gynėjų prašymą – pateikti pilnus pareigūnų atliktus garso įrašus R. M. Račkausko kabinete.

Mero ir jo patarėjos gynėjai teismo posėdžio metu tvirtino, kad kaltinamasis aktas yra netinkamai surašytas ir netikslus.

Teismui R. M. Račkausko advokatas Valentinas Baltrūnas prašė bylą grąžinti prokurorui, kad būtų atliktas papildomas įrodymų tyrimas.

Anot V. Baltrūno, prokuroras turi įvardinti, kokia tiksliai žala padaryta valstybei, kokia atliktos panevėžiečių apklausos dalis buvo naudinga R. M. Račkauskui. Ši apklausa buvo vienas iš į bylą įtrauktų įrodymų.

Pasak advokato, prokurorui tiksliai neįvardinus tikrosios žalos, teismas negali objektyviai vertinti tikrųjų aplinkybių.

V. Baltrūnas taip pat prašė, kad prokuroras pateiktų tyrėjų pilnus 2017 metų lapkritį darytus garso įrašus iš Panevėžio mero kabineto. Pasak V. Baltrūno, išnagrinėjęs abiejų instancijų nuosprendžiuose nurodytas frazes, jis įsitikinęs, kad įrašai yra sumontuoti.

„Nenoriu būti piktas, bet turiu kažką pasakyti. (...) Tai yra sumontuotas tekstas, kuris duoda visiškai kitą prasmę“, – tvirtino V. Baltrūnas.

G. Maskoliūnienės advokatė Snieguolė Jurskytė-Ignatavičienė taip pat pateikė panašų prašymą grąžinti bylą prokurorui, atnaujinti įrodymų tyrimą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

„Kaltinamasis aktas surašytas su trūkumais, faktinės aplinkybės neatitinka byloje nurodytų aplinkybių“, – sakė advokatė.

Prokuroras Darius Valys glaustai posėdžio metu dar kartą perskaitė kaltinamąjį aktą ir teigė, kad prašymai grąžinti tyrimą yra pertekliniai, o prieš tai klaidingai akte nurodytą padarytą žalą galima pataisyti ir negrąžinant bylos prokurorui, o tiesiog nagrinėjant ją teisme.

„Kaltinimas suprantamas ir aiškus, perduoti bylą prokurorui argumentų nėra“, – sakė D. Valys.

Prokuroras taip pat nematė reikalo tenkinti prašymo išklausyti pilnus garso įrašus iš mero kabineto.

„Aš neišgirdau šiandien argumentų, kad būtų būtinybė visus tuos įrašus išklausyti“, – teigė D. Valys.

Teisėjų kolegija atmetė advokatų prašymą grąžinti bylą prokurorui. Kaip po pasitarimo sakė kolegijos pirmininkė Aušra Bielskė, toks procesinis sprendimas yra vienas iš sprendimo būdų baigiamajame akte, tačiau ne vykstant apeliaciniam procesui.

„Vykstant apeliaciniam procesui teismas turi teisę rinkti, tirti įrodymus, pasisakyti dėl kaltinimų apimties ir jų siaurinimo“, – kalbėjo A. Bielskė.

Tuo metu tenkinęs advokatų prašymą dėl garso įrašų, teismas nurodė prokurorui juos pateikti visa apimtimi.

„Aš šešerius metus girdžiu tą prokuratūros melą ir interpretacijas, kurios absoliučiai iškreipia situaciją“, – po posėdžio BNS sakė R. M. Račkauskas.

Panevėžio meras teigė, kad nesiima komentuoti teismo sprendimo atmesti dalį jo ir G. Maskoliūnienės gynėjų prašymų.

„Vyksta procesas, čia procedūriniai dalykai“, – sakė jis.

Teismas prie bylos nagrinėjimo turėtų grįžti balandžio 8 dieną.

Buvo pripažinti kaltais dėl piktnaudžiavimo

Panevėžio merą ir jo tuometinę patarėją, o dabar vicemerę G. Maskoliūnienę pirmosios instancijos teismas buvo pripažinęs kaltais dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi veikiant bendrininkų grupėje, o apeliacinės instancijos teismas – išteisinęs.

Pirmosios instancijos teismas prieš dvejus metus nusprendė, kad Panevėžio vadovas per savo patarėją G. Maskoliūnienę davė neteisėtus nurodymus savivaldybės tarnautojams, taip siekė, kad savivaldybės organizuojamų viešinimo ir komunikacijos srities viešųjų pirkimų laimėtoja taptų su verslininku Mariumi Vaupšu susijusi įmonė „Lukrecijos reklama“.

Aš šešerius metus girdžiu tą prokuratūros melą ir interpretacijas, kurios absoliučiai iškreipia situaciją.

Bylos duomenimis, buvo susitarta ir dėl tolesnio bendradarbiavimo, tai yra kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija ir ateityje iš M. Vaupšo atstovaujamos bendrovės pirks konsultacines paslaugas. Be oficialiai savivaldybės nupirktų paslaugų, R. M. Račkauskui buvo suteikta ir asmeniškai, kaip politikui, naudingų konsultacijų ruošiantis 2019-ųjų metų savivaldybių merų rinkimams.

Šiaulių apygardos teismas merą tuomet pripažino kaltu ir skyrė jam 30 tūkst. eurų baudą, Merui penkerius metus buvo atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje, taip pat konfiskuota daugiau nei 5 tūkst. eurų.

G. Maskoliūnienei buvo skirta 25 tūkst. eurų bauda, jai taip pat atimta teisė penkerius metus dirbti valstybės tarnyboje. M. Vaupšas yra miręs, todėl jo atžvilgiu byla buvo nutraukta.

Grąžino nagrinėti

Apeliacinis teismas pernai sausį abu kaltinamuosius išteisino konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas R. M. Račkausko ir G. Maskoliūnienės veiksmus neteisingai įvertino kaip nusikalstamus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Teismas išteisinant R. M. Račkauską tvirtino rėmęsis galimai padarytos žalos mastu, o ji nebuvo tokia, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę.

Pernai gruodį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) gražino Apeliaciniam teismui nagrinėti šią bylą.

LAT tuomet pažymėjo, kad tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad kaltinime nurodytos aplinkybės pasitvirtino, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad mero ir jo patarėjos veiksmais nebuvo padaryta didelė žala valstybei.

Teismas nurodė, kad apeliacinis teismas išteisindamas R. M. Račkauską ir G. Maskoliūnienę savo sprendimo nepagrindė išsamiai ir nešališkai byloje surinktų įrodymų analize, ignoravo reikšmingus šiai veikai tinkamai kvalifikuoti surinktus duomenis, o kitus pernelyg sureikšmino.

Išteisintas ne kartą

Tai ne vienintelė byla, kurioje Panevėžio meras buvo išteisintas.

LAT pernai spalį R. M. Račkauskui paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį dėl prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo.

Prokuratūros duomenimis, 2019 metų pavasarį, lankydamasis krepšinio klubo „Lietkabelis“ vadovo biure Vilniuje, R. M. Račkauskas esą paprašė verslininko paslaugos – padengti jo vadovaujamo visuomeninio rinkimų komiteto 3 tūkst. eurų skolą, likusią po savivaldos rinkimų.

Byloje buvo teigiama, kad už tai R. M. Račkauskas pažadėjo, jog kelios Panevėžio miesto savivaldybės valdomos įmonės suteiks vilniečio vadovaujamam krepšinio klubui papildomą finansinę paramą be jau skiriamos iš miesto biudžeto.

Generalinė prokuratūra siekė, kad bylą grįžtų nagrinėjimui į Apeliacinį teismą, tačiau prokuratūros skundas atmestas – ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Prieš teismą M. Sinkevičius stos dėl piktnaudžiavimo, dokumento suklastojimo ir turto pasisavinimo. Šiuos nusikaltimus jis kaltinamas padaręs einant Jonavos rajono savivaldybės tarybos nario pareigas.

Kaip skelbia prokuratūra, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnų ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pagrindu M. Sinkevičiui pateikti kaltinimai dėl 2019–2023 metais Jonavos rajono savivaldybės administracijai galimai padarytos 1487 eurų dydžio turtinės žalos.

Įtariama, kad nurodytu laikotarpiu būdamas Jonavos rajono savivaldybės nariu M. Sinkevičius už pareigoms vykdyti skirtas savivaldybės lėšas išsimokėtinai pirko asmeniniam naudojimui skirtą turtą bei sumokėjo už sutuoktinės naudotas mobilaus ryšio paslaugas.

Tyrimo metu taip pat gauta duomenų, kad Jonavos rajono savivaldybės administracijai buvo teikiami galimai suklastoti tarybos nario išlaidas pagrindžiantys finansiniai dokumentai.

Įtarimus M. Sinkevičiui teisėsauga pateikė pernai lapkričio 30 dieną.

Politikas, kaip tuometinis Jonavos rajono savivaldybės tarybos narys, turėjo teisę gauti išmokas už išlaidas, patirtas vykdant tarybos nario funkcijas, kanceliarinėms priemonėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugas, biuro patalpų nuomą.

Sulaukęs įtarimų politikas sustabdė narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje. Po pareikštų įtarimų pernai LSA valdyba sustabdė ir jo, kaip asociacijos prezidento, įgaliojimus.

Dėl galimo piktnaudžiavimo savivaldybių tarybose mokant išmokas politikams už transportą, ryšius, kanceliarines prekes teisėsaugoje iki šios dienos buvo pradėti 27 ikiteisminiai tyrimai, iš jų du buvo nutraukti, vienas perduotas į teismą.

Teisėsaugos duomenimis, M. Sinkevičius buvo trečias tokio pobūdžio įtarimų sulaukęs asmuo tiriant savivaldos lėšų panaudojimą.

Kaip skelbia prokuratūra, taikydami viešojo intereso gynimo priemones tyrimuose dėl neteisėtų išmokų savivaldybių tarybų nariams Kauno apygardos prokuratūros prokurorai taip pat kreipėsi į Kauno miesto, Kauno ir Alytaus rajonų bei Druskininkų savivaldybes su reikalavimais pašalinti tyrimo metu nustatytus pažeidimus.

Reikalavimas įpareigoja savivaldybes per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuoti prokuratūrą, kokių priemonių bus imtasi spręsti dėl nepagrįstai išmokėtų išmokų grąžinimo į savivaldybių biudžetus, taip pat pateikti prokuratūrai informaciją apie jo vykdymo rezultatus.

Prokuratūroje taip pat atliekamas ir 21 prokurorų iniciatyva pradėtas tyrimas dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo, kuriais siekiama sugrąžinti galimai neteisėtai išmokėtas lėšas į atitinkamų savivaldybių biudžetus.

Primenama, kad prokurorai jau pateikė teismui ir keturis civilinius ieškinius dėl maždaug 17 tūkst., 29 tūkst. ir 19 tūkst. eurų sumų išieškojimo Tauragės savivaldybės ir dėl maždaug 14 tūkst. – Radviliškio rajono savivaldybės naudai.

„Mano manymu, įrodymai pagrindžia kaltinimus. Teismas įvertins tuos duomenis“ – BNS sakė Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras Andrejus Mirnyj.

Prokuroras taip pat prašo atimti R. Ačui penkerius metus dirbti valstybės tarnyboje.

Nuosprendis bus skelbiamas kovo 7 dieną, BNS pranešė teismo atstovas Vytautas Jončas.

Kartu su R. Aču nuosprendį išgirs ir kaltinimo sukursčius iššvaistyti svetimą turtą sulaukęs Raseinių rajone registruotos įmonės direktorius, R. Ačo svainis Orestas Jankauskas – jam prokuratūra siūlo skirti daugiau nei 13,7 tūkst. eurų.

Dviejų įmonių Kauno rajone vadovus – Arvydą Stanevičių ir Andrių Vyšniauską – prokuratūra prašo pripažinti kaltais dėl galbūt apgaulingai tvarkytą jų valdomų bendrovių buhalterinės apskaitos. Abiem siūloma skirti baudas po 15 tūkst. eurų.

Pasak teismo atstovo V. Jončo, nė vienas kaltinamųjų kaltės nepripažįsta, jų advokatai sako, kad byloje nesurinkta įrodymų kaltei pagrįsti.

Ši byla teismui buvo perduota 2022-ųjų sausį, ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos pareigūnai.

Tuomet teisėsauga skelbė, kad tyrimo duomenimis, R. Ačas, turėdamas įgaliojimus veikti Raseinių rajono savivaldybės vardu bei atstovauti šiam juridiniam asmeniui jo valdomose įmonėse, įtariama, siekė turtinės naudos sau.

Įtariama, kad dar 2018 metais R. Ačas be jokio teisėto pagrindo nurodė Raseinių savivaldybės valdomo Raseinių autobusų parko direktoriui už bendrovės lėšas nupirkti metalo gaminių, kurie neva bus panaudoti savivaldybės darbuotojų kabinetų atnaujinimui.

Pasak prokuratūros, per tyrimą surinkta duomenų, jog iš savivaldybės valdomos įmonės lėšų nupirkti metalo gaminiai buvo panaudoti liepto gamybai R. Ačo priklausančiame sklype Raseinių rajone. Skaičiuojama, kad tokiu būdu buvo iššvaistyta daugiau nei 1 tūkst. eurų, priklausiusių savivaldybės valdomai bendrovei.

Tyrimo duomenimis, tos pačios Raseinių rajono savivaldybės valdomo autobusų parko direktorių bendrovės lėšas panaudoti ne įmonės veikloje sukurstė ir Raseinių rajone registruotos įmonės vadovas O. Jankauskas.

Remiantis surinktais duomenimis, 2018 metų pavasarį O. Jankauskas davė minėtos bendrovės direktoriui nurodymus, jog šis apmokėtų sąskaitas už O. Jankausko įsigytas 10 padangų.

Įtariama, kad tokių būdu O. Jankauskas sukurstė savivaldybės valdomos įmonės direktorių iššvaistyti jam patikėtą svetimą turtą – daugiau nei 2 tūkst. eurų.

Buvęs Raseinių rajono savivaldybės valdomos bendrovės direktorius V. Š. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tokį sprendimą teismas priėmė, kai minėtasis asmuo pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nusikaltimą padarė pirmą kartą ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi.

Galėjo apgaulingai tvarkyti apskaitą

Atliekant šį ikiteisminį tyrimą taip pat surinkta duomenų, jog visi kaltinamieji galėjo apgaulingai tvarkyti savo valdomų įmonių apskaitą. Kaltinamieji į savo bendrovių buhalteriją galbūt įtraukdavo fiktyvias sąskaitas, kurios buvo išrašomos už tariamai suteiktas paslaugas ir prekes. Tyrimo metu gauta duomenų, jog tokie sandoriai buvo vykdomi ir tarp kaltinamųjų valdomų bendrovių.

Įtariama, kad į vienos iš A. Stankevičiaus valdomų įmonių apskaitą buvo įtraukti fiktyvūs dokumentai, patvirtinantys netikrus sandorius bendrai už beveik 79 tūkst. eurų, į kitą – daugiau nei 32 tūkst. eurų.

Tyrimo duomenimis, už realiai nesuteiktas paslaugas A. Vyšniauskas į savo įmonės sąskaitą gavo beveik 27 tūkst. eurų, o kaltinamasis O. Jankauskas – daugiau nei 12 tūkst. eurų.

Iš pradžių R. Ačas buvo sulaikytas dėl kyšininkavimo – R. Ačą ir tuometinį Raseinių autobusų parko direktorių V. Š.STT pareigūnai sulaikė 2018 metų lapkritį.

Buvęs savivaldybės administracijos direktorius buvo įtariamas kyšininkavimu, tačiau per tyrimą įtarimai buvo pakeisti ir jis teismui perduotas dėl piktnaudžiavimo ir kitų nusikaltimų.

R. Ačas 2003 metais buvo prezidento Rolando Pakso, vėliau pašalinto per apkaltą, patarėju nacionalinio saugumo klausimais, 2004-2011 metais kaip partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys buvo išrinktas į Seimą. 2011-2012 metais jis ėjo Raseinių rajono mero pareigas.

R. Ačas, pasitraukęs iš „tvarkiečių“ gretų, mero rinkimuose nesėkmingai kandidatavo kaip rinkimų komiteto „Tavo Raseiniai“ atstovas.

Raseinių administracijos direktoriumi R. Ačas paskirtas 2016 metų gruodį, kai baigė savo, kaip Seimo nario, kadenciją.

2018 metų kovą R. Ačas tapo naujai įkurtos Gedimino Kirkilo vadovaujamos Lietuvos socialdemokratų darbo partijos nariu, po STT sulaikymo sustabdė narystę šioje partijoje.

Raseinių rajono savivaldybės taryba R. Ačą 2018 metų balandį trečiu bandymu po pareikšto nepasitikėjimo atleido iš administracijos vadovo pareigų.

Pernai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas R. Ačui paliko galioti verdiktą už pasikėsinimą tenkinti lytinę aistrą su nepilnamečiu. Šis teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Buvęs politikas nepripažino kaltės.

Naujienų portalas „Delfi“ pernai kovo pradžioje skelbė, kad R. Ačas nuteistas už pasikėsinimą tenkinti lytinę aistrą su nepilnamečiu, teismas jam skyrė 5 tūkst. eurų baudą.

Pasak portalo, dviejų instancijų teismai konstatavo, kad šis nusikaltimas yra įrodytas neginčijamais duomenimis.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiuoju pripažintas 17-metis.

Tyrimo duomenimis, A. Vrubliauskas asmeninėms reikmėms skirtas kuro ir transporto priemonių remonto išlaidas galimai deklaruodavo kaip išlaidas, susijusias su tarybos nario veikla. 

Įtariama, kad buvęs meras savivaldybės administracijai pateikdavo suklastotus dokumentus ir tokiu būdu praėjusią kadenciją apgaule įgijo beveik 20 tūkst. eurų.

Pats A. Vrubliauskas BNS teigė negalįs komentuoti jam pateiktų įtarimų.

Ikiteisminį tyrimą dėl Alytaus rajono savivaldybės tarybos narių galimo piktnaudžiavimo atlieka STT Kauno valdyba, jį organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

Pernai lapkritį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Priežiūros komitetas, įvertinęs A. Vrubliausko elgesį su išmokomis, skyrė jam įspėjimą.

Nuo 1997 metų Alytaus rajono savivaldybei vadovavęs konservatorius praėjusiais metais vykusiuose rinkimuose antrajame ture pralaimėjo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ iškeltai Rasai Vitkauskienei.

Šiuo metu STT atlieka ikiteisminius tyrimus dėl 19 savivaldybių tarybos narių išmokų.

Vykstant šiems tyrimams, įtarimai šiuo metu yra pareikšti dar trims asmenims, įskaitant Jonavos merą, iš Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento pareigų pasitraukusį Mindaugą Sinkevičių.

Ikiteisminiai tyrimai pradėti po visuomenininko, Laisvės TV įkūrėjo Andriaus Tapino akcijos „Skaidrinam“, kurios metu atskleisti nederamo išmokų naudojimo atvejai Lietuvos savivaldybėse.

Kaip skelbė „Skaidrinam“ tyrimas, A. Vrubliauskas kompensuodavo pilamą kurą į tarnybinį, asmeninį automobilius bei mobilią kuro kolonėlę. Pavyzdžiui, vieną kartą buvęs meras degalinėje įsipylė 999 litrus dyzelino. A. Vrubliauskas degalinėse atsiskaitydavo tik grynaisiais pinigais.

Kompensuodamas lėšas, A. Vrubliauskas pateikdavo tiek savo kaip fizinio asmens, tiek kaip ūkininko rekvizitus.

Įtarimų „čekiukų“ istorijoje sulaukęs A. Vrubliauskas stabdo narystę partijoje

Teisėsaugos įtarimų vadinamojoje čekiukų istorijoje sulaukęs buvęs Alytaus rajono meras A. Vrubliauskas stabdo narystę TS-LKD.

„Buvusiam Alytaus rajono merui A. Vrubliauskui pareiškus įtarimus, politikas informavo, kad stabdosi narystę TS-LKD partijoje“, – ketvirtadienį BNS sakė partijos vykdomasis sekretorius Martynas Prievelis.

Bylos duomenimis, D. Kunigėlis, piktnaudžiaudamas savo, kaip prokuroro, tarnybine padėtimi ir turimais įgaliojimais vadovauti ikiteisminiam tyrimui, neperdavė bylos su joje surašytu kaltinamuoju aktu teismui, ją nuo tolesnio proceso nuslėpė ir vėliau joje klastojo procesinius dokumentus, panaikindamas kaltinamiesiems skirtas kardomąsias priemones.

Šis ikiteisminis tyrimas, pasak prokuratūros, yra atnaujintas ir atliekami tyrimo veiksmai.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu už šiuos nusikaltimus D. Kunigėliui buvo skirta 10,5 tūkst. eurų bauda, kuri buvo sumažinta vienu trečdaliu ir galutine bausme jam paskirta 7 tūkst. eurų dydžio bauda.

D. Kunigėlį kaltu pripažino Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

ELTA primena, kad portalas „Delfi“ gegužę publikavo 19-mečio liudijimus apie tai, kad jis, būdamas 15-kos, turėjo lytinių santykių su Vilniaus arkivyskupijos kancleriu, kunigu Kęstučiu Palikša. Už tai, pasak jaunuolio, jis iš kunigo gaudavęs pinigų. Publikacijoje skelbiama, kad apie tai jaunuolis pareigūnams papasakojo, kai kunigas K. Palikša kreipėsi į teisėsaugą dėl minėto jaunuolio neteisėtai pasisavintų 7 tūkst. eurų.

Portalui „Delfi“ tas pats jaunuolis vėliau pasakojo, kad su juo intymių santykių galimai siekė ir bylos dėl iš kunigo pasisavintų pinigų ikiteisminį tyrimą kontroliavęs Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroras D. Kunigėlis. Portalas rašė, kad D. Kunigėlis su jaunuoliu susitiko gyvai, nusivežė jį į sodybą Švenčionių rajone – neva pasikalbėti apie bylą, nors sprendimas byloje jau buvo paskelbtas ir įsiteisėjęs.

Po šios žinios D. Kunigėlis pasiprašė atleidžiamas iš pareigų, tačiau prokuratūra jo prašymo netenkino. D. Kunigėlio atžvilgiu atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio metu nustatyti šiurkštūs tarnybiniai pažeidimai. Po patikrinimo D. Kunigėlis atleistas iš prokuroro pareigų.

Po jaunuolio pasakojimų apie galimus seksualinius santykius su dvasininku K. Palikša prokuratūra paskelbė atnaujinusi ikiteisminį tyrimą dėl galimai įvykdytų seksualinių nusikaltimų. Rugsėjį prokuratūra pranešė nutraukusi šį tyrimą, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Anot prokuratūros, konstatuota, jog seksualinių santykių metu jaunuoliui buvo daugiau negu 16 metų, seksualiniai santykiai vyko abipusiu sutarimu, nenustatyta, kad prieš jaunuolį būtų naudoti prievartiniai veiksmai.

„Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Prienų rajono savivaldybės tarybos narių. Įtarimai šiuo metu nėra pareikšti niekam“, – Eltai teigė STT atstovė Julija Gorovniovaitė.

Pasak jos, ikiteisminio tyrimo tikslas, ar naudojant tarybos narių veiklai skirtas išmokas, nebuvo padaryta nusikalstama veika. Šiuo metu tokie ikiteisminiai tyrimai yra atliekami 19 savivaldybių.

Naujausias Andriaus Tapino „Skaidrinam“ tyrimas atskleidė, kad Prienų rajono meras, socialdemokratas Alvydas Vaicekauskas 2019–2023 m. kadencijoje iš savivaldybės biudžeto įsisavino beveik 14 tūkst. eurų, už kurą mokėdamas 7 skirtingomis kortelėmis. Nurodoma, jog panašia praktika užsiėmė ir mero dukra, socialdemokratė Simona Vaicekauskaitė-Šalčė, kuri už savivaldybės lėšas ne tik pylėsi kurą, bet ir galimai naudojosi išmaniosios televizijos paslaugomis.

Įtarimai šiuo metu nėra pareikšti niekam.

ELTA primena, kad pavasarį visuomenininkui A. Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo eilė savivaldybių.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) jau yra pradėjusi ikiteisminius tyrimus dėl Vilniaus miesto, Kauno miesto, Šiaulių miesto, Kauno rajono, Neringos, Mažeikių, Šilutės, Pagėgių, Ignalinos, Jonavos, Lazdijų, Alytaus, Marijampolės, Ukmergės, Pasvalio rajonų bei Kretingos, Utenos ir Birštono savivaldybių.