Apie taršą vandenyje pranešta 19 val. Gelbėtojai dirbo iš savo valties ir nuo kranto. Jie skubėjo uostelį atitverti boninėmis užtvaromis, kad bjaurastis nepatektų į Dangę. Kaip pasakojo Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos operacijų vadovas, tądien buvo panaudota 40 m boninių užtvarų.

Neaiškios kilmės teršalai buvo sudarę apie 10 m pločio ir apie 50 m ilgio dėmę.

Ugniagesiai apipurškė teršalų plėvelę specialiais chemikalais, skaidančiais naftos produktus. Jų veikiami šie produktai suyra ir nepalieka jokio pėdsako.

Šeštadienį įvykio vietoje gelbėtojų darbą stebėjo ir aplinkosaugininkai. Jie paėmė teršalų mėginius. Į pagalbą buvo atsiųstas Uosto direkcijos kateris "Zunda".

Pasukamu tilteliu į Kruizinių laivų terminalą pasivaikščioti tą vakarą susiruošę žmonės stebėjo specialiųjų tarnybų darbą kaip nekasdienę atrakciją.

Kitą dieną gelbėtojai apžiūrėjo įvykio vietą, konstatuota, kad teršalai skaidosi. Pirmadienį ryte jų jau nebebuvo matyti.

Ugniagesių operacijų vadovas tikino, kad Klaipėdoje kiekvieną mėnesį pasitaiko ne vienas panašus incidentas. Ypač daug taršos Klaipėdos vandens telkiniuose yra pavasariais, kai iš nuotekų kanalizacijos pasipila lietaus vandenys. Kartais upę pasiekia riebalų dėmės.

Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Laura Dagilienė patikino, kad šis, kaip ir visi ankstesni atvejai, bus tiriamas. Pirmadienį ji jokių duomenų apie galimą teršėją ar taršos pobūdį dar nebuvo gavusi.

Spėjama, kad šįkart į uostelio vandenis pateko naftos produktų iš kurio nors laivelio. Kol kas apie taršos mastą nepranešama.

Ne visi teršėjai būna demaskuojami ir priverčiami atlyginti žalą. Liko neišaiškinta viena didžiausių pastarųjų metų ekologinių nelaimių Klaipėdoje, kai į Dangę prieš praėjusių metų Kalėdas išsiliejo didelis kiekis naftos produktų.

Tada būta ne vienos versijos, bet neginčijamai nė vienos jų nepavyko įrodyti. Daug kainavę tepalų prisigėrusių ledo lyčių ir teršalų nuo upės paviršiaus surinkimo bei utilizavimo darbai apmokėti miesto biudžeto pinigais.

Paskambinęs žmogus pranešė, kad plaukiančią į Juodkrantės pusę jachtą ištiko nelaimė, esą ji dega, prieš tai joje įvyko sprogimas, laivelis skęsta.

Pranešimas skambėjo labai grėsmingai, todėl jau po kelių minučių į marias gelbėtojai nuleido valtį su narais.

Tačiau labai greitai Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro atstovai patikslino, kad jachta nedega ir ugniagesių pagalbos nereikia.

Prie jachtos nuplaukė pasieniečių laivas. Tada paaiškėjo, kad kažkoks incidentas jachtoje buvo kilęs, bet liepsną du įgulos nariai užgesino patys.

Jachtos stiebas tikrai buvo nulūžęs, bet laivelis buvo pajėgus plaukti su savo varikliu.

Pasieniečiai palydėjo jachtą į Pilies uostelį.

Žmonės įvykio metu nenukentėjo.

Automobiliai teršia Pilies uostelio vandenis, įsitikinę čia savo laivus ir jachtas laikantys klaipėdiečiai.

Jie pastebėjo, kad naftos produktų plėvelė vandenyje atsiranda tik palijus, spėjama, jog teršalai į uostą nubėga kartu su lietaus vandeniu.

"Vandenį tikrai teršia ne laivai, nes teršalų jame atsiranda tik po lietaus. Manyčiau, jog jie čia suteka iš kaimynystėje esančios automobilių stovėjimo aikštelės. Galima įtarti, jog čia nėra įrengta naftos produktų gaudyklė. Labai keista, kad niekam kol kas ši situacija neužkliuvo", – stebėjosi klaipėdietis (pavardė redakcijai žinoma – A.D.).

Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Romualdas Dužinas tikino, kad aplinkosaugininkai apie šią problemą nieko nežino, esą į juos dar niekas nesikreipė.

"Kai rasime tas naftos dėmes, turėsime rasti teršėją, tai yra konkretų automobilį, kuris turi valstybinį numerį ir savininką. Tai nustatyti galima remiantis stebėjimo kamerų duomenimis. Čia tyrimas ilgas, nuobodus, bet jį reikės atlikti", – dėstė R.Dužinas.

Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjas Valdas Švedas patikino, jog šioje automobilių stovėjimo aikštelėje naftos produktų gaudyklės tikrai yra įrengtos, tik nežinia, kodėl teršalai patenka į uostą.

"Į atvirą vandens telkinį turėtų bėgti švarus vanduo, jei vis dėlto vanduo yra nuolat teršiamas, reikėtų kreiptis į bendrovę "Klaipėdos vanduo", jie eksploatuoja šiuos įrenginius. Jei kažkas neveikia, reikia ieškoti problemos", – teigė V.Švedas.

Bendrovės "Klaipėdos vanduo" gamybos direktorius Algirdas Špučys suabejojo, kad naujoje automobilių stovėjimo aikštelėje yra įrengta naftos produktų gaudyklė.

Esą "Klaipėdos vanduo" darbuotojai ten rado kažkokius šulinius, o juose – tepalų, tačiau nėra aišku, ar tai ir yra teršalų rinktuvai.

"Negaliu kategoriškai teigti, kad teršalų gaudyklės ten nėra. Tačiau, bent jau mums to įrenginio niekas neperdavė. Aiškinsimės, kaip čia yra", – pabrėžė A.Špučys.

Uostamiesčio savivaldybė nebereikalaus mokėti rinkliavos už stovėjimą iš laivų, kurie iškelti ant kranto Pilies uostelyje ir užima automobiliams skirtas vietas, savininkų.

Užėmė 15 vietų

Dienraštis "Klaipėda" jau rašė, kad kuriozinė situacija susidarė po to, kai nuo sausio įsigaliojo miesto tarybos patvirtinti rinkliavos už automobilių stovėjimą tvarkos pakeitimai.

Viena iš naujovių buvo ta, kad mokestį privalo mokėti ne tik mašinų, bet ir kitų transporto priemonių, tarp kurių – laivai, karietos, priekabos, savininkai.

Pabrėžta, kad tokiu būdu siekta ne surinkti daugiau rinkliavos, o įvesti tvarką.

Kontrolieriai kurį laiką vylėsi, kad savininkai patrauks laivus iš automobilių stovėjimo vietų, tačiau situacija nesikeitė.

Viena tokia transporto priemonė užima nuo trijų iki keturių vietų, kur galėtų stovėti automobiliai. Suskaičiuota, kad iš viso pastarųjų užimta 15–16.

Klijavo panaudodami izoliaciją

Kadangi laivai nebuvo patraukti, kontrolieriai, vykdydami miesto tarybos sprendimą, ant jų pradėjo klijuoti įspėjimus apie pasikeitusią tvarką. Jiems teko pasitelkti išradingumą.

Įspėjimai, kad reikia patraukti transporto priemonę arba sumokėti rinkliavą už tiek vietų ir laiko, kiek stovima, buvo klijuojama, panaudojus izoliaciją.

Žadėta, jų savininkams pradėti skaičiuoti rinkliavą už stovėjimą, jei vandens transporto priemonės nebus patrauktos, o nemokantiems mokesčio taikyti sankcijas.

Tačiau paaiškėjo, kad pagal įmonės "Klaipėdos laivų remontas" , kuri administruoja Pilies uostelį, koncesijos sutartį savivaldybe laivai minėtoje teritorijoje gali stovėti iškelti ant kranto.

Bendrovė turi teikti laivų stovėjimo vandenyje, tiek saugojimo iškeltų į krantą paslaugas.

Koncesijos sutartyje yra numatyta, kad įmonė gali naudotis žeme, esančia už penkių metrų nuo krantinės. Į šį ruožą pakliūva ir automobilių stovėjimo vietos.

Savininkai moka už laivų saugojimą krante. Šis mokestis svyruoja nuo 80 iki 110 eurų per mėnesį, priklausomai nuo laivo ilgio. Šį mokestį koncesininkas kasmet derina su savivaldybe.

Analizavo koncesijos sutartį

Uostamiesčio savivaldybė neskubėjo pranešti savo galutinio verdikto, ar krante, automobilių stovėjimo vietose stovinčių laivų savininkai turės mokėti rinkliavą. Buvo analizuojama koncesijos sutartis, tariamasi su juristais.

"Pagal koncesijos sutartį jie turi teisę naudotis teritorija, esančia penkis metrus nuo krantinės, palikti ten laivus. Rinkliavos neskaičiuosime, bet kartas nuo karto parašysime informacinius pranešimus, kad būtų gerai, jei laivai nebūtų paliekami automobilių stovėjimo vietose. Karo nepradėsime, stengsimės taikiai kalbėti", – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus.

Jis atkreipė dėmesį, kad panašios situacijos kyla ne tik Pilies uostelio teritorijoje. Laivai automobilių vietose paliekami ir Smiltynėje. Be to, problemų kelia ir karietos, priekabos. Anksčiau nebuvo galima joms skaičiuoti mokesčio už stovėjimą.

"Nereikia tik apsiriboti Pilies uosteliu. Norime, kad mieste būtų tvarka", – teigė vedėjas.

Laiveliai iš Pilies uostelio į krantą iškeliami tik šaltuoju metų laiku. Vasarą jie būna vandenyje. Į vandenį jie nuleidžiami kovo pabaigoje, balandį.

Po tragiškai pasibaigusios paslaptingai dingusio Gintauto Matulaičio paieškos – jaunas vyras rastas negyvas Danėje, Pilies uostelyje – vėl prabilta, kad reikia užtverti krantines. Tokios diskusijos kyla po kiekvienos panašios nelaimės.

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda tvirtino, kad periodiškai vis grįžtama prie klausimo, ar reikia užtvertini Danės upės krantines.

Ypač šis klausimas būna aštrus, įvykus skaudžiai nelaimei.

"Prie šio klausimo vis grįžtama. Galiu pasakyti, kad jis yra išspręstas seniai, kai krantinės buvo pripažintos tinkamomis naudotis", – komentavo direktorius.

Anot L.Dūdos, krantinėse signaliniai aptvėrimai yra. Kaip turėtų atrodyti tokie, kad žmonės neperliptų, sunku pasakyti.

Direktorius taip pat atkreipė dėmesį, nelaimės žmogaus tyko įvairiose vietose.

"Nežinia, kur ji pasitiks. Reikėtų ir gatves aptverti tvoromis, nes būna atvejų, kai žmogus išbėga į gatvę ir jį partrenkia automobilis. Palikti tik takus vietose, kur yra perėjos", – dėstė vadovas.

Ar reikia Danės krantinėse įrengti tvoreles, diskutuojama jau daug metų. Gyventojai nuogąstavo, kad dėl šios priežasties į upę žaisdami gali įkristi vaikai.

Svarstant Danės krantinių projektą buvo sprendžiamas ir apsauginių tvorelių klausimas. Architektai, išanalizavę užsienio uostų ir upių patirtį, nusprendė jų atsisakyti.

Nuspręsta pastatyti suoliukus, kurie atliktų tvorelių paskirtį. Tarpuose tvorų atsisakyta, nes keleiviai negalėtų išlipti iš prisišvartavusių laivų.

Teigta, kad tarpuose yra šiukšliadėžės, kolonėlės, kurios atlieka tvorelių vaidmenį.

Prieš penkerius metus net buvo organizuojama akcija "Būkime saugūs prie Danės krantinių". Ant suoliukų buvo klijuojami lipdukai, raginantys klaipėdiečius ir miesto svečius prie upės elgtis saugiai.

Tada akciją inicijavo uostamiesčio savivaldybė.

Dviejų Klaipėdos tiltų laukia permainos – Pilies tiltą numatoma jau netrukus rekonstruoti, o pasukamąjį tiltelį elektrifikuoti. Tai esą padės pagerinti žvejybos infrastruktūrą Danėje.

Danės krantines ir Pilies uostelį pagal koncesijos sutartį valdanti bendrovė „Klaipėdos laivų remontas“ uostamiesčio savivaldybei pasiūlė partnerės teisėmis dalyvauti projekte „Žvejybos infrastruktūros plėtra Danės upėje“.

Su parengtu projektu „Klaipėdos laivų remontas“ pretenduoja į 4,9 mln. litų ES paramą. Jei įmonė projektą teiktų viena, paramos suma siektų tik iki 80 proc. projekto vertės, o sykiu su savivaldybe – iki 100 proc.

Jei miesto taryba pritars dalyvavimui šiame projekte, numatoma, jog savivaldybei atiteks 2,4 mln. litų projektui skiriamos sumos. Ją planuojama išleisti Pilies tilto remontui, kuriam iš viso reikia apie 11 mln. litų. Rangos darbų sutartį tikimasi pasirašyti rugsėjį.

„Aišku, kad Pilies tilto remontas pagerins žvejybos infrastruktūrą Danėje. Kol jo negalima kilnoti, tol upės ruožas tarp Biržos ir Pilies tiltų yra miręs, nes į jį negali įplaukti laivai“, – teigė „Klaipėdos laivų remonto“ direktorius Alvydas Butkus.

2,5 mln. projekto lėšų – „Klaipėdos laivų remonto“ dalis. Už šiuos pinigus ketinama įsigyti pontoninių bangolaužių. „Danės upė laivybai nėra labai patogi, nes ji banguota, bangų dydį lemia vyraujantys vėjai. Esmė ta, jog švartuotis Danėje laivams nėra labai saugu. Tačiau žiotyse įrengtume pontoninius bangolaužius, kurie būtų tik per sezoną. Taip laivai būtų apsaugoti nuo smūgių į krantines“, – aiškino A.Butkus.

Nuo smūgių į krantines laivus turėtų saugoti ir įsigytos bei sumontuotos atmušos.

Numatoma įsigyti ir katerį, kuris būtų skirtas aptarnauti Danės upėje ir Pilies uostelyje prisišvartavusius laivus.

Dar viena projekto priemonė – unikaliojo pasukamojo tiltelio elektrifikacija. „Esame parengę projektą, kad jis galėtų būti valdomas ne tik rankiniu būdu, bet ir automatiškai. Tokį projektą pristatėme paveldosaugininkams Vilniuje, jis buvo įvertintas palankiai. Tačiau aišku, jei imsimės tokių darbų, vėl reikės viską derinti.

Tiltelio elektrifikacija tiesiog palengvintų jo priežiūrą, reikėtų mažiau žmonių, o rankinis valdymas būtų išsaugotas ir liktų kaip parodomasis“, – teigė A.Butkus.